Byla e2A-348-392/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės ADB „Gjensidige“ ir trečiųjų asmenų UAB „Bendrieji statybų projektai“ bei UAB „Ekspertika“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų ŽŪK „Pienas LT“ ir UAB „Autokausta“ ieškinius atsakovei ADB „Gjensidige“, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Schomburg Baltic“, UAB „Top decor“, UAB „Bendrieji statybų projektai“, UAB „Hidrovisata“, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Ekspertika“, UAB „Santermita“, Kauno rajono savivaldybė, dėl įvykio pripažinimo draužiamuoju

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo pripažinti 2015 m. liepos mėnesio įvykį ŽŪK „Pienas LT“ pieno perdirbimo gamykloje epoksidinėje grindų dangoje atsiradusiu defektus – atsisluoksniavimą / pūsles draudžiamuoju įvykiu. Nurodė, kad 2013-05-15 ŽŪK „Pienas LT“ su UAB „Autokausta“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. EF/G-20130515 dėl pieno perdirbimo gamyklos pastatymo. Vykdydamas rangos darbus rangovas objekte išbetonavo grindis ir 2014-08-08 – 2014-12-10 laikotarpiu įrengė betonines grindis bei epoksidinę jų dangą. 2015-03-20 ŽŪK „Pienas LT“ ir UAB „PZU Lietuva“ (dabar – ADB „Gjensidige“) sudarė Statybinių rizikų draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas draudimo liudijimas PZULT Nr. 1893494. 2015 m. liepos mėnesį ŽŪK „Pienas LT“ pastebėjo, kad įrengtų grindų epoksidinėje dangoje atsiranda pūslės. 2015-09-30 draudikas pateikė Pranešimą Nr. 04-10V-120394, kuriame nurodė, jog atsisako išmokėti draudimo išmoką dėl 2015-07-03 įvykio, nes remiantis Statybinių rizikų savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 037 9.1.2 punktu, sudarius draudimo sutartį dėl turtinių nuostolių ir papildomos draudiminės apsaugos, draudikas neatlygina nuostolių draudimo objekte atsiradusių dėl statybos produktų, medžiagų bei įrenginių gamintojų reikalavimo nesilaikymo. Dėl to draudikas sprendė, jog draudimo apsauga epoksidinės dangos montavimui negalioja, nes nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimo dėl tinkamos betono drėgmės prieš epoksidinės grindų dangos klojimą. Toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas, įvykis turi būti pripažintas draudžiamuoju bei išmokėta draudimo išmoka.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

72.

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino 2015 m. liepos mėnesio įvykį ŽŪK „Pienas LT“ pieno perdirbimo gamykloje (epoksidinėje grindų dangoje atsiradusiu defektus – atsisluoksniavimą/pūsles) draudžiamuoju įvykiu pagal Statybinių rizikų draudimo sutartį. Priteisė iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ieškovui ŽŪK „Pienas LT“ 3903 EUR bylinėjimosi išlaidų, ieškovui UAB „Autokausta“ 13073,39 EUR bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Ekspertika“ 2910,80 EUR išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Santermita“ 968,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, valstybei 64 EUR pašto išlaidų. Nurodė, jog draudikas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, ar suteikiančių teisę sumažinti draudimo išmoką.

9III. Apeliaciniais skundais keliami reikalavimai

103.

11Atsakovė (apeliantė) ADB „Gjensidige“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-27 sprendimą, kuriuo ieškovų ŽŪK „Pienas LT“ ir UAB „Autokausta“ ieškiniai dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju tenkinti, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinius atsakovui ADB „Gjensidige“ atmesti, nes ginčo įvykis nėra draudžiamasis ir atitinka draudimo sutartyje numatytą nedraudžiamąjį įvykį.

124.

13Tretysis asmuo (apeliantas) UAB „Bendrieji statybų projektai“ apeliaciniu skundu prašo: Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 03 27 sprendimą ir iš jo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus:

144.1. „Trečiasis asmuo UAB “Bendrieji statybų projektai” neįrodė ir nepaneigė teismo ekspertės ir trečiojo asmens paaiškinimų, jog projektuodami ypatingą gamybos paskirties statinį nesuprojektavo statinio drenažo sistemos, ypač, kai buvo geologų išvados apie statybos sklypo užmirkimą, specifinę geologinę jo sandarą ir podirvio vandens lygio kilimą (žr. UAB „Projektana geologinių tyrimų išvadas, 9 t., e.b.l. 173-179). Tai, kad projektuotojai buvo suprojektavę aukštesnį pastato pamatų aukštį, kaip matyti iš aukščiau aprašytų vandens lygio pakilimo tyrimų, betone atsiradusios drėgmės, nebuvo pakankami techniniai sprendiniai užtikrinti pastato pamatų nedrėkimą“ (XIV t., e. b. l. 144);

154.2. „Atskirai paėmus ši projektavimo klaida nebūtų įtakojusi drėgmės lygio kilimo“; „nelogiškas techninio projektuotojo argumentas, kad reikėjo, projektuojant statinį, remtis pirmiausia techniniu reglamentu, apibrėžiančiu grindų įrengimą“ (XIV t., e. b. l. 145);

164.3. „projektavimo stadijoje tinkamai įvertinus geologų rekomendacijas ir ne tik esamą faktinę situaciją, bet ir gretimų teritorijų vystymo planus (LEZ‘o teritorijos gatvės rekonstrukcijos projektas buvo rengtas 2011 metais), buvo galima priimti tinkamus techninius sprendinius techniniame projekte“ (XIV t., e. b. l. 145-146);

174.4. „ginčo statinyje ant betono paklotoje epoksidinėje grindų dangoje pūslės (pakilimai) atsirado dėl perteklinės drėgmės betone, kuri atsirado dėl visumos aukščiau aprašytų priežasčių (pastato drenažo nesuprojektavimas <...>“ (XIV t., e. b. l. 146);

184.5. „Tai, kad teismo ekspertė nurodė kaip galimas drėgmės betone priežastis projektuotojų klaidą, sklypo specifinį gruntą ir vietą, klojant Inovacijų gatvę galimą paviršinio melioracijos/drenažo tinklų sunaikinimą, dalies kritulių poveikį, nesudaro pagrindo teigti, kad įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju“ (XIV t., e. b. l. 147).

195.

20Tretysis asmuo (apeliantas) UAB „Ekspertika“ apeliaciniu skundu prašo: pakeisti 2018-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, pašalinant motyvą apie UAB „Ekspertika : „Tuo tarpu techninę projekto ekspertizę atlikusi įmonė šios pastabos nebuvo nurodžiusi, laikydama, jog apvadinis melioracijos drenažas yra pakankama priemonė ir tinkamas techninis sprendinys, įvertinus ir pamatų paaukštinimą, netinkamo grunto nuėmimą, sutankinimą, smėlio - žvyro užvežimą“.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

236.

24Byloje nustatyta, kad 2013-05-15 ŽŪK „Pienas LT“ su UAB „Autokausta“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. EF/G-20130515 dėl pieno perdirbimo gamyklos pastatymo. Vykdydamas rangos darbus rangovas objekte išbetonavo grindis ir 2014-08-08 – 2014-12-10 laikotarpiu įrengė betonines grindis bei epoksidinę jų dangą. 2015-03-20 ŽŪK „Pienas LT“ ir UAB „PZU Lietuva“ (dabar – ADB „Gjensidige“) sudarė Statybinių rizikų draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas draudimo liudijimas PZULT Nr. 1893494. 2015 m. liepos mėnesį ŽŪK „Pienas LT“ pastebėjo, kad įrengtų grindų epoksidinėje dangoje atsiranda pūslės. 2015-09-30 draudikas pateikė Pranešimą Nr. 04-10V-120394, kuriame nurodė, jog atsisako išmokėti draudimo išmoką dėl 2015-07-03 įvykio, nes remiantis Statybinių rizikų savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 037 9.1.2 punktu, sudarius draudimo sutartį dėl turtinių nuostolių ir papildomos draudiminės apsaugos, draudikas neatlygina nuostolių draudimo objekte atsiradusių dėl statybos produktų, medžiagų bei įrenginių gamintojų reikalavimo nesilaikymo. Dėl to draudikas priėjo išvados, jog draudimo apsauga epoksidinės dangos montavimui negalioja, nes nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimo dėl tinkamos betono drėgmės prieš epoksidinės grindų dangos klojimą. Ieškovų teigimu toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas, įvykis turi būti pripažintas draudžiamuoju.

257.

26Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas –įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

278.

28Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

299.

30Ieškovai pareiškė reikalavimą pripažinti 2015 m. liepos mėnesio įvykį ŽŪK „Pienas LT“ pieno perdirbimo gamykloje epoksidinėje grindų dangoje atsiradusiu defektus – atsisluoksniavimą / pūsles draudžiamuoju įvykiu. Tačiau tokio reikalavimo patenkinimas neįpareigotų draudimo kompaniją išmokėti konkretaus dydžio draudiminę išmoką, ieškovui netgi nebūtų galimybės gauti vykdomojo rašto. Tokio reikalavimo patenkinimas ateityje galėtų lemti tik naują ieškinį priteisti draudiminę išmoką, tačiau tokio reikalavimo ieškovai nepareiškė. Įvykio pripažinimas draudiminiu, reikštų tik pagrindo nenustatyto dydžio draudiminės išmokos išmokėjimui konstatavimą, tačiau nesukurtų konkrečios skolininko prievolės ir atitinkamos kreditoriaus reikalavimo teisės. Taigi, reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl konkrečios draudimo išmokos priteisimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai.

3110.

32Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei išvardintą teismų praktiką teisėjų kolegija sprendžia ginčijamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pirmosios instancijos teismas turi nustatyti terminą ieškovams ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pareikšti reikalavimui dėl konkretaus dydžio draudimo išmokos priteisimo bei įpareigoti ieškovus apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu kaip turtinį reikalavimą priklausomai nuo ieškinio kainos. Ieškovams ieškinio trūkumų nepašalinus, teismas turėtų bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

3311.

34Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.