Byla 1A-238/2013
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimos Garnelienės, teisėjų Rūtos Mickevičienės ir Elenos Vainienės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjui advokatui Sigitui Gedvilui, nuteistajam R. Š., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Iš nuteistojo R. Š. priteista nukentėjusiajai L. Š. 15 000 Lt neturtinei žalai bei 3 500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5R. Š. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti teisę į svetimą, L. Š. priklausantį turtą – 280 000 Lt pinigines lėšas, įgijęs pastarosios pasitikėjimą, žinodamas, kad ji nėra jam įsiskolinusi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytu adresu pagamino netikrą didelės vertės vertybinį popierių – 2008 m. birželio 15 d. paprastąjį vekselį, žinodamas, kad tekstas melagingas, atspausdino ir visiškai užpildė ant iš anksto nukentėjusiosios L. Š. pasirašyto lapo paprastojo neprotestuotino vekselio blanko, jame nurodydamas, kad L. Š. skolinga jam 280 000 Lt ir įsipareigoja iki 2010 m. vasario 15 d. grąžinti pinigus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2010 m. vasario 18 d. savo paties pagamintą netikrą vertybinį popierių – 2008 m. birželio 15 d. paprastąjį vekselį pateikė Šiaulių miesto 1-am notarų biurui vykdomajam raštui išduoti ir, gavęs vykdomąjį raštą iš notaro, jis, 2010 m. vasario 18 d. pateikė antstoliui R. K., adresu ( - ), kad išieškojimas būtų nukreiptas į L. Š. priklausantį turtą, tokiu būdu R. Š. apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į nukentėjusiosios L. Š. didelės, 280 000 Lt vertės, turtą.

6Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, šališkas ir neobjektyvus. Pirmosios instancijos teismas nesiekė nustatyti tiesos, nesigilino į bylos medžiagą, pažeidė jo teisę į sąžiningą procesą, surinktus duomenis vertino atsiedamas vieną nuo kito, daugelio įrodymų iš vis nevertino, neaptarė jų reikšmės. Nuteistojo nuomone, skundžiamame nuosprendyje neaptarti ir L. Š. parodymai, prieštaraujantys tiek apklaustų liudytojų, tiek R. Š. parodymams.

7Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad R. Š. neturėjo teisinio pagrindo reikalauti skolos iš L. Š., todėl L. Š. nebuvo pagrindo pasirašyti vekselį, nes tai neatitinka byloje surinktų įrodymų ir jiems akivaizdžiai prieštarauja. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. birželio 15 d. žemės sklypo, esančio ( - ), teritorijoje, L. Š. pasirašė paprastąjį vekselį 280 000 Lt sumai, kuriuo ji įsipareigojo R. Š. sumokėti 280 000 Lt iki 2010 m. vasario 15 d. L. Š. skola susidarė įvertinus žemės sklypo, esančio ( - ), kuris nuosavybės teise buvo perleistas L. Š., vertę (150 000 Lt), šio žemės sklypo paruošimą namo statybai (40 000 Lt) bei parduotuvės, esančios ( - ), įrengimą (90 000 Lt). 2008 m. birželio 15 d. vekselį užpildė savo ranka, o L. Š. savo ranka užrašė savo asmens kodą, vardą, pavardę bei gyvenamosios vietos adresą, kurį pasirašė laisva valia.

8Teigia, jog vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Cituoja ĮPVĮ 1 straipsnį, 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 2 punktą, 77 straipsnio 2 punktą, CK 1.105 straipsnio 1 dalį, 6.929 straipsnio 4 dalį ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartimis Nr. 3K-3-443/2005, Nr. 3K-3-8/2007, Nr. 3K-3-311/2008, Nr. 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-314/2010, pagrįsdamas savo teisėtus lūkesčius dėl L. Š. išrašyto vekselio.

9Išnagrinėjus bylą teisme buvo nustatyta, kad jis (R. Š.) mokėjo tiek už statybos darbus parduotuvėje, tiek už žemės sklypo paruošimo namo statybai darbus, o 2008 m. gegužės 30 d. žemės sklypo perleidimo sandoriuose užfiksuotos aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl tarp R. Š. bei L. Š. vekselio išrašymo dienai buvo susiklostę akivaizdūs turtiniai civiliniai santykiai.

10Teigia, kad L. Š. buvo nesąžininga ir sąmoningai nurodė neteisingas aplinkybes dėl jos namo statybos laikotarpio, siekdama pavėlinti anksčiau prasidėjusias namo statybas, ir siekia įrodyti, kad šio namo statyboms naudojo paskolos, gautos 2008 m. rudenį, pinigus, tačiau tokią jos versiją paneigia liudytojų G. J., V. Š., E. V., R. G., R. G., R. V., R. P., V. G., R. S. parodymai (2 t., b. l. 114, 4 t., b. l. 120, 192), jo paties parodymai (4 t., b. l. 107), L. Š. pateiktos PVM sąskaitos-faktūros iš UAB ( - ) statybinės medžiagos“, UAB ( - ). Be to, liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, jog jį sutikusi L. Š. prašė melagingai liudyti, kad prie jos namo ( - ), R. Š. finansiškai nėra prisidėjęs (1 t., b. l. 85-86). Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu kitoje baudžiamojoje byloje, kur jis apie vekselį nenurodė, nepagrįstai vertino kaip įrodymą, jog tuo metu nebuvo vekselio. Nuteistasis manė, jog užsiminus apie tai apklausos protokole, L. Š. gali imtis veiksmų ir perrašyti gyvenamąjį namą, nes vekselio apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Be to, nuteistasis pažymi, jog tuose parodymuose jis nenurodė, kad nėra išrašytas 2008 m. birželio 15 d. vekselis L. Š. vardu.

11Apeliantas nesutinka su teismo motyvais dėl žemės sklypų ( - ) sandorių perleidimo, nes L. Š. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad žemės sklypo ( - ) sklypo pardavimo klausimus su ja tvarkė būtent R. Š., o ne R. Š. sūnus A. Š. (kurio vardu šis žemės sklypas buvo registruotas). Pripažino, kad notarinėje 2008 m. gegužės 30 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina neatitinka tikrovės, nes už šį žemės sklypą R. Š. prašė 150 000 Lt (1 t., b. l. 39-40). Mano, kad šie parodymai atitinka ir R. Š. nurodytas aplinkybes, jog į vekselyje nurodytą 280 000 Lt sumą įeina ir 150 000 Lt suma už žemės sklypą, adresu ( - ). Vėliau, L. Š. siekdama paneigti anksčiau duotus parodymus teigė, kad pinigus už sklypą mokėjo A. Š., tačiau tokie jos parodymai prieštarauja anksčiau duotiems ir liudytojos L. J. parodymams. Nuteistasis pažymi, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-2-046-10 konstatuota, jog akivaizdu, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nuo pat pradžių buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti žemės sklypo pirkimo-pardavimo suma ir tarp R. Š. ir L. Š. galėjo kilti turtinio pobūdžio ginčas. Iš Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. 11/01-005 matyti, jog žemės sklypo, esančio ( - ), rinkos vertė 2008 m. gegužės 1 d. buvo 135 000 Lt. Liudytojas G. J. teisme parodė, jog tokio žemės sklypo vieno aro kaina tuo metu buvo apie 15 000 Lt, tai žino, nes jo draugas įsigijo ten žemės sklypą.

12Teigia, jog teismo išvada, jog už parduotuvės remontą buvo mokama iš ( - ) lėšų, o už gyvenamojo namo statybą mokėjo nukentėjusioji, yra prieštaringa, logiškai nepaaiškinama, iškreipianti byloje surinktų įrodymų turinį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ( - ) mokėjo pinigus R. Š., kad L. Š. perdavė savo pinigines lėšas R. Š., kad jis galėtų sumokėti už gyvenamojo namo pamatų statybą, kitų statybos darbų atlikimą. L. Š. 2012 m. birželio 4 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad R. Š. mokėjo dalimis už tai, ką jis padaro, jam sumokėdavo už darbą (4 t., b. l. 101), tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių šiuos nukentėjusiosios teiginius, nėra.

13Apeliantas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje neanalizuoti įrodymai dėl L. Š. iškeltos versijos, kad ji tuščiuose lapuose nurodė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė, todėl R. Š. galėjo paimti tokį lapą bei jį panaudoti 2008 m. birželio 15 d. vekseliui išrašyti. Nuteistojo nuomone, L. Š. versija yra akivaizdžiai melaginga, sugalvota siekiant išvengti prievolės. Šią nukentėjusiosios versiją paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. rašysenos specialisto išvada Nr. 11Š-107 (10), 2010 m. gegužės 10 d. dokumentų specialisto išvada Nr. 11Š-106 (10). Atkreipia dėmesį į tai, kad L. Š. civilinėje byloje, kurioje priimtas neįsiteisėjęs sprendimas, neigė, kad tai yra jos parašas. Apeliantas nurodo, jog rakto nuo namų, esančių ( - ), neturėjo. Be to, jis niekada nesiūlė L. Š. išrašyti tuščius lapus su asmens kodu, vardu, pavarde, jos gyvenamąja vieta, nematė ir negirdėjo, jog L. Š. savo mamai buvo išrašiusi tokius raštus, tokių lapų nebuvo rasta ir pas patį apeliantą. Liudytoja L. J. teisiamajame posėdyje negalėjo nurodyti nė vieno atvejo dėl tokių lapų naudojimo, tokių įrodymų nebuvo pateikta ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme. Skųsdama prokuratūros priimtus nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo L. Š. nurodydavo, jog pateiks įrodymus, kad jos mama yra panaudojusi tokius lapus, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Be to, 2012 m. birželio 4 d. teisiamajame posėdyje L. Š. parodė, kad mama niekur nepanaudojo lapelių su jos parašais. Taip pat, neįtikima nukentėjusiosios versija, kad toks lapas su L. Š. anketiniais duomenimis bei jos parašu buvo skirtas išrašyti įgaliojimui, nes ji (L. Š.) iš Š. buvo išvykusi tik dieną ar dvi, 2007 m. spalio įgaliojimas užpildytas jos ranka, jame nurodyta, kokius konkrečius veiksmus ji įgalioja atlikti savo motiną L. J., nukentėjusiosios minimas įgaliojimas neatitiktų CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų. Nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad tų lapų reikėjo tam, kad jos mama galėtų paimti įvairius statybos projektus bei jų pataisymus.

14Apelianto nuomone, nepagrįstai nesivadovauta R. S. parodymais, kad R. Š. jam rodė L. Š. pasirašytą vekselį dėl skolos. Aplinkybė, jog R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis tiksliai neprisimena jam parodytame vekselyje nurodytos sumos, o pirmą kartą apklaustas kaip liudytojas nurodė 280 000 Lt sumą, papildomai apklaustas teisme parodė, kad vekselyje nurodyta suma buvo didesnė nei 200 000 Lt, nerodo, kad liudytojo R. S. parodymai yra prieštaringi.

15Nuteistas teigia, kad jeigu byloje esančių abejonių negalima pašalinti, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, todėl įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nėra abejonių, kad vekselis ir buvo išrašytas būtent tomis aplinkybėmis, kurias nurodė R. Š..

16Apelianto nuomone, kad atsižvelgus į 2011 m. birželio 3 d. specialisto išvadą Nr. 11-745 (11) yra tikimybė, kad pirmiau buvo atspausdintas tekstas, o vėliau parašyti rankraštiniai įrašai, o tai patvirtina 2010 m. gegužės 10 d. dokumentų specialisto išvada Nr. 11Š-106 (10). Nuteistasis pažymi, jog 2010 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-161 (10) nurodyta, kad „tirti rekvizitų eiliškumą ir nustatyti, kas 2008 m. birželio 15 d. paprastajame vekselyje (neprotestuotiname) padaryta pirmiau – parašyti rankraštiniai įrašai „L. Š. ( - )“ bei parašas ar išspausdintas vekselio spausdintinis tekstas (blankas), nebuvo galima, nes minėti įrašai ir parašas su spausdintiniu vekselio tekstu neturi susikirtimo taškų“ (1 t., b. l. 110-111). Taip pat, pažymi, jog Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. neįsiteisėjusiame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-264-368/2011, net esant kad „tikėtina, jog 2008 m. birželio 15 d. paprastajame vekselyje šalia rankraštinio įrašo „L. Š.“ pasirašė L. Š.“, sprendė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. rašysenos specialisto išvados Nr. 11Š-107 (10) negalima laikyti įrodymu, nes specialisto išvados dėl L. Š. parašo yra tikėtinos, o 2011 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 11-745 (11) neduodama net tikėtina išvada tik nurodoma, kad yra tikimybė.

17Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog Šiaulių apygardos teismas, ištyręs visus įrodymus, 2012 m. kovo 28 d. nutartyje konstatavo, kad kaltinimą pagrįsti trūksta duomenų, tačiau po pastarosios nutarties priėmimo įrodymų, kurie būtų nepalankūs nuteistajam surinkta nebuvo, priešingai, teisiamojo posėdžio metu liudytojai parodė, kad L. Š. sąmoningai nurodė neteisingas aplinkybes apie jos namo statymo laikotarpį bei pagrindė akivaizdžius turtinius santykius tarp L. Š. bei R. Š., kas ir buvo pagrindas išduoti vekselį L. Š..

18Galiausiai apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, jog teismo baigiamajame akte negali būti nutylėjimų, argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo teismo baigiamojo teisės akto priėmimui. Teismo baigiamieji aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

19Nuteistasis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

20Atsikirtime į nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą nukentėjusioji L. Š. prašo nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji teigia, jog Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarytos ištyrus ir įvertinus visus įrodymus.

21Nukentėjusioji nurodo, jog 2009 m. nutraukus santykius su R. Š., pastarasis pradėjo ją persekioti, terorizuoti, gąsdinti ir teigti, jog ji jam yra skolinga. Nukentėjusioji kreipėsi į teisėsaugos institucijas, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis turimas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjant pastarąją bylą, apklausta kaip liudytoja R. M. parodė, jog nutraukus santykius su R. Š., jis ją taip pat persekiojo, grasino, reikalavo pinigų, dėl ko taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

22Be to, nukentėjusioji teigia, jog namo statyboms pinigų iš nuteistojo negavo, o žemės sklypą ( - ), nusipirko ne iš nuteistojo, o iš A. Š. pagal 2008 m. gegužės 30 d. sutartį ir už sklypą sumokėjo 35 000 Lt, dalį žemės sklypo tos pačios dienos dovanojimo sutartimi jai padovanojo A. Š., šia sutartimi jai dovanotas įvažiavimas, kuris priklauso ir juo naudojasi ir kitų sklypų savininkai, nes be įvažiavimo ji nebūtų galėjusi naudotis nusipirktu žemės sklypu. Nukentėjusioji pažymi, jog parduotuvė yra ( - ) nuosavybė ir įmonė savo lėšomis vykdė remontą, pirko statybines medžiagas. Įmonė buvo sudariusi su rangovais sutartis, už darbus mokėjo pagal sutartis, 2011 m. gruodžio 20 d. teisiamajame posėdyje pateikti dokumentai kas atliko darbus ir kas už juos mokėjo. Pateikė dokumentus ir dėl statybinių medžiagų įsigijimo namui ( - ) gatvėje, beveik 58 000 Lt sumai. Atkreipia dėmesį, jog nuteistasis nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo teiginius apie tai, kad už statybines medžiagas jis mokėjo iš savo lėšų. Be to, iš R. Š. 2007 – 2009 m. pajamų mokesčio deklaracijų turinio matyti, kad lėšų statyboms jis neturėjo, o nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog lėšas namo statybai jam skolino tėvas ir sesuo, nepagrįsti jokiais dokumentais. Priešingai nei R. Š., nukentėjusioji pateikė dokumentus, jog ji pagal 2008 m. rugsėjo 29 d. kreditavimo sutartį ėmė paskolą, be to, pinigų gavo ir iš tėvo V. J..

23Nukentėjusioji L. Š. taip pat teigia, jog apie vekselį sužinojo 2010 m. vasario mėnesį, nors jokio vekselio niekam, niekada nerašė. Dėl suklastoto dokumento kreipėsi į prokuratūrą, ginčijo vekselį civilinio proceso tvarka, byla šiuo metu nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, kuri yra sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Nukentėjusioji pažymi, jog nuteistasis vekselio surašymo aplinkybes visada nurodė labai aptakiai, nagrinėjamoje byloje jo parodymai skiriasi nuo parodymų duotų kitoje baudžiamojoje byloje dėl terorizavimo, be to, prieštaringi nuteistojo parodymai ir nagrinėjant šią bylą teisme. Nukentėjusioji L. Š. pastebi, kad nuteistojo prašymu apklausti liudytojai, dirbę prie namo, teigė, jog jiems mokėjo R. Š., tačiau jiems nebuvo žinoma, kieno tai buvo pinigai, nenurodė, kokios sumos buvo sumokėtos, nepateikti ir tuos faktus patvirtinantys dokumentai. Be to, liudytojai nurodė, kad jiems mokėta už darbus, kurie į vekselio sumą neįtraukti, nes pats nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad iš visos vekselio sumos, tik 40 000 Lt sumą sudaro už žemės sklypo paruošimą namo statybai suma (kitoje skundo dalyje nurodoma gyvenamojo namo pamatų įrengimo suma). Dalis liudytojų patvirtino, jog jiems mokėjo ir L. Š..

24Nukentėjusioji nesutinka su nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais faktais, kad žemės sklypas parduotas už sutartyje nurodytą tikrovės neatitinkančią kainą, ir pažymi, jog turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta žemės sklypo vertė 135 000 Lt sumai su sąlyga, kad yra atvesta elektra ir suformuotas pravažiavimas, tačiau L. Š. įsigijus sklypą šių dalykų nebuvo. Taip pat, byloje pateikta korporacijos ,,Matininkai” išvada dėl turto rinkos vertės, iš kurios matyti, kad sklypo vertė 65 000 Lt.

25Nukentėjusiojo L. Š. taip pat nurodo, jog R. Š. lankėsi jos gyvenamojoje vietoje Klaipėdos g. 70, turėjo nuo namo raktą, tuo metu ji rūpinosi parduotuvės remontu, todėl namuose motinai buvo palikti pasirašyti lapai bei rašymo priemonė. Pažymi, jog 2008 m. birželio 15 d. paprastasis vekselis užpildytas nuteistojo ranka, suma parašyta taip pat nuteistojo ranka, o specialisto išvadoje Nr. 11-745(11) nustatyta, kad yra tikimybės, jog pateiktame vekselyje pirmiau tuščiame lape buvo parašytas rankraštinis įrašas ,,a/k ( - ) L. Š. ( - ) ” ir šalia esantis parašas, o vėliau atspausdintas tekstas. Nukentėjusiosios nuomone, tai patvirtina faktą, kad nuteistasis suklastojo vekselį siekdamas savo naudai įgyti turtinę teisę į nukentėjusiosios didelės vertės turtą.

26Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė - atmesti.

27Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

28Nuteistojo apeliacinio skundo dalis susijusi su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų, reglamentuojančių vekselio prigimtį, jo sukuriamus civilinius teisinius santykius, bei ĮPVĮ, o taip pat LAT praktikos šios kategorijos civilinėse bylose, analize. Apeliantas nurodo, kad vekselio prigimtis, savybės, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui, o vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo įgaliojimo. Jis būtų visiškai teisus, jei tai būtų civilinio proceso tvarka nagrinėjamas ginčas tarp vekselio davėjo ir vekselio turėtojo. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas klausimas, ar vekselio turėtojas nuteistasis R. Š. pats pagamino vekselį ir jo pagrindu apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į nukentėjusiosios L. Š. didelės vertės turtą – 280 000 Lt pinigų sumą.

29Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra teisinga. Nuteistasis R. Š. deklaratyviai savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo baigiamasis aktas nėra aiškus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims ir taip pažeidžiama Konstitucija.

30Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas - tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas - BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

31Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. Š. apgaulės būdu įgijo teisę į svetimą, L. Š. priklausantį, turtą – 280 000 Lt pinigines lėšas. Svetimo turto įgijimas - tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas panaudojant apgaulę. Iš esmės tai neteisėtas fiktyvaus teisinio santykio sukūrimas, pagal kurį kaltininkas ar tretieji asmenys gauna svetimą turtą ar materialių civilinės apyvartos objektų teikiamą naudą (LAT nutartis Nr. 2K-44/2007). Išoriškai įgijimas gali atitikti turinio ir formos reikalavimus, kurie nustatyti CK atitinkamos rūšies turto sandoriams. ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam, tai numatyta ir CK 1.105 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodo, kad vekselyje pradedant nuo „280 000 ...“ iki „( - )“ parašė savo ranka (2 t., b. l. 179-180, 4 t., b. l. 103-106). Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-107 (10) nurodyta, kad tyrimui pateiktame 2008 m. birželio 15 d. paprastajame vekselyje rankraštinius įrašus prasidedančius „280 000 du šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių ...“ ir pasibaigiančius „...( - )“ parašė R. Š. (1 t., b. l. 102-105). Iš šių įrodymų matyti, kad vekselio turinį parašė nuteistasis, nors iš aukščiau paminėto ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalies matyti, kad įstatymo leidėjas numato pareigą vekselio davėjui išrašyti šį dokumentą, nes būtent vekselio davėjas be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.

32Teismas pažymi, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Vekseliui yra nustatyti griežti formalumo ir abstraktumo reikalavimai, kurie reiškia, kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jos atsiradimo pagrindo ir yra be išlygų. Pagal formuojamą teismų praktiką dėl šių priežasčių vekselis gali būti ginčijamas tik remiantis formaliais vekselio trūkumais (ĮPVĮ 3, 4, 77, 78 straipsniai). Taigi, akivaizdu, kad sprendžiant dėl paprastojo vekselio tikrumo, svarbūs ĮPVĮ 77 straipsnyje numatyti formalūs šio dokumento rekvizitai bei vekselio davėjo ir gavėjo valia sukurti tokį civilinį teisinį santykį. Kitaip tariant, išrašydamas paprastąjį vekselį asmuo turi suvokti, kad šiuo dokumentu jis įsipareigoja besąlygiškai sumokėti kitam asmeniui atitinkamą sumą pinigų. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad vadovaujantis teismų formuojama praktika, vekselio išrašymas yra valinis veiksmas. Galimi atvejai, kai asmens, tai yra vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs surinktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, jog L. Š. valios išrašyti vekselį neturėjo, nebuvo ir paties fakto, kad ji jį išrašė.

33Iš nukentėjusiosios L. Š. parodymų matyti, kad ji kategoriškai neigia išrašiusi R. Š. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Teigė, kad tarp jos ir nuteistojo R. Š. buvo susiklostę artimi nesantuokiniai ryšiai. R. Š. padėjo jai statant namą, tačiau kaip draugas, statybos projektų vykdytojas, bet pats materialiai prie statybos darbų neprisidėjo. Pinigus už statybas mokėjo pati arba perduodavo darbininkams per R. Š.. Ji nesamdė R. Š. kaip darbuotojo. 2009 m. nutrūkus jų nesantuokiniams ryšiams R. Š. pradėjo sakyti savo ir jos pažįstamiems, kad ji yra skolinga. 2010 m. vasario mėnesį sužinojo apie R. Š. išrašytą vekselį. Nukentėjusioji neigia, kad skolinga R. Š. (1 t., b. l. 22-23, 39-40, 2 t., b. l. 23-24). L. Š. 2011 m. kovo 7 d. akistatos su R. Š. metu parodė, kad vekselio, esančio byloje, nepasirašė, nes statyboms turėjo savo pinigų, buvo pasiėmusi paskolą ir gavusi pinigų iš savo tėvo. Savo motinai buvo palikusi tuščius lapus su savo rekvizitais, o R. Š. turėjo raktą ir bet kada galėjo ateiti į namus ir tuos lapus pasiimti (2 t., b. l. 142-146).

34Šiuos jos parodymus patvirtina ir liudytojai L. J., V. J.. Liudytoja L. J. teisme parodė, kad tušti lapai su parašais buvo namie, o gal ir automobilyje, tačiau jai jų neprireikė, todėl negali tiksliai pasakyti kiek jų buvo. Teigia, jog dalyvavo, kai L. (L. Š.) surašė lapus su parašais, tačiau nepamena, ar dalyvavo R. Š.. Gal visi trys aptarė, kad reikalingi tokie lapai, jog nebūtų trukdžių. R. Š. padėdavo surasti statybininkus ( - ), tačiau ten nedirbo. Už darbus mokėdavo dukra, kartais pinigus duodavo R. Š., kad šis atsiskaitytų už darbus ir statybines medžiagas. Pirmą kartą pamatė vekselį, kai jis buvo atsiųstas dukrai (L. Š.) (3 t., b. l. 100-101). Liudytojas V. J. teisme parodė, kad dukra (L. Š.) buvo išrinkta detalaus plano organizatore, jai reikėjo visur dalyvauti, todėl buvo parašiusi savo ranka lapus, kuriuose nurodė asmens kodą, vardą, pavardę, pasirašė. Tokie lapai buvo kambaryje prie baro, gal ir prie dukros kompiuterio. R. Š. buvęs dukros draugas, kuriuo ši pasitikėjo, kartu važiuodavo į statybvietę. Žinojo apie L. Š. statomą namą ir duodavo pinigų statyboms, laidavo bankui už dukros skolą (3 t., b. l. 138-139).

35Liudytojai L. J. ir V. J. yra nukentėjusiosios tėvai. Tačiau nėra pagrindo abejoti jų parodymais, nes jie sutampa ir su liudytojų A. Š., R. G. parodymais dėl esminių bylos aplinkybių. Nuteistasis R. Š. parodė, kad vekselis pasirašytas 2008 m. birželio 15 d. ( - ) automobilyje, apie pietus. Pasirašymo metu dalyvavo jo sūnus A. Š. ir R. G., o L. Š. buvo viena. Skolos sumą nurodė 280 000 Lt, t. y. 90 000 Lt už parduotuvės ( - ) įrengimą, 150 000 Lt už sklypą ( - ), 40 000 Lt už pamatus ( - ). Vekselį užpildė pagal notarę prie L. Š.. Vėliau aiškino, kad buvo pas notarę, rodė jai tuščią blanką ir užpildė, kaip ji nurodė (4 t., b. l. 103-106, 119-120). Taigi, jau iš paties nuteistojo parodymų seka, kad vekselį užpildė jis pats, net to nematant nukentėjusiajai. Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m., tikslios datos neprisimena, pardavė L. Š. sklypą ( - ). Sutartyje buvo įrašyta 35 000 Lt už sklypą, tačiau tėvas buvo sutaręs parduoti už didesnę pinigų sumą, negali pasakyti konkrečios sumos. 2008 m. vasarą, gal birželio mėnesį buvo nuvažiavę trise (A. Š., R. Š., R. G.) prie sklypo ( - ), kur atvažiavo ir L. Š.. L. Š. įsėdo į automobilį, kur pasirašė ant lapo, tačiau jis į tai nesigilino. Po to, jau važiuojant, tėvas (R. Š.) parodė tą lapą, ant kurio buvo pasirašiusi L. Š., jog skolinga (2 t., b. l. 21-22), tačiau šių savo parodymų nepatvirtino teisme, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis, liudytojo A. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu nelaikytini įrodymais.

36Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sėdėjo su R. Š. jo automobilyje ir buvo L. Š., kur aptarinėjo statybos reikalus. R. Š. ir L. Š. automobilyje kažką rašydavo, kažkokius dokumentus tvarkydavo, tačiau negali pasakyti ar R. Š. su L. Š. rašė vekselį dėl skolos automobilyje (1 t., b. l. 79-80). Šis liudytojas teisme nuteistojo R. Š. iškeltos versijos nepatvirtino, o tik parodė, kad pradėjo dirbti prie namo rudenį. R. Š. atveždavo statybines medžiagas ir mokėdavo už darbą. Suprato, kad R. Š. vadovavo namo statybai, nes ne sau namą statė. Neklausė R. Š., kieno pinigais atsiskaitydavo. Taip pat, neturi įrodymų, kad R. Š. jam mokėjo pinigus (4 t., b. l. 17-18). Taigi, iš šio liudytojo parodymų seka, kad jis net nežino, kokius dokumentus automobilyje L. Š. tvarkė, pasirašė.

37Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. Š. jam rodė L. Š. pasirašytą vekselį dėl skolos. Vekselyje buvo nurodyta didelė pinigų suma, tačiau neprisimena, kokia suma. To vekselio teksto neskaitė, bet R. Š. buvo minėjęs, kad vekselis surašytas L. Š. skolos (1 t., b. l. 85-86). Liudytojas R. S. apklaustas teisme pirmą kartą nurodė, kad paprastame lape buvo prirašinėta – buvo surašytas vekselio turinys ir suma – 280 000 Lt. R. Š. vekselį rodė ( - ) gatvėje statybos metu, suma 280 000 Lt. Tuo metu objekte buvo darbininkai, bet mašinoje buvo tik jis ir R. Š., kuris sakė, jog vekselis L. (L. Š.) už žemę, ir už namą (3 t., b. l. 136-137). Papildomai apklaustas teisme R. S. nurodė, kad spausdinto vekselio teksto neskaitė, o vekselyje buvo nurodyta didesnė nei 200 000 Lt suma, ir negalėjo pasakyti, kodėl jis pirmą kartą apklausiamas teisme nurodė kitą sumą – 280 000 Lt. Teigė, kad vekselyje buvo spausdinto teksto, o apačioje prikeverzota, smulkmenų ir frazių neprisimena už ką ir kaip (4 t., b. l. 132-136). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone ir mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytojo R. S. parodymus kaip nenuoseklius ir prieštaringus dėl aukščiau paminėtų įrodymų. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad liudytojas M. C. apklaustas teisme parodė, kad matė vekselį, tačiau tiksliai neatsimena, nes tai galėjo būti 2008 m., o gal ir 2009 m. (4 t., b. l. 19-20).

38Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. birželio 3 d. specialisto išvados Nr. 11-745 (11) matyti, kad yra tikimybės, kad pateiktame 2008 m. birželio 15 d. paprastajame vekselyje (neprotestuotiname) pirmiau tuščiame lape buvo parašytas rankraštinis įrašas „a/k ( - ) L. Š. ( - )“ ir šalia esantis parašas, o vėliau atspausdintas tekstas (2 t., b. l. 167-171). Visa aukščiau paminėtų ir byloje esančių įrodymų visuma duoda pagrindą konstatuoti, kad vekselis buvo suklastotas, o nuteistasis R. Š. nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiosios versiją paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. rašysenos specialisto išvada Nr. 11Š-107 (10), 2010 m. gegužės 10 d. dokumentų specialisto išvada Nr. 11Š-106 (10). Pastarojoje išvadoje kalbama tik apie tai, jog tikėtina, kad vekselyje įrašai ir parašas yra parašyti tuo pačiu šratinuku ir kad negalima nustatyti, ar visi rankraštiniai įrašai padaryti vienu metu. Kaip jau minėta aukščiau, iš nuteistojo parodymų seka, kad jis pats padarė vekselio įrašus nedalyvaujant L. Š. ir jai apie tai nežinant. Pirmojoje išvadoje nurodoma, kad vekselyje rankraštinius įrašus „a/k ( - ) L. Š. ( - )“ padarė ir pasirašė L. Š.. Tai atitinka jos ir aukščiau minėtų liudytojų parodymus apie tai, jog galėjo būti panaudoti jos pasirašyti tušti lapai.

39Teismas taip pat įvertina tai, kad iš 2005 m. gegužės 2 d. vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos matyti, kad L. Š. turėjo 100 000 Lt piniginių lėšų (3 t., b. l. 189). Iš L. Š. AB DNB banko Š. skyriaus 2012 m. birželio 26 d. skirtingų sąskaitų išrašų: Nr. 10 laikotarpyje 2008 m. rugsėjo 1 d. – 2009 m. rugsėjo 1 d. matyti, kad buvo pervesta į šią sąskaitą 349 999,98 Lt (101 367 EUR); Nr. 10 laikotarpyje 2008 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. liepos 3 d. matyti, kad buvo nuimami ir įnešami pinigai į sąskaitą; Nr. 11 laikotarpyje 2008 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. liepos 3 d. matyti, kad buvo nuimami ir įnešami pinigai į sąskaitą (4 t., b. l. 142-171). Teismas įvertinęs šiuos įrodymus konstatuoja, kad L. Š. turėjo pinigų pradėti statybas, o iš R. Š. pateiktų dokumentų (SODRA: R. Š. 2003 m. gegužės 5 d. – 2009 m. rugsėjo 16 d.; S. Š. 1999 m. lapkričio 11 d. – 2010 m. gruodžio 31 d.; N. V. (nuteistojo sesuo) 1993 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. kovo 31 d.; A. V. (nuteistojo sesers vyras) 1995 m. liepos 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d.; A. Š. 1993 m. liepos 1 d. – 2000 m. kovo 31 d.; V. Š. 1993 m. rugsėjo 1 d. – 2001 m. kovo 7 d.) nematyti, kad jis galėjo pasiskolinti iš A. Š. (nuteistojo tėvas) (50 000 Lt) ir N. V. (40 000 Lt) ar investuoti savo teisėtai gautas lėšas į L. Š. statybas 130 000 Lt.

40Be to, iš PVM sąskaitų faktūrų bei pinigų priėmimo kvitų matyti, kad statybinės medžiagos pirktos L. Š. vardu (3 t., b. l. 157-177). Iš 2008 m. sausio 17 d. rangos sutarties Nr. RA 08/0117, atliktų darbų akto pagal rangos sutartį Nr. RA 08/0117, užsakymo atlikimo sutartį Nr. 0019, 2008 m. vasario 25 d. statybų rangos sutartį Nr. 1, matyti, kad šias sutartis sudarė ( - ) dėl statybų darbų (3 t., b. l. 148-156). Nors liudytojai R. S., V. Š., M. C., P. P., R. V., G. J. nurodydavo, kad pinigus jiems mokėdavo R. Š., tačiau nežino, ar tie pinigai priklausė R. Š., ar L. Š., bei neturi šį faktą patvirtinančių dokumentų (3 t., b. l. 136-137, 4 t., b. l. 18, 19-20, 35, 138-139).

41Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir ta aplinkybe, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. Š. nuteistas už L. Š. terorizavimą 2009 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, o iš nuosprendžio aprašomosios bei rezoliucinės dalies matyti, kad R. Š. nusikalstami veiksmai buvo susiję su reikalavimu parašyti paskolos raštą, t. y. R. Š. baugino L. Š. ir reikalavo parašyti skolos raštą 2009 m. (3 t., b. l. 45-54). Šie R. Š. nusikalstami veiksmai 2009 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais parodo, jog, jeigu L. Š. būtų pasirašiusi vekselį 2008 m. birželio 15 d., tokie jo veiksmai būtų visiškai nelogiški ir nereikalingi, kadangi pats patarinėjo net kitiems asmenims kaip galima išreikalauti skolą – tai yra parašant vekselį.

42Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog apgaule suklaidinęs turto savininką jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog paprastasis vekselis gali būti sukčiavimo priemonė, jeigu nustatoma, kad surašant vekselį, jo gavėjo (šiuo atveju kaltininko) tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo apgaulę, o paprastasis vekselis panaudotas kaip nukentėjusiojo suklaidinimo priemonė (LAT nutartys Nr. 2K-7-301/2011, 2K-642/2012). Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad R. Š. apgaulės būdu, t. y. žinodamas, kad nukentėjusioji nėra jam įsiskolinusi, išrašė paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį ir taip įgijo teisę į svetimą, L. Š. priklausantį turtą – 280 000 Lt pinigines lėšas, ir to norėjo, nes 2008 m. birželio 15 d. paprastąjį vekselį pateikė Šiaulių miesto 1-am notarų biurui vykdomajam raštui išduoti ir, gavęs vykdomąjį raštą iš notaro, 2010 m. vasario 18 d. pateikė antstoliui R. K., adresu ( - ), vykdymui.

43Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje Šiaulių apygardos teismas nustatė visus būtinus BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, tarp jų ir apgaulės požymį, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant nuteistojo R. Š. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį klausimą, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių. Pažymėtina, kad nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde minimos aplinkybės dėl statybų darbų pradžios, dėl įrodymų nebuvimo, kad ( - ) mokėjo R. Š., dėl įrodymų pateikimo, jog L. Š. savo mamai išrašyti lapai su nukentėjusiosios duomenimis buvo panaudoti, neturi reikšmės nustatant R. Š. nusikalstamus veiksmus. Be to, L. Š. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad statybos darbai buvo pradėti anksčiau (3 t., b. l. 97-100). Byloje nėra duomenų ir niekas iš apklaustų proceso dalyvių neparodė, kad ( - ) būtų samdęs R. Š. atlikti statybos darbus. O tai, kad L. Š. savo mamai išrašyti lapai su jos duomenimis nebuvo panaudoti patvirtino L. Š., V. J. ir L. J.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje dokumentai ir lapai tik su nukentėjusios duomenimis, tačiau jie nepripažinti įrodymais (1 t., b. l. 155-156, 158-160).

44Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistajam R. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, kuri yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. už šią nusikalstamą veiką sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų. Nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, bei atitinka pusiausvyrą tarp padarytos veikos ir jo asmenybės (charakterizuojamas teigiamai, dirba, nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu), todėl mažinti nėra jokio pagrindo. R. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 61 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per didelė, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia BK 54-63 straipsniuose išdėstytas nuostatas.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės iš... 3. Iš nuteistojo R. Š. priteista nukentėjusiajai L. Š. 15 000 Lt neturtinei... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. R. Š. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti teisę... 6. Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis... 7. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad R. Š. neturėjo teisinio pagrindo... 8. Teigia, jog vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo,... 9. Išnagrinėjus bylą teisme buvo nustatyta, kad jis (R. Š.) mokėjo tiek už... 10. Teigia, kad L. Š. buvo nesąžininga ir sąmoningai nurodė neteisingas... 11. Apeliantas nesutinka su teismo motyvais dėl žemės sklypų ( - ) sandorių... 12. Teigia, jog teismo išvada, jog už parduotuvės remontą buvo mokama iš ( - )... 13. Apeliantas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje neanalizuoti įrodymai dėl... 14. Apelianto nuomone, nepagrįstai nesivadovauta R. S. parodymais, kad R. Š. jam... 15. Nuteistas teigia, kad jeigu byloje esančių abejonių negalima pašalinti,... 16. Apelianto nuomone, kad atsižvelgus į 2011 m. birželio 3 d. specialisto... 17. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog Šiaulių... 18. Galiausiai apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m.... 19. Nuteistasis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15... 20. Atsikirtime į nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą nukentėjusioji L. Š.... 21. Nukentėjusioji nurodo, jog 2009 m. nutraukus santykius su R. Š., pastarasis... 22. Be to, nukentėjusioji teigia, jog namo statyboms pinigų iš nuteistojo... 23. Nukentėjusioji L. Š. taip pat teigia, jog apie vekselį sužinojo 2010 m.... 24. Nukentėjusioji nesutinka su nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais... 25. Nukentėjusiojo L. Š. taip pat nurodo, jog R. Š. lankėsi jos gyvenamojoje... 26. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas... 27. Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.... 28. Nuteistojo apeliacinio skundo dalis susijusi su Lietuvos Respublikos civilinio... 29. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus,... 30. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas - tai nusikalstama veika, kuria... 31. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. Š. apgaulės būdu įgijo teisę... 32. Teismas pažymi, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris.... 33. Iš nukentėjusiosios L. Š. parodymų matyti, kad ji kategoriškai neigia... 34. Šiuos jos parodymus patvirtina ir liudytojai L. J., V. J.. Liudytoja L. J.... 35. Liudytojai L. J. ir V. J. yra nukentėjusiosios tėvai. Tačiau nėra pagrindo... 36. Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sėdėjo su R. Š. jo... 37. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. Š. jam rodė L. Š.... 38. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. birželio 3 d. specialisto... 39. Teismas taip pat įvertina tai, kad iš 2005 m. gegužės 2 d. vienkartinės... 40. Be to, iš PVM sąskaitų faktūrų bei pinigų priėmimo kvitų matyti, kad... 41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir ta aplinkybe, kad... 42. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje Šiaulių apygardos teismas... 44. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 46. nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti....