Byla 2-608-241/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo civilinėje byloje Nr. B2-3589-864/2017 (dabartinis Nr. B2-1372-864/2018) pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“, G. S., E. K.–M. individualios įmonės, A. K., uždarosios akcinės bendrovės „Invespa“ ir S. M. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Negresko investicijos“, tretieji asmenys V. K., A. P. (A. P.), A. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Capital team“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi iškelta UAB „Negresko investicijos“ bankroto byla, administratore paskirta UAB „Bankroto centras“; nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 9 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi administratorė UAB „Bankroto centras“ atstatydinta ir paskirta kita administratorė – MB „Nemokumo valdymas“.
  2. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė bankroto administratorei prašymą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo, prašydama įtraukti ją į BUAB „Negresko investicijos“ kreditorių sąrašą su 39 267,83 Eur reikalavimu. Pareiškėja nurodė, kad reikalavimas grindžiamas trejomis su UAB „Negresko investicijos“ sudarytomis paramos socialinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartimis, pagal kurias ši įmonė turi nurodytos sumos įsipareigojimą pareiškėjai.
  3. Atsakovės bankroto administratorė su pareiškėjos prašymu nesutiko. Atsiliepime į prašymą administratorė nurodė, kad paramos socialinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarčių pagrindu tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Negresko investicijos“ susiklostė aukos (paramos ir labdaros) teisiniai santykiai. Nors paramos teikėja UAB „Negresko investicijos“ neįvykdė savo įsipareigojimų paramos gavėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pagal nurodytas sutartis, tačiau paramos teikėja nėra saistoma įsipareigojimo suteikti paramą. Paramos teikėjai atsisakius suteikti paramą paramos gavėjai, paramos gavėja neturi teisės reikalauti prievolės įvykdymo natūra, t. y. reikalauti įpareigoti paramos teikėją suteikti paramą. Pažadas perduoti turtą ateityje galėtų būti vertinamas tik kaip ikisutartiniai santykiai. Asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors ateityje padovanoti, turi teisę tik į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimu. Kadangi prievoliniai teisiniai santykiai tarp nurodytų sutarčių šalių nebuvo susiklostę, nėra pagrindo įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją į BUAB „Negresko investicijos“ kreditorių sąrašą.
  4. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į bankroto administratorės reikalavimą netvirtinti jos kreditinio reikalavimo, kuriame prašė administratorės reikalavimą atmesti ir patvirtinti jos 39 267,83 Eur dydžio kreditinį reikalavimą. Pareiškėja nurodė, kad administratorės argumentai dėl ikisutartinių santykių egzistavimo yra nepagrįsti, nes UAB „Negresko investicijos“ ginčo sutartimis prisiėmė realius prievolinius įsipareigojimus, t. y. įsipareigojo pervesti pareiškėjai konkrečias lėšų sumas, tačiau šių įsipareigojimų neįvykdė. Nors ginčo sutartys pavadintos paramos sutartimis, tačiau joms negali būti taikomos aukos (paramos ar labdaros) teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos. Tinkamas UAB „Negresko investicijos“ įsipareigojimų vykdymas atitinka ir viešąjį interesą, nes gautos lėšos būtų skirtos viešųjų funkcijų vykdymui.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo.
  2. Teismas, įvertinęs paramos socialinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarčių turinį, nustatė, kad UAB „Negresko investicijos“ šiomis sutartimis įsipareigojo suteikti paramą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (mokykloms, vaikų darželiams statyti ar rekonstruoti bei visuomeninio transporto sistemos plėtrai).
  3. Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudarytoms paramos sutartims taikytinos CK 6.476 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja aukos (paramos ir labdaros) civilinį teisės institutą. Teismas pažymėjo, kad tiek Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas, tiek CK teisės normos nenumato atsakomybės tuo atveju, jeigu aukos davėjas neperdavė aukos. Tokiu atveju taikomos dovanojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, pagal kurias dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo turto arba turtinės teisės (reikalavimo) perdavimo. Pažadas perduoti turtą ateityje galėtų būti vertinamas tik kaip ikisutartiniai santykiai.
  4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad lėšos pareiškėjai nebuvo perduotos, taip pat į tai, jog UAB „Negresko investicijos“ įsipareigojo suteikti paramą ateityje (kai bus pastatyti gyvenamieji namai), padarė išvadą, kad toks susitarimas turi būti laikomas ikisutartiniais santykiais, nepaisant to, kad jis buvo įformintas kaip paramos sutartys. Teismas nurodė, kad paramos teikimas negali būti vertinamas kaip prievolė, t. y. negali kilti prievolė teikti paramą, nes parama – paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas.
  5. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas, kildinamas iš paramos sutarčių, negali būti grindžiamas teisėtų lūkesčių principu ir viešojo intereso apsauga. Teismo nuomone, ginčo paramos sutarčių vertinimui teisėtų lūkesčių principas nėra aktualus, nes šiuo atveju siekiama priverstinio sutarčių vykdymo. Aplinkybė, kad paramos gavėja yra Vilniaus miesto savivaldybė, kurios veikla yra susijusi su viešuoju interesu, teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog ir jos byloje su privačiu juridiniu asmeniu egzistuoja viešasis interesas. Toks interesas yra tose civilinėse bylose, kurios susijusios su visuomenės arba bent didelės jos dalies interesais.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti pareiškėjos 39 267,84 Eur dydžio kreditinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai kvalifikavo paramos sutartis, nepagrįstai neatsižvelgė į jų turinį, šalių valią. Nors šios sutartys ir yra pavadintos paramos sutartimis, tačiau jos nepatenka nei į dovanojimo, nei į aukos institutų reguliavimo sritį. Sutartys galėtų būti traktuojamos kaip realinės, įforminančios tik ikisutartinius santykius, jeigu jose būtų numatyta, kad jas vykdyti UAB „Negresko investicijos“ turi ne iš karto. Tačiau šios sutartys nėra orientuotos į būsimus įsipareigojimus, jos vykdytinos nuo jų pasirašymo momento. UAB „Negresko investicijos“ prievolė pareiškėjai pervesti lėšas kilo iš karto pasirašius sutartis, o jose buvo apibrėžtas tik galutinis terminas prievolės įvykdymui. Šios sutartys savo prasme yra konsensualinės, laikomos sudarytomis nuo jų pasirašymo momento.
    2. Nors teismas konstatavo, kad UAB „Negresko investicijos“ neturi pareigos mokėti lėšų pareiškėjai kol nepastatyti sutartyse nurodyti statiniai, tačiau teismas nerinko įrodymų, ar tie statiniai buvo pastatyti. Teismas iškraipė sutarčių sąlygas, nes jose nėra nuostatų, kad UAB „Negresko investicijos“ pareiga pervesti lėšas pareiškėjai atsiranda tik pastačius gyvenamuosius namus.
    3. Sutartyse buvo susitarta dėl visų sąlygų, jos įsigaliojo nuo jų pasirašymo momento, todėl tarp šalių susiklostę santykiai nepagrįstai kvalifikuoti kaip ikisutartiniai. Tokia išvada prieštarauja sutarčių esmei ir jų sudarymo tikslams. Sutartyse esant sąlygai, kad įsipareigojimai turi būti įvykdyti iki statybos užbaigimo akto surašymo, prievoliniai santykiai yra jau egzistuojantys, o ne numanomi ateityje.
    4. Nors ginčo sutartys pavadintos paramos sutartimis, tačiau joms negali būti taikomos aukos (paramos ar labdaros) teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos. Šalys šiomis sutartimis ne pasižadėjo, bet prisiėmė konkrečius įsipareigojimus, galiojančius nuo prisiėmimo momento, juos prilygino įstatymo galiai, įsipareigojo juos vykdyti net esant pradėtai šalies likvidavimo procedūrai. Todėl nepagrįsta teigti, kad tarp šalių susiklostę santykiai nėra prievoliniai.
    5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra viešojo intereso dėl pareiškėjos reikalavimų tenkinimo. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino, ar nagrinėjama byla yra susijusi su visuomenės ar jos dalies interesais. Sutartyse yra numatyta, kad jų tikslas – sudaryti sąlygas pareiškėjai tinkamai atlikti teisės aktuose numatytas funkcijas ir užtikrinti Vilniaus miesto socialinės infrastruktūros plėtrą bendruomenės interesais.
  2. Atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ administratorė MB „Nemokumo valdymas“ prašo atmesti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pagal paramos sutartis naudos gavėja yra tik Vilniaus miesto savivaldybė, todėl tarp šalių susiklosčiusiuose santykiuose nėra abipusės naudos ir jiems taikytinos CK 6.476 straipsnio 1 dalies normos. Paramos sutartys, kaip ir dovanojimo, yra realinės, kurios laikomos sudarytomis tik nuo daikto perdavimo momento, o ne nuo sutarties pasirašymo momento. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šalis siejo ikisutartinio pobūdžio santykiai, nes UAB „Negresko investicijos“ paramos sutartyse nurodytų sumų pareiškėjai neperdavė.
    2. Paramos davėjai atsisakius suteikti sutartyse aptartą paramą, vienintelis galimas paramos gavėjos interesų gynimo būdas yra reikalavimas dėl nuostolių, jei tokie buvo patirti, atlyginimo, tačiau pareiškėja tokio reikalavimo nėra pareiškusi.
    3. Paramos teikėja nėra saistoma įsipareigojimo suteikti paramą paramos gavėjai, todėl tarp šalių susiklostę santykiai turi būti vertinami kaip aukos (paramos ir labdaros) teisiniai santykiai. Kadangi prievoliniai teisiniai santykiai tarp nurodytų sutarčių šalių nebuvo susiklostę, nėra pagrindo įtraukti pareiškėją į BUAB „Negresko investicijos“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
    4. Pažadas perduoti turtą ateityje galėtų būti vertinamas tik kaip ikisutartiniai santykiai. Parama – paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas. Paramos teikimas negali būti vertinamas kaip prievolė, t. y. negali kilti prievolė teikti paramą.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo, priimtos UAB „Negresko investicijos“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

12Dėl bylos esmės

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Negresko investicijos“ sudarė Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį Nr. 29-212 (1.2.16-AD4), pagal kurią UAB „Negresko investicijos“ įsipareigojo iki daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 3, ( - ), statybos užbaigimo akto surašymo suteikti 48 992 Lt dydžio paramą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai mokykloms, vaikų darželiams statyti ar rekonstruoti, visuomeninio transporto sistemos plėtrai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo panaudoti gautą paramą sutartyje ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. 1-1823 „Dėl paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžių ir paramos socialinės infrastruktūros plėtrai teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tarybos sprendimas) numatytiems tikslams (b. l. 5-6).
  2. 2014 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Negresko investicijos“ sudarė Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį Nr. 29-213 (1.2.16-AD4), pagal kurią UAB „Negresko investicijos“ įsipareigojo iki daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 2, ( - ), statybos užbaigimo akto surašymo suteikti 44 678 Lt dydžio paramą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai mokykloms, vaikų darželiams statyti ar rekonstruoti, visuomeninio transporto sistemos plėtrai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo panaudoti gautą paramą sutartyje ir Tarybos sprendime numatytiems tikslams (b. l. 7-8).
  3. 2014 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Negresko investicijos“ sudarė Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį Nr. 29-235 (1.2.16-AD4), pagal kurią UAB „Negresko investicijos“ įsipareigojo iki daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 4, ( - ), statybos užbaigimo akto surašymo suteikti 41 914 Lt dydžio paramą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai mokykloms, vaikų darželiams statyti ar rekonstruoti, visuomeninio transporto sistemos plėtrai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo panaudoti gautą paramą sutartyje ir Tarybos sprendime numatytiems tikslams (b. l. 9-10).
  4. Bendra pagal nutarties 13-15 punktuose nurodytas sutartis UAB „Negresko investicijos“ įsipareigojimų dėl paramos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suteikimo suma – 135 584 Lt (39 267,84 Eur).
  5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Negresko investicijos“ sudarytomis paramos socialinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartimis sukeliamų teisių ir pareigų šių sutarčių neįvykdymo atveju. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą nurodytų šalių sudarytų paramos sutarčių teisinio kvalifikavimo tinkamumą ir šių sutarčių sukeliamų teisinių padarinių įvertinimo pagrįstumą.
  6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paramos socialinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarčių turinį, konstatavo, kad šioms sutartims taikytinos CK 6.476 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios aukos (paramos ir labdaros) civilinį teisės institutą. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato atsakomybės tuo atveju, jeigu aukos davėjas neperdavė aukos jos gavėjui. Tokiu atveju, teismo vertinimu, taikomos dovanojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, pagal kurias dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo turto arba turtinės teisės (reikalavimo) perdavimo (realinė sutartis). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Negresko investicijos“ paramos lėšų apeliantei neperdavė, padarė išvadą, jog tokia situacija laikytina ikisutartiniais santykiais, nepaisant to, kad jie buvo įforminti kaip paramos sutartys. Teismas atkreipė dėmesį, kad prievolė teikti paramą negali kilti, nes parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas.
  7. Apeliantė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad ginčo paramos sutartys yra konsensualinės, laikomos sudarytomis nuo jų pasirašymo momento, todėl teismas ginčo situacijoje nepagrįstai įžvelgė ikisutartinius santykius. Apeliantės nuomone, paramos sutartys vykdytinos nuo jų pasirašymo momento, todėl UAB „Negresko investicijos“ prievolė apeliantei pervesti paramos lėšas kilo iš karto pasirašius šias sutartis, o jose buvo apibrėžtas tik galutinis terminas prievolės įvykdymui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
  8. Auka (parama ar labdara) pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalies nuostatas laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Tai iš esmės yra dovanojimo sutarties, pagal kurią viena šalis neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai, rūšis, dvišalis sandoris, kuriam visų pirma turi būti taikomos CK 6.476 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, o jų nereglamentuotais atvejais – bendrosios dovanojimo instituto nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka kasacinio teismo praktikoje išanalizuotą CK 6.476 straipsnyje įtvirtintą aukos (paramos ar labdaros) teisinį institutą.
  9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dovanojimo sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo turto ar turtinės teisės (reikalavimo) perdavimo, t. y. šios sutarties sudarymas ir vykdymas sutampa. Teisėjų kolegijos vertinimu, sudarytos ginčo paramos sutartys savo esme yra UAB „Negresko investicijos“ pažadas teikti paramą ateityje. Pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnis), pažadas padovanoti arba susitarimas perduoti ateityje turtą vertintinas kaip ikisutartiniai šalių santykiai (CK 6.163 straipsnis). Tokiu atveju atsakomybė ikisutartiniuose santykiuose gali kilti tik dėl nesąžiningo šalies elgesio nuostolių atlyginimo forma. CK 6.465 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių. Todėl atsižvelgiant į paramos sutarčių prasmę bei tikslą ir šios rūšies sutarčių reguliavimą, CK 6.476 straipsnio reglamentuotos sutarties neįvykdymo atveju suinteresuoto asmens pažeistų teisių gynimo būdas pagal įstatymą yra patirtų nuostolių atlyginimas, ko apeliantė neįrodinėjo ir nereikalavo. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama patvirtinti jos kreditinį reikalavimą paramos sutarčių pagrindu, iš esmės prašo priverstinio paramos vykdymo iš bankrutavusios įmonės, ko šioms sutartims taikytinas teisinis reglamentavimas neleidžia. Šios išvados sutampa su teismų formuojamos praktikos išaiškinimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1903/2011; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-734/2014; 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1921/2014).
  10. Sutarčių 2.1 punkte, nustatančiame sutarčių objektą, numatyta, kad sutarčių objektas yra parama pinigais, kuri suteikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu ir atsižvelgus į Tarybos sprendimo nuostatas. Tarybos sprendimo 2.2 punkte nurodyta, kad parama miesto socialinės infrastruktūros plėtrai teikiama savanoriškai ir atsisakymas pasirašyti paramos sutartį teisinių pasekmių nesukelia. Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos sprendimu, 4 punkte įtvirtinta, kad parama teikiama vadovaujantis savanoriškumo principu, neatlygintinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį kitą turtą (įskaitant pagamintas arba įsigytas prekes), suteikiant paslaugas.
  11. Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus pagal šio įstatymo 8 straipsnio leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. Taigi atsakovei BUAB „Negresko investicijos“ pareiga teikti paramą nėra nustatyta ir teisės aktais (pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 7 straipsnį loterijų organizatoriai 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vien sudarytų paramos sutarčių fakto apeliantės pareikšto kreditinio reikalavimo pagrindimui nepakanka.
  12. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra viešojo intereso dėl jos reikalavimų tenkinimo. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino, ar nagrinėjama byla yra susijusi su visuomenės ar jos dalies interesais, taip pat neatsižvelgė į tai, jog sutarčių tikslas – sudaryti sąlygas apeliantei tinkamai užtikrinti Vilniaus miesto socialinės infrastruktūros plėtrą bendruomenės interesais ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tai, jog paramos gavėja (apeliantė) yra savivaldybė, kurios veikla yra susijusi su viešuoju interesu, savaime nereiškia, kad ir jos byloje su privačiu juridiniu asmeniu egzistuoja viešasis interesas, lemiantis prašymo dėl kreditinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Negresko investicijos“ bankroto byloje tenkinimą. Pažymėtina, kad tokia išvada atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-734/2014; 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1921/2014).
  13. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
  14. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai