Byla 2A-212-232/2018
Dėl darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Dividio“, UAB „Medstatyba“, UAB „LitCon“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Versina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Margus“ ieškinį atsakovei UAB „Versina“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovės UAB „Versina“ priešieškinį ieškovei UAB „Margus“ dėl darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Dividio“, UAB „Medstatyba“, UAB „LitCon“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas UAB „Margus“ (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu atsakovui UAB „Versina“, (toliau – atsakovas) prašė priteisti iš atsakovės 17.736,94 Eur skolos už atliktus darbus pagal Statybos subrangos sutartį, 335,87 Eur delspinigių; 6 procentų metines procesines palūkanas nuo 26.571,03 Eur (26.235,16 Eur skolos + 335,87 Eur delspinigių) nuo ieškinio padavimo dienos iki dalinio atsiskaitymo 2015-07-23; 6 procentų metines procesines palūkanas nuo 18.072,81 Eur (17.736,94 Eur skolos likutis + 335,87 Eur delspinigių) nuo dalinio atsiskaitymo 2015-07-23 dienos iki sprendimo šioje byloje įvykdymo; bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2014-05-09 tarp generalinio rangovo (atsakovo) ir subrangovo (ieškovo) buvo pasirašyta Statybos subrangos sutartis Nr.501-25 (toliau - ginčo sutartis arba sutartis), kurioje šalys susitarė, kad ieškovas objekte Šiltnamių g. 29, Vilniuje, įrengs PVC grindų dangą. Sutarties suma 131.282,25 Lt, avanso suma 39.384.68 Lt buvo sumokėta 2014-05-16. Sutartyje numatyta, kad subrangovui mokama už faktiškai atliktus ir aktais įformintus, kokybiškus darbus, o atsakovas išskaičiuoja 1% iš mokamų sumų už gen. rangovo paslaugas. Darbų pradžia 2014-05-30, darbų pabaiga 2014-06-20.
  3. Dėl atsakovo kaltės (neparuošta darbo aikštelė, atliekami kiti darbai, kurie turėjo būti užbaigti iki PVC dangų įrengimo, PVC dangos trūkumo) subrangos darbai užtruko ir buvo pabaigti 2014-09-29. 2014-10-01 už atliktus darbus ieškovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0215, 96.699.09 Lt sumai ir atliktų darbų aktą Nr. l bei pažymą Nr. l; 2014-10-20 pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr.0218, 34.583,17 Lt sumai su atliktų darbų aktu ir pažyma.
  4. 2014-10-31 atsakovas pateikė ieškovui sąskaitą-faktūrą Nr.VER1400525 už gen. rangovines paslaugas, už 2014 m. 10 mėn. 1.312,81 Lt sumai, tuo patvirtindamas, kad darbai yra atlikti.
  5. Generalinis rangovas delsė priimti darbus ir tik 2014-11-18 pateikė raštą Nr.S-1076 su 2014-11-06 defektiniu aktu, kuriame nurodyti PVC dangos įrengimo trūkumai ir gražino pasirašytas anksčiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras su priedais. Ieškovo atstovai į defektų nustatymo procedūrą nebuvo pakviesti.
  6. Visi nurodyti defektai buvo pašalinti nedelsiant, iki 2014 11 20. Atsakovas pridavė atliktus darbus užsakovui, tačiau nesumokėjo už atliktus kokybiškus darbus ieškovui, nors 2014-11-27 atsiuntė suderinimo aktą, kuriame nurodyta įsiskolinimo suma 90 584,77 Lt atitinka ieškovo reikalaujamą sumą. Tokį patį aktą atsakovas pateikė ir 2014-01-19. Akivaizdu, kad atsakovas žino apie savo įsipareigojimus, tačiau piktybiškai jų neįvykdo. Nesumokėta suma už atliktus darbus sudaro 90 584.77 Lt (96 699,09 + 34 583.17 - 39 384.68 – 1 312.81) arba 26 235,16 Eur. Pagal Statybos subrangos sutarties 9.2 punktą atsakovas atsiskaityti turėjo per 30 dienų, o pavėlavus atsiskaityti nuo 2014-11-20, skaičiuojami 0,02 procento delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie ieškinio padavimo dieną sudaro (90 584,77 Lt x 0,02 % =18 12 Lt X 64 dienos = 11 59.68 Lt arba 335,87 Eur. Prašė priteisti 6 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo.
  1. Atsakovas pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 12 181,42 Eur darbų defektų šalinimo išlaidoms atlyginti, 3 654,43 Eur netesybų, 6 proc. metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad pagal ginčo sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti ne tik atitinkamus statybos rangos darbus, tačiau taip pat prisiėmė pareigą pašalinti aptiktus defektus, o jų nepašalinus, atlyginti atsakovo patirtas išlaidas darbų defektams pašalinti bei sumokėti netesybas (ginčo sutarties 6.13, 10.14 punktai). Rangovo (ieškovo) pareigą atlyginti užsakovo patirtas išlaidas defektų šalinimui taip pat numato įstatymas (CK 6.662 straipsnio 2 dalis, 6.658 straipsnio 3 ir 5 dalys).
  3. Kadangi ieškovas savo darbo trūkumus įrengiant PVC grindų dangą objekte nepašalino, atsakovas defektams pašalinti pasitelkė trečiuosius asmenis – UAB „Grindoja“, UAB „Ogrinda“, UAB „Dubingiai“, UAB „Kasatonas“, UAB „Ekopija“, UAB „Agrinda“ ir patyrė 12 181,42 Eur darbų defektų šalinimo išlaidų. Remiantis sutarties 10.14 punktu ieškovas privalo ne tik atlyginti patirtas išlaidas bet ir sumokėti netesybas dėl pažeisto defektų pašalinimo termino, kurios lygios 30 proc. patirtų išlaidų defektams šalinti (CK 6.71 straipsnis). Netesybų suma 3 654,43 Eur ((7 566,96 Eur + 4 614,46 Eur) x 0,3). Viso iš ieškovo atsakovo naudai prašė priteisti 15 835,85 Eur (7 566,96 Eur + 4 614,46 Eur + 3 654,43 Eur).
  4. 2015-07-24 pareiškimu atsakovas sumažino priešieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 11 826,89 Eur darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, 3 548,07 Eur netesybų, 6 proc. metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  1. Tretieji asmenys UAB „Dividio“ ir UAB „LitCon“ pateikė atsiliepimus, kuriuose prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. 2017 m. vasario 7 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 17 736,94 Eur skolos, 335, 87 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18 072,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 01 27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 480 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2 956,72 Eur darbų defektų šalinimo išlaidų 887, 02 delspinigių 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 843,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 01 27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

    6

  2. Teismas byloje nustatė, jog pagal sąmatą Nr. 1 ieškovas turėjo atlikti PVC grindų dangos įrengimo darbus ligoninės operaciniame bloke į kuriuos įėjo PVC konduktyvinės (iQ Toro ir iQ Granit) dangos klijavimas, užlenkiant 100 mm ant sienos; įžeminimo kontūro įrengimas; PVC seifti dangos (Satered Agua) klijavimas, užlenkiant 100 mm ant sienos; PVC homogeninės dangos (iQ Granit) klijavimas, užlenkiant 100 mm ant sienos; PVC dangos klijavimas techniniame aukšte (linoleumas), užlenkiant 100 mm ant sienos; PVC dangos klijavimas techniniame aukšte (Vilon plus) užlenkiant 100 mm ant sienos; Grindų lyginimas (savaime išlyginančių mišinių) prieš PVC dangos klijavimą 2~3 mm; pagrindo paruošimas giluminiu gruntu prieš PVC dangos klijavimą ( du kartus).
  3. Ieškovas atlikęs darbus 2014 -10-01 pateikė atsakovui atliktų darbų aktą Nr. 1. Akte atsakovas pažymėjo, kad atliktų darbų defektai yra užfiksuoti 2014-11-06 defektiniame akte. Ekspertizės akte ekspertas pažymėjo, kad didžiosios dalies defektų, minimų 2014-11-06 defektiniame akte vėliau nebebuvo – išliko grindų dangos defektai nustatyti patalpose 202, 204, 262. Ieškovas atliktus darbus galutiniu darbų perdavimo-priėmimo aktu 2014-12-27 vienašališkai pridavė atsakovui.
  4. Atsakovas teigė, kad ieškovas darbus atliko su trūkumais, dėl ko jis ieškovui pateikė tris defektų aktus: 2014-11-06; 2015-01-16; 2015-01-16.
  5. Teismas nurodė, jog kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės, atsakovas privalėjo įrodyti defektų faktą, o ieškovas įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Be to, atsakovas kaip užsakovas (gen. rangovas), atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis.
  6. Tačiau jei, rangovo (šuo atveju subrangovo) nuomone, užsakovo (šiuo atveju gen. rangovo) nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, tokios pat teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti.
  7. Nurodė, jog atlikus dokumentinę atliktų darbų ekspertizę nustatyta, kad PVC grindų dangos trūkumai atsirado ne tik dėl ieškovo kaltės, bet dėl kolegialios priežasties.
  8. Iš byloje pateiktų įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų teismas sprendė, kad ieškovas pagal sutartį atliko statybos darbus ir nors buvo nustatyti darbų defektai, tačiau 2014-11-06 defektiniame akte nustatytus trūkumus ieškovus pašalino, išskyrus defektus 3 patalpose. Konstatavo, jog 2014-12-27 atliktus statybos darbus ieškovas pridavė atsakovui, todėl turi teisę gauti apmokėjimą už juos ir jo reikalavimą dalyje dėl 17 736,94 Eur skolos priteisimo pripažino pagrįstu bei tenkino.
  9. Remdamasis teismo eksperto išvadomis, jog PVC grindų danga buvo paklota su trūkumais teismas taip pat priėjo išvados, jog tenkintinas ir priešieškinys. Ieškovui iš esmės sutinkant su eksperto nuomone, kad tuo atveju kai dėl defektų yra atsakingi visi statybos procese dalyvavę asmenys, atsakovui tenka 25 proc. darbų defektų šalinimo išlaidų, tik nurodant kad šios išlaidos turėtų būti sumažintos atsižvelgiant į tai, kad ekspertas nustatė, jog defektų šalinimo darbai galėjo būti atlikti tik 761,32 kv. m., o ne 827,37 kv.m. plote, nes iki 2015-01-28 patalpose 202 ir 270 defektai buvo pašalinti, ekspertas teisme nurodžius, kad statybos trūkumų šalinimo 1 kv. metro kaina yra apie 16 Eur, teismas sprendė, jog iš ieškovo atsakovui priteistini 25 proc. faktiškai jo patirtų išlaidų dėl statybos trūkumų šalinimo, sudarantys 2 956,72 Eur (11 826,89 x 25 proc. : 100).
  10. Konstatavęs, jog atlikti darbai ieškovo priduoti vienašališkai galutiniu darbų perdavimo –priėmimo aktu 2014-12-27, ir kad vėliau atsiradę darbų trūkumai, neatleido atsakovo nuo pareigos sumokėti už darbus laiku, pagal sutarties sąlygas, teismas delspinigius paskaičiavo nuo 2015-01-27, kai baigėsi sutartyje numatytas 30 dienų terminas sumokėti už darbus.
  11. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties 10.14 punktą ieškovas privalo ne tik atlyginti patirtas išlaidas bet ir sumokėti netesybas dėl pažeisto defektų pašalinimo termino, kurios lygios 30 proc. patirtų išlaidų defektams šalinti.
  12. Be to teismas nustatęs, kad yra pagrindas iš ieškovo atsakovui priteisti 2 956,72 Eur darbų defektų šalinimo išlaidų, konstatavo jog yra ir pagrindas iš ieškovo atsakovui priteisti 887,02 Eur delspinigių. Patenkinęs iš dalies tiek ieškinį, tiek priešieškinį priteisė abiem šalims atitinkamas procesines palūkanas, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  13. Teismas atmetė trečiojo asmens UAB „LitCon“ prašymą iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti 1 276,01 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš pateiktų į bylą procesinių dokumentų : atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį ir prašymo prijungti prie bylos papildomus įrodymus nustatęs jog procesinius dokumentus paruošė trečiojo asmens UAB „LitCon“ vyr. teisininkė L. V., o ne advokatas, o atsiliepime nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatą. Teismas pažymėjo, kad atstovavimo sutartis pateikta į bylą tik 2017-01-16, iš sutarties sudarymo datos matyti, kad ji sudaryta 2017-01-13, į bylą pateikti procesiniai dokumentai parengti ženkliai anksčiau (2016-10-28 ir 2016-11-09). Be to, trečiojo asmens atstovas advokatas teismo posėdžiuose nedalyvavo.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovui iš ieškovo priteistą darbų defektų šalinimo išlaidų sumą padidinti iki 11 826,89 Eur, priteistą netesybų sumą padidinti iki 3 548,07 Eur, ieškovui iš atsakovo priteistą skolos sumą sumažinti iki 17 276,06 Eur.
  2. Nurodė, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo kaltė dėl darbų trūkumų sudaro tik 25 proc. Teismas, atsakovo nuomone, privalėjo išsiaiškinti kokių statybos proceso dalyvių konkretūs veiksmai lėmė defektų atsiradimą, ištirti defektų atsiradimo priežastis, kurių statybos proceso dalyvių veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiais defektais. Teismas nepadarė savo išvadų, rėmėsi tik eksperto pareikšta nuomone ir užuot išdėstęs savo išvadas padarė nuorodą į eksperto išvadas. Nurodė, jog eksperto išvada teismui nėra privaloma, teismas turėjo ją vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu.
  3. Nurodė, jog kaltės ir atsakomybės už defektus klausimas yra teisinis, o ne techninis. Ekspertas, turintis specialių žinių, gali nustatyti defektų buvimo faktą ir technines defektų atsiradimo priežastis. Tačiau ne ekspertas, o teismas, pasiremdamas visais byloje esančiais įrodymais gali nustatyti kiekvieno statybos dalyvio atsakomybės dalį.
  4. Teismas rėmėsi ekspertizės aktu neįvertinęs jo pagrįstumo ir neaptaręs nei vieno kito įrodymo. Byloje nustatyta, jog grindų danga įrengta nekokybiškai, ieškovas defektų neištaisė ir atsakovas turėjo samdyti kitus subrangovus jiems ištaisyti. Ekspertas neįvardijo kokie kitų statybos proceso dalyvių veiksmai lėmė kitus 75 proc. defektų atsiradimo priežasčių, kad tokių veiksmų nebuvo iš viso rodo faktas, jog kiti atsakovo pasamdyti rangovai neaptiko jokių kitų statybos dalyvių darbų trūkumų, o paprasčiausiai tinkamai atliko tuos darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovas. Ekspertizės akte kaip kitų statybos dalyvių darbo trūkumai nurodyti: nepakankama ieškovo darbo kontrolė, netinkamas dokumentų tvarkymas, projektavimo darbų trūkumai, kurie apelianto manymu neturėjo jokios įtakos ieškovo darbų kokybei ir ieškovas apie tokius trūkumus, trukdančius jam kokybiškai atlikti darbus nebuvo atsakovui pranešęs.
  5. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo ieškovui skolą taip pat neatsižvelgė į jau sumokėtus 460,88 Eur
  1. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad iš esmės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai nėra grindžiami konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ar teisiniais argumentais, skunde nurodomi tik apelianto pamastymai ir prielaidos. kurie nesukelia abejonės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumo ar tinkamo įrodymų vertinimo. Apelianto abejonės dėl eksperto išvadų neargumentuotos. Eksperto išvados, kuriomis remiantis ekspertizės akte nustatytos atsakomybės dalys buvo padarytos vertinant visą tyrimo dokumentaciją, ekspertas, kaip turintis specialių žinių, kompetentingas asmuo, turėjo teisę teikti techninio pobūdžio išvadas dėl defektų atsiradimo priežasčių, ekspertas priėjo išvados, jog defektai buvo nustatyti netinkamai, o jų atsiradimo priežastys buvo kompleksinės ir visi statybos proceso dalyviai turėjo įtakos defektų atsiradimui. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į pateiktą klausimą pripažįstama tiesioginiu įrodymu, eksperto išvada padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu.
  1. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB LitCon prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jam iš bylą pralaimėjusios šalies 1 276,01 bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  1. Nurodė, jog remiantis CPK 47 straipsnio nuostatomis, jis, kaip trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir bylos šalis, tame tarpe ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėjo, jog prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pateikė procesinio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, prašė priteisti realiai turėtas išlaidas už advokato pagalbą rengiant konkrečius į bylą pateiktus procesinius dokumentus. Nurodė, jog nors procesinius dokumentus savo vardu į bylą pateikė UAB LitCon teisininkė, tačiau juos parengė (surašė) advokatas. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas teisinių paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu APB „Judickienė ir partneriai JUREX“ suteikė UAB LitCon pagalbą rengiant procesinius dokumentus šioje byloje, tarp šalių buvo sudaryta anksčiau nei buvo parengti patys procesiniai dokumentai, o į bylą kartu su prašymu priteisti šias išlaidas buvo pateikta ne atstovavimo sutartis, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašas, iš kurio matyti, kad teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta 2015 09 14, o ne 2017 01 13. Pabrėžė, jog trečiasis asmuo ne pats įstojo į bylą, bet buvo įtrauktas į ją atsakovo prašymu, byla išspręsta atsakovo nenaudai, todėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos jam turėjo būti priteistos iš atsakovo.
  1. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, pažymėjo jog nors, remiantis CK 47 straipsniu, tretieji asmenys ir turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tame tarpe ir į bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai atlyginti, tačiau šios išlaidos turi būti realiai patirtos.
  2. Pažymėjo, kad šiuo atveju trečiasis asmuo savo išlaidų realumo neįrodė, o prašydamas tokias išlaidas priteisti piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes procesiniai dokumentai, už kurių parengimą atsakovas teigia turėjęs advokato pagalbos išlaidų, pasirašyti ir į bylą pateikti trečiojo asmens darbuotojos vyr. teisininkės, kuri pateikė trečiojo asmens įgaliojimą ir įgaliojimą atstovauti trečiąjį asmenį šioje byloje.
  1. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas nurodė jog trečiojo asmens apeliacinis skundas nukreiptas į atsakovą, todėl prašė jo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

9Dėl atsakovo apeliacinio skundo

  1. apeliantas atsakovas UAB „Versina“ apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos atliktą įrodymų vertinimą tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai vertino visus į bylą pateiktus įrodymus vadovavosi ekspertizės aktu, nevertino kitų byloje esančių įrodymų paneigiančių ekspertizės išvadas.
  2. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo, įrodymų vertinimo bei ekspertų išvadų vertinimo kitų byloje esančių įrodymų kontekste klausimais yra išplėtota ir nusistovėjusi.

    10

  3. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
  4. Pažymėtina, kad ekspertizės aktas (išvada) yra specifinė įrodinėjimo priemonė tuo, kad joje daromos išvados iš kitų faktinių duomenų, todėl iš dalies tai yra išvestinis įrodymas. Ginčuose dėl statybos darbų atlikimo ekspertizės išvados yra ypač dažna įrodinėjimo priemonė, nes specialių kompetencijų turintis ekspertas turi atlikti paprastai jau civilinėje byloje esančių duomenų objektyvų ir nešališką vertinimą. Ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.
  5. Jeigu ekspertinis tyrimas atliktas netinkamai, byloje dalyvaujantys asmenys gali prašyti teismą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti efektyvi tik tada, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (CPK 219 straipsnio 2 dalis).
  6. Eksperto išvada kaip ir kiti byloje esantys įrodymai vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti teismą apklausti ekspertą. Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
  7. Spręsdamas ekspertizės kyrimo klausimą pirmosios instancijos teismas kooperavosi su šalimis proceso metu, nevaržė šalies procesinių teisių. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ekspertizė buvo paskirta, pirmosios instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlius šalims pateikti naujus įrodymus. Skiriant ekspertizę abiem šalims buvo suteiktos vienodos galimybės užduoti klausimus ekspertui. Teismas 2016 01 20 nutartimi skirdamas ekspertizę teismo ekspertui uždavė visus tiek ieškovo, tiek apelianto pasiūlytus klausimus, ekspertas 2017 01 16 dalyvavo ir teismo posėdyje ir šalys turėjo galimybę jam užduoti visus klausimus dėl jo atliktos ekspertizės išvadų pagrįstumo.
  8. Apeliantas nei susipažinęs su ekspertizės išvadomis, nei vėliau, skirti nei pakartotinės, nei papildomos ekspertizės neprašė.
  9. Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia ieškovo dėmesį, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą jau buvo išaiškinta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain judgments of 9 December 1994; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tik ta aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė visų šalies procesiniame dokumente išdėstytų ar teismo posėdžio metu nurodytų teiginių, savaime nereiškia, jog sprendimas yra netinkamai motyvuotas arba kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei ieškovo nurodytų argumentų. Savo ruožtu vien tik apelianto nesutikimas su teismo padarytomis ieškovui nepalankiomis išvadomis savaime nesuponuoja išvados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
  10. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.
  11. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį. įvertino ir įskaičiavo visas atsakovo sumokėtas sumas.
Dėl trečiojo asmens UAB LitCon apeliacinio skundo argumentų
  1. Kolegija pažymi jog nėra pagrindo byloje tenkinti ir trečiojo asmens apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pirmas procesinis dokumentas, kurį byloje pateikė į bylą trečiuoju asmeniu šalių iniciatyva įtrauktas apeliantas yra jo atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinį, pasirašytas trečiojo asmens samdomos darbuotojos vyriausiosios teisininkės L. V., kuri savo vardu pateikė ir 2016 11 09 prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Byloje pateiktas 2017 01 13 išrašas iš 2015 09 14 teisinių paslaugų teikimo sutarties tarp trečiojo asmens ir tarp advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX, kuriame nurodyta, jog šia sutartimi advokatui K. Ž. buvo suteikti įgaliojimai inter alia konsultuoti klientą (trečiąjį asmenį) teisės klausimais atstovauti klientui administracinėse, civilinėse ir baudžiamosiose bylose, parengiant procesinius dokumentus ir kt. taip pat neįrodo, jog procesinius dokumentus šioje konkrečioje byloje trečiajam asmeniui, turinčiam savo samdomą teisininkę, taip pat parengė šios advokatų profesinės bendrijos advokatas, pagal trečiojo asmens ir minėtos advokatų profesinės bendrijos bendro pobūdžio teisinių paslaugų sutartį. Apeliantas nenurodė jokių įtikinamų priežasčių dėl ko advokatas, rengęs procesinius dokumentus negalėjo jų pasirašyti savo vardu arba kodėl šį procesinį dokumentą pasirašė ne įmonės vadovas, bet įmonės teisininkė, kurios teisininkės diplomo kopija ir įgaliojimas atstovauti šioje byloje trečiąjį asmenį pateikti į bylą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog į bylą pateiktas išrašas iš teisinių paslaugų sutarties sudarytos dar 2015 09 14, iš kurio negalima spręsti kuriam laikui sutartis sudaryta ar ji tebegaliojo ir trečiojo asmens dokumentų teismui pateikimo metu.
  2. Kolegija sutinka jog pirmosios instancijos teismas suklydo dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo datos, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to apelianto reikalavimas turėtų būti tenkinamas, nes šis netikslumas neturi įtakos sprendžiant dėl apelianto reikalavimo pagrįstumo.

    11

  3. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

12Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1

13punktu,

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai