Byla e2A-963-910/2019
Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) Lietuvos dizainerių sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos dizainerių sąjungos ieškinį atsakovui V. R. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovė Lietuvos dizainerių sąjunga kreipėsi į su ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti, kad Lietuvos dizainerių sąjunga teisėtai atleido atsakovą V. R. iš projekto koordinatoriaus pareigų; pripažinti, kad V. R. reikalavimai, pareikšti Darbo ginčų komisijoje, dėl kurių priimtas Darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimas, yra nepagrįsti visa apimtimi, be to, jie atmestini ir dėl praleisto vieno mėnesio senaties termino kreiptis dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

62.

7Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gegužės 8-18 dienomis Lietuvos dizainerių sąjunga dalyvavo Tarptautinėje kūrybinių ir kultūrinių industrijų parodoje Kinijoje, Shenzhen mieste. Ieškovės teigimu, parodos metu V. R. netinkamai elgėsi, darė žalą sąjungos reputacijai, įžeidinėjo delegacijos narius ir kitus asmenis, netinkamai bendravo, nevykdė darbdavio nurodymų, atliko kitokius nederamus veiksmus; grįžęs iš parodos, nepateikė ataskaitos ir visiškai nevykdė darbo funkcijų, už jas neatsiskaitė. Dėl to atsakovui 2017 d. birželio 5 d. buvo pateiktas rašytinis reikalavimas pasiaiškinti. Atsakovas rašytinio pasiaiškinimo dėl darbo pareigų pažeidimo nepateikė. Ieškovė priėmė įsakymą atleisti atsakovą iš darbo nuo 2017 m. birželio 12 d. dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų pagal tuo metu galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 9 punktus. Darbo ginčų komisija 2017 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. DGKS-5381 darbo byloje Nr. APS-1-15456 iš dalies tenkino V. R. prašymą ir pripažino jo atleidimą iš darbo neteisėtu, nusprendė grąžinti jį į darbą Lietuvos dizainerių sąjungoje, taip pat priteisė 4640 Eur darbo užmokesčio bei 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės teigimu, atsakovas teisėtai ir pagrįstai atleistas iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, be to, reikalavimo grąžinti atsakovą į darbą neįmanoma įgyvendinti, nes dėl sunkios finansinės padėties Lietuvos dizainerių sąjunga atsisakė tarptautinio Ecodesign Circle projekto, kuriam vykdyti su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis; kitų darbuotojų sąjunga taip pat neturi, ji nepajėgi vykdyti jokios veiklos. Ieškovė taip pat nurodė, kad V. R. praleido vieno mėnesio senaties terminą kreiptis dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu: prašymą Darbo ginčų komisijai pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 14 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo atleidimo iš darbo dienos. Dėl to reikalavimai, susiję su atleidimo iš darbo ginčijimu, atmestini ir dėl praleisto senaties termino. Be to, ieškovės nuomone, V. R., kvestionuodamas jo atleidimo iš darbo teisėtumą, pagal tuo metu galiojusios redakcijos DK turėjo kreiptis tiesiogiai į teismą, taigi Darbo ginčų komisija skundą išnagrinėjo neturėdama kompetencijos. Ieškovė taip pat nurodė, kad V. R. reikalavimas dėl neturtinės žalos yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl negali būti tenkintinas.

83.

9Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas 2017 m. birželio 12 d. įsakymą dėl atsakovo atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus priėmė neturėdamas tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, įsakyme įvardintos aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl Darbo ginčų komisija pagrįstai pripažino darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, taip pat priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pripažino V. R. atleidimą iš darbo Lietuvos dizainerių sąjungoje neteisėtu, nusprendė negrąžinti jo į darbą, laikyti, kad 2016 m. gruodžio 13 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 4 nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisė iš ieškovės atsakovui 6960 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 909,03 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 3,53 Eur pašto išlaidų; nurodė, kad, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. DGKS-5381, priimtas darbo byloje Nr. APS-1-15456, laikomas netekusiu galios.

145.

15Teismas nustatė, kad pagal 2016 m. gruodžio 13 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 4 (toliau – Darbo sutartis) Lietuvos dizainerių sąjunga priėmė V. R. dirbti projekto EcoDesign Circle (,,Ecodesign as Driver of Innovation in the BSR“ projekto Nr. ?R007) koordinatoriumi, nustatant Darbo sutarties terminą iki 2017 m. vasario 28 d., darbuotojui dirbant 8 val. per dieną, mokant jam 1160 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Darbdavė pripažino, kad Darbo sutartis, suėjus joje nurodytam terminui, nebuvo nutraukta ir tapo neterminuota. Lietuvos dizainerių sąjungos projekto koordinatorė R. B. 2017 m. gegužės 18 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl V. R. veiklos Icif parodos metu Kinijoje, kuriame nurodė, kad ji ,,2017 m. gegužės 8-18 d. vyko į komandiruotę Kinijoje kaip Lietuvos dizainerių sąjungos delegacijos vadovė. Delegacijos sudėtyje buvo Lietuvos dizainerių sąjungos projekto koordinatorius V. R., kuris visu komandiruotės periodu šiurkščiai pažeidinėjo darbo drausmę ir ignoravo bet kokius nurodymus bei bendradarbiavimą ir darbą stende; visiškai su ja nederino darbo laiko stende, pasišalindavo išvykdamas į kitus miestus iš anksto nepranešęs, savavališkai; būdamas stende atstovavo kitoms organizacijoms ir veikė savo asmeninės naudos labui, ignoruodamas Lietuvos dizainerių sąjungą bei skleisdamas jos reputacijai kenkiančią informaciją; viešai ją įžeidinėjo, žemino bei ignoravo darbo organizacinius nurodymus, nepagarbiai elgėsi su kai kuriais kitais delegacijos nariais“. Ieškovė 2017 m. birželio 5 d. surašė atsakovui reikalavimą pateikti iki 2017 m. birželio 9 d. veiklos ataskaitas už kiekvieną mėnesį nuo įdarbinimo pradžios iki 2017 m. birželio 1 d. imtinai, aprašant vykdytas veiklas, pasiektus rezultatus, sukurtus tekstus, bendravimo/susirašinėjimo su projekto partneriais turinį, atliktų tyrimų (jei tokie buvo) rezultatus, užmegztus su verslo įmonėmis kontaktus, susirašinėjimą su verslo įmonėmis, teiktus pasiūlymus ir pasiektus susitarimus; taip pat pareikalavo skubiai iki 2017 m. birželio 9 d. pasiaiškinti: 1) dėl savavaliavimo, pravaikštų ir darbo funkcijų nevykdymo, ilgą laiką nesirodant darbe, darant pravaikštas, pasišalinant neapibrėžtam laikui iš parodos Kinijoje metu ir išvykstant į kitus miestus, nevykdant tiesioginių Lietuvos dizainerių sąjungos delegacijos vadovės R. B. nurodymų, taip pat tiesioginių T. K., kaip pirmininko, nurodymų, skleidžiant Lietuvos dizainerių sąjungos reputacijai kenkiančią žalingą informaciją, Lietuvos dizainerių sąjungos lėšomis atstovaujant kitas organizacijas; 2) dėl įžeidžiančio ir neleistino bendravimo minėtos parodos Kinijoje metu viešai, matant kitiems delegacijos nariams ir kitų parodoje dalyvavusių įmonių atstovams, niekinant ir įžeidinėjant įgaliotą delegacijos vadovę R. B.. Ieškovė 2017 m. birželio 12 d. priėmė įsakymą atleisti atsakovą iš darbo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir DK 235 straipsnio 2 dalies punktus: 1 punktą, nes kelionės į Kinijos parodą ICIF 2017, kuri vyko gegužės 8-18 d., metu viešai įžeidinėjo Lietuvos dizainerių sąjungos delegacijos narius ir kitus asmenis, juos viešai žemino, bendravo nederamai ir pakeltu tonu; 4 punktą, nes, pažeisdamas administracijos nurodymus, savavališkai paliko parodos stendą, nuvyko į kitus renginius, savavališkai ir nederindamas atstovavo visai kitoms organizacijoms, bet neatstovavo Lietuvos dizainerių sąjungos ir dar skleidė jos reputacijai kenkiančią informaciją; 9 punktą, nes darbuotojas ilgą laiką neatvyksta į darbą ir nuo grįžimo iš Kinijos ICIF 2017 parodos, t. y. nuo gegužės 19 d., neatlieka darbo funkcijų, nepateikė jokios ataskaitos apie Kinijos parodą, kitus savo darbus.

166.

17Teismas pažymėjo, kad 2017 m. birželio 5 d. reikalavimas pasiaiškinti išsiųstas atsakovui tą pačią dieną el. paštu bei registruota siunta, tačiau duomenų apie jo gavimą nėra, darbuotojas teigė, jog kreipimosi į Darbo ginčų komisiją metu reikalavimo pasiaiškinti nebuvo gavęs. Įvertinus reikalavimo pasiaiškinti surašymo datą ir datą, iki kada darbuotojas turi tai padaryti, teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad tam skirtas terminas pernelyg trumpas. Nėra duomenų apie įsakymo atleisti iš darbo ir tarnybinio pranešimo pateikimą atsakovui. Byloje taip pat nėra jokių rašytinių duomenų apie atsakovui, kaip darbuotojui, suteiktų darbo funkcijų ir pareigų apimtis, įpareigojimą teikti ataskaitas, vidaus darbo tvarkos taisyklių buvimą ir pan. Byloje nėra rašytinių duomenų ir apie ieškovės darbuotojų, tarp jų – atsakovo, komandiravimą į Kiniją 2017 m. gegužės 8-18 dienomis, delegacijos sudėtį, delegacijos vadovo statuso suteikimą konkrečiam ieškovės darbuotojui. Nėra jokių duomenų ir apie tai, koks buvo atsakovo vaidmuo, kokios jo pareigų ir funkcijų apimtys, kam jis buvo pavaldus šios konferencijos (parodos) metu. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, jog nurodytu komandiruotės laikotarpiu atsakovas buvo parodoje Kinijoje. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad parodos Kinijoje metu ieškovės atsakingi darbuotojai, kuriems galėjo būti pavaldus atsakovas, ar pats pirmininkas T. K. teikė atsakovui nurodymus, kuriems jis, kaip teigia ieškovė, nepakluso ar jų neįvykdė. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tarnybinio pranešimo turinį ir jame nurodytas aplinkybes: nėra kitų asmenų rašytinių skundų apie atsakovo elgesį, pasišalinimą iš stendo ar nebuvimą jame ilgesnį laiką, savavaliavimą ar neteisėtą veikimą kitų asmenų labui. Ieškovės pateikti į bylą V. R. el. laiškai bei dvi nuotraukos neįrodo tokių aplinkybių buvimo (CPK 178, 185 straipsniai). Neįrodyta atsakovo pareiga teikti darbo ataskaitas, taip pat neįrodytas jo nebuvimas darbe nuo gegužės 19 d., nes nebuvo pildomi jokie darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

187.

19Vertindamas atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumą, teismas nurodė, kad įsakyme šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais pagal DK 235 straipsnį įvardintos aplinkybės neįrodytos, nors tokia pareiga tenka darbdaviui. DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškinamas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad darbuotojo veiksmuose buvus savavaliavimo elementų, nes byloje esanti medžiaga rodo, jog atsakovas dalyvavo parodoje, bendravo su žiniasklaida, parengė medžiagą. Teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad neįmanoma būti prie stendo visą laiką, nepasišalinant net trumpam dėl atsiradusių galimų fiziologinių poreikių, o ilgalaikis pasišalinimas iš stendo, nebuvimas darbe, kenkėjiška atsakovo veikla, nederamas elgesys ir panašūs dalykai, kurie lėmė Darbo sutarties su juo nutraukimą, byloje neįrodyti. Teismas taip pat nurodė, kad buvo pažeista atleidimo iš darbo procedūra, nes terminas pasiaiškinimui pateikti buvo pernelyg trumpas, atsižvelgiant į tai, kad registruotos pašto siuntos siuntimas gali užtrukti, o el. pašto asmuo gali netikrinti ir ilgesnį laiką. Be to, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad su darbuotoju buvo susitarta dėl tokios susisiekimo formos. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju darbdavys neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti darbuotoją iš darbo, be to, padarytas procedūrinis pažeidimas dėl reikalavimo pasiaiškinti raštu pateikimo, nustatant labai trumpą terminą, kaltinant darbuotoją savavaliavimu ir kitais nurodytais pažeidimais, negali būti laikomas formaliu. Teismas konstatavo, kad darbdavys neįrodė visų drausminės atsakomybės sąlygų, neįvertino pažeidimų sunkumo ir padarinių, dėl to atsakovo atleidimas iš darbo įsakyme nurodytu pagrindu negali būti pripažintas teisėtu, todėl ieškinys, kuriuo prašoma konstatuoti atleidimo teisėtumą, atmetamas.

208.

21Teismas pažymėjo, kad pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK, taikytino priimant sprendimą, nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl ginčo dalyko, nepaisant to, sutampa ar ne darbo ginčų komisijos ir teismo padarytos išvados. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus, jog atsakovas iš darbo atleistas neteisėtai ir atmetus ieškinį, nepaisant to, kad analogišką išvadą buvo padariusi šį ginčą nagrinėjusi darbo ginčų komisija, teismas iš naujo išsprendžia neteisėto atleidimo iš darbo teisinių pasekmių taikymo klausimą, taikydamas darbuotojo naudai nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 218 straipsnyje numatytus kompensavimo mechanizmus (CPK 417-418 straipsniai).

229.

23Atsakovas (darbuotojas) palaikė reikalavimą grąžinti jį į darbą, tačiau teismas sprendė, kad tam nėra sąlygų dėl pakankamai akivaizdžios konfliktinės situacijos tarp ginčo šalių, taip pat darbdavio nurodytų aplinkybių, jog Lietuvos dizainerių sąjunga nutraukė dalyvavimą projekte. Teismas pažymėjo, kad iš ginčo šalių sudarytos Darbo sutarties turinio matyti, jog atsakovas buvo priimtas dirbti konkretaus projekto koordinatoriumi, todėl, ieškovei išstojus iš šio projekto, nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad yra galimas jo darbinės veiklos tęstinumas ir nedalyvaujant projekte. Teismas, remdamasis byloje esančių duomenų analize, priėjo prie išvados, kad atsakovui nebus sudarytos palankios sąlygos dirbti, darbdavys nepageidauja, kad darbuotojas būtų grąžintas, todėl reikalavimas grąžinti į darbą netenkintinas (DK 218 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju laikytina, kad ieškovės ir atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. sudaryta Darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 218 straipsnio 6 dalis), taikant darbuotojo naudai DK 218 straipsnyje numatytas neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes.

2410.

25Teismas nurodė, kad atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1160 Eur. Iš Sodros duomenų bazės matyti, jog atsakovas nėra įsidarbinęs, tačiau verčiasi individualia veikla. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, atsakovui iš ieškovo priklausytų 12 mėnesių vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką – 13 920 Eur. Kadangi atsakovas neišdirbo pas ieškovę dvejų metų, kompensacija pagal naujojo DK 218 straipsnio 4 dalį jam nepriklauso. Vertindamas atsakovui DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu priklausančios kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas pas ieškovę dirbo pakankamai trumpai, atleidžiant jį iš darbo, nebuvo darbo užmokesčio skolos, bylos proceso eiga užtruko šalių prašymu, dėl teismo ir proceso dalyvių suplanuotų atostogų. Įvertinęs ginčo šalių interesų pusiausvyrą, bylos duomenis apie ieškovės finansinę padėtį, taip pat tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, vykdydamas individualią veiklą negali neturėti pajamų, vadovaudamasis darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, teismas nusprendė priteisti 6960 Eur sumą už priverstinę pravaikštą DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu.

2611.

27Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atleidimo iš darbo pagrindu ieškovės įvardyti kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai nepasitvirtino, jie, minėta, labiau deklaratyvūs nei objektyviai pagrįsti, atsakovas atleistas tik subjektyvaus tarnybinio pranešimo pagrindu. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos atsakovo atleidimo iš darbo aplinkybės sukėlė atsakovui dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepasitikėjimo savimi jausmą, emocinį diskomfortą. Teismas pripažino, kad atsakovo atžvilgiu buvo veikta nesąžiningai, nesilaikyta pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, todėl yra visos neturtinės atsakomybės sąlygos. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atsakovui padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jam iš buvusio darbdavio 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (DK 218 straipsnio 4 dalis).

2812.

29Teismas nurodė, kad senaties terminas reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pareikšti nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas: darbuotojas laiku kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir atlyginti neturtinę žalą; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, jog privalu pasinaudoti išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka, ir darbuotojas tai padarė.

30III.

31Apeliacinio skundo argumentai

3213.

33Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti Lietuvos dizainerių sąjungos ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3413.1.

35Pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavys neįrodė, jog atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, yra nepagrįsta. Lietuvos dizainerių sąjunga nurodė tris šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo požymius (nors teisme detaliau nagrinėtas tik vienas iš jų – pravaikšta) pagal tuo metu galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 9 punktus. Teismas nurodė, kad trūksta įrodymų šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui konstatuoti, tačiau pats teismas, atmesdamas prašymą apklausti kaip liudytoją delegacijos į Kiniją vadovę R. B., neleido surinkti atitinkamų įrodymų. Šios liudytojos parodymais galėjo patvirtinti aplinkybes dėl atsakovo padarytų darbo pareigų pažeidimų, numatytų DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 4, 9 punktuose.

3613.2.

37Teismo išvada, kad ieškovė pažeidė atleidimo iš darbo procedūrą, nes nustatė darbuotojui pernelyg trumpą terminą pasiaiškinimui pateikti, yra nepagrįsta. Reikalavimo pasiaiškinti terminas (angl. period of notice) nekonkretizuotas ir 1982 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva“. Lietuva šios konvencijos nėra ratifikavusi, bet nagrinėjamu atveju svarbi koncepcija dėl įspėjimo termino. Konvencijos 11 straipsnyje įtvirtinta, kad darbuotojas, su kuriuo ruošiamasi nutraukti darbo santykius, turi teisę būti apie tai perspėtas prieš pagrįstą laikotarpį ar vietoj perspėjimo gauti kompensaciją, išskyrus atvejus, kai darbuotojas pripažintas įvykdžiusiu rimtą nusižengimą, dėl kurio pobūdžio būtų nepagrįsta iš darbdavio reikalauti su juo pratęsti darbo santykius perspėjimo laikotarpiu. Lietuvos Respublikos darbo kodekse taip pat nenumatytas minimalus laikotarpis, per kurį darbuotojas turi pasiaiškinti. Nagrinėjamu atveju reikalavimas pasiaiškinti atsakovui buvo išsiųstas tiek registruotu, tiek elektroniniu paštu, o ši bendravimo forma buvo paplitusi tarp darbuotojo ir darbdavio. Prie apeliacinio skundo pateikiami susirašinėjimo elektroniniu paštu pavyzdžiai rodo, kad atsakovas gaudavo pranešimus iš ieškovės ir operatyviai (dažniausiai tą pačią ar kitą dieną) reaguodavo. Iš elektroninio laiško (priedas Nr. 7) matyti, kad atsakovas 2017 d. birželio 5 d. reikalavimą atsiskaityti ir pasiaiškinti (priedas Nr. 6) yra gavęs, jį supratęs ir bando išsisukinėti nuo reikalavimų vykdymo, teigdamas, jog visas ieškovės pageidaujamas gauti turinys yra pašto dėžutėje, kurios atsakovas nebegali pasiekti. Ieškovės 2017 m. birželio 8 d. išsiųsta žinutė „taigi viskas yra trello, argi ne?“ suprantama atitinkamai: trello yra vadybininkų (dizainerių) internetinė platforma, kuri veikia taip, kad bendrą darbą nuotoliniu būdu atliekanti komanda susirašo, ką reikia atlikti, ir sukelia bendrus dokumentus. Kitos dienos (2017 m. birželio 9 d. 14:47 val.) atsakyme ieškovei atsakovas rašė, kad ataskaitos neva tai yra e-pašte, kurio prieigą ieškovė jam uždarė. Tačiau kiekvienam vidutinio išsimokslinimo asmeniui suprantama, jog e-pašte dokumentai nekuriami, laiške jie tik prikabinami, vadinasi, atsakovas juos turėjo turėti (išsisaugojęs savo asmeniniame kompiuteryje, ne tik bendroje platformoje). Dėl to Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas T. K. atsakovo ir paklausė (su neslepiama ironija) – ar viskas, ko ieškovė reikalauja, yra trello? Apeliantės teigimu, pridėtas susirašinėjimas parodo, jog terminas pasiaiškinimui pateikti nebuvo per trumpas.

3813.3.

39Apeliantės teigimu, reikalavimas pasiaiškinti yra svarbi, tačiau nebūtina atleidimo iš darbo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad procedūriniai pažeidimai (pasiaiškinimo nepareikalavimas, nesupažindinimas su įsakymu apie atleidimą iš darbo), nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-425/2018. Santykius, susiklosčiusius tarp T. K. ir V. R., pirmosios instancijos teismas nagrinėjo taip, tarsi tai būtų įprasti darbo santykiai. Tačiau tarp šalių susiklostė nestandartiniai darbo santykiai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad nestandartiniams darbuotojams gali priklausyti ne tik sudarę nestandartinę sutartį, bei ir visai neturintys jokios sutarties (pavyzdžiui, savarankiškai dirbantieji patys sau, dirbantieji pas fizinius asmenis ir dirbantieji pagal žodinius susitarimus) arba tie, kurie turėdami standartinę sutartį iš tikrųjų dirba nestandartiniu režimu. Nestandartinio užimtumo pranašumas ir kartu trūkumas yra tas, kad užtikrindamas darbo rinkos lankstumą jis kartu silpnina darbuotojų pozicijas. Be to, šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 58 straipsnio (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės) komentare rašoma, kad darbuotojo pareigos gali būti numatomos ne tik darbo sutartyje, bet ir pagal darbo teisės principus (pavyzdžiui, vengti interesų konflikto ar saugoti darbdavio teisėtus turtinius ir neturtinius interesus). Darbuotojo pareigos atskirais atvejais gali išplaukti iš kitų teisės šakų normų (...) ar net profesinės etikos, sąžiningo ir padoraus elgesio standartų. Taigi šiuolaikiniai darbo santykiai apskritai yra lanksteni. Pozityvioji teisė turėtų būti interpretuojama atsižvelgiant į laiko dvasią.

4013.4.

41Pagal kasacinio teismo praktiką vien ta aplinkybė, kad dėl darbuotojo (ne)atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimą būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). Kasacinio teismo akcentuojama ne žala, bet pasitikėjimo darbuotoju praradimas. Tačiau šis kriterijus nebuvo nagrinėtas nei Darbo ginčų komisijoje, nei pirmosios instancijos teisme. Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jeigu dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Pasitikėjimo darbuotoju praradimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra kriterijus teismui vertinant, ar toks pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, dėl kurio darbdavys turėjo teisę skirti griežčiausią drausminę nuobaudą –darbo sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716-706/2015).

4213.5.

43Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti jo dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ar nepasitikėjimo savimi jausmą. Priteista 1000 Eur suma nepagrįsta objektyviais paskaičiavimais, priimtinais kriterijais ar teismo precedentais. Teismų praktikoje pažymima, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, mažinančių darbdavio atsakomybę: tai, ar atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, t. y. neturi įtakos jos reputacijai, nesudaro kliūčių konkuruoti darbo rinkoje, nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012). 1000 Eur suma – gana ženkli, atsižvelgiant į tai, kad atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu jau yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, atsakovui priteista 6960 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad teismų praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo priteisiama nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 1448,10 Eur (5000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011). Dėl to nagrinėjamu atveju santykinai didelė neturtinės žalos atlyginimo suma turėjo būti pagrįsta kur kas objektyvesniais įrodymais ar kriterijais. Be to, pirmosios instancijos teismas vos ne visus ieškovės teiginius laikė deklaratyviais, tuo tarpu atsakovo pasvarstymus dėl neturtinės žalos pripažino įtikinančiais. Akcentuotina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo proceso metu elgėsi nepagarbiai Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininko T. K. atžvilgiu, be jokio įspėjimo neatvyko į 2018 m. balandžio 18 d. parengiamąjį teismo posėdį; tą pačią dieną ryte pateikęs prašymą dėl posėdžio atidėjimo ir taip sugaišinęs proceso dalyvių laiką atsakovas neatvyko ir į 2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdį, neatvyko ir jo atstovas, nenurodęs neatvykimo priežasčių; teigė (suprantama, be įrodymų), jog T. K. slapstosi Amerikoje, kalba necenzūriniais žodžiais, plauna pinigus, „atviru tekstu“ siunčia ir t.t. Tokio pobūdžio teiginiai kelia abejonių dėl atsakovo gebėjimo gerbti kitų asmenų teises, sudaro pagrindą kelti savarankišką ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Tokio ieškinio T. K. kol kas nekelia, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo elgesį, nekorektiška priteisti neturtinę žalą, nes atsakovo elgesys taip pat sukelia neigiamų išgyvenimų ir potencialią žalą reputacijai (buvusiam) Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkui, kurie galėtų būti pagrindžiami kur kas konkretesniais duomenimis už atsakovo (ne)pateiktus.

4414.

45Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

46IV.

47Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4815.

49Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5016.

51Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

52Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

5317.

54Teikdama apeliacinį skundą, apeliantė (ieškovė) pridėjo naujų įrodymų: Darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. DGKS-5381, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartis iškelti Lietuvos dizainerių sąjungai bankroto bylą, Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininko ir atsakovo susirašinėjimo elektroniniu paštu pavyzdžius.

5518.

56CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas).

5719.

58Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad Darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. DGKS-5381 buvo pateiktas su ieškiniu ir yra byloje, todėl nėra pagrindo teikti jį pakartotinai. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis priimta jau pirmosios instancijos teismui priėmus 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą nagrinėjamoje byloje, taigi ji negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme. Apeliantė teikia šią nutartį, teigdama, jog ši patvirtina Lietuvos dizainerių sąjungos sunkią turtinę padėtį. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodyta, kokią reikšmę apeliantės sunki turtinė padėtis turi apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, išnagrinėti. Dėl to nurodytą teismo procesinį dokumentą atsisakytina pridėti prie bylos. Tačiau teisėjų kolegija prideda prie bylos apeliantės pateiktus duomenis apie ginčo šalių komunikavimą susirašinėjant elektroniniu paštu, nes pripažintina, kad šių duomenų pateikimo būtinybė kilo pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, kuriame padaryta išvada, jog darbdavio darbuotojui nustatytas terminas pasiaiškinimui pateikti buvo pernelyg trumpas (CPK 314 straipsnis).

59Dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą teisėtumo

6020.

61Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtu atsakovo atleidimą iš darbo dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų pagal galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 4, 9 punktus. Apeliantės teigimu, Lietuvos dizainerių sąjunga nurodė tris šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejus (nors teisme detaliau buvo nagrinėjamas tik viena iš jų – pravaikšta). Teismo nuomone, trūko įrodymų šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui konstatuoti. Tačiau pats teismas Lietuvos dizainerių sąjungai neleido surinkti atitinkamų įrodymų, atmesdamas prašymą apklausti kaip liudytoją delegacijos į Kiniją vadovę R. B..

6221.

63Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 234 straipsnio nuostatas darbo drausmės pažeidimas tai – darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai nustatomos visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė; aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas darbuotojui vykdant darbo funkcijas ir yra susijęs su darbo veikla. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima.

6422.

65Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, kai darbuotojas ginčija jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymima, kad darbdavio įrodinėjamos darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės buvimo aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009).

6623.

67Pagal kasacinio teismo praktiką, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007).

6824.

69Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir pagrįstai nurodė, kad būtent Lietuvos dizainerių sąjungai tenka pareiga įrodyti visas būtinas sąlygas taikyti atsakovui drausminę atsakomybę, pagrindą įvardytiems atsakovo darbo pareigų pažeidimams kvalifikuoti šiurkščiais, taip pat jam paskirtos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – proporcingumą padarytiems pažeidimams.

7025.

71Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos dizainerių sąjunga, spręsdama su atsakovu kilusį darbo ginčą, naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, taigi turėjo galimybę surinkti pakankamai įrodymų darbo drausmės pažeidimams, dėl kurių atsakovui taikyta drausminė atsakomybė, pagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl liudytojo apklausos, suvaržė Lietuvos dizainerių sąjungos teisę įrodinėti atsakovo šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, šiuo atveju pripažintina neturėjusia esminės įtakos šalių ginčo baigčiai. Pažymėtina tai, kad Lietuvos dizainerių sąjunga prašė apklausti kaip liudytoją projekto koordinatorę R. B., kurios 2017 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių pagrindu atsakovui nuspręsta taikyti drausminę atsakomybę. Taigi šis asmuo, pakviestas į teismą kaip liudytojas, iš esmės būtų nurodęs tas aplinkybes, kurios jau išdėstytos 2017 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime. Tuo tarpu kitų asmenų, taip pat vykusių į parodą Kinijoje ir galbūt žinančių aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais nurodytos parodos metu, ieškovė neprašė apklausti, neteikė kitokių įrodymų atsakovo netinkamai vykdytoms darbo pareigoms pagrįsti (pavyzdžiui, įrodymų, kad kiti delegacijos nariai pateikė ataskaitas apie dalyvavimą nurodytoje parodoje ir pan.). Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai apie pirmosios instancijos teismo proceso metu suvaržytą Lietuvos dizainerių sąjungos teisę įrodinėti atmestini kaip nepagrįsti.

7226.

73Įsakyme dėl atsakovo atleidimo iš darbo nurodyti tokie atsakovo padaryti darbo pareigų pažeidimai, kurie darbdavės įvertinti kaip šiurkštūs: kelionės į Kinijos parodą metu viešai įžeidinėjo Lietuvos dizainerių sąjungos delegacijos narius ir kitus asmenis, viešai juos žemino, bendravo nederamai, pakeltu tonu (DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas); pažeisdamas administracijos nurodymus, savavališkai paliko parodos stendą, nuvyko į kitus renginius, savavališkai ir nederindamas atstovavo kitoms organizacijoms, o neatstovavo Lietuvos dizainerių sąjungai, skleidė Lietuvos dizainerių sąjungos reputacijai kenkiančią informaciją (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas); ilgą laiką neatvyksta į darbą, neatlieka darbo funkcijų nuo grįžimo iš Kinijos parodos 2017 m. gegužės 19 d., nepateikė jokios ataskaitos apie Kinijos parodą ir jokios ataskaitos apie kitus darbus (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

7427.

75Visų pirma, pažymėtina tai, kad Lietuvos dizainerių sąjunga nepateikė į bylą rašytinių duomenų apie atsakovui, kaip darbuotojui, nustatytų darbo funkcijų pobūdį, apimtį, apie įpareigojimą teikti ataskaitas, kitas atsakovo darbo pareigas. Byloje nėra duomenų apie Lietuvos dizainerių sąjungos delegacijos, vykusios į parodą Kinijoje 2017 m. gegužės 8-18 dienomis, sudėtį, delegacijos vadovo statuso suteikimą konkrečiam asmeniui, kokios funkcijos buvo suteiktos atsakovui šios parodos metu, kam jis buvo atsakingas, kieno nurodymus turėjo vykdyti, be to, duomenų, kad jis nevykdė Lietuvos dizainerių sąjungos įgalioto asmens konkrečių teisėtų nurodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Lietuvos dizainerių sąjunga nepateikė jokių įrodymų apie kitų asmenų skundus dėl atsakovo elgesio, atsakovo savavaliavimą, neteisėtą veikimą kitų asmenų labui ir prieš Lietuvos dizainerių sąjungos interesus. Apeliantė teismo proceso metu neįrodė atsakovo pareigos teikti darbo ataskaitas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neįrodytas ir atsakovo nebuvimas darbe nuo 2017 m. gegužės 19 d., nes Lietuvos dizainerių sąjungoje nebuvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

7628.

77Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad nagrinėjamo darbo ginčo atveju darbdavė Lietuvos dizainerių sąjunga darbuotojo (atsakovo) padarytus darbo pareigų pažeidimus grindė deklaratyviais teiginiais, nepateikdama konkrečių duomenų nurodomiems pažeidimams patvirtinti (CPK 178 straipsnis). Nesant įrodymų apie atsakovui, kaip darbuotojui, nustatytų darbo funkcijų pobūdį, apimtį, nesant netinkamą darbo pareigų vykdymą patvirtinančių konkrečių įrodymų, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovui drausminė atsakomybė taikyta teisėtai ir pagrįstai, juolab kad pagrįstai skirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

7829.

79Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Lietuvos dizainerių sąjunga pažeidė atleidimo iš darbo procedūrą, nes nustatė darbuotojui pernelyg trumpą terminą pasiaiškinimui pateikti.

8030.

81Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai tapatinami reikalavimo pasiaiškinti ir įspėjimo apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva terminai, nes tai – skirtingi teisiniai institutai. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad reikalavimo pasiaiškinti terminas anglų kalba yra „period of notice“, nes ši angliška sąvoka reiškia įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą. Įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas reikšmingas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės (žr., inter alia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2015). Kai atleidžiama iš darbo dėl darbuotojo kaltės, darbdavys neturi pareigos įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą. Tai expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta ir ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiame DK 136 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo, kurio 3 dalies 2 punkto pagrindu atsakovas ir buvo atleistas iš darbo Lietuvos dizainerių sąjungoje: darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Tačiau, kadangi atleidimas iš darbo už darbo drausmės pažeidimą kartu yra ir drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tai, nutraukiant darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, įstatyme nustatyta darbdavio pareiga laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 238-241 straipsniai), tarp jų – prieš skiriant drausminę nuobaudą, raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis).

8231.

83Įstatyme nenustatytas konkretus terminas, per kurį darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo. Teisė nustatyti konkretų terminą suteikta darbdaviui. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas, jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.

8432.

85Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas Lietuvos dizainerių sąjungos 2017 m. birželio 5 d. reikalavimas, adresuotas atsakovui, kuriame, be kita ko, nurodyta skubiai, iki 2017 m. birželio 9 d., pateikti pasiaiškinimą dėl „savavaliavimo, pravaikštų ir darbo funkcijų nevykdymo“, „dėl įžeidžiančio ir neleistino bendravimo“. Apeliantė yra pateikusi į bylą duomenis, kad nurodytas reikalavimas atsakovui išsiųstas ne tik registruota pašto siunta, bet ir elektroniniu paštu, būtent tuo adresu, kuriuo įprastai vykdavo susirašinėjimas su atsakovu tam tikrais darbo klausimais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas negavo elektroniniu paštu 2017 m. birželio 5 d. jam išsiųsto reikalavimo. Nėra pagrindo manyti, kad atsakovas kelias dienas netikrina savo elektroninio pašto, kuriuo naudojosi tiek susirašinėdamas darbo klausimais su Lietuvos dizainerių sąjunga, tiek siųsdamas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą Vilniaus apylinkės teismui (t. 1, b. l. 123). Jeigu Lietuvos dizainerių sąjungos nustatytas terminas pasiaiškinimui dėl nurodomų darbo drausmės pažeidimų atsakovui buvo per trumpas, jis turėjo teisę prašyti suteikti ilgesnį terminą.

8633.

87Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartiems bylos duomenims, nėra pakankamo pagrindo sutikti su pirmosios instancijos išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju buvo pažeista drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – procedūra tuo aspektu, jog atsakovui suteiktas per trumpas terminas pasiaiškinimui dėl darbo drausmės pažeidimų pateikti. Kita vertus, ši išvada neturi esminės reikšmės, vertinant atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumą, nes darbo sutarties nutraukimas su atsakovu pirmosios instancijos teismo pripažintas neteisėtu ne dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo, bet dėl to, kad darbdavė neįrodė faktinio ir teisinio pagrindo atleisti atsakovą iš darbo už įvardytus šiurkščiais darbo pareigų pažeidimus.

8834.

89Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

9035.

91Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Lietuvos dizainerių sąjunga neįrodė, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas, todėl jo atleidimas iš darbo pagal galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 4, 9 punktus yra neteisėtas.

9236.

93Apeliaciniame skunde nekvestionuojami pirmosios instancijos teismo pritaikyti neteisėto atsakovo atleidimo iš darbo padariniai, t. y. priteista už priverstinės pravaikštos laiką vidutinio darbo užmokesčio suma, todėl dėl šios teismo sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako (CPK 320 straipsnis).

94Dėl neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimo

9537.

96Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsakovas patyrė neturtinę žalą ir priteisė 1000 Eur šiai žalai atlyginti.

9738.

98Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti jo dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ar nepasitikėjimo savimi jausmą, be to, atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ir priteista 6960 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką suma jau yra pakankamos priemonės atsakovo pažeistoms teisėms apginti.

9939.

100Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 60 punktas).

10140.

102Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 63 punktas).

10341.

104Nagrinėjamo darbo ginčo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, kurių darbdavys nepagrindė objektyviais duomenimis, atsakovas patyrė neigiamų išgyvenimų, kuriems kompensuoti nepakanka darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo konstatavimo ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos priteisti atsakovui ir neturtinės žalos atlyginimą.

10542.

106Apeliaciniame skunde, kvestionuojant pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį (1000 Eur), nurodoma, kad teismo priteista suma nagrinėjamu atveju yra per didelė, atsižvelgiant į tai, jog atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu jau yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, atsakovui priteista 6960 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, be to, teismų praktikoje neteisėto atleidimo atveju priteisimi neturtinės žalos dydžiai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, yra nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 1448,10 Eur (5000 Lt).

10743.

108Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisiamos neturtinės žalos kompensacijos dydį kiekvienu atveju lemia konkrečios ginčo situacijos individualių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, visumos vertinimas. Tačiau apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad, nustatant darbuotojui atlygintinos neturtinės žalos piniginę kompensaciją, būtina atsižvelgti ir į teismų praktikoje darbo bylose priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

10944.

110Atsakovas 2017 m. liepos 27 d. prašyme Darbo ginčų komisijai neturtinės žalos reikalavimą grindė tuo, kad, atleidžiant jį iš darbo, buvo pažeista darbo sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka, jis buvo verčiamas dirbti nemokamai, kad buvo smarkiai įžeistas, patyrė emocinį stresą ir depresiją (t. 1, b. l. 82). Teikdamas paaiškinimus Darbo ginčų komisijoje, atsakovas nurodė, kad dėl to, jog atleistas iš darbo dėl jo kaltės be socialinių išmokų, augindamas tris mažamečius vaikus negauna pajamų šeimai išlaikyti, jaučiasi neviltyje, nes negali garantuoti šeimos gerovės, būdamas atleistas neigiamais motyvais, nesitiki greitu laiku susirasti kito darbo ir dėl to patiria šoką (t. 1, b. l. 7-9).

11145.

112Bylose dėl neteisėto atleidimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, įvertinus, be kita ko, konkrečios ginčo situacijos aplinkybes, priteisiama 579 Eur – 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pavyzdžiui, 1500 Eur žalos atlyginimas priteistas darbuotojai pateikus įrodymų, jog dėl nepagrįsto drausminių nuobaudų skyrimo, darbdavio veiksmų, siekiant atleisti iš darbo, jai pablogėjo sveikata, ji buvo paguldyta į ligoninę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017). 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistas, įvertinus tai, kad, atleidžiant ieškovę, tinklalapyje platinti pranešimai apie galimą jos neatsakingą požiūrį į savo darbą, viešai, matant ir girdint įstaigos personalui, nurodyta susirinkti daiktus ir apleisti savo darbo kabinetą tuoj pat, grasinta baudžiamosios bylos iškėlimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017). 579 Eur (2000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo priteista darbuotojui, atleistam už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbdaviui objektyviai ir nešališkai neišsiaiškinus aplinkybių, priešingai, faktus rinkus, juos vertinus tendencingai, siekiant apkaltinti ieškovą, nesudarius galimybių darbuotojui gauti duomenis, kurių pagrindu jis galėtų paneigti pažeidimų padarymo faktus; be to, nustatyta, kad dėl įtemptų santykių su atsakovu ieškovui sutriko sveikata; tačiau kartu įvertinta tai, jog, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovui priteista išeitinė išmoka (4779 Eur (16 500 Lt) ir nemaža vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą suma (25 370 Eur (87 600 Lt), kuri taip pat yra satisfakcija už neteisėtą atleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011).

11346.

114Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių duomenų visumą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas atleistas iš darbo diskredituojančiu pagrindu, t. y. už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kuriems pagrįsti Lietuvos dizainerių sąjunga nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Akivaizdu, kad darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu sukelia darbuotojui itin neigiamus išgyvenimus, diskredituoja jį, kelia pagrįstą baimę, jog bus sunkiau įsidarbinti. Atsakovo pateiktais duomenimis, jis turi tris nepilnamečius vaikus. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad, atsakovui netikėtai netekus darbo, jis išgyveno susirūpinimą dėl šeimos išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovo turtinė padėtis nėra gera – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. birželio 6 d. sprendimu jam suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. (t. 1, b. l. 99). Pripažintina pagrįsta atsakovo pozicija, kad, būdamas atleistas diskredituojančiu pagrindu, jis išgyveno dėl to, jog bus sunkiau susirasti kitą darbą.

11547.

116Įvertinus šioje konkrečioje byloje nustatytas atsakovo atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus aplinkybes, atsižvelgus į aptartą teismų praktiką dėl priteisiamų neturtinės žalos kompensacijų dydžio analogiško pobūdžio darbo bylose, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma šiuo atveju yra pagrįsta.

11748.

118Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui priteista ne visa jam apskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką suma (13 920 Eur), bet per pusę sumažinta – 6960 Eur. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog atsakovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką yra pakankama satisfakcija už neteisėtą atleidimą iš darbo ir neturtinės žalos atlyginimas neturėjo būti priteistas.

11949.

120Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo nepagarbaus elgesio Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininko T. K. atžvilgiu nenagrinėtini kaip nesusiję su šioje byloje sprendžiamu darbo ginču, kurio šalys yra darbuotojas (atsakovas) ir darbdavė Lietuvos dizainerių sąjunga, bet ne jos vadovas.

12150.

122Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, taip pat neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimą, nepažeidė įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nenustatyta pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

123Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

124atmesti apeliacinį skundą.

125Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė Lietuvos dizainerių sąjunga kreipėsi į su ieškiniu į teismą,... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gegužės 8-18 dienomis Lietuvos dizainerių... 8. 3.... 9. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu... 14. 5.... 15. Teismas nustatė, kad pagal 2016 m. gruodžio 13 d. sudarytą darbo sutartį... 16. 6.... 17. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. birželio 5 d. reikalavimas pasiaiškinti... 18. 7.... 19. Vertindamas atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumą, teismas nurodė, kad... 20. 8.... 21. Teismas pažymėjo, kad pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK,... 22. 9.... 23. Atsakovas (darbuotojas) palaikė reikalavimą grąžinti jį į darbą, tačiau... 24. 10.... 25. Teismas nurodė, kad atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1160... 26. 11.... 27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje... 28. 12.... 29. Teismas nurodė, kad senaties terminas reikalavimui dėl atleidimo iš darbo... 30. III.... 31. Apeliacinio skundo argumentai... 32. 13.... 33. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto... 34. 13.1.... 35. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavys neįrodė, jog atsakovas... 36. 13.2.... 37. Teismo išvada, kad ieškovė pažeidė atleidimo iš darbo procedūrą, nes... 38. 13.3.... 39. Apeliantės teigimu, reikalavimas pasiaiškinti yra svarbi, tačiau nebūtina... 40. 13.4.... 41. Pagal kasacinio teismo praktiką vien ta aplinkybė, kad dėl darbuotojo... 42. 13.5.... 43. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 1000 Eur dydžio... 44. 14.... 45. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.... 46. IV.... 47. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 48. 15.... 49. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio... 50. 16.... 51. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo... 52. Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ... 53. 17.... 54. Teikdama apeliacinį skundą, apeliantė (ieškovė) pridėjo naujų įrodymų:... 55. 18.... 56. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 57. 19.... 58. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad Darbo ginčų komisijos 2017 m.... 59. Dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą teisėtumo... 60. 20.... 61. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 62. 21.... 63. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 234 straipsnio nuostatas darbo... 64. 22.... 65. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, kai darbuotojas ginčija... 66. 23.... 67. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai už šiurkštų darbo pareigų... 68. 24.... 69. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė... 70. 25.... 71. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos dizainerių sąjunga, spręsdama su... 72. 26.... 73. Įsakyme dėl atsakovo atleidimo iš darbo nurodyti tokie atsakovo padaryti... 74. 27.... 75. Visų pirma, pažymėtina tai, kad Lietuvos dizainerių sąjunga nepateikė į... 76. 28.... 77. Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad nagrinėjamo darbo ginčo... 78. 29.... 79. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 80. 30.... 81. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai tapatinami... 82. 31.... 83. Įstatyme nenustatytas konkretus terminas, per kurį darbuotojas turi pateikti... 84. 32.... 85. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas Lietuvos dizainerių sąjungos 2017 m.... 86. 33.... 87. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartiems bylos duomenims, nėra... 88. 34.... 89. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant... 90. 35.... 91. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, konstatuotina,... 92. 36.... 93. Apeliaciniame skunde nekvestionuojami pirmosios instancijos teismo pritaikyti... 94. Dėl neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimo... 95. 37.... 96. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl neteisėto atleidimo iš... 97. 38.... 98. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų,... 99. 39.... 100. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją neteisėto atleidimo iš darbo atveju... 101. 40.... 102. Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis... 103. 41.... 104. Nagrinėjamo darbo ginčo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios... 105. 42.... 106. Apeliaciniame skunde, kvestionuojant pirmosios instancijos teismo priteisto... 107. 43.... 108. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo... 109. 44.... 110. Atsakovas 2017 m. liepos 27 d. prašyme Darbo ginčų komisijai neturtinės... 111. 45.... 112. Bylose dėl neteisėto atleidimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą,... 113. 46.... 114. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių duomenų visumą, pažymi,... 115. 47.... 116. Įvertinus šioje konkrečioje byloje nustatytas atsakovo atleidimo iš darbo... 117. 48.... 118. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui priteista ne visa jam... 119. 49.... 120. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo nepagarbaus elgesio Lietuvos... 121. 50.... 122. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 123. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 124. atmesti apeliacinį skundą.... 125. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d....