Byla e2A-1280-560/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Nobus LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Miravita“ ieškinį atsakovui UAB „Nobus LT“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas UAB „Miravita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo UAB „Nobus LT“ 8 019,81 Eur skolą, 13,20 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-08-27 tarp šalių buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. SB 2015/07/27, kurios pagrindu UAB „Miravita“ įsipareigojo atlikti polių betonavimo darbus, o UAB „Nobus Lt“ įsipareigojo sumokėti UAB „Miravita“ už atliktus darbus 76 460,61 Eur plius PVM atlygį. UAB „Miravita“ tinkamai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, 2016-05-27 tarp šalių buvo pasirašytas galutinis darbų atlikimo aktas Nr. 09/2 bei PVM sąskaita-faktūra serija MIR Nr. 039 13 620,23 Eur plius PVM sumai, viso 16 480,48 Eur. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį yra taikomas atvirkštinis PVM apmokėjimas į valstybės biudžetą, UAB „Miravita“ naudai pagal galutinį darbų atlikimo aktą Nr. 09/2 ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 039 turėjo būti sumokėta 13 620,23 Eur suma, tačiau pagal minėtus dokumentus ir subrangos sutarties pagrindu atsakovas ieškovui yra skolingas 8 019,81 Eur.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-08 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 80 19,81 Eur skolą, 13,20 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 033,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 590,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  3. Atsakovas UAB „Nobus LT“ dėl nurodyto teismo sprendimo pareiškė prieštaravimus ir nurodė, kad ieškovas darbus objekte atliko netinkamai, dėl ko buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai. Atsakovas, vadovaudamasis sutarties 8.3 punktu, turi teisę neatlikti mokėjimo už atliktus darbus, kol nustatyti darbų trūkumai nebus pašalinti. Ieškovas ištaisė atliktų darbų trūkumus, tačiau neperdavė atsakovui atliktų darbų dokumentacijos ir nepasirašė garantinio rašto, todėl atsakovui, remiantis sutarties 8.3 punkto b papunkčiu, nėra kilusi pareiga apmokėti už atliktus darbus.
  4. Ieškovas UAB „Miravita“ su atsakovo prieštaravimais nesutiko ir nurodė, kad sutarties 10.1.32 punkte nėra įrašyta garantijos suma, todėl ieškovas neprivalėjo atsakovui pateikti banko garantijos. Ginčo objekte generalinis rangovas buvo UAB „Fima“, kurio atstovams ieškovas tiesiogiai perdavė su darbų atlikimu susijusius dokumentus. Atsakovas buvo informuotas apie statybos darbų dokumentacijos perdavimą generaliniam rangovui UAB „Fima“ ir jokių pretenzijų ieškovui dėl dokumentų perdavimo nereiškė. Atsakovas, pasirašydamas galutinį darbų atlikimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą, pripažino pareigą atsiskaityti su ieškovu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-06 galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-08 preliminarų teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vertindamas ieškovo sutartinį įsipareigojimą banko garantija užtikrinti darbų atlikimą, teismas pažymėjo, jog sutarties 10.1.32 punkto a papunktyje nurodyta, kad reikalavimai atlikimo užtikrinimui numatyti sutarties bendrųjų sąlygų 1 priede. Pagal bendrųjų sąlygų 1 priedo 2 punktą, subrangovas privalo pateikti rangovui užtikrinimą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo. Tuo tarpu bendrųjų sąlygų 1 priedo 4 punkte nurodyta, kad bankas ar draudimo bendrovė turi įsipareigoti neatšaukiamai sumokėti atsakovui užtikrinimo sumą, numatytą bendrosiose sąlygose, per 8 darbo dienas gavęs pirmą raštišką atsakovo reikalavimą mokėti. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog atsakovas reikalavo ieškovą pateikti užtikrinimą praėjus sutartyje nustatytam 10 kalendorinių dienų terminui. Be to, darbų atlikimo užtikrinimo suma nėra nurodyta ir sutarties bendrųjų sąlygų 10.1.32 punkte, kuriame pagal bendrųjų sąlygų 1 priedo 4 punktą turėjo būti nurodyta šalių sulygta užtikrinimo suma. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas reikalavimą dėl darbų užtikrinimo pradėjo reikšti gavęs ieškovo raginimą sumokėti už atliktus darbus. Tokiu būdu teismas, išanalizavęs ir įvertinęs sutarties sąlygų turinį santykyje su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad šalys Sutartimi sulygo dėl darbų užtikrinimo banko garantija, kadangi sutartyje nėra nurodyta užtikrinimo suma, kai tokia sąlyga numatyta sutarties bendrųjų sąlygų 1 priedo 4 punkte. Įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovas visą darbų atlikimo laikotarpį nesikreipė į ieškovą dėl užtikrinimo, kai pagal bendrųjų sąlygų 1 priedo 2 punktą ieškovas privalėjo pateikti atsakovui užtikrinimą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo. Tokio pobūdžio aplinkybės liudija, jog šalys faktiškai neturėjo ketinimo užtikrinti darbų atlikimą banko garantija.
  2. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu sumokėti už atliktus darbus, teigė, jog ieškovas nepateikė jam atliktų darbų dokumentacijos, todėl jis, vadovaudamasis sutarties 8.3 punkto b papunkčiu, turi teisę neatlikti mokėjimo už atliktus darbus. Be to, atsakovo teigimu, jis, remdamasis sutarties 8.9 punktu, su ieškovu turi atsiskaityti tik po to, kai su juo už darbus atsiskaito užsakovas. Sutarties 8.3 punkto b papunktyje nurodyta, kad mokėjimo pažymos atsakovas gali neišduoti, jeigu ieškovas neatliko ar neatlieka kurio nors darbo arba neįvykdo įsipareigojimo, privalomų pagal Sutartį. Pagal Sutarties 8.9 punktą, visais atvejais atsakovas su ieškovu atsiskaito tik po to, kai su juo už darbus atsiskaitė užsakovas. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ieškovas su atliktais darbais susijusią dokumentaciją perdavė generaliniam rangovui UAB „Fima“ ir apie tai 2016-04-29 pranešimu informavo atsakovą. Tuo tarpu atsakovas savo atsikirtimus grįsdamas sutarties 8.9 punktu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog generalinis rangovas su juo neatsiskaitė už ieškovo atliktus darbus. Byloje pateiktas 2016-05-17 baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovas perdavė generaliniam rangovui UAB „Fima“ atliktus darbus už 1 750 346,18 Eur (su PVM). Be to, byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas reiškė pretenzijas ieškovui dėl atliktų darbų dokumentacijos perdavimo generaliniam rangovui. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad apie atliktų darbų dokumentacijos perdavimą generaliniam rangovui atsakovas buvo informuotas 2016-04-29, o 2016-05-27 šalys pasirašė galutinį darbų atlikimo aktą Nr. 09/2 bei PVM sąskaitą-faktūrą serija MIR Nr. 039 – 16480,48 Eur (su PVM) sumai, teismas darė išvadą, jog atsakovas pretenzijų ieškovui dėl atliktų darbų neturėjo ir nereiškė. Atsakovo nurodytos atsisakymo apmokėti už atliktus darbus priežastis, teismas vertino kaip vengimą vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, juolab, kad atsakovas priėmė atliktus darbus, o generalinis rangovas išreiškė padėką ieškovui už efektyvų ir kokybišką darbą.
  3. Pasak atsakovo, ieškovas darbus atliko nekokybiškai, dėl ko taisant darbų trūkumus jis patyrė nuostolius. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo, jog prieš pasirašant darbų priėmimo aktą, buvo nustatyti darbų trūkumai, kuriuos jis ištaisė ir pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Iš byloje pateiktos 2016-10-18 pretenzijos matyti, jog atsakovas kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad jo darbai neatitinka sutarties sąlygų, todėl reikalavo pašalinti atliktų darbų trūkumus. Pažymėtina, jog ieškinys teisme buvo gautas 2016-08-05. Taigi, atsakovo pretenzija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas darbus atliko nekokybiškai ar pažeidė sutarties sąlygas jau įvykus darbų perdavimui. Juolab, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, jog šiai dienai darbų rezultatu yra naudojamasi.
  4. Byloje taip pat nustatyta, jog galutinis darbų atlikimo aktas Nr. 09/2 yra abiejų šalių pasirašytas, todėl vertintinas kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Šalims pasirašius nurodytą aktą, teismas sprendė, jog atsakovas be išlygų patvirtino priėmęs, o ieškovas – perdavęs atliktus darbus. Tokiu būdu atsakovui tenka akto pasirašymo pasekmės, t. y. pareiga apmokėti ieškovui už atliktus darbus. Šalys sutarties 6.3 punktu sulygo, kad rangovas per 35 dienas nuo 6.2 punkte nurodyto akto pateikimo, patikrina darbus ir pasirašo arba motyvuotai atsisako pasirašyti baigiamąjį perdavimo-priėmimo aktą. Nors atsakovas patvirtino galutinį atliktų darbų aktą ir pasirašė ieškovo pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą, per nurodytą terminą su ieškovu neatsiskaitė. Akto, kuriuo yra įforminamas atliktų darbų priėmimas, pavadinimo neatitikimas pagal sutartį, savaime nereiškia, jog šalių pasirašytas galutinis atliktų darbų aktas nelaikytinas baigiamuoju perdavimo-priėmimo aktu, nurodytu sutarties 6.2 punkte. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį kad aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu ir tik lingvistiniu aiškinimu. Tokiu būdu akivaizdu, kad galutiniu darbų atlikimo aktu Nr. 09/2 ieškovas perdavė atsakovui atliktus darbus, todėl jis laikytinas baigiamuoju perdavimo-priėmimo aktu, nurodytu sutarties 6.2 punkte. Be to, atsakovas pranešimais ne kartą buvo ieškovo ragintas pasirašyti baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą, dėl ko, teismo vertinimu, atsakovui buvo suprantama, jog perduodant darbus bus pasirašytas būtent baigiamųjų darbų perdavimo-priėmimo aktas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovas UAB „Nobus LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-06 galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl nekokybiškai atliktų darbų. Atsakovas nuo 2016 m. balandžio mėnesio ragino ieškovą ištaisyti visus nustatytus atliktų darbų trūkumus, tačiau ieškovas į raginimus nereagavo bei darbų trūkumus nepašalino iki šiol: atsakovas 2016-04-14 raštu informavo ieškovą apie nustatytus darbų trūkumus bei pareikalavo juos pašalinti per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos. 2016-04-26 pakartotinai informavo UAB „Miravita“ apie nustatytus darbų trūkumus. UAB „Miravita“ nepašalinus visų nustatytų defektų, atsakovas 2016-10-18 pateikė pretenziją. 2016-11-24 AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė raštą dėl trūkumų šalinimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pasinaudojo teise, numatyta statybos sutarties Nr. SB 2015/07/27 8.3. (a) punkte.
  2. Sutarties 8.9. punktas numato, jog UAB „Nobus LT“ visais atvejais su UAB „Miravita“ atsiskaito tik po to, kai su juo už darbus atsiskaitė užsakovas UAB „Fima“. Šiuo atveju, UAB „Fima“ už dalį darbų nėra iki galo atsiskaitęs su atsakovu, dėl šios priežasties atsakovas negali apmokėti ieškovui už jo atliktus darbus.
  3. Vadovaujantis sutarties 10.1.32 punktu ieškovas įsipareigojo apsidrausti ir pateikti darbų atlikimo užtikrinimą sutarties specialiose sąlygose nurodytai sumai. Reikalavimai atlikimo užtikrinimui pateikti sutarties bendrųjų sąlygų 1 priede. Viena iš šių reikalavimų užtikrinimo sąlygų yra tai, kad tinkamas sutarties įvykdymas turi būti užtikrintas rangovui priimtino banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimo draudimu (atlikimo užtikrinimas). Atlikimo užtikrinimą, subrangovas privalo pateikti rangovui. Darbų atlikimo užtikrinimo suma yra nurodyta sutarties specialiųjų sąlygų 10.1.32 (i) punkte – 10 procentų nuo bendros sutarties sumos. Vien tai, jog atsakovas iki darbų atlikimo pabaigos nereiškė ieškovui reikalavimų pateikti banko garantiją, nepaneigia sutarties ir jos nuostatų privalomumo. Teismui buvo pateiktas 2016-01-05 susirinkimo protokolas, kurio 6 punkte pažymėta, kad subrangovas, norėdamas gauti likusią dalį atliktų darbų kainos, privalo pateikti garantiją.
  4. Ieškovas UAB „Miravita“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas ieškovo neužbaigtų darbų ir nepašalintų darbų trūkumų faktą kildiną iš dviejų faktinių aplinkybių: 1) Kenos geležinkelio stotyje prie apšvietimo prožektoriaus yra susiformavusi nemaža duobė; 2) Kenos geležinkelio stotyje guli atpjauta šulinio betono plokštė. Šalys sutartimi sutarė dėl polių betonavimo, armavimo bei ankerinės grupės ištaisymo darbų Vilniaus, Naujosios Vilnios, Kyviškių, Kenos geležinkelio stotyse, kelio ruože Naujoji Vilnia-Kyviškės, Kyviškės-Kena, Kena-v.s. su Baltarusija. Be pagrindinių sutartyje aptartų darbų, šalys papildomai susitarė, kad ieškovas papildomai atliks šulinių atpjovimo darbus, tačiau dėl atliekų išvežimo iš objekto nebuvo ir nėra susitarę nei žodžiu, nei raštu. Ieškovo žiniomis statybines atliekas iš objektų išveždavo atskirai samdos atliekų tvarkymo įmonės, todėl pretenzijos dėl atliekų šalinimo iš objekto yra nepagrįstos. Nepagrįstos pretenzijos ir dėl geležinkelio stotyje susidariusių duobių (grunto nelygumų), kadangi ieškovas jokių darbų susijusių su gerbūvio tvarkymu ir/ar šulinių, duobių kasimu, užpylimu nevykdė.
  5. Atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad ieškovas dar nėra tinkamai atlikęs sutartyje sulygtų darbų (neįskaitant be pagrindo reiškiamų pretenzijų dėl šiukšlių išvežimo ir duobės išlyginimo), tačiau konkrečiai neįvardina kokių iš sutartimi sulygtų darbų ieškovas nėra užbaigęs, todėl atsižvelgiant, jog atsakovas ieškovo atliktus darbus yra priėmęs ir perdavęs generaliniam rangovui, laikytina, kad ieškovas visus įsipareigojimus atsakovui yra įvykdęs.
  6. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Fima“ nėra atsiskaitęs su atsakovu už ieškovo atliktus darbus, kadangi UAB „Nobus LT“ nurodyta gautina suma gali būti gautina ne tik, kad už kitus atliktus statybos rangos darbus, bet net kitų sutarčių pagrindu, su kuriomis ieškovas nėra susijęs.
  7. Atsakovas visą darbų atlikimo laikotarpį nesikreipė į ieškovą dėl užtikrinimo, kai pagal bendrųjų sąlygų 1 priedo 2 punktą ieškovas privalėjo pateikti atsakovui užtikrinimą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo. Tokio pobūdžio aplinkybės liudija, jog šalys faktiškai neturėjo ketinimo užtikrinti darbų atlikimą banko garantija.
  8. Remiantis bendrųjų sąlygų 1 priedo 6 punktu, užtikrinimas turi galioti iki specialiosiose sąlygose nurodyto darbų baigimo termino prie jo pridėjus dar 28 dienas. Net jeigu šalys ir būtų susitarę dėl užtikrinimo garantijos, darbų atlikimo terminas buvo 2016-05-01, todėl darbų atlikimo užtikrinimo garantija turėjo galioti iki 2016-05-29. Atsižvelgiant į tai, kad darbų atlikimo užtikrinimo garantijos paskirtis yra užtikrinti darbų atlikimą, o visi darbai yra atlikti ir perduoti, užtikrinimo garantijos galiojimo terminai pasibaigę daugiau nei 6 mėnesius.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Apeliantas UAB „Nobus LT“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos 2016-11-24 rašto Nr. 2(KnGS)-852 „Dėl rastų trūkumų pašalinimo“, UAB „Nobus LT“ 2016-08-08 pakartotinės pretenzijos „Dėl neužbaigtų darbų“ bei UAB „Nobus LT“ apyvartos žiniaraščio kopijas, o ieškovas UAB „Miravita“ pateikė 2017-02-01 UAB „Fima“ bei atsakymą į 2016-11-24 raštą. CPK 314 straipsnyje įvirtintas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, kurio išimtys gali būti pateisinamos tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus įrodymus atsisakė priimti ir tirti arba būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus atsirado vėliau, t. y. jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai, susiję su darbų trūkumais ar atsiskaitymu, gali turėti įtakos vertinant apeliantų įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2015-08-27 sudarė subrangos sutartį Nr. SB 2015/07/27, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti polių betonavimo, armavimo bei ankerinės grupės ištaisymo darbus Vilniaus, Naujosios Vilnios, Kyviškių, Kenos geležinkelio stotyse, kelio ruože Naujoji Vilnia-Kyviškės, Kyviškės-Kena, Kena-v.s. su Baltarusija, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už atliktus darbus 92 517,34 Eur (su PVM) sumą (subrangos sutarties 4-5 punktai). 2016-05-27 šalys pasirašė galutinį darbų atlikimo aktą Nr. 09/2 bei PVM sąskaitą-faktūrą serija MIR Nr. 039 – 16480,48 Eur (su PVM) sumai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įsakymo 96 straipsnį, atsakovas pagal galutinį darbų atlikimo aktą Nr. 09/2 ir PVM sąskaitą-faktūrą serija MIR Nr. 039 ieškovui turėjo sumokėti 13 620,23 Eur, tačiau su ieškovu atsiskaitė iš dalies ir liko skolingas 80 19,81 Eur.

12Dėl atliktų darbų trūkumų

  1. Pasak apelianto, darbai buvo atlikti su trūkumais, todėl jam nekilo pareiga apmokėti už darbus, kol nebus ištaisyti trūkumai. Nustatyta, kad sutarties 2.1 punktu ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir jėgomis, ištekliais bei rizika iš savo medžiagų bei įrangos, jei medžiagos ir įrangos nepateikia atsakovas (rangovas), objekte pagal pridedamą projektą atlikti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytus darbus ir paslaugas. Baigti darbai turi būti tinkamai naudoti pagal paskirtį, kaip išdėstyta atsakovo reikalavimuose. Rangovas (atsakovas) įsipareigojo tinkamai, laiku ir kokybiškai atliktus visus darbus nustatyta tvarka priimti ir už priimtus darbus sumokėti sutartyje nustatytą kainą (sutarties 2.2 punktas). Šalys sutarė, jog ieškovas atliks polių betonavimo, armavimo bei ankerinės grupės ištaisymo darbus Vilniaus, Naujosios Vilnios, Kyviškių, Kenos geležinkelio stotyse, kelio ruože Naujoji Vilnia-Kyviškės, Kyviškės-Kena, Kena-v.s. su Baltarusija. Be šių darbų, šalys papildomai sutarė dėl šulinių atpjovimo darbų. Sutarties 6.3 punktas nustato, kad rangovas per 35 dienas nuo 6.2 punkte nurodyto akto pateikimo, patikrina darbus ir pasirašo arba motyvuotai atsisako pasirašyti baigiamąjį perdavimo-priėmimo aktą. 2016-05-27 tarp šalių buvo pasirašytas galutinis darbų atlikimo aktas Nr. 09/2.
  2. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.
  3. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
  4. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2008-08-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 str. Sprendžiant tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, ji turi būti įvertinta ne tik pagal ją reglamentuojančias sutarties sąlygos, bet ir pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus.
  5. Kaip jau nustatyta šios nutarties 21 punkte, 2016-05-27 galutinį darbų atlikimo aktą Nr. 09/2 pasirašė abi šalys, todėl atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, faktinių bylos duomenų visetą, vadovaudamasi išdėstytais teisiniais rangos (statybos rangos) aspektais, konstatuoja, kad atsakovo atliktų darbų akto pasirašymas, nenurodant jokių žymų su pastabomis ar išlygomis apie darbų trūkumus, kuomet sutartimi apeliantas buvo įsipareigojęs pastebėjus defektus per 35 dienas nuo akto pateikimo, patikrinti darbus ir arba aktą pasirašyti, arba motyvuotai atsisakyti jį pasirašyti (6.3 punktas), o ieškovas įsipareigojęs savo sąskaita pašalinti defektus, apeliantas, kaip užsakovas pažeidė pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą) (CK 6.662 straipsnis, 6.694 straipsnis), o priimdamas darbus nesielgė rūpestingai. Nors apeliantas nurodo, kad jis 2016-04-14, 2016-04-26, 2016-10-18 kreipėsi į ieškovą su pretenzijomis dėl darbų atitikimo sutarties sąlygoms bei reikalavo trūkumus pašalinti, tačiau teisėjų kolegija šias aplinkybes vertina kritiškai. Pažymėtina, kad pats apeliantas prieštaravimuose nurodė, kad ieškovas ištaisė atliktų darbų trūkumus. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo pretenzija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas darbus atliko nekokybiškai ar pažeidė sutarties sąlygas jau įvykus darbų perdavimui. Apeliantas, įrodinėdamas aplinkybes dėl darbų trūkumų, taip pat remiasi 2016-11-24 AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštu, kuriame nurodyta, kad prie apšvietimo prožektoriaus, esančio tarp kelių Nr. 1 ir Nr. 3, buvo rasta susiformavusi nuo lietaus didelė duobė, kelianti pavojų stoties darbuotojams, o tarp kelių Nr. 27 ir Nr. 29 buvo rasta gulinti atpjauta šulinio betono plokštė, kuri apsunkina stoties darbuotojų atliekamas pareigas (pvz. traukinių apžiūrą) ir sukelia pavojų susižeisti užkliuvus. Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes iš byloje esančios sutarties ir jos priedų turinio matyti, jog dėl atliekų išvežimo iš objekto šalys nebuvo sutarusios. Taip pat sutiktina su ieškovo argumentais, kad nepagrįstos ir apelianto pretenzijos dėl geležinkelio stotyje susidariusių duobių (grunto nelygumų), kadangi ieškovas jokių darbų, susijusių su gerbūvio tvarkymu ir/ar šulinių, duobių kasimu, užpylimu, nevykdė.

13Dėl darbų atlikimo užtikrinimo

  1. Apeliantas teigia, kad sutarties 10.1.32 punktu ieškovas įsipareigojo apsidrausti ir pateikti darbų atlikimo užtikrinimą sutarties specialiose sąlygose nurodytai sumai, o ieškovui nepateikus darbų atlikimo užtikrinimo, atsakovas neturi pareigos visiškai atsiskaityti su ieškovu. Sutarties 10.1.32 punkto a papunktyje šalys susitarė, kad reikalavimai atlikimo užtikrinimui numatyti sutarties bendrųjų sąlygų 1 priede. Pagal bendrųjų sąlygų 1 priedo 2 punktą, subrangovas privalo pateikti rangovui užtikrinimą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo. Tuo tarpu bendrųjų sąlygų 1 priedo 4 punkte nurodyta, kad bankas ar draudimo bendrovė turi įsipareigoti neatšaukiamai sumokėti atsakovui užtikrinimo sumą, numatytą bendrosiose sąlygose, per 8 darbo dienas gavęs pirmą raštišką atsakovo reikalavimą mokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas reikalavimą dėl darbų užtikrinimo aktyviai pradėjo reikšti, gavęs ieškovo raginimą sumokėti už atliktus darbus, kas liudija, jog šalys faktiškai neturėjo ketinimo užtikrinti darbų atlikimą banko garantija.
  2. Be to, šalys bendrųjų sąlygų 1 priedo 6 punkte susitarė, kad užtikrinimas turi galioti iki specialiosiose sąlygose nurodyto darbų baigimo termino prie jo pridėjus dar 28 dienas, todėl atsižvelgiant į tai, kad darbų atlikimo terminas buvo nustatytas 2016-05-01, o užtikrinimas galioja iki darbų baigimo termino prie jo pridėjus 28 dienas, taip pat į tai, kad darbų atlikimo užtikrinimo garantijos paskirtis yra užtikrinti darbų atlikimą, o sutartimi sulygti darbai yra atlikti, darytina išvada, kad užtikrinimo garantijos galiojimo terminas jau yra pasibaigęs, t. y. užtikrinimo garantija nebėra aktuali.

14Dėl generalinio rangovo galutinio atsiskaitymo su atsakovu

  1. Apeliantas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu sumokėti už atliktus darbus, vadovaujasi sutarties 8.9 punktu, kuriame nurodyta, jog jis su ieškovu turi atsiskaityti tik po to, kai su juo už darbus atsiskaito užsakovas. Šalys sutarties 8.9. punkte apibrėžė terminą atsiskaityti už atlikus darbus tik po to, kai su rangovu už darbus atsiskaitys užsakovas, t. y. ieškovo teisė gauti atlyginimą už atliktus darbus siejama su atsakovo užsakovo valia. Pagal sutartį ieškovas neįgyja jokių reikalavimo teisių į užsakovą, kuris gali atsisakyti mokėti atlyginimą atsakovui nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių. Minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai generalinės rangos sutartyje ar subrangos sutartyje nenustatyta subrangovo tiesioginių santykių su užsakovu, ir subrangovas negali pareikšti reikalavimo užsakovui sutarties pagrindu, tai generalinis rangovas negali remtis aplinkybe, kad jis su subrangovu neatsiskaito dėl to, kad su juo neatsiskaito užsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Taigi sutarties 8.9. punkte įtvirtinta atidedamoji sąlyga pažeidžia imperatyvų reikalavimą apibrėžti terminą įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti. Be to, iš 2017-02-01 rašto matyti, kad UAB „Fima“, išskyrus 2,5 procentų sutarties kainos sulaikymą, yra įvykdžiusi visus įsipareigojimus atsakovo naudai.
  2. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
  3. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o ieškovo – tenkinti, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 350,00 Eur.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Atsakovo UAB „Nobus LT“ apeliacinį skundą atmesti.

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš atsakovo UAB „Nobus LT“ ieškovo UAB „Miravita“ naudai 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai