Byla e2A-434-855/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovei L. V., trečiasis asmuo - valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“, išvadas teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pažeistų savininko nuosavybės teisų gynimo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė S. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai ir atsakovei L. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtą planą, įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti vamzdžius, atsakovės įrengtus jai (ieškovei) priskirtoje pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo atskirai valdyti, naudotis ir disponuoti dalyje, pažymėtoje indeksu „C“, žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), atsakovei nurodytu terminu neišsikėlus vamzdžių, skirti atsakovei 100,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, priteisti iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

61.1.

7Savo reikalavimus grindė tuo, kad šalys yra nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), bendrasavininkės – S. L. priklauso ¾ dalys, o L. V. – ¼ dalis turto. Kreipėsi į atsakovę dėl minėto turto naudojimosi tvarkos nustatymo ar atsidalinimo, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Tarp jų yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe, mano, kad vienintelis realus būdas išspręsti šią ginčo situaciją – atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nekilnojamojo turto registre ginčo turto kadastriniai duomenys yra pasikeitę ir neatitinka faktinių duomenų, prašoma atidalinti pagal UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kuris atitinka esamus kadastrinius duomenis. Ji pasiūlė projektą patikslinti, jeigu atsakovė užtikrintų matininko patekimą į pastarosios valdomą nuosavybės dalį, kadangi atsakovės valdomoje dalyje yra pasikeitimų, tačiau atsakovė ir šį jos siūlymą ignoravo. Taip pat nurodė, kad šalių 2014 m. rugpjūčio 26 d. susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo buvo nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarka. Nepaisydama šio susitarimo atsakovė įrengė vamzdžius žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „C“. Vilniaus rajono PK atsakovei buvo surašęs administracinio nusižengimo protokolą dėl šio pažeidimo, tačiau atsakovė iki pat šiol nėra pašalinusi šio pažeidimo padarinių – vamzdžių neiškėlė.

82.

9Atsakovė L. V. atsiliepime į ieškinį prašė teismui tenkinus ieškovės prašymą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės – atidalinti pagal jos (atsakovės) siūlomą variantą, kitoje dalyje ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

102.1.

11Nurodė, jog gyvena ginčo name palėpėje (mansardoje) jau 8 metus po to, kai ieškovės buvo išvaryta iš kitų patalpų. Tuo metu palėpė (mansarda) nebuvo tinkama gyventi, todėl minėtas patalpas atsakovė įsirengė, kad būtų tinkamos gyventi. Ieškovės pateiktas atidalijimo planas neatitinka nuo 2011 m. šalių faktiškai naudojamų patalpų, tad prašo atidalinti pagal jos į bylą pateiktą planą, t. y. pagal šiuo metu faktiškai šalių užimamas patalpas. Taip būtų išlaikytas ir patalpų „vertingumo“ balansas, nes rūsio patalpos mažiau „vertingos“, nei gyvenamosios patalpos pastogėje, o šios, savo ruožtu, mažiau „vertingos“, nei gyvenamosios patalpos 1 aukšte. Į rūsio patalpas apskritai negali patekti, nes jos iš atsakovės pusės įėjimo yra užmūrytos. Teigia, kad ieškovės siūlomas atidalijimo variantas yra negalimas dar ir dėl to, jog jis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Priestatą įsirengė su ieškovės sutikimu. Pažymėjo ir tai, kad namo vidaus išplanavimo pakeitimai padaryti tik ieškovės šiuo metu naudojamose patalpose. Ieškovės nuosavybės teisė į tą žemės sklypo dalį, kurioje pakloti atsakovės vamzdžiai, nėra nustatyta. Jokių trukdymų naudotis savo žemės sklypo dalimi ieškovei nėra daroma. Vamzdžiai pakloti 1,5 – 2 m gylyje ir „antžeminiai“ veiklai visiškai netrukdo. Vamzdžiai pakloti nepažeidžiant asfaltuoto įvažiavimo, greta ieškovės vamzdžių. Teismui tenkinus šį ieškovės reikalavimą, visa atsakovės 4 asmenų šeima liktų be nuotekų ir vandentiekio, o vietinio vandentiekio ir kanalizacijos jie negalės įsirengti, nes esant šalia magistraliniam vandens ir nuotekų tinklams, teisės aktai draudžia įsirengti vietinius tinklus. Nesutiko su ieškovės reikalavimu skirti atsakovei baudą, nes tokie klausimai yra sprendžiami vykdymo stadijoje.

123.

13Trečiasis asmuo – VĮ „Registrų centras“ atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad inžineriniai tinklai, esantys šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), registre neįregistruoti. Ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenys buvo nustatyti 1995 m. gegužės 25 d., tikslinti 1999 m. balandžio 30 d. Teigia, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre yra paviešinti neaktualūs gyvenamojo namo kadastro ir registro duomenys, t.y. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikta aktuali gyvenamojo namo kadastro duomenų byla, gyvenamojo namo statybos darbų teisėtumą patvirtinantys dokumentai bei dokumentas, kuriame būtų nurodyta kiekvieno iš bendraturčio nuosavybės teise valdoma gyvenamojo namo dalis. Esant tokiai situacijai, mano, kad ieškovės ieškinys dėl turto atidalijimo negali būti tenkinamas. Be to, nurodė, kad teismui tenkinus šį reikalavimą, ieškovė vis tiek nepasiektų pageidaujamo rezultato, nes Nekilnojamojo turto kadastre atskira patalpa galės būti registruota tik tuomet, kai bus nustatyti viso gyvenamojo namo kadastro duomenys, atnaujinta viso namo kadastro duomenų byla ir šie duomenys bus įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

144.

15Vilniaus rajono savivaldybės administracija byloje pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad šalių komunikacijoms statyti statybos leidimas nereikalingas; šalys turėjo tarpusavyje pasirašyti rašytinį susitarimą dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo komunikacijų įrengimo jų bendrąja nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Jeigu atsakovė iškels savo komunikacijas (pakeičiant jų išdėstymą sklype) iš žemės sklypo, atsakovei iš bendrovės papildomų prisijungimo sąlygų nereikės, o ieškovė galės naudotis bendrovės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Dėl turto atidalinimo iš esmės išdėstė tik teisės aktus, reglamentuojančius šį klausimą, tačiau aiškios išvados nagrinėjamu klausimu (pvz., ar pagal šalių siūlomus atsidalinimo variantus gali būti suformuojami du atskiri objektai ir pan.) savo kompetencijos ribose nepateikė.

165.

17Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas) pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad tiek pagal ieškovės S. L. pateiktą UAB „Vilniaus geodezijos linija“ parengtą planą, tiek ir pagal atsakovės L. V. 2018 m. lapkričio 12 d. pateiktą atidalijimo variantą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės šalims priklausantį gyvenamąjį namą negalima, nes jie neatitinka teisės aktų reikalavimų. Dėl nuotekos tinklų nurodyta, kad ginčo sklype paklotas nuotekų šalinimo tinklas nesudėtingas inžinerinis statinys, kurio statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau vykdant statybos darbus privalomas žemės sklypo bendrasavininko sutikimas.

186.

19Atsakovė L. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jai ir ieškovei S. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), viralinės, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), ir garažo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), naudojimosi tvarką, kuri nurodyta priešieškinyje, priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau 2019 m. birželio 3 d. pateikė teismui pranešimą dėl priešieškinio atsisakymo.

20II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

217.

22Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. sprendimu nusprendė atsakovės L. V. atsisakymą nuo priešieškinio priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti, o ieškovės S. L. ieškinį atmesti. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės S. L. 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės L. V. naudai bei grąžino atsakovei L. V. 52,26 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

238.

24Teismas nustatė, kad ieškovei S. L. ir atsakovei L. V. bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2371 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) Ieškovei priklauso ¾ dalys, o atsakovei – ¼ dalis šio turto. Šalys 2014 m. rugpjūčio 26 d. yra sudariusios susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Tokiomis pačiomis dalimis minėtu adresu priklauso ir ginčo gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), taip pat kiti statiniai. Jokios oficialios naudojimosi tvarkos šiam turtui nėra nustatyta. Šiuo metu ieškovė faktiškai naudojasi namo pirmu aukštu, o atsakovė – antru aukštu (mansarda, pastoge). Ieškovė ir atsakovė yra mama ir dukra, šalių tarpusavio santykiai yra ypač konfliktiški.

259.

26Pasisakydamas dėl reikalavimo atidalinti turtą teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog gyvenamojo namo kadastro duomenys buvo nustatyti 1995 m. balandžio 28 d., o tikslinti 1999 m. balandžio 30 d., tačiau šiuo metu minėto turto kadastro duomenys natūroje yra pasikeitę – atsakovė yra prisistačiusi priestatą, o ieškovė taip pat yra prisistačiusi verandą, be to, yra pertvarkiusi savo vidines patalpas. Šių pakeitimų šalys nėra įregistravusios, tuo tarpu šalys prašo atidalinti bendrą turtą pagal 1999 m. balandžio 30 d. nustatytus gyvenamojo namo kadastro duomenis, t. y. pagal šiuo metu jau neaktualius gyvenamojo namo kadastro duomenis.

2710.

28Teismo vertinimu, šioje situacijoje tenkinus reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šalys vis tiek nepasiektų pageidaujamo rezultato, kadangi Nekilnojamojo turto kadastre atskira patalpa galės būti įregistruota tik tuomet, kai bus nustatyti viso gyvenamojo namo kadastro duomenys, atnaujinta viso gyvenamojo namo kadastro duomenų byla (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 24 punktas). Vėliau šalims įregistravus aktualius ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenis, įskaitant nuosavybės teisės dalių pasikeitimą VĮ „Registrų centras“, jų bendro turto atidalijimo variantas, jeigu jis būtų patvirtintas pagal ieškovės ar atsakovės šiuo metu siūlomus planus, nebeatitiktų aktualių turto kadastro duomenų, tad vėlgi negalėtų būti įgyvendintas ir šalys savo tikslų nepasiektų.

2911.

30Teismas pažymėjo, kad atsakovė neigė, kad ji atsisakė įsileisti į savo valdomą dalį, tai tvirtino ir teismo posėdžio metu. Ieškovė realiai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad teisminio nagrinėjimo metu būtų bandžiusi patekti į atsakovės valdomą namo dalį tikslu atlikti kadastrinius matavimus, o pastaroji būtų atsisakiusi ją įleisti. Tad nebuvo jokio pagrindo tenkinti procesinį prašymą įpareigoti atsakovę užtikrinti matininko patekimą į jos valdomą bendros dalinės nuosavybės (gyvenamojo namo) dalį tikslu atlikti kadastrinius matavimus.

3112.

32Teismas papildomai nurodė, jog ieškovė siūlo namo rūsio vieną patalpą, plane pažymėtą R1, priskirti atsakovei, tačiau jokio patekimo į šią patalpą nėra numatyta. Tai reikštų, kad atsakovė realiai šia patalpa negalėtų naudotis, o norint, kad šia patalpa būtų galima naudotis, atsakovė turi įsirengti įėjimą. Namo pirmo aukšto kai kurias patalpas, plane pažymėtas 1-1, 1-2 ir 1-9, ieškovė siūlo atidalinti taip, kad jos atitektų abiem šalims, tačiau jos būtų neatskirtos jokiomis sienomis. Kadangi atidalijus bendrą turtą yra suformuojami du atskiri nekilnojamojo turto objektai, tad atskyrimas vis tiek turėtų būti padarytas, neaišku, kas tą turėtų padaryti ir pan. Tai vėlgi lemtų galimus naujus ginčus tarp šalių. Ieškovė namo pastogės vieną patalpą, plane pažymėtą 1-14, prašo atidalinti jai, tačiau patekimo į šią patalpą taip pat nėra numatyta. Bet kokiu atveju akivaizdu, kad ieškovei siekiant naudotis minėta patalpa, ji turėtų įgyvendinti statytojo teises ir įsirengti patekimą (laiptus ar pan.) į šią patalpą. Taigi, teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog jos siūlomas variantas gali būti įgyvendinamas.

3313.

34Papildomai pasisakydamas dėl atsakovės pasiūlyto turto atidalijimo varianto teismas nurodė, kad teikiamas atidalinimo planas (projektas) turi būti parengtas kvalifikuoto specialisto (architekto ar pan.), turi atitikti teisės aktams keliamus reikalavimus, o iš atsakovės pateikto plano nėra aišku, kas jį rengė, kokia asmens kvalifikacija, kada ir pan. Teismui susidarė įspūdis, kad jis yra „pabraižytas“ (parodant naudojamas dalis ant registruoto oficialaus patalpų plano) pačios atsakovės, todėl sprendė, jog toks planas nėra tinkamas bendro turto atidalinimui. Atsakovės teikiamas siūlomas planas taip pat neatitinka šalių turimų nuosavybės teisės dalių. Atsakovė, beje kaip ir ieškovė, nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jos siūlomas variantas atitinka Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento ir kitų teisės aktų nuostatas. Teismas buvo pasiūlęs šalims pateikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įgaliotų tarnautojų pažymas (ar kitokio pobūdžio dokumentą, kuriame būtų išreikšta specialistų nuomonė) apie jų (šalių) siūlomų bendro turto atidalinimo variantų tinkamumą, t. y. apie galimybę naujai suformuotus objektus naudoti pagal paskirtį ir pan.; ar kitus duomenis pagrindžiančius nurodytas svarbias bylai aplinkybes, tačiau šalys tokių duomenų, t.y. apie jų projektų atitikimą teisės aktų reikalavimams, nepateikė.

3514.

36Pasisakydamas dėl reikalavimo išsikelti vamzdžius teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 6 d. administracinio nusižengimo protokolo ir kitos su tuo susijusios medžiagos matyti, kad jis buvo surašytas ne atsakovei L. V., o A. V.. Be to, pažeidimo esme nurodyta tai, kad A. V. vykdydamas savo tariamą teisę, be žemės sklypo savininko sutikimo, ne savo žemės valdoje, neturėdamas leidimo iškasė tranšėją kanalizacijai tiesti. Taigi, iš esmės buvo nubaustas už tranšėjos iškasimą, o ne už nuotekų šalinimo tinklų, kaip ieškovė teigia – „vamzdžių“ įrengimą. Antra vertus, duomenys nurodyti labai abstrakčiai, pvz., ne „savo valdoje“, nėra jokių duomenų apie realią nuotekų šalinimo tinklų buvo vietą natūroje, nepridėtas joks planas, kuris leistų identifikuoti jų tikslią buvimo vietą, ir pan. Tad šie duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad atsakovė savo nuotekų šalinimo tinklus tikrai įsirengė ieškovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C“. Teismas taip pat nesutiko, kad ieškovės teiginius patvirtina institucijų išvados. Iš pateiktų išvadų ir prie jų pridėtų dokumentų nėra galimybės identifikuoti nuotekų šalinimo tinklų realią buvimo vietą natūroje šalims priklausančiame žemės sklype. Iš topografinės medžiagos ir kitų duomenų iš esmės matyti tik tinklo išsidėstymas iki šalims priklausančio žemės sklypo ribos, tuo tarpu vidaus tinklo (ginčo žemės sklype) išsidėstymo nėra nurodyta. Teismas sprendė, jog pagrindo išvadai, kad iš karto šalia asfaltuoto kelio esantys atsakovės nuotekų šalinimo tinklai yra tikrai žemės sklypo dalyje, kuri plane pažymėta indeksu „C“, nėra.

3715.

38Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, net ir laikant, kad atsakovės įrengtas nuotekų šalinimo tinklas yra sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „C“, priskirtoje naudotis ieškovei, o atsakovė tai padarė be ieškovės sutikimo, tačiau byloje nenustačius realaus ieškovės teisių ir interesų pažeidimo (vien tai, kad galimai padarytas statybos teisės aktų pažeidimas – įrengiant tinklus bendrasavininkio sutikimo neturėjimas, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai pažeidžia savininko teises) – vis tiek nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus. Ieškovė savo teises galėtų ginti kitais teisės gynimo būdais, pvz., įtvirtintu CK 4.103 straipsnyje ar pan., tačiau šiuo atveju negatorinių reikalavimų tenkinimui nėra visų būtinų sąlygų.

39III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

4016.

41Apeliaciniu skundu apeliantė S. L. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4216.1.

43Nors ieškovė jau pradiniame ieškinyje nurodė priežastis, dėl kurių ji negalėjo parengti tinkamo projekto, ir pačiame ieškinyje pateikė prašymą įpareigoti atsakovę L. V. užtikrinti matininko patekimą į jos valdomą bendrosios dalinės nuosavybės dalį tikslu atlikti kadastrinius matavimus, šį ieškovės prašymą teismas atmetė jau parengiamajame posėdyje (iš esmės nuo to momento tolesnis bylos nagrinėjimas neteko prasmės). Atsakovė teigė, jog neva ji nesupratusi, kas mokės už tokius kadastrinius matavimus, todėl atsisakiusi. Be to, byloje yra pateiktas matininko A. S. 2018 m. rugsėjo 10 d. raštas, kuriame jis nurodė, kad jis 2018 m. rugsėjo 10 d. 15.30 val. atvykęs atlikti kadastrinių matavimų, tačiau atsakovė jo neįsileido į jos valdomas namo dalis, todėl jis neturi galimybės atlikti kadastrinius matavimus. Atsakovė ir jos atstovas kategoriškai prieštaravo prašymui atlikti kadastrinius matavimus ir parengiamojo posėdžio metu.

4416.2.

45Ginčas dėl aktualių kadastro duomenų įregistravimo VĮ „Registrų centras“ tarp šalių nėra kilęs – tokių aktualių duomenų iš viso nėra. Gali būti, kad turėta omeny, kad turi būti atskiras teismo procesas dėl leidimo atlikti kadastrinius duomenis, ir atskiras procesas (vėliau) – dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Mano, kad toks proceso skaidymas ir ilginimas pažeistų proceso operatyvumo principus.

4616.3.

47Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad vamzdžiai įrengti būtent ieškovei priskirtoje atskirai valdyti, naudotis ir disponuoti žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „C“. Priešinga atsakovės atstovo pozicija, išreikšta tik paskutiniame 2019 m. birželio 27 d. teismo posėdyje, niekaip negalėjo paneigti atsakovės ankstesnių faktų pripažinimo.

4816.4.

49Jei tranšėja būtų iškasta žemės sklypo „D“ dalyje, kuria naudotis priskirta ir A. V. sutuoktinei atsakovei L. V., administracinė atsakomybė jam nebūtų atsiradusi atsakovei L. V. patvirtinus, kad A. V. turėjo jos sutikimą. Taigi, ir nesant 2017 m. gruodžio 6 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytos tikslios tranšėjos vietos, aišku, kad ji buvo nutiesta būtent ieškovei priskirtoje žemės sklypo dalyje.

5016.5.

51Prie Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išvados pridėtoje vamzdynų tinklų topografinėje medžiagoje matosi, kad vamzdynas prijungtas statmenai namui, todėl gali būti tik žemės sklypo „C“ dalyje.

5216.6.

53Vamzdžių įrengimas be jos sutikimo apriboja ieškovės nuosavybės teises valdyti ir naudotis šia žemės sklypo dalimi: sodinti toje vietoje želdinius, įrengti įrenginius ir pan., ir tai nėra vienkartinis nuosavybės teisių apribojimas – galimi ir avarijų ar eksploatacinių – priežiūros darbų atvejai. Atsakovė pilnai galėjo nusitiesti vamzdžius per jai priskirtą žemės sklypo dalį. Pasinaudojimas kito asmens nuosavybe siekiant sutaupyti ar patogumo požiūriu niekaip negali būti pateisinamas, juo labiau ginamas toks nuosavybės teisių pažeidimas.

5416.7.

55Bylą nagrinėjęs teisėjas sistemingai demonstravo akivaizdų šališkumą ir neobjektyvumą, netgi priešiškumą ieškovei ir jos atstovui, tuo tarpu ne kartą pagelbėjo atsakovei ir jos atstovui. Teisėjas savo iniciatyva nustatė atsakovei naują 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, tuo leisdamas atsakovei išvengti atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikimo neigiamų procesinių pasekmių, taip pat tuo sudarė galimybę atsakovei pateikti papildomus įrodymus. Teisėjas rekomendavo atsakovei reikšti priešieškinį, replikavo bei išreiškė iš esmės neigiamą požiūrį į ieškovę, jos atstovą ir jos pareikštą ieškinį. Neišnagrinėjęs bylos, jau iš anksto nustatė, kad „vamzdžio keli metrai jokios žalos nedaro“, teisėjas nesilaikė įstatymų reikalavimų, netinkamai vadovavo procesui etc.

5617.

57Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją atsakovai grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5817.1.

59Byloje pakanka įrodymų, kad kadastriniai matavimai neatitinka realios faktinės situacijos ir apeliantės naudojamose patalpose. Apeliantė 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad „palėpės patalpa nesinaudosiu“ (atstovas prašo jai priskirti dalį palėpės), jeigu eis į rūsį per mano patalpas, aš gyventi negalėsiu“ (atstovas dalį rūsio patalpų siūlo priskirti atsakovei ir įėjimas į rūsio patalpas – tik per ieškovės patalpas), atsakovei „du kambariai 2 aukšte lieka“, t. y. apeliantė dėl patalpų atidalijimo turi kitą nuomonę, nei jos atstovas.

6017.2.

61Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog techniškai ir procedūriškai jos siūlomas variantas gali būti įgyvendinamas. Teismas adekvačiai įvertino susiklosčiusią situaciją, nurodydamas, kad tenkinus ieškinį tarp savininkų galimai būtų sukurti dar sudėtingesni teisiniai santykiai. Nebūtų įgyvendinti proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principai.

6217.3.

63Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ji neatsisakė įsileisti į savo valdomą namo dalį, jog ieškovė realiai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad teisminio nagrinėjimo metu būtų bandžiusi patekti į atsakovės valdomą namo dalį, tikslu atlikti kadastrinius matavimus, o pastaroji būtų atsisakiusi ją įleisti.

6417.4.

65Vamzdžiai įrengti po asfaltuoto kelio, kuris yra „D“ sklypo dalyje, riba, dėl paprastos priežasties – kad nereikėtų ardyti asfalto, o „D“ sklypo dalimi, pagal nustatytą tvarką, naudojasi kartu su apeliante. Tačiau, nepaisant to, kad „D“ sklypo dalimi naudojasi kartu su apeliante, jos sutikimą buvo gavę. Minėta „problema“ atsirado tada, kada apeliantę informavo, jog jai vamzdžių savo sąskaita neties. Jokių trukdymų naudotis savo žemės sklypo dalimi apeliantė neturi. Vamzdžiai pakloti 1,5 – 2 metrų gylyje, ir „antžeminei“ veiklai visiškai netrukdo. Per visą teismo procesą nei apeliantė, nei jos atstovas negebėjo paaiškinti kokiu būdu apeliantei „trukdo” vamzdžiai bei kaip, konkrečiai, pažeidžiamos apeliantės teisės.

6617.5.

67Byloje nėra jokių duomenų apie realią nuotekų šalinimo tinklų buvo vietą natūroje, nepridėtas joks planas, kuris leistų identifikuoti jų tikslią buvimo vietą, ir pan. Tad šie duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad atsakovė savo nuotekų šalinimo tinklus tikrai įsirengė ieškovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C“.

6818.

69Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

72Apeliacinis skundas netenkintinas.

7319.

74Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7520.

76Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

7721.

78Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jo skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką. Pvz., įstatymo nenustatyta, koks procesinis dokumentas turi būti priimamas pranešėjui nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo ar dėl kitų priežasčių perdavus bylą iš vieno pranešėjo kitam pranešėjui, todėl tokiais atvejais yra svarbu, ar kolegiją sudarė, jos pirmininką ir pranešėją paskyrė CPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismo pareigūnai laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo tvarkos (CPK 62 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002). Taigi, apeliantė nurodydama, jog bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, iš esmės nurodo absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad byla išnagrinėta šališko teisėjo, t. y. neteisėtos sudėties teismo.

7922.

80Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo šališkumo. Pateiktų išaiškinimų pagrindu teismo nešališkumo klausimu remiasi kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010, 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2009, 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007 ir kt.).

8123.

82Teisėjų kolegija negali sutikti su argumentais, jog teisėjas sistemingai demonstravimo šališkumą ir neobjektyvumą, ar buvo neobjektyvus bei šališkas. Skundžiamu teismo sprendimu buvo atmesti ne tik ieškovės ieškinio reikalavimai, tačiau taip pat nurodyta, kad ir atsakovės siūlomas atidalijimo variantas nėra tinkamas (pažymėtina, kad ir priešieškinis galiausiai nebuvo net nagrinėtas iš esmės, priėmus atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio), atsakovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas tik iš dalies, kiekvieną sprendime padarytą išvadą teismas išsamiai argumentavo ir iš skundžiamo teismo sprendimo negalima daryti išvados, kad teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentus, juos ignoravo, pernelyg didelę reikšmę suteikė atsakovės nurodytoms aplinkybėms ir pan. Pažymėtina ir tai, kad teismas tiek ieškovei, tiek atsakovei ne kartą siūlė pagrįsti savo reikalavimus, pateikti dokumentus apie siūlomų atidalijimo variantų tinkamumą, šiuo klausimu priėmė, pavyzdžiui, 2019 m. vasario 19 d. nutartį. Tai, kad teismas bylos nagrinėjimo metu priėmė vienokius ar kitokius atsakovei palankius procesinius sprendimus, vienu ar kitu klausimu išsakė savo poziciją nereiškia, kad teismas netinkamai vadovavo procesui, iš anksto pasisakė apie bylos nagrinėjimo baigtį, pažeidė šalių rungimosi principą ar išreiškė priešiškumą ieškovei ir jos atstovui. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad ginčo šalys yra motina ir dukra, šalių santykiai itin konfliktiški, t. y. akivaizdu, kad teisme buvo nagrinėjamas socialine prasme jautrus ginčas, todėl tai, kad teismas nurodė tam tikrus pastebėjimus, susijusius su ieškovės S. L. pozicija, jos atstovavimo tinkamumu žmogiškai yra pateisinama, juolab, kad išsakytos pastabos jokiu būdu neleidžia spręsti, kad teismas buvo išskirtinai palankus atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismas tiesiog vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir savo vidiniu įsitikinimu.

8324.

84Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad teisėjo nušalinimo klausimas byloje jau buvo spręstas, ir net du kartus. Ieškovės atstovas dar 2018 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui rašytinį pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, kuris iš esmės buvo grindžiamas teisėjo priimtais procesiniais spendimais bei atliktais procesiniais veiksmais. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės atstovo pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo netenkino. 2019 m. sausio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas žodžiu pareiškė nušalinimą teisėjui dėl teisėjo atliktų procesinių veiksmų, o Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės pavaduotoja 2019 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės atstovo žodinio pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo netenkino. Be to, bylą nagrinėjusio teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovės atstovui paskirta bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, o 2019 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovės atstovo prašymas panaikinti paskirtą baudą netenkintas. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-811-619/2019, spręsdamas nutarčių dėl baudos paskyrimo ir jos nepanaikinimo teisėtumo klausimą, nutartimi sumažindamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi advokatui T. J. paskirtą baudą iki 200,00 Eur, laikė, jog apeliantas, bylą nagrinėjančiam teisėjui pareikšdamas pakartotinį nušalinimą, kurio pagrindu vėl nurodė bylos nagrinėjimo metu teisėjo atliktus įstatyme nustatytus procesinius veiksmus ir priimtus tarpinius procesinius sprendimus, elgėsi nesąžiningai, t. y. pareiškė aiškiai nepagrįstą nušalinimą ir taip procesine nušalinimo teise naudojosi ne pagal paskirtį.

8525.

86Iš bylos duomenų matyti, jog apeliaciniame skunde dar kartą nurodomi iš esmės identiški, deklaratyvūs ir nepagrįsti teiginiai apie teisėjo šališkumą ir palankumą atsakovei. Apeliantei jau trečią kartą šios civilinės bylos nagrinėjimo metu keliant tapatų klausimą dėl teismo sudėties teisėtumo, nepateikiant jokių pagrįstų ir įtikinamų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti teismo objektyvumu ir nešališkumu, teisėjų kolegija nemato pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta neteistos sudėties teismo, jog egzistavo teisėjo šališkumas subjektyvia ar objektyve prasme.

8726.

88Vertinant materialiuosius ieškinio reikalavimus nustatyta, jog ieškovei S. L. ir atsakovei L. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ( - ) esantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ). Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), bei kiti statiniai (dėl kitų statinių atidalijimo reikalavimai byloje nebuvo keliami, o atsakovė priešieškinio, kuriame buvo keliamas reikalavimas dėl naudojimosi šiais daiktais tvarkos nustatymo, atsisakė). Ieškovei S. L. priklauso ¾ dalys, o atsakovei L. V. – ¼ dalis šio turto. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina ir tai, kad šalys 2014 m. rugpjūčio 26 d. yra sudariusios susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

8927.

90Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas).

9128.

92Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis suformuota teismų praktika, tais atvejais, kai bendraturtis siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrai su kitais asmenimis (asmeniu) priklausančius pastatus (gyvenamąjį namą ir kt.), teismui turi būti pateiktos ne tik minėtų pastatų kadastrinių matavimų bylos, bet ir gyvenamojo namo ir/ar kitų statinių atidalinimo projektas, atitinkantis įstatymų reikalavimus, suderintas su valstybinėmis pastatų projektavimą ir statybų priežiūrą atliekančiomis institucijomis, iš kurio būtų aišku, kokias konkrečiai pastatų dalis (atsiras patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas atitinkamais indeksais, nurodant jų plotą ir kitus duomenis) prašo atsidalinti sau natūra vienas iš bendraturčių, o kokias – paskirti kitam bendraturčiui (bendraturčiams), t.y. kokios konkrečios pastatų dalys tenka bendraturčiams, koks konkrečiai jų dydis, išsidėstymas ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Teismas pažymi, kad siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, LR Statybos įstatymo bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, taip pat turi būti išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų ir kt.) klausimai, t. y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros.

9329.

94Pirmosios instancijos teismas itin detaliai išnagrinėjo S. L. ir L. V. reikalavimus bei atsikirtimus dėl šalims priklausančio gyvenamojo namo, kurio pirmu aukštu faktiškai naudojasi ieškovė, o mansarda ir pastoge – atsakovė, atidalijimo.

9530.

96Kaip nustatė ir bylą nagrinėjęs teismas, byloje esantys duomenys iš tiesų patvirtina, kad nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti gyvenamojo namo duomenys skiriasi nuo faktinės situacijos. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė yra persitvarkiusi vidines gyvenamojo namo patalpas, pastačiusi verandą, o atsakovė – pastačiusi priestatą, bei kad šalys šių pakeitimų nėra įregistravusios. Todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės apskritai negali būti tenkinamas nei pagal ieškovės, nei pagal atsakovės atidalijimo variantus, o šią išvadą motyvavo remdamasis tiek teismų praktika, tiek teisės aktų nuostatomis.

9731.

98Taip pat yra pagrindas sutikti su teismo argumentu, kad šalys visų pirma turi išsispręsti klausimą (ginčą) dėl aktualių kadastro duomenų įregistravimo VĮ „Registrų centras“, taip pat dėl nuosavybės teisės dalių pasikeitimo, t. y. sumažėjimo ar padidėjimo, ir tik tuomet spręsti klausimą dėl bendro turto atidalijimo. Tuo tarpu pareikštu ieškiniu iš esmės nebuvo reiškiami jokie reikalavimai dėl nuosavybės teisės dalių pasikeitimo bendrojoje dalinė nuosavybėje, nors faktiškai, kaip jau minėta, pastačius verandą, priestatą, pertvarkius vidines patalpas faktinė situacija yra pasikeitusi. Nėra aišku, ar buvo sukurti nauji nekilnojamojo turto objektai, ar jie priklauso vienai ar kitai šaliai, ar yra bendroji dalinė šalių nuosavybė pagal CK 4.77 straipsnio nuostatas. Šalys nesiremia aktualiais kadastriniais matavimais, nors tai ir yra būtina siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

9932.

100Nagrinėjamu atveju taip pat yra pagrindas sutikti su tuo, kad pagal byloje esančius atidalijimo variantus turto atidalinti nebuvo galima, kadangi ieškovės pateiktas atidalijimo planas neatitinka faktinio naudojimo, o atsakovės siūlytas atidalijimo planas nėra tinkamas turto atidalijimui. Sprendime pagrįstai nurodyta, kad pagal S. L. siūlomą variantą į rūsio patalpą R1 atsakovei nėra numatytas patekimas, dalis patalpų palikti bendram naudojimui, į pastogės patalpą 1-14 pačiai ieškovei nenumatytas patekimas, tuo tarpu atsakovės planas turėtų būti parengtas specialisto, atitikti teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su argumentu, kad šalys nėra pateikusios jokių duomenų, kad jų siūlomi atidalijimo variantai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų bei kitų teisės aktų nuostatas.

10133.

102Taigi, iš pirmosios instancijos teismui pateiktų turto atidalijimo variantų nebuvo galima spręsti, kad jais nebus pažeisti protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principai, o tarp šalių nekils dar didesnių konfliktinių situacijų.

10334.

104Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės sutinkama su tuo, kad ieškovė nepateikė tinkamo atidalijimo projekto, teigiant, jog jau pradiniame ieškinyje nurodė priežastis, dėl kurių to padaryti negali. Apeliantė skunde nurodė, kad teismui netenkinus prašymo įpareigoti atsakovę L. V. užtikrinti matininko patekimą į jos valdomą bendrosios dalinės nuosavybės dalį tikslu atlikti kadastrinius matavimus, tolesnis bylos nagrinėjimas iš esmės neteko prasmės.

10535.

106Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tuo, kad būtent teismo veiksmai lėmė situaciją, kuomet bylos nagrinėjimas, pasak apeliantės, neteko prasmės (nors pati apeliantė ir bylinėjosi toliau).

10736.

108Pirmiausiai pažymėtina, kad savo pažeistų teisių gynimo veiksmų eiliškumas, ieškinio reikalavimų tinkamas suformulavimas, įrodymų teikimas priklauso tik nuo pačios apeliantės, bet ne nuo teismo, todėl pati apeliantė neabejotinai galėjo kreiptis į teismą jau išsprendus klausimą dėl aktualių gyvenamojo namo kadastro duomenų įregistravimo, o ne iš esmės siekti išplėsti ginčo ribas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad pati apeliantė sutinka, jog kreipėsi į teismą neturėdama tinkamo nekilnojamojo turto atidalijimo plano. Tuo tarpu civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi apeliantei pačiai pripažįstant, jog ji neturėjo tinkamo ginčo gyvenamojo namo atidalijimo plano, negalima spręsti, kad ieškinio reikalavimai dėl ginčo gyvenamojo namo atidalijimo buvo įrodyti, ir juos tenkinti buvo pagrindas.

10937.

110Antra, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko beveik metus laiko, todėl teismo procesinis sprendimas atmesti ieškovės atstovo prašymą įpareigoti atsakovę leisti matininkui patekti į jos valdomo turto dalį tikslu atlikti kadastrinius matavimus, nepaneigė apeliantės galimybės tokius prašymus teikti pakartotinai, skųsti teismo procesinius sprendimus, inicijuoti civilinę bylą dėl kadastro duomenų tikslinimo, vėliau prašyti nagrinėjamas bylas sujungti ar pan.

11138.

112Trečia, atsakovė neigia, kad būtų atsisakiusi įsileisti matininką atlikti kadastrinius matavimus. Pati apeliantė atsisakymą grindžia iš esmės tik pačios samdyto matininko A. S. 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu, kuriame nurodoma, jog atsakovė nepanoro įsileisti į jai priklausančias pastato dalis, ir atsakovės pasisakymais teisme. Tuo tarpu, pavyzdžiui, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris patvirtintų atsakovės atsisakymą įsileisti matininką jai faktiškai esant patalpose, ar kitų pakankamų įrodymų byloje nepateikė. Be to, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė būtų sutikusi su apeliantės pasamdyto matininko atliktais matavimais, kadangi šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl apeliantės samprotavimus apie tikėtiną galimybę išspręsti ginčą teismui įpareigojus atsakovę įsileisti matininką, nagrinėjamu atveju iš esmės galima laikyti tik prielaidomis.

11339.

114Įvertinus nurodytas aplinkybes, pagrindo spręsti, kad būtent bylą nagrinėjusio teismo veiksmai lėmė, kad apeliantė nepateikė tinkamo ginčo gyvenamojo namo atidalijimo projekto yra nepagrįsti bei atmestini.

11540.

116Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys 2014 m. rugpjūčio 26 d. sudarė susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), unikalus Nr. ( - ), naudojimosi tvarkos, o pagal šį susitarimą apeliantė naudojasi žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtomis indeksais „A“, „B“, „C“ ir „F“, o atsakovė – dalimi žymima indeksu „E“, tuo tarpu žemės sklypo dalis, žymima indeksu „D“ pagal šalių susitarimą naudojama bendrai. Nors apeliantė nagrinėjamoje byloje ir siekė įrodyti, kad atsakovė įsirengė nuotekų šalinimo vamzdžius po žeme būtent atsakovei priskirtoje žemės sklypo „C“ dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nurodyti teiginiai yra neįrodyti.

11741.

118Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

11942.

120Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sutinka su sprendimo motyvais, kad tai, jog atsakovės sutuoktinis A. V. buvo nubaustas už tranšėjos iškasimą kanalizacijai tiesti ne savo valdoje (2017 m. gruodžio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas), neįrodo, kad atsakovė nuotekų šalinimo tinklus galiausiai ir įsirengė žemės sklypo dalyje, žymimoje indeksu „C“, kadangi protokole padarytas pažeidimas iš tiesų nurodomas abstrakčiai, nenurodoma, kurioje konkrečiai žemės sklypo vietoje buvo kasama tranšėja, prie protokolo nepridėtas joks žemės sklypo planas. Tranšėjos kasimas tam tikroje vietoje iš tiesų nerodo, kad faktiškai vamzdžiai būtent toje vietoje ir buvo nutiesti (pažymėtina, kad neabejotinai įmanoma ir apeliantės nurodoma faktinė situacija, tačiau tokią faktinę situaciją turi patvirtinti byloje esančių įrodymų visetas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, skirtingai nei teigia apeliantė, nuotekų tinklo išsidėstymo pačiame šalims priklausančiame žemės sklype nerodo joks byloje esantis dokumentas, kadangi tinklų išsidėstymas topografinėje medžiagoje matomas tik jų išsidėstymas iki žemės sklypo ribos.

12143.

122Nurodytos aplinkybės iš tiesų sudarė pagrindą spręsti, kad nėra duomenų, jog atsakovė vamzdžius įsirengė būtent sklypo dalyje, žymimoje indeksu „C“, o ne dalyje, žymimoje indeksu „D“ (apeliantė neprieštaravo vamzdžių įrengimui šioje dalyje). Be to, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti ir su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad įrengtas nuotekų šalinimo tinklas pažeidžia apeliantės teises, kadangi šios aplinkybės taip pat neįrodytos. Byloje nėra duomenų, kad vamzdžių įrengimas trukdo apeliantei naudotis jos žemės sklypu (pažymėtina, kad vamzdžiai yra giliai po žeme, o apeliantė nurodo tik prielaidomis grįstus teiginius apie galimą avariją, ketinimus sodinti augalus sklypo dalyje), todėl teismas pagrįstai sprendė (apeliantės vertinimu vadovaudamasis prielaidomis), kad net ir laikant, jog atsakovės įrengtas nuotekų šalinimo tinklas yra sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „C“, o atsakovė tai padarė be S. L. sutikimo, tačiau byloje nenustačius realaus ieškovės teisių ir interesų pažeidimo (vien tai, kad galimai padarytas statybos teisės aktų pažeidimas – įrengiant tinklus bendrasavininkio sutikimo neturėjimas, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai pažeidžia savininko teises) – vis tiek nėra pagrindo tenkinti ieškovės negatorinius reikalavimus. Kartu kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog teismas šioje dalyje priėmė sąlyginį ar prielaidos grįstą sprendimą, kadangi teismas visų pirma sprendė, kad neįrodyta, jog nuotekų šalinimo vamzdžiai yra įrengti žemės sklypo dalyje žymimoje indeksu „C“, o antra nenustatė apeliantės teisių pažeidimo.

12344.

124Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

12545.

126Kartu teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12746.

128Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei S. L. jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė L. V. pateikė įrodymus, kad už suteiktas advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) turėjo 300,00 Eur išlaidų, kurios yra pagrįstos teismui pateiktais įrodymais, yra protingos, todėl priteistinos iš apeliantės atsakovei.

129Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

130Apeliantės (ieškovės) S. L. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

131Priteisti iš apeliantės S. L., asmens kodas ( - ) atsakovės L. V., asmens kodas ( - ) naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame procese.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė S. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti... 6. 1.1.... 7. Savo reikalavimus grindė tuo, kad šalys yra nekilnojamųjų daiktų,... 8. 2.... 9. Atsakovė L. V. atsiliepime į ieškinį prašė teismui tenkinus ieškovės... 10. 2.1.... 11. Nurodė, jog gyvena ginčo name palėpėje (mansardoje) jau 8 metus po to, kai... 12. 3.... 13. Trečiasis asmuo – VĮ „Registrų centras“ atsiliepime prašė bylą... 14. 4.... 15. Vilniaus rajono savivaldybės administracija byloje pateikė išvadas, kuriose... 16. 5.... 17. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 18. 6.... 19. Atsakovė L. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jai ir... 20. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 21. 7.... 22. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. sprendimu nusprendė... 23. 8.... 24. Teismas nustatė, kad ieškovei S. L. ir atsakovei L. V. bendros dalinės... 25. 9.... 26. Pasisakydamas dėl reikalavimo atidalinti turtą teismas pažymėjo, kad iš... 27. 10.... 28. Teismo vertinimu, šioje situacijoje tenkinus reikalavimą dėl atidalijimo iš... 29. 11.... 30. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neigė, kad ji atsisakė įsileisti į savo... 31. 12.... 32. Teismas papildomai nurodė, jog ieškovė siūlo namo rūsio vieną patalpą,... 33. 13.... 34. Papildomai pasisakydamas dėl atsakovės pasiūlyto turto atidalijimo varianto... 35. 14.... 36. Pasisakydamas dėl reikalavimo išsikelti vamzdžius teismas pažymėjo, kad... 37. 15.... 38. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, net ir laikant, kad atsakovės... 39. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 40. 16.... 41. Apeliaciniu skundu apeliantė S. L. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo... 42. 16.1.... 43. Nors ieškovė jau pradiniame ieškinyje nurodė priežastis, dėl kurių ji... 44. 16.2.... 45. Ginčas dėl aktualių kadastro duomenų įregistravimo VĮ „Registrų... 46. 16.3.... 47. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad vamzdžiai įrengti... 48. 16.4.... 49. Jei tranšėja būtų iškasta žemės sklypo „D“ dalyje, kuria naudotis... 50. 16.5.... 51. Prie Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išvados pridėtoje... 52. 16.6.... 53. Vamzdžių įrengimas be jos sutikimo apriboja ieškovės nuosavybės teises... 54. 16.7.... 55. Bylą nagrinėjęs teisėjas sistemingai demonstravo akivaizdų šališkumą ir... 56. 17.... 57. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. V. prašo apeliacinį skundą... 58. 17.1.... 59. Byloje pakanka įrodymų, kad kadastriniai matavimai neatitinka realios... 60. 17.2.... 61. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog techniškai ir... 62. 17.3.... 63. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ji neatsisakė... 64. 17.4.... 65. Vamzdžiai įrengti po asfaltuoto kelio, kuris yra „D“ sklypo dalyje, riba,... 66. 17.5.... 67. Byloje nėra jokių duomenų apie realią nuotekų šalinimo tinklų buvo... 68. 18.... 69. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimo į apeliacinį skundą... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 72. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 73. 19.... 74. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 75. 20.... 76. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 77. 21.... 78. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir atvejis, kai... 79. 22.... 80. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras... 81. 23.... 82. Teisėjų kolegija negali sutikti su argumentais, jog teisėjas sistemingai... 83. 24.... 84. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad teisėjo nušalinimo klausimas... 85. 25.... 86. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliaciniame skunde dar kartą nurodomi iš... 87. 26.... 88. Vertinant materialiuosius ieškinio reikalavimus nustatyta, jog ieškovei S. L.... 89. 27.... 90. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių... 91. 28.... 92. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis suformuota teismų praktika, tais... 93. 29.... 94. Pirmosios instancijos teismas itin detaliai išnagrinėjo S. L. ir L. V.... 95. 30.... 96. Kaip nustatė ir bylą nagrinėjęs teismas, byloje esantys duomenys iš tiesų... 97. 31.... 98. Taip pat yra pagrindas sutikti su teismo argumentu, kad šalys visų pirma turi... 99. 32.... 100. Nagrinėjamu atveju taip pat yra pagrindas sutikti su tuo, kad pagal byloje... 101. 33.... 102. Taigi, iš pirmosios instancijos teismui pateiktų turto atidalijimo variantų... 103. 34.... 104. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės sutinkama su tuo, kad... 105. 35.... 106. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tuo, kad... 107. 36.... 108. Pirmiausiai pažymėtina, kad savo pažeistų teisių gynimo veiksmų... 109. 37.... 110. Antra, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko beveik metus... 111. 38.... 112. Trečia, atsakovė neigia, kad būtų atsisakiusi įsileisti matininką atlikti... 113. 39.... 114. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pagrindo spręsti, kad būtent bylą... 115. 40.... 116. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys 2014 m. rugpjūčio 26 d.... 117. 41.... 118. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodinėjimo tikslas – teismo... 119. 42.... 120. Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sutinka su... 121. 43.... 122. Nurodytos aplinkybės iš tiesų sudarė pagrindą spręsti, kad nėra... 123. 44.... 124. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 125. 45.... 126. Kartu teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo... 127. 46.... 128. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei S. L. jos patirtos bylinėjimosi... 129. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 130. Apeliantės (ieškovės) S. L. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono... 131. Priteisti iš apeliantės S. L., asmens kodas ( - ) atsakovės L. V., asmens...