Byla 2K-62-696/2016
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

2sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

3dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

4nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei-Šimkūnienei,

5teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. ir jo atstovės advokatės A. Vingrienės-Šimkūnienės kasacinį skundą T. D. ir M. D. baudžiamojoje byloje dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžio.

6Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu nuteisti:

7T. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (SEB banke buvusių pinigų įgijimas) penkerių metų laisvės atėmimu, 214 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimu, 215 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimu, 182 straipsnio 2 dalį („Swedbank“ buvusių pinigų įgijimas) ketverių metų laisvės atėmimu, 214 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimu, 215 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimu.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.

9M. D. nuteista pagal 182 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimu, 214 straipsnio 1 dalį 25 parų areštu, 215 straipsnio 1 dalį 25 parų areštu, 182 straipsnio 2 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, 214 straipsnio 1 dalį 25 parų areštu, 215 straipsnio 1 dalį 25 parų areštu.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

11Iš T. D. ir M. D. solidariai nukentėjusiajam S. D. priteista 39 862,36 Eur ir 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Iš T. D. nukentėjusiajam S. D. priteista 693,38 Eur ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13Iš T. D. ir M. D. solidariai nukentėjusiajam S. D. priteista 1468,95 Eur proceso išlaidų už atstovavimą teisme.

14Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu nuteistosios M. D. ir T. D. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendis pakeistas.

15Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. D. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, pagal 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, ir dėl to ji išteisinta, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

16T. D. pavienės veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalis (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) perkvalifikuotos į BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį kaip trys tęstinės nusikalstamos veikos.

17Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtas trejų metų laisvės atėmimas, 214 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimas, 215 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. D. paskirtas trejų metų laisvės atėmimas.

18Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, T. D. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per du mėnesius pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

19Iš T. D. nukentėjusiajam priteista 40 255,74 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 1468,95 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1200 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

20Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

21Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. atstovės advokatės A. Vingrienės-Šimkūnienės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą iš dalies tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

22T. D. apeliacinės instancijos teismo nuteistas dėl to, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, namuose Vilkaviškio r., ( - ), iš S. D. įgijo jo vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir PIN kodą, nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. gegužės 29 d. neteisėtai panaudodamas S. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir PIN kodą neteisėtai atliko finansines operacijas: „Swedbank“ bankomate, Kaune, Juozapavičiaus g. 84A, išgrynino 3000 Lt, „Swedbank“ bankomate, Vilkaviškyje, J. Basanavičiaus g. 9, per 16 kartų išgrynino 32 100 Lt, „Swedbank“ bankomate Vilkaviškyje, Nepriklausomybės g. 61, per 3 kartus išgrynino 6000 Lt, „Swedbank“ bankomate Šakiuose, Kudirkos g. 61, išgrynino 200 Lt, „Swedbank“ bankomate Vilkaviškyje, S. Daukanto g. 31, per du kartus išgrynino 3500 Lt, „Swedbank“ bankomate, Marijampolėje, Šiaulių g. 37, išgrynino 2000 Lt, „Perlo“ terminale, Vilkaviškio r. Pilviškių mstl., išgrynino 100 Lt, UAB „Arbavita“ terminale Vilkaviškio r., išgrynino 100 Lt bei įgijo prekių ir paslaugų už 2910,54 Lt, taip apgaule įgijo S. D. „Swedbank“ sąskaitoje buvusius 49 910,54 Lt (14 455,09 Eur);

23tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus T. D. 2013 m. kovo 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, įtikino S. D. raštu susitarti, jog T. D. pasiskolina iš S. D. 80 000 Lt, kuriuos grąžins 2013 m. rugsėjo mėnesį; 2013 m. balandžio 2 d. T. D. nuvežus S. D. į SEB banką, ten S. D. įsigijo SEB banko mokėjimo kortelę, į kurią pervedė savo terminuotą 80 000 Lt (23 169,61 Eur) indėlį, kurio 40 000 Lt buvo S. D. išmokėti banko padalinyje; T. D. paėmus iš S. D. išmokėtus 40 000 Lt ir banko kortelę su PIN kodu, ir nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. neteisėtai panaudojant S. D. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, buvo atliktos finansinės operacijos: SEB banko bankomate, Vilkaviškyje, Basanavičiaus g. 1, per 5 kartus išgryninta 7000 Lt, „DNB banko“ bankomate, Vilkaviškyje, S. N. g. 1, per 11 kartų išgryninta 38 000 Lt, „SEB banko“ bankomate Kaune, Savanorių pr. 192, išgryninta 2000 Lt, ir įsigyta prekių ir paslaugų už 726,24 Lt; taip T. D. apgaule įgijo S. D. SEB banko sąskaitoje buvusius 87 726,24 Lt (25 407,28 Eur).

24M. D. apylinkės teismo nuteista, o apeliacinės instancijos teismo išteisinta dėl kaltinimų:

25kad neteisėtai įgijo, perdavė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis apgaule savo ir T. D. naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, veikdama bendrai su sūnumi T. D., apgaule (M. D. įtikinus S. D., kad paima S. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę saugoti) iš S. D. įgijo jo vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir PIN kodą, juos perdavė T. D., kuris nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. gegužės 29 d. neteisėtai panaudodamas S. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir PIN kodą neteisėtai atliko finansines operacijas: „Swedbank“ bankomate, Kaune, Juozapavičiaus g. 84A, išgrynino 3000 Lt, „Swedbank“ bankomate, Vilkaviškyje, J. Basanavičiaus g. 9, per 16 kartų išgrynino 32 100 Lt, „Swedbank“ bankomate, Vilkaviškyje, Nepriklausomybės g. 61, per 3 kartus išgrynino 6000 Lt, „Swedbank“ bankomate, Šakiuose, Kudirkos g. 61, išgrynino 200 Lt, „Swedbank“ bankomate, Vilkaviškyje, S. Daukanto g. 31, per du kartus išgrynino 3500 Lt, „Swedbank“ bankomate, Marijampolėje, Šiaulių g. 37, išgrynino 2000 Lt, „Perlo“ terminale Vilkaviškio r., Pilviškių mstl., sav., išgrynino 100 Lt, UAB „Arbavita“ terminale, Vilkaviškio r. sav., išgrynino 100 Lt ir įgijo prekių bei paslaugų už 2910,54 Lt, taip bendrais veiksmais apgaule įgijo S. D. „Swedbank“ sąskaitoje buvusius 49 910,54 Lt (14 455,09 Eur).

26kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule savo ir T. D. naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013 m. kovo 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, veikdama bendrai su sūnumi T. D., savo namuose, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, įtikino S. D. raštu susitarti su T. D., kad T. D. pasiskolina iš S. D. 80 000 Lt (23 169,61 Eur), kuriuos grąžins 2013 m. rugsėjo mėnesį; 2013 m. balandžio 2 d. T. D. nuvežus S. D. į SEB banką, ten S. D. įsigijo SEB banko mokėjimo kortelę, į kurią pervedė savo terminuotą 80 000 Lt indėlį; T. D. banko kortelę su PIN kodu paėmus iš S. D. ir nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. neteisėtai panaudojant S. D. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, buvo atliktos finansinės operacijos: SEB banko bankomate, Vilkaviškyje, Basanavičiaus g. 1, per 5 kartus išgryninta 7000 Lt, „DNB banko“ bankomate Vilkaviškyje, S. N. g. 1, per 11 kartų išgryninta 38 000 Lt, SEB banko bankomate Kaune, Savanorių pr. 192, išgryninta 2000 Lt, ir įsigyta prekių bei paslaugų už 726,24 Lt; taip bendrais veiksmais jie apgaule įgijo S. D. SEB banko sąskaitoje buvusius 87 726,24 Lt (25 407,28 Eur).

27Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D. ir jo atstovė advokatė A. Vingrienė–Šimkūnienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. D. išteisinimo ir dėl to palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį; panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria T. D. veikos buvo perkvalifikuotos į tęstines veikas, bausmė sumažinta ir jos vykdymas atidėtas, ir dėl to palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį; pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir priteisti solidariai iš T. D. ir M. D. nukentėjusiajam 39 862,37 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos, 5792,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atstovavimo išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; iš T. D. nukentėjusiajam priteisti 693,38 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

28Kasatorių teigimu, pirmosios instancijos teismas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas T. D., pagrįstai pripažino pavienėmis, o apeliacinės instancijos teismas šias veikas į vieną tęstinį nusikaltimą perkvalifikavo nepagrįstai, t. y. netinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 dalį.

29Bylos aplinkybės patvirtina, jog pinigus iš „Swedbank“ banko sąskaitos ir iš SEB banko sąskaitos T. D. pasisavino vedamas atskiro sumanymo. Byloje yra nustatyta, jog iš „Swedbank“ banko kortelės pinigai buvo paimami pasinaudojant nukentėjusiojo pasitikėjimu, nes M. D. nukentėjusiajam teigė, jog mokėjimo kortelė bus saugoma, kol nukentėjusysis bus prižiūrimas jos namuose, ir bus grąžinta, kai nukentėjusysis grįš atgal į Vilnių. S. D. sutikus, kad korteles pasaugos M. D., T. D. atskiromis operacijomis išgrynino visus kortelėje buvusius pinigus, nuslėpdamas tai nuo S. D.. Taigi šiuo atveju iš nukentėjusiojo „Swedbank“ banko kortelė buvo išviliota sukčiaujant (apgaunant nukentėjusįjį, kad kortelė bus saugoma), o iš jos pasisavinta 49 910,54 Lt, veikiant neapibrėžta tyčia.

30Kartu nustatyta, jog apie SEB banke laikomas lėšas T. D. iš pradžių nežinojo, t. y. kol savinosi pinigus iš „Swedbank“ kortelės, nežinojo, jog nukentėjusysis turi pasidėjęs indėlį SEB banko sąskaitoje. Apie šias lėšas T. D. tapo žinoma po to, kai jis nuvyko į nukentėjusiojo namus Vilniuje ir paėmė jo asmeninius daiktus, tarp kurių buvo ir SEB sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenys. Siekdamas pasisavinti SEB banke saugomus pinigus, T. D. pasinaudojo nukentėjusiojo pasitikėjimu ir bejėgiškumu, įtikino nukentėjusįjį pasirašyti skolos raštą, pervesti pinigus į paprastąją sąskaitą, išsiimti šios sąskaitos naują mokėjimo kortelę ir perduoti ją T. D.. Gavęs mokėjimo kortelę, nuteistasis T. D. išgrynino visus sąskaitoje buvusius pinigus 87 000 Lt. Šiuo atveju T. D. veikė turėdamas tikslą pasisavinti konkrečią SEB banko sąskaitoje buvusią pinigų sumą, todėl pinigai buvo pasisavinti veikiant apibrėžta tyčia. Taigi T. D. veikė vedamas atskiro sumanymo, be to, buvo panaudota skirtinga apgaulės forma kortelėms išvilioti iš nukentėjusiojo.

31Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamosios teisės normas, reglamentuojančias bendrininkavimo institutą (BK 24 straipsnis). Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl M. D. prisidėjimo prie nusikalstamos veikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visetą. Kasatorių įsitikinimu, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių spręsti, jog T. D. nukentėjusiojo pinigus pasisavino veikdamas bendrai su M. D., be to, kad be M. D. prisidėjimo tokios veikos padarymas būtų neįmanomas.

32Neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas galimą M. D. prisidėjimą prie nusikalstamos veikos, nesivadovavo nukentėjusiojo S. D. parodymais. Nukentėjusysis proceso metu paaiškino, jog būtent M. D. vieną rytą atnešė raštelį, kuriame buvo parašyta, kad T. D. pasiskolina iš S. D. 80 000 Lt. Byloje nustatyta, kad minėtas skolos raštelis buvo panaudotas kaip priemonė suklaidinti nukentėjusįjį T. D. ir apgaule pasisavinti indėlio sąskaitoje jo turimus pinigus, taigi skolos raštelio pateikimas, kasatorių nuomone, liudija apie tiesioginį dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Iš apeliacinės instancijos teismo argumentacijos nėra visiškai aišku, ar teismas tokį M. D. veiksmą laiko nesusijusį su nusikalstama veika ar apskritai laiko neįrodyta aplinkybę, kad skolos raštelį nukentėjusiajam pateikė būtent M. D..

33Byloje yra aiškiai nustatyta, kad nukentėjusįjį S. D., jam būnant Pilviškiuose, prižiūrėjo, maitino ir juo rūpinuosi būtent M. D.. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent į M. D. buvo kreiptasi, kai S. D. reikėjo priežiūros, ir kad būtent jos sprendimu nukentėjusysis buvo atvežtas į jos namus, ji pati parodė, kad būtent ji paprašė S. D. pinigų išlaikymui ir kad tuomet Z. V. atvežė nukentėjusiojo „Swedbank“ banko kortelę jai į namus. Nukentėjusysis paaiškino, jog atvežtą „Swedbank“ kortelę M. D. paėmė ir pasakė jam, kad kortelę pasaugos, kol jis grįš į Vilnių.

34Kasatoriai teigia, jog aplinkybės, kad veikos vyko M. D. namuose, kuriame ji gyveno su sūnumi, rūpinosi šeimos reikalais, maitino šeimą, namuose viską kontroliavo, kad M. D. buvo suinteresuota kortelės valdymu, nes Z. V. atvykus S. D. kortelės, kad sumokėtų mokesčius, ši atsisakiusi tą daryti ir pasiūlė pinigų, kad A. D. nurodė, jog M. D. jam sakiusi, kad jie vėl yra turtingi ir nebeturės finansinių problemų, neleidžia teigti, kad M. D. nežinojo, jog T. D. savinosi pinigus. Be M. D. pagalbos (įtikinimo perduoti korteles bei įtikinimo pasirašyti skolos raštelį), T. D. pats nebūtų galėjęs iš nukentėjusiojo apgaulės būdu pasisavinti tokią didelę pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl M. D. buvo nepagrįstai išteisinta.

35Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles (BK 54 straipsnis, 60 straipsnis, 61 straipsnis).

36Nors teismas nustatė tik T. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nepaisant to, nemotyvuotai skyrė bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies sankcijų vidurkis. Teismas neįvertino visų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje yra nustatyta, jog T. D. buvo anksčiau teistas 2011 m. lapkričio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir veikų padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs, tačiau dėl neaiškių priežasčių, nepateikdamas motyvų, teismas šios aplinkybės nelaikė sunkinančia.

37Teismas neįvertino ir to, kad 2011 m. lapkričio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu paskirtos bausmės (5200 Lt baudos) T. D. nėra įvykdęs, teisindamasis, jog su paskirta bauda nesutinka. Tai parodo T. D. požiūrį teismo sprendimus ir jų vykdymą, taip pat tai, jog minėtu atveju T. D. paskirta bausmė nepadarė jokio poveikio ir bausmės tikslo nepasiekė, nes praėjus 1,5 metų po padaryto nusikaltimo, jis vėl darė nusikaltimus. Kasatorių nuomone, nurodyta aplinkybė neigiamai apibūdina T. D. kaip asmenį ir tai apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas bausmę, taip pat turėjo įvertinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo T. D. paskirta bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijose nurodytų bausmių vidurkis, nėra adekvati padarytiems pažeidimams, nes yra pernelyg švelni ir neatitinka teisingumo principo.

38Skunde nesutinkama ir su BK 75 straipsnio taikymu. Teigiama, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų T. D. nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo stadijoje. Pareigą grąžinti iš nukentėjusiojo pasisavintus pinigus T. D. pripažino tik dėl to, kad siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, bandydamas parodyti, jog jį ir nukentėjusįjį sieja civiliniai teisiniai (paskoliniai) santykiai. Taigi, T. D. pripažino savo civilinę, bet ne baudžiamąją atsakomybę, o tai, kad buvo padaryta nusikalstama veika, jis viso proceso metu kategoriškai neigė. Be to, iš esmės neteisinga teismo išvada, kad T. D. stengiasi bent iš dalies pašalinti dėl jo veiksmų kilusias pasekmes. Iki šiol nukentėjusiajam nuteistasis yra grąžinęs tik 300 Eur, tai sudaro nereikšmingą dalį (0,75 procento) visos neteisėtai pasisavintos sumos. Priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, T. D. akivaizdžiai vengia pašalinti ar bent sumažinti kilusias pasekmes. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, T. D. pateikė nelogiškus ir neįtikėtinus, be to, vis skirtingus paaiškinimus, bandydamas pateisinti, kodėl iki šiol negrąžina iš nukentėjusiojo pasisavintų pinigų. T. D. elgesys proceso metu tik parodo, jog jis netgi neplanuoja grąžinti pasisavintų piniginių lėšų. Mažai tikėtina, jog pinigai iš T. D. bus atgauti vykdant sprendimą priverstine tvarka, nes jis neturi jokio turto bei negauna jokių oficialių pajamų, iš kurių būtų galimas išieškojimas priverstine tvarka.

39Kasatorių nuomone, teismo priteista 500 Eur suma yra labai maža atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis S. D. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir baimę, sumažėjo jo bendravimo galimybės ir apskritai pablogėjo fizinė sveikata, nes dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prarado visas savo gyvenimo santaupas. Per pusmetį po nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusysis buvo penkis kartus hospitalizuotas, gydėsi kardiologijos skyriuje. Nukentėjusiojo pateikti dokumentai patvirtina, jog po nusikalstamos veikos padarymo jis tapo visiškai priklausomas nuo kito žmogaus pagalbos, negali savarankiškai judėti, jam yra išduotas neįgaliojo vežimėlis. Kartu skunde teigiama, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į turtinių nusikaltimų bylose priteistos neturtinės žalos dydžius, dėl to buvo akivaizdžiai pažeistas lygiateisiškumo principas. Skunde nurodoma apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu cituojant baudžiamąsias bylas Nr. 1A-229/2014, 1A-93-165/2015, 1A-238/2013.

40Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. ir jo atstovės advokatės A. Vingrienės-Šimkūnienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

41Dėl T. D. padarytų veikų kvalifikavimo

42T. D. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose Vilkaviškio r. sav., ( - ), laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. gegužės 29 d., neteisėtai panaudodamas S. D. vardu išduotą „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę ir PIN kodą, neteisėtai atliko 26 finansines operacijas įvairiuose „Swedbank“ banko bankomatuose, taip bendrais veiksmais apgaule įgijo S. D. „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 49 910,54 Lt (14 455,09 Eur) ir padarė nukentėjusiajam S. D. 49 910,54 Lt (14 455,09 Eur) turtinę žalą. Be to, T. D. 2013 m. kovo 28 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, sudaręs paskolos sutartį su S. D. dėl 80 000 Lt (23169,61 Eur), sutarus grąžinti pinigus 2013 m. rugsėjo mėnesį, 2013 m. balandžio 2 d. T. D. nuvežus S. D. į SEB banką, esantį Vilkaviškyje, Vytauto g. 24A, kur S. D. įsigijo SEB banko mokėjimo kortelę, į kurią pervedė savo terminuotą 80 000 Lt (23169,61 Eur) indėlį. T. D. banko kortelę su PIN kodu paėmus iš S. D., nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. neteisėtai panaudojant S. D. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, buvo atliktos finansinės operacijos: SEB banko ir „DNB banko“ bankomatuose įvairiuose miestuose per 17 kartų ir įgijus prekių bei paslaugų, bendrais veiksmais apgaule įgijo S. D. SEB banko sąskaitoje Nr. ( - ) buvusius 87 726,24 Lt (25 407,28 Eur) ir padarė nukentėjusiajam S. D. 87 726,24 Lt (25 407,28 Eur) turtinę žalą t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas padarytas veikas, susijusias su banko kortelių panaudojimu ir pinigų paėmimu iš sąskaitų, esančių „Swedbank“ ir SEB bankuose, laikė atskirais nusikaltimais, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo padarytas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, kaip pavienius tęstinius nusikaltimus. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šias veikas įvertino kaip pavienius tęstinius nusikaltimus.

43BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamasis įstatymas nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, ją pateikia teismų praktika. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko požiūriu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia). Svetimo turto grobimo bylose tęstinę nusikalstamą veiką papildomai apibūdina ta aplinkybė, kad turtas grobiamas iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Svarbus tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo nusikalstamų veikų daugeto, yra vieningas kaltininko sumanymas padaryti keletą veikų. Būtent dėl to visos jos kvalifikuojamos kaip vienas nusikaltimas. Tuo tarpu, nesant vieningo sumanymo neteisėtai užvaldyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kiekviena iš padarytų veikų reikštų atskirą nusikaltimą, būtų atskirai kvalifikuojama, o jų visuma sudarytų nusikaltimų daugetą. Pažymėtina, kad tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju visos atskiros veikos laikomos vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis – epizodais, o ne atskirais nusikaltimais. Pripažinus nusikalstamą veiką tęstine veika, atskirais nusikaltimo epizodais pagrobto turto vertė sudedama. Taigi kelias realią nusikaltimų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas pripažinus viena tęstine nusikalstama veika, kaltininkas atsakys tik už vieną nusikaltimą, bet veika bus kvalifikuojama pagal tą BK specialiosios dalies straipsnio dalį, kuri numato atsakomybę už visą per kelis kartus pagrobto turto vertę. Pažymėtina, kad tokiu atveju kaltininko teisinė padėtis gali pasunkėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671-2001, 2K-717-2007, 2K-77-2013).

44Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas apylinkės teismo nuosprendį, savo sprendimą motyvavo tuo, kad: „T. D. atlikti veiksmai atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius ir nuteistojo veiksmuose buvo vieninga tyčia pasisavinti S. D. priklausančias lėšas. Tai, kad pinigai nebuvo paimti visiškai analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis, nesuteikia pagrindo T. D. veiksmus traktuoti kaip atskiras nusikalstamas veikas. Paimdamas pinigus iš „Swedbank“ banko kortelės T. D. turėjo vieningą tyčią pasisavinti ir S. D. lėšas, esančias SEB banke. Dar nepaėmęs visų S. D. lėšų, esančių „Swedbank“ banke, T. D. įtikino nukentėjusįjį pasirašyti skolos raštą ir SEB banke turimą indėlį pervesti į paprastą sąskaitą, dalį jo paimant banke, išsiimti mokėjimo kortelę ir perduoti ją T. D.“. Taip pat pažymima ir tai, kad T. D. nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš tą patį nukentėjusįjį, nenutolusios viena nuo kitos laiko atžvilgiu ir jungiamos vieningos tyčios – apgaule neteisėtai įgyti S. D. priklausančias lėšas.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl vieningos tyčios buvimo kaltininko veiksmuose pirmiausia kyla iš kaltinamojo parodymų, kurie nurodo į vieningos tyčios buvimą. Tik tada teismui kyla pareiga vertinti kaltinamojo parodymus tęstinės nusikalstamos veikos požiūriu. Kaltinamojo parodymai lyginami su objektyviomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, teismas negali apsiriboti vieningos tyčios nustatymu. Jis turi nustatyti ir kitus tęstinio nusikaltimo požymius. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai laisvai traktavo nuteistojo parodymus. Apie jokią vieningą tyčią T. D. nekalbėjo nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme. Priešingai, kaltinamasis, pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus, iš viso nepripažino, padaręs nusikalstamas veikas. Savo veiką jis pateisino, teigdamas, kad pradėjo imti pinigus iš sąskaitų vien tik dėl to, kad apsaugotų kortelę, jeigu nukentėjusiajam kas nors atsitiktų. Jis žinojo, jeigu nukentėjusiajam kas nors atsitiks, tai pinigų sąskaitose nebus. Po kiek laiko nukentėjusysis, supykęs ant Z. V., kad šis pinigus pradangino, užsimanė nuvažiuoti į banką pasitikrinti. T. D. parodė, kad jis visada neturėdavo laiko su juo nuvažiuoti. Nukentėjusysis pasakė, kad yra SEB banko kortelė ir kad dar yra terminuotas indėlis. Į banką jis nuvažiavo, kai reikėjo darytis pasą. Sužinojęs, kiek sąskaitoje pinigų, sugalvojo sudaryti paskolos sutartį.

46Taigi vien tas faktas, kad pinigai buvo paimami iš to paties nukentėjusiojo (S. D.) sąskaitos, kad dalis pinigų iš skirtingų sąskaitų buvo paimami panašiu laiku, dar neduoda pagrindo daryti išvados dėl tęstinės nusikalstamos veikos. Vieninga tyčia šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis galėtų būti tada, jei T. D. vienu metu sumanytų pasisavinti S. D. pinigus, esančius „Swedbanko“ ir SEB banko sąskaitose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatuoja: „dar nenuėmęs visų S. D. lėšų, esančių „Swedbank“ banke, T. D. įtikino nukentėjusįjį pasirašyti skolos raštą ir SEB banke turimą indėlį pervesti į paprastą sąskaitą, dalį jo paimant banke bei išsiimti mokėjimo kortelę ir perduoti ją T. D..“ Šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas iš esmės paneigia vieningos tyčios buvimą, tačiau daro priešingą išvadą, kad „nuimdamas pinigus nuo „Swedbank“ banko kortelės T. D. turėjo vieningą tyčią pasisavinti ir S. D. lėšas esančias SEB banke“. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino kaltinamojo parodymus, dirbtinai be jokio pagrindo padarytas veikas įvertino kaip padarytas turint vieningą sumanymą ir kvalifikavo kaip vieną tęstinį nusikaltimą, todėl Kauno apygardos teismas dėl šios dalies netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

47Kartu pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami sukčiavimą, padarytą panaudojant SEB banko mokėjimo kortelę, kaip įgijimą didelės vertės svetimo turto. Byloje nustatyta, kad dėl dalies užvaldyto turto, t. y. 80 000 Lt (23 169,61 Eur), tarp S. D. ir T. D. yra sudaryta paskolos sutartis. Joje yra šalių parašai. Nei nukentėjusysis, nei nuteistasis neneigė, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Taigi 80 000 Lt (23169,61 Eur) paskolos sutartis nėra suklastota, lieka neaišku tik tai, ar buvo duotas leidimas šią sumą paimti iš banko pačiam T. D.. Šalių parodymai dėl šio fakto skiriasi, tačiau bet kuriuo atveju šioje situacijoje nėra sukčiavimo nusikaltimo požymių. Sutartis tikra, galiojanti, taigi ginčas dėl 80 000 Lt (23169,61 Eur) laikytinas civilinės teisės pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis ar jo valdyme esantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių santykių, tarp jų paskolos sutarties, pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851-2001, 2K-23-2004, 2K-454/2012, 2K-589-696-2015). Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrus ketinimus, tikrąją valią. Civilinio kodekso 6.870 straipsnis (Paskolos sutarties samprata) nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Baudžiamajai atsakomybei būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės panaudojimu, sudarant ar vykdant sutartį, dėl kurios nukentėjusiajam padaroma žala, o dėl apgaulės esmingai pasunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Pateikdamas suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašydamas netikrus duomenis, kaltininkas ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją, iš esmės paveikdamas asmens apsisprendimą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo. Būtent tai jo padarytą veiką daro nusikalstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851-2001, 2K-329/2011, 2K-514/2014, 2K-589-696-2015). Šioje byloje, kaip minėta, paskolos sutartis nepripažinta suklastota, ji yra galiojanti, skolininkas aiškus, taigi nėra pagrindo teigti, jog jos neįmanoma įvykdyti civilinio proceso numatyta tvarka. Paskolos davėjas ar jo įpėdiniai turi teisę pareikšti civilinį ieškinį skolininkui dėl priverstinio skolos išieškojimo. Tai, kad, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, sutartyje nurodytas skolos grąžinimo terminas baigėsi 2013 m. rugsėjo mėnesį, tačiau net ir paskolos raštelyje nurodyta užvaldytų lėšų dalis – 80 000 Lt (23169,61 Eur) – nukentėjusiajam nėra grąžinta, o ir pats kaltinamasis T. D. pripažino, kad vengė kontakto su nukentėjusiuoju, pasikeitė telefono numerį, kad šis negalėtų su juo susisiekti, nėra pagrindas tokią veiką laikyti nusikaltimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad turi būti mažintinas pagal BK 182 straipsnį nusikalstamu būdu įgyto iš SEB banko sąskaitos turto dydis iki 7726,24 Lt (2237,67 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma nesiekia 250 MGL, padaryta veika turi būti perkvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir skiriama nauja bausmė.

48Dėl M. D. išteisinimo

49Kasatoriai ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl M. D. išteisinimo. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl M. D. prisidėjimo prie nusikalstamos veikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visetą, kuris leidžia spręsti, jog T. D. nukentėjusiojo pinigus pasisavino veikdamas bendrai su M. D..

50Pirmosios instancijos teismas M. D. pripažino kalta dėl tų pačių nusikaltimų, už kuriuos nuteistas T. D.. Ji pripažinta visų nusikaltimų bendrininke, bendravykdytoja, t. y. konstatuota, kad M. D. su T. D. bendrais veiksmais tyčia apgaule užvaldė svetimą S. D. turtą, pinigus, kurie buvo S. D. sąskaitose „Swedbank“ ir SEB bankuose. Teismas M. D. veiksmus kvalifikavo kaip atliktus bendrininkų grupe. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad: „byloje nėra nustatyta duomenų, kurie patvirtintų, kad M. D. dėl S. D. būtų atlikusi nusikalstamus veiksmus, kurie jai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Taip pat byloje nėra nustatytas M. D. tyčios kryptingumas, kad ji siekė įgyti savo ar T. D. naudai S. D. priklausančius pinigus. Taip pat nėra nustatyta, kad M. D. buvo susitarusi su T. D. atlikti nusikalstamas veikas. Nors nukentėjusysis S. D. nurodė, kad „Swedbank“ banko kortelę paėmė M. D. ir sakė, jog šią pasaugos, tam jis neprieštaravo, o vieną rytą atnešė raštelį, kuriame buvo parašyta, kad T. D. pasiskolina iš S. D. 80 000 Lt (23169,61 Eur), to nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti duomenys, tačiau, ir vertinant vien nukentėjusiojo parodymus, tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti M. D. bendrininkavimo su T. D. jam atliekant nusikalstamas veikas. Dviejų asmenų bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką gali būti konstatuotas tada, kai du ar daugiau asmenų veikia turėdami bendrus nusikalstamus ketinimus daryti nusikalstamą veiką, turi bendrus nusikalstamus tikslus, jų veiksmai nukreipti pažeisti tą patį įstatymo saugomą teisinį gėrį, kiekvienas asmuo suvokia, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir atlieka dalį šių veiksmų siekiant bendro rezultato. Byloje nebuvo nustatyta, kad M. D. ėmė pinigus iš S. D. priklausančių kortelių, kartu su juo į SEB banką pervesti terminuotą indėlį į SEB banko mokėjimo kortelę nevažiavo. Todėl vien tai, kad ji paėmė pasaugoti „Swedbank“ banko kortelę, o tam neprieštaravo ir pats nukentėjusysis, kuri vėliau atsidūrė pas T. D., neparodo jos tyčios kryptingumo atlikti neteisėtus veiksmus prieš S. D.. Atkreipiamas dėmesys, jog byloje nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad M. D. žinojo, jog T. D. ketina neteisėtai paimti didesnę pinigų sumą, nei nurodė skolos rašte, ir jos negrąžinti. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodyta, kad M. D. žinojo T. D. tyčios kryptingumą apgaule įgyti S. D. priklausančius pinigus. Kaip minėta, dėl to, kad T. D. apgaule įgis didesnę, nei skolos rašte nurodyta, sumą M. D. taip pat negalėjo žinoti. Pažymima, jog pati nuteistoji pinigų nenuiminėjo. Byloje nėra nustatyta, kad M. D. būtų naudojusi apgaulę prieš S. D.. Nesant neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų M. D. tyčios kryptingumą, negalima remiantis vien tik prielaidomis ir T. D. atliktais veiksmais konstatuoti, kad ji bendrininkaudama padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

51Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog M. D. būtų neteisėtai įgijusi ir laikiusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią būtų panaudojusi be savininko sutikimo.

52Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, neradęs įtikinamų įrodymų dėl M. D. tyčios apgaule užvaldyti S. D. pinigines lėšas, dėl jos dalyvavimo inicijuojant operacijas su mokėjimo kortelėmis, išgryninant pinigus ir juos kartu su T. D. pasidalijant, pagrįstai tenkino M. D. apeliacinį skundą ir panaikino šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį. Teismas neturi galimybių paneigti apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl M. D. išteisinimo.

53Dėl bausmės T. D. paskyrimo ir BK 75 straipsnio taikymo

54Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles (BK 54 straipsnis, 60 straipsnis, 61 straipsnis). Kasatoriai teigia, kad teismas nustatė tik T. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nepaisant to, nemotyvuotai skyrė bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies sankcijų vidurkis, be to, nepagrįstai taikė BK 75 straipsnį ir atidėjo paskirtos bausmės vykdymą.

55Teisėjų kolegija sutinka, kad skirdamas bausmę ir nuspręsdamas jos vykdymą atidėti apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į BK 54 straipsnyje bei 75 straipsnyje nustatytus bausmės skyrimo ir jos vykdymo atidėjimo pagrindus ir sąlygas.

56Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai išdėstyti BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ten nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

57BK 182 straipsnio 2 dalis numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, T. D. už sunkiausius nusikaltimus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį („Swedbank“ banke buvusių lėšų įgijimas) paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (SEB banke buvusių lėšų įgijimas) paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmes, lygias įstatymo sankcijos vidurkiui ir šiek tiek viršijančias įstatymo sankcijos vidurkį. Už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą apylinkės teismas skyrė po trejus metus laisvės atėmimo, t. y. bausmes, atitinkančias įstatymo sankcijos už šiuos nusikaltimus vidurkį. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas, pripažinęs du sukčiavimo nusikaltimus vienu tęstiniu nusikaltimu ir konstatavęs, kad iš viso pasisavinta daug didesnė pinigų suma, t. y. 137 636,78 Lt (39 862,36 Eur), bei nenustatęs jokių kitų aplinkybių, kurios leistų švelninti paskirtą bausmę, skyrė mažesnį laisvės atėmimo laiką – trejus metus, visiškai nemotyvavęs savo sprendimo. Atitinkamai iki dvejų metų laisvės atėmimo sumažintos bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Taigi apeliacinės instancijos teismas, be jokios pateisinamos priežasties paskyręs švelnesnę bausmę ir nemotyvavęs, kodėl laiko, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pats netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

58Teisėjų kolegija, pritardama apylinkės teismo sprendimui laikyti T. D. padarytus sukčiavimo nusikaltimus dviem atskirais nusikaltimais, sprendžia, kad nusikalstama veika dėl pinigų pasisavinimo iš SEB banko kortelės kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirtina įstatymo sankcijos vidurkiui artima bausmė. Tuo tarpu dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaudojant „Swedbank“ banko kortelę paliekama apylinkės teismo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

59Kadangi kasatoriai neprašo keisti bausmių bendrinimo būdo (teismai turėjo bausmes bendrinti taikydami tiek bausmių apėmimo, tiek sudėjimo būdus) ir dėl to paskirti griežtesnę bausmę, teisėjų kolegija, neišeidama už kasacinio skundo ribų, bendrindama bausmes, vadovaujasi apylinkės ir apygardos teismų pasirinktu paskirtų bausmių bendrinimo būdu (BK 65 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas) – bausmių apėmimu.

60Apeliacinės instancijos teismas ne tik sušvelnino T. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bet ir nutarė paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Kasatoriai ginčija tokį apygardos teismo sprendimą. BK 75 straipsnio 1 dalyje ( 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, yra tiek formalios sąlygos BK 75 straipsniui taikyti, tiek kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą. Su šia apeliacinės instancijos teismo išvada kasacinės instancijos teismas nesutinka, nes bylos aplinkybės neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

61Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, už šias nusikalstamas veikas paskirta ir subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. T. D. padarytą turtinę žalą pripažįsta, tai rodo, jog stengiasi bent iš dalies pašalinti dėl jo veiksmų kilusias pasekmes, todėl galimas BK 75 straipsnio taikymas.

62Tuo tarpu kasatoriai nurodo, kad savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų T. D. nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo stadijoje. Be to, nukentėjusiajam nuteistasis yra grąžinęs tik 300 Eur, tai sudaro nereikšmingą dalį (0,75 procento) visos neteisėtai pasisavintos sumos. Kasacinės instancijos teismas sutinka, kad, priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, T. D. akivaizdžiai vengia pašalinti ar bent sumažinti kilusias pasekmes. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos, tiek apeliacinės teisme, T. D. pateikė nelogiškus ir neįtikėtinus, be to, vis skirtingus paaiškinimus, bandydamas pateisinti, kodėl iki šiol negrąžina iš nukentėjusiojo pasisavintų pinigų. T. D. elgesys proceso metu tik parodo, kad jis neplanuoja grąžinti pasisavintų piniginių lėšų. Mažai tikėtina, jog pinigai iš T. D. bus atgauti vykdant sprendimą priverstine tvarka, nes jis neturi jokio turto bei negauna jokių oficialių pajamų, iš kurių būtų galimas išieškojimas priverstine tvarka.

63Sutiktina ir su tuo kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog 2011 m. lapkričio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu paskirtos bausmės (5200 Lt baudos) T. D. nėra įvykdęs, teisindamasis, jog su paskirta bauda nesutinka. Tai parodo T. D. požiūrį į teismo sprendimus ir jų vykdymą, taip pat tai, kad minėtu atveju T. D. paskirta bausmė nepadarė jokio poveikio ir bausmės tikslo nepasiekė, nes praėjus 1,5 metų po padaryto nusikaltimo, jis vėl darė nusikaltimus. Taigi teistumo ir požiūrio į bausmės vykdymą aplinkybių apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nevertino kaip svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

64Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismas, bendrindamas T. D. paskirtąsias bausmes, nepagrįstai jas apėmė, nors turėjo taikyti bausmių sudėjimo būdą. Tai galėjo turėti įtakos formaliam bausmės vykdymo atidėjimo pagrindui.

65Atsižvelgiant į tai, kad nors formalios sąlygos taikyti BK 75 straipsnį byloje nustatytos, tačiau, įvertinus nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (veiką padarė būdamas teistas, požiūris į bausmės vykdymą yra atmestinas, nenustatyta lengvinančių aplinkybių, veikos nepripažino, savo kaltę neigia, nustatyta sunkinanti aplinkybė, kad veikos padarytos prieš asmenį, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės buvo bejėgiškos būklės, nenustatytas rimtas ketinimas atlyginti padarytą turtinę žalą), kurias apeliacinės instancijos teismas privalėjo atitinkamai įvertinti, tačiau to nepadarė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai taikė bausmės vykdymo atidėjimą, todėl BK 75 straipsnio taikymas T. D. naikintinas.

66Dėl neturtinės žalos

67Kasatorių nuomone, teismo priteista 500 Eur suma yra labai maža atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis S. D. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir baimę, sumažėjo jo bendravimo galimybės ir apskritai pablogėjo fizinė sveikata, nes dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prarado visas savo gyvenimo santaupas.

68BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Asmenys, dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pripažįstami nukentėjusiaisiais ir turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisėjų kolegija sutinka, kad nukentėjusysis dėl padarytų nusikaltimų patyrė neturtinės žalos. Apygardos teismas priteisė nukentėjusiajam neturtinę žalą ir įvertino ją 500 Eur. Tačiau, kaip nustatyta byloje, nukentėjusysis S. D. 2015 m. spalio 6 d. mirė, taigi nėra prasmės didinti jo asmeniškai patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4, 6 punktu,

Nutarė

70Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendį.

71Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl T. D. padarytų veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, bausmės paskyrimo ir paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo, ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį su pakeitimais.

72T. D. padarytą veiką dėl sukčiavimo įgyjant pinigus iš S. D. sąskaitos SEB banke kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

73Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas SEB banko kortele) ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas „Swedbank“ banko kortele ir šiame banke buvusių lėšų įgijimas) paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu, griežčiausia pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme apimant paskirtąsias švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

74Iš T. D. nukentėjusiajam priteisti 15 244,67 Eur (52 636,78 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

75Likusią Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, skyrium imant dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, palikti galioti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,... 3. dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,... 4. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. atstovei advokatei Aurelijai... 5. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu... 7. T. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 9. M. D. nuteista pagal 182 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimu, 214... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1... 11. Iš T. D. ir M. D. solidariai nukentėjusiajam S. D. priteista 39 862,36 Eur ir... 12. Iš T. D. nukentėjusiajam S. D. priteista 693,38 Eur ir 5 procentų metinės... 13. Iš T. D. ir M. D. solidariai nukentėjusiajam S. D. priteista 1468,95 Eur... 14. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 15. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. D. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2... 16. T. D. pavienės veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalis (dvi veikos), 214... 17. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtas trejų metų laisvės atėmimas, 214... 18. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, T. D. bausmės vykdymas atidėtas... 19. Iš T. D. nukentėjusiajam priteista 40 255,74 Eur turtinės žalos atlyginimo... 20. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 21. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą,... 22. T. D. apeliacinės instancijos teismo nuteistas dėl to, kad neteisėtai įgijo... 23. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus T. D. 2013 m. kovo 28 d., tiksliau... 24. M. D. apylinkės teismo nuteista, o apeliacinės instancijos teismo išteisinta... 25. kad neteisėtai įgijo, perdavė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę,... 26. kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, panaudodama... 27. Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D. ir jo atstovė... 28. Kasatorių teigimu, pirmosios instancijos teismas nusikalstamas veikas, už... 29. Bylos aplinkybės patvirtina, jog pinigus iš „Swedbank“ banko sąskaitos... 30. Kartu nustatyta, jog apie SEB banke laikomas lėšas T. D. iš pradžių... 31. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamosios teisės... 32. Neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas galimą M. D.... 33. Byloje yra aiškiai nustatyta, kad nukentėjusįjį S. D., jam būnant... 34. Kasatoriai teigia, jog aplinkybės, kad veikos vyko M. D. namuose, kuriame ji... 35. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Baudžiamajame... 36. Nors teismas nustatė tik T. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nepaisant... 37. Teismas neįvertino ir to, kad 2011 m. lapkričio 30 d. Marijampolės rajono... 38. Skunde nesutinkama ir su BK 75 straipsnio taikymu. Teigiama, jog savo kaltės... 39. Kasatorių nuomone, teismo priteista 500 Eur suma yra labai maža... 40. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. ir jo atstovės advokatės A.... 41. Dėl T. D. padarytų veikų kvalifikavimo... 42. T. D. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliau... 43. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas... 44. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas apylinkės teismo nuosprendį, savo... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl vieningos tyčios buvimo... 46. Taigi vien tas faktas, kad pinigai buvo paimami iš to paties nukentėjusiojo... 47. Kartu pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos... 48. Dėl M. D. išteisinimo... 49. Kasatoriai ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl M. D.... 50. Pirmosios instancijos teismas M. D. pripažino kalta dėl tų pačių... 51. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų,... 52. Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje... 53. Dėl bausmės T. D. paskyrimo ir BK 75 straipsnio taikymo... 54. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Baudžiamajame... 55. Teisėjų kolegija sutinka, kad skirdamas bausmę ir nuspręsdamas jos vykdymą... 56. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai išdėstyti BK 54 straipsnio 1 ir 2... 57. BK 182 straipsnio 2 dalis numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.... 58. Teisėjų kolegija, pritardama apylinkės teismo sprendimui laikyti T. D.... 59. Kadangi kasatoriai neprašo keisti bausmių bendrinimo būdo (teismai turėjo... 60. Apeliacinės instancijos teismas ne tik sušvelnino T. D. paskirtą laisvės... 61. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad T. D. pripažintas kaltu ir... 62. Tuo tarpu kasatoriai nurodo, kad savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų... 63. Sutiktina ir su tuo kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos... 64. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismas, bendrindamas T. D.... 65. Atsižvelgiant į tai, kad nors formalios sąlygos taikyti BK 75 straipsnį... 66. Dėl neturtinės žalos... 67. Kasatorių nuomone, teismo priteista 500 Eur suma yra labai maža... 68. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 70. Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 71. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 72. T. D. padarytą veiką dėl sukčiavimo įgyjant pinigus iš S. D. sąskaitos... 73. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę... 74. Iš T. D. nukentėjusiajam priteisti 15 244,67 Eur (52 636,78 Lt) turtinės... 75. Likusią Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...