Byla 2A-284-553/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Statyba ABC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2273-235/2013 pagal ieškovo UAB „Statyba ABC“ ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ (kurio procesines teises perėmė AB SEB bankas), tretiesiems asmenims UAB „Sentauras“, UAB „Luksura“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei pagal AB SEB bankas priešieškinį atsakovams UAB „Statyba ABC“, UAB „Sentauras“ ir UAB „Luksura“ dėl iškeldinimo iš patalpų.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Statyba ABC“ kreipėsi į teismą su reikalavimais (kurie kelis kartus buvo tikslinami): 1) pripažinti vienašališką atsakovo AB „SEB lizingas“ (jo teisių perėmėjo AB SEB banko) 2006-11-28 finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-100189 (toliau – Sutartis) nutraukimą negaliojančiu; 2) pripažinti negaliojančia Sutarties 18.6.2 punkte nurodytą sąlygą toje dalyje, kiek ji apriboja lizingo gavėjo sumokėtų turto vertės dengimo mokesčių įmokų grąžinimą lizingo gavėjui Sutarties nutraukimo atveju; 3) pakeisti Sutarties sąlygas, nustatytas mokėjimų grafikuose, taip: ieškinio pateikimo datai nesumokėtų įmokų ir palūkanų bei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo mokėtinų įmokų ir palūkanų mokėjimo terminą atidedamas 30 mėnesių, Sutarties terminas pratęsiamas iki 150 mėnesių. Nurodė, kad ieškovas dvi negyvenamąsias patalpas pradėjo valdyti, kai jos buvo apleistos būklės (dalis patalpų buvo rūsyje), turėdamas tikslą jas suremontuoti, įrengti tris atskiras patalpas, iš kurių viena būtų gyvenamosios paskirties, kitos dvi – paslaugų prekybos paskirties, įregistruoti jas kaip atskirus objektus Nekilnojamojo turto registre, jas išnuomoti ir iš gautų lėšų išmokėti lizingo įmokas. Įsigijęs patalpas 2006 metų pabaigoje, ieškovas savo lėšomis jas rekonstravo, suremontavo, padalijo į tris atskirus objektus. 2009 m. sausio mėnesį buvo baigęs įrengti: (1) 88,93 kv. m. ploto gyvenamąjį butą, (duomenys neskelbtini); (2) 153,27 kv. m. prekybos patalpas, (duomenys neskelbtini); (3) 111,20 kv. m. soliarumą, (duomenys neskelbtini). Per visą šį laikotarpį ieškovas Sutartyje nustatyta tvarka mokėjo įmokas ir palūkanas atsakovui. Rekonstravus ir suremontavus patalpas, t. y. žymiai padidinus jų vertę ir nuomos paklausą, taip pat įvertinus 2006, 2007, 2008 metų Lietuvos banko oficialias ekonomikos augimo prognozes, abejonių dėl savalaikio lizingo įmokų mokėjimo nebuvo. Kilus pasaulinei ekonominei krizei, susiklostė nuo ieškovo nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių parengto pardavimui nekilnojamojo turto objekto (gyvenamosios patalpos buto) paklausa ir kaina žymiai sumažėjo, o iš likusių dvejų patalpų gaunamo nuomos mokesčio lizingo įmokoms sumokėti ir patalpoms išlaikyti nepakanka. Nepaisant krizės, visą laiką ieškovas bendradarbiavo su atsakovu, ieškojo įvairiausių būdų gauti lėšų lizingo įmokoms mokėti, tačiau sustojus statybų verslui ir gilėjant nekilnojamojo turto krizei bei krintant kainoms, lėšų gauti nepavyko. Atsakovas pasiūlė ieškoti pirkėjų, kad dalį patalpų pardavus, atsirastų galimybė atsiskaityti su atsakovu už parduotas patalpas ir mokėti lizingo įmokas už likusias neparduotas patalpas. Ieškovui pavyko rasti dvejų jo valdomų patalpų pirkėjus, tačiau atsakovas su jų pasiūlymais nesutiko bei kėlė Sutartyje nenumatytas sąlygas – nedavęs sutikimo išpirkti patalpas anksčiau termino, reikalavo sumokėti ne mažiau kaip 40 000 Lt įmokų. Atsakovas pažeidė Sutarties 15.1 punktą, kuris nustato, kad lizingo gavėjas (ieškovas) turi teisę turtą išpirkti anksčiau termino. Atsakovas vengė bendradarbiauti su ieškovu, kai jam kilo nenumatytų sunkumų vykdyti Sutartį, ir dar labiau apsunkino ieškovo finansinę padėtį, ieškovas negalėjo mokėti lizingo įmokų Sutartyje nurodytu grafiku. Atsakovas ne tik atsisakė pakeisti Sutarties sąlygas, bet ir nesąžiningai vedė šalių derybas ir neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį. Atsakovas, nors tarp šalių vyko derybos dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, nepranešė ieškovui, kad ketina nutraukti Sutartį. Tik ieškovui kreipusis į teismą, kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė banko 2011-03-17 raštą Nr. 02-1691, kuriuo remdamasis atsakovas teigia, kad Sutartis yra nutraukta. Atsakovas nepateikia įrodymų, kad toks raštas buvo siųstas ieškovui. Atsakovo vienašališkas Sutarties nutraukimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pripažintinas negaliojančiu. Dėl to yra pagrindas pakeisti Sutarties sąlygas. Atsakovui vienašališkai pareiškus apie Sutarties nutraukimą ir ieškinį teismui dėl ieškovo iškeldinimo iš patalpų, kai ieškovas yra sumokėjęs dalį įmokų turto vertei dengti, šalių sudarytos Sutarties bendrosios dalies 18.6.2 punkte nustatyta sąlyga, kad be to, jog atsakovas turi teisę atsiimti turtą, dar ir „visi iki Sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai Klientui negrąžinami“, nepagrįstai išplečia lizingo gavėjo atsakomybę, todėl pripažintina negaliojančia šios konkrečios Sutarties kontekste. Turto vertė, jeigu turtas būtų grąžintas lizingo davėjui, sudaro 2 252 000 Lt (574 000+993 000+685 000). Lizingo gavėjas (ieškovas) yra sumokėjęs atsakovui iš viso 163 957,22 Lt turto vertei dengti, neskaitant sumokėtų palūkanų ir kitų mokesčių. Iš viso atsakovo gautos naudos vertė sudarytų (2 252 000+163 957,22) = 2 415 957,22 Lt, neskaičiuojant palūkanų, kurias sumokėjo ieškovas. Pagal lizingo sutarčių mokėjimų grafikus-sąskaitas Nr. 2006-100189-01 ir 2006-100189-02 nustatyta, kad turto išpirkimo vertė yra (1 887 000+195 500) = 2 082 500 Lt, metinės palūkanos kintamos, apskaičiuojamos kiekvieną mėnesį: VILIBOR LTL 1 mėn.+1,5%. Liko nesumokėta turto vertės dengimo įmokų (2 082 500-163 957,22) = 1 918 542,78 Lt. Remiantis oficialiais Lietuvos banko duomenimis (www.lb.lt) įvertinus VILIBOR LTL 1 mėn. ir 1,5% banko maržą, Sutartyje nurodytą terminą bei likusių negrąžintų turto vertės dengimo įmokų sumą, atsakovui pagal Sutartį priklausytų gauti (242 701,78+24 881,11) = 267 582,89 Lt palūkanų (Buhalterinė pažyma Nr. 2 pridedama). Bendra ieškovo mokėtina suma pagal Sutartį atsakovui yra (1 918 542,78 +267 582,89) = 2 186 125,67 Lt. Taigi, vien tik turto perdavimas atsakovui grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs Sutartį. Esant Sutarties sąlygai, kad „visi iki Sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai Klientui negrąžinami“, atsakovas nepagrįstai gautų ne mažiau kaip 229 831,55 Lt ir šia suma nepagrįstai būtų išplėsta ieškovo civilinė atsakomybė. Be to, dar nėra įskaičiuotos ieškovo patirtos išlaidos turto vertei pagerinti (ieškinio pradžioje paminėtas patalpų remontas) ir ieškovo patirti nuostoliai dėl to, kad atsakovas pažeidė Sutartį ir neleido turto išsipirkti anksčiau Sutartyje nustatyto termino (T. 3, b. l. 197-203).

5Atsakovas AB „SEB lizingas“ su ieškovo reikalavimais nesutiko, palaikė savo priešieškinio reikalavimus. Nurodė, kad kaip atsakovas minėjo ieškovui savo 2011-03-17 pranešime, pagal 2011-03-17 išrašytas PVM sąskaitas faktūras ieškovas atsakovui buvo skolingas 366 745,56 Lt pradelstų mokėjimų (kurie turėjo būti sumokėti nuo 2010-01-15) ir 112 783,17 Lt delspinigių, taip pat 2011-03-17 pranešimu atsakovas įspėjo ieškovą, jog nurodyto 479 528,73 Lt įsiskolinimo nepadengus iki 2011-03-24, Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2011-03-25. Ieškovas neginčija, kad paskutinis mokėjimas iš jo buvo gautas 2010-03-05, todėl atsakovas turėjo Sutartyje numatytą teisę anksčiau vienašališkai nutraukti Sutartį dėl jos esminio pažeidimo. Ieškovo elgesys sudarė pagrindą atsakovui manyti, jog Sutartis nebebus tinkamai vykdoma ir ateityje, be to, kad atsakovas negaus to, ko tikėjosi sudarydamas Sutartį, todėl toks ieškovo elgesys atitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus ir buvo pagrindas atsakovui anksčiau laiko vienašališkai nutraukti Sutartį. Ieškovas, nebevykdydamas Sutarties, tokiais savo veiksmais iš esmės patvirtino, jog Sutartį jis ir pats laiko pasibaigusia. Savo nesutikimą su Sutarties nutraukimu ieškovas nepagrįstai grindžia tuo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie Sutarties nutraukimą; apie tai ieškovui buvo pranešta 2011-03-17 pranešimu Nr. 02-169. Kartu su ieškiniu pats ieškovas pateikė 2011-03-29 atsakovo pranešimą, iš kurio matyti, kad ieškovas iki 2011-04-13 buvo kviečiamas atvykti pasirašyti lizinguoto turto grąžinimo dokumentus. Kad ieškovo direktoriui neabejotinai buvo žinomas Sutarties nutraukimo faktas, gali patvirtinti minėtą 2011-04-12 pranešimą surašęs AB SEB banko SKAD Turto administravimo skyriaus darbuotojas M. K., kuris ne kartą bendravo su ieškovo vadovu dėl lizinguoto turto grąžinimo. CK 6.218 straipsnio pažeidimu ieškovas galėtų remtis tik tokiu atveju, jei ieškovas būtų ketinęs vykdyti Sutartį ir neva pavėluotas sužinojimas apie jos nutraukimą būtų sutrukdęs tai padaryti. Tačiau nei po 2011-03-17 AB „SEB lizingas“ pranešimo gavimo, nei po 2011-03-29 prašymo grąžinti lizinguotą turtą, nei po 2011-05-03 AB „SEB lizingas“ atsiliepimo pateikimo momento jokių priemonių pašalinti padarytą esminį Sutarties pažeidimą ieškovas nesiėmė. Dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, tai ieškovas neįvykdė CK 6.204 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų Sutarties įvykdymo kainos padidėjimą (sutartinių mokėjimų dydžiai yra nustatyti šalių susitarimu Mokėjimo grafikuose-sąskaitose prie Sutarties ir jie nepasikeitė) arba būtų sumažėjęs iš Sutarties gaunamas įvykdymas (ieškovas Sutarties galiojimo metu turėjo galimybę nevaržomai valdyti ir naudotis lizinguotu turtu). Atsakovas nesutiko su tuo, kad yra visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, leidžiančios konstatuoti Sutarties vykdymo suvaržymą, t. y. ekonominės krizės padariniai ir atsakovo veiksmai neleidžiant išsipirkti patalpų anksčiau termino neva atsirado ir tapo žinomos jau sudarius Sutartį ir ieškovas ją sudarydamas negalėjo protingai numatyti, kad jos gali atsirasti, aplinkybės yra objektyvios, nepriklausančios nuo ieškovo valios, ieškovas nėra prisiėmęs tų aplinkybių atsiradimo rizikos, nes ieškovas yra privatus juridinis asmuo, kuris, kaip ir atsakovas, veikia siekdamas pelno. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad Sutarties vykdymo suvaržymu turėtų būti laikoma tai, jog atsakovas neva neleido išsipirkti patalpų anksčiau termino, nes iš pridėto susirašinėjimo matyti, kad ieškovas ketino ne išsipirkti lizinguotą turtą, bet prašė, kad atsakovas parduotų patalpas ieškovo siūlomiems pirkėjams. Iš paties ieškovo pateikto 2011-02-15 atsakovo atsakymo matyti, kad atsakovas būtų sutikęs parduoti patalpas ieškovo pasiūlytiems pirkėjams, tačiau paprašė padengti bent dalį susidariusių įsiskolinimų. Net jei ir pats ieškovas būtų ketinęs išsipirkti lizinguotas patalpas, jam vis tiek galiotų Sutarties 15.4 punktas, kuris įpareigoja ieškovą išperkant turtą anksčiau termino sumokėti visus nesumokėtus mokėjimus (įskaitant delspinigius ir baudas) bei Mokėjimų grafike – sąskaitoje nustatytą likutinę vertę išpirkimo dienai. 2011-02-15 atsakymo surašymo dienai ieškovo pradelstas įsiskolinimas pagal Sutartį sudarė 352 423,66 Lt, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai paprašė padengti bent dalį (40 000 Lt) pagal Sutartį ir skolos grąžinimo grafikus pradelstų sąskaitų. Ieškovas nepagristai teismo prašo pakeisti Sutarties Mokėjimų grafikus – sąskaitas. Ieškovo reikalavimas atidėti nesumokėtų įmokų ir palūkanų bei mokėtinų palūkanų ir įmokų mokėjimo terminus iš esmės reiškia, kad ieškovas nori bylos nagrinėjimo metu neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiu turtu. Sudarydamos Sutartį šalys siekė, kad už lizinguojamo turto naudojimą būtų mokamas šalių sutarto dydžio mokestis, todėl ieškovo reikalavimas šį susitarimą pakeisti yra aiškiai nesąžiningas ir pažeidžia šalių prievolių pusiausvyrą. Ieškovo reikalavimas dėl Sutarties 18.6.2 punkto panaikinimo galėtų būti tenkinamas tik tokiu atveju, jei teismas pripažintų, kad Sutartis yra nutraukta pagrįstai ir vertintų dvišalės restitucijos taikymo galimybę. Tačiau jei prieš tai būtų patenkintas ieškovo reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (ir tokiu būdu atnaujintas Sutarties galiojimas), nagrinėti reikalavimą dėl dvišalės restitucijos taikymo (kuri taikoma tik nutraukus Sutartį) nebūtų pagrindo. Ieškovas, skaičiuodamas, jog atsakovas neva praturtės atsiėmęs lizinguotą turtą, vadovaujasi kartu su patikslintu ieškiniu pateiktuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytomis vidutinės rinkos vertėmis, tačiau šios vertės buvo nustatytos 2008-12-08 (t. y. prieškriziniu laikotarpiu, kai nekilnojamojo turto kainos buvo gerokai didesnės), tačiau pats lizinguotas turtas iki šiol nėra grąžintas atsakovui (juo naudojasi ieškovas bei UAB „Sentauras“ ir UAB „Luksura“), todėl neaišku, kokia šio turto rinkos vertė bus tuo metu, kai jis bus grąžintas atsakovui ir realizuotas (t. y. šiuo metu neįmanoma įvertinti būsimo atsakovo nuostolio). Šiuo metu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre skelbiamos kur kas mažesnės lizinguoto turto vidutinės rinkos kainos. Tuo tarpu iki Sutarties nutraukimo neišmokėta lizinguoto turto likutinė vertė buvo 1 918 482,78 Lt (neskaičiuojant iki Sutarties nutraukimo nesumokėtų įsiskolinimų, negautų palūkanų ir kitų nuostolių). Net jei lizinguotas turtas būtų grąžintas atsakovui, kuris jį parduotų, jokia dvišalė restitucija šiuo metu negalėtų būti taikoma (kadangi atsakovas dėl Sutarties nutraukimo patirs akivaizdų nuostolį) (T. 3, b. l. 218-221).

6Atsakovas AB „SEB lizingas“ (pagal priešieškinį ieškovas) priešieškinyje prašė iškeldinti ieškovą UAB „Statyba ABC“ (pagal priešieškinį atsakovą) su visais jam priklausančiais daiktais iš patalpos (buto), esančios adresu (duomenys neskelbtini), atsakovą UAB „Luksura“ su visais jam priklausančiais daiktais iš negyvenamosios patalpos (soliariumo), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovą UAB „Sentauras“ su visais jam priklausančiais daiktais iš negyvenamosios patalpos (prekybos patalpų), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus šias patalpas perduoti ieškovui per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, iš atsakovų UAB „Statyba ABC“, UAB „Luksura“, ir UAB „Sentauras“ priteisti ieškovo naudai ieškovo sumokėtą 139 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Sutartį UAB „Statyba ABC“ įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti visus Sutartyje nurodytus mokėjimus ir laikytis kitų Sutartyje numatytų įsipareigojimų. Įmonei pradėjus nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, t. y. neatliekant periodinių mokėjimų, 2011-03-17 įmonės įsiskolinimas pasiekė 479 528,73 Lt, todėl šią dieną AB „SEB lizingas“ registruotu paštu išsiuntė raštą Nr. 02-1691, informuojantį įmonę, kad nesumokėjus skolų už lizingo būdu naudojamą turtą, Sutartis nuo 2011-03-25 bus nutraukta, o turtas per vieną mėnesį nuo Sutarties nutraukimo turi būti grąžintas AB „SEB lizingas“. Kadangi UAB „Statyba ABC“ neapmokėjo skolos iki rašte nurodyto termino, Sutartis buvo nutraukta, tačiau turtas per rašte nustatytą laiką AB „SEB lizingas“ nebuvo grąžintas. AB „SEB lizingas“ ėmusis priemonių atsiimti lizinguotą turtą, t. y. šiuo atveju AB „SEB lizingas“ įgaliotam asmeniui nuvažiavus į lizinguotas patalpas, paaiškėjo, kad negyvenamosiose patalpose, unikalus Nr. 1094-0117-4016:0026, savo soliariumų veiklą vykdo ir šiomis patalpomis pilna apimtimi naudojasi atsakovas UAB „Luksura“, o prekybos patalpose, unikalus Nr. 4400-1795-9203:9094, komercinę veiklą (dėvėtų drabužių prekyba) vykdo atsakovas UAB „Sentauras“. Be to, UAB „Statyba ABC“ po Sutarties nutraukimo ir toliau naudoja patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi UAB „Statyba ABC“ perdavė lizinguotas patalpas naudotis (subnuomavo) tretiesiems asmenims atsakovams UAB „Luksura“, UAB „Sentauras“ be AB „SEB lizingas“ žinios bei neturėdama lizingo bendrovės sutikimo. AB „SEB lizingas“ kreipusis į atsakovus dėl AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančių patalpų atlaisvinimo, atsakovai į ieškovo prašymus nereagavo ir kategoriškai atsisakė tą padaryti (šią aplinkybę patvirtina AB „SEB lizingas“ siųsti pranešimai dėl lizinguotų patalpų atlaisvinimo). Atsakovai taip pat atsisakė mokėti nuomos mokesčius už faktinį turto naudojimą. Atsakovai ilgą laiką neatlygintinai naudojasi ieškovui AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančiu turtu (T. 2, b. l. 9-13).

7Trečiasis asmuo UAB „Sentauras“ (pagal priešieškinį atsakovas) atsiliepimu į priešieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad UAB „Sentauras“ patalpas nuomoja pagal su UAB „Statyba ABC“ sudarytą bei galiojančią nuomos sutartį ir įsipareigojimus pagal šią sutartį vykdo tinkamai. Kol teisme nėra išspręstas ginčas tarp UAB „Statyba ABC“ ir AB „SEB lizingas“, UAB „Senturas“ neturi pagrindo (nėra aišku, ar Sutartis yra nutraukta) nutraukti nuomos sutartį ir atlikti veiksmus, kurių reikalauja AB „SEB lizingas“ (T. 2, b. l. 91-92).

8Trečiasis asmuo UAB „Luksura“ (pagal priešieškinį atsakovas) atsiliepimu į priešieškinį prašė jo netenkinti. Atsiliepimo argumentai sutampa su trečiojo asmens UAB „Sentauras“ atsiliepimo argumentais, todėl jie nebekartojami (T. 2, b. l. 95).

9Ieškovas UAB „Statyba ABC“ (pagal priešieškinį atsakovas) atsiliepimu į priešieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad nesutinka su AB „SEB lizingas“ teiginiu, kad Sutartis yra nutraukta ir tuo pagrindu bendrovė turi teisę reikalauti teismo iškeldinti iš patalpų UAB „Statybos ABC“ ir kitus atsakovus. Atsiliepime UAB „Statyba ABC“ nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir savo ieškinyje, todėl jie nebekartojami. Papildomai pažymi, kad AB „SEB lizingas“ atsisakė keisti Sutarties sąlygas, todėl UAB „Statyba ABC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, o sužinojęs, kad AB „SEB lizingas“ vienašališkai, neinformavęs UAB „Statyba ABC“ nutraukė Sutartį, patikslino ieškinį reikalavimu pripažinti minėtą Sutarties nutraukimą neteisėtu. AB „SEB lizingas“ žinojo apie UAB „Statyba ABC“ su UAB „Luksura“ ir UAB „Sentauras“ sudarytas ginčo turto nuomos sutartis. AB „SEB lizingas“ nepagrįstai teigia, kad atsakovai siekia neatlygintinai naudotis jo turtu. UAB „Statyba ABC“ veiksmai patvirtina, kad ji siekia vykdyti Sutartį, o AB „SEB lizingas“ elgiasi nesąžiningai, nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti vykdant Sutartį, kai dėl nenumatytų pokyčių ekonomikoje UAB „Statyba ABC“ tapo sudėtingiau vykdyti Sutartį (T. 2, b. l. 97-99).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-19 priėmė sprendimą ieškovo UAB „Statyba ABC“ ieškinį atmesti, atsakovo AB „SEB lizingas“ priešieškinį tenkinti ir iškeldinti atsakovą UAB „Statyba ABC“ su visais jam priklausančiais daiktais iš patalpos (buto), esančios adresu (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovą UAB „Luksura“ su visais jam priklausančiais daiktais iš negyvenamosios patalpos (soliariumo), esančios adresu (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovą UAB „Sentauras“ su visais jam priklausančiais daiktais iš negyvenamosios patalpos (prekybos patalpų), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus šias patalpas perduoti ieškovui per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad į bylą yra pateikti įrodymai, jog atsakovas vykdė CK 6.218 straipsnyje įtvirtintą pareigą antrajai šaliai iš anksto pranešti apie numatomą sutarties nutraukimą. 2011-03-17 AB „SEB lizingas“ pranešimas Nr. 02-1691 ieškovui buvo siunčiamas Sutartyje nurodytu adresu, faksu ir el. paštu. Kartu su 2011-04-12 ieškiniu pats ieškovas pateikė 2011-03-29 AB „SEB lizingas“ pranešimą, iš kurio matyti, kad ieškovas iki 2011-04-13 buvo kviečiamas atvykti pasirašyti lizinguoto turto grąžinimo dokumentus. Teismas sprendė, kad gavęs pranešimą, ieškovas aiškiai suvokė, kad Sutartis yra nutraukta (kadangi lizingo davėjas anksčiau sutartyje numatyto termino gali reikalauti grąžinti turtą tik vienu atveju – kai nutraukta lizingo sutartis). Ieškovas visiškai nemokėdamas įmokų pagal Sutartį, naudojosi lizingo objektais, juos subnuomavo UAB „Luksura“ ir UAB „Sentauras“, gavo iš subnuomininkų mokestį (pajamas), tačiau vis tiek nemokėjo atsakovui įmokų pagal Sutartį. Atsakovas, vienašališkai nutraukęs su ieškovu Sutartį nereikalauja šioje byloje priteisti iš ieškovo skolos pagal šią Sutartį (atlyginti jam padarytus nuostolius). Šie klausimai tarp šalių galėtų būti sprendžiami atskirai (kitoje byloje), įvertinus ieškovo lizinguojamo turto pagerinimo išlaidas bei dėl Sutarties nutraukimo atsakovo patirtus nuostolius. Atmetus ieškovo reikalavimą pripažinti vienašališką atsakovo Sutarties nutraukimą negaliojančiu, negali būti patenkinti ir kiti ieškovo reikalavimai dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Nutraukus Sutartį seka, kad atsakovai nebeturi jokio teisinio pagrindo valdyti ir naudoti savo veikloje AB „SEB lizingas“ priklausančio turto, todėl turi būti iškeldinami AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančių ginčo patalpų (T. 3, b. l. 249-256).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas (apeliantas) UAB „Statyba ABC“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-04-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Be pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų argumentų (kurie nebekartojami) ieškovas papildomai pažymi, kad:

121. Teismas išnagrinėjo tik vieną ieškovo reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, o kitus reikalavimus dėl Sutarties pakeitimo ir Sutarties 18.6.2 punkto nuostatos pripažinimo negaliojančia atmetė be jokių motyvų tik vienu sakiniu. Taip teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir 4 punktą. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012, 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012), kad kai yra pareikštas reikalavimas pakeisti sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi būti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sąlygų, ir tik tada, kai nustatoma, kad nėra šioje normoje nustatyto sutarties keitimo pagrindo, sprendžiama dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas, t. y. išsprendžiamas sutarties pakeitimo ir sutarties nutraukimo konkurencijos klausimas. Teismas nenagrinėjo, ar galima šalių sudarytą Sutartį išsaugoti, nenagrinėjo Sutarties sąlygų pakeitimo galimybių, nesprendė Sutarties pakeitimo ir nutraukimo konkurencijos klausimo, nesvarstė Sutarties nutraukimo pagrindo: be kaltės ar su kalte.

132. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas rūpinosi patalpų pardavimu, o atsakovas vengė bendradarbiauti su ieškovu, kai jam kilo nenumatytų sunkumų vykdyti Sutartį, savo veiksmais neduodamas sutikimo patalpas išsipirkti anksčiau termino ir parduoti jas kitam asmeniui, dar labiau apsunkino ieškovo finansinę padėtį. Kad atsakovas ieškovo prašymus nagrinėjo tik formaliai, nenorėdamas susitarti, rodo ir tai, kad nė karto nebuvo derinęs su laiduotojais, ar šie sutiktų su siūlomais Sutarties pakeitimais.

143. Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovas pateikė Lietuvos pašto registrą, kuriame nurodoma, kad AB „SEB lizingas“ 2011-03-17 siuntė laišką UAB „Statyba ABC“ adresu (duomenys neskelbtini). Įrodymų, kad pranešimas buvo siunčiamas faksu ar el. paštu byloje nėra. Atsakovas žinojo (tai patvirtina atsakovo 2010-09-21 ir 2011-02-15 raštai), kad rekonstravus ginčo patalpas pasikeitė ieškovo registruota buveinė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (pastarąjį adresą atsakovas nurodė savo ieškinyje dėl iškeldinimo). Atsakovas įspėjimą apie Sutarties nutraukimą siuntė ne tuo adresu, aiškiai žinodamas, kad ieškovo buveinė yra kitoje vietoje. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009), teismas nepagrįstai konstatavo, kad pakanka nustatyti pranešimo apie sutarties vienašališką nutraukimą siuntimo faktą, nesiaiškinant aplinkybių, ar antroji sutarties šalis apskritai gavo pranešimą. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepažeidė CK 6.218 straipsnyje nustatytos tvarkos.

154. Spręsdamas iškeldinimo iš patalpų klausimą, teismas netinkamai taikė nuomos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Ieškovui notaro patvirtinta ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perduota daiktinė teisė valdyti ir naudoti ginčo patalpas. Ieškovas ginčo patalpas naudojo verslo tikslais ir jokie subnuomos santykiai tarp jo ir UAB „Sentauras“ bei UAB „Luksura“ nėra susiklostę ir į bylą nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų priešingą teismo padarytą išvadą.

165. Neaišku, kokiu pagrindu teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl Sutarties 18.6.2 punkto sąlygą pripažinimo negaliojančia toje dalyje, kiek ji apriboja lizingo gavėjo turto vertės dengimo mokesčio įmokų grąžinimą lizingo gavėjui sutarties nutraukimo atveju. Net jei teismas vertino, kad Sutartis nutraukta, reikalavimas dėl minėtos sąlygos dalies pripažinimo negaliojančia turėjo būti nagrinėjamas ir šio reikalavimo atmetimas teismo sprendime turėjo būti pagrįstas. Sutarties 18.6.2 punkte yra nepagrįstai iš anksto nustatyta vienašalė restitucija. Sutartyje numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir ieškovas mokėjo įmokas ne už naudojimąsi daiktu, bet išpirkdamas daikto vertę, tokiu atveju Sutarčiai galima dvišalė restitucija dėl tos įmokų dalies, kuriomis išperkama lizinguoto daikto vertė. Ieškovo ginčijama Sutarties sąlyga nepagrįstai išplečia lizingo gavėjo (ieškovo) atsakomybę, todėl ji pripažintina negaliojančia šios Sutarties kontekste. Vien tik turto perdavimas atsakovui grąžintų atsakovą (lizingo davėją) į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu ieškovas (lizingo gavėjas) būtų tinkamai įvykdęs Sutartį. Esant Sutarties 18.6.2 punkto sąlygai, atsakovas nepagrįstai gauna 229 831,55 Lt ir šia suma būtų nepagrįstai išplėsta ieškovo atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 išaiškino, kad tuo atveju, jeigu grąžintino turto vertė atitinka lizingo davėjo nuostolius, pagrindo taikyti sutartyje nustatytą lizingo gavėjo atsakomybę – negrąžinti jam sumokėtų turto išpirkimo įmokų – nėra, nes ir be šios sąlygos civilinės atsakomybės tikslai bus pasiekti.

176. UAB „Sentauras“ ir UAB „Luksura“ nėra ieškovai šioje byloje, todėl priešieškinys jų atžvilgiu negalėjo būti nagrinėjamas (T. 4, b. l. 1-8).

18Atsakovas AB „SEB lizingas“ (kurio procesines teises perėmė AB SEB bankas) atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-19 sprendimą nepakeistą. Be pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų argumentų (kurie nebekartojami) atsakovas papildomai pažymi, kad:

191. Šalių pareiga išsaugoti sutartį nėra absoliuti, todėl nukentėjusioji šalis negali būti verčiama vykdyti sutartį, kurios priešinga šalis nevykdo ir aiškiai neketina vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012). Teismas konstatavo, kad Sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo. 2011-03-17 dienai ieškovo pradelsti mokėjimai sudarė 366 745,56 Lt, o delspinigiai 112 783,17 Lt, be to, ieškovas nemokėjo įmokų nuo 2010-03-05 (ir to jis neginčijo). Atsakovas, tiek vadovaudamasis CK 217 straipsniu, tiek Sutarties 18.1.3 punktu, turėjo teisę dėl esminio Sutarties pažeidimo nutraukti Sutartį. Ieškovui neįrodžius, kad nebuvo esminio Sutarties pažeidimo, jo argumentai, kad teismas neva turėjo nagrinėti, ar nebuvo galima išsaugoti Sutartį, ar jos sąlygos galėjo būti pakeistos ir dėl kieno kaltės turėjo būti nutraukta Sutartis, yra nepagrįsti.

202. Ieškovui neginčijant, kad jis nuo 2010-03-05 nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, teismas pagrįstai CK 6.204 straipsnio 3 dalies pagrindu atsisakė keisti Sutarties sąlygas. Keisti Sutartį nebuvo pagrindo ir dėl to, kad ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros. Taip, kaip ieškovas paskutiniu patikslintu ieškiniu prašė teismo pakeisti Sutartį, jis prieš tai atsakovo neprašė būtent tokio Sutarties pakeitimo (prašė tik leisti tretiesiems asmenims parduoti turtą). Ieškovo prašymas dėl Sutarties pakeitimo aiškiai iškreiptų Sutartyje numatytą šalių prievolių pusiausvyrą. Įmokų ir palūkanų mokėjimo atidėjimas 30 mėnesių iš esmės reiškia, kad ieškovas nori neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiu turtu. Iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad jis neturi realių galimybių vykdyti Sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria atisakyta UAB „Statyba ABC“ iškelti restruktūrizavimo bylą, nes konstatavo, jog įmonė yra nemoki. Net tenkinus reikalavimą dėl Sutarties pakeitimo, ieškovas neturėtų galimybės vykdyti šią Sutartį.

213. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, padarė išvadą, kad ieškovas faksu ir el. paštu gavo atsakovo 2011-03-17 pranešimą ir jam žinomas Sutarties nutraukimo faktas.

224. Subnuomos santykius patvirtina ieškovo 2008-08-26 pažyma ir ieškovo direktoriaus paaiškinimai 2013-04-08 posėdžio metu.

235. Apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 nėra kalbama apie sutarties sąlygos, numatančios lizingo davėjo teisę negrąžinti sumokėtų įmokų, panaikinimą. Minėtoje nutartyje paaiškinta, kad kai byloje yra sprendžiamas ginčas dėl dvišalės restitucijos taikymo galimybės (tačiau toks reikalavimas šioje byloje nėra keliamas), teismas, nustatęs, kad lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius, nenaikina sutarties sąlygos, numatančios lizingo davėjo teisę negrąžinti sumokėtų įmokų (kaip reikalauja ieškovas), bet jos netaiko. Ieškovas turėtų išskirti, kuri iš jo nurodytos 163 957,22 Lt sumos, buvo skirta lizinguojamo daikto vertei išpirkti. Ieškovas, skaičiuodamas neva atsakovo praturtėjimą, vadovaujasi 2008-12-08 (kai prieškriziniu laikotarpiu nekilnojamojo turto kainos buvo gerokai didesnės) Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Lizinguotas turtas iki šiol nėra grąžintas atsakovui, todėl neaišku, kokios vertės turtas bus grąžintas ir už kiek jis bus parduotas. Šiuo metu ginčo turto vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra viso 1 287 000 Lt, o iki Sutarties nutraukimo neišmokėto ginčo turto likutinė vertė buvo 1 918 482,78 Lt (neskaičiuojant iki Sutarties nutraukimo nesumokėtų įsiskolinimų, negaut palūkanų). Net jei atsakovas parduotų jam grąžintą turtą, jokia dvišalė restitucija negalima, nes atsakovas patirtų nuostolį. Ieškovas, prašydamas taikyti restituciją, nepagrįstai neįskaičiavo naudos, kurią jis gavo neatlygintinai nuo 2010-03-05 naudodamasis ginčo turtu (CK 6.151 straipsnio 2 dalis) (T. 4, b. l. 19-22).

24Tretieji asmenys UAB „Sentauras“ ir UAB „Luksura“ atsiliepimų į ieškovo UAB „Statyba ABC“ apeliacinį skundą nepateikė.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

26Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo (apelianto) ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti vienašališką atsakovo Sutarties nutraukimą negaliojančiu, pripažinti iš dalies negaliojančia Sutarties 18.6.2 punkte nurodytą sąlygą bei pakeisti Sutarties sąlygas, nustatytas mokėjimų grafikuose, tačiau tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo ir trečiųjų asmenų (pagal priešieškinį – atsakovų) iškeldinimo iš ginčo patalpų.

27Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, kuris, pasak apelianto, pagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumą, yra tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik vieną ieškovo reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, o kitus reikalavimus dėl Sutarties pakeitimo ir Sutarties 18.6.2 punkto nuostatos pripažinimo negaliojančia atmetė be jokių motyvų tik vienu sakiniu, be to, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012, 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012), kad kai yra pareikštas reikalavimas pakeisti sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi būti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sąlygų, ir tik tada, kai nustatoma, kad nėra šioje normoje nustatyto sutarties keitimo pagrindo, sprendžiama dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su minėta apelianto pozicija, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė Sutarties išsaugojimo galimybės pritaikius apelianto siūlomas pakeisti Sutarties sąlygas, tačiau negalima sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo pakeisti atitinkamas Sutarties sąlygas. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyta ekonominė krizė ir jos padariniai negali būti laikoma Sutarties vykdymo suvaržymu, kadangi jų atsiradimo riziką kaip verslininkas buvo prisiėmęs ieškovas; kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiajai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą, nepaisant to, kad nukentėjusioji šalis kreipėsi dėl sutarties sąlygų pakeitimo; ieškovas ilgą laiką nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, visiškai nemokėjo atsakovui Sutartyje numatytų mokėjimų. Nors pirmosios instancijos teismas nepateikė (o vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, privalėjo tai padaryti) savo motyvų dėl to, ar galima šalių sudarytą Sutartį išsaugoti, nenagrinėjo Sutarties sąlygų pakeitimo galimybių, nesprendė Sutarties pakeitimo ir nutraukimo konkurencijos klausimo, nesvarstė Sutarties nutraukimo pagrindo: be kaltės ar su kalte, žemiau nurodyti apeliacinės instancijos teismo motyvai patvirtina pagrįstumą pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad ieškovo reikalavimai pripažinti vienašališką atsakovo Sutarties nutraukimą negaliojančiu bei pakeisti Sutarties sąlygas, nustatytas mokėjimų grafikuose, atmestini kaip nepagrįsti.

28Apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012 kasacinis teismas išaiškino, kad sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo konkurencija turi būti sprendžiama sutarties keitimo naudai, siekiant sutartį išsaugoti (favor contractus) ir leidžiant sutartį peržiūrėti, kaip sutarties privalomumo ir vykdytinumo principų išimtis, nebent ir pakeitus sutartį jos vykdymas sutarties šaliai būtų per sunkus, o kreditorius nebeturėtų intereso įvykdyti sutartį ir siekti jos rezultato. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmą kartą su rašytiniu prašymu leisti parduoti vieną iš trijų nekilnojamųjų daiktų dėl to, kad apeliantas turi problemų vykdant savo finansinius įsipareigojimus, apeliantas į atsakovą kreipėsi 2010-07-12 (T. 3, b. l. 42). Tačiau atsakovas teigia, kad apeliantas įmokas pagal Sutartį nustojo mokėti dar 2010-03-05, ir šios aplinkybės apeliantas neginčija. 2011-03-17 apelianto įsiskolinimas atsakovui sudarė 479 528,73 Lt (366 745,56 Lt pradelstas įsiskolinimas + 112 783,17 Lt priskaičiuoti delspinigiai) (šių aplinkybių apeliantas taip pat neginčija). Su ieškiniu dėl Sutarties sąlygų pakeitimo apeliantas kreipėsi į teismą 2011-04-12 (T. 3, b. l. 1), t. y. faktiškai praėjus vieneriems metams nuo to, kai jis nustojo vykdyti pagrindinį Sutartimi prisiimtą įsipareigojimą Sutartyje nustatyta tvarka mokėti lizingo įmokas atsakovui. Nors apelianto argumentai dėl atsakovo vengimo bendradarbiauti su apeliantu ir netinkamo pranešimo apie Sutarties nutraukimą įteikimo (dėl šių argumentų atskirai bus pasisakyta vėliau) iš dalies yra pagrįsti, tačiau jie nenuginčija to fakto, kad apeliantas, vadovaudamasis CK 6.204 ir 6.223 straipsniais, dėl Sutarties sąlygų pakeitimo (pradinio apelianto ieškinio vienintelis reikalavimas pakeisti Sutarties sąlygas, nustatytas mokėjimų grafikuose, taip: ieškinio pateikimo datai nesumokėtų įmokų ir palūkanų bei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo mokėtinų įmokų ir palūkanų mokėjimo terminą atidedamas 30 mėnesių, Sutarties terminas pratęsiamas iki 150 mėnesių) kreipėsi į teismą tik po metus trukusio nesėkmingo bandymo susitarti dėl Sutarties sąlygų pakeitimo (iki kreipimosi į teismą apeliantas prašė ne ieškinyje nurodytu būdu pakeisti Sutartį, o prašė atsakovo leidimo parduoti du iš trijų nekilnojamojo turto objektų (dėl kurių lizingo sąlygų buvo sudaryta Sutartis)). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad šalis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi būti aktyvi ir privalo teikti kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai. Nors CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, koks turi būti protingas terminas šalims susitarti, šis terminas priklauso nuo sutarties pobūdžio, sutarties šalies galimybių vykdyti sutartį nepakeistomis sąlygomis ir kita. Tokiais atvejais gali būti taikomos ir bendrosios sutarčių pakeitimo nuostatos, nustatytos CK 6.223 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti arba jei per 30 dienų negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas dar 2010-07-12 raštu kreipėsi į atsakovą dėl leidimo parduoti vieną iš trijų ginčo patalpų surastam pirkėjui, tačiau tik 2011-02-15 rašte atsakovas nurodė, kad neprieštaraus tam, kad apeliantas išsipirktų dvi iš trijų ginčo patalpų ir parduotų jas už ne mažesnes nei 255 000 Lt bei 180 000 Lt kainas pasirinktiems pirkėjams, jei apeliantas įvykdys atsakovo nustatytas sąlygas, t. y. be kita ko, jei iki 2011-03-15 apeliantas padengs 40 000 Lt pradelstų įsiskolinimų. Minėta atsakovo sąlyga nepagrįstai apelianto buvo įvertinta kaip nauja ir Sutartyje nenumatyta sąlyga, nes, kaip minėta, apeliantas dar 2010-03-05 nustojo mokėti įmokas pagal Sutartį. Atsakovo 2011-02-15 rašte nurodytos sąlygos apeliantui buvo nepriimtinos (2011-03-15 raštu apeliantas prašė 45 dienoms atidėti atsakovo 2011-02-15 rašte nurodytų sumų mokėjimą) (T. 3, b. l. 42-47). Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, delsdamas per protingą terminą kreiptis į teismą dėl Sutarties pakeitimo, prisiėmė dėl šio savo neveikimo pasikeitusių aplinkybių atsiradimo riziką, t. y. atsakovas 2011-03-17 parengė raštą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo 2011-03-25, jeigu iki 2011-03-24 apeliantas nepadengs 479 528,73 Lt įsiskolinimo (T. 3, b. l. 68). Tiek apelianto veikimas (neveikimas) iki pirminio kreipimosi į teismą, tiek apelianto reikalavimo dėl Sutarties pakeitimo turinys patvirtina tai, kad apeliantas ir ilgą laiką iki ieškinio pareiškimo (nuo 2010-03-05 iki 2011-04-15), ir ilgą laiką po to (apie 6 metus, nes apelianto ieškinio reikalavimas buvo pakeisti Sutarties sąlygas, nustatytas mokėjimų grafikuose, taip: ieškinio pateikimo datai nesumokėtų įmokų ir palūkanų bei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo mokėtinų įmokų ir palūkanų mokėjimo terminą atidedamas 30 mėnesių, Sutarties terminas pratęsiamas iki 150 mėnesių) neturėjo (neplanavo turėti) realių finansinių galimybių vykdyti Sutartimi prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Kaip teisingai nurodė atsakovas savo atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą, ieškovo prašymas dėl Sutarties pakeitimo aiškiai iškreiptų Sutartyje numatytą šalių prievolių pusiausvyrą, nes įmokų ir palūkanų mokėjimo atidėjimas 30 mėnesių iš esmės reiškia, kad ieškovas nori neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiu turtu. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros, nes ieškovas paskutiniu patikslintu ieškiniu prašė teismo pakeisti Sutartį taip, kaip iki tol jis nebuvo prašęs atsakovo tai padaryti, t. y. neprašė atsakovo būtent tokio Sutarties pakeitimo (prašė tik leisti tretiesiems asmenims parduoti turtą). Anksčiau nurodytoje ir apelianto cituojamoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad esminis sutarties pakeitimo instituto reguliavimo principas įtvirtintas CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalyse, būtent sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t. y. esant rebus sic stantibus situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas. Procesiniu požiūriu šioje teisės normoje nustatytas privalomas ikiteisminis šalių ginčo nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Aplinkybė, kad apeliantas iki kreipimosi į teismą su atsakovu derino vienokio pobūdžio Sutarties pakeitimo sąlygas, o ieškinyje nurodė jau kitokio pobūdžio Sutarties pakeitimo sąlygas, leidžia daryti išvadą, kad apeliantas pažeidė CK 6.223 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą privalomą ikiteisminio šalių ginčo nagrinėjimo tvarką, nes į teismą kreipėsi dėl tokių sąlygų, dėl kurių prieš tai nesiderėjo su atsakovu. Savo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad net tenkinus reikalavimą dėl Sutarties pakeitimo, ieškovas neturėtų galimybės vykdyti šią Sutartį, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria atisakyta UAB „Statyba ABC“ iškelti restruktūrizavimo bylą, nes konstatavo, jog įmonė yra nemoki. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliantui UAB „Statyba ABC“ 2013-06-26 Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2013-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-736-585/2013 (naujas civilinės bylos Nr. B2-1385-585/2014), įsiteisėjo 2013-09-05. Vilniaus apygardos teismo 2014-03-31 nutartimi UAB „Statyba ABC“ pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto. Tokiu būdu, tiek apelianto ilgalaikis (nuo 2010-03-05 iki 2013-04-19) nesugebėjimas iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tiek minėti apelianto teisinio statuso pasikeitimai patvirtina tai, kad pagrindo keisti Sutartį nėra, nes ir pakeitus Sutartį jos vykdymas apeliantui būtų per sunkus (t. y. faktiškai neįmanomas po bankroto bylos iškėlimo ir įmonės pripažinimo bankrutavusia bei likviduojama), be to, ir atsakovas (kreditorius) nebeturėtų intereso įvykdyti Sutartį ir siekti jos rezultato. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl Sutarties pakeitimo, paliktina nepakeista su anksčiau nurodytais papildomais motyvais.

29Dėl reikalavimo atsakovo atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pakanka nustatyti pranešimo apie sutarties vienašališką nutraukimą siuntimo faktą, nesiaiškinant aplinkybių, ar antroji sutarties šalis apskritai gavo pranešimą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepažeidė CK 6.218 straipsnyje nustatytos tvarkos, yra taip pat nepagrįsta. Skundžiamame sprendime ir apelianto apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009 išaiškinta, kad vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 straipsnis). CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Taigi, įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą. Pareiga pranešti apie sutarties nutraukimą yra nustatyta antrosios sutarties šalies naudai. CK 6.218 straipsnyje nedetalizuota pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustatyta termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Tačiau šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą (CK 6.157 straipsnio 1dalis). Vien tik išsiuntus pranešimą apie sutarties nutraukimą, tinkamu pranešimu apie sutarties nutraukimą tektų laikyti ir tuos atvejus, kai pranešimas būtų gautas jau po pranešime nustatytos sutarties nutraukimo datos, ar netgi ir tuos atvejus, jei antroji sutarties šalis apskritai negautų pranešimo. Toks aiškinimas prieštarauja CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą. Tai, be kita ko, reiškia, kad sutarties nutraukimo termino eiga negali būti skaičiuojama nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Nagrinėjamoje byloje atsakovo 2011-03-17 pranešimas dėl sutarčių nutraukimo buvo išsiųstas apelianto adresu, nurodytu Sutartyje (T. 3, b. l. 6, 67, 240-241), tačiau po Sutarties sudarymo 2006-11-28 apelianto buveinės adresas pasikeitė ir apie tai atsakovui tapo žinoma dar 2010-09-21 (T. 3, b. l. 43), tačiau nepaisant to, 2011-03-17 pranešimą dėl sutarčių nutraukimo atsakovas išsiuntė senu adresu, nors ir Sutarties 20.2 punkte nurodyta, kad pranešimai siunčiami paskutiniu žinomu adresu (T. 3, b. l. 12). Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad 2011-03-17 pranešimas apeliantui taip pat buvo išsiųstas faksu ir el. paštu, nes atsakovas tokią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą nepateikė, o vien būdų, kaip bus siunčiamas pranešimas, nurodymas tokiame pranešime dar nereiškia, kad šis dokumentas adresatui buvo išsiųstas visais nurodytais būdais. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas neginčija fakto, kad iki 2011-04-12 apeliantui buvo įteiktas atsakovo 2011-03-29 pranešimas, kuriuo apeliantas buvo paprašytas iki 2011-04-13 atvykti pas atsakovą ir pasirašyti nuomoto turto grąžinimo dokumentus (aktus) (T. 3, b. l. 48). Pagal ginčo šalių sudarytos Sutarties 19.1 punktą „Klientas privalo grąžinti Turtą SEB lizingui per vieną mėnesį nuo Sutarties nutraukimo dienos“. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad gavęs 2011-03-29 pranešimą, ieškovas aiškiai suvokė, kad Sutartis yra nutraukta (kadangi lizingo davėjas anksčiau sutartyje numatyto termino gali reikalauti grąžinti turtą tik vienu atveju – kai nutraukta lizingo sutartis). Minėtos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas (t. y. su lizingo davėju Sutartį sudaręs juridinis asmuo – verslininkas) prieš kreipdamasis į teismą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo negalėjo nežinoti, kad lizingo davėjas jau vienašališkai nutraukė šią Sutartį. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl to, ar atsakovas turėjo teisę (ar egzistavo Sutartyje įtvirtintos sąlygos) nutraukti Sutartį, nes šios aplinkybės apeliantas apeliaciniame skunde neginčija. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškinio reikalavimą pripažinti vienašališką atsakovo Sutarties nutraukimą negaliojančiu.

30Nors apeliantas teigia, kad jokie subnuomos santykiai tarp jo ir UAB „Sentauras“ bei UAB „Luksura“ nėra susiklostę ir į bylą nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų priešingą pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, tačiau dalies ginčo patalpų subnuomos aplinkybę tretiesiems asmenims UAB „Sentauras“ ir UAB „Luksura“ patvirtina paties apelianto parengta 2008-08-26 pažyma (T. 3, b. l. 173), apelianto direktoriaus V. D. paaiškinimai 2013-04-08 teismo posėdžio metu (T. 3, b. l. 246) bei trečiųjų asmenų (atsakovų pagal priešieškinį) UAB „Sentauras“ ir UAB „Luksura“ atsiliepimai į atsakovo priešieškinį dėl iškeldinimo iš ginčo patalpų (T. 2, b. l. 91-92, 95).

31Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „Sentauras“ ir UAB „Luksura“ nėra ieškovai šioje byloje, todėl priešieškinys jų atžvilgiu negalėjo būti nagrinėjamas. Šioje byloje buvo sujungtos dvi pagal atskirus ieškinio pareiškimus iškeltos civilinės bylos (T. 2, b. l. 163-164), kuriose UAB „Sentauras“ ir UAB „Luksura“ procesinė padėtis yra skirtinga – pagal apelianto ieškinį dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, vienos iš sąlygų pripažinimo negaliojančia bei vienašališko Sutarties nutraukimo ginčijimo šios įmonės yra trečiaisiais asmenimis, nes jos nėra Sutarties šalys, o pagal priešieškinį UAB „Sentauras“ ir UAB „Luksura“ kartu su apeliantu yra atsakovais, nes atsakovas (pagal priešieškinį ieškovas) pareiškė reikalavimą visas tris įmones iškeldinti iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų po Sutarties nutraukimo.

32Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl Sutarties 18.6.2 punkto sąlygą pripažinimo negaliojančia toje dalyje, kiek ji apriboja lizingo gavėjo turto vertės dengimo mokesčio įmokų grąžinimą lizingo gavėjui sutarties nutraukimo atveju. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad net jei pirmosios instancijos teismas vertino, kad Sutartis nutraukta, reikalavimas dėl minėtos sąlygos dalies pripažinimo negaliojančia turėjo būti nagrinėjamas ir šio reikalavimo atmetimas teismo sprendime turėjo būti pagrįstas. Minėtą aplinkybę patvirtina tai, kad atmetus ieškinį visumoje, ieškovui (apeliantui) atimama teisė remtis Sutarties 18.6.2 punkto sąlygos daline negaliojimo aplinkybe, jeigu ieškovas siektų susigrąžinti atitinkamas įmokas iš lizingo davėjo (atsakovo), t. y. jeigu tarp ieškovo ir atsakovo kiltų ginčas dėl Sutarties nutraukimo padarinių. Sutarties 18.6.2 punkte įtvirtinta, kad SEB lizingui (atsakovui) nutraukus Sutartį, visi iki Sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai klientui (ieškovui ir apeliantui) negrąžinami. Ginčo šalių sudarytoje Sutartyje yra numatytas lizinguojamo ginčo turto nuosavybės teisės perėjimas (Sutarties 16 punktas (T. 3, b. l. 10)). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 pažymėjo, kad tais atvejais, kai lizingo sutartyje šalys susitarė ne tik dėl daikto valdymo bei naudojimo, bet ir dėl jo nuosavybės teisės perėjimo, vienašalė restitucija, nutraukus tokią lizingo sutartį, gali būti netaikoma, o taikoma dvišalė restitucija vadovaujantis CK 6.222 straipsniu. Minėti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl vieno iš apelianto pareikštų reikalavimų, todėl šio neišspręsto reikalavimo dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 327 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-19 sprendimą dalyje, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl vienašališko atsakovo Sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir Sutarties sąlygų, nustatytų mokėjimų grafikuose, pakeitimo bei patenkintas atsakovo reikalavimas dėl ieškovo ir trečiųjų asmenų (pagal priešieškinį – atsakovų) iškeldinimo iš ginčo patalpų, palikti nepakeistą.

35Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-19 sprendimą dalyje dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančia Sutarties 18.6.2 punkte nurodytą sąlygą toje dalyje, kiek ji apriboja lizingo gavėjo sumokėtų turto vertės dengimo mokesčių įmokų grąžinimą lizingo gavėjui Sutarties nutraukimo atveju, grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Statyba ABC“ kreipėsi į teismą su reikalavimais (kurie... 5. Atsakovas AB „SEB lizingas“ su ieškovo reikalavimais nesutiko, palaikė... 6. Atsakovas AB „SEB lizingas“ (pagal priešieškinį ieškovas)... 7. Trečiasis asmuo UAB „Sentauras“ (pagal priešieškinį atsakovas)... 8. Trečiasis asmuo UAB „Luksura“ (pagal priešieškinį atsakovas)... 9. Ieškovas UAB „Statyba ABC“ (pagal priešieškinį atsakovas) atsiliepimu... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-19 priėmė sprendimą ieškovo UAB... 11. Ieškovas (apeliantas) UAB „Statyba ABC“ apeliaciniu skundu prašo... 12. 1. Teismas išnagrinėjo tik vieną ieškovo reikalavimą dėl Sutarties... 13. 2. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas rūpinosi patalpų pardavimu, o... 14. 3. Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovas pateikė Lietuvos pašto... 15. 4. Spręsdamas iškeldinimo iš patalpų klausimą, teismas netinkamai taikė... 16. 5. Neaišku, kokiu pagrindu teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl... 17. 6. UAB „Sentauras“ ir UAB „Luksura“ nėra ieškovai šioje byloje,... 18. Atsakovas AB „SEB lizingas“ (kurio procesines teises perėmė AB SEB... 19. 1. Šalių pareiga išsaugoti sutartį nėra absoliuti, todėl nukentėjusioji... 20. 2. Ieškovui neginčijant, kad jis nuo 2010-03-05 nevykdo savo sutartinių... 21. 3. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, padarė išvadą,... 22. 4. Subnuomos santykius patvirtina ieškovo 2008-08-26 pažyma ir ieškovo... 23. 5. Apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartyje... 24. Tretieji asmenys UAB „Sentauras“ ir UAB „Luksura“ atsiliepimų į... 25. CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine... 26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 27. Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, kuris, pasak apelianto,... 28. Apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartyje... 29. Dėl reikalavimo atsakovo atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą... 30. Nors apeliantas teigia, kad jokie subnuomos santykiai tarp jo ir UAB... 31. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad UAB... 32. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog neaišku, kokiu pagrindu... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 327... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-19 sprendimą dalyje, kuria atmesti... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-19 sprendimą dalyje dėl ieškovo...