Byla 2K-163/2009
Dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. kasacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutarties.

2Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. M. Š. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Tuo pačiu nuosprendžiu A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista ir byla jai nutraukta.

3Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 14 d. nutartimi nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmetė.

4Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,

Nustatė

5M. Š. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „P.“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini) direktorius, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. liepos 7 d. iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „P.“ priklausančius 460 Lt ir 433,97 Lt (iš viso 893,97 Lt), kurie jam buvo išduoti pagal kasos išlaidų orderius, nepagrįsdamas šios sumos išlaidas pateisinančiais dokumentais.

6Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Kasatorius neigia iššvaistęs 460 Lt, nes Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jei bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jei bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 dalyse. Kasatorius nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta jokių UAB „P.“ įstatų ar Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų pažeidimų.

7Kasatorius nurodo, kad jis, kaip UAB „P.“ direktorius, turėjo teisę sudaryti visus sandorius, tarp jų ir paskolos sandorį su J. G., kurį įformino 2005 m. birželio 29 d. kasos išlaidų orderiu, pagal kurį ir išmokėjo 460 Lt. Pirmosios instancijos teisme kasatorius teigė, kad šiuos pinigus išmokėjo J. G. ne kaip bendrovės darbuotojui, o paskolino jam kaip fiziniam asmeniui, nes jie buvo sutarę su J. G. sudaryti darbo sutartį ir tai, kad šis iš darbo užmokesčio grąžins šią pinigų sumą. Kadangi pirmosios instancijos teisme M. Š. nebuvo žinomi liudytojo J. G. duomenys, todėl jis neprašė teismo kviesti jį liudyti teisme, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos metu kasatoriui tapo žinoma liudytojo gyvenamoji vieta, todėl siekdamas, kad būtų nustatyta tiesa, jis prašė teismo atnaujinti įrodymų tyrimą ir šį apklausti. Liudytojas J. G. nurodė, kad jis neketino įsidarbinti UAB „P.“, tačiau už minėtą pinigų sumą jis išnuomojo bendrovei krautuvą, o pinigų sumą jis gavo. Ir tik liudytojui J. G. davus parodymus, jis prisiminė tikrąsias šios situacijos aplinkybes. Todėl kasatorius, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, suklydo, neatsiminė šio asmens, o jo nurodyta situacija iš tikrųjų buvo susiklosčiusi su kitu asmeniu.

8Anot kasatoriaus, tarp šalių buvo susiklostę civiliniai santykiai – UAB „P.“ buvo nuomininkas, o J. G. nuomotojas. Anot kasatoriaus, jis nurodytų 460 Lt neiššvaistė, o teisėtai sumokėjo J. G. už krautuvo nuomą. Todėl nesant vieno privalomojo nusikalstamos veikos požymio dėl nurodytų piniginių lėšų iššvaistymo negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino kasatoriaus ir liudytojų parodymus, taip pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas netinkamai vertino ir liudytojo B. C. parodymus, kuris posėdžio metu nurodė, kad dirbo bendrovėje išnuomotu krautuvu prieš bendrovės bankrotą, juo dirbo dvi savaites ir po to krautuvą pristatė M. Š. nurodytu adresu į D. įmonės kiemą. Liudytojas J. G. parodė, kad buvo nuvykęs į P. žemės ūkio bendrovę, kur matė, kad jo išnuomotu krautuvu buvo dirbama. Tai darė, nes žinojo, kad UAB „P.“ finansinė padėtis yra bloga, ir bijojo, kad krautuvo gali negrąžinti. Tas aplinkybes patvirtino ir kasatorius.

9Kasatorius taip pat neigia iššvaistęs 433,97 Lt, nes, kai ekspertai ir specialistai įvertino jo turėtus ir teismui pateiktus dokumentus, pagal kuriuos dalis pinigų (433,97 Lt) buvo likusi pas kasatorių, jis grąžino juos bankrutuojančiai UAB „P.“. Kasatoriui nesuprantama, kodėl jo UAB „P.“ grąžintą 433,97 Lt sumą pirmosios instancijos teismas vertino kaip UAB „P.“ padarytos žalos atlyginimą. Juolab kitų sumų grąžinimą į bankrutuojančios UAB „P.“ kasą (2 273,19 Lt ir 2 200 Lt grąžinta pagal 2005 m. spalio 17 d. UTI Nr. 0288946 ir 2006 m. vasario mėn. UTI Nr. 0288967 kasos pajamų kvitus) teismas pripažino teisėtu ir dėl to kasatorių išteisino.

10Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkte nustatyta, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia ūkio subjekto buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avansinę ataskaitą – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto patvirtinta tvarka bei terminais. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Kasatorius nurodo, kad bendrovėje buhalterė tokios tvarkos nebuvo parengusi, todėl nebuvo nustatytų terminų, kada turi būti pateikti šie dokumentai ir avansinės ataskaitos. Byloje tai patvirtino apklausti liudytojai ir specialistė A. Č.. Kadangi terminai tam padaryti nebuvo nustatyti, tai tiek dokumentai, tiek kasatoriui išmokėti pinigai galėjo būti bet kada pateikti buhalterijai. Juolab kad kasatorius Šiaulių apygardos teismui svarstant klausimą dėl bankroto bylos UAB „P.“ iškėlimo teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį nebuvo informuotas, o su Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartimi, kuria UAB „P.“ buvo iškelta bankroto byla, nebuvo supažindintas. Bankroto administratorius iš jo nereikalavo nei pinigų, nei jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Kasatorius nurodo, kad 433,97 Lt neiššvaistė, pinigai visą laiką buvo pas jį ir jis to neneigė. Tuos pinigus sugrąžino UAB „P.“ po to, kai specialistai įvertino visus kasatoriaus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui pateiktus dokumentus ir nustatė jo skolą bendrovei. Kaip atskaitingas asmuo kasatorius šių pinigų neperdavė, o tai privalomas iššvaistymo požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 19). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „atsižvelgdamas į ilgą pinigų negrąžinimo terminą – daugiau kaip 2,5 metų – ir nesant duomenų, jog nuteistasis minėtos pinigų sumos nebuvo perleidęs tretiesiems asmenims, teismas konstatuoja, kad, vilkindamas galimą atsiskaitymą su bankrutavusią UAB „P.“, M. Š. neteisėtai naudodamasis jam buvusiu patikėtu turtu – 433,97 Lt suma, jo negrąžinęs bendrovei, iššvaistė jam patikėtą turtą ir šios sumos sumokėjimas bendrovei negali būti traktuojamas kaip skolos dengimas“. Perfrazuojant šiuos teismo motyvus, galima teigti, kad kasatorius yra kaltas, nes neįrodyta, kad jis nekaltas.

11Iš byloje esančių dokumentų ir specialistės išvadų matyti, kad visa nuosprendyje nurodyta iššvaistyta suma jam buvo teisėtai išlaiduota iš kasos ir jis, vadovaujantis Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punktu, už šias pinigines sumas buvo atsakingas jau ne kaip UAB „P.“ direktorius, o kaip atskaitingas asmuo. Šio nutarimo 9 punkte nustatyta, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams (atskaitingiems asmenims), kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė tam tikroms operacijoms atlikti. Kadangi nuosprendyje nurodyti pinigai – 460 ir 433,97 Lt – M. Š. buvo išmokėti iš UAB „P.“ kasos kaip atskaitingam asmeniui, o ne UAB „P.“ direktoriui, kasatorius mano, kad šalis siejo civiliniai santykiai. UAB „P.“ buvo kreditorius, o kasatorius skolininkas. Todėl kasatorius įsitikinęs, kad šiuo atveju galėjo būti pagrindas civilinei, o ne baudžiamajai atsakomybei.

12Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad yra abejonių, tačiau jų nepašalino, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, kuris įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje. Anot kasatoriaus, teismas turėjo jį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į nuteistojo M. Š. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Byloje nustatyta, kad per 2003–2004 metus ir 2005 m. sausio–liepos mėnesius M. Š., kaip bendrovės direktoriui, iš bendrovės kasos pagal išlaidų orderius buvo iš viso išduota 230 767,19 Lt, o pagal 2006 m. vasario 14 d. atliktą ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistės A. Č. išvadą nustatyta, kad M. Š. nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų ir į bendrovės kasą negrąžino 131 259,48 Lt. Atlikus papildomus tyrimus ir įvertinus papildomai pateiktus dokumentus nustatyta, kad nepagrįstų dokumentais ūkinių operacijų liko už 893,97 Lt. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą, t. y. neteisėtą ir neatlygintiną pardavimą, dovanojimą ar kitokį turto ar turtinės teisės perleidimą tretiesiems asmenims. Turtas perleidžiamas neteisėtai, jeigu tai padaroma nesilaikant turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Prokurorė teigia, kad teismai pagrįstai pripažino, kad M. Š. bendrovės turtas buvo patikėtas, nes jis, dirbdamas UAB „P.“ direktoriumi, pagal einamas pareigas teisėtai valdė svetimą turtą, dėl kurio jis turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus. M. Š. nepagrindė dokumentais jam išmokėtos 893,97 Lt sumos, todėl pagrįstai laikytina, kad šiuos pinigus jis iššvaistė. Prokurorė nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog M. Š. įvairiai aiškino apie piniginių lėšų paėmimo ir panaudojimo aplinkybes. Pagal 2005 m. birželio 29 d. kasos išlaidų orderį M. Š. išmokėjo 460 Lt J. G. kaip bendrovės darbuotojui, tačiau, kaip nustatyta byloje, J. G. nebuvo susijęs darbo santykiais su UAB „P.“ ir išmokėti jam darbo užmokesčio M. Š. neturėjo teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teisme kasatorius teigė, kad J. G. pinigus išmokėjo avansu, nes šis ketino įsidarbinti bendrovėje, tačiau J. G. tai paneigė. Apeliacinės instancijos teisme M. Š. nurodė, kad 460 Lt J. G. sumokėjo už bendrovei išnuomotą krautuvą. Tačiau ši kasatoriaus versija teisme nepasitvirtino. Pažymėtina, kad pagal 2005 m. birželio 29 d. kasos išlaidų orderį M. Š. 460 Lt J. G. išmokėjo po to, kai teismas priėmė nutartį bendrovei iškelti bankroto bylą. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius pinigus J. G. išmokėjo pats, o ne UAB „P.“ kasininkė, kaip to reikalaujama Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 patvirtintų taisyklių 6 punkte.

14Nors kasatorius nesutinka ir su teismo išvadomis, kad jis iššvaistė bendrovės 433,97 Lt, byloje nustatyta, kad jis paėmė šią pinigų sumą iš bendrovės kasos, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog pinigai buvo panaudoti ūkinei operacijai apmokėti. Nepanaudoti pinigai į bendrovės kasą negrąžinti. Kasatoriaus argumentai, kad šią pinigų sumą jis turėjo nuolat ir jos neiššvaistė, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Minėtą pinigų sumą, kaip dalį skolos, jis grąžino bendrovei tik bylos teisminio nagrinėjimo metu (2008 m. kovo 14 d.), t. y. tada, kai specialistų išvadomis buvo nustatyta konkreti trūkstamų pinigų suma, kuriai pateisinančių dokumentų nėra. Teismai pagrįstai pripažino, kad iššvaistytų lėšų grąžinimo bendrovei faktas vertintinas kaip žalos atlyginimas ir nešalina baudžiamosios atsakomybės. Kasatoriaus teiginiai, kad jo veiksmai užtraukia tik civilinę atsakomybę, nepagrįsti.

15Kasacinis skundas atmestinas.

16Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnį

17Byloje nustatyta, kad per 2003–2004 metus ir 2005 m. sausio–liepos mėnesius M. Š., kaip UAB „P.“ direktoriui, iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderius buvo iš viso išduota 230 767,19 Lt. Atlikus bankrutuojančios UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 13 d. tyrimą, 2006 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad M. Š. nepagrindė 131 259,48 Lt išlaidų apskaitos dokumentais ir šių pinigų į bendrovės kasą negrąžino. Nors bankrutuojančios UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu jokių apskaitos dokumentų, patvirtinančių 131 259,48 Lt išlaidas, nebuvo, tačiau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu M. Š. papildomai pateikė pirminius apskaitos dokumentus, patvirtinančius dalies iš kasos paimtų pinigų panaudojimą. Teismas, remdamasis papildomai atliktų šių dokumentų tyrimų išvadomis, taip pat vertindamas šių dokumentų įrodomąją reikšmę M. Š. naudai, sumažino iššvaistytų pinigų sumą iki 893,97 Lt.

18Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai pripažino M. Š. kaltu iššvaisčius jo žinioje buvusį UAB „P.“ turtą. Bylos medžiaga rodo, kad M. Š., imdamas iš kasos pinigus, nesirūpindavo jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų pateikimu buhalterijai ir jų įtraukimu į apskaitą. Kasatoriaus argumentai, kad jo skola UAB „P.“ tėra tik civilinių teisinių santykių dalis ir kad jis, paėmęs pinigus iš bendrovės kasos pagal išlaidų orderius, tapo eilinis bendrovės skolininkas, atmestini. Kolegija pažymi, kad nuteistasis, kaip UAB direktorius, turėjo juridiškai apibrėžtų įgalinimų bendrovės turto atžvilgiu, taigi šis turtas buvo jo žinioje. CK 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d., Nr. VIII-1835) 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas be kita ko suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis veiksmas vertintinas ne kaip skolinimasis iš bendrovės, bet kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K–427/2000, 2K-440/2005, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009). Tvirtinimai, kad UAB piniginės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008). Tokio vertinimo nepaneigia ir argumentas, kad bendrovėje nebuvo patvirtintos atsiskaitymo su buhalterija tvarkos. Taigi teismas, nustatęs, kad 893,97 Lt išlaidos nepagrįstos apskaitos dokumentais ar kitais patikimais įrodymais, pagrįstai konstatavo jų iššvaistymo faktą.

19Kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad teismai neteisingai vertino įrodymus ir todėl nepripažino, kad dalį iš kasos paimtų ir negrąžintų pinigų (460 Lt) jis ne iššvaistė, bet teisėtai, neviršydamas įgaliojimų, sumokėjo J. G. už krautuvo nuomą. Teismas nustatė, kad pagal kasos išlaidų orderį J. G. 460 Lt sumokėta neteisėtai. Nuteistojo teiginiai, kad jis šiuos pinigus sumokėjo kaip darbo užmokesčio avansą, atmesti, nes J. G. su UAB „P.“ nebuvo susietas darbo santykiais, darbo sutartis su juo nesudaryta. Kaip nepagrįstą bylos duomenimis teismas atmetė ir M. Š. gynėjo versiją, kad pinigai sumokėti pagal paskolos sutartį. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrino ir atmetė naują nuteistojo versiją – kad šiuos pinigus jis sumokėjo J. G. neva už krautuvo nuomą. Papildomai apklausęs liudytoją J. G. ir naują liudytoją B. C., apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, nesant rašytinės nuomos sutarties, šių asmenų parodymai nėra tinkamas įrodymas, jog pinigai J. G. buvo sumokėti pagal nuomos sutartį. Kolegija pritaria tokiems teismų vertinimams, nes UAB ūkinėje veikloje išlaidų paskirties pagrindimas pirmiausia turi remtis apskaitos dokumentais, bet ne asmenų parodymais.

20Kolegija neturi pagrindo abejoti ir teismo vertinimu, pagal kurį 433,97 Lt įnešimas į bankrutuojančios bendrovės sąskaitą praėjus daugiau kaip dvejiems metams po nusikalstamos veikos padarymo pripažintas žalos atlyginimu, bet ne aplinkybe, neigiančia šios sumos iššvaistymą. Kita vertus, kasaciniame skunde teisingai atkreiptas dėmesys į teismo nenuoseklumą, nes kitų sumų grąžinimą į bankrutuojančios UAB „P.“ kasą (2 273,19 Lt ir 2 200 Lt grąžinti pagal 2005 m. spalio 17 d. UTI Nr. 0288946 ir 2006 m. vasario mėn. UTI Nr. 0288967 kasos pajamų kvitus) teismas įvertino kitaip – 4473,19 Lt sumažino inkriminuojamo išvaistymo dydį. Vertindama šią aplinkybę, kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog UAB „P.“ turtas buvo iššvaistytas laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. liepos 7 d., taigi 4473,19 Lt buvo grąžinti bendrovei jau pasibaigus nusikalstamai veikai. Tai rodo, kad, nesant išlaidas pagrindžiančių apskaitos dokumentų, teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad ir šios sumos buvo iššvaistytos, o jų grąžinimą įvertinti kaip žalos atlyginimą bendrovei. Tačiau konstatuodama tai, kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties ir taip bloginti nuteistojo padėtį, nes dėl to nepaduotas kasacinis skundas (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Nuteistojo M. Š. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu M.... 3. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego... 5. M. Š. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo... 7. Kasatorius nurodo, kad jis, kaip UAB „P.“ direktorius, turėjo teisę... 8. Anot kasatoriaus, tarp šalių buvo susiklostę civiliniai santykiai – UAB... 9. Kasatorius taip pat neigia iššvaistęs 433,97 Lt, nes, kai ekspertai ir... 10. Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo... 11. Iš byloje esančių dokumentų ir specialistės išvadų matyti, kad visa... 12. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad yra abejonių, tačiau... 13. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus... 14. Nors kasatorius nesutinka ir su teismo išvadomis, kad jis iššvaistė... 15. Kasacinis skundas atmestinas.... 16. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnį... 17. Byloje nustatyta, kad per 2003–2004 metus ir 2005 m. sausio–liepos... 18. Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai pripažino M. Š. kaltu... 19. Kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad teismai neteisingai vertino... 20. Kolegija neturi pagrindo abejoti ir teismo vertinimu, pagal kurį 433,97 Lt... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 22. Nuteistojo M. Š. kasacinį skundą atmesti....