Byla 1-17-616/2016

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei, Audronei Peleckienei, Redai Jončienei, Dijanai Drizgienei, Sonatai Paplauskienei, Renatai Kovierei, Irenai Skaringienei, Vilmai Armalytei, Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Micevičiui, Renatai Vilčinskaitei, Ričardui Bendikui, Astai Mickevičiūtei, kaltinamiesiems A. G. ir M. N., kaltinamųjų gynėjams advokatams Drąsučiui Narmontui, Gražinai Mauručaitienei, civilinio ieškovo UAB „T.“ atstovams L. T., V. G., V. M.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3A. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis ( - ), Šiauliuose, neteistas,

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį;

5M. N., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Kelmės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis įmonėje ( - ) AS, meistru, vedęs, gyvenantis Norvegijoje, ( - ), pašto kodas ( - ), neteistas,

6kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8A. G., būdamas UAB ,,A.“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), Šiauliai, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. gegužės 27 d. apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

9pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, numatančius kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. gegužės mėnesių laikotarpiu į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą – pajamas neįtraukė 8 PVM sąskaitų faktūrų, kuriuose įformintos paslaugų pardavimo ūkinės operacijos už 291590,91 Lt sumą, tai yra 2008 m. rugsėjo mėn. serija AGM Nr. ( - ) ir 2008 spalio mėn. 24 d. serija AGM Nr. ( - ) dėl atliktų statybos darbų UAB „N. S.“, 2008 m. lapkričio mėn. 05 d. be numerio dėl atliktų statybos darbų UAB „Av.“, 2009 m. sausio mėn. 7 d., serija AG Nr. ( - ) dėl atliktų statybos darbų UAB „Av.“, 2009 m. sausio mėn. 26 d., serija AGM Nr. ( - ) ir serija AGM Nr. ( - ), 2009 m. vasario 27 d., serija AGM Nr. ( - ) ir 2009 m. gegužės 27 d. serija AGM Nr. ( - ) dėl atliktų statybos darbų UAB „N. S.“, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 ir 2009 metus.

10A. G. laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24, būdamas UAB „A.“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), Šiauliai, direktoriumi, iš bendrovės kaip atskaitingas asmuo gavo piniginių lėšų sumoje 166422,33 Lt (48199,24 Eur), kurių juridinę galią turinčiais dokumentais išlaidų nepateisino, bendrovei pinigų negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „A.“ priklausantį didelės vertės turtą – sumoje 166422,33 Lt (48199,24Eur ) sumai.

11M. N. laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21, iš UAB „A.“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), Šiauliai, kaip atskaitingas asmuo gavo piniginių lėšų 182516,97 Lt (52860,57 Eur), kurių juridinę galią turinčiais dokumentais išlaidų nepateisino, bendrovei pinigų negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „A.“ priklausantį didelės vertės turtą – 182516,97 Lt (52860,57 Eur) sumą.

12A. G. pareikštas kaltinimas, jog jis, būdamas UAB „A.“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), Šiauliai, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2008 metų rugsėjo iki 2009-05-27 apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1, 4 d. reikalavimus, tai yra 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. gegužės mėnesių laikotarpiu į bendrovės „A.“ buhalterinę apskaitą – pajamas neįtraukė 8 PVM sąskaitų faktūrų, kuriuose įformintos paslaugų pardavimo ūkinės operacijos už 291590,91 Lt sumą, tai yra 2008 m. rugsėjo mėn. serija AGM Nr. ( - ) ir 2008 spalio mėn. 24 d. serija AGM Nr. ( - ) dėl atliktų statybos darbų UAB „N. S.“, 2008 m. lapkričio mėn. 05 d. be numerio dėl atliktų statybos darbų UAB „Av.“, 2009 m. sausio mėn. 7 d., serija AG Nr. ( - ) dėl atliktų statybos darbų UAB „Av.“, 2009 m. sausio mėn. 26 d., serija AGM Nr. ( - ) ir serija AGM Nr. ( - ), 2009 m. vasario 27 d., serija AGM Nr. ( - ) ir 2009 m. gegužės 27 d. serija AGM Nr. ( - ) dėl atliktų statybos darbų UAB „N. S.“, 2008 m. rugsėjo –spalio mėn., 2009 m. sausio – kovo, gegužės mėn. 71032,01 Lt, siekdamas išvengti mokesčių į pridėtines vertės mokesčių deklaracijas (forma FR0600) už 2008 m. rugsėjo – spalio mėn., 2009 m. sausio – kovo, gegužės mėn., į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pridėtinės vertės mokesčius, pelną bei pateikė šias deklaracijas 2008-10-24, 2009-09-21, 2009-05-24, 2009-05-24, 2009-04-24, 2009-07-23, 2009-09-29 Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniaus g. 265, Šiauliuose, be to, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 90 str. 4 d. iki 2009-07-23 d. nesumokėjo 47632,01 Lt pridėtinės vertės mokesčio, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 53 str. 1 d. iki 2009-10-01 d. nesumokėjo 16936,00 Lt pelno mokesčio, taip apgaule išvengė UAB „A.“ naudai didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą viso 64568,01 Lt už 2008 m. rugsėjo – spalio, 2009 m. sausio – spalio mėnesius.

13A. G. pareikštas kaltinimas, jog jis, būdamas UAB „A.“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), Šiauliai, direktoriumi ir atsakingu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. už apskaitos organizavimą, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-575 28 str. už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, siekdamas išvengti: 54096,32 Lt pridėtinės vertės mokesčio nuo 2008-10-24 iki 2009-07-23 įrašė į UAB „A.“ pridėtines vertės mokesčių deklaracijas (forma FR0600) už 2008 m. rugsėjo –spalio mėn., 2009 m. sausio –kovo, gegužės mėn. žinomai neteisingus duomenis, tai yra UAB „A.“ pagal išrašytas 8 PVM sąskaitas faktūras už 291590,91 Lt, apskaičiavo 54096,32 Lt PVM, tačiau Šiaulių apskrities VMI už 2008 m. rugsėjo –spalio mėn., 2009 m. sausio –kovo, gegužės mėn. pateiktose PVM deklaracijoje nedeklaravo apmokestinamų suteiktų paslaugų ir taip bendrovė PVM deklaracijose po perskaičiavimo sumažino mokėtiną PVM už 2008 m. rugsėjo mėn. 11495,04 Lt, už 2008 m. spalio mėn. – 6211,27 Lt (11121,27-4910), už 2009 m. sausio mėn. – 4594,65 Lt (10536,65-5942,00), už 2009 m. vasario mėn. – 14025,57 Lt (17018,57-2993,00), už 2009 m. kovo mėn. – 9761,21 Lt (10012,21-251,00), už 2009 m. gegužės mėn. – 1544,27 Lt (3033,27-1489) ir padidino grąžintiną iš biudžeto PVM už 2008 m. lapkričio mėn. 172,00 Lt (1063,00-891,00). Iš viso bendrovė 2008 rugsėjo mėn. – 2009 m. gegužės mėn. sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 47632,01 Lt (11495,04+6211,27+4594,65+ +14025,57+9761,21+1544,27) ir 2008 m. lapkričio mėn. padidino grąžintiną iš biudžeto PVM 172,00 Lt, 16936,00 Lt pelno mokesčio bei 2009-09-29 įrašė į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008 metus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pelną, nes į šią deklaraciją neįtraukė gautų pajamų už 130596,17 Lt, neapskaičiavo 112909,00 Lt mokestinio laikotarpio veiklos pelno bei neapskaičiavo 16936,00 Lt pelno mokesčio, mokėtino į valstybės biudžetą, ir šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ 2008 m. pajamas, pelną 2008-10-24, 2009-09-21, 2009-05-24, 2009-05-24, 2009-04-24, 2009-07-23, 2009-09-29 pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniaus g. 265, Šiauliuose.

14A. G. ir M. N. pareikšti kaltinimai, jog jie: A. G., būdamas bendrovės UAB „A.“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), Šiauliai, direktoriumi ir akcininku, veikdamas kartu su UAB „A.“ akcininku M. N., pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 10 dalį bei UAB „A.“, įstatų 5.30.1 punktą būdami atsakingi už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdami bendrovės valdymo funkcijas, nesilaikydami UAB „A.“ įstatų 8.3.1, 8.3.3 punktuose nustatytų sąlygų – visuotinio akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti – išsimokėti dividendus jei: bendrovė yra nemoki ar išsimokėjus dividendus taptų nemoki, bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išsimokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomo rezervo, perkainojamo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, būdami UAB „A.“ akcininkais, sąmoningai blogai valdydami – priimdami sprendimą sau išsimokėti dividendus ir pelną po apmokestinimo, UAB „A.“ padarė 357332 Lt nuostolį, o būtent M. N. 2010-01-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3 išmokėjus 110816, Lt dividendų, A. G. 2010-01-04 pagal kasos pajamų orderį Nr. 2 110816 Lt išmokėjus dividendų ir pagal 2010-01-05 kasos pajamų orderį Nr. 1 135700 Lt išmokėjus pelną po apmokestinimo, šiais sąmoningais veiksmais lėmė UAB „A.“ nemokumo atsiradimą ir bankrotą, todėl UAB „A.“ kreditoriams buvo padaryta didelė 357332 Lt turtinė žala.

15Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą pagal BK 222 str. 1d. pripažino visiškai, pagal kitus pareikštus kaltinimus- kaltės nepripažino. Kaltinamasis paaiškino, jog jis ir M. N. įkūrė UAB „A.“, kurioje abu turėjo po 50% akcijų. Pats kaltinamasis buvo šios įmonės direktorius, įmonėje buvo buhalterė M. Š.. Dėl buhalterinės apskaitos vedimo gali paaiškinti, jog buvo vykdomi statybos darbai įvairiuose miestuose: Šiauliuose, Vilniuje, Šventojoje. Buvo darbuotojams nuomojami butai, sąskaitos už darbus, prekes būdavo išrašomos ir kituose miestuose, ne vien Šiauliuose, dokumentus ne visada parveždavo, kai kurie dokumentai buvo užsimetę nuomojamose butuose, todėl ne visos sąskaitos įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Buhalterė prašydavo sąskaitų, bet kaltinamasis jai pateikdavo ne visas sąskaitas. Į buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos 8 PVM sąskaitos- faktūros, šios sąskaitos faktūros buvo likusios Vilniuje, nuomojamame bute, todėl ir nebuvo pateiktos buhalterei, tačiau šias sąskaitas- faktūras pateikė VMI darbuotojai. Taip pat buvo ir su 29 apskaitos dokumentais, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nurodo, jog per neatsargumą išlaidų nepastebėjo, pačių dokumentų neturėjo, todėl nepateikė įmonės buhalterei. Supranta, kad dėl nepateiktų sąskaitų buvo neteisingai sumokėti mokesčiai valstybei. Kaltinamasis nurodo, jog jo manymu buhalterė turėjo matyti sumas iš banko išrašų ir tvarkyti buhalteriją. Kadangi buhalterei buvo surašytas įgaliojimas teikti įmonės vardu deklaracijas elektroniniu būdu, tai kaltinamojo manymu, pati buhalterė, matydama įmonės sąskaitos išrašus, galėjo tinkamai pateikti deklaracijas ar jas patikslinti. Kaltinamasis nurodo, jog pateiktų deklaracijų netikrino, nesidomėjo, neturėjo prisijungimo prie elektroninės pajamų deklaracijos, bet manė, kad viskas buvo daroma pagal įstatymą. Iš biudžeto jų įmonei nebuvo grąžintas PVM. Supranta, kad buvo įmonės vadovas ir už buhalterinę apskaitą atsakingas jis pats. Jis teigia, jog nesiekė apgaule išvengti mokesčių sumokėjimo, nes kaip aukščiau minėjo, dėl savo nerūpestingumo, nepasižiūrėjimo nepateikė laiku buhalteriai PVM sąskaitų faktūrų. Nevengė jokių valstybei prievolių, taip pat nepasisavino UAB „A.“ pinigų: nurodo, jog su darbuotojais, dirbusiais UAB „A.“ buvo pasirašytos darbo sutartys, kuriuose numatyti gerokai mažesni darbo užmokesčiai, nei buvo realiai mokami. Grynais darbuotojams buvo mokama po 2000- 6000 Lt., tačiau šie pinigai buvo mokami grynais, jų nebuvo apskaitoje. Kaltinamasis nurodo, jog jis ir kitas akcininkas M. N. turėjo priėjimą prie bedrovės sąskaitų, t.y. galėjo naudotis bendrovės sąskaitoje esančiais pinigais. Iš bendrovės sąskaitų pasiimdavo grynus pinigus ir jais mokėdavo darbuotojams darbo užmokestį. Supranta, jog darė pažeidimus, tačiau tuo laiku taip visi statybos sektoriuje darė, t. y. mokėjo didesnius atlyginimus grynais pinigais, kad nereikėtų mokėti didelių mokesčių už darbuotojus: pagal darbo sutartis buvo numatytas minimalus ar vidutinis atlygis, buvo sutarta mokėti virš tūkstančio litų. Visiems atlyginimas būdavo mokamas skirtingas. Daugiausia atlyginimus mokėjo kaltinamasis, kartais M. N.. Įmonė turėjo tris sąskaitas, jas visas matė buhalterė. Kaltinamasis nurodo, jog buhalterei sakė, kad darbuotojams yra mokami dienpinigiai, buhalterė neprašė darbo sutarčių. Apie dienpinigių nurašymą jis su buhaltere neaptarė. Iki krizės darbuotojams išmokėjo labai dideles sumas. Brigadininkai pateikdavo duomenis apie darbuotojus ir jų atliktus darbus. 13–17 žmonių dirbo ir jiems buvo mokami neoficialūs atlyginimai. Brigadininkais buvo T. G., G. ir K. B.. Kaltinamasis nurodo, jog vedė užrašus apie išmokamus atlyginimus, bet negali jų pateikti, nes nežino, kur jie yra. Taip pat paimtais iš sąskaitos grynaisiais pinigais mokėjo už benziną, telefonus, buto nuomą, pirkdavo prekes, įrankius. Šie paimti pinigai iš sąskaitos buvo panaudoti bendrovės reikmėms, tačiau suforminti kaip grynieji esantys kasoje. Todėl 2010-01-04 ir 2010-01-05 dienomis buvo suformintas išsimokėjimas pagal kasos išlaidų orderius tiek kaltinamajam, tiek M. N.: M. N. 2010-01-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3 110816 Lt dividendų, 2010-01-04 pagal kasos pajamų orderį Nr. 2 išmokėti 110816 Lt dividendų kaltinamajam A. G., taip pat pagal 2010-01-05 kasos pajamų orderį Nr. 1 135700 Lt A. G. pelno po apmokestinimo, tačiau realiai grynų pinigų kasoje nebuvo ir jie nebuvo išmokėti- tai buvo tik pinigų nurašymas. Buvo „išmokėti“ viso 359929,59 Lt dividendai, nes nebuvo išlaidas pateisinančių dokumentų, taip įformino išlaidas. Dividendų išsimokėjimo laikui turėjo skolą tik bankui, su kitais kreditoriais buvo atsiskaitę. Išsimokėdami dividendus manė, kad įmonė dirbs toliau, turėjo pasiruošę sutartis su „Š. N. S. K“, „M. S.“, „N. F.“. Dividendų išmokėjimo dienai jokių registrų neanalizavo, nepripažįsta, kad padarė bendrovei nuostolius, nes dividendus išsimokėjo pagal įstatymus. Nurodo, jog iš įmonės sąskaitos buvo pervedęs savo sutuoktinei V. G. 20000 Lt., kuriuos ji vėliau grąžino į jo sąskaitą.

16Kaltinamasis M. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog savo kaltės pagal jam pareikštus kaltinimus nepripažįsta ir paaiškino, jog jis buvo UAB „A.“ akcininku ir UAB „A.“ priklausančių pinigų – 188293,48 Lt nepasisavino, visi pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje. Kaltinamasis parodė, jog jis su A. G. įkūrė įmonę UAB „A.“, joje dirbo apie 30 asmenų, darbas vyko statybų sektoriuje. Objektai buvo ne viename mieste, buvo Vilniuje, Šventojoje, todėl teko nuomoti darbuotojams būstus, mokėti jų kelionės išlaidas, nupirkti telefonų korteles. Dažniausiai buvo nuomojami trys butai, už nuomą mokėjo 800–2200 Lt. į mėnesį. Viskas buvo mokama grynais pinigais, viską prižiūrėdavo jie patys, t.y. A. G. ir M. N.. Jis UAB „A.“ kasininku niekada nedirbo, tik turėjo kartu su A. G. banko generatorių, todėl galėjo iš UAB „A.“ sąskaitos persivesti pinigus į savo asmenines sąskaitas ir juos išgryninti. Pinigus 188293,48 Lt panaudojo bendrovės reikmėms. Už apmokėtą kurą, telefonų korteles ir kitas išlaidas darbuotojai kartais duodavo čekius, tačiau kaltinamasis jų nerinko, nesaugojo. Kaltinamasis nurodo, jog darbininkams duodavo naudotis savo automobiliu. Buvo kabėta su buhaltere, kad bus padaryta automobilių panaudos sutartis. Visa pinigų suma, kuri yra kaltinamajam inkriminuota ir dar daugiau, yra panaudota įmonei. Kadangi nežinojo kaip reikia vesti buhalterinę apskaitą, nebuvo susipažinęs su įstatymais, nežinojo, kad visas išlaidas reikia pagrįsti dokumentais. Be to įmonėje buvo direktorius, buhalterė ir kaltinamasis manė, jog tinkamai vedama buhalterinė apskaita. Pats kaltinamasis teigia, jog yra daręs kelis pavedimus už nuomą, kitais atvejais mokėdavo už nuomą grynais, neprašydavo, kad nuomotojai išduotų dokumentus. Neoficialus darbo užmokestis buvo mokamas, nežino, dėl ko nebuvo dokumentuose rodomas toks nedidelis atlyginimas. Pats kaltinamasis teigia, jog yra mokėjęs grynus pinigus darbuotojams. Negalėtų tiksliai nurodyti asmenų dirbusių įmonėje ir tiksliai pasakyti, kokios algos jiems buvo mokamos. Sąskaitas faktūras gaudavo tada, kai pirkdavo medžiagas, po to sąskaitas faktūras A. G. pateikdavo buhalterei. Pasirašinėjo dokumentus kaip direktoriaus pavaduotojas, nors juo nedirbo, darė pavedimus UAB „A.“ vardu. Dėl antro epizodo gali paaiškinti, kad jokios tyčios sukelti UAB „A.“ bankrotą nenorėjo ir nesiekė. Nurodo, jog dividendai buvo išmokėti tik dokumentuose. A. G., pasikalbėjęs su buhaltere, pasakė, kad reikia įforminti dividendų išmokėjimą. Nežinojo, kad pinigai paimti iš banko sąskaitos yra įforminami kaip esantys grynieji pinigai kasoje. A. G. pasakė, kad buhalterijai reikia, kad būtų įformintas dividendų išmokėjimas. Ikiteisminio tyrimo metu nesuprato kasos sąvokos esmės, grynųjų pinigų kasoje nebuvo, pinigai jau buvo išleisti įmonės reikmėms. Nurodo, jog su visais kreditoriais buvo atsiskaitę, mokėjo paskolą tik bankui. Kad buvo su visais atsiskaitę žino iš A. G. žodžių, pats jokių buhalterinių dokumentų nežiūrėjo.

17Liudytojas D. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog yra kaltinamojo M. N. brolis , dirbo UAB „A.“ apie metus laiko. Kiek bendrovėje viso dirbo asmenų - nežino, tačiau objekte, kur atliekami darbai buvo apie 5, kartais 10 asmenų. Darbo sutartis su UAB „A.“ buvo sudaryta, tačiau jis gaudavo didesnį atlyginimą grynais pinigais. Nurodo, jog gaudavo apie 4000 Lt. į mėnesį, papildomai dienpinigiai nebuvo mokami, juos gaudavo atlyginimo sumoje. Mokėdavo algą kas mėnesį, kartais už du mėnesius, kartais – už pusę mėnesio. Pinigus išmokėdavo A. G., kuris paimdavo pinigus iš bankomato ir paduodavo liudytojui. Iš kieno sąskaitos pinigai buvo imami- liudytojas neklausė. Gavęs grynus pinigus „ į rankas‘, niekur nepasirašydavo, į liudytojo sąskaitą buvo pervesti pinigai, tačiau tie pinigai buvo ne atlyginimas, o suma už medžiagas, kurias liudytojas buvo nupirkęs. Nurodo, jog dirbo keliuose objektuose: Šiauliuose „S. m.“, Šventosios mieste, Vilniuje. Dirbant komandiruotėse, buvo išnuomoti butai, kurių nuomą mokėjo darbdavys. Taip pat duodavo pinigų kurui, bei telefono sąskaitoms apmokėti. Pateikti sąskaitas ar čekius už paslaugas- neprašė ir liudytojas nepateikdavo. Už gautus šiuos pinigus taip pat niekur nepasirašydavo. Mano, jog darbo sutartyje galimai buvo nurodytas atlyginimo minimumas, tačiau liudytojas nurodė, jog jis norėjo uždirbti po 4000 litų į mėnesį. Kiek mokėti liudytojui, tarėsi M. N. ir A. G.. Nuo pat pradžių jie sutarė, kad liudytojui mokės 4000 litų, o oficialus atlyginimas buvo 800 litų. Bendrovėje dirbo statybos darbus, bei pirkdavo ir veždavo prekes, reikalingas statybose. Pirkdavo prekes, įrankius įvairiomis sumomis, būdavo ir už 100 litų, ir už 2000 litų. Už nupirktas prekes ne visada pateikdavo čekius, sumas pasakydavo žodžiu ir A. G. jam sumokėdavo, nes juo pasitikėjo.

18Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog UAB „A.“ dirbo apie du metus. Dirbo objekte Vilniuje, tuo metu gyveno nuomojamame bute Fabijoniškėse, kartu su juo gyveno viso 6-8 žmonės. Už buto nuomą mokėjo darbdavys, telefonui buvo nupirkta išankstinio mokėjimo kortelė. Šią kortelę nupirko brigadininkas T. G.. Atlyginimą gaudavo į rankas grynais 3000 Lt., tačiau darbo užmokestis priklausė nuo atlikto darbo kiekio, papildomai jokių dienpinigių negaudavo. Pinigus išmokėdavo brigadininkas T. G.. Mokant pinigus, niekur nepasirašydavo, nežino ar įmonės pinigai buvo mokami jo atlyginimui. Kokiai sumai buvo pasirašyta darbo sutartis- nematė. Objekto statyboms vadovavo M. N.. Keliones iš namų Kelmės rajone į darbo vietą organizavo autobusiuku darbdavys, kuris už tai ir apmokėdavo.

19Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo bendrovėje „A.“ 2009 metais dvi savaites darbininku, tiksliniams darbams - atlikti staliaus darbus name, esančiame Vilniuje. Atlyginimą sutarė mokėti už atliktus darbus, kokio dydžio- nepamena, nes jau praėję 5 metai. Pamena, jog atliko darbus, už juos buvo sumokėta objekte, sumokėjo A. G., nepamena ar pasirašė kokiame nors žiniaraštyje ar buvo surašyta darbo sutartis.

20Liudytojas T. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo UAB „A.“ laikotarpyje nuo 2007 m. iki 2009 m. brigadininku. Dirbo keliuose miestuose, daugiausia dirbo Vilniuje. Gaudavo atlyginimą „ į rankas“ 2500 Lt. - žiemos metu, bet kartais gaudavo ir 5000 Lt. Šiuos pinigus atveždavo į objektą arba A. G., arba M. N.. Liudytojas, už gautus pinigus, niekur nepasirašydavo. Atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal atliktą darbą, t. y. už padarytus kvadratus. Jam, kaip brigadininkui, paduodavo pinigus, tuomet objekte dirbę asmenys, pagal darbo valandas ir padarytus kvadratus, pasidalindavo pinigus. Pagalbiniams darbuotojams buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, tiksliai pasakyti negali kiek mokėdavo. Kartais, pasidalinus pinigus, likdavo M. N. ir A. G. duotų pinigų, tuomet jie tarpusavyje pasidalindavo, papildomai duodavo tiems, kas geriau dirbo. Pamena, jog buvo pasirašęs su bendrove darbo sutartį, kurioje buvo numatytas mažesnis nei 1000 Lt. atlyginimas, tikslesnių duomenų nepamena. Visas išlaidas, susijusias su buto nuoma, jo išlaikymu, benzinu, atlygindavo UAB „A.“, t. y. duodavo benzinui 100 Lt. ir niekur nereikėjo pasirašyti. Nurodo, jog kartu su juo dirbo V. K., D. K., kitų asmenų nepamena. A. O., K. B. nepažinojo. Jokių pinigų liudytojui į sąskaitą bendrovė nepervesdavo, Sodrai mokesčius mokėjo bendrovė.

21Liudytoja M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji tvarkė buhalteriją UAB „A.“ laikotarpyje nuo 2007 m. iki 2010 m. Liudytoja parodė, jog UAB „A.“ buveinės neturėjo, todėl ji darbus atlikdavo savo namuose, turėjo kompiuterinę buhalterinę programą. 2007 m. liudytojai buvo surašytas įgaliojimas pateikti deklaracijas mokesčių inspekcijai, deklaracijas pildydavo pagal turimus duomenis, prieš pateikdama deklaracijas mokesčių inspekcijai, direktoriui nerodydavo. Liudytoja nurodė, jog ji prie bendrovės banke esančių duomenų neturėjo galimybės prisijungti, tik žinojo apie bendrovės esamą vieną sąskaitą „S.“, sąskaitos numerio nepamena. Prieigos prie bendrovės kasos, banko sąskaitų neturėjo. Kai būdavo priimami darbuotojai į darbą, liudytojai jų duomenis pasakydavo direktorius A. G., darbuotojų atlyginimai buvo numatyti minimalūs, liudytoja jiems nemokėdavo algų, darbo sutarčių nematė, darbo sutartis pildydavo direktorius A. G.. Kiek kuris darbuotojas uždirbo, jai pasakydavo A. G. žodžiu. Atlyginimai dažniausiai būdavo minimalūs, apie darbuotojus žinodavo tik iš „Sodros“ duomenų, nežinojo, ką jie dirba. Apie jokius priedus, premijas, dienpinigius, niekas liudytojai nėra sakęs, nurodo, jog tvarkė dokumentus tik tuos, kuriuos gaudavo iš direktoriaus A. G.. Atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai buvo pas direktorių, ne visada direktorius liudytojai grąžindavo tuos žiniaraščius, tačiau minėjo, kad visos sumos yra išmokėtos. Gali būti, kad dalies žiniaraščių trūksta. Nieko nežino apie „neoficialaus“ atlyginimo mokėjimą, dienpinigių apskaitos bendrovėje nebuvo. Matė tik vienoje banko sąskaitoje esančių pinigų judėjimą, pagal kurią prašydavo direktoriaus A. G. pateikti dokumentus, tačiau jis nuolat žadėjo atnešti sąskaitas, bet taip ir neatnešdavo. Nieko negali papasakoti apie pinigų išdavimą avansu, liudytoja jų neišduodavo, direktorius dirbo su grynaisiais pinigais, jis buvo kasininkas. Išeidama iš darbo buvo sudariusi 2009 m. registrą, pati ji dirbo iki 2010 sausio pabaigos. Matė bendrovės kasos likutį 2009 m. pabaigai tik dokumentuose, prie kasos su pinigais neprieidavo ir negali pasakyti ar realiai tiek buvo pinigų. Nežino, ar dividendai pagal išlaidų orderius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, buvo išmokėti tą pačią dieną kaip buvo nurodyta dokumentuose. UAB „ A.“ buhalterinėje apskaitoje gautos sumos, jei nebūdavo sąskaitos, būdavo įtraukiamos kaip avansu gautos sumos. Grynieji pinigai, kuriuos išimdavo direktorius iš banko, būdavo pajamuojami į kasą, kaip grynieji pinigai, esantys kasoje. Kasos knygą tvarkė liudytoja. Išėjimo dieną buvo išmokėti dividendai, todėl mano, tačiau tiksliai pasakyti negali, kad grynųjų pinigų kasoje nebebuvo. Išgryninti pinigai buvo išmokėti kaip dividendai, t. y. liudytojos nuomone pinigai buvo imami grynais per ilgą laikotarpį, nebuvo dokumentų patvirtinančių išlaidas, todėl jie ir likdavo nurodyti kasoje, o 2010 sausio mėn. buvo surašyti kaip dividendai bei pelnas po apmokestinimo, išmokant akcininkams, tačiau tiksliai pasakyti negali , nes realiai kasos netvarkė. Mokesčio deklaracijos būdavo pateikiamos elektroniniu būdu iš liudytojos namų kompiuterio. 2008-10-24, 2009-09-21, 2009-05-24, 2009-04-24, 2009-07-23, 2009-09-29 deklaracijoje nurodytus duomenis, visus skaičius suskaičiuodavo programa, liudytoja pati tuos skaičius pertikrindavo, būdavo, kad reikėdavo patikslinti deklaracijas. Pagal įstatymą deklaracijas galima tikslinti 5 metus. Įmonė mokėdavo PVM valstybei ir nė karto nėra jo susigrąžinusi. Nematydavo dirbančių darbuotojų, nematydavo, kur jie dirbdavo, nežino kokiuose miestuose. Įmonės balanso nesudarydavo, nes direktorius nenorėjo viešinti duomenų.

22Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog, atliekant UAB „N. S.“ PVM mokestinį tyrimą pastebėjo, kad UAB „A.“, pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, deklaravo mažesnį pardavimo PVM. Todėl buvo pereita į priešpriešinį operatyvų patikrinimą ir pradėjo patikrinimą UAB „A.“. 2009-12-30–2014-01-04 buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas dėl nustatytų PVM deklaravimų pažeidimų: sausio 4 d. buvo pradėtas mokestinis patikrinimas, o sausio 29 d. buvo surašytas patikrinimo aktas. Buvo atlikti dokumentų poėmiai, surašyti poėmio aktai. Prieš pradedant mokestinį patikrinimą, įteikiamas pranešimas apie mokestinį patikrinimą, kuriame nurodomas preliminarus mokesčių administratorių teikiamų dokumentų sąrašas, iš UAB „A.“ buvo pareikalauta pateikti visus apskaitos dokumentus. Pagal dokumentų poėmio aktus matyti, jog 2009-12-31, dokumentai buvo pateikti, pasirašė M. Š.. Paskui teikė kitus dokumentus: 2010-01-05 pateikė A. G. sąskaitas-faktūras, rangos sutartis, po to dar kelis kartus nešė dokumentus. A. G. pateikdamas vėliau nei reikalauta dokumentus, nurodė, jog šių dokumentų nepastebėjo, jie buvo užsimetę Vilniuje, nuomojamame bute. Įmonės „Av.“ priešpriešinio patikrinimo liudytoja neatliko. „Av.“ sąskaitas pateikė arba A. G. arba buhalterė. Ar pateiktos sąskaitos- apmokėtos, pasakyti negali, viskas surašyta patikrinimo akte.

23Specialistė N. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog ji atliko bendrovės „A.“ tyrimą, surašė išvadas. Išvadoje Nr. 5-4/13, 2014-02-20d. užfiksuota, jog A. G. 2010-01-28 skolos likutis bendrovei buvo 224 613 Lt. Tai nustatyta pagal pateiktus išrašus iš „D.“ ir „H.“ banko sąskaitų. Skola 140 0100,67 Lt. susidarė išėmus pinigus iš banko sąskaitos. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu būdu susidarė dar 84.446 Lt skola, nebuvo pateiktos avansų apyskaitos, todėl ir nebuvo nagrinėjama ši suma. Norint nustatyti šią skolą reikėtų suvesti visos įmonės buhalterinę apskaitą. Tyrimui nebuvo pateiktos avansų apyskaitos iš kurių būtų galima nustatyti, kaip susidarė 84.446 Lt skola. 2010-01-28 įmonės apskaitoje yra užfiksuota skola. Pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus galima tikslinti laikotarpį per kurį susidarė A. G. skola įmonei. A. G. iš kasos gavo ir dokumentais nepateisino pinigų paimtų laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. rugpjūčio, pagal bankų sąskaitų išrašus pasižiūrėjus į įmonės dokumentus, mano, kad šis laikotarpis didėtų, t. y. nuo kada pateikti banko išrašai nuo tada pradedamas žiūrėti laikotarpis. Norint tiksliai nustatyti laikotarpį reikia žiūrėti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir koks likutis persikelia. Nustatant 2010-01-28 skolą buvo vertinami sąskaitos atskaitingų asmenys duomenys. Tyrimo metu sąskaitos likutis su darbo apskaitos žiniaraščiuose esančiais duomenimis nebuvo vertinamas. Teisme buvo apklausti liudytojai, kurie patvirtino gavę darbo užmokestį. Kaip specialistė gali įvertinti jų gautas sumas kaip išmokėtas, tačiau A. G. ir M. N. skolos bendrovei nebus mažinamos, todėl, kad iš sąskaitos išmokėti pinigai, kurie nėra pateisinti. Šiuo atveju laikytina, jog pinigai išimti iš įmonės kasos, jie yra pas atskaitingus asmenis, jeigu jie pateiks dokumentus, kur juos panaudojo tada skolos bendrovei galėtų būti mažinamos.

24Iš specialisto išvados Nr. 5-4/ 13 matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-28 Nr. X-1633 redakcija) 27 str. už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas. Bendrovei „A.” nuo 2007-07-02 vadovavo direktorius A. G.. Bendrovė „A.“ neįrašė į 2008 m. ir 2009 m. pajamų apskaitą statybos darbų pardavimų už 291590,91 Lt (130596,17+160994,74) pagal 2008 m. rugsėjo mėn. – 2009 m. gegužės 27 d. išrašytas 8 PVM sąskaitas faktūras ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 str. 4 dalies, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstatymą Nr. IX-1914) nuostatų. Dėl neįrašytų į apskaitą 291590,91 Lt pajamų, iš jų: neįrašytų į 2008 m. apskaitą už 130596,17 Lt ir į 2009 m. – 160 994,74 Lt nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 4 d. nuostatų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti BUAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 ir 2009 metus. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovei „A.“ vadovavo direktorius A. G.. Bendrovė „A.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 str. 1 d. 1 p. – PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, prekės tiekiamos ir paslaugos teikiamos už atlygį, 14 str. 1 d. – prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, 89 straipsnio – apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma, nuostatų, nes PVM deklaracijose už 2008 m. rugsėjo – lapkričio mėn. ir 2009 m. sausio – kovo ir gegužės mėn. nedeklaravo 2008 m. rugsėjo mėn. – 2009 m. gegužės 27 d. išrašytose bendrovėms „N. S.“ ir „Av.“ 8 PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotų 291590,91 PVM apmokestinamų sandorių ir 54096,32 Lt pardavimo PVM. Kadangi Šiaulių AVMI 2010-01-29 surašytame patikrinimo akte Nr. 35-1 priskaičiavo papildomai sumokėti šią 54096,32 Lt PVM sumą, tai dėl tyrimo metu pagal bendrovės „A.“ dokumentų duomenis nustatytų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 str. 1 d. 1 p., 14 str. 1 d. ir 89 str. nuostatų nesilaikymo papildomai mokėtinas į biudžetą PVM neskaičiuojamas. Bendrovė „A.“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalies – Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, nuostata, nes pateiktose Šiaulių AVMI metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2008 ir 2009 m. nedeklaravo atitinkamai 130596,17 Lt ir 234660,58 Lt pajamų. Šiaulių AVMI 2010-01-29 surašytame patikrinimo akte Nr. 35-1 priskaičiavo papildomai sumokėti 16936,00 Lt pelno mokesčio nuo 112909,00 Lt apmokestinamojo pelno, todėl tyrimo metu pagal bendrovės „A.“ dokumentų duomenis nustatyto Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalies nuostatos nesilaikymo papildomai mokėtinas į biudžetą pelno mokestis už 2008 m. neskaičiuojamas. BUAB „A.“ 2009 m. sudaryto registro „Didžioji knyga“ duomenimis bendrovės leidžiami atskaitymai 2009-12-31 buvo 238438,35 Lt. Iš 2009 m. gautų 234660,58 Lt (160994,74+73665,84) pajamų atskaičius leidžiamus atskaitymus tyrimo metu apskaičiuojamas 2009 m. veiklos rezultatas – nuostolis 3777,77 Lt (234660,58-238438,35). Kadangi tyrimo metu nustatytas bendrovės 2009 m. veiklos rezultatas – nuostolis 3777,77 Lt, tai papildomai į valstybės biudžetą pelno mokesčio neapskaičiuojama. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovei „A.“ vadovavo direktorius A. G.. Išnagrinėjus BUAB „A.“ 2007 m. veiklos pajamų apskaitą pagal pateiktus pirminius dokumentus – bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, neatitikimų tarp 2007 m. gautų pajamų ir 2008-09-25 užpildytoje ir pateiktoje Šiaulių AVMI Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2007 metus deklaruotų pajamų nenustatyta. Bendrovė „A.“ tiriamuoju laikotarpiu pateiktose Šiaulių AVMI PVM deklaracijose sumažino mokėtiną už 2008 m. rugsėjo mėn. PVM 11495,04 Lt, už 2008 m. spalio mėn. – 6211,27 Lt (11121,27-4910), už 2009 m. sausio mėn. – 4594,65 Lt (10536,65-5942,00), už 2009 m. vasario mėn. – 14025,57 Lt (17018,57-2993,00), už 2009 m. kovo mėn. – 9761,21 Lt (10012,21-251,00), už 2009 m. gegužės mėn. – 1544,27 Lt (3033,27-1489) ir padidino grąžintiną iš biudžeto PVM už 2008 m. lapkričio mėn. 172,00 Lt (1063,00-891,00). Iš viso bendrovė 2008 m. rugsėjo mėn. – 2009 m. gegės mėn. sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 47632,01 Lt (11495,04+6211,27+4594,65+ +14025,57+9761,21+1544,27) ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 str. 1 d. 1 p., 14 str. 1 d. ir 89 str. nuostatų. Išnagrinėjus BUAB „A.“ 2008-2009 m. veiklos pajamų apskaitą pagal pateiktus pirminius dokumentus – bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nustatyta, kad bendrovė į pateiktas Šiaulių AVMI Metines pelno mokesčio deklaracijas neįrašė:

  • už 2008 m. II dalies 18 laukelyje neįrašė gautų pajamų 130596,17 Lt, neapskaičiavo 112909,00 Lt mokestinio laikotarpio veiklos pelno ir jo neįrašė į deklaracijos III dalies 56 laukelį ir 16936,00 Lt pelno mokesčio, mokėtino į valstybės biudžetą, kurio neįrašė į III dalies 73 laukelį,
  • už 2009 m. II dalies 18 laukelyje neįrašė gautų pajamų 234660,58 Lt ir III dalies 1 ir 44 laukeliuose neužfiksavo 3777,77 Lt mokestinio laikotarpio veiklos nuostolio, ir tokias Metines pelno mokesčio deklaracijas pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalies nuostatos. Bendrovei „A.“ tiriamuoju laikotarpiu vadovavo direktorius A. G.. BUAB ,,A.” 2007, 2008 m. tvarkytų apyvartos žiniaraščių „Skolos tiekėjams“ duomenimis bendrovės skolos tiekėjams likutis 2007-01-01 buvo 20607,89 Lt, 2007-12-31 – 32395,29 Lt ir 2008-12-31 - 16017,16 Lt. Tyrimo metu negalima nustatyti bendrovės „A.“ 2007-01-01, 2007-12-31 ir 2008-12-31 skolos dydžio kiekvienai bendrovei užfiksuotai apyvartos žiniaraštyje „Skolos tiekėjams“, nes bendrovė 2007, 2008 m. tvarkytoje buhalterinėje apskaitoje kreditorinių įsiskolinimų likučio neužfiksavo pagal atskirus tiekėjus ir nesudarė įsipareigojimų inventorizacijos už 2007, 2008 m. Bendrovė „A.“ 2009 m. tvarkytame registre „Didžioji knyga“ 2009-12-31 užfiksavo skolą tiekėjams 23731,29 Lt ir pirkėjams 337292,51 Lt. Tyrimui nepateiktas registras, kuriame būtų apibendrinti duomenys apie bendrovės skolų tiekėjams ir pirkėjams sudėtį. Todėl tyrimo metu negalima nustatyti kokioms įmonėms bendrovė 2009-12-31 skolinga 361023,80 Lt (23731,29+337292,51). BUAB „A.“ įsiskolinimų dinamika tyrimo metu nustatyta laikotarpiui nuo 2007-01-01 iki 2010-01-28, nes bendrovė paskutinį registrą iki bankroto paskelbimo, t.y. iki 2013-04-16, sudarė 2010 m. sausio 28 dienai. Bendrovės „A.“ 2007-01-01 įsiskolinimas tiekėjams, VMI ir VSDFV Šiaulių skyriui buvo 51425,05 Lt ir nuo 2007-01-01 iki 2010-01-28 padidėjo 542145,31 Lt, t.y. sudarė 593570,39 Lt. Bendrovės skolos bankui, tiekėjams, darbuotojams, VMI ir VSDFV Šiaulių skyriui lyginant 2007-01-01 su 2010-01-28 išaugo 11,54 karto.

25Pagal bendrovės „A.“ 2010 m. sausio mėn. tvarkytą kasos apskaitą nustatyta, kad bendrovė išrašė:

  • 2010-01-04 kasos išlaidų orderį Nr. 2, kuriame užfiksuoti A. G. išmokėti 110816,00 Lt dividendų,
  • 2010-01-04 kasos išlaidų orderį Nr. 3, kuriame užfiksuoti M. N. išmokėti 110816,00 Lt dividendų,
  • 2010-01-05 kasos išlaidų orderį Nr. 1, kuriame užfiksuoti A. G. išmokėti 135700,00 Lt pelno po apmokestinimo.

26Iš viso iš bendrovės kasos 2010 m. sausio 4, 5 d. išmokėti 357332,00 Lt (110816,00+110816,00+135700,00).

27Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 60 str. 3 dalyje nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki (galiojo nuo 2004-01-01 pagal 2003-12-11 LR įstatymą Nr. IX-1889 iki 2012-02-29). BUAB „A.“ sudaryto registro „Didžioji knyga“ už 2010 m. sausio 1-28 d. duomenimis 2010-01-28 bendrovė buvo nemoki – negalėjo laiku ir visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Tiriamoji bendrovė, 2010 m. sausio 4, 5 d. išmokėdama iš kasos M. N. ir A. G. 357332,00 Lt, nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 3 d. nuostatos, nes bendrovė 2010 m. sausio 4, 5 d. išmokėjusi 357332,00 Lt nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams minėta suma.

28Pagal bendrovės „A.“ 2010-01-28 tvarkytos sąskaitos Nr. 2135 „Atskaitingi asmenys“ duomenis atskaitingi asmenys M. N. ir A. G. bendrovei skolingi 418656,00 Lt, iš jų: bendrovei 2010-01-28 skolingi M. N. 194043,00 Lt ir A. G. – 224613,00 Lt.

29Kadangi bendrovės „A.“ atskaitingiems asmenims M. N. ir A. G. 2010-01-28 buvo išmokėti atitinkamai 194043,00 Lt ir 224613,00 Lt ir šios lėšos nebuvo panaudotos atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais, tai dėl šių lėšų nepanaudojimo bendrovės veikloje BUAB „A.“ sumažino galimybes kitiems bendrovės kreditoriams atgauti skolą 418656,00 Lt.

30Bendrovė „A.“ netvarkė pradelstų įsipareigojimų apskaitos ir nevedė sudarytuose registruose „Didžioji knyga“ už 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. sausio mėn. pradelstų įsipareigojimų atskira eilute. Todėl tyrimo metu negalima nustatyti bendrovės „A.“ pradelstų įsipareigojimų 2007-12-31, 2008-12-31, 209-12-31 ir 2010-01-28 ir apskaičiuoti bendrovės mokumą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr. IX-216) 2 str. 8 dalies nuostatą.

31Tiriamosios bendrovės mokumas nustatytas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus santykinius rodiklius bendrovės finansinių ataskaitų pagrindu, taikant bendrovės finansinių rodiklių analizę.Tyrimui pateiktų UAB „A.“ registrų „Didžioji knyga“ už 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. sausio 1-28 d. duomenimis nustatyta, kad:

  • bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršijo pusė bendrovės turto vertės tiriamojo laikotarpio 2007, 2008 ir 2009 metais, t.y. bendrovė laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 buvo moki: bendrovei užteko turto deklaruotų mokesčių mokėjimui ir atsiskaitymui su kreditoriais,
  • per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2010-01-28 viršijo pusę bendrovės turto vertės 110220,95 Lt (155681,28-45460,33), todėl laikoma, kad 2010-01-28 bendrovė „A.“ buvo nemoki,
  • bendrovės „A.“ grynojo apyvartinio kapitalo (grynasis apyvartinis kapitalas rodo, kokia suma trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus, t.y. ar bendrovė pajėgi turimu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė apibūdina tai, kad bendrovė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų) reikšmė tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiama 72546,21 Lt, t.y. nuo 2010-01-28 bendrovė nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

32BUAB „A.“ tiriamuoju laikotarpiu sudarytų registrų „Didžioji knyga“ už 2007, 2008, 2009 m. duomenimis bendrovė laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 buvo moki ir užteko turto deklaruotų mokesčių mokėjimui ir atsiskaitymui su kreditoriais. Tiriamosios bendrovės sudaryto registro „Didžioji knyga“ už 2010 m. sausio 1-28 d. duomenimis 2010-01-28 bendrovė buvo nemoki – negalėjo laiku ir visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Pagal bendrovės „A.“ sudarytą registrą „Didžioji knyga“ už 2010 m. sausio 1-28 d. nustatyta, kad bendrovės „A.“ dokumentinis pinigų likutis 2010-01-28 buvo iš viso 2459,61 Lt, iš jų: 2010-01-01 kasoje buvo 0,49 Lt ir banko sąskaitose – 2459,12 Lt. Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 28 d. lėšų judėjimo nebuvo, sukauptų 2459,12 Lt tiriamoji bendrovė 2010 m. sausio mėn. nepanaudojo atsiskaitymams su kreditoriais. Bendrovė „A.“ turėjo finansines galimybes sumokėti įmokas valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2013-02-19. Nustatyta, kad bendrovės atskaitingiems asmenims M. N. ir A. G. išmokėtų lėšų likutis 2010-01-28 buvo atitinkamai 194043,00 Lt ir 224613,00 Lt. Šios lėšos nebuvo panaudotos atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais. Kadangi 418656,00 Lt (194043,00+224613,00) nepanaudojimo bendrovės veikloje, tai BUAB „A.“ sumažino galimybes kitiems bendrovės kreditoriams atgauti skolą 418656,00 Lt. Tiriamoji bendrovė 2010 m. sausio 4, 5 d. išmokėjo iš kasos M. N. 110816,00 Lt ir A. G. 246516,00 Lt ir taip nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams minėta suma (b. l. 1- 46, 3 t..).

33Iš specialisto išvados Nr. 5-4/ 64 matyti, jog tyrimui papildomai pateikti 66 dokumentai iš viso už 67057,85 Lt. Patikrinus šių dokumentų fiksavimą bendrovės buhalterinėje apskaitoje nustatyta, kad M. N. 194043,00 Lt skola bendrovei „A.“ (skolos dydis nustatytas 2014-02-20 specialisto išvadoje Nr.5-4/13) šio tyrimo metu pagal tyrimui papildomai pateiktus 29 apskaitos dokumentus sumažinama 5749,52 Lt, o pagal tyrimui papildomai pateiktus 37 apskaitos dokumentus nemažinama 61308,33 Lt.

34Dėl tyrimui papildomai pateiktų bendrovės „A.“ vardu gautų ir neįrašytų į 2007-2009 m. buhalterinę apskaitą 29 apskaitos dokumentų už 5749,52 Lt 2014-02-20 specialisto išvada Nr. 5-4/13 nesikeičia: dėl neįrašytų į apskaitą 291590,91 Lt pajamų, iš jų: neįrašytų į 2008 m. apskaitą už 130596,17 Lt ir į 2009 m. – 160994,74 Lt nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 4 d. nuostatų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti BUAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 ir 2009 metus.

352014-02-20 specialisto išvadoje Nr.5-4/13 keičiasi M. N. skolos bendrovei suma: įvertinus bendrovės vardu gautus 29 apskaitos dokumentus M. N. skola bendrovei 2010-01-28 buvo 188293,48 Lt.

36Tyrimo metu papildomai nustatyta, kad neužfiksuodama 2007-2009 m. veiklos buhalterinėje apskaitoje bendrovėms sumokėtų 5749,52 Lt pagal bendrovės vardu gautus 29 apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, kasos aparato čekius ir mokėjimo pavedimą) bendrovė „A.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 dalies, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, ir 12 str. 1, 4 dalių, kuriose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (pinigų išmokėjimas – kasos išlaidų orderiu), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, nuostatų.

37Dėl neįrašytų į buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų už 5749,52 Lt tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. rugpjūčio mėn., 2008 m. balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. ir už 2009 m. sausio, vasario mėn. ( b. l. 86-103, 3 t.).

38Iš 2016-01-22 specialisto išvados 5-4/6 matyti, jog UAB ,,A.“ atskaitingų asmenų M. N. ir A. G. 2010-01-28 skolos bendrovei dydis nustatytas pagal laikotarpiu nuo 2007-01-201 iki 2009-12-31 UAB „A.“ vardu gautas PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kasos apskaitos dokumentus, sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ apyvartos žiniaraščius, bendrovės naudotų sąskaitų AB banko „H.“ ( - ) LTL, AB Š. b. – Nr. ( - ) LTL, AB S. b. – Nr. ( - ) LTL ir D. b. – Nr. ( - ) išrašus. Šių dokumentų duomenimis bendrovei „A.“ atskaitingo asmens A. G. 224 613,00 Lt skola 2010-01-28 susidarė laikotarpiu nuo 2008-03-29 iki 2009-12-31. Atskaitingo asmens M. N. 194 043,00 skola 2010-01-28 dienai susidarė laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21.

39UAB „A.“ atskaitingas asmuo A. G. tyrimui nepateikė pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyto nepanaudoto atskaitingų asmenų avanso likučio 224.613,00 Lt., kuris susidarė laikotarpiu nuo 2008-03-29 iki 2009-12-31, panaudojimą pagrindžiančių dokumentų. M. N. nepateikė pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyto nepanaudoto atskaitingų asmenų avanso likučio 188 293,48 Lt. ,kuris susidarė laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-11. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti šių pinigų panaudojimo.

40Liudytojų parodymų duomenimis ir įvertinus bendrovės „A.“ apskaitoje užfiksuotą išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad bendrovės 6 darbuotojams 2007-2009 m. buvo išmokėti neįrašyti į bendrovės buhalterinę apskaitą iš viso 197 892,23 Lt darbo užmokesčio.

41Tyrimo metu nuo skirtumo gauto iš perskaičiuoto darbo užmokesčio 350 753,69 Lt. Atėmus apskaitoje parodytą apskaičiuotą darbo užmokestį 73 359,49 Lt. nustatytas iš viso 277 394,20 Lt. Apskaičiuotas darbo užmokestis už 2007-2009 m. Duomenys apie papildomo darbo užmokesčio apskaičiavimą 6 darbuotojams parodyti 4 priede ( b. l. 17- 34, 6 t.).

42Iš 2014-10-08 AB „S.“ rašto r. S/11540 ir priedų matyti užfiksuoti piniginių lėšų pervedimai iš UAB „A.“ sąskaitos į A. G., M. N. sąskaitas ( b. l. 47-49, 59-72 , 4 t.).

43Dokumentai pagal UAB „A.“ išrašytas sąskaitas- faktūras UAB „Av.“ ir „N. S,“, iš kurių matyti, jog pateiktos sąskaitos faktūros yra apmokėtos ( b. l. 5368, 117-150, 5 t.).

44Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-01-29 patikrinimo akto Nr. 35-1 su priedais, bei sprendimo dėl šio akto patvirtinimo, matyti, jog buvo atliktas UAB „A.“ mokestinis patikrinimas, kurio metu priskaičiuotos papildomos įmokos į valstybės biudžetą ( b. l. 116-158, 174- 177, 1 t.)

45Iš Sodros pažymų matyti UAB „A.“ darbuotojai, bei jų gautos pajamos laikotarpyje nuo 2007 m. iki 2009 m. spalio mėnesio ( b. l.78-116, 5 t.).

46Mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutartis ( b. l.193-195, 5 t.) ir įgaliojimas M. Š. ( b. l. 196, 6 t.).

47Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolas ( b.l. 81, 3 t.), užduoti atlikti papildomą objektų tyrimą ( b.l. 82, 3 t.),iš kurio matyti, jog A. N. pateikęs papildomus UAB „A.“ apskaitos dokumentus civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „A.“ bankroto administratoriaus UAB „T.“ pateiktą ieškinį atsakovams A. G. ir M. N..

48A. G. 2010-01-09 paaiškinimas Šiaulių valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriame nurodoma, jog statybos darbai buvo atliekami Vilniuje, Klaipėdoje, 8 PVM sąskaitos buvo paliktos Vilniuje nuomojamame bute, darbuotojams buvo mokamas 1000-1500 Lt atlyginimas ( b.l. 35-37, 5 t.).

492013-02-19 Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria iškelta bankroto byla UAB „A.“ ( b. l. 86-87, 2 t.); 2013-04-16 Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai ( b. l. 88, 2 t.), bankroto administratoriaus ataskaita ( b. l. 90-106, 2t.).

50A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos

51Veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje

52BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė,sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“.

53Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo arįsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančiųbuhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau-BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2straipsnio 1 punktas).

54Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o 12 straipsnio 1 dalyje – kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; 4 dalyje- kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

55Vertindamas surinktus baudžiamojoje byloje ir teisme ištirtus įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. G. , būdamas UAB ,,A.“ direktoriumi, ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal BAĮ 21 str. , pažeidė 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 4 d., laikotarpyje nuo 2008 rugsėjo iki 2009 gegužės mėnesių į UAB ,,A.” buhalterinę apskaitą neįtraukė pajamų pagal 8 PVM sąskaitas- faktūras, kuriose įformintos paslaugų pardavimo ūkinės operacijos už 291590,91 Lt sumą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB ,,A.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 m. ir 2009 m., taip pat pažeisdamas jau minėtus BAĮ straipsnius.

56Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pagal pareikštą kaltinimą šiame epizode nurodė, jog pripažįsta savo kaltę visiškai, tačiau apklausiant teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis ne apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o aplaidžiai, t.y. šios 8 PVM sąskaitos- faktūros buvo likusios nuomojamame bute ir buto savininkas, radęs šiuos dokumentus, atidavė kaltinamajam A. G., kuris pateikė mokesčių inspekcijos darbuotojui, kuomet buvo jų paprašytas. Nurodo, jog tuo metu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nebuvo pradėtas ir mokestinis patikrinimas, nepateikdamas šių sąskaitų faktūrų buhalterei M. Š., kuri jų neįtraukė į buhalterinę apskaitą, nesiekė jokių pasekmių, juolab išvengti mokesčių. Pripažįsta, jog dokumentus nepateikdavo laiku buhalterei, tačiau mano, jog patikslinti buhalterinę apskaitą ir teikiamas mokesčių inspekcijai deklaracijas galėjo ir vėliau, t.y. atsiradus šioms PVM sąskaitoms –faktūroms, t.y. neturėjo tyčios neįtraukti į buhalterinę apskaitą, todėl mano, jog buhalterinę apskaitą vykdė aplaidžiai. Be to kaltinamasis teigia, jog buhalterė privalėjo tiksliai vykdyti buhalterinę apskaitą, nes galėjo matyti bendrovės sąskaitas ir pagal jose esamus duomenis sutvarkyti buhalteriją. Kaip matyti iš nustatyti faktinių aplinkybių, ginčo dėl to, jog 8 PVM sąskaitos- faktūros, pagal kurias gautos pajamas, nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą- nėra. Specialisto išvadoje Nr. 2014-02-20 Nr. 5-4/13 nustatyta aplinkybė (3t., b.l. 1-79), Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-01-29 patikrinimo akte Nr. 35-1 (1t., b.l. 116-158), nustatyta, jog į bendrovės UAB ,,A.“ buhalterinę apskaitą neįtrauktos 8 PVM sąskaitos faktūros dėl gautų pajamų už atliktus darbus iš bendrovių UAB ,,Av.” ir UAB ,,N. S.” už 291590,91 Lt sumą, Nors kaltinamasis A. G. nurodė, jog įmonė turėjo buhalterę, kuri ir privalėjo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau teisiamojo posėdžio metu UAB ,,A.“ apklausta buhaltere dirbusi M. Š. nurodė, jog tvarkė apskaitą pagal tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo direktorius A. G.. Galimybės kaip nors kitaip gauti dokumentus ji negalėjo, matė tik vieną įmonės sąskaitą elektroninėje erdvėje, todėl nuolatos prašydavo iš direktoriaus dokumentų, kai matydavo, jog atliktos kokios nors finansinės operacijos. Tačiau ir prašant – dokumentai nebuvo pateikiami. Pagal tai, kokius turėjo dokumentus, taip ir tvarkė buhalterinę apskaitą- Didžiąją knygą, bei pateikdavo elektroniniu būdu deklaracijas. Tai, kad nepateikdavo visų dokumentų buhalterei, neneigia ir pats kaltinamasis A. G.. Atsižvelgiant į tai atmestina kaltinamojo versija, jog buhalterė galėjo ir turėjo tinkamai tvarkyti dokumentus pagal matomą elektroninėje erdvėje įmonės banko sąskaitą, kadangi buhalterija tvarkoma pagal pirminius dokumentus. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013). Kadangi nustatyta, jog A. G. žinojo apie atliktus mokėjimus pagal 8 PVM sąskaitas faktūras, šias sąskaitas faktūras buvo gavęs, laikė jas, nepateikė buhalterei, jog jos būtų įtrauktos į buhalterinę apskaitą, tai atliko tiesiogine tyčia, t.y. norėjo pasekmių, kurios ir kilo, t.y. negalima iš dalies nustatyti BUAB „A.“ veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už 2008-2009 m., todėl pripažintina, jog A. G. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Nors A. G. nurodo, jog šios 8 PVM sąskaitos faktūros buvo užsilikusios nuomojamame bute, jas rado vėliau, tai yra tik deklaratyvus kaltinamojo nurodymas, kadangi nepateikta jokių duomenų apie tai, kokiame bute buvo laikomos sąskaitos, kiek laiko buvo laikoma, nepateikta buto nuomos sutartis, nėra galimybės apklausti buto savininką, t.y. nesant jokios galimybės patikrinti kaltinamojo versiją,ji atmestina. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas kaltinamojo nurodymas, jog UAB „A.” bendrovės veiklą buvo galima nustatyti pagal atliktą patikrinimą UAB „N. S.“, kadangi atliekant minėtos įmonės mokestinį patikrinimą, buvo inicijuotas UAB „A.“ operatyvus patikrinimas dėl sandorių su UAB „N. S.“. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-234/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, matyti, jog byloje pateikta 2014-02-20 specialisto išvada Nr. 5-4/13 ( b.l. 1-13, 3t.) iš kurios matyti, jog, atliekant UAB ,,A.” ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, pagal bendrovės UAB ,,A.“ dokumentus nustatyti BAĮ 6 str. 2d. ir 12 str. 4d. nuostatų pažeidimai, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008-2009 metus.

57Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, kaltės formą- tiesioginę tyčią, A. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

58Kaltinamajam A. G. taip pat inkriminuota, jog jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1, 4 dalies reikalavimus, numatančius kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (pinigų išmokėjimas – kasos išlaidų orderiu), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 2007 m. rugpjūčio mėn., 2008 m. balandžio iki 2009 m. vasario mėnesių laikotarpiu į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą –išlaidas neįtraukė bendrovės vardu gautų 29 apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos turto ar paslaugų įsigijimo ūkinės operacijos už 5749,52 Lt sumą, tai yra 11 PVM sąskaitų faktūrų ir jų apmokėjimą patvirtinančių kasos aparatų kvitų išrašytų: 2007-08-24 UAB „S.“ serija PER Nr. ( - ) už 141,60 Lt, 2008-10-01 UAB „Ma.“ serija MAK Nr. ( - ) už 23,94 Lt, 2008-10-01 UAB „L.“ serija AVI Nr. ( - ), už 67,65 Lt, 2008-10-29 UAB „V.“ serija VYT Nr. ( - ) už 336,60 Lt, 2008-04-03 UAB „Š. I.“ serija SINZ Nr. ( - ) už 230,00 Lt, 2008-06-30 UAB „V.“ serija SINZ Nr. ( - ) už 230,00 Lt, 2008-06-30 UAB „V.“ serija JSP Nr. ( - ) už 40,80 Lt, 2008-08-06 UAB „Ma.“ serija MAK Nr. ( - ) už 287,67 Lt, 2008-06-30 P. R. įmonė „Ag.“ serija AGR Nr. ( - ) už 2756,52 Lt, 2009-01-21 UAB „K. k. p.“ serija KRIS Nr. ( - ) už 29,20 Lt, 2009-01-22 UAB „K. k. p.“ serija KRIS Nr. ( - ) už 34,43 Lt, 2009-01-28 UAB „S. p. c.“ serija SS Nr. ( - ) už 44,96 Lt, 2009-01-28 UAB „S. p. c.“ serija SS Nr. ( - ) už 909,79 Lt, 6 kasos aparatų čekių už kurą: 2009-01-08 Nr. 211/1264 už 97,94 Lt, 2009-01-16 Nr. 38/1272, už 98,47 Lt, 2009-01-13 Nr. 30,34 už 97,52 Lt, 2009-01-12 Nr. 73353 už 98,14 Lt, 2009-01-11 Nr. 98352 už 98,21 Lt, ir 2009-02-19 mokėjimo nurodymo UAB „Li.“ už 3012,60 Lt, dėl ko tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. rugpjūčio mėn., 2008 m. balandžio, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. ir už 2009 m. sausio, vasario mėn.

59Teismas šią dalį šalina iš pareikšto A. G. kaltinimo. 2014-08-11 specialisto išvadoje Nr. 5-4/64 ( b.l. 86-91, 3 t.) nustatyta, jog į bendrovės UAB ,,A.“ buhalterinę apskaitą neįtraukti 29 apskaitos dokumentai, pagrindžiantys UAB „A.“ turėtas išlaidas, ko pasekoje negalima iš dalies nustatyti UAB ,,A.” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 ir 2009 metus bei 2007 m. rugpjūčio mėnesį. UAB „A.“ buvo du akcininkai, t.y. A. G. ir M. N. ( b.l. 32-33, 1t.), kurie abu disponavo UAB „A.“ sąskaitose esančiomis lėšomis. Tai patvirtina abu kaltinamieji, bei jų sąskaitose užfiksuoti duomenys apie piniginių lėšų judėjimą ( b.l. 136-152, 2 t.). Iš byloje esančių duomenų: prašymo pateikti dokumentus, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, užduoties atlikti papildomą objektų tyrimą, bei 2014-08-11d. specialisto išvados Nr. 5-4/64 ( b.l. 80-91, 3 t.), matyti, jog 29 UAB „A.“ apskaitos dokumentus, patvirtinančius įmonės išlaidas, pateikė M. N. civilinėje byloje, iš kurios ir buvo išreikalauti šie dokumentai atliekant ikiteisminį tyrimą, bei pateikti specialistei. Specialistė, įvertinusi šiuos dokumentus, sumažino būtent akcininko M. N., nurodydama kaip atskaitingo asmens skolą UAB „A.“ pateikdama 2014- 08-11d. išvadą. Akivaizdu, jog dokumentai buvo pateikti ir vertinami jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, pateikti akcininko M. N., dokumentai pateikti ne direktoriui A. G. ar buhalterei, kuomet dar buvo vykdoma įmonės veikla, pateikti į vykstantį procesą civilinėje byloje, todėl vienareikšmiškai ir neginčijamai teigti, jog A. G. žinojo apie patirtas bendrovės išlaidas, tyčia jų nepateikė buhalterei ar tyčia neįtraukė šių dokumentų į buhalterinę apskaitą - negalima. Šiuo atveju matyti, jog galimybė įtraukti į buhalterinę apskaitą kaltinamajam A. G. atsirado tuomet, kai šiuos dokumentus pateikė M. N., tačiau dokumentų pateikimo metu buhalterinė apskaita jau nebuvo vedama, bendrovei pradėtos bankroto procedūros. Akivaizdu, jog A. G. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos sudėties visų elementų, būtent tyčios, jam nėra šioje dalyje pareikštas koks nors kaltinimas dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos ar netinkamo bendrovės Kasos darbo organizavimo, dalyje dėl pareigos pateikti dokumentus ( bendrovėje nebuvo priimti lokaliniai teisės aktai), todėl dalis veikos, kuri inkriminuota A. G. dėl 29 apskaitos dokumentų- šalintina iš kaltinimo.

60Pašalinus iš kaltinimo inkriminuotus A. G. 29 apskaitos dokumentus, tikslintinas kaltinime nurodytas laikotarpis, kuriuo buvo tvarkoma apgaulinga apskaita, t.y. nurodant jog laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009-05-27. Kadangi siaurintinas kaltinimo laikotarpis, šis kaltinimo patikslinimas teismo nuomone kaltinimo esmės nekeičia, kaltinamojo teisių nepažeidžia.

61Veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje

62Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

63Visuma byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų nustatyta, jog A. G. pasisavino UAB „A.“ priklausantį turtą pinigines lėšas 166422,33 Lt (48199,24 Eur ) sumai. Kaip jau minėta dėl nusikalstamos veikos pagal BK 222 str. 1d., A. G. buvo direktoriumi UAB „A.“. Pateiktose teismui specialistės išvadose: 2014-02-20 Nr. 5-4/13, 2014-08-11 Nr. 5-4/64, 2016-01-22 Nr. 5-4/6 ( 3 t., b.l. 1-46, 86-103, 6t., b.l. 15-34.) nurodoma A. G. skola UAB „A.“ 224613,00 Lt, už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 ( išvada 2016-01-22 Nr. 5-4/6, 3 t., b.l. 23). Kaip matyti iš pateiktos išvados A. G. skolą sudaro iš bendrovės bankų naudotų sąskaitų nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24 pervesti 160313,00 Lt., nuimtų pinigų laikotarpis, iš banko sąskaitų nuo 2008-03-29 (specialisto išvados priedas 1, 6t., b.l. 26) iki 2009-03-06 išmokėtos lėšos tretiesiems asmenims: V. G.-20000 Lt., T. G. -1500 Lt., R. K.- 1500 Lt., G. Č.-9000 Lt., K. B. – 3300 Lt.– viso 35300 Lt , bei kasos nepanaudotų likutis 29000 Lt. Specialistės pateiktoje minėtoje išvadoje nurodoma iš bendrovės bankų naudotų sąskaitų A. G. skola, t. y. išmokėtos lėšos, laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-02-05 ( išvados 3 lapas, 6t., b.l. 19), tačiau pagal išvados 1 priedą nustatyta, jog skola susidarė nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24 ( 6t., b.l. 26-27). UAB „A.“ naudojosi banko sąskaitomis: AB banko „H.“ ( - ) LTL, AB Š. b. – Nr. ( - ) LTL, AB S. b. – Nr. ( - ) LTL ir D. b. – Nr. ( - ), D. N. b. – ( - ) ( specialisto išvada 2014-02-20 Nr. 5-4/13, 2 lapas), o kaltinamojo A. G. asmeninė sąskaitą AB „S.“ Nr. ( - ) ( 2t., b.l. 135-143,170-171, 6 t. b.l.19) neginčijamai nustatyta, jog į asmeninę kaltinamojo A. G. sąskaitą iš bendrovės UAB „A.“ buvo pervestos lėšos 160313,00 Lt. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog visas lėšas panaudojo įmonės reikmėms, nėra pasisavinęs UAB „A.“ priklausančių pinigų: mokėjo nelegalius darbo užmokesčius, mokėjo butų nuomas, už kurą. Analizuojant A. G. pavedimus iš asmeninės sąskaitos ( 2t. b.l. 170-171) matyti , jog dalis lėšų buvo panaudota, t.y. : 12100 Lt UAB „A.“ skola; 1090,67 UAB „D. L.“ klojinių nuoma; 700,00 Lt AB „H.“ palūkanos už UAB „A.“ paskolą, bei iš bendrovės UAB „A.“ sąskaitų pervestos lėšos tretiesiems asmenims V. G., T. G., R. K., G. Č., K. B. – viso 15300 Lt. ( 6t. b.l. 26-27) Akivaizdu, jog iš įmonės sąskaitos pervesdamas lėšas asmenims, kurie nebuvo susiję darbiniais santykiais: R. K.- 1500 Lt., G. Č.- 9000 Lt., bei asmenims susijusiais darbiniais santykiais: T. G. – 1500 Lt., K. B. 3300 Lt., viso 15300 Lt., bei atlikęs iš asmeninės sąskaitos mokėjimus už UAB „A.“ 13890,67 Lt. sumai, viso 29190,67 Lt., minėtų lėšų nepasisavino, o galimai išvaistė, be to pervesdamas iš asmeninės sąskaitos bankui palūkanas bei skolą už UAB „A“ tik galimai pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymą, tačiau šiose dalyse kaltinimas nepareikštas, todėl nenustačius, jog A. G. minėtas lėšas pasisavino, mažintina kaltinimo apimtis nurodytai sumai, t.y. 29190,67 Lt. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2008-10-28 iš UAB „A.“ sąskaitos buvo pervesta 20000 Lt A. G. sutuoktinei V. G. ( 6t., b.l. 26). Atsižvelgiant į tai, jog lėšos buvo pervestos sutuoktinei, A. G. UAB „A“ turėjo 50 procentų akcijų, kurios nėra padalintos tarp sutuoktinių, nėra duomenų, jog santuoka nutraukta, todėl preziumuojama, jog A. G. ir V. G. turtas yra bendra jungtinė nuosavybė ( LR CK 3.87 str. ). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog A. G., pervesdamas svetimas UAB „A“ bendrovės lėšas sutuoktinei, pasisavino svetimą turtą-20000 Lt., nes jo ir sutuoktinės V. G. turtas nėra atskirtas ar padalintas. Taip pat, išnagrinėjus visumą įrodymų, iš dalies pasitvirtino A. G. versija, jog buvo mokami atlyginimai, didesni nei nurodyti sutartyse su darbuotojais, mokami grynais, nenurodant jokiose apskaitos dokumentuose. Šiuos duomenis patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai buvę UAB „A.“ darbuotojai: T. G., D. K., D. N.. Nors D. N. yra kito kaltinamojo M. N. brolis, tačiau teismui abejoti jo parodymais nėra pagrindo, kadangi jie neprieštarauja kitų liudytojų ( D. K., T. G.) nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Vadovaujantis liudytojų duotais parodymais, specialistė, gavusi papildomą užduotį, paskaičiavo galimai gautus neapskaitytus bendrovės buhalterinėje apskaitoje darbuotojų atlyginimus (( išvada 2016-01-22 Nr. 5-4/6, 4 priedas- jau atėmus gautą atlyginimą pagal žiniaraščius, 6t., b. l. 31-34): T. G. gavo papildomo darbo užmokesčio- 23185,45; D. K.- 23381,78; D. N.- 23186,73, bendra suma- 69753,96 Lt. Tačiau paskaičiuotos sumos nėra aktualios nustatant A. G. kaltę dėl jam inkriminuotų pasisavintų lėšų dydžio, kadangi iš byloje esančių dokumentų ( 6t., b. l. 106- 116, ir specialistės 2016-01-22 d. išvados Nr. 5-4/6 3 priede, 6t. b.l.29-30) nustatyta, jog A. G. liudytojams išmokėti darbo užmokesčiai T. G. 2008 m. 05 mėn., D. N. 2008 m. 01 mėn., D. K. 2008 m. 07 mėn. Tuo tarpu A. G. inkriminuotas ir teismo nustatytas bendrovės lėšų pasisavinimo laikotarpis yra nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24, t. y. vėliau nei baigti darbiniai santykiai su minėtais darbuotojais: T. G., D. N., D. K.. Kitoje dalyje dėl mokėto neapskaityto darbo užmokesčio pateikti rašytiniai K. B., A. O., G. B. paaiškinimai (4 t., b.l. 188-190), tačiau teismas nepripažįsta šių duomenų įrodymais, kadangi šie asmenys nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, teismui nebuvo galimybės patikrinti nurodomų duomenų teisingumą. Iš A. G. inkriminuotos pasisavinimo sumos šalintinos lėšos 29000 Lt, kurios specialistės išvadoje nurodomos kaip iš kasos- nepanaudotų lėšų likutis. Kasoje ( buhalteriniuose dokumentuose) nurodomas piniginių lėšų likutis, kuris beje bendrovėje užfiksuotas ir 2010-01-01, nurodant, jog kasoje yra 357332,49 Lt ( po ko buvo išsimokėti dividendai ir pelnas po apmokestinimo - specialisto išvada 2014-02-20 Nr. 5-4/13, 8 lapas, 3 t., b.l. 8 ) yra susijęs ne su turto (piniginių lėšų) tapimu nuosavybe, bet su jo apskaita, todėl nesant jokių duomenų apie šių lėšų neteisėtu, neatlygintinu pavertimu nuosavomis, ši suma šalintina iš pareikšto A. G. kaltinimo. Apibendrinant visumą, mažintina 58190,67 Lt A. G. pareikštas kaltinimas dėl pasisavintų jam patikėtų UAB „A.“ lėšų.

64Kiti kaltinamojo A. G. tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje, nepatvirtinta kitais įrodymais, todėl nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ( kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-P-78/2012, 2K-163/2009). Akivaizdu, jog lėšas sumoje 166422,33 Lt ( 224613 Lt.- 15300 ( pavedimai tretiesiems asmenims) -12100 Lt(UAB „A.“ skola)- 1090,67 (UAB „D. L.“ klojinių nuoma)- 700,00 Lt (Lt AB „H.“ palūkanos už UAB „A.“ paskolą) – 29000 Lt ( kasos nepanaudotų lėšų likutis)) A. G. užvaldė neteisėtai ir neatlygintinai, t. y. pasisavino jam patikėtą turtą, todėl akivaizdu, jog bendrovei buvo padaryta atitinkamo dydžio žala, t. y. 166422,33 Lt (48199,24 Eur). Pasisavinto turto suma viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės kaltinamajam patikėto svetimo turto pasisavinima.

65Iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog A. G. pasisavino jam patikėtas lėšas iš kasos, avansu ūkio išlaidoms, kadangi tai buhalterinė formuluotė, tai užfiksuota specialisto išvadose, vadovaujantis tyrimo metu naudotais šaltiniais, t. y. sąskaitos Nr. 2135 „Atskaitingi asmenys“ duomenimis, bei liudytojos M. Š. parodymuose, jog gryni pinigai, paimti iš įmonės sąskaitų, kurie nepateisinti išlaidas pateisinančiais dokumentais, buvo fiksuojami kasoje kaip skola, tačiau realiai šie pinigai buvo pervedami iš bendrovės sąskaitos į asmeninę A. G. sąskaitą, todėl tikslintinas kaltinimas, jog A. G. lėšas pasisavino iš bendrovės.

66Patikslinus kaltinimą pašalinant iš kaltinimo nurodytą formuluotę ir auksčiau nurodytas sumas, tikslintinas padarytos nusikalstamos veikos laikotarpis, nurodant, jog veika padaryta laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24. Teismo nuomone kaltinimo patikslinimas kaltinimo esmės nekeičia, kaltinamojo teisių nepažeidžia.

67Veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje

68Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Pagal teismų praktiką apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio ar panaikinant prievolę juos mokėti reiškiasi suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje.

69Iš byloje nustatytų duomenų matyti, jog A. G., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, vykdydamas apgaulingą buhalterinę apskaitą laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. gegužės mėnesio į bendrovės „A.“ buhalterinę apskaitą – pajamas neįtraukė 8 PVM sąskaitų faktūrų, kuriuose įformintos paslaugų pardavimo ūkinės operacijos už 291590,91 Lt sumą. Neįtraukus į buhalterinę apskaitą šių sąskaitų, minėtos 8 PVM sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos ir į PVM bei pelno deklaracijas, ko pasekoje nesumokėta 47632,01 Lt PVM ir 16936,00 Lt pelno mokesčių sumokėjimo. Kaltinamasis A. G. nepripažįsta savo kaltės šioje dalyje dėl jam pareikšto kaltinimo, nurodydamas, jog neturėjo apgaulės sukčiauti, be to įgaliojimą deklaruoti mokesčių inspekcijoje jis buvo parašęs buhalterei M. Š. ir ji, turėdama pareigą tinkamai pateikti deklaracijas, matydama sąskaitose pinigų judėjimą, turėjo tinkamai deklaruoti. Kaip nurodo kaltinamasis, pagal pateiktas buhalterės M. Š. deklaracijas Mokesčių inspekcija pati nusirašydavo nuo bendrovės sąskaitos pinigus. Teigia nežinojęs, jog buhalterė netinkamai vykdo pareigas, todėl nebuvo jo tyčios vengti nurodytos turtinės prievolės Nustatyta, jog UAB „A.“ įgaliojimas teikti UAB „A.“ deklaracijas Mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu buvo išduotas UAB „A.“ buhalterei M. Š. ( b. l. 196, 5 t.), bei pasirašyta mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutartis ( b. l. 193-195, 5 t.). Šių faktinių aplinkybių niekas ir neginčija. Kaip jau minėta motyvuojant dėl nusikalstamos A. G. veikos pagal BK 222 str. 1d., dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, nustatyta, jog jis sąmoningai nepateikė UAB „A.“ buhalterei M. Š. 8 PVM sąskaitų- faktūrų, pagal kurias gavo pajamų. Norint nustatyti sukčiavime apgaulę, t.y. kaltinamojo tiesioginę ir išankstinę tyčią ( nes veika dėl sukčiavimo PVM srityje gali būti daroma apgalvojant iš anksto, turint tam tikrą, konkretų tikslą, atliekant keletą veiksmų), nepakanka nustatyti, jog, nepateikiant kaltinamajam 8 PVM sąskaitų faktūrų, jų neįtraukiant į deklaracijas ir pateikiant šias deklaracijas buvo susiformavusi kaltinamojo A. G. išankstinė tiesioginė tyčia., nenustatytas būtinas šiai nusikalstamai veikai konstatuoti apgaulės elementas. Byloje nėra jokių duomenų, taip pat teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog A. G. tyčia klaidino mokesčių administratorių, turėdamas tikslą UAB „A.“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės. Liudytoja M. Š. patvirtino, jog bendrovė nėra susigrąžinusi PVM , tokių duomenų nėra ir byloje. A. G. duodamas parodymus apie tai, jog mokėjo neapskaitytus darbo užmokesčius nurodė, jog elgėsi taip tik todėl, jog norėjo išvengti mokesčių, kas patvirtina jo tyčios kryptingumą siekiant išvengti mokesčių. Neteisingų duomenų į PVM ar Pelno mokesčio deklaracijų įrašymas ir kartu mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės, pelno mokesčio ( jų dalies) išvengimą gali lemti ir netinkamas juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai inter alia apskaitos dokumentuose, kuriais grindžiamos PVM ir Pelno mokesčio deklaracijos, nėra nurodomos visos šio mokesčio apskaičiavimui ir sumokėjimui reikšmingos ūkinės operacijos, pvz. susijusios su pajamų gavimu. Nustatyta, jog Mokesčių inspekcijai UAB „A.“ teikė deklaracijas, šias deklaracijas teikė buhalterė M. Š. pagal tai, kiek jai dokumentų buvo davęs direktorius A. G.. Neįtraukus dalies dokumentų į buhalterinę apskaitą, buvo netinkamai deklaruotos UAB „A.“ pajamos ir pelnas ir tokiu būdu buvo nesumokėta mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės 47632,01 Lt ir pelno mokesčio 16936,00 Lt. Tai yra objektyvūs požymiai, nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 str. 1d., o ne BK 182 str. 2d. ( 2K-120/2013). Sistemiškai analizuojant BK normas, deklaracijos nepateikimas, netikslus pateikimas, negali būti vertinamas kaip apgaulės būdas PVM sukčiavimo bylose ( 2K-7-398/2013). Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog įmonės vadovas padarė sukčiavimą, t. y. siekė fiktyviu pagrindu gauti turtinės naudos valstybės biudžeto sąskaita ir kad būtent taip suvokė savo veiką. Įmonės ūkinių operacijų nefiksavimas buhalterinėje apskaitoje, neteisingų duomenų nurodymas mokesčių deklaracijose ir jų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai –savaime nereiškia turtinio sukčiavimo pagal požymį „išvengė turtinės prievolės apgaule“, ir neatitinka turtinių bei finansinių nusikalstamų veikų atskyrimo pagrindų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015). Atsižvelgiant į visumą nustatytų faktinių aplinkybių, kaltinamasis A. G. išteisintinas dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 182 str. 2 d., dėl didelės vertės turtinės prievolės išvengimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

70M. N. inkriminuota veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje

71Vertindamas surinktus baudžiamojoje byloje ir teisme ištirtus įrodymus, nustatyta,jog M. N., laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21 pasisavino UAB ,,A.” priklausančių lėšų 182516,97 Lt. (52860,57 Eur) sumai. Nors kaltinamasis M. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog visas gautas lėšas iš UAB ,,A.” jis panaudojo įmonės veiklai, lėšų nepasisavino, tačiau šiuos jo paaiškinimus paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės: nustatyta, jog M. N. buvo UAB ,,A.” akcininku kartu su A. G., kiekvienas turėjo po 50% akcijų ( 1t., b.l. 32-33, 2t. b.l. 60 ). Iš specialistės išvadų 2014-02-20 Nr. 5-4/13, 2014-08-11 Nr. 5-4/64, 2016-01-22 Nr. 5-4/6 ( 3 t., b.l. 1-46, 86-103, 6t., b.l. 15-34.), matyti, jog pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, t.y. endrovės UAB ,,A.” 2010-01-28 tvarkytos sąskaitos Nr. 2135 “Atskaitingi asmenis” duomenis, M. N. bendrovei buvo skolingas 194 043,00 Lt., tačiau specialistė sumažino M. N. skolą bendrovei pagal pateiktus paties M. N. 29 apskaitos dokumentus 5749,52 Lt ir sumažino M. N. skolą bendrovei iki 188293,48 Lt. ( specialisto išvada 2014-08-11 Nr. 5-4/64, 3 t., b.l. 91). Duomenis kaip susidarė M. N. buhalteriniuose dokumentuose fiksuojama skola specialistė detalizavo lentelėse,prieduose prie išvadų : 2016-01-22 išvados Nr,. 5-4/6 priedas 2, 2014-02-20 Nr. 5-4/13. Iš šių duomenų ( 2t. b.l. 172-174, 6 t., b.l. 28) matyti, jog M. N. iš bendrovės UAB ,,A.” sąskaitų AB Š. b. – Nr. ( - ) LTL, AB S. b. – Nr. ( - ) LTL ir D. b. – Nr. ( - ), persivedinėjo pinigus į savo sąskaitą AB ,,S.“ Nr. ( - ), ko pasekoje pasiimdavo grynais, jų panaudojimo nepagrindė jokiais dokumentais, bendrovės lėšas pavertė nuosavomis, t.y. pasisavino. Tiesioginę jo tyčią patvirtina tai, jog pinigai buvo pervedami į asmeninę sąskaitą pakankamai didelėmis sumomis, jie po to buvo išimami grynais,, perkama valiuta ( 2008-11-06 keitimas 34610,00Lt. į 10000 Eur), kuomet įmonė neturėjo darbinių ar sutartinių santykių su užsienio elementu, be to įmonė turėjo kreditorinių įsiskolinimų , kurių nemokėjo ( specialisto išvada 2014-02-20 Nr. 5-4/13, 6 lapas, 3 t., b.l. 6 ). Kaltinimas M. N. pateiktas, jog jis pasisavino 188293,48 Lt., tačiau teismas mažina pateikto kaltinimo dydį 5776,51 Lt, nes nustatyta, jog M. N. 2009-01-16 atlikto pavedimą IĮ ,,Ag.” už UAB ,,A.” degalus- 2800 Lt. ir 2009-03-31 atliko pavedimą už UAB ,,A.” soc. Draudimą- 2976,51 Lt. Kadangi matyti, jog buvo atlikti pavedimai įmonės vardu tretiesiems asmenims, todėl M. N. veiksmuose nebuvo tyčios pasisavinti nurodytas sumas, o kad buvo atlikti fiktyvūs sandoriai, ko pasekoje šios lėšos būtų M. N. pasisavintos- nenustatyta. Iš asmeninės sąskaitos, detalizuotos specialistės ( 2t., b.l. 172-174), taip pat matyti, jog buvo atliktas 2009-02-19 pavedimas 3012,60 Lt UAB ,,L.” už UAB ,,A.”, tačiau šia suma specialistė, pateikdama išvadą 2014-08-11d., Nr. 5-4/64, jau buvo sumažinusi M. N. skolą bendrovei ,,A.” ( išvados 4 lapas, 3t., b.l. 89), todėl pakartotinai neišskaitytina ši suma.

72Nors M. N. teigia, jog jis nėra subjektas, kuris galėjo pasisavinti įmonės lėšas, tačiau tiek iš paties kaltinamojo paaišinimo teisiamojo posėdžio metu, tiek iš A. G., kuris buvo UAB ,,A.“ akcininku ir direktoriumi, nustatyta, jog tiek A. G., tiek M. N. naudojosi prieiga prie bendrovės UAB ,,A.“ sąskaitų, t.y. naudojosi kodų generatoriais, prieiga prie sąskaitų buvo perduota įmonės direktoriaus, todėl pripažintina, jog M. N. buvo patikėta bendrovės turtinė teisė, o, pasinaudojus turtine teise, buvo pasisavintas neatlygintinai svetimas UAB ,,A.” turtas ( akcininkui bendrovės turtas yra svetimas), taip M. N. gavo naudos turto savininko, šiuo atveju UAB ,,A.“ sąskaita. M. N. nemažintina pasisavinto turto suma dėl mokėto neapskaityto darbo užmokesčio UAB ,,A.” darbuotojams, analogiškais motyvais kaip ir kaltinamajam A. G., kadangi nustatytas laikotarpis M. N., kuomet jis pasisavino bendrovės ,,A.” lėšas, t.y. nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21, kaip nustatyta vėliau nei nutraukti darbiniai santykiai su darbuotojais D. N., D. K. ir T. G.. Kiti duomenys, t.y. rašytiniai A. O., K. B., G. B. paaiškinimai nepripažintini objektyviais ir neginčytinais įrodymais, analogiškai kaip nurodyta aprašant A. G. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2d.

73Pasisavinto turto suma viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės kaltinamajam patikėto svetimo turto pasisavinimas.

74Kaip ir minėta konstatuojant įvykdytą nusikalstamą veiką A. G. taip ir M. N. iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog M. N. pasisavino jam patikėtas lėšas iš kasos, avansu ūkio išlaidoms, kadangi tai buhalterinė formuluotė, tai užfiksuota specialisto išvadose, vadovaujantis tyrimo metu naudotais šaltiniais, t. y. sąskaitos Nr. 2135 „Atskaitingi asmenys“ duomenimis, kur konstatuotos M. N. skolos bendrovei „A.“, nustatant, jog lėšos pasisavintos iš bendrovės UAB „A.“.

75Patikslinus kaltinimo formuluotę ir pašalinus iš kaltinimo auksčiau nurodytas sumas, tikslintinas padarytos nusikalstamos veikos laikotarpis, nurodant, jog veika padaryta laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21 ( nustatyta pagal specialisto išvados 2016-01-22 Nr. 5-4/6 2 priedą, 6t., b.l. 28). Teismo nuomone kaltinimo patikslinimas kaltinimo esmės nekeičia, kaltinamojo teisių nepažeidžia.

76Dėl A. G. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje, bei A. G. ir M. N. pareikšto kaltinimo pagal BK 209 straipsnį

77A. G. pareikštas kaltinimas pagal BK 220 str. 1d., nurodant, jog jis, siekdamas išvengti PVM ir pelno mokesčių, 2009-09-29 įrašė į metinę pelno deklaraciją už 2008 m žinomai neteisingus duomenis, dėl ko neapskaičiavo pelno mokesčio 16936,00Lt, ir laikotarpyje nuo 2008-10-27 iki 2009-07-23 įrašė į UAB „A.“ pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas žinomai neteisingus duomenis ir laikotarpyje nuo 2008 rugsėjo- 2009 m. gegužės mėnesio sumažino mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį 47632,01 Lt. , bei 2008 m. lapkričio mėnesį padidino grąžintiną PVM 172,00 Lt. ir deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, t.y. Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

78Taip pat A. G. ir M. N. pareikštas kaltinimas, jog A. G., būnant bendrovės UAB „A.“ direktoriumi, veikiant kartu su UAB „A.“ akcininku M. N., pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 10 dalį bei UAB „A.“, įstatų 5.30.1 punktą būdami atsakingi už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdami bendrovės valdymo funkcijas, nesilaikydami UAB „A.“ įstatų 8.3.1, 8.3.3 punktuose nustatytų sąlygų – visuotinio akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti – išsimokėti dividendus jei: bendrovė yra nemoki ar išsimokėjus dividendus taptų nemoki, bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išsimokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomo rezervo, perkainojamo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, būdami UAB „A.“ akcininkais, sąmoningai blogai valdydami – priimdami sprendimą sau išsimokėti dividendus ir pelną po apmokestinimo, UAB „A.“ padarė 357332 Lt nuostolį, o būtent M. N. 2010-01-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3 išmokėjus 110816, Lt dividendų, A. G. 2010-01-04 pagal kasos pajamų orderį Nr. 2 110816 Lt išmokėjus dividendų ir pagal 2010-01-05 kasos pajamų orderį Nr. 1 135700 Lt išmokėjus pelną po apmokestinimo, šiais sąmoningais veiksmais lėmė UAB „A.“ nemokumo atsiradimą ir bankrotą, todėl UAB „A.“ kreditoriams buvo padaryta didelė 357332 Lt turtinė žala.

79A. G. kaltinamas pagal BK 220 str. 1d., t.y. padaręs nesunkų nusikaltimą pagal BK 11 str. 3 d. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio redakcijoje nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, kai padarytas nesunkus nusikaltimas, terminas yra 8 metai. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Kaltinamajam A. G. pareikštas kaltinimas dėl veikos pagal BK 220 str. 1d., kurios padarymo pabaiga yra 2009-09-29. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo nustatytas 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Kadangi šis įstatymas yra švelnesnis, jis taikytinas veikai, kuria kaltinamas A. G.. Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje nusikalstamai veikai, kuria kaltinamas A. G., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas turėtų sueiti 2014-09-29. A. G. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 182 str. 2d., tačiau dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis išteisintas. Vadovaujantis BK 95 str. 7d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) , šiuo metu galiojančioje redakcijoje 8d. ( 2014-05-21 įstatymo XII-892 red.) numatyta, jog „ jeigu asmuo iki šiame straipsnyje numatytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamajam A. G. pareikštas kaltinimas ir pagal BK 209 str., kurio veikos laikotarpis kaltinime nurodomas 2010-01-04 ir 2010-01-05. Nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis) normos dispozicijoje veika aprašyta kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas. Ši veika visada suponuoja tam tikrą trunkamumą. Tokiais atvejais nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, per kurį asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-68/2009), o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo veikos nutraukimo momento. Nagrinėjamu atveju blogas įmonės valdymas truko iki 2010-01-05. Specialisto išvadoje ( b. l. 12-13, 3t.) nustatyta, kad, išsimokėjus dividendus ir pelną po apmokestinimo 2010-01-04- 2010-01-05d., bendrovės nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Laikotarpyje nuo 2010-01-05 iki 2010-01-28 bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose lėšų judėjimo nebuvo, o mokesčių inspekcijos mokestinis patikrinimas pradėtas 2010-01-04 ( b.l. 116, 1t.) bendrovė nuo 2009-09-30 nevykdė ekonominės veiklos, buvo išregistruotas iš PVM mokėtojų registro ( b.l. 11-16, 1t.), duomenų, jog bendrovė buvo ir toliau blogai valdoma po 2010-01-05d.- nėra, todėl visa tai leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos laikas šiuo atveju sietinas su blogo įmonės valdymo pabaiga, t. y. 2010-01-05d. Nuo šio laiko skaičiuotinas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

80BK 209 str. taip pat priskiriamas prie nesunkių nusikalstamų veikų ir dėl taikomos apkaltinamojo nuosprendžio senaties taikytini analogiški motyvai, kurie išdėstyti ir dėl nusikalstamos veikos pagal BK 220 str. 1d., bei taikytinas analogiškas įstatymas , t.y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas 5 metus nuo veikos padarymo, t.y. šiuo atveju senaties terminas pagal BK 209 str. suėjo 2015-01-05d., todėl teismas pripažįsta, jog A. G. apkaltinamojo nuosprendžio senatis pagal BK 220 str. 1d. ir 209 str. suėjo 2015-01-05. Kadangi pagal bylos medžiagą teismui senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai aiškios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343/2013), todėl baudžiamasis procesas dėl pareikštų A. G. kaltinimų pagal BK 220 str. 1d. ir 209 str. nutrauktinas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai.

81Nustatyta, jog A. G. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1d ir 183 str. 2d., pastarosios veikos apkaltinamojo nuosprendžio senatis 10 metų. Tačiau teismo nustatytos padarytų nusikalstamų veikų laikotarpis yra: pagal BK 222 str. 1d.- nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009-05-27, pagal BK 183 str. 2d. nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24 t. y. veikos, numatytos BK 220 str. 1d., laikotarpio metu ( nuo 2008-10-24 iki 2009-09-29), todėl inkriminuotai veikai pagal BK 220 str. 1d. yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio senatis.

82M. N. pareikštas kaltinimas pagal BK 209 str. Šios veikos laikotarpis kaltinime nurodomas 2010-01-04 ir 2010-01-05. Kaip jau buvo minėta taikant senatį kaltinamajam A. G., kaltinamajam M. N. pareikštas kaltinimas dėl veikos, kurios padarymo pabaiga yra 2010-01-05. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo nustatytas 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Kadangi šis įstatymas yra švelnesnis, jis taikytinas veikai, kuria kaltinamas M. N., nes nėra byloje jokių duomenų apie kokios nors dar vienos tyčinės veikos padarymo, dėl ko apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai turėtų būti skaičiuotini iš naujo. Kaip ir kaltinamojo A. G. atžvilgiu, taip ir dėl kaltinamojo M. N. matyti, jog M. N. pripažintinas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2d. ( apkaltinamojo nuosprendžio senatis 10 metų), tačiau pagal šį straipsnį nustatytas veikos padarymo laikotarpis nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21, t.y. iki veikos, numatytos BK 209 str. nurodyto laikotarpio ( nuo 2010-01-04 iki 2010-01-05). Atsižvelgiant į išdėstytą, baudžiamasis procesas dėl pareikšto M. N. kaltinimo pagal BK 209 str. nutrauktinas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai.

83Vadovaujantis BK 95 straipsniu esant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sąlygoms, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. BPK 303 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, teismo nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla. Taigi BPK nėra nustatyta atskiros nuosprendžio rūšies, kuriuo, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas nutraukiamas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams. Vadovaujantis BPK 235 ir 253 straipsniais baudžiamoji byla gali būti nutraukta nutartimi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kada dėl vienų nusikalstamų veikų kaltininkas gali būti pripažįstamas kaltu ir paskiriama bausmė, o dėl kitų yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, teismas priima atitinkamą procesinį sprendimą, t. y. dėl vienų nuskalstamų veikų kaltininką pripažįsta kaltu pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnį ir paskiria bausmę, o dėl kitų, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąjį procesą nutraukia suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir visi šie sprendimai surašomi viename dokumente- nuosprendyje. Bausmių skyrimas

84A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, jog jis iš esmės pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1d. Nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kitą kaltės formą, tačiau jis nėra teisininkas, kad teisiškai vertinti tiksliai tyčios formą, todėl teismas laiko, jog jis iš esmės pripažino savo kaltę ir dėl nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 2p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

85M. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

86Skiriant bausmes A. G. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. G. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas ( b.l. 64, 4 t.), vadovaujantis LR ATPK 36 str. laikomas baustu administracine tvarka, kadangi, nėra duomenų, jog būtų sumokėta 2012-02-2d. nutarimu paskirta 100 Lt ( 28 Eur) ( b.l. 70, 4 t.), VšĮ Respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė ( b.l. 56, 4 t. ), VšĮ Kelmės r. psichikos sveikatos centro konsultacijų kabinete nesilankė ir nesigydė ( b.l. 68-69, 4 t.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro konsultacijų kabinete nesilankė ir nesigydė (b. l. 67, 4 t.), nėra neigiamai charakterizuojančių duomenų, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skirtinos sankcijose numatytos bausmės, nustatant jų dydį mažesnį nei vidurkis. Paskyrus bausmę, taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, nes A. G. turi šeimą, nurodo, jog dirba Vokietijoje, bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarauja teisingumo principui. Atidėjus bausmės vykdymą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. A. G. atžvilgiu taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta- nėra pagrindų visumos, nurodomų minėtame straipsnyje, o BK 54 str. 3d. taikymas netikslingas, nes bausmės paskyrimas šiuo atveju aiškiai neprieštarauja teisingumo principui.

87Skiriant bausmę M. N. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad M. N. neteistas ( b.l. 51-52, 4 t.), vadovaujantis LR ATPK 36 str. laikytinas nebaustu administracine tvarka ( b.l. 62-63, 4t.), dirbantis ( b.l. 114-115, 4 t.) turi šeimą, mažametį vaiką ( b.l., 198-199, 5 t.), VšĮ Respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė ( b.l. 56, 4t.), VšĮ Kelmės r. psichikos sveikatos centro konsultacijų kabinete nesilankė ir nesigydė ( b.l. 60- 61, 4t.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro konsultacijų kabinete nesilankė ir nesigydė ( b.l. 58, 4t.), kitų, kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų- nėra surinkta byloje. Atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, už padarytą nusikaltimą M. N. skirtina bausmė, numatyta sankcijoje- laisvės atėmimas, nustatant dydį, mažesnį nei vidurkis, kadangi teismo nuomone, taip bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje. Paskyrus bausmę, taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, nes kaip jau minėta, M. N. turi nuolatinį darbą Norvegijoje, turi šeimą, auginą mažametį vaiką, todėl bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarauja teisingumo principui ir ateityje, teismo nuomone, gali suponuoti teigiamą kaltinamojo socialinę savirealizaciją. Padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

88M. N. atžvilgiu taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta- nėra pagrindų visumos, nurodomų minėtame straipsnyje, o BK 54 str. 3d. taikymas netikslingas, nes bausmės paskyrimas šiuo atveju aiškiai neprieštarauja teisingumo principui.

89Civilinis ieškinys

90Bankrutavusi UAB „A.“ pripažintas civiliniu ieškovu, pareikštas civilinis ieškinys 357332 Lt sumai, kuriuo prašoma priteisti iš A. G. 246 516,00 Lt. ir iš M. N. 110 816,00 Lt. turtinės žalos BUAB „A.“ naudai (b. l. 39-41, 100, 1 t. ).

91BPK 109 straipsnyje pasakyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi civilinis ieškinys visiškai ar iš dalies patenkinamas tik priimant teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir tik kai: 1) fiziniam a juridiniam asmeniui padaryta žala; 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Tačiau BPK tiesiogiai nėra nustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Iš pareikšto civilinio ieškinio matyti, jog bankrutavusio UAB „A.“ vardu pateikė civilinį ieškinį bankroto administratorius UAB „T.“. Civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti iš A. G. 246 516,00 Lt., ir iš M. N. 110 816,00 Lt. turtinės žalos bankrutavusios UAB „A.“ naudai, dėl M. N. ir A. G. veiksmų, kuomet buvo priimtas akcininkų sprendimas išmokėti dividendus ir pelną po apmokestinimo 2010-01-04 ir 2010-01-05. Kaltinamiesiems buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 209 str. tiesiogiai priežastiniame ryšyje sietinas su reikalavimu civiliniame ieškinyje, kuriame nurodomas bendras A. G. ir M. N. 357 332,00 turtinės žalos padarymas bendrovės kreditoriams. Tačiau baudžiamoji byla dalyje pagal BK 209 str., A. G. ir M. N. atžvilgiu nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai. Priėmus teismo sprendimą dėl senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininkų pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi kaltinamųjų atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, t. y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis ( šis civilinis ieškinys pareikštas tik kaltinimo, numatyto BK 209 str. ribose), šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-260/2006). Todėl, nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka.

92Atsižvelgiant į išdėstytą bankrutavusio UAB „A.“ vardu bankroto administratoriaus UAB „T.“ pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš A. G. 246 516,00 Lt., iš M. N. 110 816,00 Lt. , palikti nenagrinėtą.

93Dėl turto konfiskavimo

94Kaip jau nustatyta, jog A. G. ir M. N. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2d. Šio nusikaltimo rezultatas – pasisavintos UAB „A.“ priklausiusios lėšos: A. G. pasisavino 166422,33 Lt ( 48199,24 Eur), M. N.- 182516,97 Lt ( 52860,57 Eur). Pagal BK 72 str. 2d. turi būti konfiksuotas turtas kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Tačiau taikyti konfiskavimo netikslinga, kadangi UAB „A.“ yra iškeltas bankrotas ir bankroto administratorius turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo principus, šiuo atveju turto konfiskavimas netaikytinas.

95Kardomosios priemonės, paskirtos A. G. ir M. N., t. y. rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini.

96Daiktai turintys reikšmės: UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, sudėti į paketus Nr. 1 ir Nr. 2 ir pateikti kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini bankroto administratoriui UAB „T.“ ( LR BPK 94 str. 1d. 3p.).

97Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 str., 254 str. 4d., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 5d. 1p., 304-305 str., 307 str. 1 d., 2d., 4d., 6-7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas,

Nutarė

98A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę areštą 50 (penkiasdešimt ) parų.

99A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams.

100Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 4 d. A. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, paskirtą arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę vadovaujantis BK 65 str. 1d. 1p. a) p.p. ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 ( septyniems) mėnesiams.

101Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. 2 d. 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę 25 MGL ( 941,50 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 ( tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

102A. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

103Baudžiamąją bylą dalyje A. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai.

104M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

105Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. 2 d. 67 str. 2 d. 6 p. 71 str. M. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL ( 753,20 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 ( tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

106Baudžiamąją bylą dalyje M. N. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

107Bankrutavusio UAB „A.“ vardu bankroto administratoriaus UAB „T.“ pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš A. G. 246 516,00 Lt. (71395,97 Eur.) ir iš M. N. 110 816,00 Lt. ( 32094,53 Eur.), palikti nenagrinėtą.

108Kardomąsias priemonės paskirtas A. G. ir M. N., rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

109Daiktus turinčius reikšmės bylai: buhalterinės apskaitos dokumentus, esančius paketuose Nr. 1, Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bankroto administratoriui UAB „T.“.

110Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. A. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Kelmėje, lietuvis, Lietuvos... 4. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 222... 5. M. N., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Kelmės r., lietuvis, Lietuvos... 6. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 183... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. A. G., būdamas UAB ,,A.“, įmonės kodas ( - ), adresas ( - ), Šiauliai,... 9. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo... 10. A. G. laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24, būdamas UAB „A.“,... 11. M. N. laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21, iš UAB „A.“, įmonės... 12. A. G. pareikštas kaltinimas, jog jis, būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (... 13. A. G. pareikštas kaltinimas, jog jis, būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (... 14. A. G. ir M. N. pareikšti kaltinimai, jog jie: A. G., būdamas bendrovės UAB... 15. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą... 16. Kaltinamasis M. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog savo kaltės pagal... 17. Liudytojas D. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog yra kaltinamojo M. N.... 18. Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog UAB „A.“ dirbo... 19. Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo bendrovėje... 20. Liudytojas T. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo UAB „A.“... 21. Liudytoja M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji tvarkė... 22. Liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog, atliekant UAB „N.... 23. Specialistė N. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog ji atliko... 24. Iš specialisto išvados Nr. 5-4/ 13 matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos... 25. Pagal bendrovės „A.“ 2010 m. sausio mėn. tvarkytą kasos apskaitą... 26. Iš viso iš bendrovės kasos 2010 m. sausio 4, 5 d. išmokėti 357332,00 Lt... 27. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889... 28. Pagal bendrovės „A.“ 2010-01-28 tvarkytos sąskaitos Nr. 2135... 29. Kadangi bendrovės „A.“ atskaitingiems asmenims M. N. ir A. G. 2010-01-28... 30. Bendrovė „A.“ netvarkė pradelstų įsipareigojimų apskaitos ir nevedė... 31. Tiriamosios bendrovės mokumas nustatytas pagal Lietuvos statistikos... 32. BUAB „A.“ tiriamuoju laikotarpiu sudarytų registrų „Didžioji knyga“... 33. Iš specialisto išvados Nr. 5-4/ 64 matyti, jog tyrimui papildomai pateikti 66... 34. Dėl tyrimui papildomai pateiktų bendrovės „A.“ vardu gautų ir... 35. 2014-02-20 specialisto išvadoje Nr.5-4/13 keičiasi M. N. skolos bendrovei... 36. Tyrimo metu papildomai nustatyta, kad neužfiksuodama 2007-2009 m. veiklos... 37. Dėl neįrašytų į buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų už 5749,52 Lt... 38. Iš 2016-01-22 specialisto išvados 5-4/6 matyti, jog UAB ,,A.“ atskaitingų... 39. UAB „A.“ atskaitingas asmuo A. G. tyrimui nepateikė pagal buhalterinės... 40. Liudytojų parodymų duomenimis ir įvertinus bendrovės „A.“ apskaitoje... 41. Tyrimo metu nuo skirtumo gauto iš perskaičiuoto darbo užmokesčio 350 753,69... 42. Iš 2014-10-08 AB „S.“ rašto r. S/11540 ir priedų matyti užfiksuoti... 43. Dokumentai pagal UAB „A.“ išrašytas sąskaitas- faktūras UAB „Av.“... 44. Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-01-29... 45. Iš Sodros pažymų matyti UAB „A.“ darbuotojai, bei jų gautos pajamos... 46. Mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutartis ( b.... 47. Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolas ( b.l. 81, 3 t.), užduoti... 48. A. G. 2010-01-09 paaiškinimas Šiaulių valstybinei mokesčių inspekcijai,... 49. 2013-02-19 Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria iškelta bankroto byla... 50. A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos... 51. Veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ... 52. BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė... 53. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų... 54. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių... 55. Vertindamas surinktus baudžiamojoje byloje ir teisme ištirtus įrodymus,... 56. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pagal pareikštą kaltinimą... 57. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus... 58. Kaltinamajam A. G. taip pat inkriminuota, jog jis pažeisdamas Lietuvos... 59. Teismas šią dalį šalina iš pareikšto A. G. kaltinimo. 2014-08-11... 60. Pašalinus iš kaltinimo inkriminuotus A. G. 29 apskaitos dokumentus,... 61. Veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje ... 62. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 63. Visuma byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų... 64. Kiti kaltinamojo A. G. tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo... 65. Iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog A. G. pasisavino jam... 66. Patikslinus kaltinimą pašalinant iš kaltinimo nurodytą formuluotę ir... 67. Veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ... 68. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės... 69. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, jog A. G., būdamas UAB „A.“... 70. M. N. inkriminuota veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2... 71. Vertindamas surinktus baudžiamojoje byloje ir teisme ištirtus įrodymus,... 72. Nors M. N. teigia, jog jis nėra subjektas, kuris galėjo pasisavinti įmonės... 73. Pasisavinto turto suma viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jo veika tinkamai... 74. Kaip ir minėta konstatuojant įvykdytą nusikalstamą veiką A. G. taip ir M.... 75. Patikslinus kaltinimo formuluotę ir pašalinus iš kaltinimo auksčiau... 76. Dėl A. G. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1... 77. A. G. pareikštas kaltinimas pagal BK 220 str. 1d., nurodant, jog jis,... 78. Taip pat A. G. ir M. N. pareikštas kaltinimas, jog A. G., būnant bendrovės... 79. A. G. kaltinamas pagal BK 220 str. 1d., t.y. padaręs nesunkų nusikaltimą... 80. BK 209 str. taip pat priskiriamas prie nesunkių nusikalstamų veikų ir dėl... 81. Nustatyta, jog A. G. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1d ir... 82. M. N. pareikštas kaltinimas pagal BK 209 str. Šios veikos laikotarpis... 83. Vadovaujantis BK 95 straipsniu esant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo... 84. A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, jog jis iš... 85. M. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 86. Skiriant bausmes A. G. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną... 87. Skiriant bausmę M. N. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną... 88. M. N. atžvilgiu taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę, negu... 89. Civilinis ieškinys... 90. Bankrutavusi UAB „A.“ pripažintas civiliniu ieškovu, pareikštas... 91. BPK 109 straipsnyje pasakyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 92. Atsižvelgiant į išdėstytą bankrutavusio UAB „A.“ vardu bankroto... 93. Dėl turto konfiskavimo... 94. Kaip jau nustatyta, jog A. G. ir M. N. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas... 95. Kardomosios priemonės, paskirtos A. G. ir M. N., t. y. rašytiniai... 96. Daiktai turintys reikšmės: UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai,... 97. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 str., 254... 98. A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 99. A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 100. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 4 d. A. G.... 101. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. 2 d. 67... 102. A. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 103. Baudžiamąją bylą dalyje A. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos... 104. M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 105. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. 2 d. 67... 106. Baudžiamąją bylą dalyje M. N. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos... 107. Bankrutavusio UAB „A.“ vardu bankroto administratoriaus UAB „T.“... 108. Kardomąsias priemonės paskirtas A. G. ir M. N., rašytinius pasižadėjimus... 109. Daiktus turinčius reikšmės bylai: buhalterinės apskaitos dokumentus,... 110. Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas...