Byla 1A-48-197/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorams Linai Beinarytei, R. Ž., nuteistajam A. D. ir jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui, nuteistajam A. S. ir jo gynėjams advokatams Sauliui Zakarevičiui ir Aidui Venckui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą:

31) pagal nuteistųjų A. D. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4A. D. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 4 (ketverių) metų pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Iš nuteistojo A. S. priteistas 149 982,53 Eur žalos atlyginimas civiliniam ieškovui T. R..

7Iš nuteistųjų A. S. ir A. D. solidariai priteistas 441 521,10 Eur žalos atlyginimas civiliniam ieškovui T. R..

82) pagal A. S., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutarčių.

9Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Atnaujino įrodymų tyrimą. Bylos dalyviams pranešė, jog yra pagrindas manyti, kad teismas gali kaltinamojo A. S. kaltinime nurodytą veiką perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį ir kaltinamojo A. D. kaltinime nurodytą veiką perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 183 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, faktinės aplinkybės pakeičiant iš esmės skirtingomis, kurias išdėstė nutarties rezoliucinėje dalyje.

10Ta pačia nutartimi baudžiamoji byla nutraukta ir dėl A. D., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

11Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi patikslino Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties įžanginę dalį, nurodydamas, kad nutarties įžanginėje dalyje bylos Nr. 1-227-245/2018, priėmimo data 2018 m. balandžio 6 d., ir pašalinama teksto dalis „sekretoriaujant M. Ž., dalyvaujant prokurorei R. V., kaltinamiesiems A. S. ir A. D., jų gynėjams advokatams Aidui Venckui, E. S., civiliniam ieškovui T. R., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą“.

12Teisėjų kolegija

Nustatė

13I.

14Bylos esmė

151.

16Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas už tai, kad tyčia pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės 2 042 343,76 Lt (kas sudaro 591 503,63 Eur) vertės turtą, priklausantį UAB „( - )“, klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus, o būtent:

171.1.

18per laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. birželio 30 d. būdamas vieninteliu UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), akcininku, nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. dirbdamas direktoriaus pareigose, nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. dirbdamas generalinio direktoriaus pareigose ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal 2006 m. gegužės 26 d. UAB „( - )“ įstatų 7.5 punkto 8 dalį būdamas atsakingas už bendrovės turtą bei pagal 1995 m. rugsėjo 1 d. Individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutarties Nr. 4, I dalies 1.1-1.4 punktus užimamų direktoriaus pareigų pagrindu turėdamas pilną individualinę materialinę atsakomybę už patikėtų vertybių saugumą, t. y. būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumą ir dėl savo užimamų pareigų turėdamas teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti privalomus nurodymus dėl šio turto panaudojimo, jis per laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. birželio 30 d. suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus ir pasisavino jam patikėtą svetimą – UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą – 1 144,565 m3 kubinių metrų dviejų pjovimų spygliuočių medienos 517 859,70 Lt vertės, t. y. 2006 m. balandžio – gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bendrovei UAB „( - )“ vykdžiusiai savo veiklą adresu ( - ), persikraustant į kitas patalpas, esančias adresu ( - ), iš bendrovės teritorijos, esančios adresu ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2006 m. balandžio – gegužės mėn. paėmė UAB „( - )“ priklausiusią 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medieną, šios medienos į patalpas, esančias adresu ( - ), neatvežė, įmonei medienos negrąžino ir dokumentų, pateisinančių šios medienos panaudojimo UAB „( - )“ veikloje nepateikė, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas paslėpti nusikalstamos veikos didelės vertės svetimo turto pasisavinimo požymius ir pėdsakus, ne vėliau kaip iki 2006 m. balandžio – gegužės mėn., nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterei V. S. į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą įtraukti tiesos neatitinkančius 2006 m. gegužės 2 d. Krovinio gabenimo važtaraštį Nr. 06-016 ir 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraštį Nr. PM044, dėl 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos, kodas DP-L, pervežimo, nors tikrovėje pagal šiuos važtaraščius medienos į naujas UAB „( - )“ patalpas adresu ( - ), niekas nepervežė, o nustatyta, kad tiesos neatitinkantys krovinio gabenimo 2006 m. gegužės 2 d. važtaraštis Nr. 06-016 (kuris neatitinka važtaraščiams keliamų formos ir turinio reikalavimų) ir vidaus 2006 m. liepos 31 d. važtaraštis Nr. PM044 buvo panaudojami bendrovės buhalterinėje apskaitoje, kaip buhalterinės pažymos, kompiuterine programa perkeliant tariamai esančią bendrovėje medieną iš vieno tariamo bendrovės sandėlio į kitą, esančius tuo pačiu adresu – ( - ), toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką buhalterei V. S. ir toliau UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose „Sandėlio likučiai pajamavimo kainomis“ ir „Apyvartos žiniaraščiai“ laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2008 m. birželio 30 d., apskaityti 344 m3 ir 800,565 m3 medienos, kas sudaro bendrai 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos DP-L, taip pat, siekdamas nuslėpti, kad nebūtų nustatytas 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos DP-L trūkumas, bendrovėje neatliko 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. gruodžio 31 d. datomis inventorizacijų, bei nei iki 2008 m. liepos 1 d. neatliko perduodamo turto inventorizacijos, kai materialiai atsakingas asmuo A. S. perdavė turtą kitam materialiai atsakingam asmeniui – naujai paskirtam direktoriui A. D., tokiu būdu A. S. tyčia suklastojęs ir panaudojęs žinomai suklastotus tikrus dokumentus, pasisavino jo žinioje užimamų pareigų pagrindu esantį svetimą didelės – 517 859,70 Lt (kas sudaro 149 982,53 Eur) vertės UAB „( - )“ priklausantį turtą – 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medieną, kodas DP-L;

191.2.

20taip pat jis per laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 1 d. pasisavino jo žinioje užimamų pareigų pagrindu buvusį svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur), paimdamas šią sumą iš bendrovės kasos ir nepateikdamas dokumentų, patvirtinančių šių pinigų panaudojimą (2008 m. birželio 30 d. datai 1 524 484,06 Lt buvo jo žinioje kaip UAB „( - )“ pinigų likutis pas atskaitingą asmenį), šios sumos bendrovei negrąžino ir siekdamas paslėpti šio nusikaltimo – didelės vertės svetimo turto pasisavinimo požymius ir pėdsakus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 1 d., jis (A. S.) susitarė su A. D., kad klastojant dokumentus, A. S. parduos, o A. D. pirks UAB „( - )“ su šioje bendrovės kasoje esančiu 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 EUR), kuriuos A. S. buvo pasisavinęs, trūkumu, kurį, pagal jų susitarimą, neva vėliau A. D. galės padengti iš bendrovėje esančių nepanaudotų 2 000 000 Lt dividendų, A. D. sutikus pirkti UAB „( - )“ akcijas su šios bendrovės kasoje esančiu 1 524 484,06 Lt (kas sudaro

21441 521,10 Eur) trūkumu, taigi, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su bendrininku – padėjėju A. D., A. S. 2008 m. liepos 1 d. UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), dalyvaujant bendrininkui A. D., nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterei-kasininkei V. V. surašyti tiesos neatitinkančius du 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderius – serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456, kuriuose nurodė įrašyti neteisingus duomenis apie tai, kad jis (A. S.) – UAB „( - )“ direktorius įneša į UAB „( - )“ kasą 33 909,95 Lt ir 1 490 574,11 Lt sumas, kurios 2008 m. birželio 30 d. datai buvo jo žinioje kaip UAB „( - )“ pinigų likutis pas atskaitingą asmenį, tačiau tikrovėje A. S., pasirašęs šiuos kasos dokumentus, t. y. 2008 m. birželio 30 d. du kasos pajamų orderius serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456, į įmonės kasą 33 909,95 Lt ir 1 490 574,11 Lt neįnešė, šių pinigų bendrovei negrąžino bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „( - )“ veikloje, o 2008 m. liepos 1 d. tiesos neatitinkančius du 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderius serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456 įregistravo bendrovės kasoje ir apskaitoje. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrininkui A. D. žinant, kad nežinanti apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterė-kasininkė V. V., 2008 m. liepos 1 d. A. S. nurodymu išrašė du 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderius serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456, kuriuose A. S. nurodymu įrašė neteisingus duomenis apie tai, kad A. S. – UAB „( - )“ direktorius tariamai įneša į bendrovės kasą 33 909,95 Lt ir 1 490 574,11 Lt, kurie 2008 m. birželio 30 d. datai buvo A. S. žinioje kaip UAB „( - )“ pinigų likutis pas atskaitingą asmenį, tačiau tikrovėje A. S., pasirašęs šiuos kasos dokumentus, į UAB „( - )“ kasą 33 909,95 Lt ir 1 490 574,11 Lt sumų neįnešė, taigi, A. D. žinant, kad UAB „( - )“ kasoje yra 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur) trūkumas, 2008 m. liepos 1 d. A. S., dalyvaujant A. D., nurodė nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterei-kasininkei V. V. išrašyti UAB „( - )“ 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį, kuriame nurodė įrašyti neteisingus duomenis, kad naujai paskirtam direktoriui A. D. iš UAB „( - )“ kasos išmokami 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur), nežinančiai apie nusikalstamą veiką buhalterei-kasininkei V. V. 2008 m. liepos 1 d. išrašius UAB „( - )“ kasos išlaidų orderį Nr. 2753, kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad naujai paskirtam direktoriui A. D. 2008 m. liepos 1 d. iš UAB „( - )“ kasos išmokama 1 524 484,06 Lt suma, 2008 m. liepos 1 d. A. D. šiame jam žinomai suklastotame tikrame dokumente – kasos išlaidų orderyje Nr. 2753 pasirašė, kad 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur) jis (A. D.) gavo, o 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2753 buvo įtrauktas į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, tačiau tikrovėje 2008 m. liepos 1 d. A. D. iš UAB „( - )“ kasos 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur) suma nebuvo išmokėta, tokiu būdu A. S., bendrininkui A. D. padedant tyčia suklastojo tikrus dokumentus-UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), du 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderius serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456 bei 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, pasisavino jo (A. S.) žinioje buvusį svetimą didelės – 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur) vertės UAB „( - )“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „( - )“ padarė 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur) turtinę žalą.

221.3.

23Iš viso nusikalstamais veiksmais A. S. paimdamas pasisavino svetimo UAB „( - )“ turto už 2 042 343,76 Lt (kas sudaro 591 503,63 Eur), padarydamas UAB „( - )“ 2 042 343,76 Lt (kas sudaro 591 503,63 Eur) turtinę žalą.

242.

25Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs su A. S. ir bendrai veikdamas, padėjo A. S. pasisavinti A. S. žinioje buvusį svetimą – UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. A. D. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), akcininku ir dirbdamas generalinio direktoriaus pareigose, bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, padėjo A. S., nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. birželio 30 d. buvusiam vieninteliu UAB „( - )“ akcininku ir dirbusiam UAB „( - )“ generalinio direktoriaus pareigose, pagal ABĮ (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 10 punkto 1 dalį atsakingam už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, klastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, pasisavinti didelės vertės svetimą – UAB „( - )“ turtą, o būtent:

262.1.

27tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 1 d., A. S. susitarė su A. D., kad klastojant dokumentus, A. S. parduos, o A. D. pirks UAB „( - )“ su šioje bendrovės kasoje esančiu 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur) trūkumu, kurį pagal jų susitarimą neva vėliau A. D. galės padengti iš bendrovėje esančių nepanaudotų 2 000 000 Lt dividendų, A. D. sutikus pirkti UAB „( - )“ akcijas su šios bendrovės kasoje esančiu 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur) trūkumu, 2008 m. liepos 1 d. ( - ), dalyvaujant A. D., A. S. nurodymu nieko nežinanti apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterė-kasininkė V. V., 2008 m. liepos 1 d. išrašė du 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderius: serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456, kuriuose A. S. nurodymu įrašė neteisingus duomenis apie tai, kad A. S. – UAB „( - )“ direktorius tariamai įneša 33 909,95 Lt ir 1 490 574,11 Lt sumas, kurios 2008 m. birželio 30 d. datai buvojo žinioje kaip UAB „( - )“ pinigų likutis pas atskaitingą asmenį, tačiau tikrovėje A. S., pasirašęs šiuos kasos dokumentus, į įmonės kasą 33 09,95 Lt ir 1 490 574,11 Lt sumų neįnešė ir nepateikė dokumentų pateisinančių jų panaudojimą, taip pat 2008 m. liepos 1 d., dalyvaujant A. D., A. S. nurodymu, nieko nežinanti apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterė-kasininkė V. V. išrašė 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753, kuriame nurodyta, tiesos neatitinkanti informacija, kad A. D. 2008 m. liepos 1 d. iš UAB „( - )“ kasos gauna 1 524 484,06 Lt sumą, A. D. šiame kasos išlaidų orderyje Nr. 2753 pasirašė, kad gavo 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur), tačiau tikrovėje jam (A. D.) iš UAB „( - )“ kasos 1 524 484,06 Lt (441 521,10 Eur) nebuvo išmokėta, o du UAB „( - )“ 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderiai serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456 bei 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2753 2008 m. liepos 1 d. buvo įtraukti į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu tyčia klastojant tikrus dokumentus, juos panaudojant, A. D., bendrininkaudamas kaip padėjėjas, padėjo A. S. pasisavinti A. S. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „( - )“ turtą – 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur).

283.

29Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi, pakeista 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, nutraukė baudžiamąją bylą dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

303.1.

31A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, priklausantį UAB „( - )“, klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus, padarant didelę žalą, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. birželio 30 d. būdamas vieninteliu UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), akcininku, nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. dirbdamas direktoriaus pareigose, nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. dirbdamas generalinio direktoriaus pareigose ir pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal 2006 m. gegužės 26 d. UAB „( - )“ įstatų 7.5 punkto 8 dalį būdamas atsakingas už bendrovės turtą bei pagal 1995 m. rugsėjo 1 d. Individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutarties Nr. 4, I dalies 1.1-1.4 punktus užimamų direktoriaus pareigų pagrindu turėdamas pilną individualinę materialinę atsakomybę už patikėtų vertybių saugumą, t. y. būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumą ir dėl savo užimamų pareigų turėdamas teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti privalomus nurodymus dėl šio turto panaudojimo, laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. birželio 30 d. suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus pasisavinant jam patikėtą svetimą – UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą – 1 144,565 m3 kubinių metrų dviejų pjovimų spygliuočių medienos 517 859,70 Lt vertės, t. y. 2006 m. balandžio – gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bendrovei UAB „( - )“ vykdžiusiai savo veiklą adresu ( - ) persikeliant į naujas patalpas esančias adresu ( - ), iš bendrovės teritorijos, esančios adresu ( - ), į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis transporto priemonėmis išvežė jis pats arba jo nurodymu kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 1 144,565 m3 kubinių metrų dviejų pjovimų spygliuočių medienos arba neišvežant pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir jos į naujas UAB „( - )“ patalpas esančias adresu ( - ), neatvežė, dokumentų, pateisinančių šios medienos pardavimą ar panaudojimą UAB „( - )“ veikloje nepateikė, pinigų į įmonės kasą neįnešė, tokiu būdu pasisavindamas jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą , nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterei V. S. į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą įtraukti tiesos neatitinkančius: 2006 m. gegužės 2 d. Krovinio gabenimo važtaraštį Nr. 06-016 ir 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraštį Nr. PM044, dėl 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos, kodas DP-L pervežimo, nors tikrovėje pagal šiuos važtaraščius medienos adresu ( - ), niekas nepervežė, o nustatyta, kad tiesos neatitinkantys: krovinio gabenimo 2006 m. gegužės 2 d. važtaraštis Nr. 06-016 (kuris neatitinka važtaraščiams keliamų formos ir turinio reikalavimų) ir vidaus 2006 m. liepos 31 d. važtaraštis Nr. PM044 buvo panaudoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, kaip buhalterinės pažymos, kompiuterine programa perkeliant tariamai esančią bendrovėje medieną iš vieno bendrovės sandėlio į kitą esančius tuo pačiu adresu – ( - ), toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką buhalterei V. S. ir toliau UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose „Sandėlio likučiai pajamavimo kainomis“ ir „Apyvartos žiniaraščiai“ laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2008 m. birželio 30 d., apskaityti 344 kubinių metrų ir 800 kubinių metrų medienos, kas sudaro bendrai 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos DP-L, taip pat, kad nebūtų nustatytas 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos DP-L trūkumas, bendrovėje neatliko 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. gruodžio 31 d. datomis inventorizacijų, bei 2008 m. birželio 30 d. neatliko perduodamo turto inventorizacijos, kai materialiai atsakingas asmuo A. S. perdavė turtą kitam materialiai atsakingam asmeniui - A. D., tokiu būdu A. S. suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus bei pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės - 517 859,70 Lt (kas sudaro 149 982,53 Eur) vertės svetimą -UAB „( - )“ turtą (1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medieną, kodas DP-L);

323.2.

33toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, padarant didelę žalą, o būtent: nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. birželio 30 d. būdamas vieninteliu UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), akcininku, nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. dirbdamas direktoriaus pareigose, nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. dirbdamas generalinio direktoriaus pareigose ir pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal 2006 m. gegužės 26 d. UAB „( - )“ įstatų 7.5 punkto 8 dalį būdamas atsakingas už bendrovės turtą bei pagal 1995 m. rugsėjo 1 d. d. Individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutarties Nr. 4, I dalies 1.1-1.4 punktus užimamų direktoriaus pareigų pagrindu turėdamas pilną individualinę materialinę atsakomybę už patikėtų vertybių saugumą, t. y. būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumą ir dėl savo užimamų pareigų turėdamas teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti privalomus nurodymus dėl šio turto panaudojimo, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo pasisavinant jam patikėtą svetimą - UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą, o būtent nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterei-kasininkei V. V. surašyti tiesos neatitinkančius du 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderius: serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456, kuriuose nurodė įrašyti neteisingus duomenis apie tai, kad jis - UAB „( - )“ direktorius įneša 33 909,95 Lt ir 1 490 574,11 Lt sumas, kurios 2008 m. birželio 30 d. datai buvo jo žinioje kaip UAB „( - )“ pinigų likutis pas atskaitingą asmenį, tačiau tikrovėje A. S., pasirašęs šiuos kasos dokumentus, t. y. 2008 m. birželio 30 d. du kasos pajamų orderius Serija GEN Nr. 40455 ir Serija GEN Nr. 40456, į įmonės kasą sumų: 33 909,95 Lt ir 1 490 574,11 Lt neįnešė, bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „( - )“ veikloje, o 2008 m. birželio 30 d. tiesos neatitinkančius du 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderius: serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456 įregistravo bendrovės kasoje ir apskaitoje, tokiu būdu A. S. suklastojo tikrus dokumentus - UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), du 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderius: serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456 ir pasisavino, jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės - 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur) vertės svetimą - UAB „( - )“ turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „( - )“ iš viso padarė 2 042 343,76 Lt (kas sudaro 591 503,63 Eur) turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

343.3.

35Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. birželio 30 d. būdamas UAB „( - )“ įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), direktoriumi bei pagal BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574), 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. birželio 30 d.:

36- nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu (2004 m. balandžio 21 d. VA-55) „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo“ taisyklių 10 punkte nurodytų nuostatų reikalavimų „<...>išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Registrus turi būti įtraukiami laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatų.“, 20 punkte nurodytų nuostatų reikalavimų “Išrašomas PVM sąskaitas faktūras turi registruoti prekes teikiantis ir paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo bei kiti asmenys, kurie pagal PVM įstatymo nuostatas privalo išrašyti PVM sąskaitas faktūras“, LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 4 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“, 16 straipsnio 3 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nes UAB „( - )“ neišsaugojo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registro, dėl to negalima nustatyti ar visos išrašytos PVM sąskaitos faktūros įtrauktos į apskaitą;

37- nesilaikė Lietuvos Respublikos Įmonių Finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio 10 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Nauja nutarimo redakcija patvirtinta LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 ir įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 30 d.), patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų „Inventorizacijos taisyklės reglamentuoja ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų inventorizaciją. Šios taisyklės rekomenduojamos neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, ūkininkų ūkiams, gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla, užsienio juridinių asmenų filialams ir atstovybėms, esantiems Lietuvos Respublikoje“, nes UAB „( - )“ neatliko 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. gruodžio 31 d., inventorizacijų dėl to nėra galimybės nustatyti, kada faktiškai susidarė 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos DP-L trūkumas;

38-

39nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Nauja nutarimo redakcija patvirtinta LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 ir įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 30 d.), patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 1 dalies 5 punkte nurodytų nuostatų reikalavimų „Visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas pertvarkant įmonę (pagal sprendimo pertvarkyti įmonę priėmimo dienos būklę), reorganizuojant įmonę (pagal sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimo dienos būklę) ir likviduojant įmonę (pagal įmonės likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę). Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Išnuomotas turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui dienos būklę. Perkainojamas turtas inventorizuojamas pagal jo perkainojimo dienos būklę. Nustačius plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus arba vertybių gedimą (pagal nustatymo dienos būklę), po gaisro arba stichinių nelaimių (pagal gaisro arba stichinės nelaimės pasibaigimo dienos būklę) inventorizuojama turto dalis, likusi po gaisro, stichinės nelaimės, plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo fakto arba vertybių gedimo nustatymo. Įmonės vadovas gali pavesti atlikti inventorizaciją ir dėl kitų priežasčių.“, nes 2008 m. birželio 30 d. UAB „( - )“ neatliko perduodamo turto inventorizacijos, kai materialiai atsakingas asmuo A. S. perdavė turtą kitam materialiai atsakingam asmeniui - A. D.;

40-

41nesilaikė BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, nes į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą įtraukė neteisingus duomenis apie ūkinės operacijos turinį, o būtent 2008 m. gegužės 6 d. nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterei-kasininkei V. V. surašyti tiesos neatitinkantį 2008 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderį serija GEN Nr. 40441, kuriame nurodė įrašyti neteisingus duomenis apie tai, kad jis - UAB „( - )“ direktorius 2008 m. balandžio 30 d. į UAB „( - )“ kasą įneša 1 450 000 Lt sumą, kuri buvo jo žinioje, kaip UAB „( - )“ pinigų likutis pas atskaitingą asmenį, tačiau tikrovėje A. S., pasirašęs šį kasos dokumentą, į įmonės kasą 1 450 000 Lt sumos neįnešė, taip pat 2008 m. gegužės 6 d. nurodė surašyti tiesos neatitinkantį 2008 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderį Nr.2739, kuriame nurodė įrašyti neteisingus duomenis apie tai, kad jis - UAB „( - )“ direktorius 2008 m. gegužės 6 d. iš UAB „( - )“ kasos paima 1 450 000 Lt sumą, tačiau tikrovėje A. S., pasirašius šį kasos dokumentą, iš įmonės kasos 1 450 000 Lt sumos nebuvo išduota, taip pat 2008 m. liepos 1 d. nurodė surašyti tiesos neatitinkančius du 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderius: serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456, kuriuose nurodė įrašyti neteisingus duomenis apie tai, kad jis - UAB „( - )“ direktorius įneša 33 909,95 Lt ir 1 490 574,11 Lt sumas, kurios 2008 m. birželio 30 d. datai buvo jo žinioje kaip UAB „( - )“ pinigų likutis pas atskaitingą asmenį, tačiau tikrovėje A. S., pasirašęs šiuos kasos dokumentus, į įmonės kasą 33 909,95 Lt ir 1 490 574,11 Lt sumų neįnešė, t. y. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 1 d., šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

424.

43A. D. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, padarant didelę žalą, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. dirbdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), generalinio direktoriaus pareigose, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2009 m. vasario 27 d. dirbdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), rinkodaros direktoriaus pareigose, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, padarant UAB „( - )“ didelės žalos, o būtent:

44- 2008 m. liepos 1 d. pasirašė, UAB „( - )“ generalinio direktoriaus A. S. nurodymu, nieko nežinančios apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterės-kasininkės V. V. išrašytą, 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753, kuriame nurodyta tiesos neatitinkanti informacija, kad A. D. 2008 m. liepos 1 d. iš UAB „( - )“ kasos gauna 1 524 484,06 Lt sumą, nors tikrovėje ši pinigų suma iš įmonės kasos jam nebuvo išmokėta;

45- toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 2 d. nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterei-kasininkei V. V. išrašyti 2008 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderį Serija GEN Nr. 40487, kuriame nurodyta tiesos neatitinkanti informacija, kad A. D. 2008 m. spalio 2 d. į UAB „( - )“ kasą įneša 1 480 000 Lt sumą, pats šį dokumentą pasirašė, nors į įmonės kasą 1 480 000 Lt sumos jis neįnešė;

46- toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 2 d. nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterei-kasininkei V. V. išrašyti 2008 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2778, kuriame nurodyta tiesos neatitinkanti informacija, kad A. G. 2008 m. spalio 2 d. iš UAB „( - )“ kasos gauna 1 480 300 Lt sumą, nors tikrovėje ši pinigų suma iš įmonės kasos A. G. nebuvo išmokėta, tokiu būdu suklastojo UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), 2008 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderį Serija GEN Nr. 40487, 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753, 2008 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2778, ir juos panaudojo UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje, tuo padarydamas UAB „( - )“ didelės 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur) žalos, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

475.

48Taip pat A. D. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, padarant didelę žalą, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. dirbdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), generalinio direktoriaus pareigose, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2009 m. vasario 27 d. dirbdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), rinkodaros direktoriaus pareigose, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. būdamas vienintelis UAB „( - )“ akcininkas, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, padarant UAB „( - )“ didelės žalos, o būtent: pažeisdamas ABĮ (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889) 60 straipsnio „Dividendai“ 6 dalį nustatančią, kad „dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu pagrindu turėjo teisę į dividendus“, 2008 metais UAB „( - )“ dirbus nuostolingai (nuostolis sudarė 1 306 521 Lt) 2008 m. gruodžio 9 d. pasirašė vienintelio akcininko sprendimą Nr. 08-06 ir 2008 m. gruodžio 31 d. pasirašė vienintelio akcininko sprendimą Nr. 08-07, kuriais pritarė generalinio direktoriaus A. G. sprendimams – A. G. tariamas skolas 1 579 000 Lt ir 15 530,31 Lt užskaityti nepagrįstai išmokamiems dividendams, kurie buvo skirti paskirstant 2006 metų įmonės pelną, tokiu būdu suklastojo UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), 2008 m. gruodžio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 08-06, 2008 m. gruodžio 31 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 08-07 ir juos panaudojo UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje, tuo padarydamas UAB „( - )“ didelės 1 594 530,31 Lt (kas sudaro 461 807,89 Eur) žalos, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

496.

50Taip pat A. D. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), direktoriumi bei pagal BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574), 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d.:

51-

52nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu (2004 m. balandžio 21 d. VA-55) „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo“ taisyklių 10 punkte nurodytų nuostatų reikalavimų „<...>išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Registrus turi būti įtraukiami laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatų.“, 20 punkte nurodytų nuostatų reikalavimų „Išrašomas PVM sąskaitas faktūras turi registruoti prekes teikiantis ir paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo bei kiti asmenys, kurie pagal PVM įstatymo nuostatas privalo išrašyti PVM sąskaitas faktūras“, BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 4 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“, 16 straipsnio 3 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.“, nes UAB „( - )“ neišsaugojo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registro, dėl to negalima nustatyti ar visos išrašytos PVM sąskaitos faktūros įtrauktos į apskaitą;

53-

54nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Nauja nutarimo redakcija patvirtinta LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 ir įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 30 d.), patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių” 1 dalies 5 punkte nurodytų nuostatų reikalavimų „Visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas pertvarkant įmonę (pagal sprendimo pertvarkyti įmonę priėmimo dienos būklę), reorganizuojant įmonę (pagal sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimo dienos būklę) ir likviduojant įmonę (pagal įmonės likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę). Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Išnuomotas turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui dienos būklę. Perkainojamas turtas inventorizuojamas pagal jo perkainojimo dienos būklę. Nustačius plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus arba vertybių gedimą (pagal nustatymo dienos būklę), po gaisro arba stichinių nelaimių (pagal gaisro arba stichinės nelaimės pasibaigimo dienos būklę) inventorizuojama turto dalis, likusi po gaisro, stichinės nelaimės, plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo fakto arba vertybių gedimo nustatymo. Įmonės vadovas gali pavesti atlikti inventorizaciją ir dėl kitų priežasčių.“, nes UAB „( - )“ nesilaikė šio reikalavimo, 2008 m. gruodžio 9 d. neatliko perduodamo turto inventorizacijos, kai materialiai atsakingas asmuo A. D. perdavė turtą kitam materialiai atsakingam asmeniui - A. G.;

55-

56nesilaikė BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, nes negalima nustatyti kiek jis turėjo įmonės pinigų ir kur juos panaudojo, kadangi surašė ir pasirašė 2008-10-31 avansinę apyskaitą Nr. 26, kurioje nurodyti netikslūs duomenys, šios apyskaitos išlaidų dalyje turėtų būti nurodyta 1 496 077,56 Lt suma, o ne 496 077,56 Lt;

57-

58nesilaikė LR Vyriausybės nutarimu „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ (2004 m. balandžio 9 d. Nr. 407) (2002 m. gegužės 29 d. Nr. 780 nauja redakcija galioja nuo 2004 05 01) nurodytų nuostatų reikalavimų „Kasos pajamų orderio blankų, sąskaitų faktūrų blankų naudojimui, anuliavimui, grąžinimui ir sunaikinimui taikomi tie patys reikalavimai ir tos pačios taisyklės kaip ir PVM sąskaitų faktūrų blankams <...> 12. PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris <...> turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka.“, nes neišsaugojo UAB „( - )“ pinigų priėmimo kvitų serijos BUH 1520885 ir KPO GEN 40473, todėl negalima nustatyti ar įmonės piniginės lėšos buvo užpajamuotos;

59-

60nesilaikė LR finansų ministro įsakyme „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (2002 m. spalio 30 d. Nr. 340) 15 punkte nurodytų nuostatų reikalavimų „Ūkio subjektai, naudojantys kvitus arba prekiaujantys jais kiekinei įsigytų ir parduotų (sunaudotų) blankų apskaitai, turi tvarkyti Pinigų priėmimo ir/ar išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą <...>. Kvitų blankų apskaitos knygoje turi būti registruojami visi įsigyti (arba gauti iš spaustuvės), atskaitingiems asmenims išduoti (arba ūkio subjektams parduoti), atskaitingų asmenų sunaudoti ir grąžinti kvitų blankai. Kiekviena blankų operacija turi būti įrašoma kvitų blankų apskaitos knygos atskiroje eilutėje.“, nes UAB „( - )“ 2008 m. spalio 30 d. pirkimo PVM sąskaita faktūra serija BUH-KA Nr. 53284 įsigijo pinigų priėmimo kvitus BUH 2666451-2666550 (2 vnt.), tačiau jų neišsaugojo, taip pat neišsaugojo pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos, todėl negalima nustatyti pinigų priėmimo kvitų BUH 2666451-2666550 panaudojimo. Taip pat nustatyta, kad UAB „( - )“ nevedė blankų apskaitos knygos, dėl to, negalima nustatyti kiek buvo įsigiję grynų pinigų kvitų, ar visus grynų pinigų kvitus panaudojo, ar nebuvo sugadintų ir ar visos piniginės lėšos užpajamuotos į kasą;

61-

62nesilaikė BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, nes į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą įtraukė neteisingus duomenis apie ūkinės operacijos turinį, o būtent: A. S. nurodymu, 2008 m. liepos 1 d. nieko nežinanti apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterė-kasininkė V. V. įrašė į 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753 neteisingus duomenis apie tai, kad jis - UAB „( - )“ direktorius A. D. 2008 m. liepos 1 d. iš UAB „( - )“ kasos gauna 1 524 484,06 Lt sumą, tačiau tikrovėje jam, pasirašiusiam šį kasos dokumentą, iš įmonės kasos 1 524 484,06 Lt suma nebuvo išmokėta, tokiu būdu jis A. S. padėjo pasisavinti A. S. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą - 1 524 484,06 Lt sumą, taip pat jis 2008 m. spalio 2 d. nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterei-kasininkei V. V. išrašyti 2008 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderį Serija GEN Nr. 40487, kuriame nurodyta tiesos neatitinkanti informacija, kad A. D. 2008 m. spalio 2 d. į UAB „( - )“ kasą įneša 1 480 000 Lt sumą, pats šį dokumentą pasirašė, nors į įmonės kasą 1 480 000 Lt sumos jis neįnešė, taip pat jis 2008 m. spalio 2 d. nurodė nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką UAB „( - )“ buhalterei-kasininkei V. V. išrašyti 2008 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2778, kuriame nurodyta tiesos neatitinkanti informacija, kad A. G. 2008 m. spalio 2 d. iš UAB „( - )“ kasos gauna 1 480 300 Lt sumą, nors tikrovėje ši pinigų suma iš įmonės kasos A. G. nebuvo išmokėta, t. y. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d., šiais veiksmais A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

63II.

64Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

657.

66Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

677.1.

68Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jo padaryta veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje arba BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašytas veikas, kurioms yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio senatis. Be to, apygardos teismas paskyrė neteisingą bei per griežtą bausmę ir neįvertino galimybės taikyti BK 76 straipsnį.

697.2.

70Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad jis pirko bendrovę su jau esančiu 1 524 484,06 Lt (441 521,10 Eur) trūkumu, tačiau nesutinka, kad jo veiksmai dėl to turi būti kvalifikuojami pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį.

717.2.1.

72Pagal 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės turinčias vertybes. Kaip jau nurodė, pats teismas pripažino, kad prieš jam tampant šios įmonės direktoriumi ir akcininku bendrovė jau neturėjo turto – 1 524 484,06 Lt (441 521,10 Eur), nes juos jau buvo išgrobstęs A. S.. Tai reiškia, kad jau tuo metu nebuvo šio nusikaltimo objekto – didelės vertės svetimo turto, todėl nesant jokio turto, jo negrąžinimas ir neatliekant jokių veiksmų, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės

737.2.2.

74Nuteistojo nuomone, kad dėl aukščiau paminėtų priežasčių jo veiksmuose nebuvo ir bendrininkavimo požymių Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu bendrovėje dirbusi buhalterė V. S. patvirtino, kad 2008 m. sausio 1 d. A. S. jau buvo skolingas bendrovei 1 462 008,21 Lt, o tai reiškia, kad minėtus pinigus iki klastojant dokumentus ir iki jam tampant direktoriumi, A. S. jau buvo mažiausiai pasisavinęs 6 mėnesius. Be to, jo veiksmai nebuvo nukreipti į 1 524 484,06 Lt pasisavinimą. Apeliantas teigia, kad buvo suklaidintas A. S., ir tikėjosi neišmokėtų dividendų pagrindu padengti bendrovės skolas ir toliau vykdyti nenuostolingą bendrovės veiklą.

757.2.3.

76Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrininkavimą padedant A. S. pasisavinti bendrovės turtą siejo su 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2753 1 524 484,06 Lt sumai pasirašymu, tačiau iki šio kasos išlaidų orderio pasirašymo A. S. jau buvo pasisavinęs kaltinimo nurodytą pinigų sumą. Dokumentai buvo klastojami su tikslu nusipirkti bendrovę, o ne pasisavinti bendrovės turtą. Taigi jo veiksmuose nebuvo ir tiesioginės tyčios pasisavinti svetimą turtą. Be to, teismas neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad iš esmės jis buvo apgautas A. S., kadangi prieš įsigyjant bendrovę, A. S. pasakė, kad ketina šios bendrovės akcijas parduoti už 200 000 Lt, kad UAB „( - )“ kasoje yra „skylė“, t. y. kad kasoje yra apie 1 500 000 Lt trūkumas, tačiau yra bendrovėje dividendai, kurie neišmokėti, todėl jis galės paimti dividendus ir padengti bendrovės skolas, dėl to sutiko pirkti UAB „( - )“ su skola kasoje, kurią dėl teisinio neišprusimo ir išsilavinimo stokos tikėjosi padengti iš savo kaip akcininko dividendų.

777.2.4.

78Apelianto nuomone, jo susitarimas su A. S. klastoti dokumentus, jog jam parduotų, o jis nupirktų UAB „( - )“ su šioje bendrovėje esančiu 1 524 484,06 Lt (441 521,10 Eur) trūkumu galėtų būti kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį arba BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau tokie jo veiksmai iš esmės nelėmė bendrovei jokio 441 521,10 Eur dydžio piniginio trūkumo, kadangi iki įvykstant bendrovės pirkimui, A. S. jau 2008 m. sausio 1 d. buvo skolingas bendrovei 1 462 008,21 Lt.

797.3.

80Nuteistasis nesutinka, kad iš jo solidariai su A. S. būtų priteistas civilinis ieškinys 1 524 484,06 Lt (441 521,10 Eur) sumai, nes kaip jau minėjo anksčiau dar prieš jam įsigyjant bendrovę pinigus jau buvo pasisavinęs A. S..

817.4.

82Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, nes jo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį arba BK 222 straipsnio 1 dalį. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, o BK 222 straipsnio 1 dalis – prie apysunkių tyčinių nusikaltimų. Nusikaltimo padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme buvo numatyta, jog negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei praėjo penkeri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas arba aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 95 straipsnio 1 dalies b ir c punktai). Atkreipia dėmesį, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta tik po beveik 10 metų nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o nesant valstybinio kaltintojo prašymo už šias veikas jam skirti bausmes, Kauno apygardos teismas turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Net jeigu jo pasirašymą ant 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2753 1 524 484,06 Lt sumai laikyti padėjimu A. S. pasisavinti svetimą turtą, turėjo būti atsižvelgta, kad tuo metu jau nebuvo bendrovėje 441 521,10 Eur, nes A. S. jau seniai juos buvo pasisavinęs, t. y. fiktyvus bendrovės buhalterinių dokumentų pasirašymas nebuvo nukreiptas į bendrovės lėšas. Taip pat Kauno apygardos teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad po nusikaltimo padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo daug laiko – beveik 10 metų, o tiek užtrukus baudžiamajam procesui, pagal galiojančią teisminę praktiką kaltininkui paprastai skiriama švelnesnė bausmė arba ji skiriama netgi taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl prašo skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę ir atidėti bausmės vykdymą. Nuteistasis pažymi, kad valstybinis kaltintojas taip pat prašė teismo atidėti jam bausmės vykdymą, tam neprieštaravo ir civilinis ieškovas.

837.5.

84Kauno apygardos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo, nors ir turėjo duomenis iš Neįglumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie tai, kad nuo 2016 m. lapkričio 4 d. (t. y. po veikos padarymo) jam nustatytas tik 25 proc. darbingumo lygis ir pripažintas nedarbingu (diagnozės kodas pagal TLK-10-AM 169.3, 111.9). Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nepalanki pasveikimo prognozė, nes po 4 metų esami pakitimai negrįžtami, ligos sukelta negalia nesikeis, su amžiumi tik ryškės. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išreikalauti iš jį gydančių ir gydžiusių įstaigų ligos istorijas bei paskirti medicininę ekspertizę su tikslu išsiaiškinti, ar liga, kuria serga, yra sunki ir nepagydoma ir ar ši liga trukdo atlikti jam realią laisvės atėmimo bausmę.

858.

86Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir šioje baudžiamojoje byloje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba šią baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

878.1.

88Nuteistasis įsitikinęs, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, kadangi yra priimtas šališko teismo, padarius esminius procesinius pažeidimus ir suvaržius jo teisę į gynybą, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko apeliacinės instancijos teismo turėtų būti panaikintas.

898.2.

90Apeliaciniame skunde aptariama LAT praktika apie esminius BPK pažeidimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-385-507/2016 ir kt.), BPK 242 straipsnio 1 dalies, 253 straipsnio 1 dalies, 293 straipsnio 1 dalies, 294 straipsnio 1 dalies, 296 straipsnio, BPK 219 straipsnio, 254 straipsnio 3 dalies, 256 straipsnio 1 dalies nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką dėl keliamų reikalavimų kaltinimo surašymui ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį nepabaigęs įrodymų tyrimo, Kauno apygardos teismas, iki 2018 m. vasario 23 d., nagrinėjo pagal kaltinamąjį aktą, neatitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimų, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), suvaržiusiu įstatymo garantuotas jo teises, kad bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, nuodugnų žinojimą apie jam reiškiamo kaltinimo pobūdį, kas neabejotinai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, dėl ko skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti į pirmosios instancijos teismą. Be to, tai, jog įrodymų tyrimas nebuvo pabaigtas ir byla nagrinėta pagal netinkamą kaltinamąjį aktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d., priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-245/2018, nutartis, ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d., priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-227-245/2018, nutartis, kurios buvo apskųstos Lietuvos apeliaciniam teismui ir bus nagrinėjamos 2018 m. spalio 4 d., 8.30 val.; Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d., 2017 m. kovo 17 d. protokolinės nutartys, teismo posėdžių protokoluose ir garso įrašuose užfiksuotos aplinkybės, prokurorės 2016 m. gruodžio 23 d. raštas dėl kaltinimo keitimo, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. vasario 28 d. nutartys, prokurorės 2018 m. balandžio 6 d. prašymas pakeisti-patikslinti kaltinimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisinius argumentus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutarčių neteisėtumo, yra išdėstęs apeliaciniuose skunduose, kurie bus nagrinėjami Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. spalio 4 d., todėl jų šiame apeliaciniame skunde nebekartos.

918.3.

92Nuteistasis teigia, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas ir tai matyti iš teisiamojo posėdžio protokolų kuomet buvo apklausiami liudytojai L. K., V. V., T. L., VMI specialistė T. L., kaltinamąjį A. D.. Be to, šią bylą nagrinėjusio ir sprendimą priėmusio teisėjo K. D. akivaizdų šališkumą šioje baudžiamojoje byloje parodo teisėjo elgesys proceso metu su kitu kaltinamuoju A. D. ir jo gynėja, kuomet buvo atsisakyta advokatei sudaryti galimybes tinkamai susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atsisakyta priimti jos nusišalinimą dėl nesuteiktų galimybių tinkamai susipažinti ir įpareigojant ją tinkamai ginti kaltinamąjį A. D.. Teisėjas visiškai neatsižvelgė į jo gynėjo prašymą dėl prokurorės pateikto prašymo pakeisti-patikslinti kaltinimą, kuris neatitinka jam keliamų reikalavimų ir jame suformuluotas kaltinimas yra neaiškus ir prieštaringas, jį formaliai išnagrinėjo ir atmetė 2018 m. gegužės 2 d. protokoline nutartimi, vėliau bylos nagrinėjimą tęsė ir pasibaigus oficialiam teismo darbo laikui. Visa tai duoda neabejotiną pagrindą išvadai, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, šio proceso metu, neabejotinai išreiškė išankstinį savo nusistatymą priimti byloje išimtinai apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamųjų atžvilgiu, dėl ko buvo ignoruojamos esminės kaltinamųjų procesinės teisės, taip suvaržant jų teisę į gynybą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas pirmas instancijos teismas, kas laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl ko skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti į pirmosios instancijos teismą.

938.4.

94Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Šis nuosprendis priimtas vadovaujantis išimtinai dviejų, akivaizdžiai suinteresuotų asmenų, t. y. UAB „( - )“ kasininkės V. V., kuri asmeniškai buvo atsakinga už UAB „( - )“ kasoje esančius pinigus, ir A. D., kuris buvo UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi nuo 2008 m. liepos 1 d. ir iš bendrovės kasos, pagal 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753, grynais pinigais buvo išmokėta 1 524 484,06 Lt, parodymais, kurie ne tik prieštarauja tarpusavyje, bet ir kitų liudytojų parodymams, byloje esančiai FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadai ir bylos nagrinėjimo metu apklaustos FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės Ž. G. parodymams, duotiems 2017 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje. Iš skundžiamo nuosprendžio nesuprantama kokiais liudytojų V. V., V. S. ir kaltinamojo A. D. parodymais buvo vadovaujamasi, ar duotais ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme, nes pagal suformuotą teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūno surinkti duomenys, ikiteisminio tyrimo metu, neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (kasacinės nutarys Nr. 2K-671/2005, Nr. 2K-105/2010 ir kt.). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad į skundžiamo teismo nuosprendį nukopijuotos kaltinimo formuluotės, iš kurių negalima suprasti kokių nusikalstamų veiksmų, susijusių su nurodytų piniginių lėšų pasisavinimu, padarymas jam buvo inkriminuotas ir koks tai turi būti laikotarpis.

958.5.

96Iš 2011 m. balandžio 15 d. papildomos FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistės išvados Nr. 5-2/65 matyti, kad 2006 m. balandžio 30 d. pas jį, kaip pas atskaitingą asmenį, nebuvo jokio UAB „( - )“ piniginių lėšų likučio, o 2008 m. balandžio 31 d. buvo tik 35 111,12 Lt, dėl ko nurodytu laikotarpiu net teoriškai negalėjo pasisavinti nuosprendyje nurodytos pinigų sumos. Byloje esantys kasos pajamų ir išlaidų orderiai patvirtina, kad 2008 m. balandžio - birželio mėnesiais ne vieną kartą į bendrovės kasą įnešė ir iš kasos gavo gan dideles sumas grynųjų pinigų, tačiau prieštarauja liudytojos V. V. duotiems parodymams, jog jis nei įnešė nei gavo orderiuose nurodytas sumas, kas neabejotinai reikštų, kad visi nurodyti kasos pajamų ir išlaidų orderiai turėtų būti suklastoti, tačiau nebuvo kaltinamas suklastojęs 2008 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderio GEN Nr. 40441, nei 2008 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderio GEN Nr. 2739. Nuteistojo nuomone, kad materialiai atsakingas asmuo galėtų įrodyti, jog grąžino į bendrovės kasą jo žinioje buvusius bendrovės pinigus pastarajam pakanka turėti vienintelį dokumentą, tai kasos pajamų orderį ant kurio yra bendrovės kasininko ir vyr. buhalterio parašai. Kaip matyti ant UAB „( - )“ 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderių GEN Nr. 40455 ir GEN Nr. 40456 yra ne tik visi privalomi rekvizitai, bet ir bendrovės kasininkės V. V. parašas, bet ir UAB „( - )“ vyr. buhalterės V. S. parašas, kurie patvirtina, kad įvyko nurodytos kasos operacijos, t. y. jis įnešė į bendrovės kasą kasos pajamų orderiuose GEN Nr. 40455 ir GEN Nr. 40456 nurodytas pinigų sumas. Liudytoja V. S. patvirtino, kad ant kasos ir išlaidų orderių ji pasirašydavo tik tuomet, kai įsitikindavo, kad ta ūkinė operacija yra įvykusi. Be to, laikotarpiu kai dirbo UAB „( - )“ nėra buvę jokio pinigų dingimo fakto, o kasininkė V. V., jai kaip bendrovės vyr. buhalterei niekada nėra sakiusi, kad ji, kaip kasininkė pasirašė ant kokio nors kasos pajamų orderio, bet realiai negavo jame nurodytos pinigų sumos. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2008 m. liepos 1 d. A. D. iš UAB „( - )“ kasos grynais pinigais, pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2753 buvo išmokėta 1 524 484,06 Lt, o 2008 m. spalio 2 d. A. D. grąžino pagal kasos pajamų orderį GEN Nr. 40487 1 480 000 Lt. 2008 m. spalio 2 d. UAB „( - )“ direktoriui A. G., pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2778, buvo išmokėta 1 480 300 Lt. Ant visų aukščiau nurodytų pirminių apskaitos dokumentų yra UAB „( - )“ kasininkės V. V., kuri betarpiškai atsakinga už bendrovės kasoje esančius pinigus ir vyr. buhalterės parašai, kas įrodo, kad pinigai buvo UAB „( - )“ kasoje. Be to, nuo 2008 m. liepos 28 d. UAB „( - )“ vyr. buhaltere pradėjo dirbti E. Š., kuri apklausta teismo posėdyje, parodė, kad prieš pradėdama dirbti UAB „( - )“ ji susipažino su bendrovės buhalteriniais dokumentais ir jei būtų pastebėjusi kokias nors problemas būtų apie tai informavusi direktorių A. D.. Liudytoja patvirtino ir tai, kad ant 2008 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2778 yra ir jos parašas, o ji pasirašo ant dokumentų tik įsitikinusi, kad ūkinės operacijos yra įvykusios. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus specialistė Ž. G. taip pat patvirtino, kad visi paminėti kasos pajamų ir išlaidų orderiai turi visus jiems privalomus rekvizitus ir pilnai atitinka teisės aktų jiems keliamus reikalavimus. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų V. S. ir E. Š. parodymai akivaizdžiai patvirtina, jog visi pinigai, pagal aukščiau nurodytus kasos pajamų ir išlaidų orderius buvo gauti į įmonės kasą ir iš jos išmokėti, o tai prieštarauja V. V. ir A. D., kurie suinteresuoti bylos baigtimi, parodymams, t. y. pirmosios instancijos teismas nepašalino šių prieštaravimų ir nepagrįstai rėmėsi V. V. ir A. D. parodymais, taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

978.6.

98Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino specialisto išvados Nr. 5-2/166, kurioje užfiksuota, kad 2008 m. liepos mėnesį A. D. iš UAB „( - )“ kasos gavo 10 000 Lt, pagal 2008 m. liepos 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2754, ir išleido medžiagų pirkimui – 19 827,79 Lt, bet dar ir sugebėjo grąžinti į UAB „( - )“ kasą dalį nepanaudoto avanso, sumoje – 21 220 Lt. Taigi specialisto išvada patvirtina, jog visa pinigų suma, viršijanti 10 000 Lt, A. D. galėjo būti išmokėta tik pagal 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753, kurį teismas įvardina kaip suklastotą. Be to, specialistė Ž. G. atsakydama į jo gynėjo klausimą patvirtino, jog visa pinigų suma, viršijanti 10 000 Lt, o konkrečiai 31 047,79 Lt, A. D. buvo išmokėti pagal 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753. Kaip matyti skundžiamame nuosprendyje minėtos aplinkybės visiškai neaptartos ir nepaneigtos jokiais kitais, bylos nagrinėjimo metu ištirtais, abejonių nekeliančiais įrodymais, todėl buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai. Be to, nesutinka su tuo, jog jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje patvirtina jau minėta specialisto išvada Nr. 5-2/166, nes iš šios išvados turinio galima pagrįstai teigti, kad šiuo atveju galėtų kilti mokestinis ginčas dėl to ar dividendų išmokėjimas UAB „( - )“ buvo atliktas laikantis, tai reglamentuojančių teisės aktų, reikalavimų ar juos pažeidžiant, bet negali užtraukti jam baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Mokestinio tyrimo metu pasitvirtinus specialisto išvadai, kad išsimokamais dividendais padengdamas savo skolą bendrovei A. G. padarė bendrovei žalą, tokia žala turėtų būti iš jo išieškoma civilinio proceso tvarka.

998.7.

100Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. birželio 30 d. tariamai suklastojo du tikrus dokumentus, tai yra 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraštį Nr. 06-016 (kuris neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų) ir 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraštį Nr. PM044 ir tariamai pasisavino UAB „( - )“ priklausiusį didelės vertės turtą – 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos, kurios kodas DP-L, vertė 517 859,70 Lt (kas sudaro 149 982,53 Eur), nes byloje nėra jokių įrodymų, kad jis nurodyta mediena būtų disponavęs, ar su ja atlikęs kokius nors veiksmus ar pavertęs savo turtu. Nuteistasis pažymi, kad nors jis kaip UAB „( - )“ generalinis direktorius buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tačiau dviejų pjovimų spygliuočių mediena, kurios kodas DP-L, jam niekada nebuvo perduota, už ją buvo atsakingas konkretus bendrovės darbuotojas – sandėlininkas J. P., kuris šios bylos nagrinėjimo metu net nebuvo apklaustas, kadangi gyvena ne Lietuvoje. Iš bylos nagrinėjimo metu apklaustų visų liudytojų, UAB „( - )“ darbuotojų (G. T., V. S., Š. G., R. K. ir kt.), parodymų matyti, kad niekas iš jų negalėjo nurodyti, koks realus medienos kiekis buvo UAB „( - )“, tačiau visi patvirtino, kad bendrovėje nebuvo atliekamos realios inventorizacijos, o tik sutikrinami buhalteriniai dokumentai. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad jam būtų žinoma, jog jo sudarytos inventorizacijos komisijos neatlieka realių inventorizacijų, o jas daro tik pagal buhalterinius dokumentus, dėl ko neabejotinai galėjo būti klaidingai apskaitoma natūroje esanti dviejų pjovimų spygliuočių mediena, kurios kodas DP-L. Nuteistojo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu, atliekant UAB „( - )“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą buvo nustatytas tik dokumentinis, nurodyto kiekio medienos trūkumas, nors už ją niekada nebuvo tiesiogiai ir materialiai atsakingas ir ji jam niekada nebuvo perduota. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartyje buvo konstatuota, kad krovinio važtaraštyje yra tik UAB „( - )“ sandėlininko J. P. parašas apie tariamą medienos išdavimą A. S., bet jame nėra nuteistojo parašo, dėl ko nurodyto važtaraščio išrašymas nepatvirtina nurodytos medienos perdavimo man fakto, tačiau skundžiamame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas jau padarė visiškai priešingas išvadas.

1018.8.

102Nuteistasis nesutinka, jog jo kaltę šioje nuosprendžio dalyje tariamai patvirtina ir FNTT prie LR VRM specialisčių išvados. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 5-2/166 matyti, kad pagal 2008 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos nurašymo aktus 08/09 ir 08/10 negalima nustatyti ar buvo įmonėje ši mediena iš viso už sumą 517 859,70 Lt. Be to, byloje nėra duomenų, kad minėti inventorizacijos nurašymo aktai būtų pripažinti negaliojančiais, ar konstatuota, kad jie surašyti pažeidžiant kokius nors įstatymo reikalavimus. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/92 kategoriškai nurodyta, kad pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti kada atsirado 344 ir 800 kubinių metrų medienos trūkumas, kuris buvo nustatytas tik 2008 m. gruodžio 30 d., bet ir konstatuota tai, jog pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti kas konkrečiai yra atsakingas už 2008 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos metu nustatytą dviejų pjovimų spygliuočių medienos trūkumą. Taigi akivaizdu, kad teismas galėjo padaryti tik prielaidą arba spėti, kad nurodytas medienos trūkumas UAB „( - )“ atsirado tuo metu, kada jis vadovavo ir kad būtent jis, o ne kas nors kitas, šią medieną pasisavino. Toks bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, kadangi šioje byloje nėra ir niekada nebuvo jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtų davęs kam nors nurodymą išgabenti minėtą medieną iš UAB „( - )“ teritorijos ar tuo labiau ją pasisavinęs, paversdamas ją savo turtu. Atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad specialistų išvados Nr. 5-2/134 ir Nr. 5- 2/ apėmė tik 2006 m., t. y. laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., dėl ko net teoriškai negalėjo įvertinti kiek dviejų pjovimų spygliuočių medienos UAB „( - )“ įsigijo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d., kiek nurodytu laikotarpiu buvo pagaminta produkcijos ir kiek medienos buvo suvartota jai pagaminti. Tokių duomenų nėra ir specialisto išvadoje Nr. 5-2/134. Taigi realiai nėra tirta UAB „( - )“ veikla laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d., t. y. tuo metu kuomet buvo bendrovės vadovas, dėl ko šiai dienai galima tik spėlioti iš kokių resursų UAB „( - )“ vykdė veiklą nurodytu laikotarpiu, kiek dviejų pjovimų spygliuočių medienos nurodytu laikotarpiu ji įsigijo, kiek per nurodytą laikotarpį pagamino produkcijos ir kiek tam sunaudojo medienos. Apelianto nuomone dėl jo netinkamos kontrolės jam pavaldžių darbuotojų, neužtikrinimo realių bendrovei priklausančio turto inventorizacijos atlikimo negali kilti baudžiamoji atsakomybė, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendį laikyti pagrįstu ir teisėtu.

1038.9.

104Nuteistasis nesutinka ir su inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų atlikimo laiku ir jų kvalifikavimu, kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos. A. S. nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytas tariamas jo pasisavinimo laikotarpis nuo 2006 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. birželio 30 d., nes tai neatitinka faktinių, bylos nagrinėjimo metu, nustatytų aplinkybių, bet ir prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarčiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tariamas medienos pasisavinimas siejamas su dviem dokumentais, t. y. 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraščio Nr. 06-016 ir 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraščio Nr. PM044 suklastojimu ir jų įtraukimu į bendrovės buhalterinę apskaitą. Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartyje nurodoma, kad nusikalstama veika baigta 2006 m. balandžio-gegužės mėnesiais. Taigi akivaizdu, kad skundžiamame nuosprendyje pažįstant jį kaltu pasisavinus nurodytą dviejų pjovimų spygliuočių medieną negalėjo būti nurodyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Didelės vertės UAB „( - )“ turto – 1 524 484,06 Lt pasisavinimas siejamas su 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderių GEN Nr. 40455 ir GEN Nr. 40456 ir 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2753 tariamu suklastojimu. Skundžiamame nuosprendyje nurodytu laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 1 d. daugiau jokie nusikalstami veiksmai jam nebuvo inkriminuoti, o iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad pas jį 2006 m. balandžio 31 d. nebuvo nei vieno bendrovei priklausančio lito, ir tik 2008 m. balandžio 31 d. turėjo 35 111,12 Lt, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad tai buvo padaryta laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 1 d. Apelianto nuomone akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kvalifikavo du visiškai atskirus, jam inkriminuotus, veiksmus, kurių atlikimą skiria daugiau kaip 2 (dveji) metai, kas neabejotinai neatitinka kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos dėl nusikalstamų veikų pripažinimo tęstinėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-474/2010 ir kt.), kas skundžiamo nuosprendžio taipogi neleidžia laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu.

1059.

106Apeliaciniame skunde A. S. gynėjas advokatas A. Venckus prašo panaikinti kaip neteisėtas ir nepagrįstas Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-245/2018 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-227-245/2018 bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

1079.1.

108Anot gynėjo, abi aukščiau nurodytos nutartys yra nepagrįstos ir neteisėtos, priimtos grubiai pažeidžiant procesinės teisės normas, todėl turi būti panaikintos. Gynėjas pažymi, kad priešingai nei nurodoma 2018 m. kovo 28 d. nutarties įžanginėje dalyje, pastarąją dieną baudžiamoji byla Nr. 1-21-245/2018 nebuvo nagrinėjama ir joks viešasis teismo posėdis nebuvo rengiamas. Taigi ir nutarties įžanginėje dalyje nurodyti proceso dalyviai – prokurorė, kaltinamieji, jų gynėjai, civilinis ieškovas – tokiame posėdyje dalyvauti negalėjo. Be to, pasak gynėjo, 2018 m. kovo 28 d. nutartyje teigiama, kad šio neva vykusio teismo posėdžio metu jis pateikė teismui prašymą papildyti įrodymų tyrimą arba baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nors nei pats apeliantas, nei jo ginamasis tokio pobūdžio prašymų teismui tą dieną nereiškė ir negalėjo reikšti, nes kaip jau buvo minėta, jokio teismo posėdžio 2018 m. kovo 28 d. nebuvo.

1099.2.

110Gynėjo teigimu, gavęs jo skundą dėl 2018 m. kovo 28 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 3081 straipsniu, priėmė 2018 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria patikslino 2018 m. kovo 28 d. nutartį – pakeitė joje nurodytą bylos numerį ir priėmimo datą, įrašydamas vietoj 2018 m. kovo 28 dienos 2018 m. balandžio 6 dieną, bei pašalino teksto dalį, kurioje buvo teigiama, kad nutartis priimta viešame teismo posėdyje, dalyvaujant proceso dalyviams. Anot gynėjo, tokiu būdu pirmosios instancijos teismo teisėjas dar kartą įrašė į procesinį sprendimą tikrovės neatitinkančius duomenis, nes aptariama nutartis net teoriškai negalėjo būti priimta 2018 m. balandžio 6 d., kadangi dar 2018 m. balandžio 3 d. skundžiama nutartis registruotu laišku buvo išsiųsta proceso dalyviams.

1119.3.

112Apeliaciniame skunde pažymima, kad tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į skundžiamus teismo procesinius sprendimus neabejotinai suvaržė tiek apelianto, tiek jo ginamojo įstatymu garantuotas procesines teises ir kliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, o tai laikoma esminiu procesiniu pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

1139.4.

114Gynėjas nurodo, kad priimdamas 2018 m. kovo 28 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas, būdamas procesinio sprendimo priėmimo stadijoje, priėmė du procesinius sprendimus, kurių priėmimo galimybės, šioje proceso stadijoje, nenumato įstatymas, t. y. nutraukė baudžiamąjį procesą, pradėtą A. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir pranešė proceso dalyviams, kad yra pagrindas manyti, jog teismas gali kaltinamajam A. S. inkriminuotą veiką perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies į 184 straipsnio 2 dalį, faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teismas taip pat nutarties rezoliucinėje dalyje suformulavo ir išdėstė visiškai naują kaltinimą apelianto ginamajam. Pasak gynėjo, vien dėl šių esminių proceso pažeidimų skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

1159.5.

116Gynėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus, prieš nutraukdamas procesą, pradėtą A. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, neišsiaiškino kaltinamojo nuomonės šiuo klausimu – neklausė, ar jis pageidauja tęsti bylos nagrinėjimą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o tai neabejotinai yra esminis BPK pažeidimas. Juo labiau, kad baigus įrodymų tyrimą, 2018 m. sausio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu, prokurorė nurodė teismui, kad ji nebepalaiko A. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį pareikštų kaltinimų. Po šių prokurorės žodžių nei gynėjas, nei A. S. nereiškė reikalavimo nutraukti procesą vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes toks reikalavimas būtų nelogiškas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad sakydama baigiamąją kalbą prokurorė neprašė pripažinti A. S. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas turi baigti šios bylos nagrinėjimą ir priimti A. S. išteisinamąjį nuosprendį. Pasak gynėjo, teismo sprendimas nutraukti baudžiamąjį procesą, pradėtą jo ginamajam pagal aukščiau nurodytus straipsnius, šiuo atveju neabejotinai blogina A. S. teisinę padėtį.

1179.6.

118Gynėjas taip pat nurodo, kad pats suformuluodamas naują kaltinimą A. S. 2018 m. kovo 28 d. nutartyje, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 256 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Anot apelianto, vadovaudamasis pastaruoju straipsniu, teismas turi teisę tik pranešti proceso dalyviams apie galimybę pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, pasiūlant BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims pateikti teismui atitinkamą prašymą. Pasak gynėjo, pats formuluoti naujo kaltinimo teismas negali, nes taip būtų pažeisti ne tik BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies „a“ punkto reikalavimai.

1199.7.

120Anot gynėjo, teismui pačiam suformulavus naują kaltinimą, buvo pažeistas ir valdžių padalinimo principas, nes teismai vykdo tik teisminės valdžios funkcijas, o baudžiamasis persekiojimas yra priskiriamas vykdomosios valdžios funkcijoms.

12110.

122Apeliaciniame skunde A. S. prašo panaikinti kaip neteisėtas ir nepagrįstas Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-245/2018 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-227-245/2018 bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas palaiko savo gynėjo apeliaciniame skundė išdėstytus argumentus. Papildomai nurodo, kad nors 2018 m. sausio 9 d. vykusiame teismo posėdyje jo gynėjas ir buvo pareiškęs teismui prašymą nutraukti baudžiamąjį procesą, pradėtą A. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, su tokiu advokato prašymu nesutiko valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė. Apeliantas pažymi, kad šiek tiek vėliau, to paties posėdžio metu prokurorė atsisakė jam pagal aukščiau nurodytus straipsnius pareikštų kaltinimų, todėl teismui neliko jokio teisinio pagrindo svarstyti jo gynėjo pareikšto prašymo. A. S. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui priėmus 2018 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria buvo iš esmės pašalinta 2018 m. kovo 28 d. nutarties įžanginė dalis, tapo neaišku nei kada buvo priimta pastaroji nutartis, nei kokioje proceso stadijoje, nei kokiu būdu (rašytinio proceso tvarka ar teismo posėdyje) ji buvo priimta. Anot apelianto, tai iš esmės keičia 2018 m. kovo 28 d. nutarties esmę, nes tokios nutarties priėmimas yra galimas tik teismo posėdyje, dalyvaujant visiems proceso dalyviams.

12311.

124Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies, o nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio bei šio nuteistojo ir jo gynėjo advokato A. Venckaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties atmesti.

125III.

126Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12712.

128Nuteistojo A. S. ir jo gynėjos advokato A. Venckaus apeliaciniai skundai dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutarčių tenkinami iš dalies, nuteistojo A. S. apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies, o nuteistojo A. D. apeliacinis skundas dėl šio nuosprendžio tenkinamas pilnai.

129Dėl teismo šališkumo

13013.

131Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-94-511/2018 ir kt.). Nešališkumo principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Teismo nešališkumas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Kilus abejonių dėl teisėjo nešališkumo proceso dalyviai gali pareikšti teisėjui nušalinimą.

13214.

133Apeliantas nuteistasis A. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes teisėjas proceso metu išreiškė išankstinį nusistatymą priimti byloje išimtinai apkaltinamąjį nuosprendį, apklausiant liudytojus varžė jo gynėjo teises užduoti klausimus, juos šalindamas arba nepagrįstai prašydamas juos sukonkretinti, pažeisdamas BPK normų reikalavimus perskaitė liudytojos V. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, atsisakė perskaityti šios liudytojos parodymus, kuriuos ji davė būdama įtariamąja, nepagrįstai reikalavo nurodyti atskirų dokumentų, esančių byloje, jų vietą – bylos lapus, tuo pačiu parodydamas, kad pats teisėjas nėra susipažinęs su byla, neleido gynėjui išdėstyti teisėjo nušalinimo pagrindą sudarančių argumentų ir klausimo dėl jam reiškiamo nušalinimo nesprendė, bet toliau tęsė bylos nagrinėjimą, apklausdamas liudytoją T. L.. Visi šie pažeidimai akivaizdžiai girdisi teisiamųjų posėdžių garso įrašuose. Teismo šališkumą rodo ir teisėjo atsisakymas suteikti kito kaltinamojo gynėjai advokatei J. S. pakankamai laiko susipažinti su byla. Teisėjas advokatės prašymą suteikti laiko susipažinti su byla vertino kaip sąmoningą vengimą atlikti savo pareigas, pabrėždamas, jog 2018 m. liepos 1 d. sueina apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Tuo teisėjas demonstravo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties.

13415.

135Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių apelianto teiginių nepatvirtina nei pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolai, taip pat ir jų garso įrašai, nei kita bylos medžiaga. Iš bylos matyti, kad teismas nuteistajam A. S. ir jo gynėjui lygiomis teisėmis su kitais proceso dalyviais leido dalyvauti tiriant įrodymus, pareiškiant prašymus bei naudotis kitomis BPK garantuojamomis teisėmis, neteikiant pirmenybės nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų. Bylos duomenys nepatvirtina apelianto teiginių, kad teismas, priimdamas procesinius sprendimus, bendraudamas su juo bei jo gynėju teisiamųjų posėdžių metu, būtų demonstravęs neigiamą nusistatymą jų atžvilgiu. Jiems nebuvo trukdoma užduoti klausimus apklausiamiems asmenims. Tai, kad gynėjo buvo prašoma patikslinti, sukonkretinti klausimus, negali būti laikoma teismo šališkumu. Tuo labiau, kad klausimai turi būti kryptingi, aiškūs ir trumpi, taip pat tarpusavyje logiškai susieti. BPK 275 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisėjai ir teisiamojo posėdžio primininko leidimu nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus apklausiamiems asmenims užduoda tiesiogiai. Ši teisė nei nuteistojo A. S., nei jo gynėjo nebuvo suvaržyta. Minėta baudžiamojo proceso norma nurodo, kad nagrinėjimo teisme dalyviams, kurie piktnaudžiauja šia teise – užduoda nekonkrečius, miglotus, sunkiai suvokiamus bei pasikartojančius klausimus, teisiamojo posėdžio pirmininkas, gali ją atimti ir leisti užduoti klausimus tik per jį. Šiuo konkrečiu atveju teisėjas šia teise nesinaudojo, tik pasiūlė bylos nagrinėjimo teisme dalyviui – nuteistojo A. S. gynėjui, aiškiau ir konkrečiau suformuluoti klausimus, o tai atitinka šios baudžiamojo proceso normos reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nuteistojo A. S. gynėjas advokatas A. Venckus reiškė prašymus dėl įrodymų tyrimo papildymo ir šie prašymai buvo pilnai ar iš dalies tenkinami: 2017 m. gegužės 9 d. teisiamajame posėdyje – dėl liudytųjų V. S., J. P., V. V., V. B. apklausos (t. 14, b. l. 60-64), 2017 m. lapkričio 13 d., 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 18 d. teisiamuosiuose posėdžiuose – dėl specialistės Ž. G. papildomos apklausos ir klausimų raštu jai pateikimo (t. 15, b. l. 3-11, 13-16, 62-67, 78-87), net gi, iš esmės tenkinant jo prašymą dėl neaiškaus kaltinimo jo ginamajam, 2018 m. vasario 28 d. priimta nutartis bylą perduoti prokurorui (t. 15, b. l. 126-176), 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. balandžio 16 d. teisiamuosiuose posėdžiuose – dėl laiko skyrimo pasiruošti gynybai pagal pakeistą kaltinimą (t. 16, b. l. 43-45, 60-61).

13616.

137Nelaikytina teismo šališkumu ir tai, kad teisėjas atskirais atvejais prašė gynėjo nurodyti bylos lapą, kur konkrečiai gynėjo cituojamas dokumentas yra. Įvertinant bylos apimtį – tuo metu 15-16 bylos tomų, toks prašymas yra logiškas ir pateisinamas. BPK 2421 straipsnis nustato, kad teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, o tokiu prašymu šio tikslo ir buvo siekiama. Tuo pačiu toks prašymas nerodo, kad teisėjas nebuvo susipažinęs su byla.

13817.

139Apelianto A. S. manymu teisėjo šališkumą rodo ir nesavalaikis, anot jo, pareikšto teisėjui nušalinimo klausimo sprendimas. BPK 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą. Šia įstatymo norma siekiama, kad proceso dalyviai nušalinimo institutą nenaudotų taktiniais sumetimais, siekdami atidėti jau įpusėtos ar baigiamos nagrinėti bylos nagrinėjimą, kai jie, pavyzdžiui, pamato, kad bylos nagrinėjimas krypsta jiems nenaudinga linkme. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 14 d. teisiamajame posėdyje (t. 13, b. l. 8-9) visiems proceso dalyviams buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimus. Nė vienas iš proceso dalyvių, tame tarpe ir apeliantas A. S., teisėjui nereiškė nušalinimo. 2017 m. gruodžio 11 d. teisiamajame posėdyje (t. 15, b. l. 60), pradėjus liudytojos T. L. apklausą, advokatas A. Venckus pareiškė, kad praėjusiame posėdyje paaiškėjo aplinkybės sudarančios pagrindą abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumų, tai jis turės (taigi, reikš ateityje), pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo. Teisėjas informavo proceso dalyvius, kad gynėjo advokato A. Venckaus pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo bus sprendžiamas po liudytojos T. L. apklausos. Su tuo sutiko ir advokatas A. Venckus. Jis savo pareiškimą dėl teisėjo K. D. nušalinimo (t. 15, b. l. 47-55) perskaitė po minėtos liudytojos apklausos (t. 15, b. l. 61). Po šio pareiškimo, teisėjas išklausęs kitų proceso dalyvių nuomonės, išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, o grįžęs paskelbė nutartį atmesti kaltinamojo gynėjo advokato A. Venckaus pareikštą nušalinimą teisėjui (t. 15, b. l. 56-57) ir tik po to tęsė bylos nagrinėjimą – tolimesnį įrodymų tyrimą. Taigi, teisėjas sprendė jam pareikšto nušalinimo klausimą tik po to, kai A. S. gynėjas advokatas A. Venckus jį pareiškė – perskaitė savo pareiškimą, ir tik pirma išsprendęs jam pareikšto nušalinimo klausimą, tęsė bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant nušalinimo klausimą nebuvo padaryta baudžiamojo proceso normų pažeidimų.

14018.

141Anot apelianto teismo šališkumą rodo ir nepakankamo laiko skyrimas A. D. gynėjai advokatei J. S. susipažinti su bylos medžiaga. Nuteistąjį A. D. iki 2018 m. balandžio 11 d. gynė advokatas E. S., kuris dėl objektyvių priežasčių toliau tęsti gynybos negalėjo, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl naujo gynėjo paskyrimo (t. 16, b. l. 34-35). A. D. ginti 2018 m. balandžio 12 d. buvo parinkta advokatė J. S. (t. 16, b. l. 41, 42). Tos pačios dienos teisiamajame posėdyje minėta advokatė paprašė skirti 10 d. susipažinimui su byla ir 10 val. 45 min. buvo paskelbta pertrauka iki 2018 b. balandžio 16 d. 14 val. (t. 16, b. l. 43-45). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad iš esmės buvo skirtos susipažinimui tik dvi darbo dienos, tačiau 2018 m. balandžio 16 d. tiesiamasis posėdis neįvyko (t. 16, b. l. 60-61), o 2018 m. balandžio 26 d. teisiamajame posėdyje, išanalizavus visą advokatės J. S. susipažinimo su byla eigą, dar buvo padaryta pertrauka iki 2018 m. gegužės 2 d., t. y. suteikta papildomai laiko advokatei susipažinti su byla ir pasiruošti gynybai (t. 16, b. l. 111-114). Iš tiesų advokatė J. S. ir toliau teigė negalinti tinkamai ginti A. D., tačiau jos ginamasis to neteigė ir klausimo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nekelia ir savo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad advokatei J. S. buvo suteikta pakankamai laiko susipažinti su byla, jos ginamasis nemano, jog buvo pažeista teisė į tinkamą jo gynybą, o apeliantas nuteistasis A. S. galėtų kalbėti tik apie savo teisės į gynybą galimus pažeidimus, tačiau tokių jis nenurodo.

14219.

143Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai, – teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, jei nenustatyti kiti šališkumą pagrindžiantys duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-697/2016). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, todėl nuteistųjų teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

144Dėl kaltinamojo akto trūkumų ir kaltinimo keitimo

14520.

146Apeliantas A. S. nurodo, kad Kauno apygardos teismas iki 2018 m. vasario 23 d. nagrinėjo bylą pagal kaltinamąjį aktą, neatitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimų, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), suvaržiusiu įstatymo garantuotas jo teises, kad bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, suprantama kalba ir nuodugniai žinoti apie jam reiškiamo kaltinimo pobūdį, kas neabejotinai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, dėl ko skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti į pirmąją instanciją.

14721.

148BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

14922.

150BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

15123.

152Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-139/2006).

15324.

154Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir kaltinamojo A. S. skundu dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria buvo nutarta baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, 2018 m. kovo 21 d. nutartimi panaikino minėtą Kauno apygardos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti tam pačiam teismui (t. 15, b. l. 207-212). Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatavo, jog jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, yra surašytas išsamiai, jame nurodytos visos baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje nurodė, kas iš nagrinėjamoje byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad A. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas atitinka BK 183 straipsnio 2 dalies dispoziciją, nes kaltinamajame akte yra detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami kaltinamojo veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, taip pat nusikalstamos veikos dalykas, t. y. jame išdėstytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Be to, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesutinka su prokuroro pateiktu A. S. ir A. D. inkriminuojamos veikos kvalifikavimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nepagrindžia būtinybės bylą perduoti prokurorui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikavimas yra teisinio ginčo dalykas. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, kokį BK straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateiktas veikos kvalifikavimas būtų absoliučiai teisingas. Jis turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

15525.

156Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartyje taip pat nurodė, kad pritaria skundžiamos nutarties išvadai, jog kaltinimai A. S. ir A. D. yra iš dalies prieštaringi, tačiau nėra pagrindo teigti, jog šie kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai ir jų negalima ištaisyti atnaujinus įrodymų tyrimą teisme, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014).

15726.

158Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė R. V., vadovaudamasi BPK 256 straipsnio 1 dalimi 2018 m. balandžio 6 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą pakeisti – patikslinti kaltinimą (t. 16, b. l. 23-25) A. S. ir A. D. dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje.

15927.

160Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

16128.

162BPK 256 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo keitimo teisme reikalavimus, įtvirtina, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Teismas tokiu atveju praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai.

16329.

164Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, teismų praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016). Toks įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinimo keitimas yra susijęs su jau esančio kaltinimo papildymu, praplėtimu, tačiau turi būti išlaikoma riba, kad toks kaltinimo keitimas netaptų kaltinimu dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas prieš tą asmenį nebuvo atliktas, nes tokios galimybės BPK nenustato.

16530.

166Prokurorės pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą susijęs ne su nauju kaltinimu A. S. ir A. D. dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos, bet su kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį patikslinimu. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 6 d. teisiamajame posėdyje šio pakeisto kaltinimo nuorašai buvo įteikti visiems proceso dalyviams, išskyrus nedalyvavusiam posėdyje A. D.. Prokurorė buvo įpareigota pakeisto kaltinimo nuorašą įteikti ir jam iki kito posėdžio (t. 16, b. l. 27-28). 2018 m. balandžio 12 d. teisiamajame posėdyje vėl gi buvo padaryta pertrauka iki 2018 m. balandžio 16 d., 14 val., tam, kad skirti laiko proceso dalyviams susipažinti ir pasiruošti gynybai pagal prokurorės pateiktą patikslintą kaltinimą (t. 16, b. l. 43-45). Pastarasis bei 2018 m. balandžio 17 d. numatytas posėdžiai neįvyko dėl A. S. gynėjo advokato A. Venckaus teisėto neatvykimo į posėdžius. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo tęsiamas tik 2018 m. gegužės 2 d. teisiamajame posėdyje (t. 16, b. l. 161-176). Taigi, proceso dalyviai turėjo pakankamai laiko pasiruošti gynybai. Tokiu būdu apygardos teismas įvykdė visus BPK 256 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

16731.

1682018 m. gegužės 2 d. teisiamajame posėdyje, pradėjus įrodymų tyrimą, A. S. gynėjas advokatas A. Venckus pateikė teismui prašymą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui (t. 16, b. l. 154-160). Prašyme nurodoma, kad naujas pakeistas-patikslintas kaltinimas iš esmė neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kadangi jame nenurodytos konkrečios inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, dėl ko kaltinimas neabejotinai negali būti pilnai ir aiškiai suprantamas bei suvaržo jo ginamojo teisę į gynybą, kas laikoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvekcijos 6 straipsnio 3 dalies „a“ punkto pažeidimu. Apygardos teismas šį gynėjo prašymą protokoline nutartimi atmetė, pagrįstai konstatavęs, jog prokurorė naudojosi jai suteiktomis teisėmis ir vadovavosi BPK 256 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis.

16932.

170Analogišką klausimą nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas A. Venckus kelia savo apeliaciniuose skunduose, papildomai nurodydami, kad apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartyje, pažeidžiant BPK normų reikalavimus, nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad teismas gali kaltinamojo A. S. kaltinime nurodytą veiką perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies (turto pasisavinimas) į BK 184 straipsnio 2 dalį (turto iššvaistymas), o kaltinamojo A. D. kaltinime nurodytą veiką perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies (padėjimas pasisavinti turtą) į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (padėjimas iššvaistyti turtą) ir išdėstė galimas šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

17133.

172Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių Laisvių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta asmens teisė į teisingą procesą baudžiamojoje byloje; šio straipsnio 3 dalies a punkte garantuojama kaltinamojo teisė būti skubiai ir išsamiai informuotam apie pateikiamo kaltinimo pobūdį ir pagrindą, t. y. ne tik apie veikas, kurias jis įtariamas padaręs ir kuriomis grindžiamas kaltinimas, bet ir apie teisinį šių veikų vertinimą, o b punkte – teisė turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime išaiškino, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, jog Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga pateikta teismui; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atlikti veiksmus tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams.

17334.

174Taip pat pažymėtina, kad nuo 2015 m. liepos 10 d. galiojusioje ir nuo 2017 m. spalio 10 d. galiojančioje aktualioje BPK 256 straipsnio redakcijoje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo. Apygardos teismas priimdamas tokį sprendimą vadovavosi BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Ši baudžiamojo proceso norma suteikia teismui teisę, net gi įpareigoja teismą tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis) ar kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota (BPK 256 straipsnio 2 dalis), apie tai nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Šiuo atveju nereikėjo prokurorės prašymo dėl kaltinimo keitimo, nes teismo nurodytas veikų kvalifikacijos keitimas yra A. S. ir A. D. nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 184 straipsnį, numatantį lengvesnį nusikaltimą ir švelnesnę baudžiamąją atsakomybę. Nors BPK 256 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimą teisme, nėra numatyta teismo pareiga keičiant kaltinimą dėl veikos esminių aplinkybių pakeitimo, teismui priimti rašytinį proceso dokumentą, su kuriuo supažindintinas kaltinamasis, tačiau nedraudžia to daryti. BPK 256 straipsnis tik numato pareigą teismui iš anksto pranešti kaltinamajam apie tokią galimybę svarstyti klausimą dėl kaltinimo pakeitimo teisiamajame posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas šią įstatyme numatytą pareigą atliko tinkamai, nes iš anksto pranešė, šiuo konkrečiu atveju išsiuntė nutarties nuorašą visiems proceso dalyviams ir ją bei 2018 m. balandžio 6 d. nutartį dėl rašymo apsirikimų ištaisymo paskelbė 2018 m. balandžio 6 d. teisiamajame posėdyje (t. 16, b. l. 26), apie pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinimo pakeitimo teisme dėl galimos kitos nusikalstamų veikų kvalifikacijos (t. 16, b. l. 18, 19, 20), taip pat, atsižvelgus ir į prokurorės pateiktą jau pirmiau aptartą kaltinimo keitimą-patikslinimą, buvo padaryta pertrauka gynybinėms pozicijoms suderinti. Apeliantai nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas A. Venckus ginčija pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutarčių teisėtumą, tačiau, nepriklausomai nuo to, šių nutarčių paskelbimas 2018 m. balandžio 6 d. teisiamajame posėdyje patvirtina, jog jiems buvo žinoma apie galimą nusikalstamų veikų kvalifikacijos keitimą. Tuo labiau, kad BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės bei kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Kaltinamasis aktas buvo surašytas ir ši byla perduota teismui A. S. kaltinant ir dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis ir 183 straipsnio 2 dalį, o A. D. ir dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį. Būtent atitinkamai kiekvienas dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, tik A. S. pašalinus nuorodą į BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti.

17535.

176Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tiek savo iniciatyva informuodamas proceso dalyvius apie galimą A. S. ir A. D. nusikalstamų veikų kvalifikacijos keitimą, tiek priimdamas prokurorės jiems kaltinimo keitimą-patikslinimą baudžiamojo proceso normų reikalavimų nepažeidė.

177Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutarčių

17836.

179Apeliantai nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas A. Venckus apeliaciniuose skunduose nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutartys yra neteisėtos ir turi būti panaikintos. Anot apeliantų abi aukščiau nurodytos nutartys yra nepagrįstos ir neteisėtos, priimtos grubiai pažeidžiant procesinės teisės normas, todėl turi būti panaikintos. Gynėjas pažymi, kad priešingai nei nurodoma 2018 m. kovo 28 d. nutarties įžanginėje dalyje, pastarąją dieną baudžiamoji byla Nr. 1-21-245/2018 nebuvo nagrinėjama ir joks viešas teismo posėdis nebuvo rengiamas. Taigi ir nutarties įžanginėje dalyje nurodyti proceso dalyviai – prokurorė, kaltinamieji, jų gynėjai, civilinis ieškovas – tokiame posėdyje dalyvauti negalėjo. Be to, pasak gynėjo, 2018 m. kovo 28 d. nutartyje teigiama, kad šio neva vykusio teismo posėdžio metu jis pateikė teismui prašymą papildyti įrodymų tyrimą arba baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nors nei pats apeliantas, nei jo ginamasis tokio pobūdžio prašymų teismui tą dieną nereiškė ir negalėjo reikšti, nes kaip jau buvo minėta, jokio teismo posėdžio 2018 m. kovo 28 d. nebuvo. Gynėjo teigimu, gavęs jo skundą dėl 2018 m. kovo 28 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 3081 straipsniu, priėmė 2018 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria patikslino 2018 m. kovo 28 d. nutartį – pakeitė joje nurodytą bylos numerį ir priėmimo datą, įrašydamas vietoj 2018 m. kovo 28 dienos 2018 m. balandžio 6 dieną, bei pašalino teksto dalį, kurioje buvo teigiama, kad nutartis priimta viešame teismo posėdyje, dalyvaujant proceso dalyviams. Anot gynėjo, tokiu būdu pirmosios instancijos teismo teisėjas dar kartą įrašė į procesinį sprendimą tikrovės neatitinkančius duomenis, nes aptariama nutartis net teoriškai negalėjo būti priimta 2018 m. balandžio 6 d., kadangi dar 2018 m. balandžio 3 d. skundžiama nutartis registruotu laišku buvo išsiųsta proceso dalyviams. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į skundžiamus teismo procesinius sprendimus neabejotinai suvaržė tiek apelianto, tiek jo ginamojo įstatymu garantuotas procesines teises ir kliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, o tai laikoma esminiu procesiniu pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

18037.

181Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš tiesų Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutartys dalyje dėl baudžiamosios bylos nutraukimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, priimtos esmingai pažeidžiant BPK normų reikalavimus. Tuo labiau, kad ir BPK norma, kuria vadovaujantis nutraukta byla, nurodyta neteisingai. BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas nurodo, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo klausimą reglamentuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Nepagrįstai taikyta ir šio kodekso 3 straipsnio 3 dalis. Šioje dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Iš skundžiamų nutarčių turinio seka, kad kaltinamieji neprašė tęsti baudžiamojo proceso, nors iš tiesų Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ir baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti tam pačiam teismui, kaltinamųjų pozicija šiuo klausimu išsiaiškinta nebuvo. Iš tiesų nuteistojo A. S. gynėjas advokatas A. Venckus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigoje ne kartą prašė nutraukti bylą jo ginamojo atžvilgiu (t. 13, b. l. 13-17, t. 15, b. l. 31-36), tačiau visais atvejais šie prašymai protokolinėmis nutartimis buvo atmesti (t. 13, b. l. 24-25, t. 16, b. l. 87). Šios nutartys buvo priimtos iki minėtos Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, o po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties priėmimo toliau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistojo A. S., o taip pat ir nuteistojo A. D. pozicija šiuo klausimu nebuvo išsiaiškinta. Tuo labiau, kad skundžiamos Kauno apygardos teismo nutartys buvo priimtos vienasmeniškai teisėjo, o ne teisiamajame posėdyje.

18238.

183Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir A. D. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nagrinėjama viešame teisiamajame posėdyje, sekretoriaujant M. Ž., dalyvaujant prokurorei R. V., kaltinamiesiems A. S. ir A. D., jų gynėjams advokatams Aidui Venckui, E. S., civiliniam ieškovui T. R. (t. 16, b. l. 1). Šios nutarties aprašomojoje dalyje, nurodyta, kad kaltinamojo A. S. gynėjas advokatas A. Venckus pareiškė prašymą papildyti įrodymų tyrimą arba baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o kaltinamieji A. S. ir A. D. nereikalauja tęsti baudžiamąjį procesą dėl šių nusikalstamų veikų, prokurorė, sutikdama su kaltinamojo gynėjo prašymu atsisakė palaikyti kaltinimą dėl minėtų nusikalstamų veikų ir sutiko, jog byla šioje dalyje gali būti nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (t. 16, b. l. 13). Šios nutarties nuorašai buvo išsiųsti visiems proceso dalyviams. Tačiau byloje nėra tokios datos teisiamojo posėdžio protokolo. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, jog tokio tiesiamojo posėdžio ir nebuvo. Tai patvirtina ir Kauno apygardos teisimo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, kurios rezoliucinėje dalyje nutarta, patikslinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties įžanginę dalį, nurodant nutarties įžanginėje dalyje Nr. 1-227-245/2018, priėmimo datą 2018 m. balandžio 6 d., pašalinti teksto dalį „sekretoriaujant M. Ž., dalyvaujant prokurorei R. V., kaltinamiesiems A. S. ir A. D., jų gynėjams advokatams Aidui Venckui, E. S., civiliniam ieškovui T. R., viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą“. Taigi, darytina išvada, jog baudžiamosios bylos nutraukimo klausimą teisėjas sprendė vienasmeniškai, nors nutarties aprašomojoje dalyje liko proceso dalyvių nuomonės dėl bylos nutraukimo, kurių jie tikrai negalėjo pareikšti nesant teisiamojo posėdžio.

18439.

185BPK 254 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2-7 punktuose numatytos aplinkybės byla nutraukiama teismo nutartimi. Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso. Tokią nutartį teismas priima po to, kai įrodymų tyrimo metu išaiškėja ir patvirtinamos bylos medžiaga aplinkybės, numatytos BPK straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose. Net gi bylos parengimo nagrinėti teisme metu, kai sprendžiamas bylos nutraukimo klausimas (BPK 232 straipsnio 7 punktas), turi būti rengiamas teismo posėdis (BPK 235 straipsnio 2 dalis). Taigi, bylos nutraukimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik teisiamajame posėdyje.

18640.

187Bylos nutraukimo klausimu teisiamojo posėdžio pirmininkas turi išklausyti jos nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonės. Kaip jau ir buvo minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ir baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti tam pačiam teismui, kaltinamųjų pozicija šiuo klausimu išsiaiškinta nebuvo, kitų proceso dalyvių nuomonės nežinomos. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyta kaltinamųjų A. S. ir A. D. pozicijos, kitų proceso dalyvių nuomonė bylos nutraukimo klausimu.

18841.

189Tokiu būdu teisėjas vienasmeniškai, nerengiant teisiamojo posėdžio, neišklausęs kaltinamųjų pozicijos šiuo klausimu, nežinant kitų proceso dalyvių nuomonės, negalėjo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutartimis nutraukti baudžiamosios bylos suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimu, nes taip buvo suvaržytos abiejų kaltinamųjų garantuotos teisės. Kaip jau buvo minėta Kauno apygardos teisimo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties įžanginė dalis, nurodant naują nutarties priėmimo datą, būtent 2018 m. balandžio 6 d. Darytina išvada, jog abejomis nutartimis buvo išspręstas bylos nutraukimo klausimas, todėl naikinamos abiejų nutarčių dalys dėl bylos nutraukimo. Tuo labiau, kad pakeičiant nutarties priėmimo datą net neaišku, kuria iš šių nutarčių baudžiamoji byla buvo nutraukta.

19042.

191BPK 329 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas padarė šio kodekso 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus šio Kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. Nors baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo nutraukta nutartimis, tačiau pagal analogiją taikytinos BPK 329 straipsnio 4 punkto nuostatos ir nutarčių dalys dėl bylos nutraukimo naikintinos.

19243.

193Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutarčių dalys dėl bylos nutraukimo naikinamos tiek dėl apelianto nuteistojo A. S., tiek dėl nutarčių neskundusio nuteistojo A. D.. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šiuo konkrečiu atveju padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai suvaržė ir A. D. įstatymų garantuotas teises, nes jo pozicija dėl bylos nutraukimo, taikant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį taip pat nebuvo išsiaiškinta. Panaikinus abiejų nutarčių dalis dėl bylos nutraukimo iš naujo spręstinas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo klausimas.

194Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties

19544.

196Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai. Šie terminai apibrėžiami BK XII skyriuje. Nagrinėjamoje byloje reikšmingas BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. Pagal šio straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Senaties terminui suėjus po to, kai asmeniui pareiškiamas kaltinimas ir baudžiamasis procesas vyksta teisme, pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas baudžiamasis procesas nutraukiamas nutartimi atitinkamai pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape (BPK 235 straipsnio 1 dalis) arba pradėjus bylą nagrinėti (BPK 254 straipsnio 4 dalis), taip pat apeliacinės instancijos teisme kartu panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

19745.

198Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

19946.

200Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

20147.

202Įgyvendinant Lietuvos Konstitucinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą buvo priimti BPK pakeitimai. BPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu, ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Analogiškai pakeista ir BPK 254 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamąjį procesą. Taigi, pagal naują reglamentavimą, šiuo metu teismas gali nebetęsti bylos nagrinėjimo ir nutraukti bylą, nebent kaltinamasis reikalauja tęsti procesą. Tokiu atveju procesas yra tęsiamas ir baigiamas nuosprendžiu, kuriame turi būti pasisakyta dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo (BPK 303 straipsnio 4 dalis), o tai teismas gali padaryti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Jei kaltinamasis, bylą nagrinėjant teisme, to nereikalauja, teismas priima nutartį nutraukti bylą.

20348.

204Apeliantas A. S. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo kad, pasisavinant jam patikėtą svetimą UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą – 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos 517 859,70 Lt vertės, suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraštį Nr. 06-016 ir 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraštį Nr. PM044 dėl 1 144,565 m3 dėl dviejų pjovimo spygliuočių medienos kodas DP-L pervežimo, bei tuo, kad pasisavinant jo žinioje buvusį svetimą UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą – 1 524 484,06 Lt piniginių lėšų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, padarant didelę žalą, - 2008 m. birželio 30 d. du kasos pajamų orderius serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456, o taip pat tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. birželio 30 d., būdamas atsakingas už UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą – neišsaugojo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registro, 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. gruodžio 31 d. inventorizacijų, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kada faktiškai susidarė 1 144,565 m3 dviejų pjovimo spygliuočių medienos trūkumas, 2008 m. birželio 30 d. neatliko perduodamo turto inventorizacijos, kai materialiai atsakingas asmuo A. S. perdavė turtą kitam materialiai atsakingam asmeniui A. D., į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė neteisingus duomenis apie ūkinių operacijų turinį – 2008 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderį serija GEN Nr. 40441, 2008 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2739, 2008 m. birželio 30 d. du kasos pajamų orderius serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456, kuriuose buvo įrašyti neteisingi duomenis apie jam išmokamas ir jo įnešamas į bendrovės kasą pinigines lėšas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 1 d.

20549.

206A. D. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus – 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753, 2008 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderį serija GEN Nr. 40487 apie tariamai jam išmokėtas ir jo įneštas į UAB „( - )“ kasą pinigų sumas, 2008 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2778 apie tariamai A. G. išmokėtą pinigų sumą, 2008 m. gruodžio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 08-06 ir 2008 m. gruodžio 31 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 08-07 užskaityti nepagrįstai išmokamiems dividendams už A. G. tariamas skolas, ir juos panaudojo, padarant didelę žalą UAB „( - )“, o taip pat tuo, kad būdamas atsakingas už UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą – UAB „( - )“ neišsaugojo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registro, 2008 m. gruodžio 9 d. neatliko perduodamo turto inventorizacijos, kai materialiai atsakingas asmuo A. D. perdavė turtą kitam materialiai atsakingam asmeniui A. G., surašė ir pasirašė 2008 m. spalio 31 d. avansinę apyskaitą Nr. 26, kurioje nurodė netikslius duomenis, neišsaugojo UAB „( - )“ pinigų priėmimo kvitų serijos BUH 1520885 ir KPO GEN 40473, BUH 2666451-2666550, pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos, į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą įtraukė neteisingus duomenis apie ūkinės operacijos turinį, įrašant į 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753 apie jo tariamai gautas pinigines lėšas, į 2008 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderį serija GEN Nr. 40487 apie jo tariamai įneštas į bendrovės kasą pinigines lėšas, į 2008 m. spalio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2778 apie tariamai A. G. išmokėtas pinigines lėšas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d.

20750.

208Taigi, laikytina, jog nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo kaltinamas A. S., baigtos 2008 m. liepos 1 d., o nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo kaltinamas A. D. – 2008 m. gruodžio 9 d. Nusikaltimai numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje priskirtini apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį (redakcija galiojusi nusikaltimų padarymo metu iki 2014 m. gegužės 22 d.) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Tokiu būdu A. S. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2016 m. liepos 1 d., o A. D. – 2016 m. gruodžio 9 d. ir todėl nė vieno iš jų atžvilgiu negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

20951.

210Panaikinus Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutarčių dalis dėl bylos nutraukimo, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo klausimas dėl A. S. ir A. D. sprendžiamas iš naujo.

21151.1.

212Nuteistasis A. D. minėtų Kauno apygardos teismo nutarčių neskundė, o apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog neprašo tęsti procesą ir nesiekia išteisinimo dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau buvo minėta BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamąjį procesą. Taigi, pagal naują reglamentavimą, tiek Kauno apygardos teismas galėjo, tiek Lietuvos apeliacinis teismas gali A. D. atžvilgiu nebetęsti bylos nagrinėjimo ir nutraukti bylą, nes jis nereikalauja tęsti procesą. Panaikinus Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutarčių dalis dėl A. D. ir priimant naują sprendimą negali būti pasunkinama jo padėtis, todėl jam neprašant tęsti procesą, negali būti sprendžiamas klausimas, ar jo veiksmuose yra minėtų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai. Tokiu būdu turi būti priimtas analogiškas sprendimas ir baudžiamoji byla dėl A. D. kaltinimo padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje nutraukiama, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

21351.2.

214Nuteistasis A. S. tiek apeliaciniame skunde dėl minėtų Kauno apygardos teismo nutarčių, tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog siekia, kad jis būtų išteisintas dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau buvo minėta, BPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu, ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, pagal naują reglamentavimą, kai kaltininkas reikalauja tęsti procesą, tai procesas yra tęsiamas ir baigiamas nuosprendžiu, kuriame turi būti pasisakyta dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo (BPK 303 straipsnio 4 dalis), o tai teismas gali padaryti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, t. y. ištyrė visus įrodymus, kad dėl A. S. būtų galima spręsti klausimą, ar yra nusikalstamų veikų numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje objektyvieji požymiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK numatytų veikų objektyviųjų požymių konstatavimas nėra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, tačiau toks konstatavimas turi neperžengti asmens „įtarimo būklės“ aprašymo ir tapti asmens kaltumo pripažinimu.

21551.3.

216BPK 303 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. BPK 327 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismas nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Taigi abiejų instancijų teismuose, konstatavus, jog suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, o kaltininkui reikalaujant tęsti procesą, baudžiamasis procesas turi būti nutraukiamas nuosprendžiu.

21751.4.

218Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją procesą dėl A. S. nutraukė nutartimis, priimtomis esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso normų reikalavimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog panaikinus skundžiamų nutarčių dalis, kuriomis nutrauktas baudžiamasis procesas, kaltinant A. S. nusikalstamų veikų numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, galima, konstatavus, jog jo veiksmuose yra objektyvieji šių nusikalstamų veikų požymiai, priimti kitą sprendimą, t. y. baudžiamąjį procesą nutraukti nuosprendžiu.

21951.5.

220BPK 326 straipsnis nustato apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšis, priklausomai nuo to, dėl kokio teismo priimto procesinio dokumento – nuosprendžio ar nutarties byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. BPK reglamentuoja, kokiais atvejais teismas išnagrinėjęs bylą dėl apskųsto nuosprendžio gali priimti nutartį ar nuosprendį (BPK 326 straipsnio 1, 2 dalys) ir kokius sprendimus teismas gali priimti išnagrinėjęs bylą dėl apskųstos nutarties (BPK 326 straipsnio 5 dalis). BPK 326 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųstos nutarties, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį: atmesti apeliacinį skundą; panaikinti nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; pakeisti nutartį; perduoti bylą prokurorui, jeigu paaiškėja šio kodekso 403 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas pagrindas; panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą. Taigi šio straipsnio 5 dalyje nurodomos sprendimų rūšys, iš kurių viena yra pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimas ir naujo sprendimo priėmimas (BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktas). LAT kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 yra nurodęs, jog analizuojant BPK 326 straipsnio 5 dalies normos turinį apeliacinės instancijos teismo paskirties kontekste, pastebimi vidiniai prieštaravimai. Viena vertus, ši norma įtvirtina, kad teismo priimamo sprendimo procesinė forma yra nutartis, kita vertus, pagal 5 punktą apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, gali priimti naują sprendimą, įstatymui nenurodant tokio sprendimo procesinės formos. Taigi šiuo atveju įstatyme nėra draudimo priimti nuosprendį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Tad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas); priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apskundimo instituto paskirtis yra ne tik teisinėn atsakomybėn patraukto asmens (nuteistojo) teisių, bet ir kitų asmenų, inter alia nukentėjusiojo, teisių ir teisėtų interesų, taip pat viešojo intereso, valstybės teisinės tvarkos gynimas ir apsauga. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, yra ne kartą konstatavęs (1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja ir tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

22151.6.

222LAT minėtoje nutartyje pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir nutarčių, paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2014, 2K-418-699/2015). Įgyvendinant šią užduotį apeliacinės instancijos teismui įstatymas suteikia teisę iš esmės nagrinėti bylą: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą, ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis. Pažymėtina ir tai, kad skundus dėl pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių apeliacinės instancijos teismas nagrinėja teismo posėdyje BPK 323 ir 324 straipsniuose nustatyta tvarka (BPK 325 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, turi turėti visas teisines galimybes iš esmės tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą tiek formos, tiek turinio prasme, ištaisant nustatytus pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo trūkumus ir klaidas. Tokiu būdu, panaikinus Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutarčių dalis dėl A. S. baudžiamosios bylos nutraukimo, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo klausimai gali būti sprendžiami ir nuosprendžiu.

22351.7.

224Apeliacinės instancijos teismas pagal faktines bylos aplinkybes nustatė, kad A. S. veiksmai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, o kaltinamajame akte išdėstytas kaltinimas dėl šių nusikalstamų veikų buvo pagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visus įrodymus iki priimant skundžiamas nutartis iš esmės ištyrė.

225Dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje požymių

22651.8.

227BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama - įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007). Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012).

22851.9.

229BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Sprendžiant klausimą, ar yra BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai.

23051.10.

231Pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog buvo suklastoti ir panaudoti žinomai suklastoti tikri dokumentai – 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraštis Nr. 06-016 ir 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraštis Nr. PM044 dėl 1 144,565 m3 dėl dviejų pjovimo spygliuočių medienos kodas DP-L pervežimo ir apskaitos tikslu pasisavinti A. S. patikėtą svetimą UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą – 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medieną 517 859,70 Lt vertės. UAB „( - )“ krovinio gabenimo važtaraštyje Nr. 06-016 grafoje „Gavėjas“ nurodyta: A. S., Sakalų g. 41, Ringaudai, Kauno rajonas; pakrovimo vieta: ( - ), data 2006 m. gegužės 2 d., laikas 9 val. 00 min.; iškrovimo vieta: Kauno raj., data 2006 m. gegužės 2 d., laikas – nenurodytas. Važtaraštyje užfiksuota, kad gabenama 800,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos, kodas DP-L. Krovinio važtaraštį išrašė apskaitininkė R. K., parašas yra, o važtaraščio grafose „Prekes gavo“, „Transporto priemonė“ ir „Vairuotojas“ nėra įrašų. Gi, apie 344 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos pervežimus 2006 m. jokių krovinio gabenimo važtaraščių nėra. 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraštyje Nr. PM044 nurodoma ši informacija: iš sandėlio „Mediena bendras“ 344 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos, kodas DP-L, 157 810,42 Lt vertės, perduodama į sandėlį „Mediena perduota saugoti“; prekes išdavė J. P., parašas yra; grafoje „Prekes priėmė“ nurodytas tik J. P., bet parašo nėra. Pagal 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraštį Nr. PM044 tariamai esanti 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių mediena, kodas DP-L, kompiuterine programa buvo perkelta iš vieno tariamo bendrovės sandėlio į kitą, esančius tuo pačiu adresu - ( - ) Tikrovėje pagal abu minėtus važtaraščius medienos į naujas UAB „( - )“ patalpas adresu ( - ), niekas nepervežė. Tiesos neatitinkantys krovinio gabenimo 2006 m. gegužės 2 d. važtaraštis Nr. 06-016 (kuris neatitinka važtaraščiams keliamų formos ir turinio reikalavimų) ir vidaus 2006 m. liepos 31 d. važtaraštis Nr. PM044 buvo panaudoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje.

23251.11.

233A. S. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau jis patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis, susipažinęs su 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraščiu Nr. 06-016 bei 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraščiu Nr. PM044, parodė, kad šiuos važtaraščius mato pirmą kartą. Ant šių dokumentų nėra jo parašų, jis jų neprisimena. Jis neprašė R. K. išrašyti 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraščio Nr. 06-016, o sandėlininko J. P. neprašė jam išduoti 800,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos, kodas DP-L. Jis nėra iš bendrovės teritorijos esančios ( - ), išsivežęs 800,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos, kodas DP-L pagal šiuos važtaraščius. Nepamena, kur 2006 m. gegužės 2 d. UAB „( - )“ vykdė veiklą, t. y., ar ( - ), ar ( - ) Kai buvo parduoti pastatai adresu ( - ), kur savo veiklą vykdė UAB „( - )“, naujas savininkas liepė per du mėnesius persikraustyti. 2006 m. pavasarį vyko UAB „( - )“ persikraustymas. Įmonės turima mediena iš ( - ) į ( - ), buvo pervežama palaipsniui. Vežė bendrovės turėtu automobiliu VW LT-45, jo nuosavais automobiliais, daugiau nepamena. UAB „( - )“ teritorijoje adresu ( - ) buvo daug vietos ir pilnai galėjo tilpti 800,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos, kodas DP-L. Iš pervežtos medienos buvo pagaminti įvairūs gaminiai. Vidaus važtaraščio Nr. PM044 nepamena, nes jame nėra jo parašo. Negali paaiškinti, kodėl 2008 m. gruodžio 31 d. atliktos UAB „( - )“ inventorizacijos metu nerasta 344 ir 800,565 kubinių metrų dviejų pjovimų spygliuočių medienos (kodas - DP-L), kurios vertė 517 859,70 Lt. Jo vadovavimo laikotarpiu UAB „( - )“ visa mediena buvo tvarkoje, kiek buhalterinėje apskaitoje buvo įtraukta medienos, tiek jos ir buvo. Kai pardavė UAB „( - )“ akcijas A. D., šis perėmė visą bendrovę su visu turtu. Jis neatsakingas už tuos dokumentus, kur nėra jo parašo. J. P. dirbo sandėlininku ir pats asmeniškai buvo materialiai atsakingas, pasirašė materialinės atsakomybės sutartį. UAB „( - )“ bendrasavininkiai Š. G. ir G. T. taip pat buvo materialiai atsakingi. UAB „( - )“ inventorizacijų buvo daryta tiek, kiek reikėjo. Jis nepamena kaip buvo daromos inventorizacijos (t. 11, b. l. 64-66, 74-75, 85-86, t. 12, b. l. 52-53). Šie jo aiškinimai byloje ištirtais įrodymais yra paneigti.

23451.12.

235Nuteistasis A. D. apygardos teisme parodė, kad, kai jis tapo bendrovės direktorius, reikėjo įvykdyti namelių gamybos užsakymą, dėl kurio buvo sutarta, kai dar UAB „( - )“ vadovavo A. S.. Vykdant šį užsakymą, A. D. pats užsakinėjo medieną, bendrovė ją pirko. Jei bendrovėje būtų buvę 800 kubinių metrų dviejų pjovimų spygliuočių medienos, butų nereikėję pirkti medienos užsakymui įvykdyti. Kai jis perėmė iš A. S. vadovavimą UAB „( - )“, adresu ( - ), kur bendrovė tuo metu vykdė savo veiklą, 800 kubinių metrų dviejų pjovimų spygliuočių medienos nebuvo. A. D. parodymus patvirtino ir kiti apklausti liudytojai.

23651.13.

237Liudytoja V. S. parodė, kad UAB „( - )“ nuo 1998 m. balandžio 16 d. dirbo buhalterės pareigose, nuo 2006 metų pavasario ji tapo vyriausia buhaltere. 2006 m. gegužės mėnesį jų bendrovei persikrausčius iš P. į ( - ), direktorius A. S. liepė išrašyti važtaraščius, kad galėtų pervežti medieną. 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraštį Nr. 06-016 išrašė apskaitininkė R. K.. Važtaraštyje nurodytas gavėjęs – UAB „( - )“ direktorius A. S., pasikrovimo vieta yra ( - ), vežama 800,565 m3 medienos. Vienu sunkvežimio vežimu negalima pervežti tokio didelio kiekio medienos, todėl turėjo būti kiekvienam vežimui išrašomas atskiras važtaraštis, o ne vienas bendras. Adresu ( - ), kur UAB „( - )“ vykdė savo veiklą, nebuvo patalpų bei vietos 800,565 m3 ir 344 m3 medienos kiekiui sandėliuoti. Gavėjo adresas važtaraštyje nurodytas būtent UAB „( - )“ direktoriaus A. S. namų adresas. 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraštis Nr. PM044 yra bendrovės UAB „( - )“ vidaus dokumentas. Pagal šį važtaraštį tik kompiuterinė programa perkelia medieną iš vieno sandėlio į kitą, tačiau šiuo atveju abu sandėliai yra nurodyti toje pačioje vietoje, t. y., adresu ( - ) Pagal šį važtaraštį mediena kaip buvo adresu ( - ) taip ir lieka. Kad reikia šitaip surašyti minėtą važtaraštį, jai nurodė A. S.. Pastarasis jai liepė perkelti medieną iš vieno sandėlio į kitą ir išrašyti važtaraštį. Šiame važtaraštyje nėra prekes priėmusio J. P. parašo. Mediena pagal minėtus važtaraščius buvo išvežta, o kur, ji nežino. Medienos bendrovėje UAB „( - )“ nebuvo. Jai niekas nepateikė jokio dokumento, t. y. PVM sąskaitos faktūros, kad ši mediena kažkam parduota. Ji negalėjo į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti tokio važtaraščio be prekes priėmusio asmens parašo, o kodėl įtraukė į apskaitą, paaiškinti negalinti. Direktorius A. S. jai sakė, kad ta mediena yra kažkur nuvežta kitur ir laikoma, nes bendrovės teritorijoje adresu ( - ), nėra vietos jai sandėliuoti.

23851.14.

239Liudytoja R. K. parodė, kad nuo 2004 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų liepos mėnesio ji dirbo UAB „( - )“ apskaitininkės pareigose. Į jos pareigas įėjo pildyti ir tvarkyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, suvesti į kompiuterinę programą visų įmonės darbuotojų dirbtas darbo valandas, paslaugų sąskaitas faktūras, medžiagų pirkimo sąskaitas faktūras, išrašyti pagamintų gaminių pardavimo sąskaitas faktūras ir krovinio gabenimo važtaraščius. Pirkimo ir pardavimo sąskaitas faktūras taip pat išrašydavo kasininkė ir vyr. buhalterė V. S.. Liudytoja pripažino, jog kažkieno tai nurodymu ji išrašė ir pasirašė 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraštį Nr. 06-016 dėl dviejų pjovimų spygliuočių medienos 800,565 m³. šio dokumento išrašymo aplinkybių ir kas pateikė jai duomenis apie dviejų pjovimų spygliuočių medienos 800,565 m³ kiekį, pakrovimo vietą – ( - ), patį gavėją A. S., neatsimena. Ji pažinojo UAB „( - )“ sandėlininką J. P. ir kai reikėdavo pastarojo parašų jis būdavo iškviečiamas į buhalteriją ir pasirašydavo ten, kur jam pasakydavo buhalteris.

24051.15.

241Iš liudytojo J. P. parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, seka kad nuo 2002 metų iki 2007 metų jis dirbo UAB „( - )“ sandėlininko pareigose. Jo darbo vieta pradžioje buvo ( - ). Jo sandėlyje buvo sandėliuojama dviejų pjovimų spygliuočių mediena. Į jo pareigas įeidavo priimti naujai atvežtą medieną, ją suskaičiuoti, perduoti medieną į gamybą. Vėliau įmonė persikėlė į ( - ). Jis atsimena, kad 2006 metais pavasarį, kai skyrėsi UAB „( - )“ savininkai A. S., Gintaras pavardės neprisimena ir Šarūnas, pavardės neprisimena, buvo liepta suskaičiuoti, kiek yra likę dviejų pjovimų spygliuočių medienos. Jis atsimena, kad tokios medienos buvo nemažas likutis. Liudytojui ikiteisminio tyrimo metu parodžius 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraščio Nr. 06-016 kopiją dėl dviejų pjovimų spygliuočių medienos DP-L 800,565 m³ gabenimo gavėjui A. S., adresu Sakalų g. 41, Ringaudai, Kauno r., paaiškino, kad jis pasirašė šį dokumentą UAB „( - )“ patalpose, adresu ( - ). Kadangi tame važtaraštyje dviejų pjovimų spygliuočių medienos (DP-L) kiekis įrašytas 800,565 m³, tai reiškia, kad toks kiekis ir buvo jo suskaičiuotas. Jis nematė tokio kiekio medienos išvežimo iš įmonės patalpų, adresu ( - ), jos pakrovimo, todėl kas, kokiu transportu ir kur vežė, nežino. Šiame važtaraštyje parašyta, kad pakrovimo vieta „( - )“, o iškrovimo vieta – „Kauno r.“. Taip pat liudytojas, susipažinęs su 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraščiu Nr. PM044, parodė, kad nors jis dirbo sandėlininku, tačiau jis jokių sandėlio dokumentų neturėjo, t. y. jų nevedė. Jis turėjo tik savo užrašų knygelę, kurioje pats tik dėl savęs pasižymėdavo kiek medienos gaudavo ir kiek atiduodavo į gamybą. Jis nepasirašinėjo jokių dokumentų dėl gautos medienos nei jos perdavimo į gamybą. Kai bendrovė 2006 m. persikraustė į naujas patalpas, esančias ( - ), į šias patalpas nebuvo pervežta mediena iš ( - ), kur anksčiau UAB „( - )“ vykdė savo veiklą, nes ( - ) visiškai nebuvo vietos sandėliuoti net ir nedidelių kiekių medienos. Kas su ta mediena nutiko, jis nežino. Dėl 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraščio Nr. 06-016 parodė, kad jis šiame važtaraštyje pasirašė kaip medieną išdavęs asmuo, tačiau nepamena, kas jam pateikė pasirašyti šitą važtaraštį. Kiekvieno mėnesio pabaigoje jis ateidavo į UAB „( - )“ buhalteriją, kur jam buhalterės pateikdavo visą aplanką su važtaraščiais ir pasakydavo, kur pasirašyti, o jis neskaitęs pateiktus važtaraščius pasirašydavo.

24251.16.

243Liudytojas A. D. parodė, kad jis dirbo bendrovėje vairuotoju, tačiau kai 2006 m. metais persikraustė bendrovė iš ( - ), kur anksčiau UAB „( - )“ vykdė savo veiklą, į ( - ), nebuvo pervežama jokia mediena. Kai bendrovė UAB „( - )“ vykdė savo veiklą, į ( - ), mediena buvo nuo pat pradžių perkama. Jis niekada UAB „( - )“, kuri persikraustė ir savo veiklą vykdė adresu ( - ), nematė didelio kiekio medienos, nes nebuvo kur jos sandėliuoti, todėl ji negalėjo būti paimta iš ( - ), UAB „( - )“ sandėlio ir pervežta. UAB „( - )“ neturėjo tokio transporto, kad persivežti didelį kiekį medienos. Susipažinęs su 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraščiu Nr. 06-016 parodė, kad pagal šį važtaraštį jis tikrai nepervežė nurodytos medienos, nes automobilis VW LT-45, valst. Nr. ( - ) nebuvo pritaikytas 800,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos vežimui, nes su juo vienu kartu buvo galima vežti tik 5 m3.

24451.17.

245Liudytojas V. S., susipažinęs su 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraščiu Nr. 06-016, parodė, kad pagal šį važtaraštį jis nepervežė nurodytos medienos, nes automobiliai, kuriais tuo metu naudojosi UAB „( - )“ – VW LT-45, valst. Nr. ( - ) Mercedes Benz ir Iveco autobusiukai, nebuvo pritaikyti pervežti tokiam dideliam kiekiui medienos, t. y., 800,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos vežimui.

24651.18.

247Tokiu būdu, darytina išvada, jog buvo suklastoti ir panaudoti žinomai suklastoti tikri dokumentai – 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraštis Nr. 06-016 ir 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraštis Nr. PM044 dėl 1 144,565 m3 dėl dviejų pjovimo spygliuočių medienos kodas DP-L pervežimo ir apskaitos UAB „( - )“. Juose buvo padaryti tikrovę neatitinkantys įrašai tuo metu bendrovei vadovavusio A. S. nurodymu turint tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą –

2481 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medieną 517 859,70 Lt vertės. Šis tikslas patvirtinamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytais įrodymais pripažįstant A. S. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

24951.19.

250Analogiškai pasakytina ir dar dėl dviejų tikrų dokumentų – 2008 m. birželio 30 d. dviejų kasos pajamų orderių serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456 suklastojimo ir panaudojimo, padarant didelę žalą.

25151.20.

252Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, o pirmosios instancijos teisme šiuos parodymus patvirtino, kad UAB „( - )“ įkūrė jis 1997 m. liepos 20 d. Nuo įkūrimo datos iki 2008 m. liepos 1 d. joje dirbo direktoriaus pareigose. Per darbo laikotarpį jis, kaip atskaitingas asmuo, iš UAB „( - )“ kasos imdavo grynus pinigus planuojamiems pirkimams ūkinėms išlaidoms ir tuos pinigus išleisdavo ūkinėms reikmėms. UAB „( - )“ buhalterijai jis visada pateikdavo už išleistus grynus pinigus pateisinančius dokumentus. 2007 metais UAB „( - )“ iš ( - ), persikėlė į ( - ). UAB „( - )“ administraciniame pastate ir gamybiniuose pastatuose buvo signalizacija, kuri veikė nepakankamai, pastoviai būdavo klaidingi signalizacijos suveikimai. UAB „( - )“ administracinis ir gamybiniai pastatai minėtu adresu buvo nuošalioje vietoje, aplinkui vyko gyvenamųjų namų statybos, buvo daug pašalinių žmonių, todėl įmonės patalpose nebuvo saugu laikyti didesnes grynųjų pinigų sumas. Todėl jam išduotus avansinius grynus pinigus laikydavo saugiau tik jam žinomoje vietoje, tai yra, ne UAB „( - )“ administraciniame pastate. Nuo 2007 m. jis pradėjo galvoti, kad norėtų parduoti įmonę dėl asmeninių priežasčių. 2008 metų pradžioje jį susirado A. D., kuris pareiškė norą pirkti UAB „( - )“ akcijas. Iki 2008 m. liepos 1 d. A. D. stebėjo įmonės veiklą, atvykdavo į įmonę ir būdavo kartu su juo. Jis su A. D. sutarė, kad jam parduos UAB „( - )“ akcijas už 200 000 Lt. 2008 m. liepos 1 d. jis akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „( - )“ 2 000 vienetų akcijų po 100 Lt pardavė A. D. ir atsistatydino iš direktoriaus pareigų. Jam buvo parodyti 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderiai serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456. A. S. paaiškino, kad tą dieną jis, kaip atskaitingas asmuo ir įmonės direktorius, atsiskaitė su įmone, t. y. orderiuose nurodytas sumas 1 490 574,11 Lt ir 33 909,95 Lt jis perdavė į įmonės buhalteriją ir buhalterė-kasininkė V. V. išrašė kasos pajamų orderius. Minėtus kasos pajamų orderius jis pasirašė, taip pat pasirašė vyr. buhalterė V. S. ir buhalterė-kasininkė V. V. (t. 11 , b. l. 38-39).

25351.21.

254Šie A. S. parodymai paneigiami tiek liudytojų V. S., V. V., tiek ir nuteistojo A. D. parodymais.

25551.22.

256Nuteistasis A. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. S. paprašė padėti parduoti UAB „( - )“. Nei vieno norinčio pirkti šią įmonę neatsirado. Kol ieškojo šiai bendrovei pirkėjo, pats domėjosi jos veikla. Kai jis nutarė įsigyti UAB „( - )“, t. y. šios bendrovės akcijas, A. S. pasakė, kad ketina šios bendrovės akcijas parduoti jam už 200 000 Lt, kad UAB „( - )“ kasoje yra „skylė“, t. y. nėra kasoje apie pusantro milijono Lt, bet yra įmonėje dividendai, kurie neišmokėti. Jis galėtų paimti dividendus ir padengti kasos skolą. Jis sutiko pirkti UAB „( - )“ su skola kasoje, kurią galvojo, kad galės padengti iš savo, kaip akcininko, dividendų. Kai jis įsigijo UAB „( - )“ akcijas, kasoje nebuvo grynųjų pinigų. Kadangi jis neturėjo grynų pinigų UAB „( - )“ akcijoms įsigyti, tai jis pasirašė dvi paskolos sutartis, t. y., kad jis A. S. skolingas po 100 000 Lt pagal kiekvieną paskolos sutartį. 2008 m. liepos 1 d. jis UAB „( - )“ patalpose, adresu ( - ), direktoriaus A. S. kabinete, pasirašė abi paskolos sutartis su A. S. ir UAB „( - )“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Pas direktorių A. S. į kabinetą atėjo buhalterė V. V. ir jam padavė pasirašyti 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753

2571 524 484,06 Lt sumai. Jis tą kasos išlaidų orderį pasirašė, tačiau grynųjų pinigų negavo. Taip buvo įformintas sandoris, kad perka UAB „( - )“ akcijas ir įmonę su skola kasoje. Nei A. S., nei V. V. pinigų sumos, nurodytos kasos išlaidų orderyje Nr. 2753, jam nedavė, kadangi sutiko pirkti bendrovę UAB „( - )“ su 1 500 000 Lt skolą ir pasirašydamas 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753 1 524 484,06 Lt sumai žinojo, kad ši suma jam nebus išmokėta.

25851.23.

259Liudytoja V. S., parodė, kad UAB „( - )“ nuo 2006 metų pavasario ji dirbo vyriausia buhaltere. 2005 metais pavasarį UAB „( - )“ buhalterės - kasininkės pareigose pradėjo dirbti V. V., kuri įmonės kasoje tvarkė įmonės grynuosius pinigus, pildė kasos knygas, išrašydavo kasos pajamų ir išlaidų orderius. Taip pat ji buvo atsakinga už medžiagų tvarkymą UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje. UAB „( - )“ direktorius A. S. pastoviai imdavo iš kasos pinigus įvairiems atsiskaitymams, tačiau jo išleidžiamos sumos, kurios būdavo surašomos į avansines apyskaitas, pagal jo pateiktus dokumentus, būdavo ženkliai mažesnės. Pagal 2008 m. sausio 31 d. avanso apyskaitą Nr. 2 2008 m. sausio 1 d. A. S. UAB „( - )“ buvo skolingas 1 462 008,21 Lt sumą. Ji direktoriui A. S. pasakė, kad tuos pinigus jis atneštų į įmonės kasą. Liudytojai parodžius UAB „( - )“ 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderius serija GEN Nr. 40456 ir serija GEN Nr. 40455, ši parodė, kad orderiuose nurodytų 1 490 574,11 Lt ir 33 909,95 Lt sumų įnešant į įmonės kasą ji nematė. Ji tik pasirašė buhalterės-kasininkės V. V. išrašytus minėtus kasos pajamų orderius. Taip pat ji nematė buhalterės-kasininkės V. V. skaičiuojant šias pinigų sumas. 2008 m. liepos 1 d. ryte direktoriaus kabinete matė A. S. ir A. D.. A. S. pasakė, kad A. D. yra naujas UAB „( - )“ direktorius ir akcininkas. A. S. paliepė buhalterei-kasininkei V. V. išrašyti kasos išlaidų orderį 1 524 484,06 Lt sumai. Buhalterė-kasininkė V. V. išrašė 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753 1 524 484,06 Lt sumai ir padavė A. S., kurį jis išsinešė. Po kurio laiko A. S. išsinešė A. D. pasirašytą 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753 1 524 484,06 Lt sumai. Tada šį kasos išlaidų orderį pasirašė ji ir buhalterė-kasininkė V. V.. Ji nematė, kad buhalterė-kasininkė V. V. A. S. ar A. D. būtų davusi 1 524 484,06 Lt pinigų sumą.

26051.24.

261Liudytoja V. V. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo buhalterės-kasininkės pareigose. Į jos pareigas įėjo tvarkyti kasos dokumentus: kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius, kasos knygą, ji buvo atsakinga už grynus pinigus, esančius įmonės kasoje, taip pat ji išrašinėjo PVM sąskaitas faktūras produkcijos pardavimui bei vedė atskaitingų asmenų avansines apyskaitas. UAB „( - )“ direktorius A. S. kaip atskaitingas asmuo imdavo iš kasos grynus pinigus įvairiems atsiskaitymams, pirkimams. Kiekvieno mėnesio pabaigoje jis jai pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias ji suvesdavo jo avanso apyskaitą. Dėl 2008 m. sausio 31 d. avanso apyskaitos Nr. 2 paaiškino, kad 2008 m. sausio 1 d. A. S. UAB „( - )“ buvo skolingas 1 462 008,21 Lt. 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderius serija GEN Nr. 40456 1 490 574,11 Lt sumai ir serija GEN Nr. 40455 33 909,95 Lt sumai, bei 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753 1 524 484,06 Lt sumai ji išrašė UAB „( - )“ direktoriaus A. S. paliepimu 2008 m. liepos 1 d. Šiais kasos pajamų orderiais UAB „( - )“ direktorius A. S., kaip atskaitingas asmuo, tik formaliai tokiu būdu parodė, kad grąžino jo žinioje buvusias grynųjų pinigų sumas į bendrovės kasą, o kasos išlaidų orderiu parodė, kad jas perdavė naujam UAB „( - )“ direktoriui A. D.. Ar realiai A. S. perdavė šiuos pinigus naujam direktoriui A. D., ji nežino. A. S. jai pasakė, kad 1 524 484,06 Lt sumą jis perduos A. D. pats asmeniškai savo direktoriaus kabinete. 2008 m. liepos 1 d. A. S. jai liepė išrašyti kasos išlaidų orderį 1 524 484,06 Lt sumai. Ji išrašė 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753 1 524 484,06 Lt sumai ir padavė A. S., kurį jis išsinešė. Po kurio laiko A. S. atnešė A. D. pasirašytą minėtą orderį. Tada šį kasos išlaidų orderį pasirašė ji ir vyr. buhalterė V. S.. Šios sumos ji iš įmonės kasos seifo neišdavė.

26251.25.

263Tokiu būdu, darytina išvada, jog buvo suklastoti ir panaudoti žinomai suklastoti tikri dokumentai – 2008 m. birželio 30 d. du kasos pajamų orderiai serija GEN Nr. 40456 1 490 574,11 Lt sumai ir serija GEN Nr. 40455 33 909,95 Lt sumai (bendra suma 1 524 484,06 ), kuriuose buvo įrašyti tikrovę neatitinkantys duomenys apie tai, kad A. S. į UAB „( - )“ kasą įnešė minėtas pinigų sumas. Juose buvo padaryti tikrovę neatitinkantys įrašai tuo metu bendrovei vadovavusio A. S. nurodymu turint tikslą tariamai teisėtai įforminti jam patikėto svetimo UAB „( - )“ priklausančio didelės vertės turto – piniginių lėšų 1 524 484,06 Lt sumai pasisavinimą. Šis tikslas patvirtinamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytais įrodymais pripažįstant A. S. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

264Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje požymių

26551.26.

266Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis ar asmenimis. Įmonės vadovas, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą. Taigi, nors pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar asmuo), tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-430/2013).

26751.27.

268Pagal BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, įstatymo 12 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Be to, įstatyme įtvirtinta ūkinių operacijų fiksavimo tvarka ir momentas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šios įstatymo nuostatos ir jų reikšmė aiškinant BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius parodo, kad šis nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į ją tam tikrų faktų, kaip tikrus nurodant faktus, kurių iš tiesų nebuvo, arba pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją.

26951.28.

270Pažymėtina ir tai, kad šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti atliekant tokias operacijas, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Šiuo atveju labai svarbūs padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi galima teigti, kad dažniausiai momentą, nuo kurio asmens veikla laikytina neteisėta, nulemia ne tiek apskaitos tvarkymo trūkumai (kurie savo ruožtu sudaro BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį), kiek tas mechanizmas, per kurį pasisavinamas turtas ar kitaip neteisėtai gaunamos lėšos ir kuris dangstomas apgaulingai tvarkant apskaitą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

27151.29.

272Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas: suvokė, kad tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus; numatė, kad dėl to bus visiškai ar iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; šių padarinių norėjo arba nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.

27351.30.

274Kaip jau buvo minėta A. S. buvo kaltinamas, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. birželio 30 d., būdamas atsakingas už UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą – neišsaugojo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registro, neatliko 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. gruodžio 31 d. inventorizacijų, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kada faktiškai susidarė 1 144,565 m3 dviejų pjovimo spygliuočių medienos trūkumas, 2008 m. birželio 30 d. neatliko perduodamo turto inventorizacijos, kai materialiai atsakingas asmuo A. S. perdavė turtą kitam materialiai atsakingam asmeniui A. D., į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė neteisingus duomenis apie ūkinių operacijų turinį – 2008 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderį serija GEN Nr. 40441, 2008 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2739, 2008 m. birželio 30 d. du kasos pajamų orderius serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456, kuriuose buvo įrašyti neteisingi duomenis apie jam išmokamas ir jo įnešamas į bendrovės kasą pinigines lėšas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 1 d.

27551.31.

276Iš jau pirmiau aptartų liudytojų V. S. ir V. V., betarpiškai buvusių atsakingų už UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tinkamą vedimą, parodymų seka, kad į buhalterinę apskaitą neteisingi duomenys apie ūkinių operacijų turinį – 2008 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderis serija GEN Nr. 40441, 2008 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2739, 2008 m. birželio 30 d. du kasos pajamų orderiai serija GEN Nr. 40455 ir serija GEN Nr. 40456, kuriuose buvo įrašyti neteisingi duomenis apie bendrovės vadovui A. S. išmokamas ir jo įnešamas į bendrovės kasą pinigines lėšas, buvo įtraukti būtent pagal A. S. pateiktus ar jo nurodymu išrašytus pirminius apskaitos dokumentus. Taip pat jis kaip vadovas neorganizavo UAB „( - )“ inventorizacijų atlikimo, nors jo manymu inventorizacijų buvo daryta tiek, kiek reikėjo, nors ir nepamena, kaip buvo daromos inventorizacijos. Iš nuteistojo A. D. parodymų seka, kad kai jis tapo UAB „( - )“ direktoriumi, iš buvusio direktoriaus A. S. neperėmė jokio bendrovės turto, nes jo nebuvo. Bendrovės pastatai, staklės ir žemė buvo nuomojami. Gamybai reikalingų žaliavų nebuvo. Inventorizacijos keičiantis materialiai atsakingiems asmenis bendrovėje „( - )“ nebuvo atlikta, nes nežinojo, kad reikia ją atlikti, be to neturėjo tam reikiamų žinių buhalterinės apskaitos tvarkymui bei direktoriavimo bendrovei patirties. Taip pat UAB „( - )“ direktorius A. S. neišsaugojo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registro, neatliko 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. gruodžio 31 d. inventorizacijų, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kada faktiškai susidarė 1 144,565 m3 dviejų pjovimo spygliuočių medienos trūkumas.

27751.32.

2782009 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/166 „Dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinė veiklos tyrimo rezultatų“ nurodyta, kad iš pateiktų UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentų negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o už apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus atsako ūkio subjekto atstovas. Laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. UAB „( - )“ generaliniu direktoriumi buvo A. S. (t. 6, b. l. 121-167).

27951.33.

280Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nustatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – apgaulingo apskaitos tvarkymo požymiai. Šiuo apgaulingu apskaitos tvarkymu iš esmės buvo dangstomas mechanizmas, per kurį buvo pasisavintas turtas, kas vėl gi aptarta skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje dėl A. S. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

28151.34.

282Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. S. veiksmuose yra tiek BK 300 straipsnio 3 dalyje, tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai, tačiau dėl abiejų nusikalstamų veikų yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, todėl baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutraukiama.

28351.35.

284Nesutiktina su apeliantų skundų argumentu, jog A. S. dėl šių nusikalstamų veikų turėjo būti išteisintas, nes prokurorė 2018 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio metu, baigus įrodymų tyrimą, pareiškė, jog ji nebelaiko pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį A. S. pareikštų kaltinimų. Iš tiesų šiame teisiamajame posėdyje prokurorė baigiamųjų kalbų metu išdėstė būtent tokią poziciją (t. 15, b. l. 110-123). Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas A. Venckus, reaguodamas į šį prokurorės pasisakymą, labai teisingai pažymėjo, jog „nėra ginčo dėl to, kad teisė vykdyti asmenų baudžiamąjį persekiojimą yra suteikta tik prokurorei, teismas negali to vykdyti savo iniciatyva ... prokurorė pareiškė, jog atsisako kaltinimo mano ginamajam padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Reik pripažinti, kad šiuo metu galiojanti BPK redakcija nenumato tokio veiksmo kaip kaltinimo atsisakymas atliekant įrodymų tyrimą teisme arba baigiant bylą nagrinėti teisme, todėl bet kokiu atveju asmens kaltės arba nekaltumo klausimas turi būti išspręstas priimamu teismo procesiniu dokumentu, šiuo atveju nuosprendžiu“. Apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi, nustatęs kaltinamojo akto trūkumus perdavė bylą prokurorui dėl visų nusikalstamų veikų. Kaip jau buvo minėta ši Kauno apygardos teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi buvo panaikinta ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti tam pačiam teismui vėl gi dėl visų nusikalstamų veikų.

285Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio

28652.

287Pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus tyčia pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės 2 042 343,76 Lt , kas sudaro 591 503,63 Eur, vertės turtą – 1144,564 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos 517 859,70 Lt vertės ir 1 524 484,06 Lt piniginių lėšų, priklausantį UAB „( - )“. A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs su A. S. ir bendrai veikdamas, padėjo A. S. pasisavinti A. S. žinioje buvusį svetimą – UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą, t. y. 1 524 484,06 Lt, kas sudaro 441 521,10 Eur.

28853.

289Nuteistieji A. S. ir A. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį, kuriuo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas numatytas atitinkamai kiekvienas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje ir juos išteisinti. Nuteistasis A. D. pateikia ir alternatyvius prašymus. Be to, nuteistasis A. S. nurodo, kad apygardos teismas padarė esminius BPK pažeidimus – bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, taip pat padaryti pažeidimai keičiant kaltinimą. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl šių nurodomų BPK pažeidimų jau yra aptarti pirmiau ir papildomai nekartojami. Nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jų kaltės.

29054.

291Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylą išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Vadovaujantis teismų praktika, teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014, 2K-164/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

29255.

293Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų dėl A. S. pripažinimo kaltu nepažeidė, o kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. S. atžvilgiu visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai, bylos duomenys buvo visiškai ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai argumentuotai išdėstyti, padarytos išvados pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvadomis dėl A. S. kaltės, jo nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuosprendis A. D. atžvilgiu naikintinas ir jis išteisintinas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismas ištyręs visus įrodymus neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai A. D. pripažino kaltu šios nusikalstamos veikos padarymu.

29456.

295Apeliantas A. S. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį nebaigęs įrodymų tyrimo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Kauno apygardos teismas iki priimant 2018 m. vasario 23 d., kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ištyrė visus įrodymus. Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. kovo 21 d. nutartimi panaikinus minėtą nutartį ir perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti tam pačiam teismui, pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutartimis atnaujino įrodymų tyrimą. Nors šios nutartys priimtos vienasmeniškai teisėjo, tačiau 2018 m. balandžio 6 d. teisiamajame posėdyje buvo perskaitytos, o protokole užfiksuota, jog atnaujinamas įrodymų tyrimas (t. 16, b. l. 26). Analogiškai ir 2018 m. gegužės 2 d. teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, jog skelbiamas įrodymų tyrimas (t. 16, b. l. 163). Šiame posėdyje, po to, kai A. S. atsisakė duoti parodymus, o A. D. nurodė, jog pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, taip pat buvo nutarta išvardinti rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, liudytojų, kaltinamųjų parodymus, nurodant jų pavadinimą ir vietą byloje (t. 16, b. l. 166-167). BPK 276 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami šio Kodekso 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tirdamas įrodymus nepažeidė BPK 276 straipsnio 5 dalies ir 290 straipsnio reikalavimų.

29657.

297Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Taigi objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Pagal suformuotą teismų praktiką tokiais atvejais kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-19-697/2015, Nr. 2K-89-303/2017, Nr. 2K-184-697/2017). Šiai nusikalstamai veikai būdinga ir tai, kad kaltininkas pasisavino ne bet kokį, o didelės vertės turtą, kurio sąvoka išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje, t. y. didelė turto vertė, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

29858.

299Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiškia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį nuosavu turtu, taip siekdamas naudos savininko sąskaita. Sprendžiant, ar kaltininkas, neteisėtai disponuodamas jos lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą turėjo kaltininkas, paimdamas pinigus, kurie turėjo būti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie kaltininko sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą, neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Darant išvadą dėl kaltininko veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-213/2012, Nr. 2K-382-489/2015).

30059.

301BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį; taigi kaltininko kaltumas baudžiamojoje teisėje negali būti preziumuojamas, o turi būti nustatomas dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

30260.

303Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, neatitinka tikrovės, nes jo kaltė pasisavinus iš UAB „( - )“ 2 042 343,76 Lt, kas sudaro 591 503,63 Eur vertės turtą įrodyta byloje esančių įrodymų visuma, o ne vien tik bendranuteistojo A. D. ir liudytojos V. V. parodymais.

30460.1.

305Specialisto išvadoje Nr. 5-2/166 „Dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ nurodyta, kad UAB „( - )“ dviejų pjovimų spygliuočių medienos nurašymas už 517 859,52 Lt rodo, kad UAB „( - )“ vadovai nesiėmė veiksmų apsaugoti bendrovei priklausančių materialinių vertybių (t. 6, b. l. 121-167). Specialisto išvadoje Nr. 5-2/134 „Dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ konstatuota, kad 2006 m. sausio 1 d. UAB „( - )“ buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2012 „Žaliavos ir medžiagos medienos gamybai“ įrašyta, jog bendrovė tuo metu turėjo 691,39 m3, o sąskaitoje Nr. 20146 – 549,414 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos (kodas – DP-L) likutį. Minėtoje išvadoje taip pat nurodoma, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „( - )“ dokumentus ir registrus 2006 m. liepos 31 d. 344 m3 ir 2006 m. gegužės mėn. 800,56 m3 dviejų pjovimų spygliuočių mediena (kodas - DP-L), buvo registruota kaip išvežta saugojimui, tačiau specialistams nebuvo pateikti transportavimo dokumentai, todėl jie negalėjo nustatyti ar mediena buvo pervežta, kada, kur ir kokie tiksliai kiekiai (t. 9, b. l. 139-197). Analogiška išvada apie 344 m3 ir 800,56 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos (kodas – DP-L) pervežimą ir laikymą, t. y. kad pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti ar mediena buvo pervežta, kada, kur ir kokie tiksliai kiekiai, kur faktiškai buvo laikomas toks kiekis medienos, buvo padaryta ir specialisto išvadoje Nr. 5-2/202 (t. 10, b. l. 38-66). Specialisto išvadoje Nr. 5-2/92 be jau pirmiau aptartų aplinkybių taip pat konstatuota, kad pagal UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus per laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. nenustatytas 344 m3 ir 800,56 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos (kodas – DP-L) panaudojimas, nors pati mediena užfiksuota kaip perduota saugojimui (t. 10, b. l. 94-133). Iš šių specialistų išvadų matyti, kad UAB „( - )“ turėjo didelį kiekį medienos likučių, kurie buhalterijos įrašuose užfiksuoti kaip perduoti saugojimui. Apie bendrovėje buvusį didelį kiekį medienos, iki išsikraustant į naujas patalpas, patvirtina ir teisme apklausti liudytojai.

30660.2.

307Iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų G. T., Š. G., V. S., V. B., A. B., A. D., A. K., V. S., R. P. parodymų matyti, kad 2006 m. balandžio 28 d. UAB „( - )“, adresu ( - ), buvo likę labai daug medienos, kuri nebuvo atvežta UAB „( - )“ persikrausčius į naujas patalpas, esančias adresu ( - ). Liudytojai A. D. ir V. S. patvirtino ir tai, kad bendrovėje dirbo vairuotojais ir tuo metu nebuvo tokių transporto priemonių, kad būtų galima pervežti 800 m3 medienos, o tomis, kurias turėjo transporto priemones būtų vežę 80-160 reisų, bet jie to nedarė (t. 14, b. l. 61-62, 148-149).

30860.3.

309Liudytoja R. K. patvirtino, kad ji išrašė 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo važtaraštį Nr. 06-016 dėl dviejų pjovimų spygliuočių medienos 800,565 m³ gabenimo gavėjui: A. S., Sakalų g. 41, Ringaudai, Kauno r., ir pasirašė kažkieno nurodymu. Tačiau ji nematė nei pakrovimo, nei išvežimo dviejų pjovimų spygliuočių medienos 800,565 m³ (t. 14, b. l. 12-13). Liudytojai V. S., V. B., A. B., A. D., A. K., V. S., R. P. taip pat patvirtino, kad adresu ( - ) niekada nebuvo didelio kiekio, tokio kaip 800,565 m3, medienos, kadangi ten nebuvo vietos, kur būtų galima sandėliuoti tokį didelį kiekį medienos.

31060.4.

311Liudytoja V. S. patvirtino, kad pagal 2006 m. gegužės 2 d. krovimo gabenimo važtaraštį Nr. 06-016 vienu vežimu neįmanoma išvežti 800,565 m3 medienos, todėl realiai turėjo būti išrašyta daugiau važtaraščių, o ne vienas bendras. Važtaraštyje nurodytas gavėjo adresas yra direktoriaus A. S. namų. Liudytoja taip pat patvirtino, kad 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraščiu Nr. PM044, t. y. kompiuterinėje programoje, buvo perkeliamas medienos kiekis 344 m3 iš vieno sandėlio į kitą, tuo pačiu adresu ( - ), bet realiai niekas niekur neperkėlė, nes medienos nebuvo UAB „( - )“, adresu ( - ) (t. 13, b. l. 147-151). Kad reikia šitaip surašyti minėtą važtaraštį, jai nurodė A. S.. Pastarasis jai liepė perkelti medieną iš vieno sandėlio į kitą ir išrašyti važtaraštį. Šiame važtaraštyje nėra prekes priėmusio J. P. parašo. Mediena pagal minėtus važtaraščius buvo išvežta, o kur, ji nežino. Medienos bendrovėje UAB „( - )“ nebuvo. Jai niekas nepateikė jokio dokumento, t. y. PVM sąskaitos faktūros, kad ši mediena kažkam parduota. Direktorius A. S. jai sakė, kad ta mediena yra kažkur nuvežta kitur ir laikoma, nes bendrovės teritorijoje adresu ( - ), nėra vietos jai sandėliuoti.

31260.5.

313Liudytojas J. P., kurio parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad didelį kiekį medienos skaičiavo ir matė, būtent adresu ( - ), tuo metu kai skyrėsi akcininkai, nes vienas iš jų paprašė suskaičiuoti bendrovėje esančią medieną. Tiksliai neatsimena, bet galimai suskaičiavo važtaraščiuose Nr. 06-016 ir PM044 nurodytą kiekį, t. y. 2006 gegužės 2 d. 800,565 m3; 2006 m. liepos 31 d. 344 m3, kadangi iš tiesų ten buvo daug medienos. Tokių didelių kiekių adresu, ( - ), nėra matęs ir ji nebuvo atvežta iš ( - ) (t. 5, b. l. 130-131, 137-140).

31460.6.

315Nuteistasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme taip pat tvirtino, kad 800 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medienos niekaip nebūtų tilpęs adresu ( - ). Ši teritorija taip pat nepritaikyta tokiam kiekiui laikyti ir sandėliuoti, daugiausiai galėjo tilpti 5 krovininiai automobiliai, o 800 m3 yra apie 34 krovininius automobilius. Jeigu mediena būtų laikome teritorijoje netinkamomis sąlygomis ji išsikraipytų ir būtų netinkama gamybai. Tuo metu, kai jis perėmė bendrovę, teritorijoje nebuvo medienos iš viso (t. 3, b. l. 165-166; t. 11, b. l. 185; 12, b. l. 5-8; t. 13, b. l. 151-154, 172-175).

31660.7.

317Įvertinus pirmiau aptartus įrodymus daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 344 m3 ir 800,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių mediena (kodas - DP-L) buvo tuo metu, kai UAB „( - )“ direktoriaus pareigas užėmė A. S.. Pagal juridinio asmens registrus ir 1995 m. rugsėjo 1 d. individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutarties Nr. 4 1.1.-1.4. punktus už bendrovės turtą buvo atsakingas direktorius A. S., kuris 1 144,565 m3 medienos nepervežė į naujas patalpas, nepateikė pateisinančių dokumentų apie šios medienos sunaudojimą ir/ar saugojimo konkrečią vietą, taip pat tokių duomenų neperdavė naujajam savininkui-akcininkui A. D., nors jos likučiai ir buvo užfiksuoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Būtent jo nurodymu liudytoja V. S. surašė 2006 m. liepos 31 d. vidaus važtaraštį Nr. PM044 ir būtent jai A. S. aiškino, kad ta mediena yra kažkur nuvežta kitur ir laikoma. Kaip matyti jos trūkumas 517 859,70 Lt sumai nustatytas tik 2008 m. gruodžio 31 d., kai buvo atlikta bendrovėje inventorizacija, tačiau šis faktas nepaneigia pirmiau nustatytų aplinkybių, jog mediena pasisavinta laikotarpiu, kai bendrovės direktorius buvo A. S., t. y. nuo 2006 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. birželio 30 d.

31860.8.

319Specialisto išvadoje Nr. 5-2/65 „Dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ konstatuota, kad UAB „( - )“ generaliniam direktoriui A. S. pagal avanso apyskaitą buvo įrašomi pinigų likučiai: 2003 m. liepos 1 d. - 828,73 Lt, 2003 m. gruodžio 31 d. - 1 131,66 Lt, 2004 m. sausio 1 d. - 0,00 Lt, 2004 m. gruodžio 31 d. - 2 654,16 Lt, 2005 m. sausio 1 d. - 152 654,16 Lt, 2005 m. gruodžio 31 d. - 205 026,13 Lt, 2006 m. sausio 1 d. - 205 026,13 Lt, 2006 m. gruodžio 31 d. - 1 213 294,81 Lt, 2007 m. sausio 1 d. - 1 213 294,81 Lt, 2007 m. gruodžio 31 d. - 1 462 008,21 Lt, 2008 m. sausio 1 d. - 1 462 008,21 Lt, 2008 m. birželio 30 d. - 1 490 574,11 Lt (t. 9, b. l. 1-75). Specialisto išvadoje Nr. 5-2/166 „Dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ nurodyta, kad A. S. avansinėje apyskaitoje laikė 1 462 006,21 Lt įmonės lėšas ir nenaudojo įmonės veikloje (t. 6, b. l. 121-167).

32060.9.

321Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė Ž. G. patvirtino savo specialisto išvadas ir papildomai paaiškino, kad bendrovėje buvo trys vadovai, t. y. A. S., A. D. ir A. G.. Tačiau viskas prasidėjo nuo A. S., kuris iš įmonės gavo 1 462 008,21 Lt ir tai buvo įforminta avanso apyskaitoje, todėl 2008 m. tokia jo skola nurašoma į kasą, t. y. suforminamas dokumentinis piniginių lėšų nurašymas iš A. S. avansinės apyskaitos į kasą, ir taip panaikinama skola bendrovei, o minėta pinigų suma skaitosi kaip esanti A. S. žinioje. Šioje situacijoje toks pinigų pervedimas iš avansinės apyskaitos į kasą reikalingas tam, kad atskaitingam asmeniui, kuriam pinigai buvo pervesti avansinėje apyskaitoje, nereiktų pateikti buhalterijai pateisinamų apskaitos dokumentų, kurie patvirtina minėtų pinigų teisėtą panaudojimą (t. 15, b. l. 6-10, 62-67, 78-87).

32260.10.

323Iš byloje esančių nuteistojo A. D. parodymų duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis nuo pirmųjų apklausų pripažino, kad jis įsigijo UAB „( - )“ iš A. S., kuris jau parduodamas nurodė, jog UAB „( - )“ kasoje trūksta apie pusantro milijono Lt, bet yra įmonėje dividendai, kurie neišmokėti, todėl jis kaip vienintelis akcininkas galėtų paimti dividendus ir padengti kasos skolą. Dėl to jis sutiko pirkti UAB „( - )“, nes tikėjosi padengti skolą iš savo, kaip akcininko, dividendų. Jis atvyko į UAB „( - )“ patalpas 2008 m. liepos 1 d., adresu ( - ), direktoriaus A. S. kabinete, kur pasirašė dvi paskolos sutartis, UAB „( - )“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2753 – 1 524 484,06 Lt sumai. Minėtą kasos išlaidų orderį į direktoriaus kabinetą atnešė buhalterė V. V., tačiau niekas jam nedavė orderyje nurodytos pinigų sumos grynais pinigais (t. 3, b. l. 165-166; t. 11, b. l. 185; 12, b. l. 5-8; t. 13, b. l. 151-154, 172-175). Tokius A. D. parodymus apie pinigų perdavimą patvirtino ne tik liudytoja V. V., bet ir liudytoja V. S., kuri parodė, kad 2008 m. liepos 1 d. nematė perduodamų pinigų. Ji tvirtino, kad tą dieną buvo tik išrašomi kasos pajamų ir išlaidų orderiai. Liudytoja V. S. taip pat nurodė, kad pagal 2008 m. sausio 31 d. avanso apyskaitą Nr. 2 2008 m. sausio 1 d. A. S. UAB „( - )“ buvo skolingas 1 462 008,21 Lt, todėl ji prašė pinigus įnešti į kasą. Nors bendrovės kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad buvo įnešami pinigai, bet ji nematė įnešamų pinigų. Taip pat nematė buhalterės-kasininkės V. V. skaičiuojant, išduodant ar priimant 1 490 574,11 Lt sumos (t. 13, b. l. 147-151). Liudytoja E. Š. parodė, kad kai 2008 m. liepos 4 d. A. D. įsigijo UAB „( - )“ akcijas, įmonė neturėjo pinigų (t. 13, b. l. 175-179). Iš to seka, kad A. S. išduoti pinigai jau buvo išleisti anksčiau ir 2008 m. liepos 1 d. A. D. pasirašydamas kasos išlaidų orderį Nr. 2753 negavo 1 524 484,06 Lt.

32460.11.

325Teisėjų kolegija iš dalies sutinka ir su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentu, kad tokie jo veiksmai nepagrįstai pripažinti kaip tęstinė nusikalstama veika, nes pagal suformuotą teismų praktiką – tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Nusikaltimų nuosavybei bylose paprastai teismai kaip tęstinę nusikalstamą veiką kvalifikuoja tokią veiką, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams.

32660.12.

327Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš pirmiau aptartų įrodymų visumos negalima padaryti kategoriškos išvados, jog A. S. veiksmai, kad ir padaryti tuo pačiu laikotarpiu, buvo apjungti vieningo sumanymo pasisavinti iš UAB „( - )“ jam patikėtą ir jo žinioje esantį turtą, t. y. tiek medieną, tiek pinigus. Tačiau jo nusikalstamą veiką išskaidžius į dvi nusikalstamas veikas, kad ir atitinkančias tą pačią BK 183 straipsnio 2 dalį, būtų pasunkinta jo padėtis, nes ir bausmes reikėtų skirti atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kaltinamajame akte išdėstytas kaltinimas, ir prokurorės pateiktame pakeistame kaltinime kalbama būtent apie tęstinės nusikalstamos veikos padarymą.

32860.13.

329Tokiu būdu darytina išvada, kad nuteistajam A. S. kaip UAB „( - )“ generaliniam direktoriui buvo patikėtas bendrovės turtas, kuris jam yra svetimas net tuo atveju, kai bendrovės direktorius ir akcininkas yra tas pats fizinis asmuo. Jis šiuo turtu neteisėtai disponavo, t. y. jis imdavo iš bendrovės pinigus, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė medieną, minėtą turtą pavertė savo nuosavu turtu, siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tokie jo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

33060.14.

331Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo A. S. argumentais, kad neaišku kokiais liudytojų V. S. ir V. V., nuteistojo A. D. parodymais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nes ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neturi įrodomosios reikšmės. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad liudytojos V. S., V. V., nuteistasis A. D. buvo apklausti pirmosios instancijos teisme ir davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat iš teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad esant neaiškumams, prieštaravimams, buvo tikslinami jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos minėti asmenys patvirtino ir teisme. Šių liudytojų bei nuteistojo A. D. parodymus patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai, ir kitų pirmiau minėtų liudytojų parodymai, kurie išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

33261.

333Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. D. padėjo A. S. pasisavinti UAB „( - )“ didelės vertės turtą – 1 524 484,06 Lt.

33461.1.

335Pažymėtina, kad nustačius, jog buvo padaryta nusikalstama veika bendrininkaujant, turi būti įrodyta ir tai, kuo pasireiškė kiekvieno bendrininko veiksmai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Minėta, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

33661.2.

337Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir motyvais, kad A. D. iš anksto susitaręs su A. S. ir bendrais veikdamas, padėjo A. S. pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad A. S. pinigus pasisavino dar iki pasirašant UAB „( - )“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį su A. D., todėl A. D. negalėjo nei dalyvauti tokio nusikaltimo padaryme, nei padėti, jų nevienijo bendra tyčia pasisavinti bendrovės turtą. Nors iš tiesų pats A. D. pripažįsta prieš pirkdamas bendrovės akcijas žinojęs, kad kasoje yra „skylė“, bet byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis A. S. inkriminuotu pinigų pasisavinimo laikotarpiu atliko kokius nors veiksmus padedančius A. S. pasisavinti pinigus. Net negalima teigti, jog jis žinojo, kad tuos pinigus pasisavino būtent A. S., norėjo, jog jie būtų pasisavinti ir taip siekė naudos turto savininko sąskaita.

33861.3.

339Iš tiesų byloje nustatyta, jog buvo suklastotas 2008 m. liepos 1 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2753, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad iš UAB „( - )“ kasos bendrovės direktoriui išmokėta 1 524 484,06 Lt, t. y. ta pinigų suma, kurią nuteistasis A. S. jau buvo pasisavinęs. Šiuo konkrečiu atveju A. D. veiksmus negalima vertinti kaip padėjimą A. S. pasisavinti UAB „( - )“ pinigines lėšas, net gi kaip padėjimą jam paslėpti jau padarytą nusikaltimą. Apygardos teismas, aprašydamas A. S. nusikalstamą veiką dėl minėtos pinigų sumos pasisavinimo, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, jog jis „...siekdamas paslėpti šio nusikaltimo – didelės vertės svetimo turto pasisavinimo požymius ir pėdsakus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 1 d., jis (A. S.) susitarė su A. D., kad klastojant dokumentus, A. S. parduos, o A. D. pirks UAB „( - )“ su šioje bendrovės kasoje esančiu 1 524 484,06 Lt (kas sudaro 441 521,10 Eur), kuriuos A. S. buvo pasisavinęs, trūkumu ...“ Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. S. iki 2008 m. liepos 1 d. pinigines lėšas jau buvo pasisavinęs, o suklastotais kasos pajamų orderiais ir kasos išlaidų orderiu jis siekė paslėpti nusikaltimą. Tačiau negalima padaryti išvados, jog A. D. savo veiksmais irgi siekė paslėpti nusikaltimą – A. S. jau padarytą turto pasisavinimą. Akivaizdu, kad padėjėjas savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veikos prisideda tada, kai pastarieji jau ketina padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Tuo padėjėjas sustiprina jau suformuotą kitų bendrininkų pasiryžimą nusikalstamai veikti bei palengvina nusikalstamos veikos padarymą, slėpimą. Be to, nusikaltimo slėpimas turi būti iš anksto pažadėtas, t. y. padėjėjas turi būti iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Kaip jau buvo minėta byloje nėra duomenų apie išankstinį A. S. ir A. D. susitarimą paslėpti nusikaltimą – turto pasisavinimą. A. D. žinojo, kad bendrovės kasoje trūksta pinigų (yra „skylė“), tačiau trūksta įrodymų, jog A. D. apskritai žinojo, kad jie buvo pasisavinti ir kad būtent A. S. yra pasisavinęs 1 524 484,06 Lt iš bendrovės kasos. Tokiu būdu, net negalima kalbėti apie A. S., kaip vykdytojo, ir A. D., kaip padėjėjo, bendrą tyčią nukreiptą į UAB „( - )“ piniginių lėšų pasisavinimą.

34061.4.

341Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Išteisinus A. D., naikintina ir jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

34261.5.

343Išteisinus A. D. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nuosprendis keistinas ir dėl A. S.: iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, jog A. S. pasisavino 1 524 484, 06 Lt padedant A. D..

344Dėl civilinio ieškinio

34562.

346Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priėmus išteisinamąjį nuosprendį dėl A. D., iš naujo sprendžiamas ir civilinio ieškinio 441 521,10 Eur sumai patenkinimo klausimas.

34762.1.

348Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kai priimamas išteisinamasis nuosprendis, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad A. D. išteisintas būtent šiuo pagrindu, todėl civilinio ieškovo T. R. civilinio ieškinio dalis

349441 521,10 Eur priteistina tik iš nuteistojo A. S.. Tokiu sprendimu nebus pasunkinama nuteistojo A. S. padėtis, nes ši suma buvo priteista solidariai iš jo bei A. D. ir pastarajam negalint atlyginti priteistos žalos, A. S. privalėtų atlyginti visą priteistos žalos sumą.

35062.2.

351Taigi, iš nuteistojo A. S. civiliniam ieškovui T. R. turi būti priteista ne tik 149 982,53 Eur, kurie priteisti skundžiamu nuosprendžiu, bet ir 441 521,10 Eur. Tokiu būdu bendra turtinės žalos suma sudarys 591 503,63 Eur.

352Dėl bausmės A. S.

35363.

354Nuteistasis A. S. prašydamas jį išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, skundžia nuosprendį pilnoje apimtyje, t. y. taip pat iš esmės ginčija ir jam paskirtą bausmę.

35564.

356Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame įtvirtinta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

35765.

358Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Apygardos teismas, skirdamas bausmę A. S. atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo asmenybę, kitas charakterizuojančias aplinkybes, paskyrė laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

35966.

360Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti nuteistajam A. S. BK 75 straipsnio nuostatas nurodė, kad jis pasisavino bendrovės turtą per ilgą laikotarpį, veikė tiesiogine tyčia, pasisavino ne tik pinigines lėšas, bet ir bendrovei priklausančią medieną ir tuo labiau pasunkino bendrovės ūkinę finansinę padėtį, sukeltos pasekmės turėjo įtakos ne tik bendrovei, bet ir ten dirbusiems asmenims, valstybės socialinių klausimų sprendimui, dėl savo nusikalstamos veikos nesigaili, atsisakė duoti parodymus ir nurodyti, kur galimai yra pasisavintas labai didelis kiekis medienos ir taip iš dalies atlyginti padarytą materialinę žalą.

36167.

362Teisėjų kolegijos nuomone apygardos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. gegužės 18 d. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. A. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą 2010 m. kovo 3 d. įtariant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl jo žinioje buvusio didelės vertės turto pasisavinimo bei apgaulingos apskaitos tvarkymo. A. S. 2010 m. kovo 3 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o 2013 m. balandžio 18 d. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (t. 11, b. l. 87, 91). Byloje nėra duomenų, kad A. S. būtų pažeidęs kardomąsias priemones. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo užbaigtas 2016 m. sausio 19 d., kaltinamasis aktas surašytas 2016 m. kovo 18 d. ir byla perduota teismui 2016 m. kovo 22 d., t. y. ikiteisminis tyrimas vyko beveik 6 metus. Teismui bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, jos nagrinėjimas buvo paskirtas 2016 m. gegužės 4 d., o nuosprendis paskelbtas 2018 m. birželio 18 d., t. y. byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau kaip du metus. Bendroje sumoje baudžiamasis procesas užtruko daugiau kaip 8 metus. Taip pat nebuvo įvertinta ir tai, kad pagal byloje esančius A. S. asmens duomenis jis yra susituokęs, turi 4 vaikus, iš kurių vienas mažametis, gim. 2012 m. spalio 1 d., administracinių teisės pažeidimų registro 2015 m. spalio 3 d. pažymoje apie galiojančias nuobaudas nurodyta, kad nebuvo baustas administracine tvarka (t. 11, b. l. 2-4, 8). Iš bylos duomenų matyti, kad visą minėtą laikotarpį A. S. nepadarė nusikaltimų.

36368.

364Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visos šios aplinkybės suteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, A. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu – iki 2017 m. spalio 6 d.) nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam įstatyme numatytam trejų metų terminui, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokiu būdu bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

36569.

366Nuteistajam A. S. taip pat išaiškinama, kad jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtos pareigos arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

367Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3-4 dalimis, 5 dalies 5 punktu, 328 straipsnio 1-4 punktais, 329 straipsnio 1, 4 punktais, 330 straipsniu, 331 straipsnio 3 dalimi, 369 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

368Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutarčių dalis dėl baudžiamosios bylos dalyje dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje nutraukimo panaikinti ir priimti naują sprendimą:

369Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje A. D. atžvilgiu nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies c punktas – redakcija galiojusi iki 2014 m. gegužės 22 d.).

370Pripažinti, jog A. S. veiksmuose yra nusikalstamų veikų numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje požymiai bei jis pagrįstai buvo kaltinamas šių nusikalstamų veikų padarymu ir baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies c punktas – redakcija galiojusi iki 2014 m. gegužės 22 d.).

371Kitų nutarčių dalių dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo ir kaltinimo keitimo nenaikinti ir nekeisti.

372Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį dėl A. D. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje ir dėl bausmės už šią nusikalstamą veiką jam skyrimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

373A. D. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

374A. D. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 6 dalimis, paskirta bausmė buvo subendrinta su 2017 m. vasario 22 d, nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir dėl galutinės laisvės atėmimo bausmės 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams jam paskyrimo.

375A. D. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įkaityta atlikta bausmės dalis pagal 2017 m. vasario 22 d. nuosprendį.

376A. D. panaikinti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

377A. D. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo solidariai su A. S. priteista 441521, 10 Eur civiliniam ieškovui T. R..

378Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį dėl A. S. pakeisti:

379A. S. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nusikaltimą numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje jis padarė padedant A. D..

380A. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtos 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

381A. S. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsniu,

382- jeigu jis probacijos laikotarpiu įvykdys jam nustatytą pareigą ir nepadarys šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

383- jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys jam paskirtos pareigos, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;

384- jeigu jis vykdys jam paskirtą pareigą, tačiau padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų;

385- jeigu jis be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtos pareigos arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

386Priteisti iš A. S. civiliniam ieškovui T. R. 441 521,10 Eur žalos atlyginimo ir nustatyti, kad iš A. S. bendra priteista civiliam ieškovui T. R. suma kartu su Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu iš jo priteistais 149 982,53 Eur yra 591 503,63 Eur.

387Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. 1) pagal nuteistųjų A. D. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos... 4. A. D. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo... 6. Iš nuteistojo A. S. priteistas 149 982,53 Eur žalos atlyginimas civiliniam... 7. Iš nuteistųjų A. S. ir A. D. solidariai priteistas 441 521,10 Eur žalos... 8. 2) pagal A. S., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato... 9. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi nutraukė baudžiamąją... 10. Ta pačia nutartimi baudžiamoji byla nutraukta ir dėl A. D., tačiau dėl jo... 11. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi patikslino Kauno... 12. Teisėjų kolegija... 13. I.... 14. Bylos esmė... 15. 1.... 16. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas... 17. 1.1.... 18. per laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. birželio 30 d.... 19. 1.2.... 20. taip pat jis per laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 1... 21. 441 521,10 Eur) trūkumu, taigi, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su... 22. 1.3.... 23. Iš viso nusikalstamais veiksmais A. S. paimdamas pasisavino svetimo UAB „( -... 24. 2.... 25. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas... 26. 2.1.... 27. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir ikiteisminio tyrimo... 28. 3.... 29. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi, pakeista 2018 m.... 30. 3.1.... 31. A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą... 32. 3.2.... 33. toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis pasisavino jo žinioje buvusį... 34. 3.3.... 35. Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę... 36. - nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos... 37. - nesilaikė Lietuvos Respublikos Įmonių Finansinės atskaitomybės 2001 m.... 38. -... 39. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.... 40. -... 41. nesilaikė BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų: „Į... 42. 4.... 43. A. D. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo,... 44. - 2008 m. liepos 1 d. pasirašė, UAB „( - )“ generalinio direktoriaus A.... 45. - toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 2 d. nurodė nieko... 46. - toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 2 d. nurodė nieko... 47. 5.... 48. Taip pat A. D. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos... 49. 6.... 50. Taip pat A. D. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę... 51. -... 52. nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos... 53. -... 54. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.... 55. -... 56. nesilaikė BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalyje... 57. -... 58. nesilaikė LR Vyriausybės nutarimu „Dėl mokesčiams apskaičiuoti... 59. -... 60. nesilaikė LR finansų ministro įsakyme „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų... 61. -... 62. nesilaikė BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų: „Į... 63. II.... 64. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 65. 7.... 66. Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 67. 7.1.... 68. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir... 69. 7.2.... 70. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad jis pirko... 71. 7.2.1.... 72. Pagal 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavina jam patikėtą ar jo... 73. 7.2.2.... 74. Nuteistojo nuomone, kad dėl aukščiau paminėtų priežasčių jo veiksmuose... 75. 7.2.3.... 76. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrininkavimą padedant A. S.... 77. 7.2.4.... 78. Apelianto nuomone, jo susitarimas su A. S. klastoti dokumentus, jog jam... 79. 7.3.... 80. Nuteistasis nesutinka, kad iš jo solidariai su A. S. būtų priteistas... 81. 7.4.... 82. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, nes jo... 83. 7.5.... 84. Kauno apygardos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl BK 76 straipsnio... 85. 8.... 86. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti, kaip neteisėtą ir... 87. 8.1.... 88. Nuteistasis įsitikinęs, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo... 89. 8.2.... 90. Apeliaciniame skunde aptariama LAT praktika apie esminius BPK pažeidimus... 91. 8.3.... 92. Nuteistasis teigia, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas... 93. 8.4.... 94. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi,... 95. 8.5.... 96. Iš 2011 m. balandžio 15 d. papildomos FNTT prie LR VRM Kauno apygardos... 97. 8.6.... 98. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino... 99. 8.7.... 100. Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 12 d.... 101. 8.8.... 102. Nuteistasis nesutinka, jog jo kaltę šioje nuosprendžio dalyje tariamai... 103. 8.9.... 104. Nuteistasis nesutinka ir su inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų atlikimo... 105. 9.... 106. Apeliaciniame skunde A. S. gynėjas advokatas A. Venckus prašo panaikinti kaip... 107. 9.1.... 108. Anot gynėjo, abi aukščiau nurodytos nutartys yra nepagrįstos ir... 109. 9.2.... 110. Gynėjo teigimu, gavęs jo skundą dėl 2018 m. kovo 28 d. nutarties, pirmosios... 111. 9.3.... 112. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tikrovės neatitinkančių duomenų... 113. 9.4.... 114. Gynėjas nurodo, kad priimdamas 2018 m. kovo 28 d. nutartį, pirmosios... 115. 9.5.... 116. Gynėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 3... 117. 9.6.... 118. Gynėjas taip pat nurodo, kad pats suformuluodamas naują kaltinimą A. S. 2018... 119. 9.7.... 120. Anot gynėjo, teismui pačiam suformulavus naują kaltinimą, buvo pažeistas... 121. 10.... 122. Apeliaciniame skunde A. S. prašo panaikinti kaip neteisėtas ir nepagrįstas... 123. 11.... 124. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė... 125. III.... 126. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 127. 12.... 128. Nuteistojo A. S. ir jo gynėjos advokato A. Venckaus apeliaciniai skundai dėl... 129. Dėl teismo šališkumo... 130. 13.... 131. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5... 132. 14.... 133. Apeliantas nuteistasis A. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo... 134. 15.... 135. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių apelianto teiginių nepatvirtina nei... 136. 16.... 137. Nelaikytina teismo šališkumu ir tai, kad teisėjas atskirais atvejais prašė... 138. 17.... 139. Apelianto A. S. manymu teisėjo šališkumą rodo ir nesavalaikis, anot jo,... 140. 18.... 141. Anot apelianto teismo šališkumą rodo ir nepakankamo laiko skyrimas A. D.... 142. 19.... 143. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo... 144. Dėl kaltinamojo akto trūkumų ir kaltinimo keitimo... 145. 20.... 146. Apeliantas A. S. nurodo, kad Kauno apygardos teismas iki 2018 m. vasario 23 d.... 147. 21.... 148. BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai... 149. 22.... 150. BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, kai... 151. 23.... 152. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra... 153. 24.... 154. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros... 155. 25.... 156. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartyje taip pat nurodė, kad... 157. 26.... 158. Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 159. 27.... 160. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų... 161. 28.... 162. BPK 256 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti kaltinime nurodytos veikos... 163. 29.... 164. Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš... 165. 30.... 166. Prokurorės pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą susijęs ne su nauju... 167. 31.... 168. 2018 m. gegužės 2 d. teisiamajame posėdyje, pradėjus įrodymų tyrimą, A.... 169. 32.... 170. Analogišką klausimą nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas A. Venckus... 171. 33.... 172. Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių Laisvių Konvencijos 6 straipsnio 1... 173. 34.... 174. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2015 m. liepos 10 d. galiojusioje ir nuo 2017 m.... 175. 35.... 176. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas... 177. Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d.... 178. 36.... 179. Apeliantai nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas A. Venckus apeliaciniuose... 180. 37.... 181. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš tiesų Kauno apygardos teismo 2018 m.... 182. 38.... 183. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties įžanginėje dalyje... 184. 39.... 185. BPK 254 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nagrinėjimo teisme metu, kai... 186. 40.... 187. Bylos nutraukimo klausimu teisiamojo posėdžio pirmininkas turi išklausyti... 188. 41.... 189. Tokiu būdu teisėjas vienasmeniškai, nerengiant teisiamojo posėdžio,... 190. 42.... 191. BPK 329 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo... 192. 43.... 193. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutarčių... 194. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties... 195. 44.... 196. Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme... 197. 45.... 198. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol... 199. 46.... 200. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad... 201. 47.... 202. Įgyvendinant Lietuvos Konstitucinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą... 203. 48.... 204. Apeliantas A. S. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK... 205. 49.... 206. A. D. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 300... 207. 50.... 208. Taigi, laikytina, jog nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo kaltinamas A.... 209. 51.... 210. Panaikinus Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d.... 211. 51.1.... 212. Nuteistasis A. D. minėtų Kauno apygardos teismo nutarčių neskundė, o... 213. 51.2.... 214. Nuteistasis A. S. tiek apeliaciniame skunde dėl minėtų Kauno apygardos... 215. 51.3.... 216. BPK 303 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas nuosprendžiu nutraukia... 217. 51.4.... 218. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją procesą dėl A. S. nutraukė... 219. 51.5.... 220. BPK 326 straipsnis nustato apeliacinės instancijos teismo sprendimų,... 221. 51.6.... 222. LAT minėtoje nutartyje pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo,... 223. 51.7.... 224. Apeliacinės instancijos teismas pagal faktines bylos aplinkybes nustatė, kad... 225. Dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje požymių... 226. 51.8.... 227. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose... 228. 51.9.... 229. BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511... 230. 51.10.... 231. Pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog buvo suklastoti... 232. 51.11.... 233. A. S. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau jis... 234. 51.12.... 235. Nuteistasis A. D. apygardos teisme parodė, kad, kai jis tapo bendrovės... 236. 51.13.... 237. Liudytoja V. S. parodė, kad UAB „( - )“ nuo 1998 m. balandžio 16 d. dirbo... 238. 51.14.... 239. Liudytoja R. K. parodė, kad nuo 2004 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų... 240. 51.15.... 241. Iš liudytojo J. P. parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnio 4 dalies... 242. 51.16.... 243. Liudytojas A. D. parodė, kad jis dirbo bendrovėje vairuotoju, tačiau kai... 244. 51.17.... 245. Liudytojas V. S., susipažinęs su 2006 m. gegužės 2 d. krovinio gabenimo... 246. 51.18.... 247. Tokiu būdu, darytina išvada, jog buvo suklastoti ir panaudoti žinomai... 248. 1 144,565 m3 dviejų pjovimų spygliuočių medieną 517 859,70 Lt vertės.... 249. 51.19.... 250. Analogiškai pasakytina ir dar dėl dviejų tikrų dokumentų – 2008 m.... 251. 51.20.... 252. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, o pirmosios instancijos teisme šiuos... 253. 51.21.... 254. Šie A. S. parodymai paneigiami tiek liudytojų V. S., V. V., tiek ir... 255. 51.22.... 256. Nuteistasis A. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. S. paprašė... 257. 1 524 484,06 Lt sumai. Jis tą kasos išlaidų orderį pasirašė, tačiau... 258. 51.23.... 259. Liudytoja V. S., parodė, kad UAB „( - )“ nuo 2006 metų pavasario ji dirbo... 260. 51.24.... 261. Liudytoja V. V. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo buhalterės-kasininkės... 262. 51.25.... 263. Tokiu būdu, darytina išvada, jog buvo suklastoti ir panaudoti žinomai... 264. Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje požymių... 265. 51.26.... 266. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės... 267. 51.27.... 268. Pagal BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į apskaitą privalu įtraukti... 269. 51.28.... 270. Pažymėtina ir tai, kad šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo... 271. 51.29.... 272. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris... 273. 51.30.... 274. Kaip jau buvo minėta A. S. buvo kaltinamas, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m.... 275. 51.31.... 276. Iš jau pirmiau aptartų liudytojų V. S. ir V. V., betarpiškai buvusių... 277. 51.32.... 278. 2009 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/166 „Dėl UAB „( -... 279. 51.33.... 280. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nustatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje... 281. 51.34.... 282. Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. S. veiksmuose yra tiek BK... 283. 51.35.... 284. Nesutiktina su apeliantų skundų argumentu, jog A. S. dėl šių nusikalstamų... 285. Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio... 286. 52.... 287. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. S.... 288. 53.... 289. Nuteistieji A. S. ir A. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m.... 290. 54.... 291. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 292. 55.... 293. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas BPK 20... 294. 56.... 295. Apeliantas A. S. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog... 296. 57.... 297. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 298. 58.... 299. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti... 300. 59.... 301. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo... 302. 60.... 303. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis nepagrįstai... 304. 60.1.... 305. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/166 „Dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės... 306. 60.2.... 307. Iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų G. T., Š. G., V. S., V.... 308. 60.3.... 309. Liudytoja R. K. patvirtino, kad ji išrašė 2006 m. gegužės 2 d. krovinio... 310. 60.4.... 311. Liudytoja V. S. patvirtino, kad pagal 2006 m. gegužės 2 d. krovimo gabenimo... 312. 60.5.... 313. Liudytojas J. P., kurio parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme... 314. 60.6.... 315. Nuteistasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme taip... 316. 60.7.... 317. Įvertinus pirmiau aptartus įrodymus daroma išvada, kad pirmosios instancijos... 318. 60.8.... 319. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/65 „Dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės... 320. 60.9.... 321. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė Ž. G. patvirtino savo... 322. 60.10.... 323. Iš byloje esančių nuteistojo A. D. parodymų duotų teisme ir ikiteisminio... 324. 60.11.... 325. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka ir su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo... 326. 60.12.... 327. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš pirmiau aptartų įrodymų visumos... 328. 60.13.... 329. Tokiu būdu darytina išvada, kad nuteistajam A. S. kaip UAB „( - )“... 330. 60.14.... 331. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo A. S. argumentais, kad neaišku... 332. 61.... 333. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. D. padėjo A. S. pasisavinti... 334. 61.1.... 335. Pažymėtina, kad nustačius, jog buvo padaryta nusikalstama veika... 336. 61.2.... 337. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir... 338. 61.3.... 339. Iš tiesų byloje nustatyta, jog buvo suklastotas 2008 m. liepos 1 d. kasos... 340. 61.4.... 341. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. D. kaltu... 342. 61.5.... 343. Išteisinus A. D. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nuosprendis... 344. Dėl civilinio ieškinio... 345. 62.... 346. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priėmus išteisinamąjį nuosprendį dėl... 347. 62.1.... 348. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kai priimamas išteisinamasis... 349. 441 521,10 Eur priteistina tik iš nuteistojo A. S.. Tokiu sprendimu nebus... 350. 62.2.... 351. Taigi, iš nuteistojo A. S. civiliniam ieškovui T. R. turi būti priteista ne... 352. Dėl bausmės A. S.... 353. 63.... 354. Nuteistasis A. S. prašydamas jį išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį,... 355. 64.... 356. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 357. 65.... 358. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje,... 359. 66.... 360. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti nuteistajam A. S. BK 75... 361. 67.... 362. Teisėjų kolegijos nuomone apygardos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių,... 363. 68.... 364. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visos šios aplinkybės suteikia pagrindo... 365. 69.... 366. Nuteistajam A. S. taip pat išaiškinama, kad jeigu jis bausmės vykdymo... 367. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 368. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutarčių... 369. Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 222 straipsnio 1... 370. Pripažinti, jog A. S. veiksmuose yra nusikalstamų veikų numatytų BK 222... 371. Kitų nutarčių dalių dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo ir kaltinimo keitimo... 372. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį dėl A. D.... 373. A. D. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinti,... 374. A. D. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4... 375. A. D. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio... 376. A. D. panaikinti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą... 377. A. D. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo solidariai su A. S.... 378. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį dėl A. S.... 379. A. S. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad... 380. A. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (redakcija... 381. A. S. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo... 382. - jeigu jis probacijos laikotarpiu įvykdys jam nustatytą pareigą ir... 383. - jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per... 384. - jeigu jis vykdys jam paskirtą pareigą, tačiau padarys kitų teisės... 385. - jeigu jis be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtos pareigos... 386. Priteisti iš A. S. civiliniam ieškovui T. R. 441 521,10 Eur žalos atlyginimo... 387. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....