Byla A2-2-241/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. (J. B.) prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-847/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Salmers Latvija“ (ieškovo procesinių teisių perėmėjas J. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Salmers Latvija“ ieškinys atsakovui akcinei bendrovei „Kraft Jacobs Suchard Lietuva“ (dabartinis pavadinimas „Kraft Foods Lietuva“) dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas SIA „Salmers Latvija“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ 184 759,50 JAV dolerių ir 16 635,34 Latvijos latų nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad sutarties nutraukimo priežastys neatitinka pačios sutarties reikalavimų ir faktinių aplinkybių, nes sutartyje nenurodyta, kad atsakovo vidinių taisyklių pasikeitimas yra pagrindas keisti ar nutraukti sutartį (sutarties 19.2 p.). Ieškovo mokėjimai nepažeidė sutarties 6.4. punkto 2 dalies, nes visi mokėjimai už prekes buvo atliekami avansu. Be to, sutarties 17.1 punktas numato, kad jei pardavėjas (atsakovas) nustato, jog pasikeitus distributoriaus (ieškovo) savininkams ar asmenims, turintiems teisę kontroliuoti distributorių (ieškovą), atitinkamai iškyla grėsmė, kad tai gali paveikti distributoriaus (ieškovo) sėkmingą verslą, pardavėjas (atsakovas) turi teisę nutraukti sutartį įspėdamas ieškovą prieš 30 dienų. Dėl neteisėto distribucijos sutarties nutraukimo ieškovas negavo 146 982 JAV dolerių pajamų, patyrė 37 777,50 JAV dolerių nuostolių palūkanoms už paskolą sumokėti, 7 220,14 Latvijos latų nuostolių kompensacijoms atleidžiamiems darbuotojams išmokėti, 4 482,66 Latvijos latų nuostolių nuomos mokesčiui sumokėti, 4 932,54 Latvijos latų nuostolių dėl įsigyto turto ir apmokintų darbuotojų.

4Kauno apygardos teismas 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad distribucijos sutarties 15.1 punkto pagrindu sutartis nutraukta teisėtai, nes pagal 6.4 punktą nesant banko garantijos ieškovas turėjo pilnai už prekes atsiskaityti išankstiniu apmokėjimu. Ieškovas to nevykdė, todėl atsakovas teisėtai nutraukė sutartį prieš 5 dienas įspėjęs ieškovą bei neprivalo atlyginti ieškovo nuostolių. Teismas nustatė, kad 17 078,69 JAV dolerių atsakovo įsiskolinimas ieškovui buvo skola už kitas paslaugas, o ne už prekes, todėl nelaikytina, kad ieškovas tinkamai iš anksto atsiskaitydavo už prekes. Aplinkybę, kad perspėjime nutraukti sutartį atsakovas nurodė ir daugiau priežasčių, teismas vertino kaip nesvarbią, nes atsakovas nurodė esminę priežastį ir aiškiai išreiškė savo valią. Aplinkybė, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi kitokia atsiskaitymų praktika nei sutartyje, nepaneigė atsakovo teisės nutraukti sutartį.

5Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

6Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą; ex officio pripažino niekine ir negaliojančia 2001 m. balandžio 5 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, sudarytą tarp SIA „Salmers Latvija“ ir J. B.. Teismas konstatavo, kad pradinio ieškovo SIA „Salmers Latvija“ ir J. B. 2001 m. balandžio 5 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra fiktyvi, sudaryta atgaline data, pradiniam ieškovui jau būnant išregistruotam iš Latvijos Respublikos Įmonių registro, todėl šią sutartį pripažino prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 2 d., 6.101 str. 1 d.). Spręsdamas dėl distribucijos sutarties, sudarytos tarp pradinio ieškovo ir atsakovo, vienašališko nutraukimo atsakovo iniciatyva teisėtumo, teismas sprendė, kad atsakovui nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti distribucijos sutarties dėl ieškovo atliekamų netinkamų mokėjimo pagal distribucijos sutartyje numatyta tvarką. Tačiau konstatavo, kad atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą, elgdamasis apdairiai ir atsakingai kaip bet kuris kitas sąžiningas verslo subjektas, suabejoti pradinio ieškovo iš kompanijos Overseas Credit Finance Ltd. gautų sumų skaidrumu bei atitinkamai suabejoti pradinio ieškovo ir jo valdymo organų kaip patikimų verslo partnerių reputacija, kas sudarė pagrindą atsakovui manyti, kad šios aplinkybės gali neigiamai paveikti paties atsakovo vykdomą tarptautinę veiklą. Sprendė, kad dėl susiklosčiusios situacijos atsakovas turėjo teisėtą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį distribucijos sutarties 17.1 punkte įtvirtintu pagrindu, ką jis ir padarė 2000 m. kovo 27 d. pranešimu, siųstu ieškovui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nepaisant to, jog atsakovas turėjo teisėtą pagrindą vienašališkai nutraukti distribucijos sutartį pagal jos 17.1 punktą, šią sutartį atsakovas nutraukė pažeisdamas jos nutraukimo tvarką, todėl privalo atlyginti ieškovui dėl tokio pažeidimo atsiradusius nuostolius. Sprendė, kad ieškovo negautas pelnas (pajamos) už 25 dienas būtų sudaręs 28 333 (34 000/30x25) Latvijos latus. Kitus ieškovo prašomus nuostolius teismas pripažino neįrodytais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo atveju, jei reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis nebūtų pripažinta niekine ir negaliojančia, naujajam ieškovui iš atsakovo turėtų būti priteista 28 333 Latvijos latų nuostolių atlyginimo dėl netinkamo vienašališko nuomos sutarties nutraukimo, atsakovui pažeidus įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą, taip pat nuostoliai, susiję su valiutų kursų nuvertėjimu bei procesinės palūkanos. Tačiau reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčiai esant niekine, naujasis ieškovas neįgyja pradinio ieškovo teisių į nuostolių, atsiradusių dėl distribucijos sutarties netinkamo nutraukimo, atlyginimą.

7Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį ieškovas skundė kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 11, 18 ir 25 d. nutartimis kasacinius skundus atsisakyta priimti.

8J. B. 2013 m. rugsėjo 30 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2A-847/2013 proceso atnaujinimo. 2013 m. lapkričio 4 d. pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-847/2013. Prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 8 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

9Pareiškėjas nurodė, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. šališkas teismas, kuris byloje savo veiksmus derino su atsakovu. Šiuos argumentus pareiškėjas grindė tokiomis aplinkybėmis: teismas rašytinio proceso tvarka 2013 m. gegužės 13 d. posėdyje turėjo išnagrinėti bylą iš esmės, tačiau to nepadarė ir posėdį nukėlė į 2013 m. gegužės 28 d.; priimdamas 2013 m. gegužės 13 d. nutartį dėl bylos nagrinėjimo nukėlimo teismas nurodė, kad 2013 m. gegužės 28 d. posėdyje bus nagrinėjamas ir atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2013 m. gegužės 13 d. nutartyje nurodytas atsakovo prašymas nebuvo parengtas, o teismas nutartyje jau pasisakė, kad šį dar neparengtą ir teismui nepateiktą prašymą nagrinės 2013 m. gegužės 28 d. posėdyje; teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartyje nurodė, kad atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išnagrinėtas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, todėl teismas jo pakartotinai nenagrinėja, t. y. neginčijamai pripažino, kad 2013 m. gegužės 13 d. nutartyje teismas nurodė 2013 m. gegužės 14 d. atsakovo prašymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismas ir atsakovas aiškiai tarpusavyje slapta neteisėtai derino veiksmus ir pozicijas byloje bei yra susiję santykiais, kurie kelia pagrįstas ir objektyvias abejones dėl teismo šališkumo. Teismo šališkumą pareiškėjas taip pat grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartyje padarytomis teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis.

10Pareiškėjas teigia, kad procesas turi būti atnaujintas ir dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Nurodo, kad teismas, ex officio pripažindamas cesijos sutartį niekine, vadovavosi tuo, kad advokatas J. E., kuris teisme ankščiau atstovavo pradinį ieškovą, ir Rygos apygardos teismo notaras J. E., kuris patvirtino cesijos sutarties šalių tapatybes, yra vienas ir tas pats asmuo. Teismas, darydamas išvadą, kad šie asmenys yra vienas ir tas pats asmuo atsisakė vadovautis prima facie įrodymais, patvirtinančiais cesijos sutarties realumą. Priėmus nutartį, ieškovui paaiškėjo esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu – pradinio ieškovo atstovas advokatas J. E. ir buvęs Rygos apygardos teismo notaras J. E. yra du skirtingi ir visiškai tarpusavyje nesusiję asmenys. Tai reiškia, kad notaro J. E. patvirtintuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, nes byloje nebuvo ir negalėjo būti duomenų, kad pradinio ieškovo atstovas advokatas J. E. ir buvęs Rygos apygardos teismo notaras J. E. yra vienas ir tas pats asmuo. Atsakovo atstovas 2012 m. rugpjūčio 27 d. posėdyje teikdamas duomenis apie Rygos apygardos teismo notarą J. E., nepateikė duomenų, kad pradinio ieškovo atstovas advokatas J. E. ir buvęs Rygos apygardos teismo notaras J. E. turėtų būti laikomi vienu ir tuo pačiu asmeniu. Ieškovas 2003 m. vasario 10 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui neginčijamus įrodymus, kad advokatas J. E. ir buvęs Rygos apygardos teismo notaras J. E. yra du skirtingi ir visiškai tarpusavyje nesusiję asmenys. Teismui buvo pateiktas notaro J. E. patvirtintas ieškovo įgaliojimas advokatui J. E. ir advokato J. E. perįgaliojimas advokatui A. P.. Advokato J. E. ir notaro J. E. parašai ir antspaudai ant minėtų atstovavimo dokumentų yra kardinaliai skirtingi, kas aiškiai patvirtina, kad šie du Latvijos Respublikos piliečiai yra skirtingi ir visiškai tarpusavyje nesusiję asmenys. Po nutarties priėmimo ieškovas kreipėsi į pradinio ieškovo buvusį atstovą advokatą J. E., kuris aiškiai ir neginčijamai patvirtino, kad jis ir Rygos apygardos teismo notaras J. E. yra du skirtingi ir visiškai tarpusavyje nesusiję asmenys. Paaiškėjus šioms aplinkybėms yra objektyvus pagrindas bylos atnaujinimui, nes teismo išvada dėl cesijos sutarties pripažinimo niekine yra klaidinga.

11Kitas proceso atnaujinimo pagrindas, kurį nurodo pareiškėjas, tai CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas, pagal kurį procesas gali būti atnaujintas, jei teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėjas nurodo, kad pripažinus reikalavimo perleidimo teisės (cesijos) sutartį negaliojančia, išnyksta pagrindas, kuriuo remiantis įvyko procesinių teisių perėmimas, o tai reiškia, kad ieškovą pakeitęs teisių perėmėjas nėra ieškovas byloje. Pradinis ieškovas 2003 m. vasario 25 d. teismo protokoline nutartimi buvo pakeistas ieškovu. Pakeitimo pagrindas – cesijos sutartis. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi cesijos sutartis buvo pripažinta niekine. Tai reiškia, kad pradinio ieškovo, tai yra distributoriaus, teisių perėmimas byloje yra neteisėtas. Kitokio proceso dalyvio statuso J. B. nebuvo suteikta, todėl jis prarado ne tik ieškovo, bet ir bylos proceso dalyvio statusą. Teismas, pripažinęs cesijos sutartį niekine, priteisė atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Tai reiškia, kad nutartimi teismas tiesiogiai įtakojo J. B. materialines teises ir pareigas, tai yra įpareigojo sumokėti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Atsakovas prašo pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo:

13Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl teismo šališkumo, kurį neva įrodo 2013 m. gegužės 13 d. nutartis. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui 2013 m. gegužės 2 d. raštu buvo pranešta, kad byla bus nagrinėjama 2013 m. gegužės 14 d. 9.00 val. Pareiškėjo samprotavimai, kad byla turėjo būti išnagrinėta 2013 m. gegužės 13 d., kai posėdis buvo paskirtas 2013 m. gegužės 14 d., neleidžia daryti išvadų apie teismo posėdžio datos paankstinimą ar teismo šališkumą. Teismo priimta nutartis šalims nebuvo išsiųsta 13 dieną, priešingai, nutartis išsiųsta tik 15 dieną. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 7 d. ištaisė rašymo apsirikimą 2013 m. gegužės 14 d. nutartyje, t. y. klaidingai nurodytą nutarties priėmimo datą, iš 13 į 14 dieną.

14Pareiškėjas teismo šališkumą įrodinėja remdamasis klaidingai nutartyje nurodyta 2013 m. gegužės 14 d. posėdžio data, tačiau kitų aplinkybių, kurios pagrįstų jo įtarimus dėl teismo šališkumo ir neteisėto bendradarbiavimo su atsakovu, nenurodo. Pareiškėjo vertinimai dėl teismo ir atsakovo neteisėtų ryšių nepagrįsti, argumentai dėl cesijos sutarties vertinimo nesudaro pagrindo atnaujinti bylą nurodytais pagrindais.

15Advokato J. E. ir notaro J. E. netapatumas negali būti laikomas esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe, nulėmusią neteisingą bylos išsprendimą. Ši aplinkybė negali būti laikoma nauja ir nežinoma bylą išnagrinėjusiam teismui – pats ieškovas patikslintame prašyme nurodo, kad dokumentai, patvirtinantys, jog notaras J. E. ir advokatas J. E. yra du skirtingi asmenys, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti su 2003 m. vasario 10 d. ieškovo prašymu.

16Inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą ir nedalyvavę bylos nagrinėjime asmenys. Pareiškėjas negali būti laikomas į bylos nagrinėjimą neįtrauktu asmeniu. Ieškovas į bylą įtrauktas 2003 m. vasario 25 d. ir savo procesinėmis teisėmis naudojosi viso bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra pagrindo spręsti apie pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų pažeidimą. Bylinėjimosi išlaidos priteistos iš jo todėl, kad jis buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu ir bylą pralaimėjo.

17Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

18Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį prieš nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, teismas turi nustatyti, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų. CPK 368 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

19Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje, kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti, priimta 2013 m. birželio 21 d. Pareiškėjo teigimu, teismo šališkumo aplinkybės jam tapo žinomos po šios nutarties priėmimo. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas turėjo pateikti iki 2013 m. rugsėjo 21 d. Ši diena buvo ne darbo diena, todėl pagal CPK 74 straipsnio 5 dalį terminas prašymui pateikti persikėlė į pirmąją po nedarbo dienos einančią darbo dieną, t. y. 2013 m. rugsėjo 23 d. Nors pareiškėjo prašymas teisme registruotas 2013 m. rugsėjo 30 d., tačiau ant voko, kuriame siųstas prašymas ir su juo susiję dokumentai, esantis pašto spaudas patvirtina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo išsiųstas 2013 m. rugsėjo 23 d. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepraleido CPK 368 straipsnyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

20Dėl prašymo atnaujinti procesą teismingumo

21Pagal CPK 367 straipsnio 2 dalį, jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Lietuvos apeliacinis teismas, todėl šiuo pagrindu grindžiamas prašymas atnaujinti procesą nagrinėtinas Lietuvos apeliaciniame teisme. Nors kiti du proceso atnaujinimo pagrindai (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) turėtų būti nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir koncentracijos principu, sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti ir kitų dviejų proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumą.

22Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr 3K-3-121/2011; kt.). Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007). Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).

24Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminės reikšmės bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas. Pareiškėjas nurodo tris proceso atnaujinimo pagrindus, įtvirtintus COK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 8 punktuose.

25Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu

26CPK 266 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

27Pareiškėjas kaip esminę naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo tai, kad pradinio ieškovo atstovas advokatas J. E. ir buvęs Rygos apygardos teismo notaras J. E., tvirtinęs cesijos sutarties šalių tapatybes, yra du skirtingi ir visiškai tarpusavyje nesusiję asmenys. Nurodo, kad teismas, pripažindamas cesijos sutartį niekine, vadovavosi tuo, kad advokatas J. E., kuris teisme ankščiau atstovavo pradinį ieškovą, ir Rygos apygardos teismo notaras J. E., kuris patvirtino cesijos sutarties šalių tapatybes, yra vienas ir tas pats asmuo. Teigia, kad tai daro esminę įtaka teismo išvados dėl cesijos sutarties pripažinimo niekine pagrįstumui, kurios (cesijos sutarties) negaliojimą teismas konstatavo ex officio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė turi atitikti aukščiau aptartas naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių sąlygas. Pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2003 m. vasario 10 d. pateikė neginčijamus įrodymus, kad advokatas J. E. ir buvęs Rygos apygardos teismo notaras J. E. yra du skirtingi ir visiškai tarpusavyje nesusiję asmenys. Taigi pats pareiškėjas patvirtina, kad ši aplinkybė jam buvo žinoma, todėl ji neatitinka naujumo kriterijaus, ir to, kad tokia aplinkybė pareiškėjui paaiškėjo jau po bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės taip pat negalima laikyti turinčios esminę reikšmę bylai, kadangi negalima pripažinti, kad jei ši aplinkybė būtų žinoma, teismas nebūtų panaikinęs cesijos sutarties. Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog teismas konstatavo šios sutarties fiktyvumą, jos sudarymą atgaline data, pradiniam ieškovui jau būnant išregistruotam iš Latvijos Respublikos Įmonių registro. Taigi cesijos sutartis pripažinta niekine dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. CK 6.101 straipsnio 1 daliai, pagal kurią reikalavimo teisės perleidimo sandoris gali būti sudaromas tik tarp egzistuojančių (civilinį teisnumą ir veiksnumą turinčių) asmenų. Teismas sprendime nurodė eilę aplinkybių, jo nuomone, patvirtinančių cesijos sutarties fiktyvumą (46-51 b. l.), o pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad pradinio ieškovo atstovas advokatas J. E. ir buvęs Rygos apygardos teismo notaras J. E. yra vienas ir tas pats asmuo, neturėjo įtakos teismo išvadoms dėl sutarties pripažinimo niekine. Todėl ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo, kadangi ji nebuvo esminė ir neįtakojo teismo sprendimo dėl sutarties pripažinimo niekine.

28Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu

29Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Pareiškėjas teigia, kad iš jo priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Nurodo, kad pripažinus cesijos sutartį negaliojančia, išnyko pagrindas, kuriuo remiantis pradinis ieškovas byloje buvo pakeistas juo, o tai reiškia, kad jis nebebuvo ieškovu byloje, o kitoks proceso dalyvio statusas jam nebuvo suteiktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja bylos baigtį. Šios situacijos vertinti taip, kad cesijos sutartį pripažinus niekine ieškovas prarado ieškovo teisinį statusą byloje, nėra pagrindo. Cesijos sutartis niekine pripažinta galutiniu teismo procesiniu sprendimu. Visos bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį palaikė, t. y. naudojosi savo, kaip ieškovo, procesinėmis teisėmis, teigė, kad ieškinys yra pagrįstas. Teismui ieškinį atmetus, nereiškia, kad ieškovo teisinis statusas buvo panaikintas. Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteistos vadovaujantis CPK 93 straipsniu, kaip iš bylą pralaimėjusios šalies. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto asmens materialiųjų teisių ir pareigų.

30Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu

31Vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų yra tuomet, kai bylą išnagrinėja neteisėtos sudėties teismas. Šiuo atveju pareiškėjas įrodinėja, kad teismas buvo šališkas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta viena iš esminių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantijų – teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šis išaiškinimas taip pat reiškia, kad turi būti šalinamos visos prielaidos, kurios gali kelti abejonių atskiro teisėjo ar visos kolegijos šališkumu. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąją prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo šališkumo. Pateiktų išaiškinimų pagrindu teismo nešališkumo klausimu remiasi kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2009).

32CPK 64 straipsnyje nurodyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. CPK 65 straipsnyje išvardinti konkretūs atvejai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. CPK 66 straipsnyje nurodyta, kad be CPK 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Pareiškėjas nurodo, kad teismo šališkumas pasireiškė teismui byloje derinant savo veiksmus su atsakovu. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovo apeliacinio skundo nagrinėjimui buvo paskirta teisėjų kolegija, susidedanti iš E. Žirono (pirmininkas ir pranešėjas), A. Driuko ir R. Gudžiūnienės. Nei viena iš šalių bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nušalinimo tokiai teismo sudėčiai nepareiškė.

33Pareiškėjas teismo ir atsakovo veiksmų derinimą įrodinėja 2013 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje priimta nutartimi, kuria teismas pasisakė dėl atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. prašymo, nors toks prašymas dar nebuvo pateiktas teismui. Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog pagal bylos duomenis, teismo posėdis, kuriame turėjo būti nagrinėjamas ieškovo apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „Salmers Latvija“ (teisių perėmėjas J. B.) ieškinį atsakovui AB „Kraft Jacobs Suchard Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, buvo paskirtas 2013 m. gegužės 14 d. ( 8 t., 168 b. l.). Pranešimas apie teismo posėdžio datą ir laiką šalims buvo išsiųstas faksu (8 t., 169 b. l.). Byloje esantis 2013 m. balandžio 30 d. išrašas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO patvirtina, kad teismo posėdis buvo paskirtas 2013 m. gegužės 14 d. 9.00 val. (8 t., 170 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismo posėdis buvo paskirtas ne 2013 m. gegužės 13 d., o 2013 m. gegužės 14 d., teismo posėdžio data nebuvo pakeista. Atsakovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir ieškovo privalomo dalyvavimo byloje teisme gautas 2013 m. gegužės 14 d. ( 8 t., 179-185 b. l.). Todėl konstatuotina, kad 2013 m. gegužės 14 d. vykusiame teismo posėdyje teismas turėjo pagrindą pasisakyti dėl tą pačią dieną teisme gauto atsakovo prašymo. Tokia byloje esančių faktų eiga nepatvirtina teismo ir atsakovo pozicijų derinimo, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl teismo šališkumo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, 2013 m. spalio 7 d. nutartimi ištaisė 2013 m. gegužės 14 d. nutarties įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, vietoj per klaidą nurodytos 2013 m. gegužės 13 d. įrašė teismo posėdžio datą - 2013 m. gegužės 14 d. Tai, kad teisme gavus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas priėmė nutartį dėl klaidos ištaisymo, nepatvirtina teismo šališkumo. Teisę savo iniciatyva ištaisyti procesinio sprendimo rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas teismui suteikia CPK 276 straipsnis (8 t., 232-233 b. l.). Šia įstatymo jam suteikta teise teismas ir pasinaudojo. Tai, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas taip pat nepatvirtina teismo šališkumo. CPK 1622 straipsnio 1-2 dalys suteikia teismui teisę esant svarbioms priežastims atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, pasiūlė ieškovui ir atsakovui iki kito teismo posėdžio pateikti tam tikrus įrodymus ir nustatė kitą teismo posėdžio datą. Nėra pagrindo šias aplinkybės vertinti kaip sudarančias pagrindą spręsti apie teismo šališkumą.

34Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo vardija Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartyje, nagrinėjant ieškovo apeliacinį skundą, padarytus materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialiosios teisės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties priėmimui), yra vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Teisėjų kolegija aukščiau nurodė proceso atnaujinimo institutu siekiamus tikslus. Pakartotinai pažymi, kad proceso atnaujinimas nėra priemonė, suteikianti galimybę, dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai, dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjų argumentų dėl teismo padarytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų. Vien tai, kad pareiškėjui buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, nepatvirtina teismo šališkumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas dėl minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties net tris kartus kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniais skundais, kuriuose buvo dėstomi argumentai dėl proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų, kurie taip pat nurodyti ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, tačiau ieškovo kasaciniai skundai nebuvo priimti.

35Kitų aplinkybių, patvirtinančių teismo šališkumą, pareiškėjas nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, nagrinėjusios bylą, šališkumą ir dėl to negalima konstatuoti šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.

36Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė nė vieno iš prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų pagrindų, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (CPK 369 str. 3 d.).

37Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi sustabdytas Kauno apygardos tesimo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-704/2001 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-847/2013 vykdymas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo J. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-847/2013. Pareiškėjo J. B. prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo išnagrinėjus ir jį atmetus, teismo procesinių sprendimų vykdymo sustabdymas panaikintinas.

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 369 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

39atmesti pareiškėjo J. B. (J. B.) prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2A-847/2013 proceso atnaujinimo.

40Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikytą Kauno apygardos tesimo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-704/2001 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-847/2013 vykdymo sustabdymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas SIA „Salmers Latvija“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 4. Kauno apygardos teismas 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi Kauno apygardos... 7. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį ieškovas skundė... 8. J. B. 2013 m. rugsėjo 30 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą... 9. Pareiškėjas nurodė, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas,... 10. Pareiškėjas teigia, kad procesas turi būti atnaujintas ir dėl naujai... 11. Kitas proceso atnaujinimo pagrindas, kurį nurodo pareiškėjas, tai CPK 366... 12. Atsakovas prašo pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.... 13. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl teismo šališkumo, kurį neva įrodo... 14. Pareiškėjas teismo šališkumą įrodinėja remdamasis klaidingai nutartyje... 15. Advokato J. E. ir notaro J. E. netapatumas negali būti laikomas esmine naujai... 16. Inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu... 17. Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino... 18. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį prieš nagrinėdamas prašymą atnaujinti... 19. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje, kurios procesą pareiškėjas... 20. Dėl prašymo atnaujinti procesą teismingumo... 21. Pagal CPK 367 straipsnio 2 dalį, jeigu prašymas atnaujinti procesą... 22. Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo... 24. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant... 25. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu... 26. CPK 266 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas gali būti... 27. Pareiškėjas kaip esminę naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo tai, kad... 28. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu... 29. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas,... 30. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu... 31. Vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų proceso atnaujinimo... 32. CPK 64 straipsnyje nurodyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius,... 33. Pareiškėjas teismo ir atsakovo veiksmų derinimą įrodinėja 2013 m.... 34. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo vardija Lietuvos apeliacinio... 35. Kitų aplinkybių, patvirtinančių teismo šališkumą, pareiškėjas... 36. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 37. Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančios teisėjų kolegijos 2013 m.... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. atmesti pareiškėjo J. B. (J. B.) prašymą dėl civilinės bylos Nr.... 40. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų...