Byla 2A-1617-798/2015

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Henricho Jaglinskio ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo, atsakovės ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus) I. L., J. L., M. L. ir J. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo I. L. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovei J. L. institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, M. L., J. L. ieškinį dėl skolos priteisimo iš I. L. ir J. L..

2Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas I. L. pareikštu teismui ieškiniu prašė: 1) nutraukti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2001-08-17 įregistruotą santuoką (įrašo Nr. 1938) dėl atsakovės J. L. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo nustatyti dukros A. L. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 3) santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu: a) transporto priemonę ZID VOSCHOD, valst. Nr. ( - ), ir transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ), priteisti ieškovo I. L. naudai; b) transporto priemonę Peugeot 107, valst. Nr. ( - ), priteisti atsakovės J. L. naudai; c) padalinti lygiomis dalimis ieškovui I. L. ir atsakovei J. L. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 425 kv. m., esančio ( - ) ir butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ); 4) priteisti iš atsakovės J. L. 7500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31 dukros A. L. naudai; 5) priteisti iš atsakovės J. L. po 500 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės dukters A. L. išlaikymui; 6) nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad šalių santuoka sudaryta 2001-08-17 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokoje 2003-03-14 gimė dukra A. L. (T.1, b.l.1-5).

5Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog šalių santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės sprendime nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių, nepilnametės dukters A. L. gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškovu, nes duktė daugiau, nei du metus gyvena kartu su ieškovu ir nori likti gyventi su tėvu. Prašė priteisti iš atsakovės 500 Lt periodinį išlaikymą vaikui bei priteisti iš atsakovės 10 600 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2014-08-01. Teigė, kad užtikrina vaiko priežiūrą ir auklėjimą, pagerėjo dukters mokslo rezultatai. Prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: A. L. kas antrą savaitgalį, t.y. nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val., praleidžia su atsakove, jei tai nepažeidžia jos mokymosi tvarkos, taip pat A. L. kas antrus metus gimtadienius, valstybines šventes praleidžia su atsakove. Apie planuojamas atostogas šalys privalo informuoti kitą šalį ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį. Paaiškino, jog Nordea Bank F. P. yra bendras ieškovo ir atsakovės kreditorius pagal 2007-05-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. ( - ), todėl nutraukiant santuoką prievolė bankui turi išlikti bendrai ieškovui ir atsakovei, vykdant prievolę lygiomis dalimis. Dėl trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, pareikšto reikalavimo nurodė, kad ieškovo tėvai skolino pinigus, kurie buvo panaudoti avanso sumokėjimui ir dalies grąžinimui bankui.

6Atsakovė J. L. pateiktu atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškovo reikalavimais dėl bendro turto padalinimo natūra. Nereikalavo išlaikymo sau iš ieškovo, po santuokos nutraukimo pageidavo palikti santuokinę pavardę – L., taip pat prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog iki 2012-06-01 kartu su ieškovu ir nepilnamete dukra gyveno atsakovės tėvams priklausančiame bute, esančiame ( - ). Gyvenant kartu šalių santykiai buvo korektiški, tačiau dvasinio artumo jie nejautė, ėmė vis labiau nesutarti, nesutapo sutuoktinių charakteriai, išsiskyrė jų požiūriai. Paaiškino, kad 2012 m. birželio mėn. ieškovas paliko šeimą ir išėjo gyventi pas savo tėvus. Teigė, jog nėra įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę dėl santuokos nutraukimo, tačiau yra priešingi įrodymai, jis pats paliko šeimą, todėl prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad nuo 2012-06-01 ieškovui palikus šeimą, šalių nepilnametė dukra liko gyventi su atsakove, ji leisdavo dukrai bendrauti su ieškovu tiek kiek norėjo, o 2012-08-28 sutiko, kad ieškovas paimtų trumpam dukrą pas save, tačiau ieškovas nuo nurodyto laiko, piktnaudžiaudamas dukros jausmais, įtakodamas jos jausmus įvairiausiomis dovanomis, jos negrąžino ir dukra gyvena su tėvu. Atsakovės nuomone, ieškovas nuteikinėja dukrą prieš motiną, ją įbaugino, jei dukra nuspręs gyventi su atsakove, jai bus uždrausta matytis su ieškovu. Paaiškino, kad šalių nepilnametė dukra negali dėl savo amžiaus spręsti sudėtingų bendravimo su tėvais ir aplinkiniais klausimų. Teigė, jog vaiko gyvenimas su motina labiau atitiktų vaiko interesus. Atkreipė dėmesį į teismo psichologijos ekspertizę, kurios metu dukra neišreiškė aiškios valios, pas kurį iš tėvų norėtų gyventi. Atsakovės manymu, dukra pageidauja gyventi su tėvu ne dėl glaudesnio psichologinio ryšio, o dėl materialiųjų priežasčių, nes ieškovas tenkina visus nepilnametės dukters norus: perka brangias dovanas, keliones ir pan. Atsakovė visada prisidėjo ir prisideda ne tik prie dorovinio vaiko auklėjimo, bet ir prie materialaus išlaikymo: perka rūbus, avalynę, maistą, kanceliarines prekes, vitaminus, žaislus, vežasi poilsiauti, pramogauti ir kt. Atsižvelgiant į tai, atsakovė niekada nebuvo nutraukusi savo pareigos materialiai išlaikyti vaiką ir prisidėdavo prie vaiko poreikių tenkinimo, prašė nustatyti šią bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku A. L.: ieškovas turi teisę matytis su vaiku kas antrą savaitgalį, penktadienį tarp 18.00 val. – 20.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, sekmadienį tarp 18.00 val. – 20.00 val. atsakovei vaiką paimant iš ieškovo gyvenamosios vietos; ieškovas turi teisę praleisti su vaiku visą savo gimimo dieną, t.y. kiekvienų metų sausio 28 d., tarp 18.00 val. – 20.00 val. vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ir sausio 29 dieną tarp 18.00 val. – 20.00 val. atvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą; ieškovas turi teisę praleisti su vaiku vieną Šv. Velykų ir vieną Šv. Kalėdų dieną. Kiekvienais neporiniais metais ieškovas su vaiku praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, o poriniais metais – antrąją Šv. Velykų dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną. Per šias šventes ieškovas paima vaiką iš gyvenamosios vietos iš vakaro tarp 18.00 val. – 20.00 val. ir grąžina vaiką kitos dienos vakare tarp 18.00 val. ir 20.00 val.; ieškovas turi teisę švęsti su dukra jos gimtadienį, t.y. kiekvienų metų kovo 14 dieną, tarp 18.00 val. – 20.00 val. pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos ir nuvežant ją į gyvenamąją vietą kovo 15 d. tarp 18.00 val. – 20.00 val.; ieškovas turi teisę dalyvauti svarbiose vaikui šventėse – pirmojoje komunijoje, rugsėjo 1-osios šventėje, išleistuvės ir pan. Tokiomis dienomis ieškovas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiaus kaip 3 val., vaiką paimant iš jų gyvenamosios vietos arba šventės vietos (mokyklos, bažnyčios, darželio ir pan.) ir grąžinant vaiką į jų gyvenamąją vietą; ieškovas turi teisę leisti su dukra savo atostogas du kartus po dvi savaites per vienerius metus. Ieškovo atostogų metu vaikas gyvena su ieškovu, jeigu tai netrukdo vaikui lankyti mokyklos; ieškovas turi teisę praleisti su dukra visas valstybines šventes, vaiką paimant iš vakaro prieš šventę tarp 18.00 val. – 19.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą kitos dienos vakare tarp 18.00 val. – 19.00 val.; šios tvarkos atsakovė gali nesilaikyti tik tokiu atveju, jeigu ieškovui yra pateikiama gydymo įstaigos pažyma patvirtinanti vaiko ligą, dėl kurios vaikui yra privaloma likti namuose; atsakovė privalo teikti visą informaciją apie vaiko ligas ir gydymą, apie mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos lankymą; atsakovė turi teisę pasirinkti dukros ugdymo įstaigą tik su rašytiniu ieškovo sutikimu; atsakovė neturi teisės išsivežti vaiko į bet kurią užsienio šalį, net išvykstant laikinai, be notariškai patvirtinto ieškovo sutikimo. Atsakovės manymu, aukščiau nurodyta prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka užtikrintų ieškovo maksimalų dalyvavimą auklėjant vaiką, o taip pat nepažeistų atsakovės teisių. (T.1, b.l. 58-62; T.2, 53-59;75-77; T.3, b.l. 13-20).

7Atsakovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, kadangi tai labiau atitiktų vaiko interesus ir jų nepažeistų. Byloje nėra įrodymų, kad motina nesirūpino vaiku. Pabrėžė, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu nebūtų užtikrinta maksimali vaiko motinos bendravimo tvarka, kadangi ieškovas jau bylos nagrinėjimo metu nesilaikė nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos.

8Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, M. L. ir J. L. prašė pripažinti juos kreditoriais 104 349 Lt sumai bei šią sumą priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo I. L. bei atsakovės J. L.. Paaiškino, kad paskolino sutuoktiniams I. L. ir J. L. pinigus pradiniam įnašui už perkamą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį (425 kv.m.) bei butą, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), įmokėti. 104 349 Lt grąžinimo datos šalys neaptarė, kadangi pinigų turėjo sugrąžinti pagal šeimos galimybes arba trečiųjų asmenų pareikalavimą (T.2, b.l.142-143).

9Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, atstovas teismo posėdžio metu reikalavimą palaikė ir prašė priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovės 104 349 Lt dydžio įsiskolinimą. Paaiškino, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog pradinis įnašas, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, buvo sumokėtas iš šeimos santaupų.

10Atsakovė J. L. pateikė teismui atsiliepimą į trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, M. L. ir J. L. reikalavimą, su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti bei pripažinti šalių sudarytą 2007-05-01 sandorį negaliojančiu atsakovės atžvilgiu. Nurodė, kad pateiktas 2007-05-01 pakvitavimas yra sudarytas be atsakovės sutikimo ir jai nežinant, apie paskolą atsakovei nepranešta, apie pakvitavimo egzistavimą ji sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu, todėl už paskolos grąžinimą yra atsakingas yra tik ieškovas. Pažymėjo, jog poreikio skolintis buto ir žemės sklypo pirkimui nebuvo, nes ieškovas ir atsakovė šiam tikslui ėmė paskolą iš banko, už kurią laidavo atsakovės tėvas. Be to, ieškovui priklausė žemės sklypai, kuriuos, esant poreikiui, buvo galima parduoti. Atsakovė nurodė, jeigu pinigai ir buvo perduoti ieškovui, jai nėra žinoma kur jie buvo panaudoti. Pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pakvitavime nurodytų pinigų perdavimą (T.2,b.l.177-178).

11Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-01-08 rašte nurodė, kad rašto surašymo metu ieškovas I. L. su nepilnamete dukra A. L. ir ieškovo tėvais gyveno 3 kambarių bute, esančiame ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo tėvams. Nurodytas butas tvarkingas, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, mokytis ir ilsėtis. Nepilnametė A. L. nurodė, jog ir toliau nori gyventi su tėčiu, o bendrauti su motina. Mergaitė paaiškino, kad su motina bendrauja dažnai: susitinka, pasikalba telefonu. Patikrinus atsakovės gyvenamąją vietą, buvo nustatyta, kad atsakovė gyvena 2 kambarių bute, esančiame ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovės tėvams. Butas tvarkingas, gyvenant ieškovui ir atsakovei kartu, A. L. buvo įrengtas atskiras kambarys, apstatytas amžių atitinkančiais baldais, šviesus, jaukus, tvarkingas. Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, tačiau skyriui yra žinoma dėl skundų, gaunamų tiek iš tėvo, tiek iš motinos. Pažymėjo, jog orientacinis kriterijus priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti yra minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (T.1, b.l.110-115).

12Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-09-11 nurodė, kad išvados surašymo metu ieškovas su dukra A. L. gyveno nuosavame name, esančiame ( - ), būstas tvarkingas, geros būklės, erdvus, šiltas, saugus, vaikas name turi du kambarius: vienas skirtas poilsiui, kitas – pamokų ruošai ir žaidimams. Vaikui sudarytos geros sąlygos poilsiui ir laisvalaikiui. Skyriaus specialistai paaiškino, jog mergaitės santykiai su tėvu labai draugiški, ji mieliau pasakoja apie tėvą, apie motiną kalbėjo labai mažai. A. L. dar kartą pakartojo, jog nori gyventi su tėvu, t.y. du metus iš eilės vaikas savo noro gyventi su tėvu nekeičia. Nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad tėvas negali tinkamai pasirūpinti dukra, bendraujant su vaiku 2014 m. rugsėjo mėnesį specialistai nepastebėjo, kad vaikas negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl nuolatinio gyvenimo su viena iš ginčo šalių. Bendravimo su vaiku metu buvo pastebėta, jog vaikas emociškai labai prisirišęs prie tėvo, jau pora metų pastoviai gyvena ieškovo gyvenamojoje vietoje, ši aplinka vaikui patinka, yra saugi ir stabili, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios aplinkos keitimas turi turėti rimtą pagrindą, kurio šiuo atveju nėra, todėl A. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams (T.3, b.l.37-40).

13Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius pateikė teismui nepilnametės A. L. psichologinės ekspertizės aktą, kuriame atsakė į 2013-03-12 teismo nutartyje nurodytus klausimus. Nurodė, kad, atsižvelgiant į A. L. individualius psichologinius ypatumus, ji dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl nuolatinio gyvenimo su viena iš ginčo šalių. Akto surašymo metu nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu I. L., savo pasirinkimą grindė išorinėmis gyvenamosios vietos savybėmis – patogumu, jaukumu, pripratimu, galimybėmis būti arčiau draugų, su jais žaisti. A. L., kalbėdama apie santykį su kiekvienu iš tėvų, akcentuoja abiejų indėlį į rūpinimąsi ja, džiaugiasi laiko leidimu tiek su motina, tiek su tėvu, pabrėžia mylinti juos abu. Akte pažymėta, jog A. L. vienodai šiltai bendrauja tiek su motina J. L., tiek su tėvu I. L., veiklos su jais metu yra aktyvi, drąsi, iniciatyvi, prieraiši. Tėvai I. L. ir J. L. vienodai teigiamai reaguoja į dukters norus, poreikius žaidimo metu, ją palaiko, kalbina, išreiškia domėjimąsi ja. Tyrimo duomenys patvirtina abiejų tėvų reikšmingumą A. L. gyvenime. Tyrimo metu negauta duomenų apie tėvų ar kitų asmenų daromą poveikį A. L. nuomonei apie gyvenimą su viena iš šalių. Akto surašymo metu A. L. santykis su abiem tėvais yra šiltas ir prieraišus, o vaiko būsenoje vyrauja teigiami išgyvenimai. Tyrimo metu negauta duomenų apie A. L. nenorą bendrauti su motina J. L. bei palaikyti artimą ryšį su ja (T.1, b.l.151-152).

14Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė skyriaus išvadą bei nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo, esant galimybei, turėtų būti išklausoma vaiko nuomonė. Nagrinėjamu atveju nepilnametės A. L. nuomonė buvo užfiksuota keturis kartus ir visada mergaitė pareiškė norą gyventi su tėvu, t.y. ieškovu. Atstovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad A. L. psichologinės ekspertizės metu nenustatyta, kad mergaitė buvo įtakojama, jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų vaiko interesus. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje būtų tikslinga nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, siekiant, jog abu tėvai maksimaliai galėtų bendrauti su vaiku. Sutiko su ieškovo prašomu 500 Lt dydžio periodiniu išlaikymu nepilnamečiam vaikui.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimą tenkino iš dalies.

17Dėl šalių santuokos nutraukimo

18Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuo sutuoktiniai gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, nedėjo pastangų, kad santuoka būtų išsaugota, padarė išvadą, kad šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, nerėmė vienas kito, nei materialiai, nei moraliai. Sprendė, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Po santuokos nutraukimo atsakovei, jos pasirinkimu, paliko pavardę L.

19Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

20Sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieškovu) atitinka nepilnamečio vaiko interesus, užtikrina stabilios vaiko aplinkos poreikį, todėl nepilnametės A. L. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu I. L.. Teismas, atsižvelgęs į abiejų šalių pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką, pašalinęs iš jos perteklinius reikalavimus, nustatė motinos J. L. bendravimo su vaiku tvarką: J. L. turi teisę matytis su nepilnamete A. L. kas antrą savaitgalį, penktadienį tarp 18.00 val. – 20.00 val. paimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos, sekmadienį tarp 18.00 val. – 20.00 val. grąžinant ją į I. L. gyvenamąją vietą; J. L. turi teisę matytis su nepilnamete A. L. kiekvieną antradienį tarp 16.00 val. – 18.00 val. paimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos/ar mokyklos, tą pačią dieną tarp 20.00 val. – 21.00 val. grąžinant ją į I. L. gyvenamąją vietą; J. L. turi teisę praleisti su A. L. vieną Šv. Velykų ir vieną Šv. Kalėdų dieną, kitas valstybines šventes, dienas šalių susitarimu keičiant pamečiui, savo ir vaiko gimtadienius. Per šias šventes J. L. paima vaiką iš gyvenamosios vietos iš vakaro tarp 18.00 val. – 20.00 val. ir grąžina vaiką kitos dienos vakare tarp 18.00 val. ir 20.00 val.; J. L. turi teisę dalyvauti svarbiose vaikui šventėse – pirmojoje komunijoje, rugsėjo 1-osios šventėje, išleistuvės ir pan. Tokiomis dienomis J. L. turi teisę praleisti su vaiku ne mažiaus kaip 3 val., vaiką paimant iš jos gyvenamosios vietos arba šventės vietos (mokyklos, bažnyčios, darželio ir pan.) ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą; J. L. turi teisę leisti su dukra savo atostogas du kartus po dvi savaites per vienerius metus. J. L. atostogų metu vaikas gyvena su ja, jeigu tai netrukdo vaikui lankyti mokyklos; J. L., planuodama su vaiku laikinai išvykti į užsienio valstybę (kitą nei vaiko nuolat gyvenama valstybė), privalo prieš ne mažiau kaip 30 dienų I. L. pranešti apie kelionės trukmę, vietą ir planuojamo sugrįžimo laiką, taip pat sudaryti visas galimybes tėvui bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; abipusiu vaiko tėvų susitarimu gali būti nustatoma ir kitokia bendravimo su vaiku tvarka. Teismas išaiškino, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ir sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Sprendė, jog sprendimui įsiteisėjus laikinoji apsaugos priemonė, taikyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nutartimi, dėl laikinos J. L. bendravimo su nepilnamete dukra A. L. tvarkos, naikintina.

21Dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

22Teismas, įvertinęs tėvų turtinę padėtį: jų darbo pajamas, turimą turtą, įsipareigojimus, nuolatinius vaiko poreikius, vaiko teisių apsaugos institucijų išvadas ir atsižvelgęs į šalių nepilnamečio vaiko interesus, iš atsakovės J. L. priteisė išlaikymą vaikui A. L. periodinėmis išmokomis po 517 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos (2014-10-14) iki 2015-01-01, o nuo 2015-01-01 – po 150 eurų kas mėnesį, iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str., 3.200 str.). Išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavedė disponuoti nepilnamečio vaiko tėvui I. L.. Išaiškino, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, pasikeitus ar atsiradus tam tikroms aplinkybėms, gali būti pakeistas. Sprendė, jog sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2014-08-25 nutartimi, dėl laikino A. L. išlaikymo, naikintinos, įskaitant po sprendimo priėmimo (2014-10-14) J. L. sumokėtą išlaikymą į priteisto išlaikymo sumą. Sprendimą išlaikymo dalyje nukreipė vykdyti skubiai. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog atsakovė nebuvo nutraukusi savo pareigos materialiai išlaikyti vaiką, prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, nuo 2014-08-25, pagal teismo nutartį, mokėjo po 500 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nebuvo nutraukusi savo pareigos materialiai išlaikyti vaiką ir prisidėdavo prie vaiko poreikių tenkinimo, ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė.

23Dėl turto padalinimo

24Šalims sutinkant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą padalino natūra lygiomis dalimis, priteisė ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (T.1, b.l. 17-18), ir butą, esantį ( - ) sav., unikalus Nr. ( - ) (T.1, b.l. 19; T.2, b.l. 67), šalims lygiomis dalimis. Transporto priemonę ZID VOSCHOD, valst. Nr. ( - ), ir transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ), priteisė I. L. naudai, o transporto priemonę Peugeot 107, valst. Nr. ( - ) - J. L. naudai.

25Dėl prievolės pagal 2007-05-29 Būsto kreditavimo sutartį vykdymo

26Pagal šalių pateiktus duomenis teismas padarė išvadą, jog įsipareigojimai Nordea Bank F. P. pagal 2007-05-29 Būsto kreditavimo sutartį Nr. ( - ) yra laikytina bendra sutuoktinių prievolė, nes lėšos iš banko buvo gautos santuokos metu ir panaudotos sutuoktinių turto įsigijimui, kuris yra įkeistas, ir kurį sutuoktiniai dalinasi kaip bendrą jungtinį sutuoktinių turtą. Sprendė, jog prievolė pagal 2007-05-29 būsto kreditavimo sutartį Nr. ( - ) ieškovui I. L. ir atsakovei J. L. yra solidari, pagal šalių susitarimą mokėtina šalių lygiomis dalimis.

27Dėl trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, pareikšto reikalavimo

28Konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog paskola (pakvitavimas) buvo suteikta šeimos interesais. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog pakvitavimo sudarymo metu ieškovas ir atsakovė neturėjo poreikio skolintis šeimos poreikiams iš trečiųjų asmenų, kadangi tuo pat metu (2007-05-29) buvo sudaryta Būsto kreditavimo sutartis. Sprendė, kad nėra pagrindo paskolos sutartį (pakvitavimą) pripažinti bendra prievole (T.3,b.l.50-61).

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

30Apeliantai (tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus) M. L. ir J. L. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, pareikšto reikalavimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, pareikštą reikalavimo dėl 104 349 Lt skolos priteisimo solidariai iš ieškovo ir atsakovės. Nurodė, kad suteikė sutuoktiniams I. L. ir J. L. paskolą, kad jie galėtų įnešti į banką avansą būsto kreditavimo paskolai gauti, t.y. kad įsigyti šeimos poreikius tenkinantį turtą. Teigia, kad atsakovei ši aplinkybė buvo žinoma, tačiau ji siekia prievolės išvengti (T.3, b.l;.76-79).

31Atsakovė J. L. pateiktu atsileipimu į apeliacinį skundą prašo atmesti trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pakvitavimas buvo sudarytas be atsakovės sutikimo ir jai nežinant. Toks nutylėjimas vertintinas kaip nesąžiningas ieškovo ir kreditorių elgesys, be t o pakvitavimas sudarytas tarp ieškovo ir jo tėvų, sudarytas tik 2014 m. gegužės mėn., kuomet teismui jau buvo pranešta apie esamus sutuoktinių kreditorius. Pažymėjo, kad ieškovo tėvams apie teisme iškeltą santuokos nutraukimo bylą buvo žinoma, tačiau pakvitavimas pateiktas vėliau, pakvitavimas sudarytas lietuvių kalba, tačiau tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų bendravimas vyksta rusų kalba. Teigia, kad banko paskolai gauti pakako sutuoktinių sukauptų lėšų, todėl nebuvo poreikio skolintis. Atsakovės nuomone, vien tik teiginys, jog pakvitavimas sudarytas šeimos poreikiams jai nedalyvaujant negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu įrodymu (T.3, b.l.95-100).

32Ieškovas I. L. pateiktu atsileipimu į apeliacinį skundą palaiko trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, skundą. Nurodė, jog nekilnojamojo turto kredito sąlygos su atsakove buvo derinamos asmeniškai, jos tėvas V. K. savo turtu laidavo iš banko paimto kredito sugrąžinimą nesutinka su atsakovės teiginiais, kad pinigai buvo pasiskolinti ne šeimos poreikiams tenkinti, taip pat, kad skolintis pinigų nereikėjo. Mano, kad yra neteisinga, kai atsakovė pretenduoja į ½ bendro sutuoktinio turto, tačiau vengia prisiimti prievolę už sudarytą sandorį. Teigia, kad sutuoktiniai nedisponavo reikalinga pinigine suma 2007-05-29 būsto kreditavimo sutarčiai sudaryti (T.3, b.l.101-105).

33Ieškovas I. L. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2014-10-14 sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo I. L. reikalavais priteisti iš atsakovės J. L. 10 600 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2014-08-01 ir priimti šioje dalyje naują įsiskolinimą, taip pat priteisti iš atsakovės J. L. išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. L. 10 600 Lt įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2014-08-01. Nurodė, kad atsakovė neteikė reguliaraus išlaikymo vaikui. Mano, jog teisė į išlaikymo mokėjimą atsirado nuo 2012-09-01 (vaikui pradėjus gyventi kartu su ieškovu), nes nuo šios datos atsakovė nevykdė savo pareigos nepilnametę dukrą išlaikyti. Geruoju susitarti su atsakove nepavyko, todėl teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, susijusių su kas mėnesį teiktu dukters išlaikymu (T.3, b.l.106-111).

34Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, M. L. ir J. L. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą išdėstė skundą palaikančius argumentus, prašė apelianto I. L. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nustatė maksimalų nepilnametės A. L. poreikių dydį – 1200/1400 Lt, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, jog nuo 2012-09-014 atsakovė nustojo teikti vaikui išlaikymą ir niekaip neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Įrodymų, kad išlaikymą savo nepilnametei dukrai teikė atsakovė nepateikė, tačiau teismas, įvertinęs atsakovės paaiškinimus, kad pirko dukrai rūbus, žaislus, vitaminus, kanceliarines prekes, vežėsi atostogauti, pramogauti, sprendė, kad tai pakankami įrodymai, kad išlaikymą teikė. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino teismui pateiktų kvitų ir čekių, iš kurių nėra galimybės nustatyti, prekės įsigytos vaiko ar suaugusiojo poreikius patenkinti. Atkreipė dėmesį, kad visų į bylą pateiktų kvitų (čekių) suma sudaro 700 Lt, kuri yra per maža įrodyti 24 mėnesius teiktinam išlaikymui. Paaiškino, kad nuo 2012-09-01 atsakovė su dukra niekur nepoilsiavo, o banko pavedimas dėl 160 Lt dovanos vaiko gimtadienio proga taip pat negali būti vertinamas kaip išlaikymo teikimas. Mano, jog nėra pateikta įrodymų dėl 2012-09-01 – 2014-08-01 teikto kasmėnesinio išlaikymo vaikui, o pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (T.3, b.l.117-121).

35Atsakovė J. L. pateiktu atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apelianto argumentais, jog nuo 2012-09-01 iki 2014-08-01 neteikė materialus išlaikymo savo dukrai. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, ištyrė rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės prisidėjimą prie nepilnametės dukters išlaikymo. Pažymėjo, kad nepilnametė duktė patvirtino, kad drabužius, maisto produktus pirkdavo ir atveždavo mama, kuri su kartu negyveno (T.3, b.l.122-126).

36IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Šalys santuoką sudarė 2001-08-17 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1938 (T.1, b.l.71). Šalims 2003-03-14 gimė dukra A. L. (T.1, b.l.15). A. L. nuo gimimo iki 2012 m. vasaros gyveno su abiem tėvais, nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. – su ieškovu I. L.. Nordea Bank F. P. ir I. L. bei J. L. 2007-05-29 sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. ( - ), remiantis kuria bankas suteikė šalims 500 000 Lt dydžio kreditą (T.1, b.l. 28-37) žemės sklypo ir buto, esančių adresu ( - ), įsigijimui. M. L. ir J. L. įstojo į bylą kaip tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais, prašydami priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovės 104 349 Lt skolos pagal pakvitavimą, kadangi sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (būsto paskolai iš banko gauti).

38Dėl trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimo

39Apeliantai M. L. ir J. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje padaryta išvada, kad atsakovė įrodė, jog nebuvo pagrindo skolinti pinigus iš trečiųjų asmenų, nes šeima tokio poreikio neturėjo. Atsakovė laikosi pozicijos, jog pakvitavimas buvo sudarytas be jos sutikimo ir jai nežinant bei skirtas ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovas teigia, kad nekilnojamojo turto kredito sąlygos su atsakove buvo derinamos asmeniškai, jos tėvas V. K. savo turtu laidavo dėl kredito sugrąžinimo, nesutinka su atsakovės teiginiais, kad pinigai buvo pasiskolinti ne šeimos poreikiams tenkinti.

40Nustatyta, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas 2012-10-15 (T.1, b.l.1). Ieškinyje buvo nurodytas šalių bendras kreditorius – bankas Nordea Bank F. P., šiam kreditoriui apie santuokos nutraukimą šalys pranešė (T.1, b.l.3-4). Iš Nordea Bank F. P. bei šalių sudarytos 2007-05-29 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK07/05/388D (T.1, b.l.28-32) nustatyta, jog suteikto kredito grąžinimas yra užtikrintas trečiojo asmens V. K. 2007-05-29 laidavimu (T.1, b.l.80) bei nekilnojamojo turto hipoteka (T.b.l.29). Kreditorių (trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškų reikalavimų) reikalavimas pirmosios instancijos teisme gautas 2014-06-03 (T.2, b.l.142). Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. L. ir J. L. prašė priteisti iš ieškovo ir atsakovės solidariai 104 349 Lt skolą, kurią įrodinėjo 2007-05-01 pakvitavimu (T.2, b.l.144). Pakvitavime yra nurodyta, jog 2007-05-01 M. L. 105 000 Lt piniginę sumą perdavė, o I. L. šią sumą priėmė (T.2, b.l.144). Ginčo dėl pakvitavimo teisėtumo tarp šalių nėra.

41Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija pagal CK 3.92 straipsnio 2 dalį nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės: 1) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

42Iš pakvitavimo nustatyta, kad ieškovas pasiskolino iš savo tėvų pinigines lėšas savarankiškai, ieškovės raštiško sutikimo pakvitavime nėra, taip pat atsakovė, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, nuosekliai laikosi pozicijos, kad tokio sutikimo nedavė. Byloje nėra duomenų, kad paskolos sandorį atsakovė būtų patvirtinusi, nėra duomenų, jog pagal sandorį pinigus iš M. L. ir J. L. gavo, todėl, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būtent tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, reikalaudami, jog pagal sandorį (pakvitavimą) atsakytų ir jo nesudariusi atsakovė, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris buvo sudaryti ieškovo ir atsakovės šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis).

43Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra įrodyta, kad M. L. ir J. L. paskolino pinigus šeimos poreikiams tenkinti, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo iš pakvitavimo kylančią prievolę pripažinti sutuoktinių bendrąja prievole, juolab, kai po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2007-05-29 būsto kreditavimo sutartį lieka bendra ieškovui ir atsakovei bei 2007-05-29 būsto kreditavimo sutartis užtikrinta trečiojo asmens (atsakovės tėvo) V. K. laidavimu. Pažymėtina, kad M. L. ir J. L. skolą, kildinamą iš pakvitavimo gali prisiteisti teismine tvarka iš asmens, kuriam pinigus perdavė ir, kuris skolos pagal pareikalavimą nesugrąžino.

44Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantų M. L. ir J. L. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 straipsnyje, 330 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, kadangi byla išspręsta teisingai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui (ne)priteisimo

46Apeliantas I. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išlaikymo skola nuo 2012-09-01 iki 2014-08-01 iš atsakovės nepriteista. Apeliantas įrodinėja, kad nuo 2012-09-01 atsakovė nustojo teikti vaikui išlaikymą, todėl iš jos turi būti priteista 10 600 Lt įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2014-08-01. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, apeliacinio skundo argumentus palaiko, mano, kad nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiktą išlaikymą vaikui laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-08-01. Atsakovė su tokiais teiginiais nesutinka, teigia, kad išlaikymą teikė viso proceso metu, pirko dukrai maistą, drabužius.

47Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

48Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (T.1, b.l.17-18) ir butas, esantis ( - ) sav., unikalus Nr. ( - ) (T.1, b.l.19;T.2,b.l. 67). Šio nekilnojamojo turto įsigijimui šalims suteiktas 500 000 Lt dydžio kreditas (T.1, b.l. 28-37;72-82). Iš VĮ „REGITRA“ pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės J. L. vardu įregistruota viena transporto priemonė - automobilis Peugeot 107, valst. Nr. ( - ) (T.1,b.l. 24), ieškovo I. L. vardu įregistruotos dvi transporto priemonės: 1) automobilis Mercedes Benz E300, valst. Nr. ( - ) (T.1 b.l.25), 2) automobilis ZID Voschod-2, valst. Nr. ( - ) (T.1,b.l.25). Iš ieškovo darbovietės UAB „MIKROMETRAS“ 2012-09-10 pažymos nustatyta, kad I. L. užima UAB „MIKROMETRAS“ direktoriaus pareigas, už laikotarpį nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. jam viso išmokėta 10 271,60 Lt išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu, suma (T.1,b.l.26), už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. išmokėta viso 16 054,38 Lt išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu, suma (T.2,b.l.66). Iš UAB „EKOBANA“ 2013-12-16 pažymos nustatyta, kad atsakovė J. L. dirba UAB „EKOBANA“, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. jai buvo išmokėta viso 11 784,08 Lt darbo užmokesčio suma (T.2, b.l.65). Iš atsakovės pateiktų sąskaitų (kvitų, čekių) nustatyta, kad atsakovė 2012-07-17 apmokėjo už nepilnamečio vaiko maitinimą VšĮ darželyje mokykloje „Svaja“ (T.2, b.l.78); 2012-08-13 – 2012-08-27 atsakovė kartu su savo nepilnamete dukra poilsiavo Egipte, Hurgadoje, už poilsį sumokėjo 5 103 Lt (2 551,50×2), šios kelionės draudimo paslaugos kainavo 104 Lt (52,20×2) (T.2, b.l.79;80). Iš pateiktų čekių, apimančių laikotarpį nuo 2012-12-07 - 2013-12-25 matyti, kad atsakovė pirko vaikiškus žaidimus, saldainius, plaukų papuošalus, vaikiškus aksesuarus, penalą – pieštukinę (b.l.81; 83;84), avalynę, maistą (T.2, b.l.82;83;84; 208-210), dukros išleistuvėms 2014-03-14 sumokėjo 100 Lt (T.2, b.l. 207), 2014-05-22 įsigijo Samsug ACF už 350 Lt (T.2, b.l.206). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. nepirko dukrai jokio daikto, tačiau 500 Lt sumą pervedė į ieškovo sąskaitą (T.3, b.l.124). Šiai aplinkybei pagrįsti byloje įrodymų nėra (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovo pateiktos mokėjimų suvestinės bei pateiktų kvitų, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013-12-05 Paramos vaikams centrui jis sumokėjo 660 Lt, už nepilnamečio vaiko dantų lyginimą, gydymą UAB „RS Klinika“ - 3 026,97 Lt (T.2, b.l.185; 186-205).

49Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

50Įvertinus byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės teiktą vaikui išlaikymą laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-10-14, nustatyta, jog atsakovė pirko savo nepilnametei dukrai žaislų, drabužių, maisto produktų (T.2, b.l.7). Pažymėtina, jog būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad teikė vaikui išlaikymą natūra (CPK 2 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Šias faktines aplinkybes pagrįsti atsakovė pateikė į bylą mokėjimų kvitus, susijusius su nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu 2012 m. gruodžio mėn., 2013 m. vasario, gegužės, liepos, gruodžio mėnesiais (T.2, b.l.78; 79; 81-84; 186-205; 206-210). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė nepirko savo nepilnametei dukrai jokių daiktų ir 500 Lt sumą pervedė į ieškovo sąskaitą, tačiau šį teiginį pagrįsti apeliacinės instancijos teismui ji nepateikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

51Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

52Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės pirkti dukrai daiktai, žaislai, rūbai, kanceliarinės prekės ir kt. yra laikomi išlaikymo teikimu, kuomet byloje nėra įrodymų, jog atsakovės teiktas išlaikymas laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-08-01 patenkino visus būtinus vaiko poreikius (CPK 178 straipsnis), taipogi nėra įrodymų apie atsakovės pervestas (perduotas) pinigines lėšas vaiko išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas (ieškovas) buvo pateikęs teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį motyvavo būtent didėjančiu vaiko išlaikymo įsiskolinimu, nes nuo 2012-09-01 šalių dukrai pradėjus gyventi kartu su tėvu, atsakovė (motina) neperdavė grynais pinigais arba pavedimu nei vieno lito dukters išlaikymui (T.3, b.l.1). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-25 nutartimi priteisė iš atsakovės iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinam A. L. išlaikymui po 500 Lt periodinėmis išmokomis, kadangi iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatė, jog atsakovė yra pirkusi vaikui drabužių, avalynės, apmokėjusi nedideles sumas vaiko pramogoms (T2, b.l.81-84;206-210), tačiau tokias išlaidas pripažintino epizodiškomis, neužtikrinančiomis vaikui teikiamo materialinio išlaikymo stabilumo (T.3, b.l.3).

53Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių dukters A. L. išlaikymui per mėnesį reikia apie 1400 Lt, tėvų turtinė padėtis leidžia teikti dukrai kas mėnesį tokio dydžio išlaikymą. Ginčo dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto 1400 Lt išlaikymo dydžio kas mėnesį išlaikymo sumos byloje nėra. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo našta šalims tenka per pusę, tačiau atsakovė teikė išlaikymą tik iš dalies. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį.

54Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šalių nepilnametė duktė faktiškai su atsakovu (tėvu) pradėjo gyventi nuo 2012-08-06/17 dienos (T.2, b.l.44), taip pat atsižvelgusi į atsakovės pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, pagrindžiančius A. L. teiktą išlaikymą natūra viso 1 314,61 € (4 539,10 Lt) sumai (2551,50 + 52,20 + 31,40+ 29,99 + 12,27 + 5 + 8,95 + 37,99 + 49,70+ 187 + 39 + 13,98 + 35,99 + 20,98 + 49,99 +23+ 350 +100 +15 + 238 +118 + 59,49 + 27,96 + 69,95 + 9 + 212,80 + 189,96) (T2,b.l.79;80;81-84;206-210), sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vienam iš tėvų teikiant tik dalinį išlaikymą, nepagristai sprendė, jog atsakovė pilna apimtimi prisidėdavo prie vaiko poreikių tenkinimo, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir šioje dalyje išspręstinas klausimas iš esmės - už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2014-08-01 iš atsakovės J. L. priteistina 1755,36 € (10 600 Lt – 4 539,10 Lt = 6 060,90 Lt) dydžio vaiko A. L. išlaikymo įsiskolinimo suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.). Įvertinus atsakovės turtinę padėtį, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad priteisto išlaikymo įsiskolinimas iš esmės pablogins atsakovės turtinę padėtį ir, kad tokio dydžio įsiskolinimo ji negali padengti. Pažymėtina, jog teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo yra priskiriami tokiems teismo procesiniams sprendimams, kuriuos teismas privalo nukreipti skubiai vykdyti pagal įstatymą (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CPK 284 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymo atidėti ar išdėstyti negalima.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų

56Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 7 694 Lt bylinėjimosi išlaidų: 5194 Lt žyminio mokesčio (T.1,b.l. 6;11) ir 2500 Lt atstovavimo išlaidų (T.2,b.l. 179). Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 7694 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalys), apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų neperskirsto. Apeliacinės instancijos teismui šalys nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

57Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

Nutarė

58Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas panaikinti ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės.

59Priteisti atsakovės J. L. (a.k. ( - ) 1 755,36 € išlaikymo nepilnametei dukrai A. L. (a.k. ( - ) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2014-08-01.

60Sprendimą dalyje dėl vaiko materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

61Kitoje dalyje miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas I. L. pareikštu teismui ieškiniu prašė: 1) nutraukti Vilniaus... 5. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog šalių santuoka turėtų būti... 6. Atsakovė J. L. pateiktu atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškovo... 7. Atsakovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko.... 8. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, M. L. ir J. L.... 9. Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, atstovas... 10. Atsakovė J. L. pateikė teismui atsiliepimą į trečiųjų asmenų,... 11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 12. Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės... 13. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos... 14. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį... 17. Dėl šalių santuokos nutraukimo... 18. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuo sutuoktiniai gyvena skyrium, bendro... 19. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo... 20. Sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieškovu) atitinka... 21. Dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 22. Teismas, įvertinęs tėvų turtinę padėtį: jų darbo pajamas, turimą... 23. Dėl turto padalinimo... 24. Šalims sutinkant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą padalino natūra... 25. Dėl prievolės pagal 2007-05-29 Būsto kreditavimo sutartį vykdymo... 26. Pagal šalių pateiktus duomenis teismas padarė išvadą, jog įsipareigojimai... 27. Dėl trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus,... 28. Konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog paskola... 29. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 30. Apeliantai (tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus) M. L.... 31. Atsakovė J. L. pateiktu atsileipimu į apeliacinį skundą prašo atmesti... 32. Ieškovas I. L. pateiktu atsileipimu į apeliacinį skundą palaiko trečiųjų... 33. Ieškovas I. L. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 34. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, M. L. ir J. L.... 35. Atsakovė J. L. pateiktu atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 37. Šalys santuoką sudarė 2001-08-17 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos... 38. Dėl trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus,... 39. Apeliantai M. L. ir J. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 40. Nustatyta, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas 2012-10-15 (T.1,... 41. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto... 42. Iš pakvitavimo nustatyta, kad ieškovas pasiskolino iš savo tėvų pinigines... 43. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra įrodyta, kad M. L. ir J. L. paskolino... 44. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantų M. L. ir J. L.... 45. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui (ne)priteisimo... 46. Apeliantas I. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi,... 47. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau... 48. Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, šalims bendrosios... 49. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio,... 50. Įvertinus byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės teiktą... 51. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad... 52. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 53. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių dukters A. L. išlaikymui... 54. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šalių... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 56. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 7 694 Lt bylinėjimosi... 57. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo dalį, kuria... 59. Priteisti atsakovės J. L. (a.k. ( - ) 1 755,36 € išlaikymo nepilnametei... 60. Sprendimą dalyje dėl vaiko materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 61. Kitoje dalyje miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti...