Byla eAS-581-556/2020

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Transinesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Vlasava“, uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Skuodo autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Biržų autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Meteorit turas“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „A. A. transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lazdijų autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „VILKAMA“, uždaroji akcinė bendrovė „Busotas“, uždaroji akcinė bendrovė „Varėnos autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Jurbarko mažieji autobusai“, uždaroji akcinė bendrovė „Širvintų autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Druskininkų autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Raseinių autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“, uždaroji akcinė bendrovė „JULTURAS“, uždaroji akcinė bendrovė „Molėtų autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Pasvalio autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Rokiškio autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujosios akmenės autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „AUTOVELDA“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilalės autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Jurbarko autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos autobusai“, uždaroji akcinė bendrovė „TRANSREVIS“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės autobusų parkas“, individuali įmonė „Seknija“, uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Utenos autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „BUSTURAS“, uždaroji akcinė bendrovė „Tauragės autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Zarasų autobusai“, uždaroji akcinė bendrovė „Šakių autobusų parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“, uždaroji akcinė bendrovė „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“, uždaroji akcinė bendrovė „Kautra“) dėl nutarimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir LTSA) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. liepos 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymų patvirtintų leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių ir Lietuvos transporto saugos administracijos veiksmų jas įgyvendinant atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) dalis, kuriose konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Konkurencijos įstatymą ir paskirta bauda bei nustatytas įpareigojimas nutraukti per 8 mėnesius nuo nutarimo paskelbimo dienos interneto svetainėje nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytas sutartis ir organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams atrinkti.

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – „iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Tarybos nutarimo galiojimą (įpareigojimą per 8 mėnesius nuo Tarybos nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytas sutartis ir organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti ir per 3 mėnesius sumokėti Tarybos paskirtą baudą)“. Pareiškėjo nuomone, šios priemonės nesiėmus gali būti padaryta didelė žala tiek esamiems vežėjams, tiek ir visiems jų paslaugomis besinaudojantiems keleiviams. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarime reikalaujama nutraukti 42 iš 43 šiuo metu galiojančių tolimojo susisiekimo autobusais sutarčių, t. y. toks nutraukimas paralyžiuotų visą tolimojo susisiekimo autobusais paslaugos teikimą. Nors nutraukti sutartis suteikiamas 8 mėnesių terminas naujiems konkursams organizuoti, toks terminas yra per trumpas, atsižvelgiant į reikiamą konkursų kiekį, mastą, galimus konkursų rezultatus ar net pirminių konkursų procedūrų apskundimus ir pan. Dalis keleivių liks be tolimojo vežimo autobusais paslaugos, kadangi šiuo metu galiojančios sutartys apima ne po vieną maršrutą (viso 363 maršrutai), todėl įvertinti, ar racionaliau vykdyti konkursus atskirais maršrutais ar maršrutų paketais, reikalingas laikas, nes vykdant konkursus atskirais maršrutais gali būti nepelninguose maršrutuose nesulaukta apskritai pasiūlymų ir atitinkamai paslauga apskritai nebūtų teikiama. Dideliu mastu būtų sutrikdytas normalus socialinis gyvenimas. Pareiškėjas akcentavo, kad egzistuoja viešasis interesas, į kurį būtina atsižvelgti, kadangi dalis vežėjų gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo nutraukus sutartis anksčiau laiko. Jei sutartys būtų nutrauktos, o vėliau teismo sprendimu Nutarimas pripažintas nepagrįstu, tai nebūtų įmanoma atstatyti buvusios padėties, nes būtų sudarytos naujos sutartys su naujais vežėjais ir sprendimas taptų neįvykdomas.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, taip pat iš dalies tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatyto įpareigojimo – nutraukti nutarimo 1 punkte nurodytas 42 sutartis – vykdymą iki galutinių vežėjų pagal konkurencingą procedūrą atrinkimo rezultatų paaiškėjimo.

9Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą (70 str. 1 d., 3 d.) ir jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjas prašo teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte – ginčijamo individualaus teisės akto dalies galiojimo laikiną sustabdymą.

10Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas nurodytos apimties reikalavimo užtikrinimo priemonių (stabdyti ir sutarčių nutraukimą, ir konkurencingos procedūros vežėjams atrinkti organizavimą, ir baudos sumokėjimą), iš esmės argumentus ir motyvus nurodo tik dėl sudarytų sutarčių nutraukimo laikino sustabdymo. Svarstant dėl sudarytų sutarčių nutraukimo sustabdymo nustatyta, kad Nutarimas paskelbtas 2020 m. liepos 15 d., įpareigojimas nustatytas ir organizuoti vežėjų konkurencingas procedūras, ir nutraukti sudarytas sutartis. Įvertinęs esamų maršrutų skaičių, tai, kad įpareigojimas liečia iš esmės visus Lietuvos Respublikos tolimojo reguliaraus susiekimo kelių transportu keleivius, todėl vienu metu nutraukus sutartis su iš esmės visais Lietuvos Respublikos tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas teikiančiais vežėjais iki galutinių atrankos procedūrų rezultatų paaiškėjimo (kai kuriuose maršrutuose per 8 mėnesius tai gali būti neįmanoma įgyvendinti), teismas konstatavo gali sukelti pareiškėjui, vežėjams ir keleiviams didelę ir sunkiai atitaisomą žalą. Teismas pažymėjo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės (sutarčių nutraukimo sustabdymo iki galutinių vežėjų atrinkimo rezultatų paaiškėjimo) gali būti sutrikdytas tarpmiestinis susisiekimas autobusais visoje Lietuvos Respublikoje.

11Teismas priėjo prie išvados, kad byloje nustatytos aplinkybės iš esmės pagrindžia būtinybę taikyti teismo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, taigi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su pareiškėjo, vežėjų ir keleivių teisėmis, t. y. iki galutinių vežėjų pagal konkurencingą procedūrą atrinkimo rezultatų paaiškėjimo sustabdyti esamų sutarčių su vežėjais nutraukimą (įpareigojimo vykdymo sustabdymas). Teismas pabrėžė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų apsaugos principų.

12Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kita prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo dalis netenkinamas, kadangi nepateikta motyvų dėl pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti konkurencingos vežėjų atrankos procedūros organizavimą ar baudos sumokėjimą, nenurodyta faktinių aplinkybių, galinčių patvirtinti, jog konkurencingos vežėjų atrankos procedūros organizavimas galėtų sukelti kokios didelės ir neatitaisomos žalos. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei nustatytais terminais pareiškėjas šių įpareigojimų nespėtų įgyvendinti, jis turi galimybę prašyti Tarybą pratęsti nurodytus terminus arba, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pakartotinai prašyti teismo spręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

13III.

14Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Tarybos Nutarimo galiojimą (įpareigojimą per 8 mėnesius nuo Tarybos nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytas sutartis ir organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti).

15Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi taikė šią reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatyto įpareigojimo – nutraukti nutarimo 1 punkte nurodytas 42 sutartis – vykdymą iki galutinių vežėjų pagal konkurencingą procedūrą atrinkimo rezultatų paaiškėjimo, tačiau netaikė kitos reikalavimo užtikrinimo priemonės dalies – įpareigojimo Administracijai per 8 mėnesius nuo Tarybos nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti, sustabdymo, tačiau, pareiškėjo nuomone, šios dvi reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti įpareigojimą organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti ir nutraukti sutartis, yra taikytinos abi kartu ir yra neatsiejamai susijusios.

16Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, kalbėdamas apie žalą ir pasekmes, nepagrįstai juos susiaurino tik siedamas su sutarčių nutraukimu. Žalą lems pirmiausia konkursų vykdymas nesant galutinio teismo sprendimo dėl Nutarimo teisėtumo. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje vienos iš reikalavimo užtikrinimo priemonių – sutarčių nutraukimo sustabdymą, sieja būtent su konkursų tinkamu įvykdymu, kuris lemtų keleivių vežimo konkrečiu maršrutu vežimo tęstinumą. Konkursų vykdymas nesant galutinio teismo sprendimo dėl Nutarimo pagrįstumo iš esmės užkirstų kelią grįžimui į esamą padėtį, jei Tarybos Nutarimas būtų pripažintas teismo nepagrįstu.

17Pareiškėjas paaiškina, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonės funkcijų yra ne tik žalos prevencija, bet ir teismo sprendimo įvykdymo galimumo užtikrinimas. Šiuo atveju jei teismas nagrinėjant skundą dėl Tarybos Nutarimo nuspręstų, kad Tarybos Nutarimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas nebebūtų įmanoma grįžti į pirminę padėtį, nes esamos sutartys su vežėjais būtų nutrauktos, o naujos sutartys tokiu atveju būtų galimai neteisėtos, kaip atsiradusios iš panaikinto Tarybos Nutarimo. Tokiu atveju tiek esamiems vežėjams tiek ir naujiems vežėjams galimai atsirastų didelė žala, kurios atlyginimo jie galėtų reikalauti iš valstybės.

18Pareiškėjas akcentuoja, kad, likus Tarybos įpareigojimui per 8 mėnesius nuo Tarybos nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti, teismo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė sutarčių nutraukimo sustabdymas tampa sunkiai įgyvendinama. Likus reikalavimui per 8 mėnesius organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti, tai aiškintina kaip reikalavimas per nurodytą terminą organizuoti konkursą, nustatyti laimėtoją ir sudaryti su juo sutartį. Šiame reikalavime nenurodyta, kad įpareigojama tik pradėti konkursų rengimą, todėl pareiškėjas šį reikalavimą supranta kaip baigtinį konkurso organizavimą įskaitant sutarties su laimėtoju pasirašymą. Tokiu būdu pareiškėjui per 8 mėnesius įvykdžius konkursą ir pasirašius su juo sutartį savaime per tą patį laikotarpį turės būti nutraukta sutartis ir su esamu vežėju, kadangi tuo pačiu metu negalės galioti dvi sutartys dėl to paties maršruto. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo šiuo metu pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės tampa nepritaikoma palikus Tarybos reikalavimą dėl konkurso organizavimo per 8 mėnesius.

19Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas tik vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę – „sustabdyti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2020 m. liepos 14 d. nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatyto įpareigojimo – nutraukti nutarimo 1 punkte nurodytas 42 sutartis – vykdymą iki galutinių vežėjų pagal konkurencingą procedūrą atrinkimo rezultatų paaiškėjimo“ sukuria galimą piktnaudžiavimo teise situaciją. Remiantis tokia reikalavimo užtikrinimo priemone esamo vežėjo sutartis galios tol, kol nebus įvykdytas konkursas ir sudaryta sutartis su nauju vežėju. Tokiu būdu esamas vežėjas galimai tampa suinteresuotas skųsti konkurso sąlygas, procedūras, rezultatus tam, kad kuo ilgiau nebūtų sudaryta nauja sutartis, nes kol nebus sudaryta nauja sutartis galios esama. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatomos reikalavimo užtikrinimo priemonės negali sudaryti paskatų skundų teikimui ar galimam piktnaudžiavimui teise, nes tai būtent ir užkerta kelią konkursų vykdymui per Tarybos nustatytą terminą.

20Pareiškėjas pažymi, kad tik abiejų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas kartu leis maksimaliai užtikrinti visų šalių teises ir teisėtus interesus, nesudarys galimybių galimam piktnaudžiavimui teise, sukurs galimybę įvykdyti teismo galutinį sprendimą dėl Tarybos Nutarimo teisėtumo, padės išvengti galimos žalos vežėjams dėl nepagrįsto sutarčių nutraukimo ir dėl to galimo žalos atlyginimo reikalavimo iš Lietuvos valstybės. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesukels niekam jokių žalingų pasekmių ir nepažeis jokių asmenų teisių. Vien tik tai, kad vienas ar kitas verslo subjektas norėtų dalyvauti organizuojamuose konkursuose vežėjui parinkti, savaime nereiškia, kad šis subjektas tokį konkursą laimės ar net, kad iš viso teiks savo pasiūlymą tokiam konkursui.

21Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

22Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgdamas į proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo interesų principus, pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones tik dėl Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatyto įpareigojimo – nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytas 42 sutartis – vykdymą iki galutinių vežėjų pagal konkurencingą procedūrą atrinkimo rezultatų paaiškėjimo.

23Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas pateikė savo subjektyvią nuomonę apie galimai kilsiančią žalą tuo atveju, jei šioje administracinėje byloje nebus pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tačiau nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (toliau – ir TOKS) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad be LTSA nurodytų asmenų, kuriems kiltų sunkiai atitaisoma žala, ji dar kiltų TOKS darbuotojams, o ypač vyresnio amžiaus vairuotojams. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo LTSA nutraukus sutartį, kurios pagrindu TOKS vykdo savo veiklą, TOKS būtų priverstas taupyti kaštus ir atleisti darbuotojus, o ypač vairuotojus, kadangi jų atlyginimai sudaro kintamus veiklos kaštus, kuriuos TOKS bus finansiškai motyvuota mažinti pirmiausiai. Ši žala negalėtų būti atitaisyta net ir TOKS galų gale laimėjus bylą. Net jei TOKS vėliau ir priimtų naujus darbuotojus, tai nebūtinai bus tie patys asmenys. O ir priėmus tuos pačius asmenis, jiems nebūtų kompensuojama už laikotarpį, kurį praleido be darbo. Netgi tuo atveju, jei TOKS vėliau sugebėtų prisiteisti kompensaciją iš valstybės už patirtą žalą, TOKS darbuotojų patirta žala liktų neatitaisoma jokiomis priemonėmis. Tuo tarpu, jei, LTSA nutraukus esamą sutartį su TOKS, TOKS pavyktų užsitikrinti daugiau maršrutų, ir šis neprivalėtų atleisti savo darbuotojų, tokią pačią žalą tiesiog patirtų kitiems autobusų parkams dirbantys vairuotojai. Taigi, Nutarimo vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

26TOKS nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamos bylos atveju yra adekvatus ir proporcingas siekiamam tikslui, be to, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra reikalingos siekiant užtikrinti konkrečius reikalavimus, o ne spręsti apskritai tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kautra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Nutarimo galiojimo sustabdymo apimtimi dėl Nutarime nustatyto įpareigojimo nedelsiant vykdyti konkurencingas procedūras vežėjams atrinkti ir sumokėti baudą. UAB „Kautra prašo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo visiškai.

28UAB „Kautra nurodo, kad Nutarimu nustatytas įpareigojimas atlikti konkurso procedūras savo esme yra įpareigojimas LTSA iš pagrindų pertvarkyti visą tolimojo keleivių vežimo paslaugų teikimo sistemą. UAB „Kautra“ teigimu, pagal dabartinį reguliavimą, konkurso vykdymui nėra teisinio pagrindo ir teisinės bazės, todėl, siekiant įvykdyti Tarybos įpareigojimą, visų pirma reikėtų nustatyti teisinį pagrindą tokio konkurso organizavimui ir sukurti tam teisinę bazę. Konkrečiai, turėtų būti pakeistas įstatymas, nustatytas tolimojo susisiekimo autobusais paslaugų finansavimas, šių paslaugų teikimo tvarka ir pan. Tokia reforma būtų susijusi su dideliais administraciniais resursais atliekant teisės aktų keitimo bei vėliau vykdant konkurencingas atrankos procedūras. Atsižvelgdamas į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog įpareigojimas dar iki galutinio sprendimo byloje priėmimo ir Nutarimo teisėtumo įvertinimo atlikti tokios apimties reformą yra visiškai neproporcingas. Galima tik įsivaizduoti kiek valstybės resursų būtų išvaistyta pripažinus, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kaip ir jame nustatyti įpareigojimai.

29UAB „Kautra“ pažymi, kad yra visiškoje neužtikrintumo situacijoje dėl ateities, nes negali prognozuoti sutarties su ja nutraukimo momento ir, atitinkamai, negali tam tinkamai pasiruošti bei minimizuoti dėl tokio nutraukimo neabejotinai atsirasiančias pasekmes, taip pat negali vykdyti investicijų, kurias būtina atlikti norint išlikti konkurencingu ir užtikrinti reikalaujamą keleivių vežimo kokybę. UAB „Kautra“ paaiškina, kad negali priimti sprendimų dėl veiklos, kuri dabar yra vykdoma pagal Sutartį, perorientavo kita linkme. Konkrečiai, negali vykdyti derybų dėl naujų projektų, kuriems galėtų perkelti dabartinę su Sutarties vykdymu susijusią verslo dalį. Taip pat, nepavykus perorientuoti su Sutartimi susietos verslo dalies, Kautra negali įspėti darbuotojų apie atleidimą ir sudaryti jiems tinkamų sąlygų įsidarbinti kitur (kas ypatingai svarbu tokiu jautriu COVID-19 laikotarpiu).

30UAB „Kautra“ įsitikinimu, Tokia žala yra nepateisinama ir nepagrįsta atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai nėra atsakyta į klausimą, ar Konkurencijos tarybos priimtas Skundžiamas nutarimas ir juo nustatyti įpareigojimai yra teisėti ir pagrįsti.

31UAB „Kautra“ akcentuoja, kad sutarties nutraukimas prieš numatytą jos pasibaigimą 2023 m., kaip LTSA yra įpareigota padaryti Nutarimu, sukeltų Kautrai 14 750 000 EUR dydžio tiesioginius nuostolius, neįskaitant netiesioginių galimų Sutarties nutraukimo padarinių. Tai būtų nepakeliama našta ypač atsižvelgiant į tai, kad keleivių pervežimo autobusais rinka yra viena labiausiai COVID-19 paveiktų sektorių.

32UAB „Kautra“ taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Nutarimas turės poveikį ir UAB „Kautra“ darbuotojams, kurie neteks darbo ir bus įtraukti į nežinomybę dėl savo profesinės ateities. Šiuo metu keleivius tolimojo susisiekimo UAB „Kautra“ maršrutais veža beveik 200 vairuotojų, dar apie 100 darbuotojų atlieka papildomas funkcijas. Nutraukus sutartį, vežėjai bus priversti nutraukti didžiąją dalį darbo sutarčių be galimybes savo darbuotojams garantuoti, kad jos bus atnaujintos. Taip pat yra pagrįsta rizika, kad darbuotojai, atsidūrę nežinomybėje, susiras kitus darbus, kas gali lemti, kad netgi laimėjus konkursus Kautra susidurtų su realiomis problemomis vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

33UAB „Kautra“ pabrėžia, kad, nutraukus sutartį, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62. „Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktą UAB „Kautra“ vieniems metams laiko būtų eliminuota iš rinkos ir negalėtų dalyvauti LTSA naujai organizuotose konkurencingose procedūrose. Daugeliui vežėjų – įskaitant ir UAB „Kautrą“ – tai reikštų bankrotą. Nei Taisyklėse, nei jokiuose kituose teisės aktuose nėra nuostatų, kurios leistų nesilaikyti Taisyklių 15 punkto reikalavimo. Tai reiškia, kad vežėjai turėtų skųsti atsisakymą leisti jiems dalyvauti konkursuose teismine tvarka, kas atitinkamai užtruktų pakankamai ilgai ir vežėjai prarastų galimybę sudalyvauti konkursuose.

34UAB „Kautra“ taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į vidutinius administracinių bylų nagrinėjimo pirma ir apeliacine instancija terminus, labiausiai tikėtina, kad, nesustabdžius Nutarimo galiojimo būtent rezoliucinės dalies 1.42 ir 3 punktuose visa apimtimi, Sutartis su UAB „Kautra“ bus nutraukta dar iki Nutarimo peržiūros teismine tvarka ir, atitinkamai, galutinio teismo sprendimo dėl Nutarimo priėmimo. UAB „Kautra“ vertinimu, nagrinėjamu atveju dar atliekant teisminę Nutarimo peržiūrą ir dar nepriėmus galutinio sprendimo šioje byloje, LTSA jau turės užbaigti konkurencingą vežėjų atrankos procedūrą ir bet kuriuo atveju turės nutraukti sutartį su UAB „Kautra“ (ir su kitais vežėjais sudarytas analogiškas sutartis). Pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimų užtikrinimo priemonė sustabdo sutarties nutraukimą tik iki vežėjų atrankos atlikimo, ką LTSA yra įpareigota padaryti per 8 mėnesius.

35UAB „Kautra“ nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios skubos kuo greičiau vykdyti Skundžiamą nutarimą, nes dabartinė situacija keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais rinkoje yra nepasikeitusi jau ilgą laiką. Todėl neegzistuoja interesas skubiai vykdyti Skundžiamo nutarimo nustatytą įpareigojimą.

36Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, UAB „Marijampolės autobusų parkas“, UAB „Mažeikių autobusų parkas“, UAB „Naujosios Akmenės autobusų parkas“, UAB „Raseinių autobusų parkas“, UAB „Skuodo autobusai“, UAB „Šilalės autobusų parkas“ atsiliepime į atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Tarybos Nutarimo galiojimą (įpareigojimą per 8 mėnesius nuo Tarybos nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytas sutartis ir organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti).

37Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

381.

39Pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nesukuria jokios apsaugos vežėjams ir neužtikrina maršrutų tęstinumo, atvirkščiai, yra sukuriama tokia situacija, kai nepriėmus galutinio sprendimo byloje būtų sudaromos sutartys, kurios, paaiškėjus galutiniam teismo sprendimui, jeigu jis būtų trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai, būtų patiriami dvigubi nuostoliai – nuostoliai dėl nutrauktų sutarčių su dabartiniais vežėjais ir nuostoliai naujųjų vežėjų, kurie laimėtų konkursus ir su kuriais po galutinio teismo sprendimo turėtų būti nutraukiamos sutartys grąžinant dabartinius vežėjus į pradinę padėtį.

402.

41Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad, net ir sudarius sutartis su vežėjais per 8 mėnesius, vežėjams būtų reikalingas papildomas terminas pasiruošti sutarčių vykdymui.

423.

43Pirmosios instancijos teismas nors ir laikė, kad nutraukus sutartis per 8 mėnesius būtų padaryta didelė žala, tačiau žalą ir pasekmes vertino neišsamiai, visiškai nevertino kokias neigiamas pasekmes sukels sutarčių su 42 vežėjais nutraukimas, kurie aptarnauja didžiąją daugumą (363) tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutus. Taryba priimtu Nutarimu esmės keičia teisinę bazę, t. y. įpareigoja LTSA organizuoti konkursus, kuriuose dalyvautų nauji vežėjai. Konkursams organizuoti, sąlygoms paruošti ir laimėtojams paskelbti bei pasirašyti su jais sutartis 8 mėnesių terminas yra gerokai per trumpas. Tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad konkursai turėtų būti organizuojami 363 maršrutams, t. y. kiekvienam maršrutui atskirai. Trečiųjų suinteresuotų asmenų įsitikinimu, nustatytas 8 mėnesių terminas yra visiškai neproporcingas galimoms kilti neigiamoms pasekmėms, neužtikrinantis viešojo intereso, keleivių teisėtų lūkesčių principo.

444.

45Nėra sukurta teisinė sistema, kaip turėtų būti organizuojamas dabartinių vežėjų dalyvavimas konkursuose. Pagal Taisyklių 15 punktą vežėjui, kuriam leidimas buvo panaikintas ar sutartis nepratęsta draudžiama 1 metus dalyvauti LT SA organizuojamuose konkursuose. Todėl, jei būtų pripažinta, kad sutartys su vežėjais 2018 metais neturėjo būti pratęstos, įsigaliotų minimas Taisyklių 15 punktas ir tolimojo susisiekimo rinkoje neliktų daugiau kaip 40 potencialių tiekėjų. Toks rezultatas akivaizdžiai pablogintų keleivių interesą ir būtų niekaip nesuderinamas su viešosios paslaugos teikimo socialiniu aspektu, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir eliminuotų keleivių teisių užtikrinimo prioritetą, kuriam ir yra skirta tolimojo susiekimo paslauga.

465.

47Tretieji suinteresuoti asmenys yra sudarę sutartis su LTSA iki 2023 m., todėl turėdami teisėtus lūkesčius, tikslus ir įsipareigojimus tinkamai vykdyti sutartį, vežėjai atliko ilgalaikes investicijas į autobuso parko atnaujinimą, technologijų gerinimą, aplinkosaugą ir pan. Vien investicijos 2017–2018 metais į transporto priemonių atnaujinimą siekė apie ( - ) mln. Eur eurų, įsigyta ( - ) naujų ar naudotų (iki 10–12 metų) įvairių dydžių tolimojo susisiekimo autobusų, o 2019-2020 metais jau buvo suplanuota įsigyti ( - ) autobusus už daugiau kaip ( - ) mln. eurų. Per 2017–2020 metus bus atnaujinta apie 30 proc. tolimojo susisiekimo maršrutuose dirbančių autobusų, taip pat per 2017–2020 metus investuota daugiau nei ( - ) mln. eurų. Kadangi investicijos buvo atliktos siekiant tinkamai įvykdyti sudarytas sutartis, vežėjai, nutraukus sutartis, kreipsis į valstybę dėl nuostolių atlyginimo, kurias sudarys ne tik negautos pajamos, kurias vežėjai būtų gavę vykdant sutartis iki 2023 m. ir kurios siektų apie ( - ) mln. Eur, bet taip pat ir dėl nuostolių atliekant ilgalaikes investicijas, kurios taip pat galėtų siekti iki ( - ) mln. eurų.

486.

49Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino susidariusios situacijos COVID-19 kontekste. Karantino pasekmės lėmė vežėjų pajamų praradimą, sumažėjusį keleivių skaičių ir kt. Patirti per trumpą laikotarpį vežėjų nuostoliai parodo, kokia trapi finansiniu požiūriu yra keleivių vežimo rinka, kaip jautriai keleiviai reaguoja į atsiradusią ekstremalią situaciją ir kaip svarbu išlaikyti dirbančius vežėjus, kurie vykdė valstybės ir savivaldybių užsakymus vežti sergančius COVID-19 asmenis į gydymo įstaigas ar grįžusius iš užsienio Lietuvos piliečius į saviizoliacijos vietas. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, Nutarimo vykdymas neturėtų būti skubotas ir turėtų būti labai gerai apgalvotas, kadangi ypatingai šių dienų situacijoje vežėjų rinka yra labai reikalinga pagalbos priemonė valstybei ir jos gyventojams.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV.

52Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

53Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

54Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

55Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

56Konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).

57Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad, nesustabdžius Nutarimo 3 punkto vykdymo, t. y. organizavus konkursą, būtų padaryta didėlė žala, be to, tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų priimtas pareiškėjo naudai, nebūtų įmanoma grįžti į pirminę padėtį, nes sutartys su vežėjais jau būtų nutrauktos ir būtų sudarytos naujos sutartys su naujais vežėjais, kurias reikėtų nutraukti. Pareiškėjo vertinimu, tokiu atveju tiek esamiems vežėjams tiek ir naujiems vežėjams galimai atsirastų didelė žala, kurios atlyginimo jie galėtų reikalauti iš valstybės.

58Tretieji suinteresuoti asmenys („TOKS“, UAB „Kautra“, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, UAB „Marijampolės autobusų parkas“, UAB „Mažeikių autobusų parkas“, UAB „Naujosios Akmenės autobusų parkas“, UAB „Raseinių autobusų parkas“, UAB „Skuodo autobusai“, UAB „Šilalės autobusų parkas“) atsiliepimuose į atskirąjį skundą papildomai pažymi, kad dėl naujų konkursų organizavimo vežėjams tektų atleisti darbuotojus, vykdydami sutartį, tretieji suinteresuoti asmenys atliko ilgalaikes investicijas, be to, keleivių pervežimo autobusais rinka yra viena labiausiai paveiktų COVID-19. Nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys pabrėžia, kad, panaikinus Nutarimą, dėl minėtų aplinkybių atsiradusią žalą jie reikalautų atlyginti iš valstybės.

59Vertindama pareiškėjo argumentus, kad kiltų didėlė ir neatitaisoma žala, be to, nebūtų įmanoma grįžti į pirminę padėtį, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad galbūt kilsianti žala yra neatitaisoma. Žalos neatitaisomumą pareiškėjas sieja su žalos dydžiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismui priėmus pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims palankų sprendimą, jie galėtų išsiieškoti patirtą žalą vadovaudamiesi žalos atlyginimo instituto taisyklėmis.

60Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad 8 mėnesių laikotarpis yra per trumpas konkursams organizuoti ir nustatyti laimėtojus, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra objektyvių faktinių duomenų (įrodymų), kad per 8 mėnesių laikotarpį nėra įmanoma įvykdyti konkursą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Nutarime yra nurodyta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalimi, viešojo administravimo subjektas privalo įvykdyti jam skirtus Tarybos nutarime numatytus įpareigojimus nustatytomis sąlygomis ir terminais, tačiau motyvuotu viešojo administravimo subjekto prašymu Taryba turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas nutarime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių. Taigi, jei, pareiškėjo nuomone, 8 mėnesių laikotarpis organizuoti konkursus ir sudaryti sutartis su vežėjais yra per trumpas, pareiškėjas gali kreiptis į Tarybą, prašydamas pratęsti šį terminą.

61Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir atskirajame skunde nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, prieina prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė, jog netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. nesustabdžius įpareigojimo ne vėliau kaip per 8 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonę galima taikyti bet kurioje proceso stadijoje, taigi pirmosios instancijos teismo nutartis ir ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui ar kitoms bylos šalims, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

62Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintas iš dalies, yra pagrįsta ir teisėta, joje tinkamai atsižvelgta į viešąjį interesą ir proporcingumo principą, nutartis priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

63Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

64Pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos atskirąjį skundą atmesti.

65Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

66Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir LTSA) su... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi... 9. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas nurodytos apimties... 11. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje nustatytos aplinkybės iš esmės... 12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kita prašymo dėl reikalavimo... 13. III.... 14. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus... 15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi taikė šią... 16. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, kalbėdamas apie... 17. Pareiškėjas paaiškina, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonės... 18. Pareiškėjas akcentuoja, kad, likus Tarybos įpareigojimui per 8 mėnesius nuo... 19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 20. Pareiškėjas pažymi, kad tik abiejų reikalavimo užtikrinimo priemonių... 21. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį... 22. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai,... 23. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas pateikė savo subjektyvią nuomonę apie... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tolimojo keleivinio transporto... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad be LTSA nurodytų asmenų, kuriems... 26. TOKS nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamos bylos... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kautra“ atsiliepime į atskirąjį... 28. UAB „Kautra nurodo, kad Nutarimu nustatytas įpareigojimas atlikti konkurso... 29. UAB „Kautra“ pažymi, kad yra visiškoje neužtikrintumo situacijoje dėl... 30. UAB „Kautra“ įsitikinimu, Tokia žala yra nepateisinama ir nepagrįsta... 31. UAB „Kautra“ akcentuoja, kad sutarties nutraukimas prieš numatytą jos... 32. UAB „Kautra“ taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Nutarimas turės... 33. UAB „Kautra“ pabrėžia, kad, nutraukus sutartį, pagal Lietuvos... 34. UAB „Kautra“ taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į vidutinius... 35. UAB „Kautra“ nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios skubos kuo... 36. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, UAB... 37. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia... 38. 1.... 39. Pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė... 40. 2.... 41. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad, net ir... 42. 3.... 43. Pirmosios instancijos teismas nors ir laikė, kad nutraukus sutartis per 8... 44. 4.... 45. Nėra sukurta teisinė sistema, kaip turėtų būti organizuojamas dabartinių... 46. 5.... 47. Tretieji suinteresuoti asmenys yra sudarę sutartis su LTSA iki 2023 m., todėl... 48. 6.... 49. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino susidariusios... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV.... 52. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir... 53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima,... 54. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo... 55. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo... 56. Konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais,... 57. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad,... 58. Tretieji suinteresuoti asmenys („TOKS“, UAB „Kautra“, UAB „Klaipėdos... 59. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad kiltų didėlė ir neatitaisoma žala,... 60. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad 8 mėnesių laikotarpis yra per... 61. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo prašyme taikyti... 62. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad... 63. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 64. Pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos atskirąjį skundą... 65. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį... 66. Nutartis neskundžiama....