Byla e3K-3-346-687/2017

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ketrona“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių Belgijos įmonių „Baloise Belgium N.V./S.A“, „Allianz Benelux NV/SA“ ir „Jean verheyen SA/Jean verheyen NV“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ketrona“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kelin“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Transeurina ir KO“ ir Latvijos įmonei „Marine Underwriting Services SIA“, dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normos, reglamentuojančios absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, kai į bylą neįtraukiamas trečiasis asmuo, dalyvavęs krovinio vežimo procese, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovės prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių:
    1. ieškovei Belgijos įmonei „Baloise Belgium N.V./S.A“ – 64 502,80 Eur nuostolių atlyginimo, 2049,96 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas;
    2. ieškovei Belgijos įmonei „Allianz Benelux NV/SA“ – 48 377,10 Eur nuostolių atlyginimo, 1537,46 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas;
    3. ieškovei Belgijos įmonei „Jean Verheyen SA/Jean Verheyen NV“ 48 377,10 Eur nuostolių atlyginimo, 1537,46 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
  3. Ieškovės nurodė, kad įmonė „F.S. Confeccoes Ltd.“ pardavė vaikiškus drabužius Rusijos bendrovei – OOO „Presto“. Pardavėja sudarė sutartį su ekspeditore – įmone „Maxx Intermodal Systems NV“, kuri turėjo organizuoti prekių pristatymą iš Portugalijos į Rusiją ir jas apdrausti. Prekes atitinkama dalimi apdraudė kiekviena iš ieškovių. Ekspeditorė su atsakove UAB „Kelin“ sudarė krovinio vežimo sutartį. Pagal 2014 m. spalio 27 d. išduotą Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr. 4KTR 0009369 iš Portugalijos į Rusiją prekes (vertė – 172 873,70 Eur) vežė atsakovė UAB „Ketrona“. Naktį iš 2014 m. spalio 28 d. į 29 d. beveik visas vežtas krovinys buvo pavogtas atsakovės UAB „Ketrona“ vairuotojui sustojus prie degalinės „La Loba 2000 S.L.“ esančioje parkavimo aikštelėje Ispanijoje, greitkelyje A-62; pavogtos krovinio dalies vertė – 161 257 Eur.
  4. Nors netoliese buvo saugoma aikštelė, atsakovės UAB „Ketrona“ vairuotojas nakčiai sustoti pasirinko nesaugomą pakelės parkavimo aikštelę prie degalinės. Toks atsakovės UAB „Ketrona“ elgesys laikytinas dideliu neatsargumu ir sudaro pagrindą pagal 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) 29 straipsnį netaikyti vežėjo atsakomybės ribojančių nuostatų. Ieškovės, kaip draudikės, pagal sudarytus draudimo polisus ir 2015 m. vasario 19 d. Trišalį susitarimą visą žalą (161 257 Eur) atlygino ekspeditorei – įmonei „Maxx Intermodal Systems NV“, kuri gautą draudimo išmoką pervedė prekių pardavėjai. Atsakovė UAB „Ketrona“ žalos ieškovėms neatlygino, jos draudikė – įmonė „Marine Underwriting Services SIA“ taip pat nesutiko atlyginti visos žalos. Atsakovės turi atlyginti ieškovėms nuostolius CMR konvencijos 3, 17, 29 ir 36 straipsnių pagrindu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad įmonė „F.S. Confeccoes Lda“ pardavė OOO „Presto“ vaikiškų drabužių. Prekių gavėja OOO „Presto“ sudarė draudimo sutartį su ieškovėmis. 2014 m. spalio 27 d. prekių siuntėja – įmonė „F.S. Confeccoes Lda“ pakrovė 457 dėžes su vaikiškais rūbais į automobilį „Renault“, valst. Nr. ( - ) ir puspriekabę „Premium“, valstyb. Nr. ( - ), kurie priklausė vežėjai UAB „Ketrona“. 2014 m. spalio 28 d. atsakovės UAB „Ketrona“ vairuotojas vakare poilsiui sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje degalinėje „La Loba 2000 S.L.“, esančioje greitkelyje A-62 iš Salamankos į Valadolidą, Ispanijoje. Vairuotojui miegant nežinomi asmenys pavogė iš automobilio krovinį. 2015 m. vasario 19 d. Trišaliu susitarimu prekių siuntėja įmonė „F.S. Confeccoes Lda“, įvardyta tiekėja, įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“, įvardyta vežėja, ir prekių gavėja OOO „Presto“, įvardyta pirkėja, susitarė, kad už prekes pagal išrašytą sąskaitą (172 873,70 Eur) apmokėjimas vyks keliais etapais: iki 2015 m. vasario 27 d. 161 257 Eur tiekėjai už pirkėją privalo sumokėti vežėja dėl to, kad neteko pirkėjai skirtų prekių, o tiekėja privalo priimti apmokėjimą iš vežėjos, kaip pirkėjos apmokėjimą už jai skirtas prekes; kad pirkėja neprivalo sumokėti likusios šitos sąskaitos sumos už prekes. 2015 m. vasario 10 d. įmonei „Maxx Indermodal Systems NV“ buvo pervesta 159 644,43 Eur ir 2015 m. kovo 24 d. – 1612,57 Eur, o ši 2015 m. kovo 4 d. pervedė įmonei „F.S. Confeccoes Lda“ 161 257 Eur.
  3. Atsakovė UAB „Ketrona“ sutartį dėl krovinio pervežimo sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Transeurina ir Ko“, o pastaroji sutartį dėl pervežimo sudarė su UAB „Kelin“, o ši – su įmone „Maxx Indermodal Systems NV“. Kokią sutartį įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ buvo sudariusi su prekių siuntėja ar gavėja, byloje duomenų nėra; ieškovės tokios sutarties pagal atsakovės UAB „Kelin“ ir teismo reikalavimą nepateikė.
  4. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012), nurodė, kad ieškovės, teigdamos, kad įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ buvo tik ekspeditorė, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl ši įmonė laikytina pirmąja (susitariančia) vežėja. Ieškovės teismui nurodė, kad įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ į jų paklausimą neatsako, nors teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, kad ieškoves sieja ilgalaikiai santykiai su įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“, todėl ieškovės žino, kad ši įmonė buvo tik ekspeditorė. Kad ieškovės turi turėti sutartį, sudarytą su įmone „Maxx Indermodal Systems NV“, patvirtina byloje pateiktas draudimo polisas (4.3 punktas). Atsakomybė tarpinei vežėjai UAB „Kelin“ CMR konvencijos 36 straipsnio pagrindu negali kilti, ši bendrovė yra netinkama atsakovė byloje. 2015 m. vasario 19 d. Trišalis susitarimas patvirtina, kad viena iš šio susitarimo šalių – įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ yra vežėja, o ne ekspeditorė, nors ir organizavo prekių pervežimą. Būtent įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ trišalės sutarties pagrindu pervedė prekių siuntėjai sutartyje sutartą sumą. Sistemiškai aiškinant CMR konvencijos 3, 17, 36 straipsnių nuostatas siuntėjo sutartis su ekspeditoriumi dėl krovinio pervežimo, nesant atskiro susitarimo tik dėl ekspedijavimo, lemia, kad jis atsako kaip susitariantysis vežėjas. Ieškovės nepateikė sutarties, sudarytos prekių siuntėjos su atsakove UAB „Kelin“, kaip susitariančiosios vežėjos, todėl nepaneigti UAB „Kelin“ teiginiai, kad ji nebuvo pirmoji ir susitarianti vežėja ir ieškinys jai pareikštas nepagrįstai.
  5. Teismas rėmėsi CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1-3 dalimis, 28 straipsniu, 29 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012), išaiškinimais, nurodė, kad pasirinkta atsakovės UAB „Ketrona“ vairuotojo aikštelė atitiko reikalavimus saugiai sustoti, vairuotojas pasirinko tinkamą vietą poilsiui, t. y. vairuotojo veiksmai buvo maksimaliai rūpestingi ir jie negali būti prilyginami tyčiai. Žala atsirado dėl vagystės. Atsakovės draudikė buvo sutikusi apmokėti dalį nuostolių ieškovėms, atsakovė savo kaltės dėl krovinio dalies praradimo neneigia, tačiau nesutinka su jos veiksmų, kaip ypač neatsargių, kvalifikavimu.
  6. Siuntėja, manydama, kad kroviniui būtinas didesnis saugumas, pasirinko tentinę, o ne kietašonę (saugesnę) priekabą, jokių papildomų nurodymų vežėjai dėl krovinio apsaugos nenurodė, todėl vežėja, priėmusi krovinį ir vadovaudamasi jai pateiktais krovinio pervežimo reikalavimais, jų laikėsi, vairuotojas pasirinko saugią (pagal bendrą supratimą) stovėjimo aikštelę, nakvojo automobilyje, elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai siekdamas apsaugoti vežamą krovinį. Taigi ieškovės neįrodė, kad vežėja nepaisė įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų, galėjusių lemti neteisėtą krovinio dalies užvaldymą.
  7. Trišalė sutartis pasirašyta jau po to, kai įvyko vagystė ir sutarties šalys žinojo savo teises į draudimo išmokas, apie vežimo procese dalyvavusių dalyvių procesinę padėtį. Taigi trišalis susitarimas yra novacija, t. y. kad įmonės „Maxx Indermodal Systems NV“, kaip susitariančiosios vežėjos, prievolė pakeista į pirkimą–pardavimą. Tiek siuntėja, tiek įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ žinojo, kad naudos gavėja pagal draudimo polisą buvo būtent prekių gavėja. Keisdamos naudos gavėją jau po dalies draudimo išmokos, kaip teigia ieškovės, išmokėjimo, šios įmonės buvo suinteresuotos tiksliai nurodyti pareigas vežimo procese ir gauti draudimo išmoką. Įmonės „Maxx Indermodal Systems NV“ 2015 m. kovo 4 d. atliktas mokėjimas prekių siuntėjai traktuotinas tik kaip trišalio susitarimo įvykdymas. Ieškovės nebuvo šio susitarimo šalimis ir nesprendė dėl draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjai tam, kad įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltą asmenį dėl dalies krovinio praradimo. Ieškovių brokeriui darant pavedimus įmonei „Maxx Indermodal Systems NV“, nurodyta jų paskirtis ne draudimo išmoka, o kredito pervedimas, kuris tik parodo, kad ieškoves su šia įmone galėjo sieti ir kiti civiliniai teisiniai santykiai.
  8. Ieškovės teigė, kad reiškia ieškinį CK 6.1015 straipsnio pagrindu, tačiau jokių draudimo išmokų naudos gavėjui pagal sudarytą draudimo sutartį dėl dalies krovinio praradimo nepervedė. Pagal CMR konvencijos 41 straipsnį visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais, o pagal šio straipsnio 2 dalį negaliojančiomis pripažįstamos visos sąlygos, kuriomis krovinio draudėjo teisės perduodamos vežėjui. Ieškovėms nepateikus įrodymų, kad įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ buvo tik ekspeditore, ji laikytina vežėja ir draudimo išmokos jai išmokėjimas nesuteikia ieškovėms reikalavimo teisės šioje byloje, nes, kaip teigia ir įrodinėja pačios ieškovės, jos perėmė prekių siuntėjo teises, o išmoką išmokėjo trečiajam asmeniui, kuris nėra ir nebuvo naudos gavėju. Ieškovės nepateikė įrodymų, kas joms pareiškė pretenziją dėl draudimo išmokos gavimo, koks yra priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos ir jos dydžio, nėra duomenų, kad tokią draudimo išmoką (atitinkamą dalį) yra pervedusios brokeriui.
  9. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 19 d. papildomu sprendimu priteisė UAB „Transeurina ir Ko“ iš ieškovių po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. papildomą sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  11. Kolegija, remdamasi CMR konvencijos 3, 17, 36, 41 straipsniais ir atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią CMR konvencija ir joje nustatyta vežėjo atsakomybė netaikoma ekspedijavimo, krovinių pervežimo organizavimo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015), nurodė, kad imperatyviosios CMR konvencijos normos taikomos ne tik šios konvencijos reglamentuojamiems teisiniams santykiams vežimo proceso metu, bet ir kitiems santykiams, susijusiems su tarptautiniais vežimais pagal CMR konvenciją, nepaisant to, ar jie atsirado iki vežimo sutarties sudarymo ar po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006). Taigi pirmosios instancijos teismas, pripažinęs įmonę „Maxx Indermodal Systems NV“ susitariančia vežėja, o ne ekspeditore, t. y. nustatęs šios įmonės teisinę padėtį, turinčią įtakos jos teisėms ir pareigoms tiek siuntėjui ir gavėjui, tiek ir kitiems vežėjams, ir konstatavęs, jog jai gali būti taikoma atsakomybė už krovinio praradimą pagal CMR konvenciją ir kad draudikės neturėjo pagrindo pervesti draudimo išmokų šiai įmonei (kaip vežėjai, nesančiai ir pagal teismo nurodytą imperatyvų reglamentavimą negalinčiai būti naudos gavėja pagal krovinio draudimo sutartį), faktiškai nusprendė dėl neįtrauktos į bylą įmonės „Maxx Indermodal Systems NV“ teisių ir pareigų, taip pažeisdamas CPK 266 straipsnį.
