Byla e2A-588-450/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos taupymo technologijos“ ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Energijos taupymo technologijos“, atstovaujama bankroto administratoriaus H. P., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. D. 123 020,09 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad buvęs direktorius R. D., bendrovei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytais terminais nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, dėl ko bendrovės įsiskolinimas jos kreditoriams ir toliau didėjo, tuo jiems ir bendrovei padaryta žala. Kad 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo nemoki patvirtina 2016 m. balanso duomenys bei Turto arešto aktų registro archyvo išrašas. Be to, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lidmontažas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sveo grupė“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sanistal“ bei kitiems kreditoriams reikalavimų sumos bendrovei susidarė dar iki 2016 m. gruodžio 31 d., kas reiškia, kad ieškovė buvo realiai nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais dar iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovas 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo ir galėjo suprasti, kad bendrovė yra nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Nors iš nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, matyti, kad į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo kreipėsi būtent atsakovas, tačiau šią įstatyminę pareigą įvykdė pavėluotai. Teismo patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 311 144,95 Eur. Iš šios skolos sumos kreditoriams reikalavimų suma, susidariusi iki bendrovės nemokumo – 2016 m. gruodžio 31 d., yra 188 124,87 Eur. Likusi bendro kreditorių reikalavimų bendrovei suma – 123 020,09 Eur susidarė jau po bendrovės nemokumo fakto ir atsakovo pareigos kreiptis į teismą atsiradimo, todėl šios skolos atsiradimas tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovui įstatymu numatytos pareigos netinkamu vykdymu. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui. Nenustatyta, kad bendrovės akcininkas būtų sužinojęs apie bendrovės nemokumą anksčiau nei atsakovas.

93.

10Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad kai jam tapo žinoma, jog ieškovė galimai yra nemoki, nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2017 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą ieškovės vieninteliam akcininkui dėl atleidimo iš direktoriaus pareigų ir buvo atleistas. Vertinant ieškovės pateiktą kreditorių sąrašą, matyti, kad nuo vadovavimo bendrovei pabaigos atsirado naujų kreditorių ir / ar jų reikalavimai padidėjo. Ieškovė nepagrįstai įrodinėja nemokumą, remdamasi balansu ir pritaikytais turto areštais. Bendrovė ir po 2016 m. gruodžio 31 d. vykdė veiklą. Net ir įrodinėjant, kad bendrovės nemokumo momentas yra 2016 m. gruodžio 31 d., akivaizdu, kad 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovas negalėjo žinoti apie bendrovės nemokumą (jeigu toks būtų) ir negalėjo kreiptis į teismą, kadangi bendrovės finansinė atskaitomybė parengiama vėliau, jau pasibaigus finansiniams metams. Finansinė atskaitomybė turi būti parengta ir patvirtinta iki 2017 m. balandžio 30 d.; atsakovas į teismą kreipėsi 2017 m. balandžio 21 d. Ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Žalą grindžia savo pačios (bankroto administratoriaus) parengta 2018 m. gegužės 3 d. pažyma–lentele, kuri nepagrįsta jokiais pirminiais dokumentais, patvirtinančiais skolų atsiradimo aplinkybes ir atsiradimo laiką. Nėra jokių įrodymų, kad bankroto administratoriaus sudarytoje lentelėje nurodyti įsipareigojimai priežastiniu ryšiu būtų susiję su neva pavėluotu kreipimusi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo turi ne tik vadovas, bet ir kiti asmenys, pvz. akcininkas.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovės 3 478,82 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

145.

15Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-4114-562/2017). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. lapkričio 13 d., 2017 m. gruodžio 15 d. ir 2018 m. vasario 21 d. nutartimis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 311 144,95 Eur sumai. Ieškovės direktoriumi nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. buvo atsakovas R. D., laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo) – K. P.; vieninteliu BUAB „Energijos taupymo technologijos“ akcininku (100 proc.) – G. B..

166.

17Ieškovė, remdamasi įmonės 2016 m. balansu, teigė, kad BUAB „Energijos taupymo technologijos“ 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes šiai datai bendrovės turtas sudarė 285 036 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 224 938 Eur. Tačiau teismas sprendė, kad balanse pradelsti įmonės įsipareigojimai neatsispindi – jame nurodytos tik per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, o tai nėra pradelsti įsipareigojimai.

187.

19Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrovės turtas 2016 m. gruodžio 31 d. buvo mažesnis negu nurodytas balanse, t. y. administratorius prie turto nepriskiria balanse nurodytų atsargų už 181 944 Eur, motyvuodamas tuo, kad jam jokios atsargos neperduotos, tačiau teismas su tuo nesutiko, nes administratorius remiasi 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, o bankroto byla bendrovei iškelta ir administratoriui turtas perduotas (turėjo būti perduotas) 2017 m. birželio 15 d. duomenimis. Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovė ir po 2016 m. gruodžio 21 d. vykdė veiklą, dėl ko jos balanse 2017 m. vasario 28 d. duomenimis atsargų buvo tik už 27 196 Eur, pardavimo pajamos ir savikaina – 213 132 Eur. Teismas sprendė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. balanse užfiksuotos atsargos akivaizdžiai buvo panaudotos bendrovės veikloje, todėl ieškovės argumentus apie nepagrįstai į balansą įtrauktas ar iššvaistytas atsargas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus neginčijamais bei objektyviais įrodymais.

208.

21Teismas bylos duomenimis nustatė, jog 2017 m. balandžio 28 d. atsakovas pateikė prašymą bendrovės vieninteliam akcininkui G. B. dėl atleidimo iš direktoriaus pareigų ir bendrovės direktoriumi nuo 2017 m. gegužės 19 d. buvo paskirtas K. P., kuris vadovu buvo iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Teismas sprendė, kad visas bendrovės atsargas ir dokumentus bankroto administratoriui turėjo perduoti bendrovės direktorius K. P. ir / ar bendrovės akcininkas, o ne atsakovas.

229.

23Pradelstiems įsipareigojimams pagrįsti ieškovė nurodė ir bendrovės atžvilgiu 2016 m. taikytus turto areštus, kurie buvo pritaikyti kaip laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra kitoks – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti galimai palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja šalių ginčo, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima ar yra tokios grėsmės tikimybė. Taigi ieškovės nurodytų aplinkybių dėl turto arešto nevertino kaip patvirtinančių įmonės nemokumą, o juo labiau – pradelstus įsipareigojimus.

2410.

25Pasak teismo, ieškovė nepagrindė, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą anksčiau nei 2017 m. balandžio 21 d., nes vadovas, nors yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, tačiau, tam, kad galėtų nustatyti įmonės nemokumą ir turėtų pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi turėti parengtus finansinės atskaitomybės duomenis ir juos atitinkamai įvertinti. Nagrinėjamu atveju finansinė atskaitomybė buvo rengiama nepažeidžiant įstatyme numatytų terminų. Be to, buvo laikytasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – atsakovas informavo bendrovės akcininką apie bendrovės finansinę būklę, 2017 m. balandžio 10 d. įvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo svarstomi klausimai dėl bendrovės finansinės būklės ir bankroto iškėlimo, ir nedelsiant po to atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Teismas nustatė, kad atsakovas elgėsi pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą (rūpestingai ir apdairiai), todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jis dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi nesavalaikiai.

2611.

27Ieškovė žalą įmonei – 123 020,09 Eur įvardija kaip bendrovės įsipareigojimus, atsiradusius po 2016 m. gruodžio 31 d., kurią bankroto administratorius grindžia savo paties parengta 2018 m. gegužės 3 d. pažyma. Teismas nustatė, kad jokių pirminių dokumentų, patvirtinančių skolų atsiradimo aplinkybes ir atsiradimo laiką, nepateikta, todėl nėra aišku, kuo remiantis lentelėje vienos skolos priskiriamos prie atsiradusių iki 2016 m. gruodžio 31 d., o kitos – po 2016 m. gruodžio 31 d. Teismas taip pat sprendė, kad nurodyta lentelė nėra pakankamas ir pagrįstas įrodymas, patvirtinantis prašomos priteisti žalos dydį, nes ji grindžiama pačios ieškovės atstovo prielaidomis ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų.

2812.

29Teismo vertinimu, ieškovė prie finansinių reikalavimų, atsiradusių po 2016 m. gruodžio 31 d., nepagrįstai priskiria 19 035,93 Eur įsiskolinimą UAB „Lidmontažas“, nes visus darbus UAB „Lidmontažas“ pagal 2016 m. birželio 30 d. rangos sutartį turėjo atlikti iki 2016 m. spalio mėn.; paskutinis atliktų darbų aktas Nr. 3 ir PVM sąskaita faktūra išrašyta 2016 m. spalio 31 d., taigi iki 2016 m. gruodžio 31 d., todėl teismas sprendė, kad 19 035,93 Eur suma prie tariamai ieškovei padarytos žalos priskirta nepagrįstai.

3013.

31Teismas atkreipė dėmesį, kad administratoriaus paruoštoje pažymoje yra ir daugiau neatitikimų, kaip pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Castrade“ 7 488,67 Eur finansinis reikalavimas priskiriamas prie tariamos žalos, nors UAB „Castrade“ 2017 m. liepos 13 d. finansiniame reikalavime nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra 6 057,47 Eur sumai išrašyta 2016 m. gruodžio 15 d. Teismas sprendė, kad minėta skola taip pat nėra susijusi su tariamai pavėluotu kreipimusi dėl bankroto bylos iškėlimo.

3214.

33Teismas pažymėjo ir tai, kad pats bankroto administratorius nurodė, jog jis nedisponuoja tiksliais buhalteriniais duomenimis apie bendrovės debitorius ir kreditorius 2016 m. gruodžio 31 d., neturi buvusių bendrovės vadovų perduotos buhalterinės programos / duomenų bazės apie tikslius bendrovės įsipareigojimus kreditoriams, todėl tikslios bendrovės įsipareigojimų, kurie 2016 m. gruodžio 31 dienai jau buvo pradelsti, sumos pateikti negali. Tuo tarpu atsakovas bendrovės direktoriumi dirbo iki 2017 m. gegužės 19 d., o nuo 2017 m. gegužė 19 d. direktoriumi paskirtas K. P., kuriam visi bendrovės dokumentai ir materialinės vertybės perduotos pagal perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovo teigimu, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė vienintelio akcininko ir jo sutuoktinės įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau –UAB) „Litnobiles TS“ (šių aplinkybių ieškovė nepaneigė), taigi buhalterinės programos ir duomenų bazės yra UAB „Litnobiles TS“ ir vienintelio bendrovės akcininko žinioje. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ji negali nustatyti bendrovės turto ir pradelstų įsipareigojimų 2016 m. gruodžio 31 d. dėl atsakovo kaltės.

3415.

35Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė pakankamų ir pagrįstų įrodymų, kad jos sudarytoje lentelėje minimi įsipareigojimai priežastiniu ryšiu būtų susiję su atsakovo pavėluotu kreipimusi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors būtent jai tenka pareiga įrodyti tiek žalą, tiek priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Teismas darė išvadą, kad ieškovė iš esmės neįrodė ieškinio tinkamais ir pakankamais įrodymais, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą, neįrodžius visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

3616.

37Teismas nustatė, kad atsakovo patirtos 3 478,82 Eur išlaidos advokato pagalbai neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nenustatyta, todėl iš ieškovės priteisė atsakovui.

3817.

39Atsakovas prašė skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, motyvuodamas tuo, kad ji padavė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Teismas prašymo netenkino, nes ieškinio pareiškimas konkrečiu atveju negali būti pripažįstama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

40III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4118.

42Ieškovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4318.1.

44Apeliantė 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo pradelstų įsipareigojimų už 57 716,91 Eur (UAB „Lidmontažas“ už 24 052,52 Eur + UAB „Sanistal“ už 33 664,39 Eur) vien tik dviem kreditoriams. Apeliantė taip pat pateikė įrodymus, kad 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo ir daugiau pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, pvz. bent 8 400 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Axis Power“, 540 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Telepaslauga“, 3 253,40 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Arvitra Baltic“, 1 398,60 Eur uždarajai akcinei bendrovei „IDEATHERM“, 12 665,90 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Technikojėga“. Taigi, apeliantė nurodė ir įrodymais pagrindė, kad ji dar 2016 m. turėjo ženklaus dydžio pradelstus įsipareigojimus, tačiau teismas dėl pradelstų įsipareigojimų 2016 m. gruodžio 31 d. sumos nieko nepasisakė, jos nenagrinėjo ir nesiaiškino.

4518.2.

46Apeliantė Turto arešto aktų registro išrašu įrodinėjo ne pradelstų įsipareigojimų sumas, o pradelstų įsipareigojimų 2016 m. gruodžio 31 d. faktą. Visos sumos yra patvirtintos kaip kreditorių reikalavimai apeliantės bankroto byloje.

4718.3.

48Apeliantė 2016 m. balanse nurodyto trumpalaikio turto iš viso arba bent jau trumpalaikio turto nurodytai vertei 2016 m. gruodžio 31 d. neturėjo, ypač ta apimtimi, kiek tai susiję su atsargomis. Atsižvelgiant į tai, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Meliovesta“ buvo bankrutavusi, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno trestas“ likviduota dar iki 2016 m. gruodžio 31 d., 22 259,82 Eur skola bendrovei į balansą buvo įtraukta nepagrįstai, nes ji tiesiog nebus atgauta.

4918.4.

50Apeliantės skolininkų 2017 m. vasario 28 d. sąraše buvo nurodyta, kad skolininkai skolingi 105 444,83 Eur, tačiau patikrinus sąraše nurodytų skolų egzistavimą, nustatyta, kad jame nurodyti skolininkai arba buvo bankrutavę, arba teismų sprendimais buvo pripažinta, kad apeliantė netinkamai tvarkė savo buhalterinę apskaitą, neįtraukinėjo jai pačiai išrašytų sąskaitų faktūrų, dėl ko dirbtinai mažino savo skolinius įsipareigojimus, o kitų asmenų tariamus skolinius įsipareigojimus didino. Teismas apeliantės 2016 m. balanse nurodytų ir prie trumpalaikio turto priskirtinų gautinų sumų teisingumo netyrė, nenagrinėjo, nors apeliantė šias aplinkybes, kaip reikšmingas bylos išnagrinėjimui, ir įrodinėjo.

5118.5.

52Vien tik aplinkybė, kad apeliantė ir po 2016 m. gruodžio 31 d. vykdė veiklą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad 181 944 Eur vertės atsargos buvo įtrauktos į 2016 m. balansą pagrįstai ir kad jos apskritai objektyviai egzistavo. Be to, nors teismas nurodė, kad visas apeliantės atsargas administratoriui turėjo perduoti nuo 2017 m. gegužės 19 d. nauju vadovu paskirtas K. P., tačiau atsakovas 2017 m. gegužės 17 d. nei vieninteliam akcininkui, nei naujam vadovui jokių atsargų neperdavė. Iš 2015 m. balanso matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. apeliantė turėjo atsargų už 103 469 Eur, kai tuo tarpu 2016 m., kai apeliantės finansinė ir ekonominė veikla ženkliai prastėjo, atsargos išaugo beveik dvigubai – iki 181 944 Eur. Manytina, kad 2016 m. balanse nurodyta atsargų suma buvo įrašyta klaidingai, siekiant nuslėpti ieškovės nemokumą.

5318.6.

54Byloje nėra jokių įrodymų, nei kas 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė atsargas, nei kokia jų vertė atskirai, nei kur jų buvimo vieta ir t. t., tokių duomenų neturi nei administratorius, nei bylą išnagrinėjęs teismas, todėl neaišku kuo remiantis teismas nusprendė, kad atsargos realiai egzistavo, taip pat kad atsargos skubiai per du mėnesius buvo sunaudotos apeliantės veikloje. Teismas, padarydamas tokias išvadas, akivaizdžiai pritaikė administratoriui daug aukštesnius įrodinėjimo standartus ir reikalavimus nei atsakovui. Atsakovui, neperdavus atsargų nei akcininkui, nei naujam vadovui, turėtų tekti pareiga įrodyti objektyviais įrodymais, kad į 2016 m. balansą atsargos buvo įtrauktos pagrįstai, t. y. jos iš tiesų egzistavo, taip pat, kad šios atsargos buvo ne iššvaistytos, o realiai panaudotos veikloje.

5518.7.

56Atsakovas apeliantei vadovavo nuo 2014 m., ieškovės veikla nuostolinga buvo jau nuo 2015 m., 2016 m. pabaigoje atsirado pradelsti įsipareigojimai, kurių apeliantė nesugebėjo laiku apmokėti, kitų vadovų nebuvo. Taigi, atsakovas privalėjo suprasti apie kylančią nemokumo riziką dar tada, kai atsirado problemos atsiskaitant su kreditoriais. Apeliantės akcininkas jau nuo 2017 m. vasario mėn. iš atsakovo reikalavo duomenų apie tikrąją finansinę padėtį, tačiau duomenų negavo. Iš 2017 m. balandžio 10 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad nuspręsta inicijuoti ieškovės bankrotą pagal vienintelio akcininko pareiškimą, tačiau 2017 m. balandžio 21 d. į teismą kreipėsi atsakovas. Atsakovas vengė kreiptis į teismą ir kreipėsi tik tada, kai į teismą nusprendė kreiptis akcininkas.

5718.8.

58Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

5918.9.

60Už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą atsakingas yra bendrovės vadovas, o ne buhalterines paslaugas teikianti įmonė.

6119.

62Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. D. su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6319.1.

64Remiantis Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-41 patvirtinto 2-ojo Verslo apskaitos standarto „Balansas“ 49 punktu, administratorius balanse nurodytus „per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“ nepagrįstai priskiria prie pradelstų įsipareigojimų.

6519.2.

66Nesutinka, kad sumos dėl kurių buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jau 2016 m. gruodžio 31 d. buvo pradelsti bendrovės įsipareigojimai. Įsiskolinimas UAB „Lidtnontažas“ atsirado 2017 m. birželio 2 d. teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 priteisus 34 464 Eur skolą, tačiau sprendimas už akių buvo priimtas tik todėl, kad po atsakovo atleidimo nebuvo ginami bendrovės interesai.

6719.3.

68Įrodinėdamas atsargų trūkumą, administratorius remiasi 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, kai bankroto byla bendrovei iškelta 2017 m. birželio 15 d. Bendrovė po 2016 m. gruodžio 31 d. vykdė veiklą. Iš 2017 m. vasario 28 d. bendrovės balanso matyti, kad atsargų buvo mažiau – už 27 196 Eur, tačiau taip pat užfiksuotos pardavimo pajamos (111 825 Eur) ir pardavimo savikaina (213 132 Eur). Taigi 2016 m. gruodžio 31 d. balanse užfiksuotos atsargos buvo panaudotos įmonės veikloje.

6919.4.

70Administratoriaus pateikiami 2015 m. ir 2016 m. bendrovės rodiklių ir turimų atsargų palyginimai yra tik paties administratoriaus samprotavimai ir niekaip neįrodo fakto, kad atsargų nebuvo ar kad jas atsakovas būtų iššvaistęs. Be to, visas bendrovės atsargas ir dokumentus administratoriui turėjo perduoti vienintelio akcininko naujai paskirtas direktorius ir / ar akcininkas, o ne atsakovas.

7119.5.

72Administratoriaus teiginiai dėl kito į bendrovės balansą neva nepagrįstai įtraukto turto (UAB „Kauno trestas“, UAB „Meliovesta“, UAB „Statybų kodas“ skolos) yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Administratorius remiasi 2017 m. vasario 28 d. bendrovės skolininkų sąrašu, tačiau jokių įrodymų, ar minėtos skolos buvo įtrauktos į 2016 m. gruodžio 31 d. balansą nepateikia.

7319.6.

74Atsakovas sprendė, jog bendrovė galimai nemoki, vadovaudamasis 2017 m. vasario 28 d. balansu ir kitais tos pačios datos duomenimis ir į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi nedelsiant po to, kai sužinojo apie galimą nemokumą ir akcininko pritarimo.

7519.7.

76Nesutiktina su teiginiais, kad reikalavimas disponuoti išsamia informacija apie bendrovę, taikytinas tik naujai paskirtam vadovui. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje yra nustatyti konkretūs įmonės nemokumo kriterijai, todėl bendrovės vadovas, kad galėtų nuspręsti, ar yra realus pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo turėti šiuos duomenis. Nustatyti ar bendrovė nemoki, atsakovas galėjo tik po to kai buvo parengta finansinė atskaitomybė, todėl bendrovės nemokumo momentas ir atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momentas negali būti sutapatinti. Net ir bankroto administratoriui įrodinėjant, kad nemokumo momentas buvo 2016 m. gruodžio 31 d., akivaizdu, kad 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovas negalėjo žinoti apie nemokumą (jeigu toks būtų) ir negalėjo kreiptis į teismą.

7719.8.

78Administratoriaus sudarytoje 2018 m. gegužės 3 d. pažymoje „Apie kreditorinių reikalavimų susidarymą esant nemokumui 2016 m. gruodžio 31 d.“, kuria remiantis administratorius apskaičiavo ir reikalauja iš atsakovo priteisti žalą, nurodyti įsiskolinimai priežastiniu ryšiu nesusiję su tariama pareiga 2016 m. gruodžio 31 d. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratorius jokių pirminių dokumentų, patvirtinančių minėtų skolų atsiradimo aplinkybes ir atsiradimo laiką nepateikė. Taip pat nepaaiškino, kuo remiantis vienas sumas įtraukė kaip atsiradusias iki 2016 m. gruodžio 31 d., o kitas po šios datos — ar remtasi prekių / paslaugų / darbų atlikimo datomis, ar sąskaitų išrašymo datomis ir teismo sprendimų, kuriais priteistos skolos datomis.

7919.9.

80Žalą administratorius skaičiuoja kaip bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumas atsiradusias nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 27 d. Atsakovas į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2017 m. balandžio 21 d., o bendrovės direktoriumi nebedirba nuo 2017 m. gegužės 19 d., todėl administratorius nepagrįstai siekia, kad atsakovas padengtų skolas, susidariusias iki 2017 m. birželio 27 d. Prie žalos, kurią prašo priteisti iš atsakovo, administratorius nepagrįstai įtraukia paties atsakovo finansinį reikalavimą bei UAB „Lidmontažas“, UAB „Castrade“ finansinius reikalavimus.

8119.10

82. Bendrovės vienintelis akcininkas, 100 proc. akcijų savininkas G. B., padedamas savo kitos įmonės, kartu su sutuoktine valdomos UAB „Litnobiles TS“, vedė ir tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl įmonės savininkas net gi anksčiau ir geriau žinojo apie finansinę padėtį ir galimai netgi anksčiau už atsakovą galėjo sužinoti apie bendrovės nemokumą ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

8320.

84Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ pakeista jos teisių perėmėja UAB „Inkomlita“.

85Teisėjų kolegija

konstatuoja:

86IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8721. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

8822.

89Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas bankrutavusios bendrovės bankroto administratoriaus ieškinys buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos, padarytos laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl faktinio bendrovės nemokumo momento nustatymo

9023.

91ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją); 3) likvidatorius. Remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

9224.

93Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą šiose teisės normose nurodytiems asmenims kyla atsakomybė. Tam, kad būtų konstatuotas šių asmenų veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 17 punktas).

9425.

95Sprendžiant dėl faktinio bendrovės nemokumo pradžios momento ir vadovo pareigos inicijuoti bankroto procesą, svarbu pažymėti, kad nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018, 54 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

9626.

97Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą, įmonės nemokumas nustatomas vertinant ne visus turimus įsipareigojimus, o tik pradelstus. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad bendrovė dar 2016 metais turėjo ženklaus dydžio pradelstus mokėti įsipareigojimus kreditoriams, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų sumos nepasisakė, jų nenagrinėjo ir nesiaiškino. Teisėjų kolegija, vertindama apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes, susijusias su pradelstais įmonės įsipareigojimais ir jų dydžiu, pažymi, kad apeliantė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodomi BUAB „Energijos taupymo technologijos“ per vienerius metus vykdytini įsipareigojimai 2016 m. balanse nereiškia, jog visa ši piniginių lėšų suma buvo pradelsta, todėl bendrovės parengtame balanse per vienerius mokėtinų sumų ir įsipareigojimų grafoje įvardijama bendra suma negali būti vertinama ir suprantama kaip jau pradelsti mokėjimai ar besąlyginis pagrindas konstatuoti bendrovės nemokumą ĮBĮ nuostatų prasme. Skolinių įsipareigojimų pradelsimas juridinio asmens balanse neatsispindi, todėl pareiga pateikti tikslią pradelstų įsipareigojimų sumą atitinkamai datai tenka bankroto administratoriui. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius šios pareigos neįvykdė. Nors administratorius akcentavo aplinkybę, kad jis nedisponuoja tikslais buhalteriniais duomenimis apie ieškovės kreditorius, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2017 m. gegužės 17 d. vieninteliam akcininkui G. B. BUAB „Energijos taupymo technologijos“ segtuvų ir kitų turėtų materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktu Nr. ETT-S-1-1-271 perdavė buhalterinius dokumentus. Duomenų, kad administratorius būtų reiškęs pretenzijas dėl buhalterinių dokumentų jam neperdavimo vieninteliam akcininkui G. B. ar naujajam vadovui, nei nagrinėjamoje byloje, nei bankroto byloje, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė įrodė, jog 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų, kurių santykis būtų buvęs toks, kokio reikalaujama juridinio asmens nemokumui pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį konstatuoti.

9827.

99Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad areštų įregistravimas apeliantės atžvilgiu Turto arešto aktų registre bei aplinkybės, jog apeliantė turėjo pradelstų įsipareigojimų 2016 m. gruodžio 31 d. (UAB „Lidmontažas“, UAB „Sanistal“ ir kt. kreditoriams) pagrindžia jos nemokumą 2016 m. gruodžio 31 d. datai. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą apie įmonės 2016 m. turėtus finansinius sunkumus, tačiau niekaip nepagrindžia, jog iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo BUAB „Energijos taupymo technologijos“ buvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, o jos vadovui atsakovui R. D. būtų kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2016 m. gruodžio 31 d.

10028.

101Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nurodo, kad įmonės trumpalaikis turtas 2016 m. gruodžio 31 d. buvo mažesnis arba jo visai nebuvo, nei nurodoma 2016 m. balanse, t. y. į balansą nepagrįstai įtraukta bent 22 259,82 Eur per vienerius metus gautina suma, nes skolininkės UAB „Meliovesta“ ir UAB „Kauno trestas“ buvo bankrutavusios arba likviduotos įmonės, todėl iš jų nebuvo galimybių atgauti įsiskolinimų, bei 181 944 Eur vertės atsargos, nes jos nebuvo perduotos administratoriui, todėl realiai neegzistavo. Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonė ir po 2016 m. gruodžio 31 d. vykdė veiklą. Iš 2017 m. vasario 28 d. balanso matyti, kad jame užfiksuota atsargų 27 196 Eur sumai, 111 825 Eur pardavimo pajamos bei pardavimo savikaina 213 132 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsargos buvo panaudotos įmonės veikloje. Šią išvadą taip pat patvirtina 2017 m. balandžio 10 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu svarstytas klausimas dėl įmonės atsargų likučio peržiūrėjimo, jų likutinės vertės paskaičiavimo ir strategijos atsargų panaudojimui (tiesioginis panaudojimas objektuose, pardavimas, grąžinimas ir kitos priemonės) paruošimo (3 nutarimas), kas rodo, kad atsargos egzistavo. Nurodyto vertinimo nekeičia apeliantės nurodomos aplinkybės, kad 2015 m. ieškovės balanse buvo apskaityta mažesnė atsargų suma nei 2016 m. ar, kad administratoriui nebuvo perduotos atsargos. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2016 m. balanse apskaitytos atsargos neegzistavo bei, kad jos nebuvo panaudotos įmonės veikloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė neįrodė aplinkybės, kad 181 944 Eur vertės atsargos į 2016 m. balansą buvo įtrauktos nepagrįstai.

10229.

103Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės argumentų, susijusių su 22 259,82 Eur sumos, gautinos per vienerius metus, įtraukimu į 2016 m. balansą, pažymi, kad Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-231-163/2017, pripažindamas BUAB „Meliovesta“ veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, patvirtino likusius nepatenkintus BUAB „Meliovesta“ kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau tarp jų nebuvo BUAB „Energijos taupymo technologijos“ finansinio reikalavimo. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „Kauno trestas“ bankroto byloje Nr. eB2-179-343/2019 nėra patvirtinto apeliantės finansinio reikalavimo. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti apie UAB „Meliovesta“ ir UAB „Kauno trestas“ atsiskaitymą su ieškove bei jų skolinių įsipareigojimų pagrįstą įtraukimą į 2016 m. balanso skiltį į per vienerius metus gautinas sumas.

10430.

105Apeliantė teigia, kad atsakovas vadovu buvo nuo 2014 m., ieškovės veikla nuostolinga buvo jau nuo 2015 m., 2016 m. pabaigoje atsirado pradelsti įsipareigojimai, kurių apeliantė nesugebėjo laiku apmokėti, todėl atsakovas privalėjo suprasti apie kylančią nemokumo riziką dar tada, kai atsirado problemos atsiskaitant su kreditoriais. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl nuostolingos bendrovės veiklos ar turto neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo.

10631.

107Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 50 punktas).

10832.

109Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl įmonės nemokumo momento nustatymo, pažymi BUAB „Energijos taupymo technologijos“ 2016 m. gruodžio 31 d. nutarties 31 punkte nurodytų kriterijų neatitiko, nes bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė veiklą vykdė ir po 2016 m. gruodžio 31 d.; duomenų apie sisteminį įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą byloje nenustatyta; ieškovė neįrodė 2016 m. balanse nurodytų duomenų apie turto masę neteisingumo.

11033.

111Taigi byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo BUAB „Energijos taupymo technologijos“ buvo nemoki, o jos vadovui atsakovui R. D. būtų kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2016 m. gruodžio 31 d., todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų – savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Dėl subjektų, turinčių pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, ir jos atsiradimo momento

11234.

113Atsakovas savo sužinojimo apie įmonės nemokumo faktą sieja su finansinės atskaitomybės už 2016 m. dokumentų parengimu. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai ir sprendė, kad atsakovas elgėsi pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą. Apeliantė su tokiu vertinimu nesutinka ir nurodo, kad reikalavimas disponuoti išsamia informacija taikomas tik naujam vadovui.

11435.

115Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

11636.

117Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad nesant parengtos finansinės atskaitomybės už 2016 m., atsakovas neturėjo objektyvios galimybės sužinoti apie įmonės nemokumą. Kad atsakovas elgėsi pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą patvirtina jo savalaikiai veiksmai laikotarpiu nuo finansinės atskaitomybės parengimo iki kreipimosi į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad įstatymų nustatytais terminais parengus BUAB „Energijos taupymo technologijos“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m., atsakovas informavo įmonės akcininką apie bendrovės finansinę būklę ir 2017 m. balandžio 10 d. įvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu nutarta nedelsiant inicijuoti įmonės bankrotą pagal vienintelio akcininko pareiškimą. Nepaisant to, 2017 m. balandžio 21 d. į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Energijos taupymo centras“ bankroto bylos iškėlimo kreipėsi vadovas R. D., apie savo kreipimąsi 2017 m. balandžio 25 d. informuodamas įmonės akcininką. Nustatytos faktinės aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad atsakovas vengė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar kad kreipėsi nesavalaikiai.

11837.

119Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad įmonės akcininkas G. B. apie įmonės nemokumą žinojo anksčiau nei atsakovas, nes bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė akcininkui ir jo sutuoktinei priklausanti įmonė.

12038.

121Bendrovės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Vadinasi, bendrovei pasiekus nemokumo būseną ir esant požymiams, nustatytiems ĮBĮ 4 straipsnyje, bendrovės vadovas turi pareigą nedelsdamas veikti, kad mokumas būtų atstatytas (pvz., prašyti akcininką padengti nuostolius papildomais įnašais ar pan.) arba inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. To nepadaręs, bendrovės vadovas veikia neteisėtai ir turi atlyginti kreditorių patirtus nuostolius.

12239.

123Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

12440.

125Minėta, kad parengus BUAB „Energijos taupymo technologijos“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m., atsakovas informavo įmonės akcininką apie bendrovės finansinę būklę ir 2017 m. balandžio 10 d. įvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu, gavus iš vadovo informaciją apie bendrovės būklę ir ją įvertinus (5 nutarimas), buvo nutarta nedelsiant inicijuoti įmonės bankrotą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad tiek subjektyvus (faktiškai sužinojo), tiek ir objektyvus (turėjo sužinoti) momentas, kada turėjo būti sužinota apie įmonės nemokumą, visų pirma atsirado atsakovui, o ne įmonės akcininkui. Vien tai, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė su akcininku galimai susijusi įmonė, neįrodo, kad akcininkas turėjo pareigą apie įmonės nemokumą sužinoti anksčiau nei įmonės vadovas, todėl atsakovo argumentai, susiję su akcininko sužinojimu apie įmonės nemokumą, atmestini. Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio

12641.

127Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal konkrečios bylos faktinę situaciją, todėl vienais atvejais jis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

12842.

129Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kuri ne preziumuojama. Vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Taigi, asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).

13043.

131Nagrinėjamoje byloje ieškovė iš atsakovo prašomo priteisti 123 020,09 Eur žalos atlyginimo dydį sieja su ieškovės įsipareigojimais, atsiradusiais po 2016 m. gruodžio 31 d. bei remiasi savo pačios sudaryta 2018 m. gegužės 3 d. pažyma „Apie kreditorių reikalavimų susidarymą esant nemokumui 2016 m. gruodžio 31 d.“ .

13244.

133Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, nors tokią pareigą turėjo. Iš ieškovės pateiktos pažymos turinio matyti, kad ji žalą skaičiuoja kaip finansinių reikalavimų sumas, atsiradusias laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 27 d., kai bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi 2017 m. balandžio 17 d., o įmonės vadovu nebedirba nuo 2017 m. gegužės 19 d. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administratorius nepateikė jokių pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių pažymoje nurodytų skolų atsiradimo aplinkybes ir laiką. Kaip jau nustatyta nutarties 26 punkte, duomenų, kad administratorius būtų reiškęs pretenzijas dėl buhalterinių dokumentų jam neperdavimo vieninteliam akcininkui G. B. ar naujajam vadovui, nei nagrinėjamoje byloje, nei bankroto byloje, nėra, todėl ieškovės argumentai, kad bankroto administratorius negalėjo įrodyti konkretaus žalos dydžio, atmestini.

13445.

135Atkreiptinas dėmesys, kad prašydama taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ieškovė privalo įrodyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Taigi vien aplinkybė, kad kreditorių reikalavimų patenkinimui neužtenka ieškovės turto, nereiškia, kad šią situaciją (žalos atsiradimą) sąlygojo atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

13646.

137Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su žalos faktu bei dydžiu, atmestini. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

13847.

139Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis).

14048.

141Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei paskirstė įrodinėjimą naštą tarp šalių, savo išvadas motyvavo, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ieškovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14249.

143Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovas R. D., tačiau atsakovas nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nespręstinas.

144Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

145Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 7. 2.... 8. Nurodė, kad buvęs direktorius R. D., bendrovei esant nemokiai ir negalint... 9. 3.... 10. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad kai jam tapo žinoma, jog... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė... 14. 5.... 15. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 15 d.... 16. 6.... 17. Ieškovė, remdamasi įmonės 2016 m. balansu, teigė, kad BUAB „Energijos... 18. 7.... 19. Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrovės turtas 2016 m. gruodžio 31 d. buvo... 20. 8.... 21. Teismas bylos duomenimis nustatė, jog 2017 m. balandžio 28 d. atsakovas... 22. 9.... 23. Pradelstiems įsipareigojimams pagrįsti ieškovė nurodė ir bendrovės... 24. 10.... 25. Pasak teismo, ieškovė nepagrindė, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į... 26. 11.... 27. Ieškovė žalą įmonei – 123 020,09 Eur įvardija kaip bendrovės... 28. 12.... 29. Teismo vertinimu, ieškovė prie finansinių reikalavimų, atsiradusių po 2016... 30. 13.... 31. Teismas atkreipė dėmesį, kad administratoriaus paruoštoje pažymoje yra ir... 32. 14.... 33. Teismas pažymėjo ir tai, kad pats bankroto administratorius nurodė, jog jis... 34. 15.... 35. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė pakankamų ir pagrįstų... 36. 16.... 37. Teismas nustatė, kad atsakovo patirtos 3 478,82 Eur išlaidos advokato... 38. 17.... 39. Atsakovas prašė skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis... 40. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 41. 18.... 42. Ieškovė BUAB „Energijos taupymo technologijos“ apeliaciniu skundu prašo... 43. 18.1.... 44. Apeliantė 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo pradelstų įsipareigojimų už 57... 45. 18.2.... 46. Apeliantė Turto arešto aktų registro išrašu įrodinėjo ne pradelstų... 47. 18.3.... 48. Apeliantė 2016 m. balanse nurodyto trumpalaikio turto iš viso arba bent jau... 49. 18.4.... 50. Apeliantės skolininkų 2017 m. vasario 28 d. sąraše buvo nurodyta, kad... 51. 18.5.... 52. Vien tik aplinkybė, kad apeliantė ir po 2016 m. gruodžio 31 d. vykdė... 53. 18.6.... 54. Byloje nėra jokių įrodymų, nei kas 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė... 55. 18.7.... 56. Atsakovas apeliantei vadovavo nuo 2014 m., ieškovės veikla nuostolinga buvo... 57. 18.8.... 58. Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos... 59. 18.9.... 60. Už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą atsakingas yra bendrovės vadovas,... 61. 19.... 62. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. D. su juo nesutinka, prašo jį... 63. 19.1.... 64. Remiantis Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d.... 65. 19.2.... 66. Nesutinka, kad sumos dėl kurių buvo pritaikytos laikinosios apsaugos... 67. 19.3.... 68. Įrodinėdamas atsargų trūkumą, administratorius remiasi 2016 m. gruodžio... 69. 19.4.... 70. Administratoriaus pateikiami 2015 m. ir 2016 m. bendrovės rodiklių ir turimų... 71. 19.5.... 72. Administratoriaus teiginiai dėl kito į bendrovės balansą neva nepagrįstai... 73. 19.6.... 74. Atsakovas sprendė, jog bendrovė galimai nemoki, vadovaudamasis 2017 m.... 75. 19.7.... 76. Nesutiktina su teiginiais, kad reikalavimas disponuoti išsamia informacija... 77. 19.8.... 78. Administratoriaus sudarytoje 2018 m. gegužės 3 d. pažymoje „Apie... 79. 19.9.... 80. Žalą administratorius skaičiuoja kaip bendrovės kreditorių finansinių... 81. 19.10... 82. . Bendrovės vienintelis akcininkas, 100 proc. akcijų savininkas G. B.,... 83. 20.... 84. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovė BUAB... 85. Teisėjų kolegija... 86. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 87. 21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 88. 22.... 89. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo... 90. 23.... 91. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad įmonės nemokumas – įmonės... 92. 24.... 93. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, pareigos kreiptis į teismą... 94. 25.... 95. Sprendžiant dėl faktinio bendrovės nemokumo pradžios momento ir vadovo... 96. 26.... 97. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą, įmonės... 98. 27.... 99. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad areštų... 100. 28.... 101. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat... 102. 29.... 103. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės argumentų, susijusių su 22... 104. 30.... 105. Apeliantė teigia, kad atsakovas vadovu buvo nuo 2014 m., ieškovės veikla... 106. 31.... 107. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo... 108. 32.... 109. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl įmonės... 110. 33.... 111. Taigi byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog iki pareiškimo dėl bankroto... 112. 34.... 113. Atsakovas savo sužinojimo apie įmonės nemokumo faktą sieja su finansinės... 114. 35.... 115. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui,... 116. 36.... 117. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad nesant... 118. 37.... 119. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad įmonės akcininkas G. B. apie... 120. 38.... 121. Bendrovės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės... 122. 39.... 123. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga sužinoti apie nemokumą... 124. 40.... 125. Minėta, kad parengus BUAB „Energijos taupymo technologijos“ finansinės... 126. 41.... 127. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal konkrečios bylos faktinę... 128. 42.... 129. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga,... 130. 43.... 131. Nagrinėjamoje byloje ieškovė iš atsakovo prašomo priteisti 123 020,09 Eur... 132. 44.... 133. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė padarytos žalos ir... 134. 45.... 135. Atkreiptinas dėmesys, kad prašydama taikyti atsakovui civilinę atsakomybę... 136. 46.... 137. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 138. 47.... 139. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei... 140. 48.... 141. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija... 142. 49.... 143. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į... 144. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 145. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti...