Byla 2-2749-553/2015
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB Lietuvos draudimas, BTA Insurance Company SE, A. T

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, sekretoriaujant Almai Jokužytei, dalyvaujant ieškovei ir įstatyminei atstovei V. V., ieškovų atstovei advokatei Inesai Arbočienei, atsakovo VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės atstovui adv. A. A., atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos atstovei adv. R. I., atsakovo VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties atstovei V. P., trečiajam asmeniui A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. V., G. V. ir N. V., atstovaujamų įstatyminės atstovės V. V., patikslintą ieškinį atsakovams VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei, VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB Lietuvos draudimas, BTA Insurance Company SE, A. T..

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų ieškovams po 166 666,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovų ieškovams procesines 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad 2009-01-22 S. V., ieškovės V. V. sutuoktiniui ir G. bei N. V. tėčiui, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (toliau – Santariškių klinikos) ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė (toliau – VGPUL) teikė skubias konsultacinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 2009-01-22 apie 15.00 val. S. V. patyrė galvos traumą ir greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į VšĮ Švenčionių rajono ligoninę, kurioje reanimatologas V. V. 19.42 val. skambino VGPUL gydytojui A. T. dėl skubios konsultacinės neurochirurgo konsultacijos. Gydytoja A. T. nurodė pervežti pacientą S. V. į VGPUL. Gydytojas V. V. 2009-01-22 20:14 val. paskambino į VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotį (toliau – GMPS) ir tam tikslui iškvietė reanimobilį. Reanimobiliui ilgai neatvykus 2009-01-23 0.00 val. buvo skambinta pakartotinai. Reanimobilis atvyko 2009-01-23 1.23 val. Išvykstant iš VšĮ Švenčionių ligoninės paciento sąmonės būklė pagal GKS skalę įvertinta 15 balų. Tą pačią dieną 4.20 val. S. V. pristatytas į VGPUL, atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. 5.00 val. pacientas apžiūrėtas vyr. budinčio gydytojo ir reanimatologo, būklė įvertinta GKS 10 balų. 6.30 val. gydymo istorijoje atliktas įrašas ir būklė įvertinta GKS 7 balais. 8.10 val paciento būklė nevertinta dėl slopinimo, tik 2009-01-23 10.30 val. suteikta neurochirurgo konsultacija, kurios metu paciento būklė įvertinta GKS 6 balais, 11.30 S. V. operuotas, tą pačią dieną 23.30 operuotas pakartotinai. 2009-01-29 8:45 val. konstatuota S. V. mirtis. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-269-608/2010 2011-09-02 sprendime konstatavo, kad faktai, jog per uždelsimo teikti pagalbą laikotarpį paciento būklė nuolat blogėjo, nuo sprendimo pervežti pacientą į VGPUL iki paciento faktinio pervežimo praėjo nepateisinamai ilgas laiko tarpas, per šį laiko tarpą S. V. reikalinga skubi pagalba nebuvo pilnai ir visapusiškai teikiama, paciento pristatymo į VGPUL metu paciento būklė buvo labai sunki, laikytina teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu tarp Santariškių klinikų neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos – paciento būklės pablogėjimo ir mirties. Šią aplinkybę ieškovai laiko preziumuojama, kadangi byloje dalyvavo tie patys asmenys ir nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovai, atsižvelgę į patirtus dvasinius išgyvenimus netikėtai mirus tėčiui ir sutuoktiniui, reikalauja iš atsakovų neturtinės žalos. Ieškovų teigimu, VGPUL kaltė pasireiškia tuo, kad gydytojas A. T. atsisakė vykti į Švenčionių rajono ligoninę suteikti skubią konsultacinę pagalbą, o pokalbis telefonu negali būti prilyginta skubiai specializuotai neurochirurgo konsultacijai. Esą VGPUL darbuotojų veiksmai teikti pagalbą S. V. buvo uždelsti, jog per uždelsimo teikti pagalbą laikotarpį paciento būklė nuolat blogėjo. Santariškių klinikų kaltė pasireiškia tuo, kad ji, turėdama pareigą organizuoti skubią konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbą, šiuo atveju tokios pareigos tinkamai ir laiku nevykdė. GMPS darbuotojų neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu iškvietimo reanimobilyje priėmimu ir uždelsimu pervežti pacientą, siekiant suteikti jam specializuotą skubią pagalbą, nes per uždelsimo teikti pagalbą laikotarpį paciento būklė nuolat blogėjo (t. 2, b. l. 2-9).

5Atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (toliau – Santariškių klinikos) pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą; teismui priėmus sprendimą tenkinti ieškinį, įskaityti į atlygintinos žalos dydį ieškovams išmokėtas ir mokamas socialinio draudimo išmokas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime nustatytos aplinkybės dėl Santariškių klinikų veiksmų, organizuojant skubios konsultacinės pagalbos teikimą S. V., prejudicinės galios neturi, nes joje nedalyvavo šioje byloje esantys tretieji asmenys BTA Insurance Company SE bei A. T.. Paaiškino, kad pokalbio su Švenčionių ligoninės gyd. V. V. metu, nepadėdama telefono ragelio Santariškių klinikos darbuotoja kitu telefonu paskambino budinčiam VGPUL gydytojui neurochirurgui A. T. į mobilųjį telefoną. Neurochirurgas paprašė, kad konsultantą kviečiantis Švenčionių ligoninės gydytojas jam perskambintų. Po to vyko pokalbis tarp dviejų gydytojų. Santariškių klinikų budinti slaugytoja jokių nurodymų iš gyd. A. T. negavo, tačiau ji pati pasiteiravo dėl jo iškvietimo ir gydytojas atsakė, kad aptaręs paciento S. V. būklę su gyd. V. V. bei leidęs Švenčionių ligoninei transportuoti pacientą į VGPUL. Pacientų žalos sveikatai nustatymo komisija (toliau – Komisija) sprendime, kuriuo remiasi ieškovai, nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ar neveikimą, turėjusius įtakos paciento išeičiai, Santariškių klinikos įvykdė. Komisijos išvadose konstatuota, kad atvykus reanimobiliui ligonis nebuvo intubuotas ir transportuotas spontaniškai kvėpuojantis, o tai reiškia, kad jis išvežtas iš Švenčionių ligoninės be sveikatos pablogėjimo. Todėl Komisija priėjo išvados, kad paciento pervežimo į kitą įstaigą laikas įtakos sveikatos būklei neturėjo. Pacientas buvo operuotas tik praėjus daugiau kaip 7 valandoms po jo pristatymo į VGPUL. Komisija sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, nenustatė, o tik konstatavo jas esant, tokio savo sprendimo nepagrįsdama jokiais įrodymais. Ieškovai jiems padarytos žalos dydžio nepagrindžia jokiais įrodymais, o ieškinyje nurodo, kad neturtinę žalą sieja su tėvo bei vyro netektimi bei tai sukėlusiais sunkiais išgyvenimais. Ieškovo žiniomis, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal tų pačių ieškovų ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl žalos atlyginimo. Ieškovai, teikdami ieškinius tuo pačiu pagrindu bet skirtingiems atsakovams ir nenurodydami, kad prašo atlyginti dalį jų patirtos žalos, susijusios su S. V. mirtimi bei nutylėdami faktą apie jau gautą žalos atlyginimą (Mėnesinių tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais), savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai. Reiškiamo ieškinio pagrindas yra ne piniginė prievolė, o prievolė atsiradusi iš delikto, todėl CK 6.210 straipsnio nuostatos ginčo teisiniam santykiui negali būti taikomos (t. 2, b. l. 29-34).

7Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (buvusi VGPUL, toliau – Universitetinė ligoninė) pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškinį atsakovo Universitetinės ligoninės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Nurodė, kad teikiant paslaugas S. V. Universitetinėje ligoninėje nebuvo pažeistos jo teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą ir į sveikatos priežiūros prieinamumą, S. V. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos laiku ir kokybiškai. Neurochirurgo nenuvykimas į VšĮ Švenčionių rajono ligoninę šiuo atveju negali būti vertinamas kaip sveikatos priežiūros paslaugų neprieinamumas ir nekokybiškumas. Universitetinėje ligoninėje buvo atidžiai ir rūpestingai atliekama profesinė gydytojo pareiga. Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-39 patvirtinto „Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo“ 2 punktą, skubią konsultacinę ir specializuotą skubią konsultacinę sveikatos priežiūros pagalbą sudaro: dispečerinių tarnybų dabas, konsultantų atvykimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, konsultavimas, diagnostinių bei gydomųjų procedūrų ir operacijų atlikimas, ligonio transportavimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje būtų suteiktos reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos įmanomos tik po teisingos diagnostikos, kuri nagrinėjamu atveju negalėjo būti atlikta kviečiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl gydytojo specialisto nuvykimas, neturint galimybių atlikti adekvačios diagnostikos, būtų formalus ir beprasmis. Neurochirurgas A. T. neatsisakė konsultuoti ligonio, faktinė konsultacija įvyko telefonu, kurios metu ir buvo nuspręsta pacientą nedelsiant transportuoti į Universitetinę ligoninę, turinčią adekvačias traumai išgydymo galimybes. Paciento pervežimą turėjo tinkamai organizuoti Santariškių klinikų Dispečerinė tarnyba. Gydytojas A. T., nusprendęs nevykti į VšĮ Švenčionių rajono ligoninę, neatsisakė vykdyti savo pareigos – suteikti specializuotą skubią konsultacinę pagalbą ir jis neperkėlė savo pareigos teikti specializuotą skubią konsultacinę pagalbą kitiems asmenims, nes tokia pagalba, kaip minėta, negalėjo būti suteikta VšĮ Švenčionių rajono ligoninėje. Ieškovų patikslintame ieškinyje tendencingai interpretuojamos faktinės aplinkybės. Išvykimo iš VšĮ Švenčionių ligoninės metu paciento sąmonės būklė nebuvo vertinta, pacientas buvo slopintas, tik prieš slopinimą jo būklė įvertinta 15 balų. Universitetinėje ligoninėje S. V. iš karto buvo apžiūrėtas, tirtas, intensyviai gydytas ir nuolat stebėtas. Buvo dedamos maksimalios konservatyvaus gydymo pastangos, tačiau paciento būklei negerėjant, buvo nutarta jį operuoti. Atsakovo teigimu, ieškovai daro nepagrįstas išvada, kad pagalba buvo teikiama vangiai, nes visi įrašai medicininėje dokumentacijoje rodo aktyvų paciento gydymą. S. V. neurochirurginė pagalba buvo suteikta laiku, ji buvo adekvati ir tinkama, o operacinis gydymas buvo atliktas laiku, t. y. esant indikacijoms operaciniam gydymui (t. 2, b. l. 35-40).

9Atsakovas VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis (toliau – GMPS) pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

10Nurodo, kad 2009-01-22 20:19 val. GMPS dispečerinėje tarnyboje buvo įregistruotas kvietimas iš Švenčionių rajono ligoninės dėl ligonio S. V. pervežimo į Universitetinę ligoninę. Gydytojas V. V. paaiškino, kad ligonio pervežimas yra suderintas su Universitetinės ligonės gydytoju V. T., tačiau nors ligonis ir nėra intubuotas, vietinė greitoji atsisako vežti. Kvietimas 20:30 buvo perduotas gydytojo brigadai su reanimobiliu, kuri tuo metu buvo Universitetinėje ligoninėje. Dėl ryšio trukdžių gydytojas A. K. neteisingai suprato dispečerio nurodymus ir pasiruošė vežti ligonį iš Universitetinės ligoninės į Švenčionių rajono ligoninę. Tik 00:04 buvo gautas pakartotinas gydytojo Venclovo skambutis. Paaiškėjus nesusipratimui, ta pati brigada nedelsiant išvyko į Švenčionių rajono ligoninę ir pervežė ligonį. Transportavimo metu ligonio būklė buvo stabili, jis kvėpavo pats. GMPS brigada buvo kviesta ne teikti skubią medicinos pagalbą, o pervežti ligonį iš vienos stacionarios asmens sveikatos priežiūros įstaigos į kitą stacionarą įstaigą. Pervežimai iš stacionarių gydymo įstaigų vykdomi pagal galimybę greitai, esant laisvai atitinkamo profilio GMP brigadai. Atsakovas neginčija to fakto, kad ligonis S. V. galėjo būti pervežtas į Universitetinę ligoninę anksčiau, tačiau šio fakto konstatavimas nepaverčia GMPS darbuotojų veiksmus neteisėtais. Kadangi neteisėtos GMPS darbuotojų veikos nebuvo, negali būti ir įstaigos kaltės dėl tolimesnių įvykių. Ligonis S. V. galvos traumą buvo patyręs anksčiau, o hospitalizuotas buvo jau pasireiškus antriniams simptomams. Priežastinio ryšio tarp vėlesnio, negu būtų įmanoma ligonio S. V. pervežimo į Universitetinę ligoninę ir ligonio mirties, įvykusios praėjus dar 7 dienoms, nėra (t. 2, b. l. 46-49).

11Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti.

12Nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nepateikia jokių naujų įrodymų, galinčių objektyviai pagrįsti atsakovų kaltę, priežastinį ryšį, patikslintame ieškinyje pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai, o įrodymų, kurie juos pagrįstu, nepateikiama. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovai patikslintą ieškinį grindžia tais pačiais motyvais kaip ir ieškinį, todėl jie visiškai palaiko savo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus. Trečiasis asmuo atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad tarp atsakovų atliktų veiksmų ir kilusios žalos nėra jokio objektyvaus priežastinio ryšio, kadangi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime konstatuota, kad vėlyvas paciento pervežimas į Universitetinę ligoninę nesuvėlino reikiamos neurochirurginės pagalbos teikimo, o letalinę paciento baigtį nulėmė patirtos galvos traumos sunkumas, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovų kaltę. Pacientas S. V. mirė dėl patirtos galvos traumos, tačiau ne dėl suteiktos pagalbos organizavimo. Trečiasis asmuo mano, kad ieškovai ieškinyje neįrodė savo reikalavimų, nepagrindė jų dydžio. Trečiasis asmuo sutinka su Universitetinės ligoninės argumentais, jog gydytojas A. T., nusprendęs nevykti į VšĮ Švenčionių rajono ligoninę neatsisakė vykdyti ir neperkėlė savo pareigos teikti specializuotą skubią konsultacinę pagalbą kitiems asmenims, nes tokia pagalba negalėjo būti suteikta VšĮ Švenčionių rajono ligoninėje T2, b. l. 41-42).

13Ieškovų ieškinys netenkinamas.

14Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248,6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247,6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

15Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

16Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-438/2003; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. ir A. D. v. VšĮKauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir V. K. v. viešoji įstaiga Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-511/2004).

17Nurodyta kasacinio teismo praktika, leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. VĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2011).

18Taigi, kasacinio teismo praktika yra nuosekliai formuojama ta linkme, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Tokių standartų taikymą lemia ir tai, kad nuo gydytojo veiksmų kokybės priklauso kito asmens sveikata, o itin dažnai ir gyvybė. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jau pati gydytojo profesija nulemia tai, kad yra padidėjusi rizika padaryti žalą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

19Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011; kt.).

20Byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Nustatyta, kad 2009-01-22 17.30 val. į Švenčionių ligoninės priėmimo skyrių iš Pabradėje esančio Lietuvos kariuomenės Centrinio poligono buvo pristatytas S. V.. Greitosios medicinos pagalbos duomenimis, kvietimas paimti S. V. buvo priimtas 2009-01-22 16.01 val., gavus informaciją, kad ligoniui apie 15.00 val. prasidėjo epilepsijos priepuolis, griuvo, buvo viso kūno traukuliai, kraujavo iš nosies ir. t. t. Tokie nusiskundimai buvo nurodyti ir Švenčionių ligoninės reanimacijos skyriaus gydytojui V. V., kuris tos pačios dienos 18.00 val. pacientą apžiūrėjo, atliko galimus tyrimus ir 19.00 val. konsultavosi su Universitetinės ligoninės neurochirurgu A. T.. Liudytojais apklausi gydytojai V. V. ir A. T. teismui patvirtino, kad telefonu konsultuojantis dėl paciento S. V., buvo nutarta jį skubiai pervežti į Universitetinę ligoninę, būtiniems tyrimams atlikti, kurių atlikimas Švenčionių ligoninėje buvo objektyviai neįmanomas. Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 251 užfiksuota, kad 2009-01-22 19.30 val. gydytojas V. V. skambino į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties (toliau – GMPS) dispečerinę ir užsakė reanimobilį dėl paciento pervežimo į Universitetinę ligoninę (GMPS duomenimis, dispečerinėje šis kvietimas užregistruotas 20.19 val. ir 20.30 val. perduotas gydytojo brigadai su reanimobiliu). Nustatyta, kad reanimobilis į Švenčionių ligoninę atvyko apie 22.30 val. (atvežė ligonę iš Universitetinės ligoninės), tačiau dėl organizacinių faktorių (teigiama, kad dėl ryšio trukdžio gydytojas neteisingai suprato užduotį pristatyti ligonį iš Švenčionių ligoninės į Universitetinę ligoninę) išvyko, nepaėmęs S. V.. Gydytojui V. V. į GMPS paskambinus pakartotinai 2009-01-23 00.04 val., brigada nedelsiant buvo išsiųsta ir S. V. 2009-01-23 4.20 val. buvo atvežtas į Universitetinę ligoninę, kur buvo gydomas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje iki mirties – 2009-01-29 8.45 val.

21Visi nurodyti duomenys apie paciento S. V. būseną, taikytą gydymą, tyrimų rezultatus, atliktų operacijų eigą yra užfiksuoti medicininiuose dokumentuose ir buvo tirti bei vertinti teismo medicinos ekspertų komisijos, kuriai buvo pavesta atlikti teismo paskirtą deontologinę ekspertizę. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011; kt.). Būtent surinkti rašytiniai įrodymai ir teismo medicinos ekspertizės išvada gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojai konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas. Tačiau ekspertų išvados, atliktos tos srities gydytojų specialistų, neatleidžia teismo nuo pareigos gydytojų veiksmų teisėtumą analizuoti teisiškai, vertinti visus byloje esančius reikšmingus ginčo išsprendimui įrodymus – eksperto išvadą, gydytojų specialistų paaiškinimus, medicininių tyrimų ir jų analizės paciento medicininiuose dokumentuose duomenis bei kt. ir iš įrodymų visumos spręsti dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, įrodymus vertinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK185, 218 straipsniai).

22Dėl Universitetinės ligoninės (buvusi – VGPUL) civilinės atsakomybės

23Ieškovai Universitetinės ligoninės neteisėtus veiksmus grindžia aplinkybėmis, kad esą budintis neurochirurgas nenuvyko į Švenčionių ligoninę ir nesuteikė pacientui skubios konsultacinės pagalbos, nors teisės aktuose nėra numatyta subjektyvi gydytojo galimybė spręsti, teikti skubią konsultacinę pagalbą ar ne. Ieškovų vertinimu, šio atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia ir tuo, kad Universitetinės ligoninės darbuotojai, 2009-01-23 4.20 val. atlikę kompiuterinę galvos tomografiją ir įvertinę paciento būklę 10 GKS balų, jokių realių skubios pagalbos veiksmų nesiėmė ir tik praėjus 6 valandoms nuo paciento pristatymo į šią ligoninę ir jo būklei nukritus iki 6 GKS balų dar po valandos jis buvo operuotas.

24Teismo vertinimu, ieškovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti Universitetinės ligoninės neteisėtus veiksmus. Ieškovai neginčijo aplinkybių, kad Švenčionių ligoninėje ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo būtinos medicininės įrangos galvos smegenų kompiuterinei tomografijai atlikti, ir paciento būklės suponuoto poreikio atlikti atitinkamą tyrimą nedelsiant. Šias aplinkybes patvirtino ir pirminį gydymą pacientui suteikęs gydytojas V. V., ir jį konsultavęs Universitetinės ligoninės neurochirurgas A. T. (t. 2, b. l. 201-212). Kad Švenčionių ligoninėje nebuvo galimybės ištirti ir gydyti ligonio (atlikti reikiamą neurochirurginę intervenciją) ir todėl neurochirurgo vykimas konsultuoti jį į Švenčionis būtų buvęs beprasmis ir profesiniu požiūriu neteisingas, patvirtino ir gydytojų G. V., doc. Dr. A. G. ir V. Ž. komisija, atsakydama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pavedimą (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-269-608/2011 b. l. 18-19). Iš esmės tokią pat išvadą pateikė Kauno medicinos universiteto klinikų Generalinio direktoriaus sudaryta gydytojų doc. R. V. ir R. D. komisija (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-269-608/2011 b. l. 22-23). Atitinkamai Universitetinės ligoninės veiksmus dėl budinčio neurochirurgo nevykimo konsultuoti į Švenčionių ligoninę įvertino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2010-09-22 sprendimu Nr. 56-58. Aplinkybę, kad gydytojas A. T., nurodydamas skubiai ligonį pervežti į Universitetinę ligoninę ir neduodamas jokių papildomų nurodymų, tinkamai atliko savo pareigas konsultuoti ligonį, patvirtina ir teismo paskirtos ekspertizės akto Nr. EDM 49/13 (02) išvados (t. 2, b. l. 205-218). Teismas sutinka su atsakovo Universitetinės ligoninės pozicija, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-39 patvirtinto „Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo“ 2 punktą, ligonio transportavimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje būtų suteiktos reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, yra vienas iš reglamentuojamų skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos būdų. Todėl ir normatyviniu aspektu nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Universitetinė ligoninė nesuteikė pacientui skubios konsultacinės pagalbos. Teismas vertina, kad sprendimą pervežti S. V. į Universitetinę ligoninę neurochirurgas A. T. priėmė operatyviai, nes iš Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 251 matyti, kad gydytojas V. V. konsultacijos į neurochirurgą A. T. kreipėsi 2009-01-22 apie 19.00 val. ir jau po 30 minučių, gavęs konsultuojančio gydytojo leidimą, buvo užsakęs reanimobilį ligonio pervežimui į Universitetinę ligoninę (t. 1, b. l. 138).

25Kaip minėta, ieškovai Universitetinės ligoninės neteisėtus veiksmus grindžia ir aplinkybėmis apie pavėluotą operacijos atlikimą, pacientą pristačius iš Švenčionių ligoninės. Teismas akcentuoja, kad šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir nagrinėtos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Tačiau teismas vertina, kad tikslinga pasisakyti ir šiuo aspektu. Ieškovai teigia, kad Universitetinės ligoninės darbuotojai jokių skubios pagalbos veiksmų po S. V. pristatymo į ligoninę ir galvos smegenų kompiuterinės tomografijos atlikimo nesiėmė. Tačiau šiuos ieškovų teiginius paneigia byloje duoti paaiškinimai, įrašai medicininėje dokumentacijoje, sudarytų gydytojų komisijų ir ekspertų išvados. Trečiasis asmuo gydytojas A. T. teismui davė paaiškinimus, kad po S. V. pristatymo jam iš karto buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, tokiu būdu nustatyta, kad yra smegenų trauma, kaukolės skilimas, kraujo išsiliejimas, todėl kartu su gydytoju A. Š. nutarė ligonį stebėti, leisti šlapimą varančius vaistus ir stebėti smegenų patinimą. Imtis kitokių veiksmų, neatlikus stebėjimo, nebuvo galima. Kadangi ligonio būklė negerėjo, didėjo smegenų tinimas, jam buvo implantuotas daviklis ir sekamas smegenų slėgis, o ligonio būklei blogėjant – nutarta skubos tvarka operuoti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. V. iš karto po jo pristatymo į Universitetinę ligoninę buvo apžiūrėtas, jam nedelsiant buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, atlikti tyrimai, skirtas gydymas, atliekamas nuolatinis stebėjimas ir pirmoji operacija pradėta 2009-01-23 11.15 val., 10.00 val., esant įrašui, kad ligonio būklei dinamikoje blogėjant indikuotina operacija skubos tvarka (t. 1, b. l. 9). Kad anksčiau atlikti operaciją nebuvo indikacijų, patvirtina ir gydytojų G. V., doc. Dr. A. G. ir V. Ž. komisija, kuri ištyrusi Universitetinės ligoninės gydytojų įrašus paciento ligos istorijoje, vertino, kad poreikis operuoti ligonį atsirado po kelių valandų nuo atvežimo į Universitetinę ligoninę – pablogėjus būklei ir pakartotinėje KT nustačius kraujavimą į dešinę frontalinę skiltį, padidėjusią smegenų edemą ir aukštą vidinį kaukolės slėgį. Tačiau, gydytojų komisijos sprendimu, nei ši operacija (nedidelės intracerebrinės hematomos pašalinimas), nei vėliau atliktas nedidelės epidurinės hematomos pašalinimas paciento gyvybės neišgelbėjo, nes letalinę baigtį sąlygojo masyvios abiejų smegenų pusrutulių kontūzijos ir jas lydinti korekcijai nepasidavusi smegenų edema (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-269-608/2011 b. l. 19). Aplinkybių, kad pacientui būtų buvęs taikytas netinkamas gydymas, tame tarpe kad būtų pavėluotai nustatytos indikacijos operaciniam gydymui, nepatvirtino ir teismo nutarties pagrindu atliktos deontologinės ekspertizės išvados (t. 2, b. l. 205-218). Kaip nurodė ekspertai, pagal rekomendacinio pobūdžio „Galvos smegenų traumos diagnostikos ir gydymo metodines rekomendacijas“, intracerebrinė hematoma operuojama, jeigu ligonis komoje, kaktinės skilties hematoma didesnė nei 20 ml, o vidurinės linijos dislokacija > 5 mm. Ekspertai nustatė, kad pacientui koma buvo diagnozuota 6.30 val., vidurinės linijos dislokaciją 6 mm – atlikus kontrolinę KT 9.00 val., o operacija pradėta 11.15 val. Vertinti, kad laikotarpis nuo nustatytų indikacijų operacijos atlikimui iki jos pradžios yra nepateisinamai ilgas ir rodantis netinkamą gydymą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

26Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus teismas sprendžia, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti Universitetinės ligoninės darbuotojų veiksmus, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas S. V., neteisėtais (CPK 178 str.).

27Dėl Santariškių klinikų civilinės atsakomybės

28Ieškovai reikalavimus priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Santariškių klinikų grindžia tuo, kad Santariškių klinikų kaltė dėl paciento mirties yra nustatyta Komisijos sprendimu, medicininio audito išvada, Švenčionių rajono ligoninės patvirtinimu, kad egzistavo reali galimybė S. V. pristatyti į Universitetinę ligoninę daug anksčiau, ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-02 sprendimu. Šiuo sprendimu teismas konstatavo egzistuojant priežastinį ryšį tarp Santariškių klinikų neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos. Tačiau priešingai, nei nurodo ieškovai, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas neturi prejudicinės reikšmės, nes nagrinėtos ir nagrinėjamos bylos dalyviai nesutampa – pastarojoje byloje dar trečiaisiais asmenimis dalyvauja BTA Insurance Company SE ir A. T.. Todėl nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo vadovautis CPK 182 straipsnio 2 dalimi ir aplinkybės, susijusios su Santariškių klinikų civilinės atsakomybės pagrindais turi būti nagrinėjamos ir įrodinėjamos iš naujo Civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad iškilus poreikiui konsultuotis su neurochirurgu, gydytojas V. V. susisiekė su Santariškių klinikomis, kurių darbuotoja skubiai užtikrino gydytojo konsultaciją su Universitetinės ligoninės neurochirurgu A. T.. Tokiu būdu operatyviai buvo suteikta neurochirurgo konsultacija ir gautas leidimas liginį pervežti į Universitetinę ligoninę tolimesniam tyrimui ir gydymui. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių Santariškių klinikų poziciją, kad gydytojas A. T. nedavė jokių nurodymų dėl paciento pervežimo organizavimo. Vertinant byloje surinktus įrodymus apie tai, kad gydytojai buvo susitarę, jog reanimobilį išsikvies V. V. (t. 1, b. l. 202), ir tokį susitarimą vykdė, logiškai paaiškinama, kodėl neurochirurgas A. T. jokių nurodymų Santariškių klinikų dispečerinei neperdavė ir kodėl ji neatliko jokių papildomų veiksmų pervežimo organizavimui. Santariškių klinikų neveikimas nagrinėjamuoju atveju nėra reikšmingas, nes GMPS pripažįsta gavusi užsakymą pervežti pacientą, kaip ir aplinkybę, kad dėl nesusipratimo (žmogiško faktoriaus sąlygotos klaidos) šie veiksmai nebuvo atlikti reanimobiliui atvykus į Švenčionių ligoninę pirmą kartą. Todėl nurodomas Santariškių klinikų neveikimas iš esmės jokiu būdu neįtakojo GMPS veiksmų, nes užsakymas ligonio pervežimui buvo pateiktas ir priimtas savalaikiai ir Santariškių klinikų tarpininkavimas objektyviai nebuvo reikalingas. Todėl ir esant pagrindui sutikti su ieškovų pozicija, kad skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos aiškiai reglamentuotų procedūrų nebuvimas Santariškių klinikoje gali būti vertinamas kaip netinkamai atliekamų paslaugų požymis, ši aplinkybė nagrinėjamuoju atveju neapsprendė Santariškių klinikų neteisėto neveikimo, sukėlusio neigiamas pasekmes.

29Dėl GMPS civilinės atsakomybės

30Teismas Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 251 duomenimis nustatė, kad gydytojas V. V. į GMPS dėl reanimobilio iškvietimo paskambino 19.30 val., reanimobilis prie Švenčionių ligoninės buvo pastebėtas 22.30 val., tačiau vėliau paaiškėjo, kad reanimobiliu atvykusi brigada S. V. nepaėmė – atvežė iš Universitetinės ligoninės pacientę į Švenčionių ligoninę ir išvyko. Šios aplinkybės nėra ginčijamos, atsakovas GMPS pripažįsta faktines aplinkybes, kad kvietimas buvo užregistruotas 20.19 val., 20.30 val. perduotas gydytojo brigadai su reanimobiliu ir neįvykdytas dėl klaidos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad reanimobilis į Švenčionių ligoninę buvo atvykęs apie 22.30 val., kuomet jau buvo duotas konsultuojančio gydytojo leidimas ir gydančio gydytojo nurodymas pervežti pacientą į Universitetinę ligoninę, yra pagrindas pripažinti, kad GMPS pareigą teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidė. Tačiau byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šio pažeidimo ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Remiantis Gydymo stacionare ligos istorija Nr. 251, ligonio būklė nuo 2009-01-22 19.30 val. kuomet buvo užsakytas reanimobilis, iki 2009-01-23 2.30 val., kuomet jis į Švenčionių ligoninę atvyko antrą kartą, išliko be pokyčių. Fiksuota, kad S. V. perduodamas reanimacinei tarnybai, esant jo neurologinei būklei pagal GKS 14-15 balų, pacientui kalbant, judinant rankas ir kojas, tačiau esant dezorientuotam laike, vietoje bei savyje, t. y. konstatuojama ta pati būklė, kuri aprašyta paciento apžiūros ir tyrimų metu, pristačius jį į Švenčionių ligoninę. Įvertinus paciento būklės stabilumą, jis nebuvo intubuojamas, siekiant sekti dinamikoje neurologinę būklę. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2012-09-27 priėmė sprendimą Nr. 56-55, kad teikiant neatidėliotiną medicinos pagalbą ir nugabenant pacientą į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, GMPS darbuotojai jo sveikatai žalos nepadarė (t. 2, b. l. 11-12). Atitinkamas išvadas pateikė ir gydytojų G. V., doc. Dr. A. G. ir V. Ž. komisija bei teismo paskirti ekspertai Ekspertizės akte Nr. EDM 49/13(02), kad uždelstas pervežimas nebūtų įtakojęs išeities, nes gydymo Švenčionių ligoninėje metu paciento būklė žymiau nepakito, o pristačius į Universitetinę ligoninę buvo tęstas jo konservatyvus gydymas dar 7 val., ir kad ligonio mirtį sąlygojo jo patirtos traumos pobūdis.

31Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė visų būtinų elementų atsakovų deliktinei atsakomybei atsirasti ir žalos atlyginimo institutui taikyti (CPK 178 str.). Pripažinus, jog nėra būtinų sąlygų atsakovų deliktinei atsakomybei atsirasti, ieškovų argumentai dėl neturtinės žalos tapo teisiškai neaktualūs, todėl teismas dėl jų nepasisako.

32Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

33Ieškovų V. V., G. V. ir N. V. ieškinio netenkinti.

34Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams, kuriuo... 4. Nurodė, kad 2009-01-22 S. V., ieškovės V. V. sutuoktiniui ir G. bei N. V.... 5. Atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (toliau... 6. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime nustatytos... 7. Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (buvusi VGPUL,... 8. Nurodė, kad teikiant paslaugas S. V. Universitetinėje ligoninėje nebuvo... 9. Atsakovas VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis (toliau – GMPS) pateikė... 10. Nurodo, kad 2009-01-22 20:19 val. GMPS dispečerinėje tarnyboje buvo... 11. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE pateikė teismui atsiliepimą... 12. Nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nepateikia jokių naujų įrodymų,... 13. Ieškovų ieškinys netenkinamas.... 14. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros... 15. Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos... 16. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos... 17. Nurodyta kasacinio teismo praktika, leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant... 18. Taigi, kasacinio teismo praktika yra nuosekliai formuojama ta linkme, kad,... 19. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir... 20. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Nustatyta, kad... 21. Visi nurodyti duomenys apie paciento S. V. būseną, taikytą gydymą, tyrimų... 22. Dėl Universitetinės ligoninės (buvusi – VGPUL) civilinės atsakomybės... 23. Ieškovai Universitetinės ligoninės neteisėtus veiksmus grindžia... 24. Teismo vertinimu, ieškovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti... 25. Kaip minėta, ieškovai Universitetinės ligoninės neteisėtus veiksmus... 26. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus teismas sprendžia, kad nėra jokio... 27. Dėl Santariškių klinikų civilinės atsakomybės... 28. Ieškovai reikalavimus priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš... 29. Dėl GMPS civilinės atsakomybės... 30. Teismas Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 251 duomenimis nustatė, kad... 31. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad... 32. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais,... 33. Ieškovų V. V., G. V. ir N. V. ieškinio netenkinti.... 34. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...