Byla 2K-139/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Gintaro Godos,

2sekretoriaujant L. Baužienei,

3dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,

4kasatoriui A. K., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendis, kuriuo A. K. išteisintas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir byla perduota prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą, atitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimus.

5Kasacine tvarka skundžiama nutartis susijusi su kitais įtariamaisiais baudžiamojoje byloje: E. B., G. V., B. T., A. D., R. Č., A. M., L. P., A. Ž., kurie kasacinių skundų nepadavė.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, kasatoriaus, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7A. K. buvo kaltinamas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – piktnaudžiavimo – padarymu: jis, valstybės tarnautojas, Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pamainos viršininkas, 2003 m. lapkričio 20 d. 21.00 val.–2003 m. lapkričio 21 d. 2.00 val. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) inspektoriumi A. Ž. ir Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) inspektoriumi B. T., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – G. B. su D. J. ir M. M. automobiliu „VW LT 35“ (duomenys neskelbtini) įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę (duomenys neskelbtini) „raudonuoju“ kanalu septynis 10 823,72 Lt vertės baldų komplektus, o 2004 m. vasario 20 d. nuo 9.00 val. iki 15.00 val. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su (duomenys neskelbtini) inspektoriumi R. Č., inspektoriumi L. P., (duomenys neskelbtini) inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – E. B. su G. B. ir A. V. automobiliu „VW LT 35“ (duomenys neskelbtini) įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę (duomenys neskelbtini) „raudonuoju“ kanalu vienuolika 14 142,31 Lt vertės baldų komplektų, tyčia nekontroliavo pamainos darbo, netikrino įvežamų prekių bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną“, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti ir sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Taip A. K. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 6 ir 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose numatytas ir Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B–722 patvirtinto jo, kaip pareigūno, pareigybės aprašymo 23, 36.1, 36.2, 36.5, 36.12, 36.22 punktuose detalizuotas pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų ir taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – organizuoti, planuoti ir kontroliuoti pamainos darbą, užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymą, prireikus asmeniškai atlikti muitinį tikrinimą ir įforminimą, vykdyti nustatytas muitų ir mokesčių surinkimo ir kitas užduotis, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių A. K. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

8Marijampolės rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžiu A. K. dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo išteisino, nenustatęs jo veikoje piktnaudžiavimo požymių. Taip pat šiuo nuosprendžiu išteisinti ir kiti buvę kaltinamieji byloje: E. B., G. V., B. T., A. D., R. Č., A. M., L. P., A. Ž.

92005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendį ir perdavė bylą prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą, atitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimus.

10Kasaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

11Kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, netinkamai pritaikęs BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes, kasatoriaus nuomone, kaltinamojo akto dalyje, skirtoje jo veikai aprašyti, yra paminėtos visos aplinkybės, kurios privalo būti tokiame procesiniame dokumente. Kauno apygardos teismo išvada, kad kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokio pobūdžio ir dydžio žalą sukėlė kasatoriaus veiksmai, yra nepagrįsta: kaltinamajame akte nurodyta, kad jis padarė didelę žalą valstybei, o būtent: pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą. A. K. pažymi, kad kaltinamojo akto teksto analizė leidžia manyti apie neturtinės žalos inkriminavimą, nes bylos medžiaga rodo, kad nesumokėti muitai ar kiti mokesčiai nėra baudžiamosios teisės teorijoje nustatyto 250 MGL dydžio, kuris vertintinas kaip didelė turtinė žala.

12Taip pat A. K. nesutinka su kiekybine neva jo padaryta nusikalstama veika sukeltos žalos išraiška. Kasatorius teigia, kad jo veiksmai galėjo sukelti tik tokio dydžio padarinius, kurių konstatavimas galėtų lemti patraukimą ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn. Didelės žalos – būtinojo BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymio – kasatoriaus veikoje nėra, nes tokie žalos dydį lemiantys elementai kaip normalus valstybės įstaigos ar institucijos darbas, asmenų konstitucinių teisių ir laisvių suvaržymas, prielaidų kitiems asmenims daryti nusikalstamus veiksmus sudarymas nebuvo nustatyti.

13Skunde A. K. remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 9 punktu ir teigia, kad BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas kaltinimo pakeitimas galimas ir apeliacinės instancijos teisme; prokuroras teise keisti kaltinimą teisme nepasinaudojo, nes bylos medžiaga nesudarė prielaidų kalbėti apie didelės turtinės žalos valstybei padarymą. Vadinasi, teismas privalėjo pirmosios instancijos teismo nuosprendį tikrinti neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir aiškintis, ar yra duomenų, įrodančių piktnaudžiavimo tarnyba ir didelės neturtinės žalos valstybei kilimo faktus.

14Kasacinis skundas tenkintinas.

15Dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 219 straipsnio taikymo

16BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta galimybė apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Tokia nutartis gali būti priimama tik esant trims būtinoms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) minėto pažeidimo negalima ištaisyti teisme; 3) pažeidimas trukdo nagrinėti bylą.

17BPK 219 straipsnyje nustatytas kaltinamojo akto turinys. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nurodytas kaltinamojo akto turinio trūkumas sietas su BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta pareiga kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą – padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad prokuroro surašytame kaltinamajame akte nenurodyta, kokią konkrečią žalą – materialinę ar moralinę – padarė A. K. nusikalstama veika, be to, nurodyta tik neteisėtai gabentų per muitinę prekių vertė ir deklaratyviai teigta, kad buvo išvengta muito mokesčių, tačiau jie neapskaičiuoti.

18Apeliacinės instancijos teismo nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų jam nagrinėti bylą iš esmės ir kad nurodomų trūkumų pašalinimas tiksliau atskleidžiant žalos požymį, padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu.

19Atsižvelgiant į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, žalos požymis yra labai svarbus – baudžiamoji atsakomybė dėl piktnaudžiavimo galima tik nustačius nusikalstamos veikos padarinius – didelės žalos padarymą valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta didelė žala gali būti inkriminuojama įvairiai: 1) tik turtinė žala ar 2) turtinė ir neturtinė žala, ar 3) tik neturtinė žala. Kvalifikavimui reikšmės paprastai turi tik vienos rūšies žala. Skirtingo pobūdžio padariniai nėra sudedami, t. y. nedidelė neturtinė žala ir nedidelė turtinė žala negali sudaryti didelės bendros žalos. Kaltinamojo akto dalyje, skirtoje A. K. nusikalstamai veikai aprašyti, didelės žalos padarymas grindžiamas nurodant, kad „...valstybė patyrė didelės žalos: buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas“. Iš šio teksto yra akivaizdu, kad kaltinamajame akte yra kalbama apie neturtinę žalą nors tai aiškiai ir neišreiškiama. Neturtinės žalos kokybinis kriterijus kaltinamajame akte atskleistas išsamiai – akcentuotas valstybės deklaruojamų principų – pagrindinių nuostatų, kurios išreiškia teisinių santykių, susiklostančių valstybės tarnyboje, esmę, pažeidimas. Tokie principai nėra abstraktaus pobūdžio teiginiai, bet esminiai reikalavimai, kurių privalo laikytis valstybės tarnautojas, atlikdamas konkrečias funkcijas. Šių reikalavimų pažeidimo konstatavimas, taip pat Muitinės autoriteto menkinimas ir Muitinės pareigūno vardo diskreditavimas yra neturtinės žalos valstybei, konkrečiai jos institucijai, padarymas.

20Kai prokuroras mano, kad buvo padaryta tik didelė neturtinė žala, aprašant nusikaltimo sudėties požymį – didelę žalą – nebūtina nurodyti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, kuri nelaikoma didele, todėl nagrinėjamoje byloje inkriminavus tik neturtinės žalos padarymą, nesumokėtų mokesčių ir muito dydžių nenurodymas kaltinamajame akte nelaikytinas esminiu jo trūkumu. Esant būtinybei, tokie ikiteisminio tyrimo stadijos trūkumai gali būti pašalinti nagrinėjant bylą teisme. Nagrinėjantis bylą teismas privalo būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 ir 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes.

21Taigi darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą: netinkamai pritaikiusi BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nepagrįstai konstatavo, kad surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir bylą perdavė prokurorui.

22Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

23Kolegija nepasisako dėl kasatoriaus kvestionuojamo jam inkriminuotos žalos dydžio, nes, žalos dydžio klausimas tiesiogiai nesusijęs su kasaciniu pagrindu nagrinėjamoje byloje, t.y. klausimu, ar bylą perduodant prokurorui nebuvo pažeistos BPK nuostatos. Be to, žalos dydžio klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 14 d. nutartyje Nr. 2 K-512, skelbtoje leidinyje „Teismų praktika“ Nr. 22, akcentuotus didelės žalos nustatymo kriterijus.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

25Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant L. Baužienei,... 3. dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,... 4. kasatoriui A. K., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo... 5. Kasacine tvarka skundžiama nutartis susijusi su kitais įtariamaisiais... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, kasatoriaus, prašiusio... 7. A. K. buvo kaltinamas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo –... 8. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžiu A. K.... 9. 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 10. Kasaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų... 11. Kasatorius nurodo, kad Kauno apygardos teismas pažeidė baudžiamojo proceso... 12. Taip pat A. K. nesutinka su kiekybine neva jo padaryta nusikalstama veika... 13. Skunde A. K. remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio... 14. Kasacinis skundas tenkintinas.... 15. Dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 219 straipsnio taikymo... 16. BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta galimybė apeliacinės... 17. BPK 219 straipsnyje nustatytas kaltinamojo akto turinys. Kauno apygardos teismo... 18. Apeliacinės instancijos teismo nurodomi kaltinamojo akto trūkumai,... 19. Atsižvelgiant į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo... 20. Kai prokuroras mano, kad buvo padaryta tik didelė neturtinė žala, aprašant... 21. Taigi darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 22. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 23. Kolegija nepasisako dėl kasatoriaus kvestionuojamo jam inkriminuotos žalos... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5... 25. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005...