Byla 1A-498-843/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kisieliaus ir Aleno Piesliako, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nuteistiesiems Š. J. ir N. Š. bei nuteistųjų gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistųjų Š. J. ir N. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

2Š. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (šešios veikos), ir nuteistas:

  • už vagystę nuo A. K. priklausančio automobilio laisvės apribojimu 5 mėnesiams;
  • už vagystę nuo D. B. priklausančio automobilio laisvės apribojimu 5 mėnesiams;
  • už vagystę nuo L. G. priklausančio laisvės apribojimu 5 mėnesiams;
  • už vagystę nuo T. M. priklausančio automobilio laisvės apribojimu 5 mėnesiams;
  • už vagystę nuo I. L. priklausančio automobilio laisvės apribojimu 5 mėnesiams;
  • už vagystę nuo UAB „DIVIDIO“ priklausančio automobilio laisvės apribojimu 5 mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu Š. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, Š. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant Š. J. visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

5N. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (šešios veikos), ir nuteistas:

  • už vagystę nuo A. K. priklausančio automobilio laisvės apribojimu 5 mėnesiams;
  • už vagystę nuo D. B. priklausančio automobilio laisvės apribojimu 5 mėnesiams;
  • už vagystę nuo L. G. priklausančio laisvės apribojimu 5 mėnesiams;
  • už vagystę nuo T. M. priklausančio automobilio laisvės apribojimu 5 mėnesiams;
  • už vagystę nuo I. L. priklausančio automobilio laisvės apribojimu 5 mėnesiams;
  • už vagystę nuo UAB „DIVIDIO“ priklausančio automobilio laisvės apribojimu 5 mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu N. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, N. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant N. Š. visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

8Taip pat šiuo nuosprendžiu nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamųjų Š. J. ir N. Š. solidariai išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės – AUDI A8, valstybinis Nr. CE-305-SR, vertę atitinkančią pinigų sumą – 32 780 eurų.

9Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,

Nustatė

10Š. J. ir N. Š. nuteisti už tai, kad jie susitarę pagrobti svetimą turtą, naktį iš 2016 m. spalio 6 d. į 2016 m. spalio 7 d., Š. J. brolio M. J. vardu Prancūzijoje registruotu automobiliu AUDI A8, valstybinis Nr. ( - ) (toliau – automobilis AUDI A8), atvažiavo į Antakalnio mikrorajoną ir čia padarė šešias vagystes, o būtent:

11laikotarpiu iš 2016 m. spalio 6 d. į 2016 m. spalio 7 d. naktį, Vilniuje, Antakalnio g. 70 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. ( - ) priklausančio A. K., pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, taip A. K. padarė 2 456 eurų žalą;

12laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. 22 val. iki 2016 m. spalio 7 d. 8.30 val., Vilniuje,

13P. V. g. 26 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo D. B. priklausančio ir Mildos J. B. vardu registruoto automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. ( - ) pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, taip D. B. padarė 354,04 eurų žalą;

14laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. 7.10 val. iki 2016 m. spalio 7 d. 5.30 val., Vilniuje,

15P. V. g. 27 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo automobilio TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. ( - ) priklausančio L. G., pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, taip L. G. padarė 1 000 eurų žalą;

16laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. 14.00 val. iki 2016 m. spalio 7 d. 12.00 val., Vilniuje, P. V. g. 27 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo T. M. priklausančio ir A. M. vardu registruoto automobilio TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. ( - ) pagrobė automobilių dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, taip T. M. padarė 200 eurų žalą;

17laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. 19.00 val. iki 2016 m. spalio 7 d. 7.30 val., Vilniuje,

18P. V. g. 29 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo automobilio TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. ( - ) priklausančio I. L., pagrobė automobilių dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, tuo I. L. padarė 1 677 eurų žalą;

19laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. 18.00 val. iki 2016 m. spalio 7 d. 8.00 val. Vilniuje, P. V. g. 24 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo automobilio TOYOTA AVENSIS, priklausančio UAB „DIVIDIO“, valstybinis Nr. ( - ) pagrobė automobilių dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, taip UAB „DIVIDIO“ padarė 652,89 eurų žalą.

20Visais atvejais kaltinamieji katalizatorius nupjovė nuo dujų išmetimo sistemos „CONDOR Werkzeug“ modelio automobilių dujų išmetimo sistemos vamzdžių pjūklu, sudėjo į automobilio AUDI A8 bagažinę ir važiuojant iš nusikaltimo vietos buvo sulaikyti.

212017-06-21 Vilniaus apygardos teisme gauti Š. J. ir N. Š. identiški apeliaciniai skundai, kuriais prašoma: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti; 2) panaikinti paskirtą jiems baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio AUDI A8, v/n ( - ), vertę atitinkančios sumos – 32780 eurų – išieškojimą.

22Savo skunduose apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jų padarytas veikas kvalifikavo kaip šešis atskirus nusikaltimus, kai, apeliantų vertinimu, jų veikos turėjo būti kvalifikuotos kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

23Teigia, jog teismas nevertino, kad katalizatorių vagystės nuo šešių automobilių buvo padarytos vienu metu, naktį iš 2016 m. spalio 6 d. į spalio 7 d., toje pačioje vietoje, tai yra Antakalnio mikrorajone, Vilniuje, tuo pačiu būdu, naudojant tą patį įrankį ir tapačiais veiksmais. Apeliantų teigimu, visos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į vieną dalyką, veikiant vieninga tyčia, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie nebuvo susitarę užvaldyti apibrėžto kiekio svetimo turto, yra nepagrįsta. Teigia, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato, kad siekiant veiką pripažinti tęstiniu nusikaltimu būtina nustatyti konkretizuotą tyčią, tai yra, kad jie iki nusikalstamos veikos padarymo turėjo numatyti, kad pagrobs būtent šešis katalizatorius nuo konkrečių automobilių. Tai, kad jų tyčia buvo nekonkretizuota, tai yra, kad jie neturėjo konkretaus plano pagrobti šešis katalizatorius ir veikė pagal aplinkybes, nepaneigia vieningos tyčios padarytoje veikoje. Teigia, kad jų tyčia buvo susiformavusi visai nusikalstamai veikai, kilo vienu metu, tai yra nebuvo taip, kad, nupjovus duslintuvo katalizatorių nuo vieno automobilio, kildavo naujas sumanymas eiti į kito kiemo stovėjimo aikštelę nupjauti dar vieno, todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jų padarytą veiką kaip šešis atskirtus nusikaltimus ir už kiekvieną jų skirdamas atskirą bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

24Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė jų atžvilgiu BK 38 straipsnio ir neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius su nukentėjusiaisiais.

25Teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamieji ikiteisminiame tyrime net trijų apklausų metu savo kaltės nepripažino, iniciatyvą susitaikyti su nukentėjusiaisiais išreiškė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, kas rodo, kad jų atgaila dėl padarytų nusikaitimų nėra visiškai nuoširdi, negali būti vertinama jų atžvilgiu nepalankiai, šiuo pagrindu atsisakant atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jie tik pasinaudojo įstatymo suteikta teise tylėti ir neduoti parodymų. Apeliantų teigimu, teismas nevertino, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos paskutinės apklausos metu jie prisipažino padarę nusikaltimą ir davė paaiškinimus apie jo padarymo aplinkybes, taip pat savo kaltę pripažino teisiamojo posėdžio metu ir davė parodymus.

26Nesutinka ir su teismo išvada, kad nukentėjusiesiems visa žala savanoriškai atlyginta tik perdavus bylą į teismą, nes tai buvo nulemta objektyvių priežasčių, kadangi tik teisme jų gynėjui buvo suteikta galimybė gauti nukentėjusiųjų telefonų numerius ir su jais susisiekti, siekiant jiems atlyginti padarytą žalą, todėl aplinkybė, jog žala buvo atlyginta tik prieš teismo posėdį, negali duoti pagrindo išvadai, kad jų atgaila nėra nuoširdi. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

27Taip pat apeliantai ginčija skundžiamo nuosprendžio išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog jie ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymi, kad N. Š. neteistas, o Š. J. ankščiau Lietuvoje neteistas, tai yra pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors jiedu praeityje buvo bausti administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kas, apeliantų manymu, suponuoja išvadą, kad jų padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nėra ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys ir jie ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat pažymi, kad jiedu ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prisipažino padarę nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, nukentėjusiesiems padarytą žalą pilnai savanoriškai atlygino, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, nukentėjusieji jiems atleido ir rašytiniais pareiškimais sutiko, kad būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui bei nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Apeliantų manymu, visos šios aplinkybės juos teigiamai charakterizuoja ir leidžia darytį išvadą, kad yra verti teismo pasitikėjimo, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

28Apeliantai taip pat nesutinka su teismo sprendimu solidariai iš jų išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės – AUDI A8, valstybinis Nr. ( - ), vertę atitinkančią pinigų sumą – 32 780 eurų. Teigia, kad taip pirmosios instancijos teismas neteisėtai praplėtė kaltinimo ribas, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nustatė papildomas faktines aplinkybes, kurių padarymu jiedu nebuvo kaltinami, taip iš esmės suvaržė jų konstitucinę teisę žinoti kuo konkrečiai yra kaltinami bei teisę į gynybą. Taip pat, apeliantų manymu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą taikant BK normas, reglamentuojančias turto konfiskavimą, neteisėtai pripažino automobilį AUDI A8 nusikaltimo padarymo priemone ir atitinkamai konfiskuotinu turtu, neteisingai nustatė automobilio vertę, nesilaikė Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų taikant turto konfiskavimą, pažeidė proporcingumo ir teisingumo principus.

29Teigia, jog kaltinamajame akte automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. ( - ), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ar įrankis, net nebuvo paminėtas, nebuvo nurodyta, kad jiedu šiuo automobiliu atvyko į nusikaltimo padarymo vietą ir panaudojo šį automobilį nusikalstamai veikai daryti. Kadangi jie nežinojo, jog šis automobilis ar jo vertė gali būti konfiskuojami, negalėjo tinkamai pasirengti gynybai, todėl, apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas papildomas faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, dėl kurių buvo šiurkščiai suvaržytos įstatymų garantuotos jų teisės.

30Apeliantai taip pat ginčija VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateiktą automobilio AUDI A8, valstybinis Nr. ( - ), rinkos vertę. Teigia, kad ši vertė yra orientacinė, nerodanti tikslios konkretaus automobilio vertės, todėl, apeliantų manymu, sprendžiant apie automobilio vertę konkrečiu laikotarpiu, remtis vien VšĮ „Emprekis“ kainų katalogu apie analogiškų automobilių vertę, konkrečiai nevertinant individualaus automobilio būklės, jo nusidėvėjimo laipsnio bei kitų individualių automobilio parametrų, yra iš esmės neteisinga. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta automobilio AUDI A8, valstybinis Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis, tarptautinis mokėjimo pavedimas bei kiti dokumentai, iš kurių matyti, kad šis automobilis buvo pirktas už 21 600 eurų, todėl, apeliantų teigimu, tikroji šio konkretaus automobilio vertė būtent tokia ir yra, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas iš judviejų solidariai išieškoti automobilio AUDI AB, valstybinis Nr. ( - ), vertę atitinkančią pinigų sumą – 32 780 eurų, priėmė neteisingą sprendimą dėl automobilio vertės ir, neįvertinęs visų aplinkybių, nustatė per didelę konfiskuotino automobilio vertę.

31Pažymi, jog BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonė apibrėžiama kaip priemonė, padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė jiems 6 mėnesių laisvės apribojimą, o judviejų padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 32 780 eurų, kas sudaro net 870 MGL dydžio pinigų sumos, konfiskavimas, – yra neadekvati, sukelianti pernelyg didelę finansinę naštą, pažeidžianti proporcingumo principą, tai yra reikalavimą taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau, nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti.

32Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

33Nuteistųjų A. J. ir N. Š. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

34Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

35Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, tad teisėjų kolegija šiuo klausimu išsamiau nepasisakys. Apeliaciniuose skunduose, visų pirma, keliami veiksmų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos klausimai, taip pat atsisakymo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas bei taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – pagrįstumo klausimai, dėl kurių pasisakytina detaliai.

36Dėl veiksmų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos

37Vertindamas apeliacinių skundų argumentus, sietinus su nustatytų nuteistųjų veiksmų kvalifikavimu kaip vienos tęstinos nusikalstamos veikos ar kaip atskirų pavienių nusikaltimų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje, kurią įvardijo ir pirmosios instancijos teismas, laikomasi nuoseklios nuomonės, jog pavienė tęstinė nusikalstama veika – tai veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nusikaltimų nuosavybei bylose svetimo turto pagrobimas pripažįstamas tęstine nusikalstama veika esant vieningai tyčiai, nevienkartiniam neteisėtam svetimo turto grobimui iš vieno ir to paties šaltinio (vieno savininko), tam pačiam veikų padarymo būdui ir nedideliam laiko tarpui tarp atskirų veikų. Šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, vieningos tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinės bylos Nr. 2K-128/2013, 2K-174/2014, 2K-649/2006, 2K-P-412/2007, 2K-605/2007, 2K-717/2007, 2K-146/2008, 2K-319/2008 ir kt.).

38Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji tą pačią naktį, tai yra 2016 m. iš spalio 6 d. į spalio 7 d., tam pačiame Antakalnio mikrorajone, tuo pačiu būdu – nupjaudami pjūklu, nuo šešių automobilių pagrobė 6 katalizatorius. Tačiau šiuo atveju šios aplinkybės nėra lemiamos sprendžiant, ar jie įvykdė 6 pavienius nusikaltimus ar vieną tęstinę veiką. Kaip akivaizdžiai patvirtina byloje surinkti įrodymai ir tai nėra ginčijama, visi automobiliai, nuo kurių nuteistieji pavogė katalizatorius, priklauso skirtingiems savininkams. Taigi, žala padaryta skirtingiems asmenims. Įvertinus šias šiuo atveju esmines aplinkybes, taip pat ir pirmosios instancijos teismo pateiktus argumentus, kuriais analizuotas nuteistųjų tyčios apimtis ir kryptingumas, nusikalstamų veikų eiga, ir kuriems apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria, taip pat vadovaujantis minėta teismų praktika spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavę, jog nuteistieji padarė ne pavienę tęstinę nusikalstamą veiką, bet 6 atskiras nusikalstamas veikas, teisės normų nepažeidė.

39Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

40Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo turi būti padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką; asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba yra susitaręs ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra palankios kaltininkui bylos aplinkybės (paprastai apibūdinančios kaltininką ir jo padarytą veiką), kurios leidžia manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

41Be to, teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti baudžiamąją atsakomybę ar nuo jos atleisti. Savanorišku nelaikomas prisipažinimas, kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų. Teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-464/2005, 2K-69/2013, 2K-206-697/2015 ir kitos).

42Teismų praktikoje taip pat ne kartą yra pripažinta ir tai, kad BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad, net ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti kaltinamojo prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-77/2012).

43Nagrinėjamoje byloje Š. J. ir N. Š. baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje ir teisiamojo posėdžio metu, išsakydami savo poziciją dėl reiškiamų įtarimų/kaltinimų, nors ir nurodė savo kaltę pripažįstantys, tačiau, kaip ir yra nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu net trijų apklausų (Š. J. apklausos 2016-10-07, 2017-01-13, 2017-02-23, N. Š. apklausos 2016-10-07, 2016-12-15, 2017-02-23) metu (t. 2, b. l. 182, 186, 191, t. 3, b. l. 106, 109, 113) neprisipažino padarę nusikalstamas veikas, vėliau davė rašytinius paaiškinimus, tačiau į papildomus klausimus atsisakė atsakyti, jų rašytiniuose paaiškinimuose nusikaltimų padarymo aplinkybės išdėstytos lakoniškai, nedetalizuojant, teismo posėdžio metu daugelio aplinkybių paaiškinti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su apeliantų argumentais, kad baudžiamojo proceso įstatymas suteikia įtariamajam-kaltinamajam procesinę teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau kartu pabrėžia, kad pasinaudojimas šiomis teisėmis neužkerta kelio vertinti, ar asmens kaltės pripažinimas yra savanoriškas ir nuoširdus. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistieji savo veiksmais neprisidėjo prie nusikalstamų įvykių ištyrimo, o jų kaltės pripažinimas buvo sąlygotas nuteistuosius kaltinančių įrodymų buvimu byloje. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria ir ginčijamame nuosprendyje pateiktiems argumentams, kuriais nustatytos nusikalstamos veikos nevertintos kaip atsitiktinės, kuriais analizuoti nuteistųjų asmenybes charakterizuojantys duomenys, ir jų nekartoja. Atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalies nuostatomis turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kaip asmenybę charakterizuojantys duomenys vertintinas ir asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn, nors skirtos administracinės nuobaudos šiuo metu ir nebegalioja.

44Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti Š. J. ir N. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra.

45Dėl skirtos baudžiamojo poveikio priemonės –

46konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo

47Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

48Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamo nuosprendžio išvadomis, kad automobilis Audi A8 laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Š. J. ir N. Š. jį panaudojo kaip priemonę, palengvinusią nusikalstamų veikų darymą: transporto priemonė nakties metu padėjo jiems atvykti iki nusikalstamų veikų vietos bei gabenti pagrobtą turtą. Įvertinus katalizatorių kiekį, apimtį ir svorį spręstina, kad be transporto priemonės jiems būtų buvę sudėtinga juos išvežti.

49Atsižvelgus į apeliacinių skundų argumentus taip pat pažymėtina, kad minėta transporto priemonė kaltinamajame akte, kuris yra vientisas dokumentas, buvo įvardijama kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu jai buvo taikytas poėmis (t. 2, b. l. 95-98). Iš to spręstina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl šios transporto priemonės vertinimo kaip nusikalstamos veikos priemonės nuteistiesiems negalėjo būti siurprizinė, o jų teisė į gynybą nebuvo pažeista.

50Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nusprendė iš nuteistųjų solidariai išieškoti minėto automobilio, priklausančio M. J., vertę pinigais. Sprendžiant dėl apeliacinių skundų argumentų, sietinų su nustatytos transporto priemonės vertės pagrįstumu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis (t. 2, b. l. 84), kurių pagrindu nustatyta 32 780 € dydžio automobilio vertė, ir apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija sutinka. Pateikta vertė yra vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje, nustatyta tiek atsižvelgus į transporto priemonės pagaminimo metus, tiek į pagrindines technines charakteristikas (kėbulo tipas, durų skaičius, kuras, variklio darbinis tūris, galia). Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu panaudota transporto priemonė turi kokių nors esminių trūkumų ar defektų, kas būtų pagrindas mažinti jos vertę, tad, teisėjų kolegijos vertinimu, VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys pakankamai tiksliai atspindi šios konkrečios transporto priemonės realią vertę Lietuvoje. Tuo tarpu apeliantų argumentai, kad šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina – 21 600 €, yra nepagrįsti. Kaip matyti, minėtos sumos ženkliai skiriasi. Šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad daikto pirkimo-pardavimo kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tame tarpe tiek ir objektyvūs, sietini su perkamo-parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ar pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti ir panašiai. VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys, kuriais buvo vadovautasi, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, realiau atspindi situaciją, yra objektyvūs, tad jais vadovautasi teisėtai ir pagrįstai.

51Vertinant apeliacinio skundo argumentus, sietinus su minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumu, adekvatumu, pažymėtina, kad BK 72 straipsnyje reglamentuotas turto (jo vertės) konfiskavimas yra imperatyvus, tačiau šiuo atveju turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

52Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis priklauso pačiam pažeidėjui, ir tose – kai ši priemonė priklauso kitam asmeniui, nes turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės kaltininkui tikslas, kuris suvokiamas kaip galimybės kaltininkui atėmimas ir toliau naudojant šią priemonę daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne jo nubaudimas (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1A-355-530/2017, 1A-369-319/2017 ir kt.). BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

53Kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimas – varžytų nuteistuosius labiau negu reikia pirmiau nurodytiems bausmės tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija įvertino visumą pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui, kurių nekartoja, atsižvelgė ir į tai, kad nuteistiesiems yra paskirti laisvės apribojimai 6 mėnesiams su įpareigojimu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. Šių duomenų pagrindu spręstina, kad šiuo atveju papildomos baudžiamojo poveikio priemonės –

5432 780 €, kas atitinka daugiau nei 780 MGL dydžius, sumos – solidarus išieškojimas niekaip nepadėtų įgyvendinti prevencinės bausmės paskirties, o taptų iš esmės dar viena bausme, kurios dydis ženkliai viršytų už nesunkų nusikaltimą galimos skirti baudos maksimumą – 500 MGL (nagrinėjamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 48 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tokia situacija šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijų, dėl to BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

55Remdamasi tuo, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas ir konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimas naikintinas. Tuo pačiu naikintini Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. sausio 4 d. nutarimais Š. J. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 40 eurų ir N. Š. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 31,01 eurą, kuriuos pirmosios instancijos teismas paliko galioti iki bus įvykdyta 2017-05-29 nuosprendžio dalis dėl transporto priemonės AUDI A8, valstybinis Nr. ( - ), vertę atitinkančios pinigų sumos – 32 780 eurų, išieškojimo. Nurodytos pinigų sumos grąžintinos jų teisėtiems savininkams – Š. J. ir N. Š..

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

57Š. J. ir N. Š. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

58Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendį pakeisti.

59Panaikinti Š. J. ir N. Š. taikytą konfiskuotinos transporto priemonės – AUDI A8, valstybinis numeris ( - ), vertės, tai yra 32 780 €, solidarų išieškojimą.

60Panaikintini Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. sausio 4 d. nutarimais Š. J. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 40 eurų ir N. Š. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 31,01 eurą ir šias sumas grąžinti teisėtiems savininkams, atitinkamai Š. J. ir N. Š..

61Kitą 2017-05-29 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

62Nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Š. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinus dalinio sudėjimo... 4. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu... 5. N. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinus dalinio sudėjimo... 7. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu... 8. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5... 9. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,... 10. Š. J. ir N. Š. nuteisti už tai, kad jie susitarę pagrobti svetimą turtą,... 11. laikotarpiu iš 2016 m. spalio 6 d. į 2016 m. spalio 7 d. naktį, Vilniuje,... 12. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. 22 val. iki 2016 m. spalio 7 d. 8.30 val.,... 13. P. V. g. 26 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo D. B.... 14. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. 7.10 val. iki 2016 m. spalio 7 d. 5.30... 15. P. V. g. 27 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo automobilio... 16. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. 14.00 val. iki 2016 m. spalio 7 d. 12.00... 17. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. 19.00 val. iki 2016 m. spalio 7 d. 7.30... 18. P. V. g. 29 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo automobilio... 19. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. 18.00 val. iki 2016 m. spalio 7 d. 8.00... 20. Visais atvejais kaltinamieji katalizatorius nupjovė nuo dujų išmetimo... 21. 2017-06-21 Vilniaus apygardos teisme gauti Š. J. ir N. Š. identiški... 22. Savo skunduose apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 23. Teigia, jog teismas nevertino, kad katalizatorių vagystės nuo šešių... 24. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 25. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamieji... 26. Nesutinka ir su teismo išvada, kad nukentėjusiesiems visa žala savanoriškai... 27. Taip pat apeliantai ginčija skundžiamo nuosprendžio išvadą, kad nėra... 28. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo sprendimu solidariai iš jų... 29. Teigia, jog kaltinamajame akte automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. ( - ), kaip... 30. Apeliantai taip pat ginčija VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateiktą... 31. Pažymi, jog BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonė... 32. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėja prašė apeliacinius skundus... 33. Nuteistųjų A. J. ir N. Š. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 34. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio... 35. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nustatytų faktinių aplinkybių... 36. Dėl veiksmų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos... 37. Vertindamas apeliacinių skundų argumentus, sietinus su nustatytų... 38. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji tą pačią naktį, tai... 39. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo... 40. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti... 41. Be to, teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad tik savanoriškas... 42. Teismų praktikoje taip pat ne kartą yra pripažinta ir tai, kad BK 38... 43. Nagrinėjamoje byloje Š. J. ir N. Š. baigiamojoje ikiteisminio tyrimo... 44. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 45. Dėl skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – ... 46. konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo... 47. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio... 48. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamo nuosprendžio... 49. Atsižvelgus į apeliacinių skundų argumentus taip pat pažymėtina, kad... 50. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas,... 51. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, sietinus su minėtos baudžiamojo... 52. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad turto konfiskavimo klausimas... 53. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo taikyta... 54. 32 780 €, kas atitinka daugiau nei 780 MGL dydžius, sumos – solidarus... 55. Remdamasi tuo, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 57. Š. J. ir N. Š. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.... 58. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendį pakeisti.... 59. Panaikinti Š. J. ir N. Š. taikytą konfiskuotinos transporto priemonės –... 60. Panaikintini Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. sausio 4 d. nutarimais... 61. Kitą 2017-05-29 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 62. Nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną....