Byla 2K-454/2012
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. T. ir Š. M. kasacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutarties.

2Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuteisti:

3T. T. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu ir iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose;

4Š. M. – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 220 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

5Iš Š. M. priteista Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 3832 Lt, iš T. T. ir Š. M. išieškota iš kiekvieno po 568,89 Lt proceso išlaidų valstybei.

6Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimo ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Nustatė

8T. T. nuteistas už tai, kad:

9būdamas UAB „ST Automotive“ komercijos direktoriumi, nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki 2008 m. liepos 8 d. pagal pirkimo pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas faktūras pardavęs iš viso penkis automobilius UAB „Hansa lizingas“, be šios kaip savininkės leidimo, nenustatytoje vietoje tyčia, suklastojęs pirkimo pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas faktūras, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobiliai yra UAB „ST Automotive“ nuosavybė, jas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, šiuos automobilius pardavė Latvijos įmonei SIA „Tees Serviss“, UAB „Ūkio banko lizingas“, A. P., A. V. ir UAB „Baltechnika“, taip apgaule UAB „ST Automotive“ naudai įgijo didelės iš viso 168 068 Lt vertės UAB „Hansa lizingas“ turto;

10būdamas UAB „TT Auto“ direktoriumi (iki 2008 m. kovo 28 d. IĮ „TT Auto“ savininku), 2008 m. sausio 25 d.–2008 m. rugpjūčio 29 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tyčia suklastojo kasos išlaidų orderį, įrašęs žinomai neteisingus duomenis, kad jis sumokėjo A. R. 20 050 Lt kaip avansą ūkinėms išlaidoms, o nenustatytas asmuo suklastojo A. R. parašą, ir įtraukė į UAB „TT Auto“ apskaitą, taip iškreipė duomenis apie bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą; pažeisdamas 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, tyčia suklastojo PVM sąskaitą faktūrą, įrašęs žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „TT Auto“ parduoda automobilį UAB „Hansa Lizingas“ už 36 000 Lt (iš jų 5491,53 Lt PVM), nors šio automobilio UAB „TT Auto“ nebuvo įsigijusi ir parduoti negalėjo, ir panaudojo UAB „TT Auto“ apskaitoje, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „TT Auto“ 2008 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros;

11būdamas UAB „TT Auto“ direktoriumi (iki 2008 m. kovo 28 d. IĮ „TT Auto“ savininku), nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. rugsėjo 15 d. apgaule UAB „TT Auto“ naudai įgijo didelės iš viso 532 000,01 Lt vertės UAB „Hansa lizingas“ turto, o būtent:

121) iš Vokietijos bendrovės „Master Lease“ įsigytą automobilį pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pardavęs UAB „Hansa lizingas“, be šios kaip automobilio savininkės leidimo, Panevėžyje, nenustatytoje vietoje tyčia, suklastojęs pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis yra UAB „TT Auto“ nuosavybė ir kad tretieji asmenys neturi jokių teisių į prekę, jas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, o automobilį pardavė UAB „SEB lizingas“, po to tyčia, suklastojęs pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis yra UAB „TT Auto“ nuosavybė, jas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, o automobilį pardavė L. K. ;

132) iš UAB „ST Automotive“ įsigytą automobilį (kuris parduotas anksčiau, nei realiai įsigytas iš UAB „ST Automotive“) pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pardavęs UAB „Hansa lizingas“, be šios kaip savininkės leidimo, tyčia, suklastojęs PVM sąskaitą faktūrą, įrašęs žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis yra UAB „TT Auto“ nuosavybė, ją įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, o automobilį pardavė UAB „ST Automotive“;

143) pateikęs Vokietijos bendrovės „Master Lease“ sąskaitas, kuriose buvo nurodyta, kad parduodami du naudoti automobiliai, nuslėpdamas, kad realiai IĮ „TT Auto“ jų nebuvo įsigijusi, sudarė lizingo sutartis su UAB „Hansa lizingas“, po to, suklastojęs pirkimo pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas faktūras, nurodydamas žinomai neteisingus duomenis, kad šių automobilių savininkė yra UAB „TT Auto“ ir kad trečios šalys neturi jokių pretenzijų, juos pardavė UAB „Hansa lizingas“;

154) IĮ „TT Auto“ iš Vokietijos bendrovės „Master Lease“ įsigytus aštuonis automobilius pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pardavęs UAB „Hansa lizingas“, be šios kaip savininkės leidimo, Panevėžyje, nenustatytoje vietoje, suklastojęs PVM sąskaitas faktūras ir pirkimo pardavimo sutartis, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobiliai yra UAB „TT Auto“ nuosavybė ir kad tretieji asmenys neturi jokių teisių į juos, jas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, o automobilius pardavė K. K. , UAB „SEB lizingas“, UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“, N. M. , IĮ „Technija“, UAB „SEB lizingas“ bei M. M. , po to, visus parduotus automobilius vėl pardavė UAB „Hansa lizingas“;

165) UAB „Hansa lizingas“ pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą parduotą automobilį pagal kitą pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą vėl pardavė UAB „Hansa lizingas“, po to, Panevėžyje, nenustatytoje vietoje, be automobilio savininkės UAB „Hansa lizingas“ leidimo tyčia, suklastojęs PVM sąskaitą faktūrą ir pirkimo pardavimo sutartį, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad šis automobilis yra UAB „TT Auto“ nuosavybė ir kad tretieji asmenys neturi jokių teisių į jį, jas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, o automobilį pardavė UAB „SEB lizingas“,

176) suklastojęs pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą, nurodydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis yra UAB „TT Auto“ nuosavybė, pardavė UAB „Hansa lizingas“ automobilį, kuris priklausė UAB „ST Automotive“.

18Š. M. nuteistas už tai, kad:

19būdamas UAB „ST Automotive“ direktoriumi, 2008 m. sausio 1 d.–2009 m. sausio 15 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, neįformino apskaitos dokumentuose 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. už 42651,42 Lt įsigyto kuro panaudojimo, dėl to apskaitoje nebuvo užfiksuotos kuro sąnaudos ir 2008 m. gruodžio 31 d. apskaitoje nurodytas kuro likutis, kurio realiai nebuvo; į UAB „ST Automotive“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 2008 m. birželio 4 d. įsigyto ir 2008 m. birželio 5 d. parduoto automobilio pirkimo pardavimo sandorių, neįformino šio automobilio įsigijimo ir pardavimo bei atsiskaitymo su pardavėju ir pirkėju apskaitos dokumentais; pažeisdamas 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, neišsaugojo ir bendrovės buhalterijai nepateikė 2008 m. gruodžio 30 d. UAB „ST Automotive“ ir UAB „Hansa lizingas“ surašyto turto priėmimo perdavimo akto bei UAB „Hansa lizingas“ surašytų kreditinių sąskaitų, pagal kuriuos UAB „ST Automotive“ grąžino lizingo bendrovei 592 004,76 Lt vertės scenos įrangą, dėl to tai nebuvo užfiksuota UAB „ST Automotive“ apskaitoje (nuo apskaitos nebuvo nurašyta scenos įranga ir balanse neteisingai parodytas bendrovės turtas – neteisingai įrašyta skola šiai bendrovei pagal sudarytas lizingo sutartis); pažeisdamas 13 straipsnio 5 dalies reikalavimus, apskaitoje panaudojo žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad K. V. parduoto automobilio pardavimo kaina 10 000 Lt, nors realiai automobilis buvo parduotas už 24 000 Lt, taip apskaitoje nebuvo užfiksuota 11 764,70 Lt pardavimo pajamų, neapskaičiuota ir nesumokėta 2235,93 Lt pardavimo PVM bei neužfiksuota pirkėjo K. V. 4000 Lt skola UAB „ST Automotive“, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „ST Automotive“ 2008–2009 m. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros; be to, pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio reikalavimus, 2009 m. kovo 2 d. į 2009 m. sausio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas pajamas ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

20būdamas UAB „ST Automotive“ direktoriumi, nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki 2008 m. lapkričio 11 d. apgaule UAB „ST Automotive“ naudai įgijo didelės iš viso 540 970 Lt vertės UAB „Hansa lizingas“ turto, o būtent:

211) pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pardavęs UAB „Hansa lizingas“ tris automobilius, be šios kaip savininkės leidimo Panevėžyje, nenustatytoje vietoje, suklastojęs pirkimo pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas faktūras, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobiliai yra UAB „ST Automotive“ nuosavybė, jas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, o automobilius pardavė UAB „SEB VB lizingas“, UAB „DnB NORD lizingas“;

222) iš Vokietijos bendrovės „Master Lease“ pagal sąskaitą UAB „ST Automotive“ vardu įsigytą automobilį pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pardavęs UAB „Hansa lizingas“, be šios kaip savininkės leidimo Panevėžyje, nenustatytoje vietoje, suklastojęs pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis yra UAB „ST Automotive“ nuosavybė, jas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, o automobilį pardavė G. S.;

233) UAB „ST Automotive” vardu iš IĮ „TT Auto“ pagal PVM sąskaitą faktūrą įsigytą automobilį pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pardavęs UAB „Hansa lizingas“, be šios kaip savininkės leidimo nenustatytoje vietoje, suklastojęs PVM sąskaitą faktūrą, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis yra UAB „ST Automotive“ nuosavybė, ją įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, o automobilį pardavė UAB „TT Auto“;

244) UAB „ST Automotive” vardu iš UAB „Reauta“ pagal PVM sąskaitą faktūrą įsigytą automobilį pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pardavęs UAB „Hansa lizingas“ (automobilis parduotas ankščiau, nei realiai įsigytas iš UAB „Reauta“), be šios kaip savininkės leidimo nenustatytoje vietoje, suklastojęs pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis yra UAB „ST Automotive“ nuosavybė, jas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, o automobilį pardavė IĮ „Maxi moda“;

255) pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pardavė UAB „Hansa lizingas“ septynis realiai neturėtus automobilius, kurie pagal kitas PVM sąskaitas faktūras ir pirkimo pardavimo sutartis jau buvo parduoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų lizingo bendrovėms, perdavusioms automobilius naudotis kitiems fiziniams asmenims;

266) pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pardavęs automobilį UAB „Hansa lizingas“, be šios kaip savininkės leidimo nenustatytoje vietoje, suklastojęs PVM sąskaitą faktūrą ir pirkimo pardavimo sutartį, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis yra UAB „ST Automotive“ nuosavybė, jas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, o šį automobilį pardavė UAB „Danske lizingas“, kuri išnuomojo jį M. R.;

277) pagal pirkimo pardavimo sutartį ir pagal PVM sąskaitą faktūrą pardavęs motociklą UAB „Hansa lizingas“, be šios kaip savininkės leidimo nenustatytoje vietoje, suklastojęs PVM sąskaitą faktūrą ir pirkimo pardavimo sutartį, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad motociklas yra UAB „ST Automotive“ nuosavybė, jas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, o automobilį pardavė A. B.

28Kasaciniu skundu nuteistasis T. T. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartį ir pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, priimant išteisinamąjį nuosprendį.

29Kasatorius nurodo, kad esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Teismai nurodė, kad jis apgaule UAB „ST Automotive“ ir UAB „TT Auto“ naudai įgijo didelės vertės UAB „Hansa lizingas“ turto, t. y. pinigus, gautus už tretiesiems asmenims parduotus automobilius, o apgaulė pasireiškė neteisingų duomenų įrašymu į automobilių pirkimo pardavimo sutartis, kad parduodami automobiliai nuosavybės teise priklauso pardavėjui UAB „ST Automotive“ arba UAB „TT Auto“. Šios pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos su automobilių pirkėjais (byloje apklaustais kaip liudytojai), todėl teismų nurodyta apgaulė galėjo būti nukreipta ne į turto savininką UAB „Hansa lizingas“, o į automobilių pirkėjus. Pinigų už parduotus automobilius gavimas niekaip nepanaikina UAB „ST Automotive“ ar UAB „TT Auto“ atsakomybės ir įsipareigojimų pagal su UAB „Hansa lizingas“ sudarytas lizingo sutartis. Teismai tinkamai nenustatinėjo tikrųjų sutarties dalyvių ketinimų, o apsiribojo vien tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tarp kasatoriaus T. T. atstovaujamų bendrovių ir lizingo bendrovės buvo susidarę grynai civiliniai teisiniai (paskolos) santykiai. Nors ir pavadintos lizingo sutartimis jos savo esme nebuvo lizingo sutartys. Kasatoriaus atstovaujamos bendrovės įgydavo lizingo bendrovės pinigais automobilius tik kaip prekes pardavimui, juos pardavinėdavo ir gautais pinigais atsiskaitinėjo su lizingo bendrove, dėl to nebuvo reikalaujama automobilių registruoti viešame registre lizingo bendrovės vardu. Problemos iškilo tik tada, kai dėl sunkmečio smarkiai krito automobilių pirkimas ir jų kainos. Laiku neatsiskaičiusios bendrovės, turėjusios mokėti ypač didelius delspinigius, negalėdavo atsiskaityti už konkretų parduotą automobilį, nes lizingo bendrovė pirmiausia dengdavo delspinigius pagal visas kitas lizingo sutartis, po to palūkanas ir galiausiai automobilių vertę. Kiek bendrovės yra sumokėjusios delspinigių, palūkanų ir kiek padengta atskiros prekės (automobilio) vertės, neturėdami lizingo bendrovės dokumentų, negalėjo atsakyti ir specialistai, byloje pateikę savo išvadas.

30Kasatorius T. T. taip pat pažymi, kad pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Apeliacinės instancijos teismas kaip apgaulę įvardijo kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodytus jo veiksmus (piktnaudžiavimą lizingo bendrovės pasitikėjimu, neteisingos informacijos bei faktų nurodymą, reikšmingų aplinkybių nutylėjimą) ir išskyrė kelias faktinėmis bylos aplinkybėmis nepatvirtintas veikas (UAB „TT Auto“ sudarė lizingo sutartis dėl automobilių, nors jų neįsigijo ir neketino įsigyti). Be to, kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad jis pagal lizingo sutartis įkeitė automobilius, kai paprastai pagal lizingo sutartis niekas nėra įkeičiama.

31Kasaciniu skundu nuteistasis Š. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba šiuos teismų sprendimus pakeisti ir skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

32Kasatorius nurodo, kad teismai suvaržė jo teises į teisingą ir nešališką teismą, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, todėl padarė neteisingas išvadas, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, neišnagrinėjo jo argumentų dėl civilinės ir baudžiamosios teisės kolizijos, neatsižvelgė į teismų praktiką, teismų sprendimų turinys neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje, 332 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo.

33Kasatorius teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu UAB „ST Automotive“ buhalterinę apkaitą pagal sudarytą sutartį tvarkė ir už dokumentų teisingumą buvo atsakinga UAB „TT Apskaita“, kuri, kaip paaiškėjo pradėjus ikiteisminį tyrimą, sutartinius įsipareigojimus vykdė blogai – į buhalterinę apskaitą neįtraukė naudojamo kuro, automobilio įsigijimo sandorio, neužfiksavo scenos įrangos grąžinimo ir atsiskaitymo su UAB „Hansa lizingas“. Teismai dėl šios įmonės veiklos nepasisakė, bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino, kodėl ji netinkamai vykdė apskaitą ir neinformavo kasatoriaus apie nesklandumus, netyrė, kokie buhalteriniai dokumentai ir kokiu būdu buvo jai perduoti, tik apsiribojo minėtos bendrovės atstovės paaiškinimais, kurių nevertino kritiškai, atsižvelgdami į tai, kad jai pačiai gali kilti atsakomybė. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 straipsnių nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingi vyriausiasis buhalteris, konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris), taip pat apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai. Kasatoriaus manymu, už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir įrašų teisingumą buvo atsakingas ne jis, bet UAB „TT Apskaita“.

34Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai vertino tarp lizingo bendrovės ir UAB „TT Auto“ bei UAB „ST Automotive“ susiklosčiusius santykius, todėl netinkamai pritaikė baudžiamosios teisės normas, nes šiuo atveju gali būti sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas. Susiradę automobilį Vokietijos lizingo bendrovėje ir norėdami jį pirkti, iš pradžių kreipdavosi į UAB „Hansa lizingas“, finansuodavusią automobilio pirkimą. Iš Vokietijos bendrovės gavę išankstinę sąskaitą, pagal ją užsipajamuodavo automobilį kaip prekę ir nusiųsdavo komercinį pasiūlymą lizingo bendrovei, ši sudarydavo sutartis. Ji nupirkdavo iš kasatoriaus atstovautos įmonės šį automobilį ir tą pačią dieną jį jai parduodavo, tik sudarydama grįžtamojo lizingo sutartį, pagal kurią kasatoriai per tam tikrą laiką išsimokėdavo už tą automobilį. Tais pinigais kasatoriaus atstovauta įmonė apmokėdavo Vokietijos bendrovei, atsivarydavo automobilį į Lietuvą ir parduodavo tretiesiems asmenims. Tokį finansavimo būdą naudojo ne tik kasatoriaus atstovauta UAB „ST Automotive“, bet ir kitos pagal UAB „Hansa lizingas“ siūlomą finansavimo metodą dirbusios bendrovės. Pardavę automobilį tretiesiems asmenims, pinigų sumą, kurią likdavo skolingi, pervesdavo UAB „Hansa lizingas“, kuri 10 proc. išskaitydavo kaip pradinį įnašą ir tos sumos nefinansuodavo. Kai prasidėjo finansiniai nesklandumai, atėjo krizė ir automobilių prekyba sustojo, pardavus automobilį didžiausia problema buvo ta, kad, parduodama automobilį tretiesiems asmenims ir norėdama jį išsipirkti iš UAB „Hansa lizingas“, kasatoriaus atstovaujama UAB „ST Automotive“ pervesdavo pinigus konkrečiai už tą automobilį, kurį pardavė UAB „Hansa lizingas“, bet UAB „Hansa lizingas“ pinigus iškaitydavo kaip delspinigius, ankstesnius įsiskolinimus, teigdavo, kad visos sutartys yra susijusios ir jie negali daryti kitaip, nesuteikdavo jokios galimybės išsipirkti konkretaus automobilio. Įvykdavo taip, kad UAB „ST Automotive“ sumokėdavo pinigus UAB „Hansa lizingas“, kuri įskaitydavo pinigus bendrai, o ne už konkretų automobilį, ir tas automobilis likdavo vis dar neišpirktas. Sandėlyje buvo likę keletas automobilių, įsiskolinimas buvo nemažas, UAB „ST Automotive“ jokių finansinių galimybių padengti kreditinį įsiskolinimą neturėjo. Lizingo bendrovė pati pasiūlė likusius automobilius finansuoti iš naujo, t. y. atidėti mokėjimus, dar kartą perrašant sutartis. Pagal naują sutartį pusę metų UAB „ST Automotive“ turėjo mokėti tik palūkanas už automobilį, o kitą pusę metų jau mokėti išpirkimo įmoką. Perdarydama sutartis, kaip rašoma kaltinamajame akte, UAB „ST Automotive“ pardavė jau neturėtus automobilius, o tai nebuvo kredito pratęsimas ir taip tariamai buvo apgauta lizingo bendrovė. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad iš UAB „ST Automotive“ darytų mokėjimo pavedimų galima daryti išvadą, jog lizingo bendrovė žinojo visą šią situaciją ir būtent jos atstovai inicijavo lizingo sutarčių pratęsimą. Teismai netyrė ir kritiškai nevertino lizingo bendrovės atstovų parodymų, kurie akivaizdžiai prieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams. Susipažinus su visais lizingo bendrovės dokumentais matyti, kad pinigai už kaltinime nurodytus automobilius jau buvo jai sumokėti ir įskaityti. Bylos medžiagoje yra lizingo bendrovės raštas, kuriame nurodyti visi lizingo apmokėjimai bei mokėjimo paskirtis ir nurodyta, kad mokėjimo padengimas nebūtinai sutampa su nurodyta mokėjimo paskirtimi. Kasatoriaus manymu, lizingo bendrovė ėmėsi sau nebūdingos veiklos, t. y. ne sudarydavo lizingo sutartis, o pradėjo užsiimti kreditavimu. Šiuo atveju tarp bendrovių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir nebuvo jokio apgaulės elemento (kasacinės nutartys Nr. 2K-549/2003, 2K-293/2002).

35Atsiliepime į nuteistųjų T. T. ir Š. M. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Dainius Baraniūnas prašo kasacinius skundus atmesti.

36Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl jų sprendimai yra teisėti. Teismų sprendimais nustatyta, kad UAB „ST Automotive“ bei UAB „TT Auto“ neturėjo teisės parduoti UAB „Hansa lizingas“ priklausančių automobilių be šios bendrovės sutikimo, bet kasatoriai UAB „Hansa lizingas“ turtą, nesilaikydami lizingo sutarčių sąlygų, tretiesiems asmenims parduodavo be lizingo bendrovės žinios. Toliau, lizingo bendrovei nežinant apie jai priklausančio turto pardavimą, kasatoriai kreipdavosi į į lizingo bendrovę dėl naujų lizingo sutarčių sudarymo. Taigi UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „ST Automotive“ bei UAB „TT Auto“ siejo civiliniai teisiniai santykiai, tačiau kasatorių teiginiai, kad jų veiksmai neperžengė civilinių teisinių santykių su lizingo bendrove ribų, neteisingi. Pardavinėdami lizingo bendrovei priklausantį turtą, kasatoriai savinosi didelės vertės svetimą turtą bei lizingo bendrovei darė žalą. Detalesnis negu byloje nustatytas civilinių teisinių santykių tarp lizingo bendrovės ir kasatorių atstovautų bendrovių aiškinimasis byloje netikslingas, nes, nepaisant tarp šalių egzistavusių civilinių santykių rūšies, lizingo bendrovei kasatorių veiksmais buvo daroma žala, ir toks žalos darymas apgaule būtų laikomas nusikalstamu nepriklausomai nuo civilinių santykių tarp šalių rūšies.

37Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog T. T. santykiuose su lizingo bendrove veikė apgaule, t.y. pardavinėjo lizingo bendrovei priklausančius automobilius be šios bendrovės žinios, o apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad T. T. ir Š. M. apgaulė pasireiškė piktnaudžiavimu lizingo bendrovės pasitikėjimu, neteisingos informacijos bei faktų nurodymu, reikšmingų aplinkybių nutylėjimu, siekiant kitų naudai įgyti svetimą, jiems nepriklausantį turtą. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė ir neinkriminavo jokių naujų T. T. ar S. M. nusikalstamų veikų, dėl to nepažeidė BPK 22 straipsnyje 3 dalyje numatytos T. T. kaip kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ir neturi pareigos tikrinti finansiniuose dokumentuose nurodytų ūkinių finansinių operacijų realumo. Atsakomybė apskaitą tvarkančiam subjektui kiltų tik tuo atveju, jeigu jam būtų žinoma apie finansiniuose dokumentuose nurodytų operacijų fiktyvumą, nebuvimą, tačiau šioje byloje tokia aplinkybė nebuvo nustatyta. Dėl to už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, nuteistas Š. M. , o ne už jo atstovaujamų įmonių buhalterinę apskaitą ir už dokumentų teisingumą pagal sudarytą sutartį atsakinga UAB „TT Apskaita“. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šio teismo nutartis yra motyvuota, joje teismas, įvertinęs Š. M. skunde nurodytas aplinkybes, pasisakė dėl esminių jo skundo argumentų, todėl naikinti minėtą nutartį dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

38Nuteistųjų T. T. ir Š. M. kasaciniai skundai iš dalies tenkinami.

39Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties

40Šioje byloje T. T. ir Š. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės turto sukčiavimo nuteisti dėl to, kad būdami UAB „ST Automotive“ ir UAB „TT Auto“ vadovais nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki 2008 m. lapkričio 11 d., suklastodami tikrus dokumentus pirkimo pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas faktūras, nuslėpdami nuo savininko UAB „Hansa lizingas“, kad parduodami nuosavybės teise jai priklausantys automobiliai ir įrašydami į pirkimo pardavimo sutartis žinomai neteisingus duomenis, kad automobiliai yra UAB „ST Automotive“ ir „TT Auto“ nuosavybė, apgaule įgijo UAB „ST Automotive“ ir „TT Auto“ naudai didelės vertės svetimo UAB „Hansa lizingas“ turto – už parduotus automobilius gautas pinigų sumas.

41Teismai nustatė, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog apie automobilių pardavimą nebuvo informuota UAB „Hansa lizingas“, automobiliai buvo parduodami negavus savininko leidimo, o į pirkimo pardavimo sutartis buvo įrašyta, kad automobilių savininkas yra UAB „Automotive“ arba „TT Auto“, nuslepiant nuo pirkėjų, kad parduodamų automobilių savininkas yra UAB „Hansa lizingas“. Sprendžiant iš teismų sprendimų, būtent minėtais apgaulės veiksmais buvo užvaldytas didelės vertės nukentėjusiajam UAB „Hansa lizingas“ nuosavybės teise priklausantis turtas.

42Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina šios veikos: 1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimą turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis nusikaltimo sudėties požymis, įrodinėtinas byloje, yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis dėl panaudotos apgaulės suklaidintas netenka turto ar turtinės teisės, negaudamas tolygaus ekvivalento, arba jis negauna turto, kurį pagal prievolę kaltininkas turi jam perduoti, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo ir paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe ar be teisėto pagrindo laiko savo nuosavybe.

43Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, ar apgaulės panaudojimas prieš asmenis, turinčius reikalavimo į turtą teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis 2K-620/2010). Apgaulė gali pasireikšti ir suklaidinimu dėl kaltininko turimos pareigos nukentėjusiajam. Turto savininkas, valdytojas ar asmuo, turintis prievolės teisę, gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą ar turinčio turtinę prievolę, nustatymą ar prievolės fakto nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą be kriminalinės justicijos įsikišimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui, o esant turtinei prievolei, sprendimui dėl jos reikalavimo. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar reikalauti prievolės, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys 2K-851-2001, 2K-387-2009, 2K-538-2010). Paprastai asmuo suklaidinamas pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą, ar turtinę prievolę, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikavimo duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, išvengusio turtinės prievolės, nustatymą.

44Nukentėjusysis gali būti suklaidintas ir tik dėl asmens ketinimų. Tokiu atveju dokumentuose jokių klastojimų ar kitų klaidingų duomenų nėra. Apgaulė tokiu atveju pasireiškia piktnaudžiavimu nukentėjusiojo pasitikėjimu. Suklaidintas dėl ketinimų nukentėjusysis perduoda turtą kitam asmeniui laikinai valdyti, naudoti ar nuosavybėn ir tikisi, kad turtą gavęs asmuo vykdys tam tikrus įsipareigojimus turtui ar sugrąžins teisėtam turto savininkui ar valdytojui perduoto turto vertę atitinkančią pinigų sumą, arba perduos tokios pat vertės daiktą. Tačiau, jei turtą gavęs asmuo neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o dėl jo padarytos apgaulės pažeistos teisės atkūrimas objektyviai tampa problemiškas, kyla padarytos veikos baudžiamojo teisinio vertinimo klausimas. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš sukčiavimo nusikaltimo apgaulės formų.

45Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių, tarp jų ir lizingo bei pirkimo pardavimo, sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrus ketinimus, tikrąją valią. Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytą daiktą, įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti su teise per tam tikrą laiką išpirkti daiktą ir, sumokėjus visą sutartyje nurodytą kainą, tapti jo savininku. Asmuo, gavęs turtą naudoti neturi teisės disponuoti turtu (jį perleisti) be lizingo bendrovės sutikimo. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien neteisingų duomenų į lizingo sutartį įrašymo ar sutarties sąlygų nevykdymo arba turto negrąžinimo. Baudžiamajai atsakomybei būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės panaudojimu, dėl kurios lizingo bendrovei padaroma žala ir dėl apgaulės esmingai apsunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl lizingo sutarties sąlygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas visai neketino mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, o turtas paslepiamas ar perleidžiamas kitiems asmenims, dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomu turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška, ar sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.

46Be to, esminis požymis, darantis veiką sukčiavimo nusikaltimu yra tas, kad esant apgaulei iš esmės apsunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Pateikdamas suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus (lizingo sutartį) įrašydamas netikrus duomenis (pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamąją ar darbo vietą arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimą, arba duomenis apie turto priklausomybę), kaltininkas ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų iš esmės paveikdamas asmens apsisprendimą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo. Būtent tai jo padarytą veiką daro nusikalstama (kasacinės nutartys Nr. 2K-329-2011, 2K-535-2011).

47Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo ar turtinės prievolės išvengimo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčios forma. Kaltininkas suvokia, kad turtas įgyjamas neteisėtai, panaudojant apgaulę, ir turto savininkas dėl to patirs turtinės žalos, numato tokius padarinius ir jų nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau lizingo sutarties sudarymo momentu asmens tyčia turi būti nukreipta į įmokų pagal sutartį mokėjimo vengimą ir žalos turto savininkui padarymą. Todėl ne mažiau svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga. Tokie yra esminiai sukčiavimo nusikaltimo sudėties įstatymo aiškinimo aspektai. Tokius nusikaltimo požymius turėjo nustatyti teismai, siekdami konstatuoti sukčiavimo nusikaltimą.

48Byloje nustatyta, kad UAB „ST Automotive“ ir UAB „TT Auto“ buvo realiai veikiančios įmonės, kurių pagrindinė veikla buvo prekyba automobiliais, t. y. naudotų automobilių pirkimas ir pardavimas. Kadangi įmonė neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų savo veiklai naudojosi UAB „Hansa lizingas“ ir kitų lizingo bendrovių pasaugomis. Iš trečiųjų asmenų perkamiems automobiliams įmonė sudarydavo lizingo sutartis su UAB „Hansa lizingas“, kuri nupirkdavo automobilius, kuriuos norėdavo įsigyti minėtos įmonės, ir pagal sudarytą lizingo sutartį perduodavo valdyti UAB „ST Automotive“ ir „TT Auto“, nustatydama įmokų grafiką. Kadangi įmonės vertėsi automobilių prekyba, natūralu, kad gautus automobiliu jos perparduodavo tretiesiems asmenims. Logiška, kad lizingo bendrovė, žinodama šių įmonių veikos pobūdį, sudarydama sutartis negalėjo prieštarauti tokiems UAB „ST Automotive“ ir „TT Auto“ veiksmams, kitaip prarastų prasmę lizingo sutarčių sudarymas. Be to, tarp įmonių ir lizingo bendrovės buvo nustatytas dar ir sandėlio finansavimo limitas. Lizingo bendrovės darbuotojai V. B., A. M., A. G. teisme paaiškino, kad papildomai buvo nustatytas sandėlio finasavimo limitas. Neviršydamos finansavimo sumos, įmonės galėjo įsigyti automobilius. Suteikiami limitai galiojo tam tikrą laiką. Limitas – tai tam tikra UAB „Hansa lizingas“ finansuojama suma, už kurią įmonės galėjo įgyti automobilius. Kaip matyti iš bylos mežiagos, UAB „Hansa lizingas“ suteikė net iki 500 000 Lt sandėlio finansavimo limitą. Tai rodo, kad lizingo bendrovė aiškiai žinojo, jog automobiliai UAB „ST Automotive“ ir „TT Auto“ parduodami turint tikslą juos perparduoti tretiems asmenims.

49Keletą metų buvo sudaromos vis naujos lizingo sutartys, lizingo bendrovei aiškiai suvokiant, kad pačioms įmonėms jų kasdieninei veiklai tiek automobilių nereikia, kad automobiliai yra parduodami ir iš gautų pinigų mokamos lizingo įmokos. Problemos iškilo tik 2008 m. vasarą, kai prasidėjo pasaulinė krizė ir pablogėjo įmonės veikos rezultatai, dėl to ėmė strigti atsiskaitymai su lizingo bendrove. Tik po kiek laiko, t. y. 2009 m. gegužės 25 d. UAB „Hansa lizingas“ kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes įmonės neatsiskaitė už lizinguotus automobilius už 2008 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, o nutraukus sutartį negalėjo atgauti lizinguotų automobilių, dėl kurių nebuvo galutinai atsiskaityta. Pažymėtina, kad jokių sukčiavimo požymių pareiškime prokuratūrai UAB „Hansa lizingas“ nenurodė. Buvo minimas tik galimas svetimo turto pasisavinimas. Tačiau T. T. ir M. buvo nuteisti už sukčiavimą.

50Kadangi lizinguoti automobiliai yra lizingo bendrovės nuosavybė UAB „ST Automotive“ ir „TT Auto“ neturėjo teisės jų parduoti be turto savininko leidimo. Tokia nuostata buvo kiekvienos lizingo sutarties 5.1.5 punkte. Ta prasme nuteistieji pardavinėdami automobilius pažeidė lizingo sutarties sąlygas. Šis sutarties 5.1.5 punkto pažeidimas teismo buvo įrašytas kaip pagrindinis apgaulės požymis, lėmęs nuteisimą pagal BK 182 straipsnį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks lizingo sutarties nuostatų pažeidimas byloje nustatytomis sąlygomis dar nedaro padarytos veikos sukčiavimo nusikaltimu. Juk lizingo sutarties tikslas išpirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esantį automobilį. Jei su lizingo bendrove laiku atsiskaitoma, tai ir lizingo bendrovei nepadaroma jokios žalos ir ji nelaiko savęs apgauta, nes jai svarbu, kad būtų mokamos įmokos ir automobilis palaipsniui išperkamas. Įmokos buvo pervedamos visą tą laiką, kol įmonei sekėsi verslas. Pažymėtina, kad sutartys su UAB „Hansa lizingas“ buvo tikros, nes atspindėjo tikrus ketinimus, tą rodo ilgalaikiai įmonių santykiai su UAB „Hansa lizingu“ ir atsiskaitymai pagal lizingo sutartis. Įmonės ilgą laiką mokėjo lizingo sutartyse numatytas įmokas už lizinguotus automobilius. Nors formaliai jie turėjo pranešti lizingo bendrovei apie bendrovės nuosavybėje esančių bei įmonei perduotų automobilių pardavimą tretiesiems asmenims, ir nepranešimas yra tam tikras sutarties pažeidimas, vis tik lizingo įmonės automobilių pardavimas negavus sutikimo dar nėra nusikaltimas. Tai gali būti tik pagrindas nutraukti lizingo sutartį, tačiau, kol įmonė sėkmingai dirbo, lizingo bendrovė ne tik kad nenutraukdavo sutarčių, o dargi atvirkščiai, sudarydavo vis naujas lizingo sutartis su įmonėmis, nors žinojo apie jų veiklos pobūdį.

51Taip pat nustatyta, kad kasatoriai mokėjo įmokas. Tai rodo, kad nuteistieji neturėjo tyčios suklaidinti UAB „Hansa lizingas“ net ir dėl savo ketinimų, t. y. piktnaudžiauti pasitikėjimu. Įmokų nemokėjimo pradžia sutapo su pasaulinės finansų krizės pradžia, kai susidarė nepalankios verslo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. aprobuotos Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 23.2 punkte pasakyta, kad paskolos gavėjo veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jeigu teisėtai gauta paskola negrąžinama dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklaususių nuo jo valios, neturėjus išankstinio tikslo paskolos negrąžinti. Tyčios sukčiauti nebuvimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad vienas iš nuteistųjų sudarydamas lizingo sutartis įkeitė ir savo asmeninį turtą.

52Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad teismai, kasatoriams inkriminuodami sukčiavimo nusikaltimą, nuosprendyje konstatavo, jog nors apgaulė pasireiškė suklaidinant pirkėjus, tačiau žala padaryta lizingo bendrovei. Be to, nuosprendyje nurodyta, kad žala lizingo bendrovei padaryta ne tuo, kad lizinguoti automobiliai buvo parduoti be leidimo, o tuo, kad už parduotus automobilius gauta suma nebuvo pervesta į lizingo bendrovės sąskaitą. Tokia situacija neatitinka sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymių. Tai jau civilinės, o ne baudžiamosios teisės dalykai. Teismai į tai neatsižvelgė nei nagrinėdami bylą pirmąja instancija, nei apeliacinės instancijos teisme.

53Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti sukčiavimo nusikaltimu, nepakanka vien neteisingų duomenų įrašymo į pirkimo pardavimo sutartį ar sutarties sąlygų nevykdymo. Būtina nustatyti, kad dėl apgaulės esmingai apsunkintas pažeistų teisių atkūrimas civilinio proceso tvarka. Tačiau prie šios bylos pridėtas kitoje byloje, išnagrinėtoje civiline tvarka, priimtas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas civilinis ieškinys kaltininkams. Taigi ir šioje dalyje skundžiami teismų sprendimai neatitinka sukčiavimo nusikaltimo požymių.

54Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl sukčiavimo sudėties padaryta byloje visiškai neanalizuojant esminių sukčiavimo nusikaltimo požymių, o tai yra būtina siekiant priimti teisėtą sprendimą. Išvada padaryta tik dėstant faktines bylos aplinkybes ir nesusiejant jų su BK 182 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtimi bei neteisingai aiškinant sukčiavimo požymius. Pažymėtina, kad apgaulingos apskaitos nusikaltimo motyvacijai paskirta žymiai daugiau vietos negu sunkiausio nusikaltimo– sukčiavimo analizei. Šios spragos nepašalino ir apeliacinės instancijos teismas.

55Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, minėta situacija susidariusi tarp UAB „ST Automotive“ ir „TT Auto“ iš vienos pusės ir UAB „Hansa lizingas“ iš kitos, gali būti vertinama tik kaip civilinis teisinis ginčas, kuris teisme jau išspręstas, o ne sukčiavimo nusikaltimas. Todėl nuosprendžio dalis dėl T. T. ir M. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį naikintina, nesant sukčiavimo nusikaltimo požymių.

56Dėl Š. M. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

57Kasatorius Š. M. ginčija nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir įrašų teisingumą buvo atsakingas ne jis, bet UAB „TT Apskaita“.

58Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

59Buhalterinę apskaitą įmonėje pagal sutartį tvarkė UAB „TT Apskaita“. Formaliai ji ir turėtų būti atsakinga dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, o ne įmonės vadovas, kuris atsakingas tik už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad buhalterinės apskaitos tarnyba negaudavo iš kasatoriaus visų būtinų dokumentų, tą patvirtina apklausti asmenys, tvarkę buhalterinę apskaitą. Byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės tyčinių neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį, ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Nors įmonės vadovas esant buhalterinės apskaitos tarnybai nėra už šį nusikaltimą pagal BK 222 straipsnį atsakingas asmuo, tačiau jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymas panaudojant kitus nekaltus asmenis). Jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju. Taigi teisėjų kolegija nemato netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo šioje situacijoje.

60Dėl bausmių skyrimo

61Naikinant teismų sprendimų dalis dėl T. T. ir Š. M. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, keičiasi teismų paskirtų bausmių bendrinimas. Bausmės bendrintinos iš naujo.

62Kadangi nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir du nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių padarymo yra nuteistas T. T., ir nusikaltimai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių padarymo yra nuteistas Š. M., yra nesunkūs, t.y. priskirtini vienai nusikaltimų kategorijai, paskirtos bausmės bendrinamos sudėjimo būdu, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalyje. Taikytinas dalinio sudėjimo būdas. Kadangi naikinama nuosprendžio dalis dėl paskirtos trejų metų ir šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės T. T. ir dėl trejų metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Š. M., o paskirtos baudos bausmės bendrintinos sudėjimo būdu, teisėjų kolegija laiko, kad galutinės subendrintos baudos bausmės dydis, viršijantis Panevėžio miesto apylinkės teismo paskirtą subendrintą baudos dydį, nelaikomas nuteistojo teisinės padėties sunkinimu.

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

64Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartį.

65Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutarties dalį dėl T. T. ir Š. M. nuteisimo pagal BK182 straipsnio 2 dalį ir šią bylos dalį nutraukti.

66T. T. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudos, iš dalies pridėti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „TT Auto“) paskirtą 40 MGL (5200Lt) dydžio baudą ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „ST Automotive“) paskirtą 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 85 MGL (11050 Lt) dydžio baudą.

67Š. M. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudos iš dalies pridėti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 50 MGL (6500 Lt ) dydžio baudą ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį paskirtą 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.

68Kitas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutarties dalis palinkti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu... 3. T. T. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)... 4. Š. M. – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 220... 5. Iš Š. M. priteista Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai... 6. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimo ir... 8. T. T. nuteistas už tai, kad:... 9. būdamas UAB „ST Automotive“ komercijos direktoriumi, nuo 2007 m.... 10. būdamas UAB „TT Auto“ direktoriumi (iki 2008 m. kovo 28 d. IĮ „TT... 11. būdamas UAB „TT Auto“ direktoriumi (iki 2008 m. kovo 28 d. IĮ „TT... 12. 1) iš Vokietijos bendrovės „Master Lease“ įsigytą automobilį pagal... 13. 2) iš UAB „ST Automotive“ įsigytą automobilį (kuris parduotas... 14. 3) pateikęs Vokietijos bendrovės „Master Lease“ sąskaitas, kuriose buvo... 15. 4) IĮ „TT Auto“ iš Vokietijos bendrovės „Master Lease“ įsigytus... 16. 5) UAB „Hansa lizingas“ pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą... 17. 6) suklastojęs pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą,... 18. Š. M. nuteistas už tai, kad:... 19. būdamas UAB „ST Automotive“ direktoriumi, 2008 m. sausio 1 d.–2009 m.... 20. būdamas UAB „ST Automotive“ direktoriumi, nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki... 21. 1) pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pardavęs UAB... 22. 2) iš Vokietijos bendrovės „Master Lease“ pagal sąskaitą UAB „ST... 23. 3) UAB „ST Automotive” vardu iš IĮ „TT Auto“ pagal PVM sąskaitą... 24. 4) UAB „ST Automotive” vardu iš UAB „Reauta“ pagal PVM sąskaitą... 25. 5) pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pardavė UAB... 26. 6) pagal pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pardavęs... 27. 7) pagal pirkimo pardavimo sutartį ir pagal PVM sąskaitą faktūrą pardavęs... 28. Kasaciniu skundu nuteistasis T. T. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 29. Kasatorius nurodo, kad esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis,... 30. Kasatorius T. T. taip pat pažymi, kad pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalyje... 31. Kasaciniu skundu nuteistasis Š. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto... 32. Kasatorius nurodo, kad teismai suvaržė jo teises į teisingą ir nešališką... 33. Kasatorius teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog... 34. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai vertino tarp lizingo bendrovės ir... 35. Atsiliepime į nuteistųjų T. T. ir Š. M. kasacinius skundus Lietuvos... 36. Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai,... 37. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota,... 38. Nuteistųjų T. T. ir Š. M. kasaciniai skundai iš dalies tenkinami.... 39. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties ... 40. Šioje byloje T. T. ir Š. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės... 41. Teismai nustatė, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog apie automobilių... 42. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės... 43. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo... 44. Nukentėjusysis gali būti suklaidintas ir tik dėl asmens ketinimų. Tokiu... 45. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali... 46. Be to, esminis požymis, darantis veiką sukčiavimo nusikaltimu yra tas, kad... 47. Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti... 48. Byloje nustatyta, kad UAB „ST Automotive“ ir UAB „TT Auto“ buvo realiai... 49. Keletą metų buvo sudaromos vis naujos lizingo sutartys, lizingo bendrovei... 50. Kadangi lizinguoti automobiliai yra lizingo bendrovės nuosavybė UAB „ST... 51. Taip pat nustatyta, kad kasatoriai mokėjo įmokas. Tai rodo, kad nuteistieji... 52. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad teismai, kasatoriams inkriminuodami... 53. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti sukčiavimo nusikaltimu, nepakanka... 54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl... 55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant byloje nustatytoms aplinkybėms,... 56. Dėl Š. M. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 57. Kasatorius Š. M. ginčija nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį,... 58. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys,... 59. Buhalterinę apskaitą įmonėje pagal sutartį tvarkė UAB „TT Apskaita“.... 60. Dėl bausmių skyrimo... 61. Naikinant teismų sprendimų dalis dėl T. T. ir Š. M. nuteisimo pagal BK 182... 62. Kadangi nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir du nusikaltimai,... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 64. Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d.... 65. Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d.... 66. T. T. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie pagal BK 222... 67. Š. M. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie pagal BK 222... 68. Kitas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžio...