Byla 2A-1414/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Dalios Višinskienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trans Asia“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-84-232/2014 pagal ieškovo ribotos atsakomybės bendrijos „Technosistema MR“ (TOO „Technosistema MP“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Trans Asia“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl vežėjo atsakomybės sąlygų praradus dalį krovinių, gabentų tarptautiniais maršrutais naudojant keletą transporto rūšių.

6Ieškovas ribotos atsakomybės bendrija (toliau – ir RAB) „Technosistema MR“ teismo prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Trans Asia“ 52 322,08 eurų žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinio faktinis pagrindas buvo grindžiamas tuo, kad 2012 m. gruodžio 18 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė Krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais sutartį Nr. 18/12 (toliau – ir Sutartis). Ja atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo paraiškas teikti tarptautinio krovinių gabenimo automobilių ir geležinkelių transportu paslaugas. Ieškovas 2012 m. gruodžio 18 d. ir 2013 m. sausio 9 d. pateikė atsakovui užsakymus. Juos vykdydamas atsakovas Lenkijoje priėmė 611 dėžių, kuriose buvo supakuotos krovinius sudariusios prekės, bei įsipareigojo jas pristatyti į Kazachstaną. Priimant krovinius paskirties vietoje buvo nustatytas jų trūkumas, t. y. prarastos 475 dėžės. Pagal Sutarties 6.2 punktą už krovinio dalinį praradimą yra atsakingas atsakovas, organizavęs bei vykdęs krovinių vežimą automobilių keliais, krovinių saugojimą, išsiuntimą bei jų vežimą geležinkeliu.

8Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Savo poziciją atsakovas grindė tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų – 2013 m. sausio 2 d. ir 2013 m. sausio 18 d. bendrosios formos aktų, remiantis kuriais būtų galima nustatyti, kas atliko neteisėtus veiksmus. Be to, neįmanoma tiksliai nustatyti ieškovo neva patirtos žalos dydžio, nes ženkliai skiriasi dokumentuose fiksuoti duomenys apie krovinio svorį, kiekį ir kainą. Atsakovo atsakomybė pagal 1956 m. Ženevos tarptautinę krovinių vežimo keliais konvenciją (toliau – ir CMR konvencija) ir 1951 m. Tarptautinį krovinių vežimo geležinkeliais susitarimą (toliau – ir SMGS) priklauso nuo prarasto krovinio svorio. Be to, Sutarties 6.2 punkte šalys numatė, kad atsakovo atsakomybė yra ribota ir ji netaikoma, jeigu krovinys prarandamas ne dėl jo kaltės. Kadangi atsakovas asmeniškai Sutarties nevykdė – pasitelkė trečiuosius asmenis, jo atsakomybė negali kilti.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

11Įvertinęs Sutarties 2.1, 4.6–4.7 punktų nuostatas, teismas priėjo išvadą, kad atsakovui, kaip vežėjui, taikytina CMR konvencijoje numatyta atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą. Teismas nustatė, kad pagal ieškovo užsakymą atsakovas organizavo bei vykdė dviejų krovinių gabenimą iš Lenkijos į Kazachstaną. Į paskirties vietą buvo pristatyta tik dalis atsakovui perduoto krovinio. Teismas pabrėžė, kad pasitelkęs Sutarties vykdymui trečiuosius asmenis atsakovas už jų veiksmus atsako tiesiogiai (CMR konvencijos 3 straipsnis, CK 6.257 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas neįrodinėjo atsakovo kaltės formos, teismas sprendė, jog atsakovo atsakomybė turėtų būti ribojama pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą, t. y. kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Anot teismo, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo prašoma priteisti suma viršija nurodytą ribą. Pagal važtaraščius apskaičiuota maksimali kompensacija būtų 596 594,96 Lt. Dingusi prekių dalis kelis kartus viršija pristatytų prekių dalį, todėl, teismo nuomone, prašoma priteisti suma nepatenka į CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį taikymo sritį. SMGS toks ribojimas nėra numatytas. Teismas atkreipė dėmesį, kad už prekių pakrovimą, gabenimą, sandėliavimą įforminančių dokumentų pildymą buvo atsakingas atsakovas. Krovinius priėmę atsakovo pasitelkti asmenys pastabų dėl jų kiekio nereiškė, todėl CMR, SMGS važtaraščiuose ir kituose dokumentuose užfiksuoti skirtingi dėžių, pakuočių ir vietų skaičiai yra nereikšmingi.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Radma Corp“ v. UAB „Baltų ekspedicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-703/2000; 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Utenos trikotažas“ ir kt. v. UAB „Transekspecidija“, bylos Nr. 3K-3-1333/2002), nes nutylėjo aplinkybę, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus apeliantui dėl žalos atlyginimo. Ieškovas nepateikė nei krovinio nuosavybės dokumentų, nei įrodymų, kad atlygino krovinio savininkui (jei juo nebuvo) padarytą žalą. Taigi, byloje esančių įrodymų nepakanka pripažinti, kad ieškovas turi reikalavimo teisę.

152. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad dalis krovinių buvo prarasta juos vežant ne kelių, bet geležinkelių transportu. Dėl to teismas nepagrįstai taikė CMR konvenciją – ji negali būti taikoma, kai krovinys prarandamas jį vežant ne keliais, o kita transporto rūšimi ir vežėjas nėra kaltas (CMR konvencijos 2 straipsnio 1 dalis). Siekiant nustatyti dalinio krovinių praradimo priežastis iš ieškovo turėjo būti išreikalauti prie krovinius lydėjusių SMGS važtaraščių pridėti dokumentai (SMGS 23 straipsnis). Teismui atsisakius išreikalauti nurodytus įrodymus, buvo užkirstas kelias tinkamam bylos esmės atskleidimui.

163. Teismas neaptarė apelianto argumentų, kad ieškovas, nesiimdamas aktyvių veiksmų įgyvendinti reikalavimo teisę į atsakingą geležinkelį pagal SMGS nuostatas, neteko teisės reikalauti apelianto atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnio 2 dalis). Pagal SMGS 29 straipsnio 1, 2 dalis, 7 dalies 2 punktą, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą apeliantas neturi jokių galimybių pateikti pretenzijos geležinkeliams, tokią teisę turi tik ieškovas. Jos neįgyvendinęs, ieškovas prarado teisę reikalauti žalos atlyginimo iš apelianto.

174. Apelianto teisės į gynybą buvo apribotos, teismui atsisakius išreikalauti iš ieškovo įrodymus, remiantis kuriais būtų galima nustatyti krovinių praradimo priežastis ir galimybę jų išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis). Teismas pagrįstai pripažinęs, kad nesant didelio apelianto neatsargumo jo atsakomybė negali būti didesnė nei 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, neatsižvelgė į tai, kad pagal byloje esančius įrodymus neįmanoma nustatyti prarastos krovinio dalies svorio. Atsisakęs tenkinti apelianto prašymą išreikalauti tokius įrodymus, teismas pažeidė CPK 176 straipsnyje įtvirtintą pareigą ir netinkamai taikė CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismo prielaida, kad prašoma priteisti suma neviršija maksimalios kompensacijos ribų, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Be kita ko, teismas neįvertino, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl perduoto ir gauto krovinio kiekio yra netikslūs. Krovinį sudariusių prekių vienetų skaičius, nurodytas pirminiuose CMR važtaraščiuose, yra mažesnis nei skaičius, nurodytas prie jų pridėtose sąskaitose faktūrose. Ieškovas prašė priteisti žalą, apskaičiuotą kaip skirtumą prekių vienetų, nurodytų sąskaitose, ir vienetų, nurodytų ekspertizės aktuose. Išsamūs argumentai dėl šių neatitikimų buvo įvardyti atsiliepimo į ieškinį 2–5 lapuose, bet teismas jų neaptarė.

185. Atsisakydamas į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti pervežimo procese dalyvavusius asmenis ir juos informuoti apie bylos nagrinėjimą, teismas paneigė apelianto teisę reikšti regresinį ieškinį dėl žalos atlyginimo remiantis CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalimi. Apelianto garantija dėl regresinių ieškinių teikimo teismo negalėjo būti ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009).

196. Teismas pažeidė motyvavimo pareigą nepasisakydamas dėl sutartinio apelianto atsakomybės ribojimo. Sutarties 6.2 punkte nustatyti aiški sutartinės atsakomybės ribojimo sąlyga, kuria teismas turėjo remtis (CK 6.189 straipsnis).

207. Teismas taip pat pažeidė CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį nuspręsdamas priteisti iš apelianto ne 5, bet 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

21Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti, priteisti iš apelianto jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

221. Ieškinys buvo pareikštas remiantis multimodalinio krovinio vežimo sutartimi, todėl reikalavimo teisę dėl krovinio praradimo turi būtent ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERGO Lietuva“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-105/2011). Apelianto cituotos kasacinio teismo nutartys priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos – tose bylose reikalavimus vežėjui reiškė asmenys, kurie nebuvo krovinio vežimo sutarčių šalimis ir jie savo pretenzijas grindė daiktinės teisės normomis.

232. Multimodalinių krovinio pervežimų tarptautiniai teisės aktai nereglamentuoja. Tokių sutarčių šalys yra laisvos susitarti dėl taikytinos sutarties, taip pat nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sutarčiai per se netaikoma nei CMR konvencija, nei SMGS: krovinys gabentas automobilių transportu ir geležinkeliu, tačiau nei viena iš Sutarties šalių nėra geležinkelio įmonė. Teismas pagrįstai ginčo sprendimui taikė CMR konvencijos nuostatas, nes tai buvo numatyta Sutarties 6.2 punkte. Apelianto atsakomybė už krovinį nustatyta Sutarties 6.2 punkte, pagal kurį apeliantas prisiėmė pareigą pristatyti į paskirties vietą tokį kiekį krovinio, kokį priėmė pervežimui krovinio pakrovimo vietoje. Ginčo išsprendimui krovinio dalinio praradimo vieta teisiškai nesvarbi, todėl teismas tikslingai nesiaiškino šios aplinkybės. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė jo teises atsisakydamas išreikalauti įrodymus, nes apeliantas krovinį į Kazachstaną gabeno geležinkeliu, jis formino SMGS važtaraščius, todėl turėjo teisę gauti reikiamus įrodymus iš savo partnerių.

243. Apeliantas klaidingai vertina ieškovo veiksmus neteikiant pretenzijų geležinkeliams. Pagal SMGS 17 straipsnio 1 punktą surašytame komerciniame akte užfiksuota, kad įsibrovimo į užplombuoto vagono vidų fakto nenustatyta, t. y. apelianto agento pakrautas ir užplombuotas vagonas į Kazachstano stotį atvyko be jokių pažeidimų. Taigi, nėra jokių geležinkelių kaltės įrodymų. Pretenzijas geležinkeliams galėjo reikšti tik apelianto pasitelkti tretieji asmenys arba jis pats perėmęs reikalavimą iš SMGS važtaraštyje nurodyto krovinio siuntėjo.

254. Negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas neišreikalavo visų dokumentų, reikšmingų ginčo išsprendimui. Ieškovas į bylą pateikė visus gautus dokumentus. Duomenis apie prarastų prekių svorį apeliantas galėjo gauti iš jų gamintojo, o ne reikalauti jų iš ieškovo. Apeliantas neįrodė, kad buvo prarasta mažiau prekių nei pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Jis taip pat klaidingai aiškina Sutarties 6.2 punkto nuostatas, nes joje įtvirtinta „vežėjo kaltės“ apibrėžtis turi būti aiškinama kaip apimanti tiek apelianto, tiek ir jo pasitelktų trečiųjų asmenų kaltę.

265. Teismo sprendime nėra nustatyta apeliaciniame skunde minimų subjektų atsakomybė, krovinio praradimo laikas ir vieta. Vadinasi, šių subjektų materialinės teisės nebuvo pažeistos.

276. Šalys nebuvo sutarusios, kad CMR konvencija bus taikoma ir procesinių palūkanų dydžiui. Todėl teismas pagrįstai taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytą palūkanų normą.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso tikslas – nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktine ir teisine prasme, tačiau ne dar kartą išnagrinėti bylą iš naujo. Šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką sudaro apeliaciniame skunde iškelti teisės ir fakto klausimai dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, teisės į teisminę gynybą turėjimo, sutarties aiškinimo bei jai taikytinos teisės nustatymo, vežėjo civilinės atsakomybės praradus dalį krovinio sąlygų bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

31Dėl šių klausimų pirmiausia reikia pažymėti, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo apeliantui ieškovas pareiškė remdamasis juos siejančiais krovinio vežimo teisiniais santykiais. Jie atsirado pagal šalių pasirašytą Sutartį (I b. t., l. 24–28). Vykdydamas Sutartimi prisiimtas prievoles, apeliantas pagal ieškovo užsakymus – pateiktus 2012 m. gruodžio 18 d. ir 2013 m. sausio 9 d. (I b. t., l. 30, 90), įsipareigojo jam Lenkijoje perduotus krovinius nugabenti į Kazachstaną. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš apelianto priteisti žalą, kurią patyrė apeliantui į paskirties vietą pristačius tik dalį krovinių. Aprašomojoje nutarties dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo teisių pažeidimo faktą pripažino įrodytu ir taikė ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą (padarytos žalos išieškojimą) visoje apimtyje. Teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kaip prieš tai išskirta, apeliantas kvestionuoja apeliaciniame skunde iškeltais teisės ir fakto klausimais, kurie sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką.

32Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo, jiems taikytinos teisės, apelianto atsakomybės ribų bei ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo

33Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal apeliacinio skundo argumentus viena esminių šioje byloje kylančių problemų yra tinkamas šalių sutartinių santykių ir jų turinio kvalifikavimas.

34Kaip matyti iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, bylos šalys laikosi tapačios pozicijos, kad pagal Sutartį buvo vykdomi multimodaliniai krovinių pervežimai. Nacionaliniuose teisės aktuose „multimodalinio vežimo“ apibrėžtis nėra pateikta. Bet, kaip savo procesiniuos dokumentuose teisingai pažymėjo bylos šalys, krovinių vežimas laikomas multimodaliniu, kai krovinys gabenamas naudojant du ir daugiau transporto rūšių (žr., pvz., Terminology on Combined Transport. United Nations, New York and Geneva, 2001). Iš Sutarties 1.1 punkto nuostatų matyti, kad šalys aiškiai susitarė, jog pagal ieškovo užsakymus kroviniai bus gabenami naudojant dvi transporto rūšis, t. y. automobilius ir geležinkelio transportą. Vykdydamas ieškovo 2012 m. gruodžio 18 d. ir 2013 m. sausio 9 d. užsakymus apeliantas nuo nurodytos Sutarties sąlygos nenukrypo: kroviniai tarptautiniu maršrutu iš Lenkijos į Kazachstaną iš krovinio paėmimo vietos iki Latvijos gabenti kelių transportu, Latvijoje kroviniai iškrauti muitinės sandėlyje ir į paskirties vietą vėliau gabenti geležinkeliais (I b. t., l. 32–33, 56–60, 95–96, 106–109, 168–170).

35Atsižvelgama į nurodytą, teisėjų kolegija išskiria, kad krovinių multimodalinio vežimo sutartis kvalifikuojama krovinio vežimo sutartimi. Pagal ją pareigą nugabenti siuntėjo perduotą krovinį į paskirties vietą prisiėmęs asmuo įprastai vadinamas multimodalinio vežimo operatoriumi – jis prisiima atsakomybę už visą vežimą, be kita ko, už tinkamą krovinio pristatymą į paskirties vietą (žr., pvz., Hoeks M. Multimodal Transport Law: the law applicable to multimodal contract for the carriage of goods. Kluwer Law International: 2010. P. 50–51, 65). Šių argumentų visumos kontekste reikia pridurti, kad multimodalinio vežimo operatorius gali krovinį vežti asmeniškai arba tik rūpintis krovinio vežimo organizavimu, faktiniam krovinio gabenimui pasitelkiant trečiuosius asmenis. Operatoriaus atsakomybės apimtis nepriklauso nuo jo vaidmens vežimo procese, t. y. ar vykdydamas prieš krovinio siuntėją prisiimtas prievoles jis veikė išimtinai kaip krovinio operatorius – pats krovinio faktiškai nevežė, tačiau koordinavo jo gabenimą, ar pats faktiškai vežė krovinį. Kaip matyti iš Sutarties nuostatų, jos dalykas buvo viso krovinių gabenimo suorganizavimas, o ne paprasčiausias užsakovo (ieškovo) teisinis atstovavimas (Sutarties 4 skirsnis „Vežėjo įsipareigojimai“). Be to, atlikdamas veiksmus, reikalingus kroviniams pervežti, apeliantas įsipareigojo veikti savo atsakomybe ir savo vardu. Taigi, Sutartimi apeliantas prisiėmė vežėjo (multimodalinio vežimo operatoriaus) prievoles. Jeigu šalys būtų susitarusios dėl krovinio ekspedijavimo, bet ne vežimo paslaugų teikimo, apelianto prievolė būtų buvusi įvardyta ne kaip krovinių gabenimas, bet kaip įsipareigojimas organizuoti jų vežimą (CK 6.808 straipsnio 1 dalis, 6.824 straipsnio 1 dalis). Dėl to reikia sutikti su ieškovo pozicija, kad apeliantas Sutartimi prisiėmė prievolę pasiekti tam tikrą rezultatą (pranc. obligation de résultat), t. y. nugabenti krovinį į paskirties vietą. Vadinasi, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio), apelianto sutartinių prievolių pažeidimo konstatavimui ieškovui pakako įrodyti krovinio dalies nepristatymo faktą bei nuostolių dydį, kaip sąlygą apelianto civilinės atsakomybės prievolei atsirasti (CPK 12, 178 straipsniai).

36Gindamasis nuo prieš jį ieškovo pareikštų pretenzijų, apeliantas pirmosios instancijos teismui teikė materialaus pobūdžio atsikirtimus, kad Sutarties 6.2 punkte yra įtvirtinta jo sutartinės atsakomybės ribojimo sąlyga. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodyto atsikirtimo nevertino ir dėl jo nepasisakė. Apeliantas teisus, kad teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, t. y. neatsakė į visus įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudariusius šalių argumentus. Tačiau šis pažeidimas nelemia bylos galutinio išsprendimo rezultato (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti naikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad proceso teisės normos netinkamas taikymas, neturėjęs įtakos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumui, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-169/2008). Pirmosios instancijos teismo motyvų trūkumas dėl Sutarties 6.2 punkto aiškinimo gali būti ištaisomas apeliacinėje instancijoje.

37Minimame Sutarties punkte nustatyta, kad „[v]ežėjas atsako už krovinio praradimą <...> nuo jo priėmimo gabenti momento iki atidavimo krovinio gavėjui <...>. Vežėjui nėra taikoma atsakomybė, jeigu krovinys prarandamas arba sugadinamas <...> ne dėl Vežėjo kaltės, arba dėl Užsakovo / krovinio siuntėjo / krovinio gavėjo kaltės <...> arba esant kitoms Vežėją nuo atsakomybės atleidžiančioms aplinkybėms, numatytoms CMR konvencijoje arba galiojančiuose įstatymuose“. Apeliantas teigia, kad cituota sutartinė sąlyga turėtų būti suprantama kaip numatanti, jog už krovinio praradimą atsako tik faktinis vežėjas: apeliantas krovinio pats nevežė, todėl jam negali kilti ir sutartinė atsakomybė. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto požiūriu nesutinka, kadangi jis ne tik prieštarauja apelianto sutartinių prievolių esmei, bet ir pagrįstas ydingu vežėjo civilinės atsakomybės apimties aiškinimu. Vežėjas nuo atsakomybės už krovinio praradimą yra atleidžiamas tik tais atvejais, kai jis prarandamas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo kontroliuoti (CK 6.820 straipsnio 1 dalis). Prie jų trečiųjų asmenų, vežėjo pasitelktų kroviniui gabenti, veiksmai nėra priskiriami (CMR konvencijos 3 straipsnis, CK 6.257 straipsnis). Sutarties 6.2 punkte įtvirtintos sąlygos formuluotė neteikia pagrindo laikyti, kad šalys būtų susitarusios riboti apelianto civilinę atsakomybę tuo aspektu, kiek faktinis krovinio vežimas buvo perduotas kitiems asmenims (CK 6.193 straipsnis). Tokio išimtinio susitarimo sudarymo fakto negalima išvesti ir iš kitų Sutarties nuostatų. Priešingai, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai numatė, kad apelianto atsakomybė nustatoma pagal CMR konvenciją ir Lietuvos nacionalinę teisę, netaikant jokių atsakomybės išimčių (Sutarties 4.6–4.7, 6.2 punktai).

38Kaip matyti iš aptartų Sutarties nuostatų, šalys susitarė dėl taikytinos teisės, t. y. jų atsakomybė nustatoma pagal CMR konvenciją ir Lietuvos nacionalinę teisę. Būtent šią teisę byloje ir taikė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde išsakomos abejonės dėl tokio sprendimo pagrįstumo, nes apelianto nuomone, teismui nenustačius krovinio dalies praradimo priežasčių ir momento, nebuvo galima nustatyti apeliantui taikytino atsakomybės režimo. Byloje nustatyta, kad kroviniai buvo vežami kelių transportu ir geležinkeliais. Kurioje vežimo stadijoje krovinių dalys buvo prarastos teismas nesiaiškino ir tokių aplinkybių nenustatinėjo. Apeliantas teigia, kad neišsiaiškinus šių faktinių aplinkybių liko neatskleista bylos esmė, o kartu, kaip minėta, tikėtinai klaidingai nustatyta taikytina teisė. Dėl šios argumentų grupės teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tarptautinėje ir užsienio valstybių teisinėje praktikoje vyrauja multimodalinio vežimo operatoriaus civilinės atsakomybės režimo nustatymas pagal „tinklo sistemos“ (angl. network–system) kriterijų, t. y. vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą, sugadinimą sąlygos ir apimtis nustatoma pagal teisę, reglamentuojančią krovinio vežimo stadiją, kurioje buvo padaryta žala (žr., pvz., Clarke M. A., Herber R., Lorenzon F., Ramberg J. Draft Final Report B: Intermodal liability and documentation, Southampton: ECORYS/ISIC/DG TREN, 2005). Taikant šį kriterijų nagrinėjamoje byloje ir nustačius, kad dalis krovinio buvo prarasta jį gabenant geležinkeliais, šalių teisės ir pareigos dėl šios konkrečios krovinio dalies turėtų būti nustatomos vadovaujantis SMGS nuostatomis (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-105/2011). Vis dėlto, jeigu žalos vietos negalima identifikuoti, kyla taikytinos teisės nustatymo problema. Nagrinėjamu atveju ją iš anksto išsprendė šalys, susitardamos dėl jų tarpusavio santykiams taikytinos teisės, t. y. apelianto atsakomybės nustatymo pagal CMR konvenciją ir Lietuvos nacionalinę teisę (CK 1.37 straipsnio 1 dalis). Našta įrodyti krovinio dalies praradimo vietą ir aplinkybes tenka krovinio vežėjui (CPK 178 straipsnis). Teigdamas, kad jo atsakomybė tikėtinai turėjo būti nustatoma pagal SMGS, bet ne pagal CMR konvenciją, apeliantas laikosi pozicijos, kad krovinio dalies praradimo vieta ir aplinkybės bylos nagrinėjimo metu galėjo būti nustatytos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas de jure krovinių dalių praradimo aplinkybių nesiaiškino, tačiau tokie teismo veiksmai / neveikimas neteikia pagrindo pripažinti buvus neatskleistą ginčo esmę. Prieš tai minėta, kad šalys pasirinko jų tarpusavio prievolėms taikytiną teisę. Taigi, apeliantui negalėjo būti netikėtas teismo sprendimas kvalifikuoti ieškovo reikalavimus remiantis CMR konvencijos ir CK nuostatomis.

39Apelianto teiginiai, kad teismas apribojo jo teisę įrodinėti krovinio praradimo priežastis, nes atsisakė iš ieškovo išreikalauti prie krovinius lydėjusių SMGS važtaraščių pridėtus dokumentus, pagal savo pobūdį yra deklaratyvūs. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas aiškiai nurodė, kad apelianto minimų dokumentų neturi. Pirmiau konstatuota, kad būtent apeliantas rūpinosi krovinių gabenimo organizavimu, todėl visus įrodymus, teisėjų kolegijos nuomone, jis galėjo gauti iš Sutarčiai vykdyti pasitelktų trečiųjų asmenų ir pateikti teismui. Taikytinos teisės klausimu taip pat pažymėtina, kad teikdamas nuorodą į SMGS 23 straipsnį apeliantas neatskleidžia, kokiu mastu šalių ginčui išspręsti taikant CMR konvencijos nuostatas vietoje SMGS ieškovui buvo suteikta didesnė pažeistų teisių gynybos apimtis (neva taikyta jam palankesnė teisė) nei ji būtų pagal SMGS (CPK 330 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nėra pagrindo naikinti materialiąja teisine prasme teisėtą teismo sprendimą tik dėl to, kad pritaikyta ne ta teisės norma, jeigu, pritaikius tinkamą teisės normą, rezultatas išliktų toks pat (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. G. v. Alytaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-164/2009, ir joje nurodytą teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai šioje ginčo dalyje pripažintini nepasitvirtinusiais.

40Analogišką išvadą teisėjų kolegija prieina ir dėl apelianto teiginių esą ieškovas neturėjo teisės reikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009). Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo apeliantui pareiškė remdamasis tokią teisę jam suteikusia Sutartimi. Apeliantas ieškovo teisės į žalos atlyginimą turėjimą nepagrįstai sieja su atsiskaitymo už krovinį faktu. Bylos svarstymui ieškovas pateikė sąskaitų faktūrų kopijas, iš kurių matyti, kad jis buvo apelianto gabentų krovinių pirkėjas (pvz., I b. t., l. 34–49, 97–103). Pateiktų sąskaitų apmokėjimo faktas sprendžiant, ar ieškovas turi reikalavimo teisę į apeliantą dėl žalos atlyginimo, yra teisiškai nereikšmingas, nes jis grindžiamas šalis siejančiais asmeniniais prievoliniais teisiniais vežimo santykiais. Nepristatęs dalies krovinio į paskirties vietą apeliantas pažeidė konkretų ieškovo turtinį interesą, kuris vadovaujantis šalių susitarimu turi būti ginamas taikant CMR konvenciją ir Lietuvos teisę. Reikia pridurti, kad vidiniais ieškovo ir krovinį sudariusių prekių pardavėjo santykiais apeliantas negali gintis nuo prieš jį pareikštų reikalavimų. Kada ir kaip už jam perduotas prekes ieškovas atsiskaitė ir ar išvis tą atliko, kaip minėta, neturi teisinės reikšmės nustatant, ar ieškovui priklauso reikalavimo teisė dėl ginčo dalyko. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo pozicija, kad šioje ginčo dalyje yra reikšmingos kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 priimtos nutarties obiter dictum dalyje suformuluotos teisės aiškinimo išvados.

41Dėl krovinio siuntėjo patirtos žalos apskaičiavimo vežėjui praradus dalį krovinio, taikant CMR konvencijoje nustatytą vežėjo atsakomybės ribojimą

42Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas ieškovo neva patirtą žalą netinkamai taikė įrodymų vertinimo ir CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles. Jis nurodo, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų negalima nustatyti prarastų prekių svorio.

43Šiais klausimais primintina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Joje ne kartą išskirta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

44Apskaičiuodamas iš apelianto ieškovui priteistinos žalos dydį pirmosios instancijos teismas rėmėsi CMR konvencijos 23 straipsnio 1 ,3 dalyse įtvirtintomis taisyklėmis, pagal kurias iš vežėjo už dalies krovinio praradimą priteistina kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad taikant nurodytą CMR konvencijos nuostatą, nustatančią vežėjo atsakomybės ribojimą, reikšmingu tampa prarasto krovinio (jo dalies) svoris. Įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš jų tikslaus prarasto krovinio svorio negalima nustatyti. Vis dėlto teismas pastarąją aplinkybę pripažino nereikšminga bei sprendė, kad apelianto atsakomybės ribojimas prarastos krovinio dalies svorio aspektu nėra galimas. Tokią išvadą teismas priėjo apskaičiavęs bendrą krovinių svorį, įrašytą CMR važtaraščiuose (I b. t., l. 32–33, 95–96), ir sulyginęs jį su prarastų krovinių dalių santykiu: dingusioji prekių dalis kelis kartus viršija pristatytų prekių dalį. Apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai implikuoja, kad nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo patikrinimui būtina pakartotinai iš esmės ištirti bylos svarstymui pateiktus krovinių pirkimo–pardavimą bei gabenimą įforminusius dokumentus.

45Prieš tai minėta, kad kroviniai buvo gabenami dviem reisais pagal atskirus ieškovo užsakymus. Pirmojo vežimo pradžią žyminčiame CMR važtaraštyje, t. y. 2012 m. gruodžio 20 d. CMR važtaraštyje Nr. 5039197, įrašyta, kad vežėjas ribotos atsakomybės (toliau – ir RAB) „Petromar“ (SIA „Petromar“) priėmė vežti 387 pakuotes, kurių svoris 11 113,98 kg (I b. t., l. 32–33). Krovinį perdavusio MSC Central Europe Sp.z.o.o. 2012 m. gruodžio 18 d., 2012 m. gruodžio 20 d. parengtuose prekių pakavimo lapuose įrašyta: supakuotos 382 prekės, kurių svoris 9 233,68 kg (I b. t., l. 47, 49, 52–53). Tos pačios įmonės 2012 m. gruodžio 18 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. parengtose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad bendras ieškovui parduodamų 415 prekių svoris yra 11 113,88 kg (I b. t., l. 35–36, 38–39, 41–42, 44–45). Sulyginus prekių pakavimų lapų ir sąskaitų faktūrų įrašus matyti, kad į prekių pakavimų lapus nebuvo įtrauktos 2012 m. gruodžio 20 d. sąskaitose faktūrose Nr. 44020362 ir Nr. 44020366-2 nurodytos 35 prekės, kurių svoris – 1 894 kg (I b. t., l. 35–36, 44–45).

462013 m. sausio 2 d. surašytame SMGS važtaraštyje Nr. 00730297 užfiksuota, kad geležinkeliams vežti apelianto pasitelktas trečiasis asmuo RAB „LATLIGA“ (SIA „LATLIGA“) – teikęs krovinių saugojimo muitinės sandėliuose paslaugas (I b. t., l. 168–170), perdavė 9 219,78 kg svorio krovinį, suskirstytą į 352 vietas (I b. t., l. 57). Priede prie SMGS 00730297 nurodyta, kad geležinkeliams buvo perduota 9 219,78 kg sveriančių 380 prekių, supakuotų į 352 dėžes / vietas (I b. t., l. 68). Geležinkeliams pristačius krovinį į galinę stotį pagal SMGS 18 straipsnį buvo surašytas Komercinis aktas Nr. N665884/34, kuriame užfiksuotas 288 dėžių / 316 prekių trūkumas (I b. t., l. 74). Krovinio trūkumui nustatyti atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad geležinkeliai pagal SMGS važtaraštį Nr. 00730297 turėjo į paskirties vietą pristatyti 352 vietas / dėžes, kuriose buvo supakuota 380 prekių, įrašytų MSC Central Europe Sp.z.o.o. išrašytose sąskaitose faktūrose Nr. 44020362-1 ir Nr. 44020366-1 (I b. t., l. 80–83). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis šiais duomenimis spręstina, jog per pirmąjį vežimą į krovinio paskirties vietą nebuvo gabenamos 35 prekės, nurodytos MSC Central Europe Sp.z.o.o. išrašytose sąskaitose faktūrose Nr. 44020362 ir Nr. 44020366-2 (I b. t., l. 35, 44–45).

47Antrojo vežimo pradžią žyminčiame 2013 m. sausio 10 d. CMR važtaraštyje Nr. 5039197 įrašyta, kad vežėjas „Transportas universalams“ („Transport Ciezarowy“) priėmė vežti 224 pakuotes (224 prekes), sveriančias 7 011,40 kg (I b. t., l. 95–96). Tokie patys dėžių / pakuočių bei svorio skaičiai nurodyti ir MSC Central Europe Sp.z.o.o. 2013 m. sausio 10 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. 44020375 bei surašytame prekių pakavimo lape (I b. t., l. 98–99, 102–103). 2013 m. sausio 15 d. surašytame SMGS važtaraštyje Nr. 00767520 užfiksuota, kad geležinkeliams vežti RAB „LATLIGA“ perdavė 8 905,6 kg svorio krovinį, suskirstytą į 259 vietas (I b. t., l. 107). Galutinėje stotyje surašytame Ekspertizės akte Nr. 0183 nurodyta, kad suskaičiavus pristatytas prekes buvo nustatytas 187 vietų / 162 prekių trūkumas ir 25 vietų perteklius (I b. t., l. 126–128). Iš šio akto turinio matyti, kad geležinkeliai pagal SMGS važtaraštį Nr. 00767520 taip pat gabeno MSC Central Europe Sp.z.o.o. 2012 m. gruodžio 20 d. išrašytose sąskaitose faktūrose Nr. 44020362 ir Nr. 44020366-2 nurodytas prekes, kurios į paskirties vietą turėjo būti pristatytos vykdant pirmąjį vežimą (I b. t., l. 124–125).

48Teisėjų kolegija, sulyginusi įvardytuose dokumentuos užfiksuotus duomenis apie krovinių svorį, pažymi, kad bendras viso krovinio svoris juose iš esmės sutampa – skirtumas 0,10 kg, t. y. sąskaitose faktūrose įrašytas bendras svoris yra 18 125,28 kg, o CMR ir SMGS važtaraščiuose – 18 125,38 kg (CPK 185 straipsnis). Pirmiau minėta, kad į galutinę stotį pristatyta prekių dalis nebuvo pasverta. Viso pagal ekspertizės aktų įrašus iš Lenkijos į Kazachstaną buvo nugabenta 161 dėžė, kuriose buvo 186 prekės (I b. t., l. 81–82, 124–127). Pagal ekspertizės aktų bei sąskaitų faktūrų duomenis matyti, kad krovinio gabenimo metu prarastos šios prekės (įvardijamos pagal kodus):

49a) įrašytos sąskaitoje faktūroje Nr. 44020366-1 (I b. t., l. 41-42): 2 vnt. (36 kg) – 4010.812; 7 vnt. (191,10 kg) – 4010.813; 16 vnt. (459,10 kg) – 4010.814; 2 vnt. (246 kg (4 182 kg / 34 × 2) – 4013.127; 48 vnt. (278,40 kg (284,20 kg / 49 × 48) – 4015.016; 41 vnt. (385,40 kg (470 kg / 50 × 41) – 4015.600; 8 vnt. (115,20 kg) – 4015.216; 8 vnt. (134,40 kg) – 40215.218; 10 vnt. (100 kg) – 4021.286; 38 vnt. (216,6 kg (285 kg / 50 × 38) – 4510.074; 8 vnt. (82,4 kg / 20 × 8) – 4510.059; 20 vnt. (218 kg) – 4510.077;

50b) įrašytos sąskaitoje faktūroje Nr. 44020362-1 (I b. t., l. 38–39): 41 vnt. (22,14 kg (22,680 kg / 42 × 41) – 4100.426; 25 vnt. (392,50 kg (471 kg / 30 × 25) – 4031.038; 5 vnt. (8,75 kg (49 kg / 28 × 5) – 4031.910;

51c) įrašytos sąskaitoje faktūroje Nr. 44020366-2 (I b. t., l. 44–45): 18 vnt. – 4010.812 (324 kg (360 kg / 20 × 18); 3 vnt. (81,9 kg (191,10 kg / 7 × 3) – 4010.813; 4 vnt. (114,77 kg (459,10 kg / 16 × 4) – 4010.814.

52d) įrašytos sąskaitoje faktūroje Nr. 44020375 (I b. t., l. 98–99): 5 vnt. (345 kg (414 kg / 6 × 5) – 4140.004; 2 vnt. (96,6 kg) – 4140.002; 2 vnt. (99,2 kg) – 4140.003; 9 vnt. (117,9 kg (131 kg / 10 × 9) – 4512.450; 4 vnt. (92 kg (115 kg / 5 × 4) – 4512.424; 5 vnt. (100 kg) – 4512.423; 20 vnt. (338 kg) – 4010.808; 20 vnt. (360 kg) – 4010.812; 10 vnt. (367 kg) – 4013.210; 50 vnt. (500 kg (540 kg / 54 × 50) – 4021.286; 17 vnt. (47,6 kg (56 kg / 20 × 17) – 4509.500; 19 vnt. (137,18 kg (216,6 kg / 30 × 19).

53Apibendrindama išdėstytus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikėtinas prarasto krovinio svoris yra 6 034,14 kg (CPK 185 straipsnis). Šis duomuo apskaičiuotas pagal nustatytus pristatytų prekių kiekius ir jų faktinius svorius, nurodytus pakavimo lapuose, t. y. vienos prekės svoris, nustatytas padalinus visų tos pačios rūšies prekių kiekį iš jų bendros masės, dauginamas iš į paskirties vietą nepristatytų prekių skaičiaus, kuris įrašytas ekspertizės aktuose. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai apelianto versijai, kurios laikėsi pirmosios instancijos teismas, remiantis ieškovo bylos svarstymui pateiktais įrodymais galima nustatyti prarasto krovinio dalies svorį ir įvertinti, ar ieškovo prašoma priteisti kompensacija neviršija CMR konvencijoje nustatytos apelianto atsakomybės ribos. Pagal apskaičiuotą prarastų prekių svorį, iš apelianto priteistina kompensaciją už jas pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį neturėtų viršyti 202 057,81 Lt (6 034,14 kg × 8,33 × 4,0199 (SDR buvęs pirmos krovinio dalies perdavimo vežti dieną (2012 m. gruodžio 20 d. (https://www.lb.lt/exchange/default.asp). Ieškovo reikalautas ir pirmosios instancijos teismo iš apelianto priteistas žalos dydis maksimalios kompensacijos neviršija. Nors pirmosios instancijos teismo išvados padarytos taikant viso krovinio vertės ir neapibrėžtos dingusių prekės dalies proporciją, tačiau įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių esminiam pažeidimui konstatuoti nėra faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje pripažintini nepasitvirtinusiais.

54Dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo, apelianto teisės į gynybą apribojimo

55Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti pervežimo procese dalyvavusius asmenis, iš esmės paneigė jo teisę reikšti regresinį ieškinį dėl žalos atlyginimo remiantis CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalimi. Pastarasis argumentas, be kita ko, implikuoja, kad apelianto manymu teismas pasisakė dėl asmenų, kurie nebuvo įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis, teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis).

56Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L.v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. UAB „Swedbank lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2013).

57Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis apelianto Sutarties vykdymui pasitelktus vežėjus, nes laikė, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o joje nebus nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Apeliantas tokį vertinimą traktuoja klaidingu ir lemiančiu jam nepalankias teisines pasekmes, t. y. CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės dėl regresinių ieškinių reiškimo apribojimą. Negalėdama pritarti tokiai pozicijai, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Sutartį atsiradę materialieji teisiniai santykiai sieja tik ieškovą ir apeliantą. Pretenzijas dėl krovinio praradimo ar sugadinimo ieškovas gali reikšti tik apeliantui, bet ne pastarojo vežimui vykdyti pasitelktiems tretiesiems asmenims. Nors byloje priimtu teismo sprendimu nustatytas ieškovo dėl dalies krovinio praradimo patirtų nuostolių dydis, iš apelianto priteista kompensacija, tačiau krovinio praradimo aplinkybės (kurioje vežimo stadijoje ir kuriam vežėjui vykdant vežimą prarastos krovinių dalys) byloje netirtos ir nenustatinėtos. Tai suponuoja, kad apelianto teisė reikšti regresinius reikalavimus vežimo procese dalyvavusiems asmenims nebuvo apribota. Apelianto minimas trečiųjų asmenų – jiems nedalyvavus bylos nagrinėjime, galimas pareigos kompensuoti ieškovui išmokėtas sumas apribojimas kaip tai suprantama pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg nutolęs nuo šios bylos. Prieš tai aptarta, kad vežimą faktiškai sudarė trys stadijos: krovinio gabenimas iš Lenkijos į Latviją keliais, krovinio saugojimas muitinės terminale Latvijoje, jo gabenimas iš Lenkijos į Kazachstaną geležinkeliais. Iš to matyti, kad krovinio dalys galėjo būti prarastos keliose vežimo proceso stadijose. Tokiomis sąlygomis dėl krovinio praradimo kaltų asmenų atsakomybė būtų nustatoma pagal skirtingus teisinius režimus (CMR konvencija gali būti netaikoma). Be to, įmanoma, kad atskirų krovinio dalių ar jų visų praradimo vietos ir aplinkybių objektyviai nebus galima nustatyti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti įtraukti į bylą visus vežime dalyvavusius asmenis negali būti traktuojamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina tai, kad apskųstas teismo sprendimas nėra kliūtis ir neapriboja apelianto galimybių reikšti ieškinį asmenims, kurie, jo manymu, atsakingi dėl jo patirtų nuostolių.

58Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo dalyvauti byloje procesiniu aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vienas jų dalyvavimo procese tikslų – padėti šaliai, su kuria jis / jie dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Apeliantas įrodinėja, kad atsisakęs įtraukti į procesą jo nurodytus asmenis pirmosios instancijos teismas, be kita ko, apribojo jo teisę į gynybą, t. y. jis negalėjo įrodyti jo atsakomybę už krovinio praradimą pašalinančių aplinkybių (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis). Teisinio pagrindo sutikti su šiais teiginiais nenustatyta. Nors krovinių vežimą vykdę asmenys procese nedalyvavo, tačiau apeliantui nebuvo apribota teisė rinkti jo materialinius teisinius atsikirtimus galinčius pagrįsti įrodymus ir teikti juos teismui (CPK 178 straipsnis).

59Prie apeliacinio skundo argumentų dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo procesinės reikšmės priskirtina ir apelianto dėstoma versija, kad ieškovui nepareiškus pretenzijų geležinkeliams pagal SMGS straipsnį, t. y. nepasinaudojus ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, apeliantas turėtų būti atleistas nuo atsakomybės. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, kam reikšti pretenzijas dėl krovinio dalies praradimo. Iš SMGS važtaraščių matyti, kad krovinių siuntėjas buvo RAB „LATLIGA“ – apelianto Sutarties vykdymui pasitelktas asmuo. Dėl to teisėjų kolegija pritaria ieškovo atsikirtimams, kad apeliantas, manydamas esą krovinių dalis prarasta juos gabenant geležinkeliais, turėjo galimybę inicijuoti pretenzijų pagal SMGS pareiškimą geležinkeliams pats.

60Dėl priteistų procesinių palūkanų dydžio

61Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinėmis vadinamos palūkanos priteisiamos iš atsakovo visais atvejais, jeigu byloje pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir tenkinamas ieškinys. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio.

62CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų palūkanų dydis, kurias turi mokėti vežėjas, kai tenkinamas jam pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. įmonė „Inesa“ v UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-9/2012). Sutarties 4.7 punkte ieškovas ir apeliantas susitarė, kad už ieškovo patirtus nuostolius vežimo procese praradus dalį krovinio apeliantas atsakys pagal CMR konvencijoje numatytas sąlygas. Turinio apimties požiūriu nurodyta nuostata apima ir CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalies taikymą: vežėjo prievolė mokėti kompensacines palūkanas yra išvestinė ir atsiranda tada, kai vežėjas netinkamai įvykdo ar neįvykdo savo pagrindinės prievolės. Teisėjų kolegija pritaria apelianto teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nustatydamas iš apelianto ieškovui priteistinų procesinių palūkanų dydį.

63Remdamasi tuo, teisėjų kolegija – iš esmės nekeisdama apskųsto teismo sprendimo, mažina iš apelianto ieškovui nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistų palūkanų dydį nuo 6 procentų iki 5 procentų.

64Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

65Netenkinus apeliacinio skundo materialiųjų reikalavimų, iš apelianto priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jis pateikė mokėjimo dokumentus, pagal kuriuos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 3 000 eurų (I b. t., l. 257–258).

66Įvertinusi ieškovui advokato – dalyvavusio ir pirmosios instancijos teisme, apeliacinėje instancijoje suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat tai, kad apeliaciniame skunde nebuvo keliami nauji teisės taikymo ar faktų nustatymo klausimai, kurie nenagrinėti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija ieškovo prašymą atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas tenkina iš dalies, t. y. iš apelianto ieškovui priteistina 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kompensuotinų išlaidų dydis nustatytas remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktais.

67Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

68Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą:

69sumažinti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trans Asia“ (juridinio asmens kodas 302524353) ieškovui ribotos atsakomybės bendrijai „Technosistema MR“ (juridinio asmens kodas 030640000551) nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistų palūkanų dydį nuo 6 procentų iki 5 procentų.

70Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trans Asia“ ieškovui ribotos atsakomybės bendrijai „Technosistema MR“ 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl vežėjo atsakomybės sąlygų praradus dalį... 6. Ieškovas ribotos atsakomybės bendrija (toliau – ir RAB) „Technosistema... 7. Ieškinio faktinis pagrindas buvo grindžiamas tuo, kad 2012 m. gruodžio 18 d.... 8. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Savo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino... 11. Įvertinęs Sutarties 2.1, 4.6–4.7 punktų nuostatas, teismas priėjo... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014... 14. 1. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo... 15. 2. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad dalis krovinių buvo... 16. 3. Teismas neaptarė apelianto argumentų, kad ieškovas, nesiimdamas aktyvių... 17. 4. Apelianto teisės į gynybą buvo apribotos, teismui atsisakius... 18. 5. Atsisakydamas į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti pervežimo procese... 19. 6. Teismas pažeidė motyvavimo pareigą nepasisakydamas dėl sutartinio... 20. 7. Teismas taip pat pažeidė CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį... 21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti,... 22. 1. Ieškinys buvo pareikštas remiantis multimodalinio krovinio vežimo... 23. 2. Multimodalinių krovinio pervežimų tarptautiniai teisės aktai... 24. 3. Apeliantas klaidingai vertina ieškovo veiksmus neteikiant pretenzijų... 25. 4. Negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas neišreikalavo visų... 26. 5. Teismo sprendime nėra nustatyta apeliaciniame skunde minimų subjektų... 27. 6. Šalys nebuvo sutarusios, kad CMR konvencija bus taikoma ir procesinių... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Dėl šių klausimų pirmiausia reikia pažymėti, kad reikalavimą dėl žalos... 32. Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo, jiems taikytinos teisės,... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal apeliacinio skundo argumentus viena... 34. Kaip matyti iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, bylos... 35. Atsižvelgama į nurodytą, teisėjų kolegija išskiria, kad krovinių... 36. Gindamasis nuo prieš jį ieškovo pareikštų pretenzijų, apeliantas... 37. Minimame Sutarties punkte nustatyta, kad „[v]ežėjas atsako už krovinio... 38. Kaip matyti iš aptartų Sutarties nuostatų, šalys susitarė dėl taikytinos... 39. Apelianto teiginiai, kad teismas apribojo jo teisę įrodinėti krovinio... 40. Analogišką išvadą teisėjų kolegija prieina ir dėl apelianto teiginių... 41. Dėl krovinio siuntėjo patirtos žalos apskaičiavimo vežėjui praradus dalį... 42. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas ieškovo... 43. Šiais klausimais primintina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika... 44. Apskaičiuodamas iš apelianto ieškovui priteistinos žalos dydį pirmosios... 45. Prieš tai minėta, kad kroviniai buvo gabenami dviem reisais pagal atskirus... 46. 2013 m. sausio 2 d. surašytame SMGS važtaraštyje Nr. 00730297 užfiksuota,... 47. Antrojo vežimo pradžią žyminčiame 2013 m. sausio 10 d. CMR važtaraštyje... 48. Teisėjų kolegija, sulyginusi įvardytuose dokumentuos užfiksuotus duomenis... 49. a) įrašytos sąskaitoje faktūroje Nr. 44020366-1 (I b. t., l. 41-42): 2 vnt.... 50. b) įrašytos sąskaitoje faktūroje Nr. 44020362-1 (I b. t., l. 38–39): 41... 51. c) įrašytos sąskaitoje faktūroje Nr. 44020366-2 (I b. t., l. 44–45): 18... 52. d) įrašytos sąskaitoje faktūroje Nr. 44020375 (I b. t., l. 98–99): 5 vnt.... 53. Apibendrindama išdėstytus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 54. Dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo, apelianto teisės į gynybą apribojimo ... 55. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs į... 56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo... 57. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti į... 58. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo... 59. Prie apeliacinio skundo argumentų dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo... 60. Dėl priteistų procesinių palūkanų dydžio ... 61. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų... 62. CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų palūkanų dydis,... 63. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija – iš esmės nekeisdama apskųsto teismo... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 65. Netenkinus apeliacinio skundo materialiųjų reikalavimų, iš apelianto... 66. Įvertinusi ieškovui advokato – dalyvavusio ir pirmosios instancijos teisme,... 67. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 68. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą iš esmės palikti... 69. sumažinti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trans Asia“... 70. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trans Asia“...