Byla 2KT-99/2013
Dėl Panevėžio apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-718-425/2013 nagrinėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo D. Š. pareiškimu dėl Panevėžio apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-718-425/2013 nagrinėjimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-718-425/2013 pagal bankrutavusios D. Š. individualios gamybos-realizavimo įmonės „Nida“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams N. Š., J. Š., D. Š. dėl leidimo nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininkų turtą. Atsakovas D. Š. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje pareiškė nušalinimą visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams. Nurodė, kad bylą nagrinėjantis teisėjas L. M. įmonės bankroto byloje neteisėtai patvirtino 3 milijonų finansinį reikalavimą. Teisėjas L. M. ir buvęs teisėjas R. S. tiesiogiai nusikalstamai įtakodami VSDFV Kėdainių skyrių, siekdami bet kokiais būdais sustabdyti D. Š. žalos atlyginimo reikalavimo veiksmus, įvykdė precedento neturintį aktą – fiziškai, moraliai, materialiai, dvasiškai naikino ir keršijo D. Š. ir t. t. Atsakovas D. Š. nepasitiki Panevėžio apygardos teismo teisėjų L. M., M. D. bei buvusio šio teismo teisėjo R. S. priimtais procesiniais sprendimais bankrutavusios D. Š. individualios gamybos-realizavimo įmonės „Nida“ bankroto byloje, priimtus sprendimus vertina kaip susidorojimą su atsakovu D. Š. ir jo šeima, todėl prašo nušalinti visus Panevėžio apygardos teismo teisėjus nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.

3Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

4Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

5Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.

6Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

7Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

8Nagrinėjamu atveju iš nušalinimo argumentų turinio galima spręsti, kad pareiškėjas D. Š. nepasitiki visais Panevėžio apygardos teismo teisėjais dėl to, kad teisėjai L. M., M. D. ir buvęs teisėjas R. S. yra priėmę pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus. Pareiškėjas mano, kad Panevėžio apygardos teisme ši byla negali būti nešališkai išnagrinėta. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Vien aplinkybė, kad teismo procesinis sprendimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teisme, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad tokį procesinį sprendimą priėmusio teismo visi teisėjai yra šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Taigi, dėl bylą nagrinėjančio teismo teisėjų priimtų pareiškėjui nepalankių procesinių sprendimų nušalinti visus Panevėžio apygardos teismo teisėjus nėra pagrindo.

9Pareiškėjo teiginiai apie teisėjų tyčinį susidorojimą ar kerštą pareiškėjo atžvilgiu vertinami kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjas nenurodo konkrečių faktų ir nepateikia juos patvirtinančių įrodymų. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

10Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, jog nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nušalinti visus Panevėžio apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-718-425/2013 nagrinėjimo.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

12Netenkinti D. Š. pareiškimo dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-718-425/2013 nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai