Byla 2-7470-920/2013
Dėl drausminių nuobaudų, išskyrus atleidimą iš darbo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Justinai Verbylaitei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui A. B., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Ievai Gulbinaitei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Andriuškienei, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei dėl drausminių nuobaudų, išskyrus atleidimą iš darbo, ir

Nustatė

2Ieškovas 2013-05-17 patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti paskirtą drausminę nuobaudą pastabą, įformintą 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus D. R. įsakymu Nr. AP - 1499, neteisėta ir ją panaikinti, priteisti ieškovui A. B. bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Ieškovas nurodo, kad 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus D. R. įsakymu Nr. AP - 1499 viešosios įstaigos Kauno mažasis teatras direktoriui A. B. buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose" 2.3 p., Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo T - 26 „Dėl savivaldybės kaip viešosios įstaigos dalininkės (arba savininkės), turtinių teisių ir neturtinių pareigų įgyvendinimo“ 1.2 p., viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 19 d. įsakymu N r. A - 3807, 3.3, 5, 7.5 p., tariamus pažeidimus. Šios drausminės nuobaudos skyrimas buvo motyvuotas tuo, kad viešosios įstaigos Kauno mažasis teatras direktorius A. B. 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 08/30/04 patvirtino Darbo tvarkos taisykles, nesuderinęs darbo ir poilsio laiko pradžios ir pabaigos su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. Drausminė nuobauda negalėjo būti paskirta, nes Viešosios įstaigos „Kauno mažasis teatras" direktorius A. B. 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 08/30/04 patvirtindamas Darbo tvarkos taisykles nepažeidė jokių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d, nutarimo Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose" 2.3 p nurodyta, kad Valstybės ir savivaldybės įmonėse įstaigose ir organizacijose, taip pat įstaigose, kurios nevykdo viešojo administravimo, darbas pradedamas nuo 6 iki 11 valandos ir baigiamas nuo 15 iki 20 valandos, o konkretų darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus nustato tos įmonės, įstaigos organizacijos vadovas, suderinęs su.savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Ieškovas mano, kad šios taisyklės nėra taikomos Viešosioms įstaigoms, todėl jų laikytis nustatant darbo ir poilsio laiko pradžią ir pabaigą Viešosiose įstaigose nėra privaloma. Nustačius, kad A. B. savo veiksmais tvirtindamas Darbo tvarkos taisykles nepažeidė minėto Vyriausybės nutarimo yra akivaizdu, kad jis nepažeidė ir kitų teisės aktų t. y. Kauno miesto avivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo T - 26 „Dėl savivaldybės kaip viešosios įstaigos dalininkės (arba savininkės), turtinių teisių ir neturtinių pareigų įgyvendinimo 1.2 p., bei viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų. Taip pat drausminė nuobauda negali būti paskirta, nes skiriant drausminę nuobaudą nebuvo laikytasi įstatymų nustatymo termino drausminei nuobaudai paskirti. Jokių konkrečių nurodymų ar paaiškinimų dėl darbo laiko nustatymo ieškovas nebuvo gavęs. Ieškovui nebuvo nurodyta, kad jis negali nustatyti darbo laiko atsižvelgdamas į teatro veiklą ir konkrečių darbuotojų vykdomas funkcijas. Būtent ieškovas ir nustatė darbo laiką, kuris tenkina teatro ir jo lankytojų poreikius, leidžia teatrui tinkamai vykdyti veiklą visu pajėgumu.

3Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo 2013-05-17 patikslintu ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad įstaigos ar organizacijos vadovo darbo santykiai pasižymi dvilypiškumu, kai iš vienos pusės jis pats yra darbuotojas ir privalo paklusti darbdavio sprendimams, iš kitos pusės - jis yra darbdavys, nustatantis darbuotojams tam tikras teises ir pareigas. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog ieškovas A. B., būdamas viešosios įstaigos Kauno mažasis teatras vadovas, įstaigos darbo tvarkos taisyklėse turėjo teisę nustatyti darbuotojams kitokį, nei apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 990 darbo laiką, tačiau, norėdamas pats dirbti ir visos įstaigos darbą organizuoti kliokiu, nei Nutarime nustatytu laiku, jis privalėjo šį darbo laiką derinti su darbdavio teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. Remiantis ieškovo išdėstyta pozicija dėl Nutarimo taikymo, Nutarime išdėstyta juridinių asmenų formuluotė neatitiktų tikrosios jos paskirties bendrai apimti ir aptarti, remiantis LR DK nuostatomis, visas valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių įmonių, įstaigų ir organizacijų, nepriklausomai nuo jų juridinio statuso, darbo laiko nustatymo tvarką. Tokia formuluote teisės akto leidėjas turėjo tikslą išreikšti konkretaus juridinio asmens priklausomybę valstybei ar savivaldybei, taip apibrėždamas šio teisės akto taikymo subjektų ratą - juridiniai asmenys, kurių steigėjas yra valstybė ar savivaldybė. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo metu yra laikomas momentas, kai darbdavys ne tik sužino patį galimo darbo drausmės pažeidimo faktą, bet ir visas su juo susijusias aplinkybes, kurių visuma yra pagrindas spręsti dėl drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimą skyrimo. Darbo drausmės pažeidimas Administracijos direktoriui paaiškėjo tik 2012-11-30, tai patvirtina jo rezoliucija ant motyvuotos išvados, todėl laikytina, kad Administracijos direktoriaus 2012-12-05 įsakymas Nr. AP-1499 dėl darbo drausmės pažeidimo, kuriuo A. B. buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba, buvo parengtas ir priimtas, nepraleidus LR DK 241 straipsnyje nustatytų terminų.

4Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo 2013-05-17 patikslintu ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad įstaigos ar organizacijos vadovo darbo santykiai pasižymi dvilypiškumu, kai iš vienos pusės jis pats yra darbuotojas ir privalo paklusti darbdavio sprendimams, iš kitos pusės - jis yra darbdavys, nustatantis darbuotojams tam tikras teises ir pareigas. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog ieškovas A. B., būdamas viešosios įstaigos Kauno mažasis teatras vadovas, įstaigos darbo tvarkos taisyklėse turėjo teisę nustatyti darbuotojams kitokį, nei apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 990 darbo laiką, tačiau, norėdamas pats dirbti ir visos įstaigos darbą organizuoti kliokiu, nei Nutarime nustatytu laiku, jis privalėjo šį darbo laiką derinti su darbdavio teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. Remiantis ieškovo išdėstyta pozicija dėl Nutarimo taikymo, Nutarime išdėstyta juridinių asmenų formuluotė neatitiktų tikrosios jos paskirties bendrai apimti ir aptarti, remiantis LR DK nuostatomis, visas valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių įmonių, įstaigų ir organizacijų, nepriklausomai nuo jų juridinio statuso, darbo laiko nustatymo tvarką. Tokia formuluote teisės akto leidėjas turėjo tikslą išreikšti konkretaus juridinio asmens priklausomybę valstybei ar savivaldybei, taip apibrėždamas šio teisės akto taikymo subjektų ratą - juridiniai asmenys, kurių steigėjas yra valstybė ar savivaldybė. darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo metu yra laikomas momentas, kai darbdavys ne tik sužino patį galimo darbo drausmės pažeidimo faktą, bet ir visas su juo susijusias aplinkybes, kurių visuma yra pagrindas spręsti dėl drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimą skyrimo. Darbo drausmės pažeidimas Administracijos direktoriui paaiškėjo tik 2012-11-30, tai patvirtina jo rezoliucija ant motyvuotos išvados, todėl laikytina, kad Administracijos direktoriaus 2012-12-05 įsakymas Nr. AP-1499 dėl darbo drausmės pažeidimo, kuriuo A. B. buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba, buvo parengtas ir priimtas, nepraleidus LR DK 241 straipsnyje nustatytų terminų.

5Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė tvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad daugiau nei 10 m. savarankiškai nustatinėjo darbo laiką, visus metus toks elgesys steigėjui tiko. Audito ataskaitoje už 2007 metus, surašytoje 2008 m. nenustatyta, kad yra pažeidimas, nors Vyriausybės nutarimas tuomet jau galiojo, tai patvirtina, kad ieškovas atleistas buvo nuo derinimo pareigos. Kitos VšĮ nustatinėja darbo laiką taip pat nederindamos jo su steigėju. Ieškovas nėra teisininkas, jis menininkas, Vyriausybės nutarimo formuluotė nėra aiški, todėl jei darbdavys laikė, kad ieškovas turėjo laikytis Vyriausybės nutarimo, pirmiausia turėjo informuoti ieškovą, nurodyti, kad tas nutarimas taikytinas ieškovui.

6Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė tvirtino atsiliepimuose į ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad Audito ataskaitoje kalbama apie atskirus darbuotojus, o ne apie įstaigos darbo laiką, ieškovo pareiginiai nuostatai kelia išsilavinimo ir patirties reikalavimus, todėl įstaigos vadovas turi tinkamai organizuoti darbą, turi išmanyti teisės aktus.

7Ieškinys tenkintinas visiškai.

8Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės meras 2000 m. lapkričio 6 d. potvarkiu Nr. 267 paskyrė A. B. viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriumi nuo 2000 m. lapkričio 6 d. ir sudarė su juo darbo sutartį Nr. 755. Darbo sutartis sudaryta tarp A. B. ir Kauno miesto savivaldybės administratoriaus R. N., įgalioto Kauno miesto valdybos 1997 m. gruodžio 23 d. sprendimu (b.l. 46-48). Kauno miesto savivaldybės taryba 2008 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. T-26 1.2 punktu nustatė, jog „viešųjų įstaigų, įsteigtų iki 2007 m. vasario 8 d., dalininkės (arba savininkės) turtines ir neturtines teises įgyvendina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius (b.l. 49). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius D. R., atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus 2012 m. spalio 15 d. raštą Nr. 69-4-202 „Dėl viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriaus darbo laiko patikrinimo“ (b.l. 30), 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A-3937 sudarė komisiją įtariamam Kauno mažojo teatro direktoriaus A. B. darbo drausmės pažeidimui ištirti (b.l. 30-35). Viešosios vadybos ir personalo skyrius 2012 m. spalio 24 d. parengė pranešimą Nr. 92 Kauno mažojo teatro direktoriaus A. B. apie įtariamą darbo drausmės pažeidimą, pasirašytinai informavo Kauno mažojo teatro direktorių A. B. apie įtariamą darbo drausmės pažeidimą bei pareikalavo iki 2012 m. spalio 30 d. komisijai pateikti paaiškinimą (b.l. 36). Kauno mažojo teatro direktorius A. B. 2012 m. spalio 30 d. komisijai pateikė paaiškinimą (b.l. 37). Komisija 2012m. lapkričio 30 d. motyvuota išvada apie įtariamo viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriaus A. B. darbo drausmės pažeidimo tyrimo rezultatus pasiūlė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pripažinti, kad VšĮ Kauno mažojo teatro direktorius A. B. padarė darbo drausmės pažeidimą ir skirti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 237 straipsnio I dalies 1 punkte apibrėžtą drausminę nuobaudą – pastabą, taip pat įpareigoti Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorių V. M. inicijuoti kitų kultūros viešųjų įstaigų darbo laiko patikrą (b.l. 44). 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus D. R. įsakymu Nr. AP - 1499 viešosios įstaigos Kauno mažasis teatras direktoriui A. B. buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose" 2.3 p., Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo T - 26 „Dėl savivaldybės kaip viešosios įstaigos dalininkės (arba savininkės), turtinių teisių ir neturtinių pareigų įgyvendinimo“ 1.2 p., viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 19 d. įsakymu N r. A - 3807, 3.3, 5, 7.5 p. pažeidimus (b.l. 9). Ieškovas 2013-05-17 patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti paskirtą drausminę nuobaudą pastabą, įformintą 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus D. R. įsakymu Nr. AP - 1499, neteisėta ir ją panaikinti (b.l. 58-61).

9Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas byloje kyla dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 taikymo teisėtumo skiriant drausminę nuobaudą, dėl drausminės nuobaudos paskyrimo terminų.

10Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 taikymo teisėtumo skiriant drausminę nuobaudą, teismas remiasi LR DK 147 str. 1 d. nuostatomis, kad darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 dėl darbo laiko valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose 2.3 p. nustato, kad Valstybės ir savivaldybių įmonėse ir organizacijose, taip pat įstaigose, kurios nevykdo viešojo administravimo, darbas pradedamas nuo 6 iki 11 valandos ir baigiamas nuo 15 iki 20 valandos. Konkretų darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus nustato tos įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas, suderinęs su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. LR viešųjų įstaigų įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 str. 2 d. nustato, kad savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė. Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją. LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5 str. 2 d. nustato, kad savivaldybės įmonę sprendimu steigia savivaldybės taryba. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-01-17 sprendimo Nr. T-26, 1.2. p. nustatyta, kad viešųjų įstaigų, įsteigtų iki 2007 m. vasario 8 d., dalininkės (arba savininkės) turtines ir neturtines teises įgyvendina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-01-17 sprendimo Nr. T-26, 1.2. p. nuostata, kad viešųjų įstaigų savininkės teises įgyvendina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, tiesiogiai apibrėžia Kauno miesto savivaldybę kaip viešosios įstaigos savininkę, todėl viešosioms įstaigoms turi būti taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 dėl darbo laiko valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose 2.3 p. sąlyga, kad viešosios įstaigos vadovas konkretų darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką turi derinti su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, t.y. su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę skirti drausminę nuobaudą viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriui.

11Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 taikymo teisėtumo skiriant drausminę nuobaudą, teismas taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-236/2012, kurioje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos šių sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atliekamo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. v. UAB „Kelio restoranai“; bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-236/2012). Atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas konstatuoja, kad atsakovams tenka pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą bei konkretų ieškovo darbo drausmės pažeidimą. Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl drausminės atsakomybės sąlygų buvimo bei konkretaus ieškovo darbo drausmės pažeidimo, teismas atsižvelgia į byloje pateiktus ieškovo paaiškinimus (b.l. 166), taip pat į byloje pateiktus įrodymus dėl VšĮ Kauno mažasis teatras direktoriaus 2006-2012 m. įsakymais nustatyto darbo laiko (b.l. 111-118, 145-150), patvirtinančiais, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 priėmimo, taip pat nuo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-01-17 sprendimo Nr. T-26 priėmimo iki drausminės nuobaudos paskyrimo 2012 m. gruodžio 5 d., neįgyvendino savo teisės derinti darbo laiką su ieškovu arba reikalauti ieškovo įgyventi savo pareigą derinti darbo laiką su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. Teismas taip pat atsižvelgia į faktą, kad ieškovas viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriumi nuo 2000 m. lapkričio 6 d., tačiau atsakovai nesikreipė į jį informuodami, reikalaudami ar prašydami pasiaiškinti dėl darbo laiko nederinimo nei po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 priėmimo, nei po Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-01-17 sprendimo Nr. T-26 priėmimo. Esant nusistovėjusiai darbo laiko tvirtinimo praktikai, kurią patvirtina VšĮ Kauno mažasis teatras direktoriaus 2006-2012 m. įsakymai dėl darbo laiko nustatyto (b.l. 111-118, 145-150), taip pat byloje esantys įrodymai apie tai, kad su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi darbo laiko nederino ir kitos viešosios įstaigos – VšĮ Kauno kino studija, VšĮ Teatro projektai, VšĮ Girstučio kultūros ir sporto centras (b.l. 130-137), teismas konstatuoja, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. AP – 1499 paskirta drausminė nuobauda – pastaba, yra neadekvati drausminio poveikio priemonė, prieštaraujanti VšĮ Kauno mažasis teatras, VšĮ Kauno kino studija, VšĮ Teatro projektai, VšĮ Girstučio kultūros ir sporto centras nusistovėjusiai darbo laiko nustatymo praktikai. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius įrodymus apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos kultūros ir plėtros skyriaus, kurio vedėjas pasirašė 2012 m. spalio 15 d. raštą Nr. 69-4-202 „Dėl viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriaus darbo laiko patikrinimo“ (b.l. 30), buveinė yra tame pačiame pastate adr. Daukšos g. 34, Kaune, kaip ir VšĮ Kauno mažasis teatras (b.l. 14-18). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas konstatuoja, kad yra pagrįsti ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovai turėjo visas galimybes būti informuoti apie faktinį VšĮ Kauno mažasis teatras darbo laiką, tačiau iki 2012 m. spalio 15 d. nesiėmė jokių priemonių bei ieškovui neteikė jokių pastabų (b.l. 167). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius įrodymus apie Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus 2008-08-20 vidaus audito Viešojoje įstaigoje Kauno mažasis teatras ataskaitą NR. 21-6-17 (b.l. 91-109), kurioje nėra duomenų apie šioje byloje nagrinėjamų darbo laiko nustatymo taisyklių pažeidimus (b.l. 105-109). Visos šios aplinkybės lemia išvadą, kad atsakovai neįrodė, kokiu būdu buvo pažeistas ne tik norminis teisės aktas, bet ir konkreti atsakovų subjektyvioji teisė, pakenkta jų tam tikram interesui. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neįgyvendino savo teisės derinti darbo laiką su ieškovu arba reikalauti ieškovo įgyventi atitinkamas savo pareigas, su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi darbo laiko nederino ir kitos Kauno miesto savivaldybės viešosios įstaigos, Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos kultūros ir plėtros skyriaus buveinė buvo pačiame pastate adr. Daukšos g. 34, Kaune, kaip ir VšĮ Kauno mažasis teatras, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus 2008-08-20 vidaus audito Viešojoje įstaigoje Kauno mažasis teatras ataskaitoje NR. 21-6-17 nėra duomenų apie byloje nagrinėjamų darbo laiko nustatymo taisyklių pažeidimus, teismas konstatuoja, kad atsakovai neįgyvendino pareigos įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą, nes nepateikė duomenų, kad jų įrodinėjamos aplinkybės pagrįstos ne formaliais darbuotojo atliekamo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu, taip pat neįrodė, kad buvo pažeistas ne tik norminis teisės aktas, bet ir konkreti atsakovų subjektyvioji teisė, pakenkta jų tam tikram interesui, todėl 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus D. R. įsakymu Nr. AP – 1499 paskirta drausminė nuobauda – pastaba yra pripažintina neteisėta ir naikintina, ieškinys tenkintinas visiškai.

12Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl drausminės nuobaudos paskyrimo terminų, teismas remiasi LR DL 241 str. 1 d. nuostata, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Teismų praktikoje aiškinant LR DL 241 str. 1 d. nuostatas yra konstatuojama, kad DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Šis įstatyme įtvirtintas terminas – garantija darbuotojui, jog drausminės nuobaudos jam gali būti taikomos per nustatytus terminus nuo jų paaiškėjimo momento. Tai yra darbdaviui nustatytas nuobaudos skyrimo terminas. Šiuo atveju reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui, o DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra procesinės prigimties, nurodantis laikotarpį, per kurį darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudą darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-363/2011, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-936-538/2012, Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-688-71/2012). Atsižvelgiant į tai, byloje svarbu nustatyti momentą, kuomet apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius D. R., atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus 2012 m. spalio 15 d. raštą Nr. 69-4-202 „Dėl viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriaus darbo laiko patikrinimo“ ir (b.l. 30), 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A-3937 sudarė komisiją įtariamam Kauno mažojo teatro direktoriaus A. B. darbo drausmės pažeidimui ištirti (b.l. 30-35). Viešosios vadybos ir personalo skyrius 2012 m. spalio 24 d. parengė pranešimą Nr. 92 Kauno mažojo teatro direktoriaus A. B. apie įtariamą darbo drausmės pažeidimą, pasirašytinai informavo Kauno mažojo teatro direktorių A. B. apie įtariamą darbo drausmės pažeidimą bei pareikalavo iki 2012 m. spalio 30 d. komisijai pateikti paaiškinimą (b.l. 36). Kauno mažojo teatro direktorius A. B. 2012 m. spalio 30 d. komisijai pateikė paaiškinimą (b.l. 37). Komisija 2012m. lapkričio 30 d. motyvuota išvada apie įtariamo viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriaus A. B. darbo drausmės pažeidimo tyrimo rezultatus pasiūlė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pripažinti, kad VšĮ Kauno mažojo teatro direktorius A. B. padarė darbo drausmės pažeidimą ir skirti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 237 straipsnio I dalies 1 punkte apibrėžtą drausminę nuobaudą – pastabą, įpareigoti Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorių V. M. inicijuoti kitų kultūros viešųjų įstaigų darbo laiko patikrą (b.l. 44). 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus D. R. įsakymu Nr. AP - 1499 viešosios įstaigos Kauno mažasis teatras direktoriui A. B. buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose" 2.3 p., Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo T - 26 „Dėl savivaldybės kaip viešosios įstaigos dalininkės (arba savininkės), turtinių teisių ir neturtinių pareigų įgyvendinimo“ 1.2 p., viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 19 d. įsakymu N r. A - 3807, 3.3, 5, 7.5 p. pažeidimus (b.l. 9). Atsižvelgiant į teismų praktiką ir bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriaus darbo laiko patikrinimo diena - 2012 m. spalio 15 d. turi būti laikoma galimai padaryto pažeidimo diena, o jo paaiškėjimo momentu turi būti laikoma 2012 m. lapkričio 30 d., kuomet Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateikta motyvuota išvada apie įtariamo viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriaus A. B. darbo drausmės pažeidimo tyrimo rezultatus, todėl DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus D. R. įsakymu Nr. AP - 1499 viešosios įstaigos Kauno mažasis teatras direktoriui A. B. skirta drausminė nuobauda – pastaba, buvo skirta nepraleidus DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo termino.

13Ieškinį tenkinus visiškai, atsižvelgiant į tai, kad drausminė nuobauda buvo skirta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, ieškovui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1588,13 Lt. (b.l. 155 163).

14Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pašto išlaidos – 6,17 Lt yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, ši suma iš atsakovo valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 96 str. 6 d.).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str., 241 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 98 str., 269 - 270 str.,

Nutarė

16Ieškinį tenkinti visiškai.

17Pripažinti 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus D. R. įsakymu Nr. AP - 1499 viešosios įstaigos Kauno mažasis teatras direktoriui A. B. skirtą drausminę nuobaudą – pastabą už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose" 2.3 p., Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo T - 26 „Dėl savivaldybės kaip viešosios įstaigos dalininkės (arba savininkės), turtinių teisių ir neturtinių pareigų įgyvendinimo“ 1.2 p., viešosios įstaigos Kauno mažojo teatro direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 19 d. įsakymu N r. A - 3807, 3.3, 5, 7.5 p. pažeidimus, neteisėta ir ją panaikinti.

18Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas: 188764867, buveinės adresas: Laisvės a. 96, Kaunas, ieškovo A. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), naudai, bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1588,13 Lt. (tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus, 13 cnt.).

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai