Byla 2K-565/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. (A. Š. ) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 68 straipsniu A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo vairuoti transporto priemones. Iš A. Š. priteista: 54 767,20 Lt neturtinės žalos ir 1500 Lt advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. U. ; 20 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. U. ; 20 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. U. .

3Taip pat skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendis kuriuo nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendis pakeistas: A. Š. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas nuosprendžio aprašomojoje dalyje papildytas pažymint, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 133, 134 punktų reikalavimus. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą,

Nustatė

5A. Š. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET 9, 14, 133, 134 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. A. Š. 2008 m. spalio 20 d. apie 20.07 val., vairuodamas asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. ( - ) važiavo Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. link sankryžos su Eišiškių pl., būdamas neblaivus (kraujyje rasta 2,80 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas pasirinktu ne mažesniu kaip 89 km/h greičiu, savo važiavimo krypties antrąja eismo juosta, viršijo leistiną maksimalų 50 km/h greitį gyvenvietėje, artėdamas prie Dariaus ir Girėno g. – Eišiškių pl. šviesoforu reguliuojamos sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, iškilus eismo saugumo grėsmei, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, nesugebėjo jo suvaldyti ir sustabdyti, todėl atsitrenkė į priekyje stovėjusio, vairuojamo E. U. , automobilio „Opel Meriva“ (valst. Nr. ( - ), priklausančio UAB „Hansa lizingas“, galinę dalį, kuris nuo smūgio, sukdamasis važiuojamojoje dalyje pagal laikrodžio rodyklę, nuslydo į priekį link važiuojamosios dalies krašto ir atsitrenkė į stulpą, jį nulauždamas. Eismo įvykio metu automobilio „Opel Meriva“ vairuotojas E. U. nuo patirtų eismo įvykio metu kūno sužalojimų 2008 m. spalio 29 d. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė, „Opel Meriva“ keleivei N. R. , nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Audi 80“ keleiviui D. M. - nežymus sveikatos sutrikdymas.

6Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti iš dalies pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžius ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiais, arba paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

7Kasatorius nurodo, kad nesutinka su teismų sprendimais, nes jie nepagrįsti ir neteisėti - teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesiekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir būtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis), neatsižvelgė į aplinkybę, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo ar (ir) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga (BK l straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė materialinės teisės normas ir tai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą, be to, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Pasak kasatoriaus, bylos medžiaga nustatyta, kad dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo jis kaltu prisipažino, gailisi ir ateityje nebenusikals, nukentėjusiojo atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas pareiškimas, kuriame rašytine forma yra išreikštas nuteistojo ir nukentėjusiųjų susitaikymas, todėl apeliacinės instancijos teisme atsirado pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Nors įvykio metu transporto priemonę vairavo neblaivus, tačiau daugiau neigiamai apibūdinančių duomenų nėra, todėl realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nebūtų optimalus bausmės tikslų įgyvendinimo rezultatas.

8Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad jis jaunas - trisdešimt vienerių metų amžiaus, į jo psichologines savybes - ramaus būdo, sąžiningas, į socialinį jo vaidmenį: dirba, vedęs, išlaiko du nepilnamečius vaikus, neteistas, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiaisiais: atsiprašė nukentėjusiųjų U. ir jie atsiprašymą priėmė, iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei susitarė dėl likusios dalies atlyginimo, nukentėjusieji pretenzijų neturi, per visą ikiteisminio ir teisminio bylos tyrimo laiką nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar pažeidimų; anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir tvarka atleistas nebuvo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9Teismai, pasak kasatoriaus, pažeidė bausmės individualizavimo principą, neatsižvelgdami į pasekmes, kurios yra susijusios su bausme, nebandydami numatyti, kokia bus jo - jauno žmogaus reakcija, ar yra galimybė neskirti kriminalinės bausmės.

10Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė siūlo nuteistojo A. Š. kasacinį skundą atmesti.

11Prokurorė teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, negali būti vertinama kaip teismų padaryti pažeidimai. Teismai išnagrinėjo bylą laikydamiesi Baudžiamojo kodekso reikalavimų, teismų sprendimai pagrįsti teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtais įrodymais. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, dar kartą įvertino įrodymus, nuteistojo asmenybę ir nuosprendyje išdėstė įrodymus bei motyvus, pagrindžiančius teismo sprendimą nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, taigi išnagrinėjo šią bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Pasak prokurorės, teismai nenukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

12Kasacinis skundas atmestinas.

13Dėl BK 38 straipsnio taikymo

14Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog A. Š. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai ir apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos netaikydamas BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų byloje, kurioje asmuo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

15Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo turi būti padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką; savo noru atlyginęs ar pašalinęs fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitaręs ją pašalinti arba atlyginti; susitaikęs su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; palankios kaltininkui bylos aplinkybės (paprastai apibūdinančios kaltininką ir jo padarytą veiką) leidžia manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16Pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo dėl A. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, nes teisminio nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų sąlygų - A. Š. tik po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo susitarė dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir apeliacinės instancijos teismui pateikė susitarimą susitaikyti su nukentėjusiaisiais Tatjana, Karina ir L. U. .

17Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį nurodė, kad nors nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru iš dalies atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiais asmenimis, tačiau nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET: automobilį vairavo apsvaigęs iki sunkaus girtumo laipsnio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio beveik dvigubai viršydamas maksimalų leistiną greitį ir tokiais savo veiksmais sukėlė itin sunkius padarinius - žmogaus žūtį, todėl padarė išvadą, kad nėra galimybės A. Š. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.

18Nesutikti su šia apeliacinės instancijos išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra subjektyvinė kaltininko teisė. Net ir esant visoms komentuojamo BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino A. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pabrėždamas šiurkštų jo padarytų KET pažeidimų pobūdį ir dėl to kilusius sunkius padarinius bei apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį.

19Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys: Nr. 2K-106/2011, 2K-128/2008, 2K-73/2008).

20Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pagal byloje esančius duomenis, teismai, nusprendę A. Š. netaikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

21Dėl kasatoriaus prašymo sušvelninti bausmę pasakytina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija teismui leidžia skirti tik laisvės atėmimo bausmę. A. Š. parinkta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę. Tokia bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nenustačius, kad A. Š. būtų neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tenkinti kasatoriaus prašymą ir skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra teisinio pagrindo.

22Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl kurio reikėtų panaikinus žemesniųjų teismų sprendimus baudžiamąją bylą nutraukti ar šiuos sprendimus pakeisti.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Nuteistojo A. Š. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Taip pat skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d.... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą,... 5. A. Š. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę,... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti iš dalies pirmosios ir... 7. Kasatorius nurodo, kad nesutinka su teismų sprendimais, nes jie nepagrįsti ir... 8. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad jis jaunas - trisdešimt vienerių... 9. Teismai, pasak kasatoriaus, pažeidė bausmės individualizavimo principą,... 10. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 11. Prokurorė teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių... 12. Kasacinis skundas atmestinas.... 13. Dėl BK 38 straipsnio taikymo ... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog A. Š.... 15. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui, padariusiam... 16. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo dėl A. Š. atleidimo nuo... 17. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal... 18. Nesutikti su šia apeliacinės instancijos išvada teisėjų kolegija neturi... 19. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo... 20. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos... 21. Dėl kasatoriaus prašymo sušvelninti bausmę pasakytina, kad pagal BPK 376... 22. Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, kasacine tvarka skundžiamų... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 24. Nuteistojo A. Š. kasacinį skundą atmesti....