  12. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi pripažinęs, kad teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos įmonės „Maxx Indermodal Systems NV“ teisėms ir pareigoms, patenkino UAB „Kelin“ prašymą ir įtraukė įmonę „Maxx Indermodal Systems NV“ trečiuoju asmeniu į bylą. Tačiau 2016 m. sausio 21 d. nutartimi teismas panaikino 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį, nurodydamas, kad norint įteikti trečiajam asmeniui dokumentus, juos būtina išversti į anglų kalbą ir sumokėti mokestį už dokumentų įteikimą Belgijos, kurioje yra trečiasis asmuo, institucijai, o atsakovė tai padaryti atsisakė ir teismas negali tokio įpareigojimo pateikti ieškovėms, nes jų pozicija dėl šio asmens įtraukimo į bylą teismui nežinoma, be to, ieškovės turi teisę pasirinkti, kam reikšti reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo motyvai nesudaro pakankamo ir teisėto pagrindo neįtraukti į bylą asmens, kurio teisėms ir pareigoms galimą šios bylos galutinio sprendimo įtaką konstatavo pats teismas. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali būti įtraukti dalyvauti byloje ne tik savo iniciatyva ar motyvuotu šalių prašymu, bet ir teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Pateikti procesinių dokumentų vertimus įpareigojamas tas asmuo, kurio dokumentai siųstini trečiajam asmeniui ir atitinkamai kurio dokumentai dėl šios priežasties, t. y. įtraukus trečiąjį asmenį, tapo nebeatitinkančiais pateikiamiems procesiniams dokumentams keliamo kalbos reikalavimo (CPK 115 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatavo absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimai dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Ketrona“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kaip teismo sprendimas galėjo turėti įtakos įmonės „Maxx Indermodal Systems NV“ teisėms ir pareigoms. Teismai nepasisakė dėl įmonės „Maxx Indermodal Systems NV“ veiksmų teisėtumo, netyrė įmonės ir krovinio siuntėjo sutarties. Tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Byloje nagrinėjamas draudikų ginčas su jų pasirinktais atsakovais – vežėjais, byloje buvo tiriami faktinio vežėjo veiksmai vežant krovinį, tačiau įmonės „Maxx Indermodal Systems NV“ veiksmai (pagal tai, kaip buvo suformuluotas ieškinys), nebuvo tiriami. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ yra susitarianti vežėja, faktiškai konstatavo, jog jai gali būti taikoma atsakomybė už krovinio praradimą CMR konvencijos prasme.
    2. Ieškovių sėkmės atveju byloje atsakovais patraukti asmenys neprarastų galimybės reikšti ieškinį įmonei „Maxx Indermodal Systems NV“ dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Tik naujoje byloje išnagrinėjus visas aplinkybes, įskaitant – ir dėl įmonės „Maxx Indermodal Systems NV“ ir krovinio siuntėjo sutarties turinio, bei įvertinus šios įmonės veiksmus santykiuose su kitais vežėjais, teismas galėtų nustatyti, ar yra visos įmonės „Maxx Indermodal Systems NV“ civilinės atsakomybės sąlygos ir priimti atitinkamą sprendimą.
    3. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011) įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ byloje būtų įtraukta ieškovių pusėje. Taigi šios įmonės įtraukimu į bylą buvo suinteresuotos ieškovės, todėl jos turėjo spręsti (ir sprendė), ar toks asmuo įtrauktinas į bylos nagrinėjimą. Ieškovės pasirinko neprašyti teismo, kad įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ būtų įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, taip parodė, kad šio asmens dalyvavimas byloje joms nėra reikalingas. Dėl to teismas neturėtų kištis į procesą ir savo iniciatyva įtraukti įmonę „Maxx Indermodal Systems NV“ trečiuoju asmeniu, nežiūrint į tai, kad teismas turi tokią procesinę teisę.
    4. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015) įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą dėl proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas panaikino nutartį dėl šios įmonės įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes dokumentų vertimas, jų įteikimas Belgijoje sukurtų papildomas išlaidas ir užvilkintų bylos nagrinėjimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo įtraukęs įmonę „Maxx Indermodal Systems NV“ į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, neatima iš teismo teisės nuspręsti priešingai, jei pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes galima daryti išvadą, jog nėra tokio procesinio poreikio, o jos pašalinimas iš byloje dalyvaujančių asmenų užtikrins proceso operatyvumo ir koncentruotumo principų tinkamą įgyvendinimą.
    5. Ieškovės yra draudimo bendrovės, įrodinėjančios, kad buvo apdraudusios krovinį, kuris vežimo metu buvo prarastas; apdrausta buvo įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“. Ieškovės nurodo, kad sumokėjo draudimo išmoką draudiminį suinteresuotumą turinčiam asmeniui, t. y. krovinio siuntėjui, tai lėmė reikalavimo teisės joms į vežėjus dėl prarasto krovinio perėjimą. Atsakovės ir tretieji asmenys su tokia ieškovių pozicija nesutiko. Ieškovės, kaip įmonės „Maxx Indermodal Systems NV“ draudikės, turi (arba kaip apdairūs ir protingi savo srities, t. y. draudimo profesionalai, turėtų turėti) krovinio siuntėjo ir savo klientės sutartį dėl ginčo krovinio vežimo, todėl turėjo įvertinti jos turinį. Ieškovės įvertino savo riziką ir pasirinko, kokioms atsakovėms reikš reikalavimus šioje byloje. Teismas be ieškovo valinio sprendimo negali pakeisti atsakovų byloje.
    6. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012) sprendžiant, ar įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis vežimo procese dalyvavusius visus vežėjus, reikšminga CMR konvencijos 36 straipsnio nuostata, kad ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti reiškiamas pasirinktinai keliems ar vienam iš vežėjų. Tai papildoma garantija siuntėjui, o konkretaus vežėjo kaltė reikšminga tik sprendžiant vežėjų tarpusavio atsakomybės už padarytus nuostolius klausimą, nes vežėjas, kuriam siuntėjas reiškia reikalavimą, atsako pagal konvenciją visa apimtimi. CMR konvencijos 36 straipsnis taikytinas ir tretiesiems asmenims, nes ieškovas pats pasirenka, kuriam vežėjui reikšti reikalavimą dėl prarasto krovinio, o krovinį apdraudusį asmenį gali savo nuožiūra įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, jei tai padės įrodinėti ieškinį. Vežėjo neįtraukimas į bylą nesąlygoja tokio asmens teisių ir pareigų, nes bet kuris iš vežėjų gali reikšti tokiam vežėjui atskirus reikalavimus kitoje byloje.
  2. Ieškovės atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės UAB „Ketrona“ išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pirmosios instancijos teismas nustatė įmonės „Maxx Intermodal Systems NV“ teisinę padėtį (vežėja, o ne ekspeditorė), turinčią įtakos jos teisėms ir pareigoms tiek siuntėjui ir gavėjui, tiek ir kitiems vežėjams, tiek draudikėms (ieškovėms), ir taip faktiškai konstatavo, jog šiai įmonei gali būti taikoma atsakomybė už krovinio praradimą CMR konvencijos prasme. Teismo sprendimui įsiteisėjus, jame nurodytos aplinkybės turėtų prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis) ir šioje byloje dalyvavusiems asmenims, nors įmonė „Maxx Intermodal Systems NV“ nebūtų saistoma byloje, kurioje ji nedalyvavo, nustatytomis aplinkybėmis. Bylą nagrinėjantis teismas savo procesiniame sprendime neturėtų spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o numatydamas, kad, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, jame neišvengiamai turės pasisakyti dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisinės padėties, jų teisių ir pareigų, turėtų užtikrinti tokių asmenų įtraukimą į bylos nagrinėjimą (CPK 266 straipsnis).
    2. Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011 buvo sprendžiamas klausimas dėl krovinio gavėjų, o 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1414/2014 – dėl faktinių krovinio vežėjų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, priešingai nei šioje byloje. Be to, kasaciniame skunde nurodytose bylose nebuvo sprendžiama dėl į bylą trečiaisiais asmenimis prašomų įtraukti asmenų kvalifikavimo vežėju ar ekspeditoriumi ir tokio kvalifikavimo teismo sprendime įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.
    3. Tretieji asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje ne tik ieškovo, bet ir atsakovo ar teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovės savo procesiniuose dokumentuose ir nebuvo išreiškusios pozicijos dėl įmonės „Maxx Intermodal Systems NV“ įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, tačiau teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria nuspręsta šią įmonę įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, neskundė, pirmosios instancijos teismui neteikė prašymo pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos nagrinėjimo (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Be to, ieškovės negalėjo iš anksto numanyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime galėtų nuspręsti dėl į bylą neįtraukto asmens teisinės padėties kvalifikavimo – pripažinti ją pirmąja susitariančia vežėja ir kad UAB „Kelin“ negali būti atsakove šioje byloje. Taigi, nedalyvaujančios byloje šalies padėties teisinis kvalifikavimas turėjo esminę reikšmę ne tik jos teisėms ir pareigoms, tačiau iš esmės nulėmė ir byloje dalyvaujančių šalių teisinę padėtį.
    4. Įmonės „Maxx Intermodal Systems NV“ pašalinimą iš bylos lėmė ne naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės dėl būsimo teismo sprendimo įtakos šios įmonės teisėms ir pareigoms, bet techninio pobūdžio priežastys, susijusios su procesinių dokumentų vertimu ir jų įteikimu naujai į bylą įtrauktam trečiajam asmeniui. UAB „Kelin” atsisakius atlikti procesinių dokumentų vertimus, pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodė, jog negali įpareigoti ieškovių atlikti vertimus, nes nežinoma jų pozicija, todėl teismas, formaliai motyvuodamas bylos nagrinėjimo koncentruotumu, panaikino 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį. Taigi, nepagrįstą trečiojo asmens pašalinimą iš bylos lėmė ne kasaciniame skunde nurodomi proceso koncentruotumo ir operatyvumo principai, o netinkamas CPK 113 straipsnio 3 dalies taikymas.
    5. Net ir tuo atveju, jeigu kasacinis teismas panaikintų skundžiamą nutartį, kasacinis skundas negali būti tenkinamas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas neperžiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnis). Tokia pozicija atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).
  3. Trečiasis asmuo Latvijos įmonė „Marine Underwriting Services SIA“ atsiliepimu į kasacinį skundą (pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo) prašo kasacinį skundą tenkinti ir priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  4. Atsakovė UAB „Kelin“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo kasacinį skundą tenkinti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, kai į bylą neįtraukiamas trečiasis asmuo, dalyvavęs krovinio vežimo procese

  1. Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).
  2. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiąją teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).
  3. Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.).
  4. „Teismas nusprendė“ suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius sukėlė teismo sprendimas neįtrauktam į bylos nagrinėjimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
  5. Nagrinėjamoje byloje ieškovės (draudikės) reiškė regresinį reikalavimą atsakovėms UAB „Kelin“ ir UAB „Ketrona“, prašydamos solidariai priteisti iš jų ieškovių įmonei „Maxx Intermodal Systems NV“ išmokėtą draudimo išmoką, kurią ši pervedė krovinio siuntėjai dėl vežimo metu prarasto krovinio. Ieškovės nurodė, kad įmonė „Maxx Intermodal Systems NV“ tik ekspedijavo krovinį ir atsakomybės už vežimą neprisiėmė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Kelin“ faktiškai krovinio nevežė, jį vežė UAB „Ketrona“, o įmonė „Maxx Intermodal Systems NV“ buvo susitariančioji vežėja. Dėl pirmosios instancijos teismo į bylos nagrinėjimą neįtrauktos įmonės „Maxx Intermodal Systems NV“ nustatytos teisinės padėties vežime apeliacinės instancijos teismas konstatavo absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 266 straipsnis, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsakovė UAB „Ketrona“ kasaciniu skundu skundžia tokį apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau teisėjų kolegija laiko tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrįsta.
  6. CMR konvencijos 36 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį.
  7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis vežimo procese dalyvavusius visus vežėjus, reikšminga CMR konvencijos 36 straipsnio nuostata, kad ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti reiškiamas pasirinktinai keliems ar vienam iš vežėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). CMR konvencijos 36 straipsnis suteikia garantiją siuntėjui nukreipti reikalavimus į pasirinktą vežėją (-us), kuris (kurie) pagal konvenciją atsako visa apimtimi.
  8. CMR konvencija netaikoma ekspedijavimo, krovinių pervežimo organizavimo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Taigi byloje svarbu nustatyti, kas nagrinėjamoje byloje laikytini vežėjais, kuriems gali būti reiškiami reikalavimai atlyginti nuostolius dėl prarasto krovinio CMR konvencijos pagrindu.
  9. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad atsakovė UAB „Kelin“, kuriai ieškovės šioje byloje reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, sutartį sudarė ne su krovinio siuntėja, bet su įmone „Maxx Indermodal Systems NV“, o ši įmonė – su krovinio siuntėja. Į tarpinę vežėją, kuri faktiškai krovinio nevežė jo sugadinimo ar praradimo metu, negali būti nukreiptas išieškojimas CMR konvencijos 36 straipsnio pagrindu, todėl tam, kad būtų nuspręsta dėl ieškinio, pareikšto UAB „Kelin“, pagrįstumo, byloje yra svarbu nustatyti jos padėtį susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose, o šio fakto nustatymas tiesiogiai susijęs ir su įmonės „Maxx Indermodal Systems NV“ teisinės padėties vežime nustatymu.
  10. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012). Analogiška pozicija išdėstoma ir doktrinos šaltiniuose (žr., pvz., Clarke, M.; Yates, D. Contracts of Carriage by Land and Air, Second edition. London, 2008, p. 77).
  11. Siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui apimtį ir šiam garantuoja, kad netinkamos sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (CMR konvencijos 3, 17, 36 straipsniai). Nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas siekiant didesnės siuntėjo interesų apsaugos, todėl jeigu siuntėjo sutartis su ekspeditoriumi yra dėl krovinio pervežimo, ekspeditorius įsipareigoja būti tiek tarpininkas, tiek vežėjas. Įsipareigojęs veikti tokiu būdu ekspeditorius prisiima atsakomybę užsakovui už vežimą nepriklausomai nuo to, ar jis tas prekes veš savo transporto priemonėmis ar pasitelks kitą asmenį faktiniam krovinio pervežimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).
  12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės, teigdamos, jog įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ buvo tik ekspeditorė, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, tarp jų – krovinio siuntėjos su įmone „Maxx Indermodal Systems NV“ sudarytos sutarties, kuri, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais (šios nutarties 31 punktas), nulemia asmens atsakomybę siuntėjui kaip susitariančiojo vežėjo ar kaip ekspeditoriaus. UAB „Kelin“ adresuotame transporto užsakyme įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ nurodė, kad jos veikla vykdoma pagal Belgų ekspeditorių standartines sąlygas 2005. Pagal šių sąlygų 31 straipsnį ekspeditorius atsako kaip vežėjas 3.2 straipsnyje nurodytais atvejais, vienas iš jų – kai instrukcijos aiškiai rodo, kad ekspeditorius prisiima tokias pareigas. 2015 m. vasario 19 d. trišaliame susitarime, kuriuo krovinio siuntėja, gavėja ir įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ susitarė dėl nuostolių atlyginimo praradus krovinį ir kurio pagrindu pastaroji įmonė pervedė krovinio siuntėjai iš draudikių gautas išmokas, įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ įvardyta kaip krovinio vežėja, o ne ekspeditorė. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pakankamai duomenų, patvirtinančių krovinio siuntėjos ir įmonės „Maxx Indermodal Systems NV“ ekspedijavimo santykius, nustatė, kad ši buvo susitariančioji vežėja. Tokiu atveju, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, įmonei „Maxx Indermodal Systems NV“ gali būti reiškiamas reikalavimas remiantis CMR konvencijos 36 straipsniu atlyginti nuostolius dėl vežimo metu prarasto krovinio. Šioje byloje toks reikalavimas įmonei „Maxx Indermodal Systems NV“ nepareikštas, tačiau ieškinio tenkinimo atveju gali kilti jos atsakomybės klausimas pagal CMR konvencijos 37 straipsnį, t. y. sprendžiant dėl atsakomybės tarp vežėjų regresiniame procese (nutarties 21 punktas).
  13. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad įmonė „Maxx Indermodal Systems NV“ yra susitariančioji vežėja, nusprendė dėl neįtrauktos į bylą įmonės teisių ir pareigų, o tai yra draudžiama pagal CPK 266 straipsnį ir sudaro pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą šioje byloje pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
  14. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovės atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės UAB „Ketrona“ išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą atlyginimą, tačiau nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl jų prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Kasaciniame teisme patirta 6,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. pažyma). Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės UAB „Ketrona“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Priteisti iš atsakovės UAB „Ketrona“ (į. k. 168945098) valstybei 6,80 Eur (šešis Eur 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo.

17Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai