Byla 3K-3-21/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Mūsų namų valdos“ kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų namų valdos“ dėl draudimo išmokėto žalos atlyginimo priteisimo. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas savivaldybės administracijos ir daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administratoriaus atsakomybės klausimas, namo kieme medžiui užvirtus ant automobilio ir jį apgadinus.

6Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 11 043,31 Lt draudžiamojo įvykio metu padarytai žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme buvęs medis užvirto ant automobilio ,,Lexus GS 300“ (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Automobilis buvo apdraustas savanoriškuoju draudimu, todėl draudikas nukentėjusiam asmeniui atlygino 11 043,31 Lt nuostolius, susijusius su automobilio remontu. Ieškovas turi teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą ir 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė yra atsakinga už miesto teritorijoje esančių želdinių priežiūrą. Egzistuoja galimybė, kad UAB „Mūsų namų valdos“ buvo įpareigota nupjauti medį šio namo kieme, tačiau laiku to nepadarė, todėl pagal CK 6.279 straipsnį atsakovai atsako solidariai.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 11 043,31 Lt išmokėtą draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. rugsėjo 14 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 12 punktą (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1245 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) savivaldybei yra priskirtos ir kraštovaizdžio, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo, inventorizacijos vykdymo funkcijos. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 12 punktuose reglamentuojama, kad želdynų apsaugos bei tvarkymo valdymą vykdo savivaldybės, kurios organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, stebi jų būklę, organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus.

10Teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypas prie namo (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka nesuformuotas ir viešame registre neįregistruotas, todėl ši žemė nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės administratoriumi nuo 2005 m. balandžio 14 d. paskirta UAB „Mūsų namų valdos“. Teismas padarė išvadą, kad administratoriui UAB „Mūsų namų valdos“ nebuvo pareigos naudoti ir prižiūrėti ties namu (duomenys neskelbtini) esančios teritorijos su joje augančiais medžiais. Teismas konstatavo, kad neginčijamai nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kaip atsakinga už miesto teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir tvarkymą institucija, nebuvo sudariusi sutarties su UAB „Mūsų namų valdos“ dėl namo (duomenys neskelbtini) kieme augusių medžių priežiūros ir tvarkymo. Atsakovui UAB „Mūsų namų valdos“ 2008 m. sausio 22 d. išduotas leidimas atlikti medžių kirtimo darbus tik suteikė atsakovui UAB „Mūsų namų valdos“ teisę atlikti darbus, tačiau nesukūrė pareigos atlikti namo (duomenys neskelbtini) kieme augančių medžių tvarkymą.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovui 11 043,31 Lt draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Mūsų namų valdos“.

12Dėl savivaldybės pareigos prižiūrėti namo kieme esančius želdinius. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, remiantis Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 1, 3, 44 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo atsakinga už medžio, esančio namo (duomenys neskelbtini) kieme, priežiūrą, taip pat jo pašalinimą, nustačius, kad medis yra supuvęs, taip išvengiant neigiamų padarinių. Apie kylančią grėsmę dėl ginčo medžio savivaldybė buvo informuota 2007 m. rugsėjo 11 d. gyventojų kreipimusi į Klaipėdos miesto merą dėl aktualių klausimų sprendimo ir 2008 m. sausio 8 d. prašant išduoti leidimą pašalinti medį. 2008 m. sausio 22 d. buvo išduotas leidimas kirsti uosialapį klevą, esantį (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 13 d. medis nugriuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, gavus informaciją apie pasvirusį medį, galimą prastą jo fiziologinę būklę ir kylančias grėsmes, nesiimta veiksmų, numatytų teisės aktuose, būtent: patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir prireikus juos pašalinti. Savivaldybės administracijos specialistai turėjo operatyviai ir ypatingai rūpestingai bei atidžiai įvertinti medžio būklę bei keliamą pavojų. Nesilaikyta pareigos, apibrėžtos teisėkūros subjekto, suponavusios veiksmus (neveikimą), iš kurio ir kildinama žala. Dėl turtinės žalos padarymo, jos dydžio ginčo byloje nėra. Savivaldybei turint informaciją apie galimą supuvusį medį, tinkamai įvykdžius pareigą patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti, būtų buvę išvengta medžio griūties bei jo sukeltų neigiamų padarinių. Konstatuotinos visos trys sąlygos, reikalingos atsakomybei pagal CK 6. 271 straipsnį atsirasti.

13Dėl administratoriaus atsakomybės. Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 dėl „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2010 m. kovo 19 d.) 4 punkte nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Šios nuostatos įtvirtintos ir 2004 m. balandžio 23 d. Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 485 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5 punkte. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis prie namo (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas, todėl ši žemė nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, tačiau namui priskirtas žemės sklypas yra numatytas namų valdybos techninės apskaitos byloje ir patvirtintas savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu dėl administratoriaus paskyrimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad UAB „Mūsų namų valdos“, pateikdama savivaldybei prašymą nukirsti medį, konkliudentiniais veiksmais pripažino savo pareigą tvarkyti namo kieme esančius medžius. Gavęs leidimą administratorius nesiėmė veiksmų medžiui pašalinti, todėl jo neveikimas lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Ginčo dėl žalos dydžio byloje nėra, taigi yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

14Dėl nuketėjusiojo veiksmų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, draudikas įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą, todėl transporto priemonės pastatymo vieta pažeidžiant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas nesudaro pagrindo atmesti ieškinį.

15III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

171. Dėl atsakomybės už želdinių priežiūrą. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad viena iš savivaldybės funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas. Savivaldybės pareigos patikslintos Želdynų įstatymo 10 straipsnyje. Vyriausybės 2011 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punkte nurodyta, kad administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 ,,Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 9 punkte nustatyta, kad į gyvenamojo namo nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą) įeina namui priskirtos teritorijos tvarkymas.

18Namų valdybos techninės apskaitos byloje nurodytas žemės sklypas laikytinas priskirtu namui ir jame esančius želdinius prižiūrėti turi jo naudotojai ir jiems atstovaujantis subjektas. Teismai nepagrįstai išplėtė savivaldybės administracijos atsakomybės ribas.

19Dėl nukentėjusio asmens veiksmų ir įrodymų tyrimo. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienas iš pagrindų netaikyti civilinės atsakomybės ir atleisti nuo jos yra nukentėjusio asmens veiksmai. Europos Tarybos rekomendacijos Nr. R (84) 15 ,,Dėl viešosios atsakomybės“ 3 principas nurodo, kad kai nukentėjęs asmuo pats kaltas dėl atsiradusios žalos arba dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlygintinos žalos dydis gali būti atitinkamai mažinamas arba gali būti visiškai atsisakyta ją atlyginti.

20Teismai netyrė atsakovo argumentų ir pateiktų įrodymų dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Apgadintas automobilis priklausė UAB ,,Eurovestika“, jos atstovas žinojo apie medžio keliamą grėsmę (jis parašė laišką savivaldybei dėl medžio pašalinimo), tačiau automobilį vis tiek statė po medžiu, nepaisydamas medžio keliamos grėsmės ir teisės aktuose nustatyto draudimo toje vietoje automobilį statyti.

21Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Mūsų namų valdos“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo 331 Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant kasacinį skundą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

221. Dėl pareigos prižiūrėti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nepriklausančiame sklype augančius medžius. Sistemiškai įvertinus Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 1, 2, 44 punktų nuostatas, akivaizdu, kad teisės aktuose imperatyviai nustatyta, jog savivaldybės administracija turi pareigą rūpintis savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių apsauga, taip pat tuo, jog želdiniai nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir turtui, išskyrus atvejus, kai želdiniai auga privačioje žemėje ar namų valdoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas savivaldybės pareigų apimtis, vykdant želdinių priežiūrą, konstatavo, kad Želdynų įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia teigti ir apie savivaldybės pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556–1485/2009; 2011 m. birželio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A62–932/2011).

232. Dėl namo administratoriaus pareigos teikti namui nepriskirtos teritorijos priežiūros paslaugas. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nesuformuotas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Atsakovo UAB „Mūsų namų valdos“, kaip daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus, pareiga vykdyti namui priskirtos teritorijos priežiūrą gal atsirasti tik teisės aktų nustatyta tvarka šiam namui suformavus ir priskyrus žemės sklypą. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalimi, kiekvienas teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas žemės sklypas ir kiti su tuo susiję juridiniai faktai turi būti registruojami teisės aktų nustatyta tvarka. Tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto ir namo bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priežiūrą privalo vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius.

24Įstatymas imperatyviosiomis teisės normomis (CK IV knygos) apribojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus teikiamų paslaugų apimtis. Į jas apimtis negali įeiti paslaugų gavėjams nepriklausančio turto priežiūros paslaugos.

253. Dėl atsakovo UAB „Mūsų namų valdos“ civilinės atsakomybės atsiradimui būtinų sąlygų. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatytos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šį straipsnį, konstatavo, kad neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008). Atsakovas UAB „Mūsų namų valdos“ neturėjo ir negalėjo turėti pareigos pašalinti daugiabučio namo kieme esantį medį, nes pareiga vykdyti želdinių priežiūrą imperatyviųjų teisės normų yra priskirta savivaldybei ir atitinkamiems jos struktūriniams padaliniams, todėl atsakovas UAB „Mūsų namų valdos“ neatliko ir negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

26Be to, nustatinėdamas priežastinį ryšį, teismas turėjo konstatuoti, kad žalingų padarinių būtų atsiradę, net jeigu nebūtų tariamų atsakovo UAB „Mūsų namų valdos“ neteisėtų veiksmų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dar 2007 m. rugsėjo 11 d. buvo informuota apie netinkamą medžio būklę, dėl to kylančią grėsmę, bet beveik metus nesiėmė jokių veiksmų. Taigi atsakovo UAB „Mūsų namų valdos“ veiksmai ar neveikimas pernelyg nutolę nuo padarinių, nes ne šio atsakovo, o atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neveikimas buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis.

274. Dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Teismas, taikydamas solidariąją atsakomybę, neišanalizavo atsakovų veiksmų, visų reikšmingų faktinių aplinkybių, neįvertino atsakomybės apimties, asmenų atskirų veiksmų ir priežastinio ryšio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad jei taikoma solidarioji atsakomybė, tai teismas turi argumentuoti, kodėl netaikoma dalinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

28IV. Atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

29Atsiliepimu į atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą atsakovas UAB „Mūsų namų valdos“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

301. Įstatymų leidėjas siekė aiškiai atriboti subjektus, kuriems pavesta organizuoti ir vykdyti želdinių ir želdynų priežiūros darbus (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Valstybinėje ar savivaldybėms priskirtoje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą vykdyti pavesta savivaldybėms. Privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose esančių želdinių ir želdynų priežiūrą turi vykdyti ir organizuoti žemės sklypų savininkai. UAB „Mūsų namų valdos“ neturėjo pareigos ir negalėjo teikti žemės sklypo priežiūros paslaugų, nes šios teritorijos priežiūra imperatyviųjų teisės normų pagrindu perduota vykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

312. Teiginiai dėl nukentėjusio asmens veiksmų įvertinimo yra fakto klausimas.

32Atsiliepimu į atsakovo UAB „Mūsų namų valdos“ kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad žemės sklypas prie namo (duomenys neskelbtini) yra savivaldybės teritorijoje, tačiau priskirtas namui, o ne savivaldybei. Asmenys, naudojantys daugiabučiui namui priskirtą žemės sklypą, laikytini želdinių valdytojais ir pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktą turi pareigą juos tvarkyti. Namui apskaitos byloje priskirtu žemės sklypu laikomas žemės sklypas, kurio ribos nustatytos ne Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, bet yra aiškiai apibrėžtos ir naudotojams žinomos. UAB „Mūsų namų valdos“ turėjo pareigą tvarkyti namo kieme augančius želdinius ir želdynus.

33Atsiliepimu į atsakovų kasacinius skundus ieškovas prašo kasacinius skundus atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai

341. UAB „Mūsų namų valdos“, pateikdamas savivaldybei prašymą nukirsti medį, konkliudentiniais veiksmais pripažino savo pareigą tvarkyti ginčo kieme esančius medžius. Pareigą rūpintis medžiais turėjo tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 12 punktas, 31 straipsnio 2 dalies 16 punktas), tiek administratorius UAB „Mūsų namų valdos“.

352. Žala buvo padaryta dėl dviejų asmenų neteisėto neveikimo, todėl taikytina solidarioji atsakomybė (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

38Kasacinis teismas šioje byloje neperžengdamas kasacinių skundų ribų, remdamasis žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinių skundų argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

39Subjektai, atsakingi už savivaldybės teritorijoje esančių medžių priežiūrą

40Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.

41Vietos savivaldos įstatymo (įstatymas, kuris nustato savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys – jos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Viena iš seniūnijos užduočių – organizuoti želdinių priežiūrą – įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 16 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. vasario 5 d. iki 2008 m. spalio 1 d.). Želdynų įstatymo 2 straipsnio 2, 3 dalys, 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 12 punktai reglamentuoja, kad savivaldybė sprendžia medžių kirtimo ar kitokio pašalinimo klausimus. Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės, kuriomis vadovaujasi savivaldybės ir kiti asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus (3 punktas).

42Kasatoriaus Klaipėdos miesto savivaldybės argumentai, kad ji nebuvo atsakinga už medžio, augančio (duomenys neskelbtini) kieme, priežiūrą, atmestini. Teismai nustatė, kad medis augo savivaldybei priskirtoje, o ne privačioje žemėje, todėl jos pareiga nurodytų teisės aktų pagrindu buvo prižiūrėti, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti.

43Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas savivaldybė veikia per savo organus. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ir juridiniai asmenys.

44Iš byloje esančios paslaugų teikimo sutarties (T. 1, b. l. 113–115) turinio matyti, kad savivaldybė su atsakovu UAB ,,Mūsų namų valdos“ susitarė, jog pastaroji užtikrins švarą ir tvarką valomuose plotuose, atsakys už valomų teritorijų priežiūrą; reikalaus iš teritorijos užstatytojo (daugiabučių namų savininkų bendrijos) jam įstatymo nustatyta tvarka priklausančiuose plotuose palaikyti švarą ir tvarką vadovaujantis Klaipėdos miesto tarybos patvirtintomis Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis (4.13, 4.14 punktai). Užsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė įsipareigojo vykdyti paslaugų atlikimo priežiūrą ir apmokėti teikėjui už atliktas paslaugas (4.2.1, 4.2.2 punktai). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymo, kuriuo UAB ,,Mūsų namų valdos“ CK 4.82 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo paskirta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratore, priedo matyti, kad namui priskirtas 627 kv. m žemės sklypas, kuriame augo pasviręs uosialapis klevas. Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punkte numatyta, kad tvarkytojas, be kitų šiame punkte nurodytų asmenų, yra įmonė, sutarties pagrindu teikianti pastatų priežiūros administravimo paslaugas arba CK nustatyta tvarka paskirtas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, kurio pareiga tvarkyti ir prižiūrėti nuosavybės teise priklausančius ar įstatymų, taisyklių nustatyta tvarka priskirtas teritorijas, tvarkyti ir prižiūrėti teritorijoje esančius želdinius (medžius, krūmus, gėlynus) (Taisyklių 20.1, 20.9 punktai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytos sutarties ir miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatomis, konstatuoja, kad UAB ,,Mūsų namų valdos“ taip pat buvo atsakinga už jam priskirtoje teritorijoje augančių medžių priežiūrą.

45Dėl solidariosios civilinės atsakomybės už turtinę žalą

46Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6 straipsnio 1 dalis). Šios straipsnio 3 dalyje nustatytos 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtys ir numatyti atvejai, kai solidarumas preziumuojamas. Ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnyje. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

47Byloje nustatyta, kad savivaldybė, būdama atsakinga už jos teritorijoje augančių medžių priežiūrą, sutartimi pavedusi jų priežiūrą kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju atsakovui UAB ,,Mūsų namų valdos“, išdavusi leidimą kirsti grėsmę keliantį uosialapį klevą, nekontroliavo, kaip tą pareigą atlieka asmuo pagal sutartį, o asmuo, prisiėmęs pareigą prižiūrėti medžius ir gavęs leidimą jį nukirsti, nevykdė sutartyje numatytos pareigos, todėl tiek savivaldybė, tiek UAB ,,Mūsų namų valdos“ už žalą, padarytą nulūžus medžiui, atsako solidariai, nes žala ieškovui padaryta abiejų atsakovų neveikimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Ši norma sistemiškai taikoma kartu su CK 6.279 straipsnio 4 dalimi. Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

48Kiekvienas kasatorius teigia, kad apskritai nėra atsakingas už ieškovui padarytą žalą, už žalą yra atsakingas tik kitas kasatorius, tačiau šiuo konkrečiu atveju neįrodinėjo, jog žala negalėjo būti įvykio (neveikimo), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Dėl to jų argumentai, kad jie nėra atsakingi už padarytą žalą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

49Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovui žala padaryta abiejų atsakovų neteisėtu neveikimu ir esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.246–6.249 straipsniai), pagrįstai atsakovams taikė solidariąją atsakomybę (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1, 4 dalys).

50Dėl nukentėjusiojo veiksmų ir įrodymų tyrimo

51Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų už atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į joje nagrinėjamo ginčo pobūdį, taikytinos subrogacijos taisyklės.

52Kasatorius Klaipėdos miesto savivaldybė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netyrė atsakovo argumentų ir pateiktų įrodymų dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Apgadintas automobilis priklausė UAB ,,Eurovestika“, jos atstovas žinojo apie medžio keliamą grėsmę (parašė savivaldybei prašymą pašalinti medį), tačiau automobilį statė ant šaligatvio po medžiu. Tinkamai įvertinus nukentėjusio asmens (ar jo atstovo) veiksmus, būtų pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį ar atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 dalis).

53Iš byloje pateiktų kiemo ir topografinės nuotraukų matyti, kad kelias tarp dviejų namų kiemų yra siauras, todėl automobiliai statomi ant prie jo esančio šaligatvio. Kasatoriaus Klaipėdos miesto savivaldybės teiginys, kad nukentėjusiojo automobilis buvo statomas draudžiamoje statyti vietoje, nepagrįstas objektyviais duomenimis. Tai teigdamas kasatorius nenurodo, kokioje vietoje namo gyventojai ir nukentėjusio asmens atstovas saugiai galėjo statyti savo automobilius. Bylą nagrinėję teismai įvertino situaciją ir padarė išvadą, kad automobiliui stovint kiemo kelio važiuojamojoje dalyje, kas teisės aktų nedraudžiama, nulūžęs medis automobilį būtų prispaudęs savo kamienu, o ne viršūnės šakomis, todėl nuostoliai dėl automobilio apgadinimo būtų daug didesni. Pažymėtina, kad medis nulūžo ir žala ieškovui padaryta dėl ilgo abiejų atsakovų neveikimo. Apie medžio keliamą grėsmę savivaldybei buvo pranešta 2007 m. rugsėjo 11 d., leidimas atsakovui UAB ,,Mūsų namų valdos“ buvo išduotas 2008 m. sausio 22 d., o medis nulūžo 2008 m. liepos 13 d., taip padarydamas ieškovui 11 043,31 Lt žalos.

54Bylą nagrinėję teismai ištyrė kasatoriaus pateiktus įrodymus ir įvertino jo argumentus, kuriais grindė nukentėjusiojo kaltę, įrodymus įvertino nepažeidę CPK 185 straipsnio reikalavimų, todėl teismų padaryta išvada, kad dėl žalos padarymo nėra nukentėjusio atstovo kaltės, yra pagrįsta, o kasacinio skundo argumentai dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir įvertinimą, pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

55Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniuose skunduose nurodytais argumentai nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

56Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme

57Kasaciniame teisme patirta 72,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. pažymoje ,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Atmetus kasacinius skundus, šios išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteistinos iš abiejų kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

58Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

59Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

60Priteisti valstybei iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710823) ir uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų namų valdos“ (j. a. k. 140336725) po 36,04 Lt (trisdešimt šešis litus 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

61Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.