Byla 2-1921/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 313 571 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Andova“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 313 571 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Andova“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutraukta UAB „Andova“ restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“.

5Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Andova“ administratoriaus pateiktas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi buvo patikslintas.

6Kreditorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija administratoriui pateikė prašymą įtraukti į BUAB „Andova“ kreditorių sąrašą su 313 571 Lt finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad pagal 2007 m. sausio 12 d. Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai sutartį (toliau – Paramos sutartis) UAB „Andova“ įsipareigojo sumokėti Vilniaus miesto savivaldybei 326 771 Lt, tačiau sumokėjo 13 200 Lt, likusi nesumokėta suma – 313 517 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetė.

9Teismas nurodė, kad tarp šalių sudarytai Paramos sutarčiai taikytinos CK 6.476 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios aukos (paramos ir labdaros) civilinį teisės institutą, kuris yra atskira dovanojimo sutarties rūšis. Paramos sutartis yra realinė, laikoma sudaryta nuo turto arba turtinės teisės (reikalavimo) perdavimo.

10Teismo vertinimu, pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje pagal CK 6.465 straipsnio 2 dalyje nelaikoma dovanojimo sutartimi. Jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių , asmuo, kuriam buvo kas nors pažadėta ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimu. Galimai patirtų nuostolių dydis yra įrodinėjimo objektas ir savaime negali būti laikomas atitinkančiu paramos, kurią buvo atsisakyta išmokėti, sumą.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atskiruoju skundu kreditorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 313 571 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Andova“ bankroto byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai aiškino tarp šalių sudarytą Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai sutarties nuostatas, sutarties laisvės bei teisėtų lūkesčių principus, tikruosius šalių ketinimus bei sutarties privalomumo šalims principą, todėl netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Paramos sutartimi buvo įsipareigota gautą paramą panaudoti viešiesiems poreikiams ir visuomenės interesams tenkinti, todėl minėtos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, kurie sukūrė šalims privalomas teises ir pareigas (CK 1.136 str. 1 d.), kurių nevykdant naudojamos civilinės atsakomybės priemonės. Šiuo atveju UAB „Andova“ įsipareigojo suteikti paramą socialinės infrastruktūros plėtrai, Vilniaus miesto savivaldybė – gautą paramą panaudoti Sutartyje ir Vilniaus miesto tarybos 2006 m. balandžio 26 sprendime Nr. 1-1130 numatytais tikslais;
  2. Teismas neanalizavo sudarytos Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai sutarties reikšmingumo viešajam interesui. Paramai skirta piniginė suma turėjo būti skirta visuomenės poreikiams, t. y. užtikrinti tinkamą savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimą (pvz.: socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų išlaikymas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas ir kt.);

13Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Andova“ bankroto administratorius nurodė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, kadangi teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino sutarties nuostatas. Kreditorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde nepagrįstai remiasi bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis. Pažymėjo, kad paramos teisinius santykius reglamentuojančios CK 6.465-6.475 straipsnių nuostato nenumato atsakomybės tuo atveju, jeigu aukos davėjas neperdavė aukos. Pagal CK 6.465 straipsnio 2 dalį turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną atlyginimu.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo patikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimą yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis kreditorės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ir tvirtinimo finansinio reikalavimo neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, aiškino sutarties laisvės bei teisėtų lūkesčių principus, tikruosius šalių ketinimus bei sutarties privalomumo šalims principą, taip pat nevertino sudarytos sutarties reikšmingumo viešajam interesui.

17Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (ĮBĮ 26 str.1 d.), kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 26 str. 1, 5 d.). Taigi, pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų juos dar kartą tikrina teismas ir tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą, kurio pagrįstumą teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2012 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

18Kreditorius atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai aiškino sudarytos Paramos sutarties nuostatas, todėl netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinės santykius. Tokią savo poziciją grindžia civilinės atsakomybės priemonės taikymu, sutarties laisvės bei teisėtų lūkesčių principais, tikraisiais šalių ketinimais bei sutarties privalomumo šalims principu.

19Kaip žinia, tarp šalių kilusio ginčo santykių teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui, ex officio yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat ir tas teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2009).

20Kaip jau buvo minėta, kreditorius finansinį reikalavimą bankroto byloje reiškia 2007 m. sausio 12 d. Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai sutarties pagrindu, pagal kurią UAB „Andova“ įsipareigojo perduoti Vilniaus miesto savivaldybei administracijai paramą – 326 771 Lt, iš kurių 272 309 Lt – mokykloms ir darželiams, 54 462 Lt – visuomeniniam transportui, tuo užtikrinti Vilniaus miesto socialinės infrastruktūros plėtrą bendruomenės interesais (Paramos sutarties 2.1., 2.2., 3.2.1 p.). Paramos davėjui suteiktas paramos gavėjo statusas (Paramos sutarties 3.3. p.). Taigi, pagal sutarties nuostatas pinigai perduotini neatlygintinai.

21Auka (parama ar labdara) pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalis nuostatas laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Tai iš esmės yra dovanojimo sutarties, pagal kurią viena šalis neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai, rūšis, dvišalis sandoris, kuriam visų pirma turi būti taikomos šiame straipsnyje įtvirtintos taisyklės, o jų nereglamentuotais atvejais - bendrosios dovanojimo instituto nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Apeliacinio teismo vertinimu, skundžiamos nutarties išvados atitinka kasacinio teismo praktikoje išanalizuotą CK 6.476 straipsnyje įtvirtintą aukos (paramos ar labdaros) teisinį institutą. Atskirajame skunde nėra pateikta argumentų, kuriais būtų neigiamas netinkamas Paramos sutarties kvalifikavimas pagal CK 6.476 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog dovanojimo sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo turto ar turtinės teisės (reikalavimo) perdavimo, t.y. šios sutarties sudarymas ir vykdymas sutampa. Sudaryta Paramos sutartis savo esme yra atsakovo pažadas teikti paramą ateityje. Paramos sutarties notarinė tvirtinimo forma nekeičia sutarties prasmės ir tikslų aiškinimo (CK 6.193 str.) lyginant su tokia pat sutartimi, kuri būtų sudaryta ne notarine forma. Tuo tarpu pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 str.), pažadas padovanoti arba susitarimas perduoti ateityje turtą galėtų būti vertinamas kaip ikisutartiniai šalių santykiai (CK 6.163 str.). Atsakomybė ikisutartiniuose santykiuose gali kilti tik dėl nesąžiningo šalies elgesio nuostolių atlyginimo forma. CK 6.465 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių. Atsižvelgiant į Paramos sutarties prasmę bei tikslą ir šios rūšies sutarčių reguliavimą pagal įstatymą, CK 6.476 straipsnio reglamentuotos sutarties neįvykdymo atveju suinteresuoto asmens pažeistų teisių gynimo būdas pagal įstatymą galėtų būti patirtų nuostolių atlyginimas, tačiau kreditorius (paramos gavėjas) neįrodinėjo ir nereikalavo. Nagrinėjamu atveju, kreditorius, prašydamas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą Paramos sutarties pagrindu, faktiškai prašo priverstinio paramos (iš bankrutuojančios įmonės) vykdymo. Kaip jau buvo minėta, tokio teisių gynybos būdu paramos institutui taikytinas teisinis reguliavimas neleidžia. Paramos sutartis sudaryta vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymu (Paramos sutarties 2.1. p.). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus pagal šio įstatymo 8 straipsnio leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. BUAB „Andova“ pareiga teikti paramą privalomai nėra nustatyta ir teisės aktais (pvz.: pareiga loterijų organizatoriams). Įvertinus tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien sudarytos Paramos sutarties fakto kreditoriaus pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrindimui bendrosiomis sutartis reglamentuojančiomis teisės normomis nepakanka.

22Apeliacinio teismo nuomone, reikalavimo iš Paramos sutarties pagrįstumas negali būti grindžiamas CK 1.2 straipsnyje įtvirtintu teisėtų lūkesčių principu bei viešojo intereso apsauga. Kaip žinia, civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu. Teisėjų kolegijos nuomone, Paramos sutarties vertinimui šis principas nėra aktualus ginčo nagrinėjimo atveju, kai siekiama iš esmės priverstinio šios sutarties vykdymui, tai galėtų būti reikšminga reikalaujant nuostolių atlyginimo. Aplinkybė, kad paramos gavėjas yra savivaldybė, kurios veikla yra susijusi su viešuoju interesu, savaime nereiškia, kad ir jos byloje su privačiu juridiniu asmeniu egzistuoja viešasis interesas, nes toks interesas yra tose civilinėse bylose, kurios susijusios su visuomenės arba bent didelės jos dalies interesais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-734/2014).

23Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, teisingai aiškino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias paramos teisinius santykius, nenukrypo nuo teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties , todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutraukta UAB... 5. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtintas BUAB... 6. Kreditorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija administratoriui... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi kreditoriaus... 9. Teismas nurodė, kad tarp šalių sudarytai Paramos sutarčiai taikytinos CK... 10. Teismo vertinimu, pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atskiruoju skundu kreditorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 13. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Andova“ bankroto administratorius... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 16. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas,... 17. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (ĮBĮ 26 str.1 d.), kreditoriai... 18. Kreditorius atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai aiškino... 19. Kaip žinia, tarp šalių kilusio ginčo santykių teisinė kvalifikacija,... 20. Kaip jau buvo minėta, kreditorius finansinį reikalavimą bankroto byloje... 21. Auka (parama ar labdara) pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalis nuostatas laikomas... 22. Apeliacinio teismo nuomone, reikalavimo iš Paramos sutarties pagrįstumas... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 25. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį...