Byla 2-31-308/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos,susijusios su fizinio asmens svaitos sužalojimu,atlyginimo priteisimo

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovui Š. Ž.,jo įstatyminiui atsovui V. Ž. ir atstovui adv.Giedriui Bučinskui, atsakovo-Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovėms Irmai Mikailionytei ir Gabrielei Brazauskienei,trečiojo asmens-Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui Tomui Baranauskui viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Š. Ž. ieškinį atsakovui- Varėnos rajono savivaldybei ir trečiajam asmeniui - Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl turtinės ir neturtinės žalos,susijusios su fizinio asmens svaitos sužalojimu,atlyginimo priteisimo

Nustatė

2Ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo –Varėnos rajono savivaldybės 1000 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos ,susijusios su jo fizinės sveikatos sužalojimu ,bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas nurodė,kad 2012- 09-02 apie 19.30 val. Varėnoje. Aušros g. prie namų Nr. 1. Nr. 3, esančioje įrengtoje krepšinio aikštelėje ant jo užkrito krepšinio stovas, dėl ko jis, pagal teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G1 125/12(06), patyręs nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. įvyko blužnies ir kairio inksto plyšimai, juosmeninio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimas, kiti sužalojimai.

  1. 03-04 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 55-1-00442-12 dėl Ieškovo neatsargaus sveikatos sutrikdymo, nutraukimo. Nutarimu nustatyta, jog žemės sklypas (nors jis ir nesuformuotas) priklauso valstybei, o patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba.

4Dėl virš minėto sveikatos sutrikdymo Ieškovas patyręs turtinės ir neturtinės žalos, kurią ir turėtų atlyginti Atsakovas, kadangi egzistuoja visos sąlygos Atsakovo, kaip statinio (krepšinio aikštelės) valdytojo deliktinei civilinei atsakomybei kilti (CK 6.266 str. 1 d.).Prievolė atlyginti žalą tenka objekto savininkui ar valdytojui. Skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet jo valdytojas. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktines ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.Egzistuoja visos sąlygos Atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.266 str. normą,t.y. neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr, 3K-3-554/2007, pažymėjo, jog pagal šią teises normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, konstatavo, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilines atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

5Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. normoje nustatytos savarankiškosios savivaldybės funkcijos. Viena iš tokių funkcijų, nustatytų 6 str. 8 d., yra vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas. Minėtos normos 29 p., numatyta kita savivaldybės funkcija — kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas.Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 4 p., kūno kultūros bei sporto statiniai ir įrenginiai perduodami savivaldybėms ir ji juos valdo patikėjimo teise. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. T-VII-176. „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“. Varėnos rajono savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros reikalų komitetas rengia, svarsto ir teikia išvadas dėl vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimo (161.20 punktas). Atsižvelgiant į Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nuostatą, darytina išvada, kad minėtos krepšinio aikštelės, su joje esančiais krepšinio stovais, valdytojas yra Varėnos rajono savivaldybė, kuri, vykdydama Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 8, 29 p.p., nurodytas funkcijas, turėjo rūpintis krepšinio stovų priežiūra. Atsakovo, krepšinio aikštelės valdymo faktą (aplinkybę), patvirtina ir 2013-03-04 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimo teiginiai,jog 2010 metais, Atsakovas remontavo krepšinio aikštelę, t.y. paties Atsakovo atstovo teiginiai (parodymai).

6Aplinkybė, jog krepšinio aikštelė kaip nekilnojamo turto objektas ir nuosavybės ar valdymo teises į ją neįregistruotos nekilnojamojo turto registre, nepaneigia Atsakovo valdymo teisės į minėtą krepšinio aikštelę fakto, kadangi registras atlieka išviešinamąją funkciją, bet pats savaime negali būti nuosavybės teisės atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindu.Taigi, kūno kultūros ir sporto plėtojimas yra priskirtas Atsakovo funkcijoms, o minėtos krepšinio konstrukcijos valdytojas yra būtent Atsakovas, ji vykdo ir yra atsakinga už šio sporto įrenginio priežiūros ir taisymo organizavimą.

7Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

8Dėl Atsakovui priklausančio įrenginio (krepšinio stovo) užkritimo, patyręs blužnies ir kairio inksto plyšimus, juosmeninio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimą, kitus sužalojimus laikomus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir su liekamaisiais reiškiniais, todėl akivaizdu, kad gydydamas traumas jis turėjęs išlaidų. Konkrečių duomenų (įrodymų) apie turėtas išlaidas (tiesiogines išlaidas) gydymui pateikti negalintis, nes jų, dėl savo nepatyrimo, paprasčiausiai neišsaugojęs. Tačiau vien dėl to,jog nėra,dokumentų patvirtinančių tokias išlaidas, visiškai atmesti ieškinį šioje dalyje (dėl tiesiogiai patirtų išlaidų) būtų neteisinga ir nesąžininga ieškovo atžvilgiu. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2005. Dėl blužnies ir kairio inksto plyšimo, juosmeninio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimo, gydymo proceso metu lankymosi pas gydytojus Vilniuje, pirktų papildomų maisto produktų, medikamentų, vitaminų, patirtus nuostolius vertinu 1000 LTL (vienu tūkstančiu litų). Mano, jog tokia suma atitinka galimų tokių išlaidų protingumo ribas ir ji priteistina iš Atsakovo, kaip Ieškovo patirta turtine žala.

9CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama neturtinė žala: neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi pinigines išraiškos, tačiau civilinė teisėjas gina turtiniais būdais. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai. ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai; jeigu jie susiję su asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų jam sukėlimu, kentėjimu fizinio skausmo žalojimo metu, taip pat jeigu jie saistomi nerimo dėl sveikatos: ateityje, tai laikoma, kad tai yra esminiai neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Akivaizdu, jog Ieškovo patirti sveikatos sutrikdymo padariniai laikytini rimtais sužalojimais, kurie sukėlė didelį fizinį skausmą. Be to neaišku, kaip tokie sveikatos sužalojimai atsilieps Ieškovui ateityje, turint omenyje tai, jog Ieškovas patyrė traumas būdamas jauno amžiaus (vaikas). Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž Ž v. UAB ,,Ekstra žinios" ir kt. byloje Nr. 3K-3-393/2008: 2009 m. vasario 13 d. nutartis D. M. v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-26/2009). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Mano, jog 20 000 LTL (dvidešimties tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš Atsakovo, būtų teisinga kompensacija už jo patirtus išgyvenimus, skausmą, neigiamas emocijas, nepatogumus.

10Atsakovo atstovės su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti.Nurodė,kad Ieškovas pareigą atlyginti žalą kildina iš LR CK 6.266 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Be to, nurodo, jog Teismų praktikoje yra konstatuota, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Tačiau tuo atveju, kai nėra įrodyta bent viena iš aukščiau minėtų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Kalbant apie pareigą atlyginti žalą, visų pirma būtina nustatyti subjektą, kuriam kiltų pareiga ją atlyginti. Ši norma imperatyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad žalą atlyginti privalo statinio (šio ginčo kontekste- krepšinio aikštelės įrenginių) savininkas arba valdytojas. To neginčija ir Ieškovas ieškinyje nurodydamas, kad „valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą“'. Taigi, privalomas konkretus statinio ir žalą atlyginti turinčio subjekto teisinis ryšys. Ieškovas Varėnos rajono savivaldybės krepšinio aikštelės valdymo faktą kildina iš bendrų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų Savivaldybei priskirtinų funkcijų vykdymo. Tai reiškia, kad vykdant minėtas funkcijas, Savivaldybė veikia pagal viešosios teisės principus. Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, veikia pagal suteiktus teisės aktuose įgaliojimus ir turi tik tas teises ir pareigas, kurios yra įtvirtintos norminiuose teisės aktuose. Taigi ir Ieškovo ieškinyje nurodytas vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas bei kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas yra reglamentuotas kitais norminiais teisės aktais ir vykdomas taip, kaip juose yra nurodyta. Todėl nieko negali būti pagrindžiama ir visiškai neteisinga kildinti konkretaus daikto, šiuo atveju - krepšinio aikštelės, valdymo faktą vien iš to, kad pagal paskirtį galėtų būti naudojamas tam tikrai veiklai (kūno kultūros ir sporto plėtojimui ar vaikų užimtumui), priskirtai savivaldybės kompetencijai vykdyti.

11Krepšinio aikštelė, kurioje ant Ieškovo užkrito krepšinio stovas, yra įrengta Varėnos TSO 1982-1983 m. kartu su statomais daugiabučiais namais. Ji nėra perimta nuosavybėn, nevaldoma patikėjimo ar panaudos teise, taip pat nėra apskaitoma Varėnos rajono savivaldybės administracijos balanse. Ši aplinkybė buvo Ieškovui žinoma ir ikiteisminio tyrimo metu, kai Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė šia informaciją prijungimui prie ikiteisminio tyrimo. Taigi, neabejotina, kad Varėnos rajono savivaldybė nėra minėtos krepšinio aikštelės, krepšinio stovų savininkė ar valdytoja, todėl nėra ir subjektas, privalantis atlyginti žalą.

12Dar viena šiam ginčui reikšminga aplinkybė yra ta, kad nors žalos atlyginimas pagal LR CK 6.266 straipsnį nesiejamas su kaltės buvimu, kadangi kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau žala nėra atlyginama, jeigu įrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar neatsargumo. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. B. 2013 m. balandžio 18 d. nutarime „Patenkinti skundą" nustatyta, kad „ ...ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakanka pagrįstai konstatuoti, jog Š. Ž. sveikata nesunkiai sutrikdyta ne dėl kokios nusikalstamos veikos, bet dėl nelaimingo atsitikimo, tai yra Š. Ž. užsikabinus ranka už krepšio lanko. ". Tikėtina, jog žala atsirado dėl ieškovo subjektyvių veiksmų, todėl šiuo atveju prievolė atlyginti žalą iš viso negali atsirasti.Kaip minėta, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos tam, kad deliktinė atsakomybė galėtų būti taikoma ir kiltų pareiga atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog nei viena iš būtinų sąlygų nenustatyta, todėl ir pareiga atlyginti žalą negali kilti, o Ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Atsakovo atlikti nurodytos aikštelės pagerinimo darbai-dangos išasfaltavimas bei krepšinio stovų paremontavimas negali būti laikoma kaip nuosavybės tesių įgyvendinimas į šią aikštelę ir Dėl to Ieškovo Š. Ž. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

13Trečiojo asmens-Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas su ieškiniu nesutiko ir siūlo atmesti.Nurodė,kad LR CK 266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

14Teismų praktikoje yra konstatuota, kad nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011 konstatavo, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos:

151) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Pažymėtina, kad, kai neįrodyta bent viena iš aukščiau minėtų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

16Dėl objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo fakto

17Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiškosios savivaldybės funkcijos. Viena iš tokių funkcijų, nustatytų 6 straipsnio 8 dalyje, yra vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas. To paties straipsnio 29 punkte numatyta kita savivaldybės funkcija – kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas.Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą kūno kultūros bei sporto statiniai ir įrenginiai perduodami savivaldybėms ir ji juos valdo patikėjimo teise.

18Pažymėtina, kad vadovaujantis Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. T-VII-176 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“, Varėnos rajono savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros reikalų komitetas rengia, svarsto ir teikia išvadas dėl vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimo (161.20 punktas). Vadovaujantis minėta Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nuostata, darytina išvada, kad minėtos krepšinio aikštelės, su joje esančiais krepšinio stovais, valdytojas yra Varėnos rajono savivaldybė, kuri, vykdydama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 ir 29 punktuose nurodytas funkcijas, turėtų rūpintis krepšinio stovų priežiūra. Minėtos krepšinio aikštelės kaip nekilnojamo turto objektas ir nuosavybės ar valdymo teisės į ją neįregistruotos nekilnojamojo turto registre, tačiau vadovaujantis minėta Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nuostata , tai nepaneigia Varėnos rajono savivaldybės valdymo teisės į minėtą krepšinio aikštelę, kadangi registras atlieka išviešinamąją funkciją, bet pats savaime negali būti nuosavybės teisės atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad kūno kultūros ir sporto plėtojimas yra priskirtas Varėnos rajono savivaldybės funkcijoms, o minėtos krepšinio konstrukcijos valdytoja yra būtent Varėnos rajono savivaldybė, ji vykdo šio sporto įrenginio priežiūros ir taisymo organizavimą.

19Dėl priežastinio ryšio

20CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais.Nėra ginčo, kad krepšinio stovas užvirto ant Ieškovo ir dėl to Ieškovui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl manytina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp krepšinio stovo griuvimo ir Ieškovo patirtos žalos.

21Dėl turtinės žalos atlyginimo

22CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.Turtine žala pripažįstami tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos dėl neteisėtų veiksmų pajamos) (CK 6.249 straipsnis).Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, t. y. ieškovas turi įrodyti, kad patyrė turtinę žalą, pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtus nuostolius ir leidžiančius apskaičiuoti patirtos žalos dydį. Reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas realiomis patirtomis išlaidomis, kurios buvo būtinos. Ieškovas turtinę žalą įvertina 1000 litų suma, tačiau nepateikia jokių šią sumą pagrindžiančių įrodymų. Ieškinyje teigiama, kad, atsižvelgiant į Ieškovo nepatyrimą, visiškai atmesti ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo vien tuo pagrindu, kad nepateikti įrodymai apie turėtas išlaidas, būtų neteisinga ir nesąžininga Ieškovo atžvilgiu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovas nepateikia visiškai jokių, net ir netiesioginių, įrodymų (receptų vaistams, liudytojų parodymų ir pan.), kurie leistų daryti išvadą, kad Ieškovas turėjo realiai patirtų išlaidų, kurios galėtų būti pripažintos nuostoliais šioje byloje.

23Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, kad Teismas nustato nuostolių dydį, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio. Ši taisyklė palengvina įrodinėjimą, tačiau neatleidžia Ieškovo nuo įrodinėjimo pareigos, t. y. leidžiama nepateikti visus nuostolius pagrindžiančių įrodymų, tačiau neteikiant įrodymų bent dėl dalies nuostolių egzistavimo, Teismas nuostolių dydžio negalėtų nustatinėti. Vien tik Ieškovo nepatyrimas negali būti laikomas svarbia įrodymų nepateikimo priežastimi, kadangi Ieškovas turi atstovą, turintį teisinį išsilavinimą, kuris galėjo imtis veiksmų renkant įrodymus ir juos teikiant Teismui. Toks Ieškovo pasyvus elgesys įrodinėjant nuostolius šioje byloje, laikytinas Ieškovo apsisprendimu nuostolių neįrodinėti, todėl turtinė žala, Ieškovo įvertinta 1 000 litų suma, šioje byloje neatlygintina.

24Dėl neturtinės žalos atlyginimo

25CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Taigi, pagal šias nuostatas, skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nurodytais atvejais ir jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

26Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, dėl nukentėjusio asmens veiksmų, šiuo atveju dėl Ieškovo veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai, dėl kurių galėtų būti taikoma CK 6.253 straipsnio 1 dalis, apibūdinti CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, žala neatlyginama, jei ji atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

27Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. B. 2013 m. balandžio 18 d. nutarime ,,Patenkinti skundą“ nustatyta, kad [...Priešingai, nustatyta, jog Š. Ž. su draugais pastoviai šioje aikštelėje žaisdavo krepšinį ir jokių abejonių dėl krepšinio stovų patikimumo nebuvo iškilę. Liudytojas krepšinio treneris R. A., kuris turi pakankamos gyvenimiškos patirties, keitė minėtų krepšinio stovų lentas ir jam stovo būklė saugumo atžvilgiu įtarimo nekėlė.../...ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakanka pagrįstai konstatuoti, jog Š. Ž. sveikata nesunkiai sutrikdyta ne dėl kokios nusikalstamos veikos, bet dėl nelaimingo atsitikimo, tai yra Š. Ž. užsikabinus ranka už krepšio lanko... ]. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad žalai atsirasti prireikė aktyvių Ieškovo veiksmų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad krepšinio stovas būtų nugriuvęs jei Ieškovas nebūtų užsikabinęs už krepšinio lanko ir savo svoriu veikęs krepšinio stovą.Atsižvelgiant į tai, kad žalai atsirasti prireikė aktyvių Ieškovo veiksmų, bei tai, kad tokių veiksmų neatlikus žala nebūtų atsiradusi, darytina išvada, kad egzistuoja aplinkybės žalos neatlyginti CK 6.270 straipsnio 1 dalies pagrindu.

28Ieškinys tenkintinas iš dalies.

29Iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr.55-1-00442-12 esančios medžiagos matyti,kad 2012-09-02 apie 19 val.30 min.Varėnos m Aušros g.prie namo Nr.3 nulūžo krepšinio stovas,kuris užgriuvo ir prispaudė ieškovą,bei to pasekoje ieškovui buvo buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl blužnies ir kairio inksto plyšimų ir juosmeninio 1 slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimo.Iš šioje medžiagoje esančio teismo medicinos specialisto 2012-11-30 išvados Nr.G1125/12(06) (b.l.33-35)matyti,kad ieškovas buvo gydomas VULSK Vaikų ligoninėje (stacionare) nuo 2012 m rugsėjo 2d.iki rugsėjo 20 d.,t.y.ieškovas buvo gydomas 18 dienų.Iš šioje byloje esančių pateiktų VĮ „Alytaus regiono keliai“ 2010-09-28 PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų priėmimo akto(b.l.16-18)matyti,kad savivaldybės užsakymu buvo atlikti sporto aikštelės prie Aušros g.3 asfaltavimo darbai.2013-03-04 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokurorės nutarimu(b.l62-64) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas,nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,bei nutarimu yra duota apklaustų liudytojų santrauka.Liudytojas G. Ž. nurodė,kad 2010 m vasarą vaikas su dviračiu buvo nulaužęs vieną krepšinio stovo atramą.bei kad žaidžiant 2010-09-02 vakare Š. Ž. su kamuoliu įsibėgėjo nuo aikštelės vidurio ir ranka užsikabinęs už krepšio norėjo kita ranka įdėti į krepšį kamuolį,bet lūžo krepšųinio stovas ir lenta prispaudė Š. Analogiškai apie įvykį nurodė ir liudytojas L. Č. ,žaidęs aikštelėje.Liudytojas J. B. parodė,kad 2010-09-02 vakare grįžęs į namus Aušros g.3 Varėnos m iš automobilio krovęsis daiktus ir matęs,kad žaidžia vaikai.Kai pasisukęs,tai pamatęs,kad krepšinio stovas yra nugriuvęs ir yra prispaustas vaikas,bei kad iki įvykio krepšinio stovas buvo jau pasviręs ir vaikai jį nesunkiai pasiekdavo rankomis. Iš liudytojos R. A. parodymų matyti,kad krepšinio stovas galėjo būti pastatytas bei įrengta aikštelė apie 1980-1982 m, kai tuometinė Varėnos TSO(tarpkolūkinė statybos organizacija) savo darbuotojams statė namą Aušros g.3.

30Iš pateikto į civilinę bylą 2014-06-09 Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešimo (b.l.74)matyti,kad krepšinio aikštelė Aušros g.3 Varėnos m savivaldybės administracijos balanse nėra apskaityta ir ji buvo įrengta kartu su pastatytais daugiabučiais namais,bei po į vykio 2013 m rugpjūčio 27 d.buvo atlikti krepšinio stovų kėlusių grėsmę ,kaip bešeiminkio turto,remonto darbai.

31LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str.3 dalies 4 punktas numato,kad savivaldybių nuosavybėn perduodama kūno kultūros bei sporto statiniai ir įrenginiai.Atsakovas nepateikė įrodymų,kad ši sporto aikštelė būtų perduota nuosavybės teise kokia m tai kitam asmeniui(fiziniam ar judiriniam).Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančio įvykio vietos apžiūros protkolo ir fotolentelės(b.l.5-11)matyti,kad aikštelė buvo bendroje miesto erdvėje tarp daugiabučių namų.Tokiu būdu matyti,kad pagal šį aukščiau nurodytą įstatymą ši aikštelė yra perduota savivaldybei valdyti patikėjimo teise.Tačiau iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti ,kad šios aikštelės teisinis statusas iki ieškinyje nurodyto įvykio, bei iki šiol nėra sutvarkytas,t.y.ji nėra įregistruota kaip valdoma patikėjimo teise Varėnos rajono savivaldybės.Tačiau tiek aukščiau nurodyto įstatymo pagrindu,tiek formuojamos teisminės praktikos pagrindu galima laikyti,kad atsakovas buvo nurodomos sporto aikštelės prie Aušros g.3 daugiabučio namo Varėnos m valdytojas patikėjimo teise,nors atsakovas nebuvo atlikęs jokių veiksmų,kuriais būtų įformintas šis valdymas ir toks valdymas patikėjimo teise būtų užregistruotas viešajam registre.

32Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2014-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-309/2014nurodo: „Dėl savivaldybės pareigos prižiūrėti jai priklausančius vietinės reikšmės kelius ir gatves bei užtikrinti saugias eismo sąlygas“ Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės klausimas dėl to, kad ieškovas susižeidė užkliuvęs už savavališkai ant šaligatvio prie gyvenamojo namo įrengto atitvaro. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčydama savo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, teigia, kad teismai ignoravo CK 6.266 straipsnį, pagal kurį žalą atlyginti privalo atitinkamų objektų savininkas (valdytojas), o ji nėra nei žemės sklypo, kuriame įvyko įvykis, nei atitvarų savininkė. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtina „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Taigi, paprastai kelio, kaip ir kitų statinių, savininkas (valdytojas) už padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais, tačiau išimtiniais atvejais, kai žala padaroma dėl kelio sugriuvimo ar kitokių jo konstrukcinių trūkumų, atsako be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. VĮ “Automagistralė”, bylos Nr. 3K-7-57/2014). Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta dėl savavališkai įrengtų atitvarų ant šalia gyvenamojo namo esančio šaligatvio. Byloje nenustatyta, kad šie atitvarai atsirado dėl atsakovo veiksmų, priešingai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad jie buvo įrengti neturint atitinkamų statybos leidimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neinformavus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad žala ieškovui buvo padaryta dėl kelio konstrukcinio trūkumo ir atsakovui kilo atsakomybė be kaltės CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Savavališkai įrengtų atitvarų buvimas kelyje kelia grėsmę saugiam eismui, o tai yra pagrindas kilti atsakovo civilinei atsakomybei bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, todėl ieškovas, teigdamas, kad dėl kliūties ant kelio patyrė žalos, turi teisę reikalauti, jog atsakovas ją atlygintų, įrodinėdamas visas būtinąsias sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Veiksmų neteisėtumas paprastai yra suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymų reikalavimų nepaisymas. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta viena iš priskirtųjų savivaldybės funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas. Kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantis kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktas). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 48 dalis šaligatvį apibrėžia kaip pėstiesiems skirtą kelio dalį, esančią prie važiuojamosios kelio dalies arba atskirta nuo jos. Taigi, šaligatvis, ant kurio buvo įrengti atitvarai, įeina į kelio, kurio priežiūra turėjo būti užtikrinta, sąvoką. Kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Kadangi žemės sklypas prie gyvenamojo namo Vilniuje, ( - ), nebuvo suformuotas ir priskirtas gyvenamajam namui, tai laikytina, kad savivaldybės administracija yra šio vietinės reikšmės kelio valdytoja. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Gyvenamojo namo, šalia kurio nukentėjo ieškovas, teritorijos ir šalia esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkcija nebuvo pavesta jokiam kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, todėl atsakomybė už šios pareigos netinkamą vykdymą tenka savivaldybės administracijai kaip tos teritorijos vietinės reikšmės kelio valdytojai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-767 patvirtintame Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta, kad savivaldybės administracija yra atsakinga už neteisėtai kelyje įrengtų nuolatinių kliūčių šalinimą. Pagal Aprašą stulpelis laikomas nuolatine kliūtimi, įrengta kelyje. Nors savivaldybės administracija ir nėra atitvarų (stulpelių) savininkė, tačiau ji nesielgė rūpestingai ir neprižiūrėjo tinkamai jai priskirtos teritorijos, dėl ko atsirado šios kliūtys (savavališki įrengti atitvarai), sukėlę žalą. Tai, kad savivaldybės administracijos neveikimą su atsiradusiais žalingais padariniais sieja netiesioginis priežastinis ryšys ir kad dėl atsiradusios žalos gali būti kalti ir kiti asmenys, savivaldybės administracijos pareigos atlyginti žalą nepanaikina, nes ji netinkamai vykdė kelio priežiūrą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme.”

33Civilinio kodekso 6.246 - 6.248 str. nustatyti pagrindai civilinei atsakomybei, tai yra įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) nevykdymas, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos. Š. Ž. susižalojo dėl atsakovo-Varėnos rajono savivaldybės administracijos kaltės - pareigų nevykdymo (neteisėto neveikimo), kadangi atsakovas nevykdė pareigos prižiūrėti savivaldybės teritoriją ir nepavedė tai vykdyti kitiems asmenims.Iš byloje surinktų įrodymų(liudytojo J. B. parodymai ir pats metalinio krepšinio stovo griuvimas) matyti,kad savivaldybė tinkamai neprižiūrėjo statinio-krepšinio stovo ir esant jo avarinei būklei jo savalaikiai nepašalino. Š. Ž. dėl to buvo padaryta žala: užsikabinus ranka už lanko,krepšinio stovas griuvo ,prispaudė Š. Ž.,kuris dėl to patyrė kūno sužalojimus ir dėl to jis patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, jam buvo apribotos galimybės bendrauti, judėti. Dėl patirtų sužalojimu Š. Ž. kaip janam žmogui galimos neigiamos pasekmės ir ateityje,bei papildomos išlaidos tuo atveju, jei dėl patirtų sužalojimų atsirastų .

34Remiantis CK 6.250 str. nuostatomis atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija privalo atlyginti ieškovui neturtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovės neteisėto neveikimo, pareigų nevykdymo. Nustatant priteistinos žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad susižalojo nepilnametis asmuo, į susižalojimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus,į pačio ieškovo veiksmus,kuriais iš dalies buvo sukeltos neigiamods pasekmės pačiam ieškovui. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas patyrė fizinį skausmą,gydymosi metu buvo apribotos jo bendravimo galimybės,jis patyrė nepatogumus ir išgyvenimus,padaryti sužalojimai gali turėti pasekmių jam ateityje.

35Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad dėl atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos kaltės (nevykdymo ir netinkamo pareigų vykdymo, t.y. neteisėto neveikimo) nepilnametis Š. Ž. patyrė sužalojimus. Todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.250 str. nuostatomis privalo atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą ir neturtinę žalą.

36Nustatant ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, jog dėl atsakovės neveikimo (pareigų nevykdymo) nukrito krepšinio stovas,kuris prispaudė ir sužalojo nepilnametį,kuris dėl sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, išgyvenimus ir nepatogumus.Priteisdamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į didelį pačio nukentėjusio ieškovo neatsargumą,kada jis įsibėgėjęs ir su pagreičiu viena ranka užsikabino už krepšinio stovo lanko ir bandė kita ranka įdėti krepšinio kamuolį krepšį.Toks ieškovo veiksmas aiškiai turėjo staigų fizinį poveikį iki šio momento faktiškai jau netvarkingam(iš pateiktų fotonuotraukų galima daryti išvadą,kad surūdijusiam krepšinio stovo metalui)krepšinio stovui,kuris dėl šio ieškovo poveikio lūžo.Dėl to teismas laiko,kad yra pagrindas ženkliai mažinti prašomą priteistiną neturtinės žalos sumą ir iš atsakovės -Varėnos rajono savivaldybės administracijos priteistina ieškovui 7 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

37Ieškovas prašė priteisti 1000 Lt turtinės žalos attlyginimo.Tačiau įrodymų,kuriais galėtų įrodyti šias turėtas išlaidas ieškovas nepateikė nurodydamas,kad jis gydymosi metu negalvojęs,kad yra reikalinga rinkti tokius įrodymus.Iš ieškovo paaiškinimų matyti,kad gydymosi metu jis turėjęs pirkti papildomai maitinimuisi,atsigerti,vaisių ir pirkti kitokių tuo metu reikalingų reikmenų.Iš gyvenimiškosios praktikos žinoma,kad gulint ligoninėje nemokamai yra teikiamas maitinimas,bei vaistai.Tačiau gydantis ligoninė netenkina jokių papildomų ligonių poreikių atsigerti,valgyti vaisius bei kitų.Todėl teismas laiko,kad tenkinant šiuos poreikius ieškovas turėjo išlaidų,tačiau laiko,kad tokios išlaidos būtų protingos iki 20 Lt per dieną.Dėl to ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies 360 Lt sumai,skaičiuojant po 20 Lt už 18 gydymosi dienų.

38Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei dėl žyminio mokesčio ,kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo,kur žyminis mokestis sudarytų 221 Lt

39Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo turėtas išlaidas advokato teiktai teisinei pagalbai apmokėti ir sutinkamai su CPK 98 str.1d.priteisti tokias išlaidas nėra įstatyminio pagrindo.

40Vadovaujantis LR CPK 259, 263, 265, 268, 269, 270, 282 str.,93 str.1d.,98 str.

Nutarė

41

42Ieškinį tenkinti iš dalies.

43Priteisti iš atsakovo- Varėnos rajono savivaldybės administracijos( įmonės kodas 188773873,es.Vytauto g.12 Varėna,) ieškovo Š. Ž. a.k. ( - ) atstovaujamo įstatyminio atstovo V. Ž. a.k( - ) naudai 360(tris šimtus šešiasdešimt)litų turtinės žalos atlyginimo ir 7000 (septynis tūkstančius )litų neturtinės žalos atlyginimo ,iš viso 7360 (septynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt)litų.

44Likusią ieškinio reikalavimų dalį a t m e s t i.

45Priteisti iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos( įmonės kodas 188773873,es.Vytauto g.12 Varėna,) 221(du šimtus dvidešimt vieną)litą žyminio mokesčio valstybei.

46Po sprendimo įsiteisėjimo grąžinti Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariatui nutraukto ikiteisminio tyrimo bylą Nr.55-1-00442-12.

47Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,... 2. Ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo... 3. Ieškovas nurodė,kad 2012- 09-02 apie 19.30 val. Varėnoje. Aušros g. prie... 4. Dėl virš minėto sveikatos sutrikdymo Ieškovas patyręs turtinės ir... 5. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. normoje nustatytos... 6. Aplinkybė, jog krepšinio aikštelė kaip nekilnojamo turto objektas ir... 7. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju... 8. Dėl Atsakovui priklausančio įrenginio (krepšinio stovo) užkritimo,... 9. CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama neturtinė žala: neturtine žala yra asmens... 10. Atsakovo atstovės su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti.Nurodė,kad... 11. Krepšinio aikštelė, kurioje ant Ieškovo užkrito krepšinio stovas, yra... 12. Dar viena šiam ginčui reikšminga aplinkybė yra ta, kad nors žalos... 13. Trečiojo asmens-Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas su... 14. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad nurodytoje teisės normoje įtvirtinta... 15. 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų,... 16. Dėl objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo fakto... 17. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos... 18. Pažymėtina, kad vadovaujantis Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2011 m.... 19. Dėl priežastinio ryšio... 20. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję... 21. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 22. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 23. Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, kad Teismas... 24. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis... 26. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat... 27. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo... 28. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 29. Iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr.55-1-00442-12 esančios medžiagos matyti,kad... 30. Iš pateikto į civilinę bylą 2014-06-09 Varėnos rajono savivaldybės... 31. LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str.3... 32. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2014-06-06 nutartimi civilinėje byloje... 33. Civilinio kodekso 6.246 - 6.248 str. nustatyti pagrindai civilinei atsakomybei,... 34. Remiantis CK 6.250 str. nuostatomis atsakovė Varėnos rajono savivaldybės... 35. Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu... 36. Nustatant ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į... 37. Ieškovas prašė priteisti 1000 Lt turtinės žalos attlyginimo.Tačiau... 38. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei dėl žyminio... 39. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo turėtas išlaidas advokato teiktai... 40. Vadovaujantis LR CPK 259, 263, 265, 268, 269, 270, 282 str.,93 str.1d.,98 str.... 41. ... 42. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 43. Priteisti iš atsakovo- Varėnos rajono savivaldybės administracijos( įmonės... 44. Likusią ieškinio reikalavimų dalį a t m e s t i.... 45. Priteisti iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos( įmonės kodas... 46. Po sprendimo įsiteisėjimo grąžinti Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...