Byla e2A-766-910/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Vilijos Mikuckienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių solidariai 2693,91 Eur žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškinyje nurodyta, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas I. P. 2012 m. birželio 8 d. sudarė Būsto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjui priklausantis namas ( - ), bei jame esantis turtas. 2012 m. rugsėjo 23 d. sutrikus elektros energijos tiekimui, dėl viršytos įtampos sugadintas draudėjui priklausantis turtas: apsauginių žaliuzių pakėlimo mechanizmas, kondicionierius, apsaugos signalizacija, vaizdo stebėjimo prietaisai, vandens filtro elektrinė įranga. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs pavadinimas AB „LESTO“) 2012 m. spalio 25 d. raštu informavo, kad 2012 m. rugsėjo 23 d. vartotojui ( - ), elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs dėl gedimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) elektros energijos tiekimo tinkluose ir dėl šio gedimo padarinių likvidavimo. Dėl įrangos gedimo draudėjui padaryta 9401,56 Lt (2722,88 Eur) dydžio žala. UAB „Dextera“, UAB „Folista“, UAB „Akvatechnika“ patikrinimo/defektiniuose aktuose nurodyta, kad elektros įranga sugedo dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų, įtampos viršijimo. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodama padarytą žalą, išmokėjo draudėjui 9301,56 Lt (2693,91 Eur) dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus už padarytą žalą asmenis (CK 6.1015 straipsnis).
  1. Ieškinyje pažymėta, kad atsakovę ESO ir draudėją I. P. siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė šią pareigą pažeidė, dėl to buvo sugadintas draudėjui I. P. priklausantis turtas. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 3 dalis). Abonentui I. P. padarytą žalą atlygino jo turto draudikas – AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovės teigimu, ESO, kaip asmens, tiekiančio elektros energiją, veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl atsakovė privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Iki ieškinio pateikimo atsakovė ESO neinformavo, kodėl jos valdomuose tinkluose įvyko avarija, tik atsiliepime į ieškinį nurodė, kad elektros energijos tiekimas nutrūko dėl nulūžusios medžio šakos.
  1. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad iš ESO pateiktos nuotraukos galima spręsti, jog ant elektros tinklų nulūžęs medis auga prie ( - ) esančio žemės sklypo ir prie ( - ) gatvės važiuojamosios dalies. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą, 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga ir tvarkymas yra savivaldybių funkcija. Šią funkciją detalizuoja Želdynų įstatymas. Šiaulių miesto teritorijos aplinką, jos želdinių ir medžių priežiūrą vykdo bei už ją atsakinga Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kuri turėjo prižiūrėti gatvės apsauginėje zonoje augančius želdinius. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Neteisėtu aktu pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veikimas bei neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Ieškovės teigimu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnis).
  1. Ieškovė, remdamasi CK 6.1015 straipsnyje įtvirtinta subrogacijos teise, prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakingų už žalą asmenų: atsakovės ESO, kuri sukėlė draudėjui žalą netinkamai tiekdama elektros energiją, ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, kuri neprižiūrėjo jai priklausančio medžio. Ieškovės teigimu, atsakovės turi atsakyti solidariai, nes žala atsirado dėl jų bendrų veiksmų (neveikimo) (CK 6.6 straipsnis)
  1. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė ESO neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247 straipsniai). 2012 m. rugsėjo 23 d. apie 21 val. 28 min. vartotojui ( - ), elektros energijos tiekimas sutriko dėl elektros oro linijos apsaugos zonoje šalia atramos Nr. 104/2, nuo kurios prijungti vartotojo I. P. gyvenamojo namo ( - ), elektros tinklai, nulūžusios medžio šakos, kuri nutraukė AMKA atvado nulinį laidą. Šią aplinkybę nustatė ESO darbuotojai, šalinę gedimą. Elektros energijos tiekimas atnaujintas 2012 m. rugsėjo 24 d. apie 9 val. 20 min., t. y. vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas šiuo atveju neviršijo su juo sudarytoje Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau - Taisyklės), 77 punkte nustatyto laiko (ginčo įvykio metu galiojusios redakcijos Taisyklių 144.9 punktas). 2012 m. rugsėjo 23-24 d. kiti vartotojai, kuriems elektros energija tiekiama 0,4 kV oro linija L-100 iš TR-151, nesikreipė į atsakovę dėl nutraukto elektros energijos tiekimo ar dėl elektros energijos kokybės parametrų neatitikties norminių teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 22 punkte nustatyta, jog miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų proskynose, vadovaudamiesi miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisyklėmis bei kitų teisės aktų reikalavimais, medžius ir krūmus kerta bei geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, vykdydamos želdynų būklės stebėseną, organizuodamos valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų bei želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Atsakovės teigimu, ginčo atveju elektros energijos tiekimas sutriko medžio, augančio šalia atramos Nr. 104/2, šakoms nutraukus AMKA elektros atvado nulinį laidą. Tai įvyko dėl to, kad medžio savininkas tinkamai nevykdė įstatymo nustatytų pareigų, neprižiūrėjo elektros oro linijos apsaugos zonoje augančio medžio. Pagal Taisyklių 144.5 punktą operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo, pašalinių daiktų užmetimo ant orinių elektros linijų laidų ar pan.). Atsakovė neatsakingas už miesto teritorijoje augančių želdinių tinkamą priežiūrą, jų genėjimą, įstatymuose, sutartyje nustatytas pareigas vykdė tinkamai, todėl, nesant civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis) ir priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), neturi pareigos atlyginti ieškovės reikalaujamą žalą. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė turėtų kilti medžio savininkui.
  1. Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovo nustatytos žalos dydžiu, nes žalos suma nepagrįsta įrodymais. Dėl kondicionieriaus remonto: UAB „Folisita“ defektiniame akte nurodyta, kad reikia keisti valdymo plokštę su priedais, remonto kaina – 4852,53 Lt su PVM; nurodoma, jog pridedamas sąmatinis skaičiavimas Nr.193, tačiau tokio tarp pridėtų dokumentų nėra. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad atliktas ne remontas, bet prietaisas pakeistas nauju (tai įrodo ir draudimo pažyma). Dėl apsauginių žaliuzių: defektiniame akte nurodyta, kad pakeistas nuotolinio valdymo pultelis (110 Lt), tačiau, atsakovės nuomone, nuotolinio valdymo pultelis neprijungtas prie elektros tinklo ir negalėjo sugesti nuo įtampos svyravimų. Dėl apsaugos ir vaizdo sistemos remonto: UAB „Gauduva“ prietaisų patikros-defektavimo akte nurodyta, kad sugedo 9 prietaisai (tarp jų – 3 vienetai valdymo pultelių, kurie, atsakovės nuomone, negalėjo sugesti, nes nėra prijungti į elektros tinklą; UAB „Gauduva“ sąskaitoje nurodyti tik trys prietaisai iš defektinio akto, visa kita neaišku, kodėl buvo keičiama; galima daryti išvadą, kad buvo atliktas ne sugedusių prietaisų remontas ar keitimas, o įdiegta visiškai nauja apsaugos sistema, be to, ne viena, o kelios (sugedo vienas vaizdo telefonspynės monitorius, o sumontuoti 2 vienetai).
  1. Atsakovė ESO, remdamasi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškė prašymą ieškovės reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą: elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs 2012 m. rugsėjo 23 d., vartotojas apie šį sutrikimą sužinojo tą pačią dieną, taigi trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2015 m. rugsėjo 23 d., o ieškinys teismui pateiktas 2015 m. rugsėjo 24 d.
  1. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal CK 6.271 straipsnį viešoji atsakomybė taikoma esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, vykdydama jai įstatymų ir kitų teisės aktų želdinių priežiūros srityje nustatytas funkcijas, kiekvienais metais vykdo jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą bei nustato konkrečių želdinių fiziologinę būklę. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad elektros energijos tiekimas sutriko nulūžus medžio, augančio šalia atramos Nr. 104/2, šakai. Dėl kokių priežasčių lūžo sveiko medžio šaka, nebuvo tirta, todėl nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija netinkamai vykdė savo funkcijas, t. y. nenustatyta atsakovės kaltė. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 24 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais neiškerta ir (ar) neišgeni medžių ir krūmų, keliančių grėsmę elektros tinklų saugumui ir augančių už elektros tinklų proskynos ribų, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys šiuos darbus, informuodami Taisyklių 7 punkte nurodytomis informavimo priemonėmis apie jų pradžią, atlieka savo lėšomis, kurias vėliau elektros tinklus eksploatuojančių asmenų reikalavimu atlygina (kompensuoja) želdinius prižiūrinčios organizacijos ir želdinių savininkai. Želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų reikalavimu privalo atlyginti (kompensuoti) elektros tinklus eksploatuojančių asmenų patirtus nuostolius dėl elektros tinkluose įvykusių avarinių gedimų, kuriuos sukėlė želdinius prižiūrinčiųjų organizacijų arba želdinių savininkų laiku neiškirsti medžiai ar krūmai. Atsakovės teigimu, būtent atsakovė ESO, vykdydama jai įstatymų pavestas funkcijas, privalėjo kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu pašalinti tinklų saugumui trukdančias medžio šakas arba pašalinti jas savo lėšomis, kad būtų išvengta žalos. Šiuo konkrečiu atveju nėra įrodymų, kad atsakovė ESO kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu pašalinti elektros oro linijų apsauginėje zonoje esančias medžių šakas.
  1. Atsakovė taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog ginčo įvykis, sukėlęs žalą, įvyko 2012 metų rugsėjo 23 d., o ieškovas į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi pasibaigus sutrumpintam trejų metų terminui, nenurodydamas svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, prašo taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies: priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2221,91 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2221,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 176,05 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ atmetė; priėmė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio dalies dėl 472,01 Eur atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; grąžino ieškove 10,62 Eur žyminio mokesčio.
  1. Teismas nustatė, kad ieškovė ir I. P. 2012 m. birželio 8 d. sudarė Būsto draudimo sutartį dėl gyvenamojo būsto ( - ), draudimo ir, be kitų draudžiamųjų įvykių, susitarė, jog gyvenamasis namas draudžiamas nuo elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių, pasirinkus standartinį pastatų draudimo variantą. AB „Lesto“ 2012 m. spalio 24 d. rašte nurodė, kad ( - ), elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs dėl nenumatyto gedimo 0,4 kV OL-L-100 iš TR-169, laikino dažnio viršįtampiai nenuspėjami ir dažnai būna atsitiktiniai. Iš atsakovės ESO pateikto neplaninių atsijungimų sąrašo nustatyta, kad nutrūko AMKA atvado nulinis laidas (medžių šakos nutraukė laidą). Ieškovė šį įvykį, kurio metu sugadintas draudėjo turtas, pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui 2693,91 Eur draudimo išmoką už sugadintus elektrinius prietaisus: signalizaciją, domofonus, vandens filtrą, kondicionierių bei apsaugines žaliuzes, remdamasis 2012 m. spalio 3 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu bei UAB „Gauduva“, UAB „Dextera“, UAB „Folisita“, UAB „Akvatechnika“ atliktu žalos įvertinimu.
  1. Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą, 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiūra, želdinių apsauga ir tvarkymas – savivaldybės funkcija (redakcija, galiojusi žalos padarymo metu). Šią funkciją želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, kurio 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atitinkamas skyrius ėmėsi priemonių, kad aptariamoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir medžio, kurio šaka lūžo, nesant jokios gamtos stichijos) priežiūra, stebima jų būklė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, nurodyta, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją); nepaisant to, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas – sudėtingas procesas, įstatymų leidėjo įtvirtinta pareiga dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose taip pat yra nurodęs, kad savivaldybė turi teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti savivaldybės teritorijoje ne privačioje žemėje esančius medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013).
  1. Teismas nurodė, kad medis, kurio šaka nulūžo ir nutraukė AMKA atvado nulinį laidą, yra želdinys, augęs Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, privatiems asmenims nepriklausančioje žemėje, todėl darytina išvada, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija buvo atsakinga už medžio, augusio Šiauliuose, ( - ) gatvėje, priežiūros organizavimą, privalėjo užtikrinti, kad augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Savivaldybės pareiga prižiūrėti jos teritorijoje esančius želdinius apima ne tik konkrečius priežiūros darbus, kuriuos paprastai pagal sutartį atlieka privatūs asmenys, ar leidimų konkretiems darbams, pavyzdžiui, medžių genėjimui, išdavimą, bet ir želdinių priežiūros darbų organizavimą ir jų vykdymo kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013), todėl net ir tais atvejais, kai dėl konkretaus želdinio, nagrinėjamoje byloje – medžio, grėsmės aplinkiniams pašalinimo į savivaldybę nesikreipia joks asmuo, savivaldybės pareiga išlieka užtikrinti tinkamą želdinių priežiūros kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013). Tai gali būti sutartinis dalykas tarp savivaldybės ir konkretaus privataus fizinio ar juridinio asmens, kuris įsipareigoja tam tikru laiku atlikti visų jo teritorijoje esančių želdinių patikrą ir apie želdinių būklę informuoti savivaldybę. Jeigu tokia sutartinė prievolė nenustatyta, tai nesuponuoja mažesnės savivaldybės atsakomybės už jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta duomenų apie želdynų priežiūros funkcijų perleidimą sutartimi kitiems subjektams. Teismo vertinimu, atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepaneigė, kad nagrinėjamoje byloje savivaldybės įstaigos – administracijos – atitinkamas struktūrinis padalinys tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos užtikrinti visų jos teritorijoje esančių želdinių, išskyrus tuos, kurie auga privačioje žemėje, priežiūrą.
  1. Teismas sprendė, kad nurodyti neteisėti atsakovės veiksmai suponuoja jos atsakomybę, jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareigą atlyginti žalą, atsakovė į bylą nepateikė (CK 6.253 straipsnis). Nuostoliai (elektrinių prietaisų sugedimas), kilę draudėjo name dėl nulūžusios medžio šakos nutraukto elektros laido, susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) (CK 6.247 straipsnis). Išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo reikalaujamą žalą.
  1. Dėl atsakovės ESO civilinės atsakomybės teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (toliau – Elektros tinklų apsaugos taisyklės) 21.3 punkte nustatyta skirstomųjų tinklų operatoriaus pareiga miškų masyvuose iškirsti medžius, kurie auga ne proskynose ir gresia nugriūti ant laidų, atramų, transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų ar transformatorinių. Nurodytos taisyklės nenumato operatoriaus pareigos rūpintis želdinių kirtimu miestuose. Miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų proskynose, vadovaudamiesi miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisyklėmis bei kitų teisės aktų reikalavimais, medžius ir krūmus kerta bei geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus. Tik tais atvejais, kai yra aiški grėsmė ir želdinius prižiūrintys subjektai nevykdo savo įstatyminių pareigų, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys šiuos darbus, informuodami Taisyklių 7 punkte nurodytomis informavimo priemonėmis apie jų pradžią, atlieka savo lėšomis, kurias vėliau elektros tinklus eksploatuojančių asmenų reikalavimu atlygina (kompensuoja) želdinius prižiūrinčios organizacijos ir želdinių savininkai (Elektros tinklų apsaugos taisyklių 24 punktas).
  1. Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje nulūžo medžio, esančio šalia elektros linijos, šaka, kuri sutrikdė elektros energijos tiekimą, nesuponuoja išvados, jog elektros energijos tiekėjas pažeidė Taisyklėse įtvirtintą pareigą užtikrinti elektros tinklų apsaugos reikalavimus, t. y. tinkamai prižiūrėti želdinius. Be to, byloje nėra duomenų, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija būtų derinusi su elektros skirstymo operatoriumi želdinių genėjimo darbus, tačiau nesėkmingai. Byloje nėra įrodymų, kad elektros energijos tiekėjui buvo pateikti informatyvūs duomenys apie augančio želdinio keliamą grėsmę elektros tinklams (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė ESO pažeidė tiek sutartinę, tiek teisės aktų nustatytą pareigą tinkamai tiekti elektros energiją, laikantis elektros tinklų apsaugos reikalavimų bei elektros tinklų apsaugos zonose vykdomos veiklos sąlygų. Aplinkybę, kad elektros energijos vartotojas patyrė žalą dėl atsakovės ESO veiksmų, ieškovė grindžia išimtinai netinkamu Elektros tinklų apsaugos taisyklėse numatytų pareigų – laiku genėti ir prižiūrėti želdinius, esančius šalia elektros tinklų – vykdymu kartu su savivaldybės administracija. Tačiau, jau nurodyta, kad ne elektros tinklų operatoriui kyla pareiga stebėti ir prižiūrėti želdinius miestų teritorijose (Taisyklių 22 punktas). Atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, kaip želdinių mieste prižiūrėtojai, laiku ir tinkamai vykdžius savo pareigas genėti želdinius, elektros energijos tiekimo sutrikimo, lūžusiai medžio šakai nutraukus nulinį laidą, nebūtų. Atsakovės ESO (ne)veikimas nebuvo pagrindinė sąlyga žalai atsirasti. Atsakovė ESO negali būti atsakinga už miesto teritorijoje nulūžusios medžio sukeltą žalą, nes neturėjo pareigos prižiūrėti miesto teritorijoje valstybės valdomame žemės sklype augančių medžių. Teismas priėjo prie išvados, kad pagrindinė ir tiesioginė ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimo priežastis – nulūžusios medžio šakos nutrauktas elektros nulinis laidas, dėl to neabejotinai atsakingas šio želdinio prižiūrėtojas. Nenustačius atsakovės ESO veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio su kilusia žala, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės ESO civilinės atsakomybės.
  1. Dėl ieškovės reikalaujamos žalos teismas nurodė, kad patirtų nuostolių dydis patvirtintas 2012 m. spalio 1 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, UAB „Gauduva“ prietaisų patikros-defektavimo aktu, projektiniu pasiūlymu bei 2012 m. spalio 3 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 1012996, UAB „Dextera“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 1300764, defektiniu aktu, UAB „Folisita“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 3523 ir 2012 m. spalio 24 d. defektiniu aktu, UAB „AkvaTechnika“ PVM sąskaita-faktūra ir 2013 m. balandžio 24 d. mokėjimų nurodymu, patvirtinančiu, jog draudikas draudėjui sumokėjo 9301,55 Lt (2693,91 Eur) sumą. Abu atsakovais patraukti asmenys kvestionavo žalos dydį, teigdami, kad į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia žalos dydžio, neįrodytas būtinumas keisti atitinkamus sugedusius įrenginius naujais, o ne remontuoti. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdyje atsisakė 472,01 Eur dydžio žalos dalies dėl įrenginių nusidėvėjimo (skaičiuojant po 0,8 proc. už 27 metus), ginčas liko dėl 2221,91 Eur nuostolių sumos.
  1. Teismas pažymėjo, kad, įvertinęs draudiko atstovo liudytojo V. R. paaiškinimus, jog, nustatant žalos dydį atsižvelgta į sugadintų įrenginių visumą bei specializuotų įmonių pateiktus įrodymus dėl remonto darbų ar įrenginių keitimo būtinumo, taip pat į bylą pateiktus draudiko atstovo fiksuotus sugadinimus bei jų sugadinimus šalinančių specializuotų įmonių pateiktus defektavimo aktus, paaiškinimus ir pateiktas PVM sąskaitas- faktūras, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, daro išvadą, kad draudėjas patyrė turto sunaikinimo, sugadinimo akte draudiko atstovo užfiksuotus įrengimų sugadinimus, ir teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais įrodymais dėl draudėjo patirtos žalos bei draudiko išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktuose įrodymuose nurodytos sumos atitinka protingumo kriterijų, be to, atsakovės nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių nurodytų sumų pagrįstumą, savo atsikirtimus dėl reikalingumo keisti atitinkamas detales naujomis grindė prielaidomis, o ne specialiomis žiniomis. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad visi ieškovės nurodyti įrenginių sugadinimai, kurių remonto bei keitimo paslaugas ieškovė yra apmokėjusi, susiję su aptariamu draudžiamuoju įvykiu, atsakovės neįrodė, jog prašoma priteisti žala realiai nepatirta ar nesusijusi su įvykiu, nepateikė įrodymų, kad atlikti remonto darbai, keičiami įrenginiai buvo nebūtini ir pertekliniai, o analogiškus įrenginių sugadinimus buvo galima kokybiškai pašalinti kitais būdais ir žemesne kaina (CPK 178 straipsnis).
  1. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 2221,91 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, atsakingos už želdinių priežiūrą, civilinė atsakomybė kyla pagal CK 6.271 straipsnį, nes atsakovė netinkamai prižiūrėjo želdinius miesto teritorijoje ir tai lėmė ieškovo reikalaujamų nuostolių atsiradimą (CPK 178, 185 str.).
  1. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kaip savivaldybės įstaiga, nėra tinkamas subjektas mokėti 6 procentų dydžio procesines palūkanas, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo. Iš atsakovės, kaip viešojo juridinio asmens (CK 2.34 straipsnio 2 dalis), priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013).
  1. Dėl atsakovės reikalavimo taikyti ieškinio senatį teismas nurodė, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ieškovė pareiškė 2015 m. spalio 22 d., t. y. praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo žalos padarymo dienos (2012 m. rugsėjo 23 d.). Kartu teismas nurodė, kad, ieškovei prašant atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas pripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties – atsakovė ESO tik su atsiliepimu į ieškinį 2015 m. spalio 9 d. pateikė duomenis apie elektros energijos tiekimo sutrikdymo priežastį, t. y. kad elektros tiekimas sutriko dėl ant tinklų nulūžusios medžio šakos (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir tenkinti ieškovės reikalavimą, pareikštą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
  1. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Atsakovė, vykdydama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkto, 32 straipsnio 2 dalies 17 punkto, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis, nuolat vykdo jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą, nustato konkrečių želdinių fiziologinę būklę. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad elektros energijos tiekimo sutrikimas, sukėlęs ieškovo reikalaujamą atlyginti žalą, įvyko, kai nulūžo medžio, augančio šalia atramos Nr. 104/2, šaka ir nutraukė elektros laidą. Tačiau niekas neatliko tyrimo ir nenustatinėjo, dėl kokių priežasčių nulūžo sveiko medžio šaka. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovės reikalaujamą žalos atlyginimą, rėmėsi tik teisiniu reglamentavimu, kuris, teismo nuomone, pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovė netinkamai vykdė jai priskirtas želdinių priežiūros pareigas, tačiau iš esmės nenagrinėjo, ar realiai buvo atlikti neteisėti veiksmai, visiškai nepasisakė dėl argumentų ir aplinkybių, kodėl galėjo lūžti neigiamus padarinius sukėlusi medžio šaka, t. y. dėl įvykio dieną buvusių oro sąlygų bei force majeure aplinkybių.
    2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės ESO civilinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 7 punkte nustatyta, kad perdavimo sistemos operatorių ir kitų asmenų, eksploatuojančių elektros tinklus, darbuotojams suteikiama teisė elektros tinklų apsaugos zonoje nekliudomai apžiūrėti, modernizuoti, eksploatuoti, remontuoti ir techniškai prižiūrėti elektros tinklus, esančius žemės valdų savininkų bei naudotojų teritorijoje, prieš tai teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių priedo 3, 11 punktai) (išskyrus avarinius atvejus) jiems pranešus (raštu, žodžiu, telefonu, per visuomenės informavimo priemones ar kitu būdu). Pagal šių Taisyklių 24 punktą, jeigu želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais neiškerta ir (ar) neišgeni medžių ir krūmų, keliančių grėsmę elektras tinklų saugumui ir augančių už elektros tinklų proskynos ribų, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys šiuos darbus, informuodami Taisyklių 7 punkte nurodytomis informavimo priemonėmis apie jų pradžią, atlieka savo lėšomis, kurias vėliau elektros tinklus eksploatuojančių asmenų reikalavimu atlygina (kompensuoja) želdinius prižiūrinčios organizacijos ir želdinių savininkai. Želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų reikalavimu privalo atlyginti (kompensuoti) elektros tinklus eksploatuojančių asmenų patirtus nuostolius dėl elektros tinkluose įvykusių avarinių gedimų, kuriuos sukėlė želdinius prižiūrinčių organizacijų arba želdinių savininkų laiku neiškirsti medžiai ar krūmai. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad būtent atsakovė ESO, vykdydama jai įstatymų nustatytas pareigas, privalėjo kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu pašalinti elektros tinklų saugumui trukdančias medžio šakas arba galėjo pašalinti jas savo lėšomis, kad būtų išvengta žalos.
    1. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą tiek atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, tiek atsakovė ESO privalo atlikti veiksmus, susijusius su želdiniais: atsakovė turi užtikrinti želdinių priežiūrą, o atsakovė ESO – užtikrinti elektros tinklų saugumą. Atsakovė ESO privalo rūpintis želdiniais taip, kad būtų užtikrintas elektros tinklų saugumas.
    1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė nei dėl žalos realumo, nei dėl jos dydžio. Pagal CK 6.249 straipsnio nuostatas žala nepreziumuojama, jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Teismo posėdyje apklausti liudytojai negalėjo atsakyti į daugelį atsakovės pateiktų klausimų, susijusių su žalos dydžio nustatymu. Liudytojai nurodė, kad dauguma įvykio metu sugadintų prietaisų jau buvo išmontuoti, jų vietoje sumontuoti nauji iki atvykstant žalos vertinimo specialistams. Tai kelia pagrįstų abejonių, ar nurodyti prietaisai tikrai buvo sumontuoti draudėjo name ginčo įvykio metu. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad:
    1. Želdinių savininkų ir ESO pareigos, susijusios su želdinių priežiūra, skiriasi. Želdinių savininkai privalo nuolat prižiūrėti želdinius, tikrinti jų fiziologinę būklę. Įstatymai nenumato pareigos ESO nuolat prižiūrėti želdinius, tikrinti jų būklę. ESO turi informuoti želdinių savininką apie pavojų keliantį želdinį, jeigu ši aplinkybė ESO yra žinoma. Bet ESO neatsakinga už tai, jog laiku nepastebėjo, kad medžio šakos kelia grėsmę. Medžio šakos galėjo būti pavojingos elektros tinklams dviem atvejais: 1) jeigu medžio šaka gali nulūžti (kurias medžio šakas reikia genėti, gali pasakyti specialistai (pvz., arboristai); ši aplinkybė byloje nebuvo įrodinėjama, nes nėra įrodymų, kokia šaka lūžo; 2) siūbuojančios šakos, augančios prie pat laidų, gali pažeisti oro linijos laidus.
    2. Ieškovė neturėjo galimybės įrodyti, kokios būklės buvo nulūžusi medžio šaka, nes apie nulūžusią šaką sužinojo praėjus daugiau kaip trejiems metams po žalos padarymo. Nulūžusią šaką po žalos padarymo pašalino ESO, ji turėjo informaciją apie šakos būklę. Po žalos padarymo ieškovė kreipėsi į ESO, prašydama pateikti su šiuo įvykiu susijusią informaciją, taip pat ir apie atsakingus asmenis, tačiau ESO neinformavo, kad elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs dėl nulūžusios šakos.
    1. Nulūžus medžiui ar jo šakai, želdinių valdytojo kaltė, neteisėti veiksmai preziumuojami, ir medžio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tuo atveju, jeigu jis įrodo, kad žala padaryta dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo numatyti ar išvengti.
    1. Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą, ar žala padaryta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, atsižvelgiama į tai, ar turtas sugadintas dėl blogų meteorologinių sąlygų ar ir dėl kitų priežasčių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013, nurodyta, kad nors vėjo greitis siekė 17 m/s, toks greitis nelaikytinas nenugalima jėga, nes pagal tarptautinę Boforto skalę medžiai lūžta tik esant smarkiai audrai, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s. Nagrinėjamu atveju atsakovės neteikė įrodymų apie vėjo greitį, kitas avarijas, kurios įprastai būna audrų metu. Atsakovės nesirėmė tuo, kad žala padaryta dėl nenugalimos jėgos. Ieškovės duomenimis, žalos padarymo metu nebuvo didelio vėjo.
    1. Draudėjo name esantys elektros prietaisai sugedo tuo pačiu metu. Trys bendrovės (UAB „Dextera“, UAB „Folista“, UAB „Akvatechnika“), tikrinusios skirtingus prietaisus, patikrinimo/defektiniuose aktuose nurodė, kad elektros įranga sugedo dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų, įtampos viršijimo. Teisme kaip liudytojai buvo apklausti AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojai, kurie prietaisų sugadinimo priežastį ir remonto būdą nustatė remdamiesi kitų specialistų išvadomis. Apeliantė nenurodė, į kokius klausimus neatsakė liudytojai. Ieškovės nuomone, liudytojai atsakė į visus klausimus, bet dalis atsakymų buvo tokie, kad tam tikras aplinkybes nustatė remonto darbus atlikusios įmonės ir žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į pateiktas remonto sąskaitas. AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojai patys netyrė, kodėl sugedo prietaisai, nes prietaisus tyrė specializuotų įmonių specialistai, turintys reikiamą įrangą ir kvalifikaciją. Telefonspynė buvo pakeista anksčiau, negu AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojai atliko apžiūrą, tačiau šie darbai buvo iš anksto suderinti su AB „Lietuvos draudimas“, tai nesutrukdė nustatyti įvykio priežastį ir žalos dydį.
  1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas atsakovei ESO, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės ESO solidariai su atsakove Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2221,91 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 176,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, atsakovės ESO, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl ši atsakovė privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovė ESO nevykdė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1- 93 patvirtintų Elektros apsaugos taisyklių 24 punkto reikalavimų, pagal kuriuos tuo atveju, jeigu želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais neiškerta ir (ar) neišgeni medžių ir krūmų, keliančių grėsmę elektros tinklų saugumui ir augančių už elektros tinklų apsaugos zonų ribų, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys šiuos darbus, informuodami Taisyklių 7 punkte nurodytomis informavimo priemonėmis apie jų pradžią, atlieka želdinius prižiūrinčių organizacijų arba želdinių savininkų lėšomis.
    1. Dėl draudėjo turto sugadinimo atsakingi du asmenys – medžio, kurio šaka nulūžo, valdytoja Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir elektros energijos tiekėja ESO, kuri tiekė netinkamos kokybės elektros energiją, neinformavo medžio valdytojo, kad medžio šakos gali pažeisti laidus, taip pat pats nesiėmė veiksmų, jog būtų pašalintos pavojingos šakos. Dėl šios priežasties teismas turėjo priteisti žalos atlyginimą ne tik iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, bet ir iš ESO.
  1. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą tiek atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, tiek ir bendraatsakė ESO privalo atlikti veiksmus, susijusius su želdiniais. Atsakovė privalo užtikrinti želdinių priežiūrą, o bendraatsakė ESO – elektros tinklų saugumą. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė ESO taip pat privalo rūpintis ir iškirsti želdinius taip, jog būtų užtikrintas elektros tinklų saugumas. Spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą, pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti, ar atsakovė ESO tinkamai vykdė savo pareigas ir užtikrino elektros tinklų saugumą.
  1. Atsakovė ESO atsiliepime į ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
    1. 2012 m. rugsėjo 23 d. apie 21 val. 28 min. buvo užfiksuotas elektros energijos tiekimo sutrikimas dėl nenumatyto gedimo 0,4 kV OL L-100 iš TR-151. Elektros energijos tiekimo sutrikimas įvyko dėl elektros oro linijos apsaugos zonoje, šalia atramos Nr. 104/2, nuo kurios yra pajungtas vartotojas ( - ), augančio medžio, kurio šakos nutraukė AMKA atvado nulinį laidą. Tai įvyko medžio savininkui tinkamai nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų prižiūrėti elektros oro linijos apsaugos zonoje augančius želdinius.
    1. Pagal Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 152.9 papunktį operatorius (atsakovas) neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar Taisyklėse nustatyto laiko. Pagal 1998 m. balandžio d. AB „Šiaulių elektros tinklai“ (AB LESTO pirmtakės) ir vartotojo I. P. sudarytą Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 37913 (toliau – Sutartis) 2.1 punktą vartotojui suteikta trečia (III) aprūpinimo elektra patikimumo kategorija. Tuo atveju, kai vartotojui suteikiama trečia (III) patikimumo kategorija, pagal Tiekimo ir naudojimo taisyklių 81.1 papunktį, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Nagrinėjamu atveju vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas neviršijo su juo sudarytoje Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje ir Tiekimo ir naudojimo taisyklių 81.1 papunktyje nustatyto laiko. 2012 m. rugsėjo 23-24 dienomis kiti elektros energijos vartotojai, kuriems elektros energija tiekiama iš 0,4 kV oro linijos L-100 iš TR-151, nesikreipė į atsakovą dėl nutraukto elektros energijos tiekimo ar dėl tiekiamos elektros energijos kokybės parametrų neatitikties nustatytiems norminių teisės aktų reikalavimams.
    1. Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (toliau – Tinklų apsaugos taisyklės) 22 punkte nustatyta, kad miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų proskynose, vadovaudamiesi miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisyklėmis bei kitų teisės aktų reikalavimais, medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus. Pagal Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios pagal šio straipsnio 1 punktą vykdo želdynų būklės stebėseną, o pagal šio straipsnio 2 punktą organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo Ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Tiekimo ir naudojimo taisyklių 152.5 punkte nustatyta, kad operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo, pašalinių daiktų užmetimo ant orinių elektros linijų laidų ar pan.).
    1. Atsakovė ESO neatsakinga už kilusią žalą, nes savo tiesioginiais veiksmais (neveikimu) nesukėlė žalos vartotojui. Ieškovės argumentai, kad ESO tiekė nekokybišką elektros energiją, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė ESO pažeidė savo tiek sutartinę, tiek teisės aktais nustatytą pareigą tiekti tinkamą elektros energiją, laikantis elektros tinklų apsaugos reikalavimų bei elektros tinklų apsaugos zonose vykdomos veiklos sąlygų. Argumentų dėl elektros energijos kokybės užtikrinimo ar aplinkybių, šalinančių ESO atsakomybę tais atvejais, kai elektros energijos kokybė viršija leistinas teisės aktais numatytas ribas, taip pat faktinių aplinkybių, įrodančių ESO neteisėtų veiksmų bei neveikimo nebuvimą, atsakovė nekartoja, nes jie išdėstyti procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui, taip pat teismo posėdyje.
    1. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė ESO, eksploatuodama elektros tinklus, taip pat turi pareigą prižiūrėti želdinius. Tačiau atsakovės pacituotuose teisės aktuose įtvirtinta labiau teisė, o ne pareiga ESO prižiūrėti pavojingus želdinius. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad Taisyklės nenumato pareigos operatoriui rūpintis želdinių kirtimu miestuose, taip pat, kad ESO negali būti atsakinga už miesto teritorijoje įvykusį įvykį ir jo sukeltą žalą, nes ESO neturėjo pareigos prižiūrėti miesto teritorijoje valstybės valdomame žemės sklype augančių medžių. Elektros tinklų apsaugos taisyklių nuostatos (11, 22, 24 punktai) numato pirmenybinę pareigą miestuose želdinius prižiūrinčioms organizacijoms arba želdinių savininkams išgenėti/iškirsti/prižiūrėti medžius ir krūmus, keliančius grėsmę elektros tinklų saugumui.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  1. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir vienos iš atsakovių paduotų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos faktinių ir teisinių argumentų.
  1. Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 8 d. AB „Lietuvos draudimas“ ir I. P. sudaryta Būsto draudimo sutartimi buvo apdraustas draudėjo gyvenamasis namas ( - ). Be kitų draudžiamųjų įvykių, šalys susitarė, kad gyvenamasis namas draudžiamas ir nuo elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių. 2012 m. rugsėjo 23 d. sutrikus elektros energijos tiekimui, dėl viršytos įtampos sugadintas draudėjui priklausantis turtas: apsauginių žaliuzių pakėlimo mechanizmas, kondicionierius, apsaugos signalizacija, vaizdo stebėjimo prietaisai, vandens filtro elektrinė įranga. AB „Lesto“ 2012 m. spalio 24 d. rašte nurodė, kad ( - ), elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs dėl nenumatyto gedimo 0,4 kV OL-L-100 iš TR-169; laikino dažnio viršįtampiai nenuspėjami ir dažnai būna atsitiktiniai. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ įvykį pripažino draudžiamuoju ir, remdamasi 2012 m. spalio 3 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, UAB „Gauduva“, UAB „Dextera“, UAB „Folisita“, UAB „Akvatechnika“ atliktu žalos įvertinimu, išmokėjo draudėjui 2693,91 Eur draudimo išmoką už sugadintus elektros pagrindu veikiančius įrenginius (apsaugos signalizaciją, vaizdo stebėjimo prietaisus, vandens filtro elektrinę įrangą, kondicionierių, apsauginių žaliuzių pakėlimo mechanizmą).
  1. Ieškovė 2013 m. rugsėjo 27 d. pateikė atsakovei ESO (tuo metu – AB „Lesto“) pretenziją Nr. R000(1397888), nurodydama, kad būtent elektros energijos tiekėjas atsakingas už draudėjui padarytą žalą, todėl draudikas, sumokėjęs draudėjui draudimo išmoką patirtiems nuostoliams kompensuoti, įgyvendindamas CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintą teisę, prašė sumokėti 9301,55 Lt (2693,92 Eur). Ieškovė pretenzijoje taip pat prašė, jeigu elektros energijos tiekėjui žinomos kitos įvykio aplinkybės ir (ar) kaltininkai, nedelsiant apie tai pranešti. Į šią pretenziją atsakymas nepateiktas. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės ESO 2693,91 Eur žalai, patirtai dėl netinkamos kokybės elektros energijos tiekimo, atlyginti (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnio 3 dalis). Atsakovei ESO 2015 m. spalio 9 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodžius, kad elektros energijos tiekimas vartotojui buvo nutrūkęs dėl ant elektros laidų nulūžusios medžio šakos, ieškovė 2015 m. spalio 22 d. papildė ieškinio reikalavimus, prašydama žalą priteisti solidariai iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, kaip medžio, kurio šaka nulūžo, valdytojo (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas, 32 straipsnio 2 dalies 17 punktas, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 6.271 straipsnis) ir elektros energijos tiekėjo ESO, kuris tiekė netinkamos kokybės elektros energiją, neinformavo medžio valdytojo, kad medžio šakos gali pažeisti laidus, taip pat pats nesiėmė veiksmų, jog būtų pašalintos pavojingos šakos.
  1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei žalos atlyginimą iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, netinkamai vykdžiusios pareigą prižiūrėti mieste elektros tinklų apsaugos zonoje augančius želdinius; ieškinį atsakovei ESO atmetė, remdamasis tuo, kad elektros energijos tiekėjas neatsakingas už želdinių priežiūrą miesto teritorijoje.
  1. Apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti tiek ieškovės, nesutinkančios su teismo išvada atmesti ieškinio reikalavimą atsakovei ESO, tiek atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, teigiančios, kad jai civilinė atsakomybė pritaikyta nesant visų būtinų sąlygų. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – civilinės atsakomybės taikymas už žalą, padarytą asmens turtui, kai ant elektros tinklų nulūžusi medžio šaka nutraukė elektros tiekimą, o atsiradęs įtampos viršijimas sugadino gyvenamajame name elektros pagrindu veikusius įrenginius.
  1. Nagrinėjamos bylos aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ši civilinė byla priskirtina dispozityvių bylų kategorijai. Tokioje byloje teismui nesuteiktas aktyvus vaidmuo, jis negali peržengti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų ginčo ribų, negali rinkti įrodymų ir nustatinėti aplinkybių, kuriomis nesiremia ginčo šalys (CPK 12, 13, 178 straipsniai, 179 straipsnio 1, 2 dalys, 265 straipsnio 2 dalis). Teismas neturi teisės už ginčo šalį nurodyti nesutikimo su ieškiniu argumentų, kuriais ši šalis nesiremia, nes tai pažeistų šalių rungimosi civiliniame procese, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, teismo nešališkumo sprendžiant civilinius ginčus principus (CPK 12, 13, 17, 21 straipsniai). Dėl to apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas ieškinio reikalavimų pagrindu nurodytų aplinkybių ir argumentų, taip pat atsakovų nurodytų nesutikimo su ieškiniu pagrindų, nepasisakydamas dėl aplinkybių, kuriomis ginčo šalys šioje byloje nesirėmė tiek grįsdamos ieškinio reikalavimus, tiek nesutikimą su jais.
Dėl civilinės atsakomybės už savivaldybės teritorijoje ne privačioje žemėje augančių želdinių netinkamą priežiūrą
  1. CK 6.271 straipsnyje reglamentuojama valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensuoti nukentėjusiojo nuostolius, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Atsakomybės subjektas lemia civilinės atsakomybės griežtumą. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi viešajai atsakomybei taikyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirta žala; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Savivaldybės atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu savivaldybės institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
  2. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą savivaldybės teritorijoje augančių želdinių apsauga, tvarkymas, stebėsena – savarankiškoji savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas, 32 straipsnio 2 dalies 17 punktas). Šios funkcijos želdinių priežiūros srityje įgyvendinimas detalizuotas Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje konkrečiai išvardintos savivaldybės pareigos: organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas); išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Vykdant medžių priežiūros darbus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Taisyklių 3 punktas). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, 43 punkte nustatyta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas.
  3. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad medis, kurio šaka nulūžo ir nutraukė elektros laidą, auga Šiaulių miesto teritorijoje nutiestų elektros tinklų apsaugos zonoje. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 22 punktą valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose medžius ir krūmus kerta bei geni tas elektros linijas eksploatuojantys asmenys. Tuo tarpu miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose, medžius ir krūmus kerta bei geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus. Šių Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad mažiausius atstumus nuo elektros tinklų iki statinių ir medžių bei krūmų, taip pat nuo elektros oro linijų laidų ir oro kabelių iki žemės ir vandens paviršiaus nustato Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės ir Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės (Taisyklių priedo 5 ir 6 punktai), ir jų būtina laikytis projektuojant ir statant statinius, sodinant, genint ir kertant medžius bei krūmus.
  4. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija iš esmės pripažįsta, kad rūpintis ginčo medžio, augančio Šiaulių miesto teritorijoje nutiestų elektros tinklų apsaugos zonoje, priežiūra, genėjimu, buvo jos pareiga, tačiau tvirtina, jog šią pareigą vykdė tinkamai.

    5

  5. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jos žalos, kilusios ant elektros tinklų nulūžus medžio šakai, atlyginimą, rėmėsi tik teisiniu reglamentavimu, tačiau iš esmės nenagrinėjo, ar realiai buvo atlikti neteisėti veiksmai, visiškai nepasisakė dėl argumentų ir aplinkybių, kodėl galėjo lūžti neigiamus padarinius sukėlusi medžio šaka, t. y. dėl įvykio dieną buvusių oro sąlygų bei force majeure aplinkybių.
  6. Jau nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje teismas neturi aktyvaus vaidmens, negali imtis iniciatyvos rinkti įrodymus, nes juos pateikti turi ginčo šalys, siekdamos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 178 straipsniai, 179 straipsnio 1, 2 dalys). Būtent atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, turėjo nurodyti aplinkybes, paneigiančias jos atsakomybę už ieškovės reikalaujamą atlyginti žalą, ir pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Apeliantė teigia, kad niekas neatliko tyrimo ir nenustatinėjo, dėl kokių priežasčių nulūžo medžio, augančio šalia atramos Nr. 104/2, šaka, nutraukiusi elektros laidą. Tačiau nurodytina, jog atlikti tokį tyrimą buvo būtent savivaldybės įstaigos, atsakingos už savivaldybės teritorijoje augančių želdinių priežiūrą, pareiga ir interesas, siekiant apsiginti nuo reikalavimo atlyginti žalą. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, sužinojusi apie šioje byloje pareikštą reikalavimą, buvo nuvykusi apžiūrėti medžio, kurio šaka nulūžo 2012 m. rugsėjo 23 d., būtų siekusi nustatyti, kuri iš šio medžio šakų, kokioje medžio vainiko vietoje augusi, nulūžo, įrodinėjusi, kad savivaldybės įstaigos atsakingi darbuotojai iki ginčo įvykio neturėjo pagrindo šalinti šio medžio šakų, kad jos augo tokiu atstumu nuo elektros tinklų, jog nebuvo pagrindo įžvelgti grėsmės, kad, joms lūžus, gali būti nutraukti elektros tinklai, ir pan. Pirmosios instancijos teismo proceso metu atsakovė neteikė įrodymų apie ginčo įvykio dieną buvusias oro sąlygas, neįrodinėjo force majeure aplinkybių, dėl kurių ginčo medžio valdytojas galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Atsakovės argumentai, kad ji tinkamai vykdė pareigą prižiūrėti ginčo medį, kurio nulūžusi šaka sukėlė žalą, nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis. Darytina išvada, kad pati atsakovė nesinaudojo teise ir kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus aplinkybėms, kurios galėtų paneigti ar sumažinti jos civilinę atsakomybę už nulūžusios medžio šakos sukeltą žalą, įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to pirmiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  7. Išanalizavus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą, įrodo netinkamai vykdyta pareiga rūpintis medžio, augančio Šiaulių miesto teritorijoje nutiestų elektros tinklų apsaugos zonoje, priežiūra (genėjimu) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnio 3 dalis; Elektros tinklų apsaugos taisyklių 22 punktas). Ieškovo reikalaujami atlyginti nuostoliai (elektros pagrindu veikiančių įrenginių sugadinimas draudėjo name dėl nulūžusios medžio šakos nutraukto elektros laido sukelto įtampos viršijimo) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie aplinkybes, kurios būtų pagrindas netaikyti jai civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Dėl to atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo reikalaujamą žalą.
  8. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė nei dėl žalos realumo, nei dėl žalos dydžio, liudytojų parodymų analizė kelia pagrįstų abejonių, ar įrenginiai, dėl kurių sugadinimo priteista žala, apskritai buvo sumontuoti draudėjo name ginčo įvykio metu.
  9. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas reikalaujamos priteisti žalos faktas ir dydis. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių duomenų, susijusių su žalos fakto ir dydžio nustatymu, visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantė, keldama abejones dėl ieškovo pateiktų įrodymų, teismo proceso metu nerinko ir neteikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus dėl žalos dydžio (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to apeliacinio skundo argumentai tiek dėl žalos fakto, tiek dėl nepagrįsto žalos dydžio atmestini kaip neįrodyti.
Dėl elektros energijos tiekėjo civilinės atsakomybės
  1. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį atsakovei ESO, kaip elektros energijos tiekėjai, kuri neužtikrino tinkamos kokybės elektros energijos teikimo, neinformavo medžio valdytojo, jog medžio šakos gali pažeisti laidus, taip pat pati nesiėmė veiksmų pašalinti pavojingas šakas. Ieškovės teigimu, dėl šios priežasties teismas turėjo priteisti žalos atlyginimą ne tik iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, bet ir iš ESO.
  1. Atsakovės ESO, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl šios atsakovės civilinė atsakomybė už jos valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 straipsnio nuostatų. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį atsakovas privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė taip pat griežtoji, t. y. be kaltės, ji kyla nustačius tris būtinas sąlygas: 1) žalą (nuostolius); 2) neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; 3) priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).
  1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą atsakovei ESO, rėmėsi tuo, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintose Elektros tinklų apsaugos taisyklėse nenustatyta elektros tinklus eksploatuojančių asmenų pareigos rūpintis želdinių priežiūra, genėjimu miesto teritorijoje; pagal šių Taisyklių nuostatas miestuose medžius ir krūmus kerta bei geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus; tik tais atvejais, kai yra aiški grėsmė ir želdinius prižiūrintys subjektai nevykdo savo įstatyminių pareigų, šiuos darbus atlieka elektros tinklus eksploatuojantys asmenys savo lėšomis ir vėliau turi teisę reikalauti, kad šias išlaidas atlygintų želdinius prižiūrinčios organizacijos ar želdinių savininkai (Elektros tinklų apsaugos taisyklių 24 punktas).
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių nuostatas kirsti ir genėti želdinius miesto teritorijoje esančių elektros tinklų apsaugos zonose pareiga nustatyta želdinius prižiūrinčioms organizacijoms arba želdinių savininkams (Taisyklių 22 punktas). Tačiau toks želdinių, augančių miesto teritorijoje nutiestų elektros tinklų apsaugos zonoje, priežiūros teisinis reglamentavimas elektros tinklus eksploatuojančių asmenų neatleidžia nuo pareigos rūpintis miestuose nutiestų elektros tinklų priežiūra bei saugaus eksploatavimo užtikrinimu. Saugus elektros tinklų eksploatavimas, kartu ir saugus elektros energijos tiekimas, užtikrinami elektros tinklus eksploatuojantiems asmenims, be kita ko, tikrinant, ar šalia elektros linijų nėra pavojingai pasvirusių medžių, kurie galėtų nugriūti ant elektros linijų, ar nėra per arti augančių medžių šakų, kurios galėtų nulūžti ant elektros linijų ir pan. Tokia išvada darytina remiantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių nuostatų sistemine analize: 7 punkte įtvirtinta elektros tinklus eksploatuojančių asmenų teisė elektros tinklų apsaugos zonoje nekliudomai apžiūrėti, modernizuoti, eksploatuoti, remontuoti ir techniškai prižiūrėti elektros tinklus, esančius žemės valdų savininkų bei naudotojų teritorijoje, prieš tai teisės aktų nustatyta tvarka jiems pranešus (išskyrus avarinius atvejus); nors 22 punkte nustatyta želdinius prižiūrinčių organizacijų arba želdinių savininkų pareiga kirsti ir genėti medžius bei krūmus miestuose esančių oro ir oro kabelių linijų apsaugos zonose, tačiau pagal 23 punktą, jeigu želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai nesilaiko Taisyklių 22 punkte nustatytų reikalavimų ir elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais elektros tinklų apsaugos zonose neiškerta ir (ar) neišgeni medžių ir krūmų, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys šiuos darbus atlieka savo lėšomis, raštiškai informuodami pastaruosius apie darbų pradžią. Vadinasi, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys miesto teritorijoje esančių elektros linijų apsaugos zonose turi stebėti, ar želdinius prižiūrinčios organizacijos, želdinių savininkai laikosi Taisyklių 22 punkte nustatytų reikalavimų, bei turi imtis veiksmų dėl želdinių kirtimo ir (ar) genėjimo, jeigu, vykdydami elektros linijų priežiūros ir saugumo užtikrinimo darbus, nustato, jog želdinius prižiūrinčios organizacijos, želdinių savininkai netinkamai atlieka želdinių, augančių miesto teritorijoje nutiestų elektros tinklų apsaugos zonose, priežiūros pareigas ir dėl to yra grėsmė saugiam elektros energijos tiekimui.
  1. Dėl atsakovės ESO atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kad Elektros tinklų apsaugos taisyklėse įtvirtinta labiau teisė, o ne pareiga ESO prižiūrėti pavojingus želdinius, pažymėtina tai, jog nurodytame teisės akte įtvirtinta elektros tinklus eksploatuojančio asmens teisė imtis veiksmų dėl želdinių, augančių mieste nutiestų ekstros tinklų apsaugos zonose, tiesiogiai koreliuoja su pareiga rūpintis elektros tinklų ir elektros energijos teikimo saugumu. Savaime suprantama, kad elektros tinklus eksploatuojantis asmuo, vykdydamas miesto teritorijoje nutiestų elektros tinklų priežiūrą nustatęs, jog dėl apsaugos zonoje augančių želdinių yra grėsmė saugiam elektros tinklų eksploatavimui, turi ne tik teisę, bet ir pareigą imtis tam tikrų aktyvių veiksmų tokiai grėsmei pašalinti: kreiptis į želdinius apsaugos zonose prižiūrinčius asmenis, o šiems nesilaikant Elektros tinklų apsaugos taisyklių 22 punkte nustatytų reikalavimų, – pats imtis želdinių kirtimo ar genėjimo darbų (Elektros tinklų apsaugos taisyklių 23 punktas).
  1. Atsakovės ESO argumentai, kad vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimas nagrinėjamu atveju neviršijo su juo sudarytoje Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje bei Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 81.1 punkte nustatyto laiko, todėl ESO neturi pareigos atlyginti vartotojo patirtų nuostolių (Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 152.9 punktas), atmestini kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo atveju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė remiasi Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcija, įsigaliojusia po reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimo, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 8 d. Ginčo žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklėse 152.9 punkto nuostatos nebuvo. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 144.9 punkte buvo nustatyta, kad operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar šiose Taisyklėse nustatyto laiko. Tačiau nagrinėjamo ginčo aspektu nurodytina tai, kad šiuo atveju reikalaujama ne nuostolių, atsiradusių vartotojui tam tikrą laiką negavus elektros energijos, bet nuostolių, patirtų dėl to, jog elektros tinklus eksploatuojantis asmuo neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo ir dėl kilusio elektros įtampos viršijimo buvo sugadintas elektros energijos vartotojo turtas. Kai reikalaujami atlyginti nuostoliai grindžiami tokiomis aplinkybėmis, elektros energijos teikėjas neturi pagrindo remtis Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis, atleidžiančiomis jį nuo pareigos atlyginti vartotojo patirtus nuostolius, jeigu aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas neviršija sutartyje ar taisyklėse nustatyto laiko.
  1. Atsakovė ESO taip pat nurodo, kad pagal Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatas ji neturi pareigos atlyginti vartotojo nuostolių, patirtų dėl trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo, pašalinių daiktų užmetimo ant orinių elektros linijos laidų ar pan.).
  1. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 144.5 punktą operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas arba apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo, pašalinių daiktų užmetimo ant orinių elektros linijos laidų ar pan.). Tačiau nagrinėjamu atveju reikalaujami atlyginti nuostoliai kilo ne dėl trečiųjų asmenų sugadintų elektros įrenginių ar ant orinių elektros linijų laidų užmestų pašalinių daiktų. Ginčo atveju elektros laidus nutraukė ir įtampos viršijimą, sugadinusį draudėjo turtą, lėmė nulūžusi medžio šaka, kurios keliamą grėsmę atsakovė galėjo nustatyti iki žalos atsiradimo, jeigu būtų tinkamai vykdžiusi miesto teritorijoje nutiestų elektros tinklų priežiūrą bei saugaus elektros energijos tiekimo užtikrinimą. Taigi šiuo atveju nuostoliai kilo ir dėl atsakovės ESO neteisėto neveikimo.

    6

  1. Nagrinėjamo ginčo atveju darytina išvada, kad atsakovė ESO pažeidė tiek sutartinę, tiek teisės aktų nustatytą pareigą tinkamai tiekti elektros energiją, užtikrinant elektros tinklų apsaugos reikalavimus.
  1. Pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą tiek savivaldybė, tiek ESO privalo atlikti veiksmus, susijusius su želdiniais: savivaldybė turi užtikrinti želdinių priežiūrą, o elektros tinklus eksploatuojantis asmuo – elektros tinklų saugumą, kartu ir saugų elektros energijos tiekimą.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, jog nagrinėjamo ginčo atveju elektros laidą nutraukusi medžio šaka nulūžo ant elektros tinklų nesant blogų meteorologinių sąlygų, suponuoja išvadą, kad ji buvo šalintina kaip neatitinkanti mažiausio atstumo nuo elektros tinklų (Elektros tinklų apsaugos taisyklių 7 punktas). Vadinasi, jeigu Šiaulių miesto savivaldybės administracija būtų tinkamai vykdžiusi teisės aktų nustatytą želdinių, augančių elektros tinklų apsaugos zonoje, pareigą, o ESO, kaip elektros tinklus eksploatuojantis asmuo, būtų tinkamai atlikęs miesto teritorijoje nutiestų elektros linijų priežiūrą, ginčo medžio šakos grėsmė saugiam elektros energijos tiekimui galėjo būti nustatyta bei pašalinta, taip išvengiant nagrinėjamu atveju kilusios žalos.
  1. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovės reikalaujama atlyginti žala kilo dėl abiejų atsakovių neteisėto neveikimo: dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos netinkamai vykdytos medžio, augančio elektros tinklų apsaugos zonoje, priežiūros ir dėl ESO netinkamai vykdytos elektros tinklų, nutiestų miesto teritorijoje, priežiūros, nepastebėjus per arti elektros tinklų augančios genėtinos medžio šakos.
  1. Nagrinėjamo ginčo atveju abiejų atsakovių neveikimas tiek faktiniu, tiek teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės draudėjo turtui padaryta žala (CK 6.247 straipsnis).
  1. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad dėl ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimo (ieškovo apdrausto turto sugadinimo) atsakingi du asmenys – tiek ginčo medžio, kurio nulūžusi šaka nutraukė elektros laidą, šaka nulūžo, valdytojas, tiek elektros tinklus, ant kurių nulūžo medžio šaka, eksploatuojantis asmuo. Dėl to yra pagrindas tenkinti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą ir nuostolių atlyginimą priteisti taip pat ir iš atsakovės ESO.
  1. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalaujamus atlyginti nuostolius lėmė abiejų atsakovių neteisėtas neveikimas (netinkamai vykdytos pareigos želdinių priežiūros ir elektros tinklų eksploatavimo saugumo srityse), o priežastinio ryšio tarp atsakovų neveikimo bei atsiradusių nuostolių pobūdis yra iš esmės vienodas, atsakovės laikytinos padariusiomis žalą bendrai, todėl nuostolių atlyginimas priteistinas iš atsakovių solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1, 4 dalys) (inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013).

    7

Dėl tinkamo atsakovo pagal nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą
  1. Jau pasisakyta, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą savivaldybės teritorijoje augančių želdinių apsauga, tvarkymas, stebėsena – savarankiškoji savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas, 32 straipsnio 2 dalies 17 punktas), kurios įgyvendinimas detalizuotas Želdynų įstatyme, taip pat poįstatyminiuose teisės aktuose. Byloje reikalaujamą atlyginti žalą sukėlė nulūžusi medžio, augančio Šiaulių mieste nutiestų elektros tinklų apsaugos zonoje, šaka. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 22 punktą miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose, medžius ir krūmus kerta bei geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad medžio, kurio nulūžusi šaka sukėlė žalą, savininkas yra Šiaulių miesto savivaldybė. Byloje nėra įrodymų, kad Šiaulių miesto savivaldybė jos teritorijoje esančių želdinių valdymą būtų perleidusi kitiems subjektams. Tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje nuo pat proceso pradžios (2015 m. lapkričio 20 d.) atsakove dalyvauja Šiaulių savivaldybės administracija. Tačiau tiek iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, tiek Šiaulių savivaldybės administracijos procesinių dokumentų matyti, kad pasisakoma apie Šiaulių miesto savivaldybės pareigą prižiūrėti savivaldybės teritorijoje ne privačioje žemėje esančius želdinius. Teismo motyvų analizė leidžia daryti išvadą, kad teismas nagrinėjo savivaldybės atsakomybę už jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą, o savivaldybės administraciją laikė savivaldybės įstaiga, kuriai savivaldybė pavedė faktiškai vykdyti želdinių ir želdynų priežiūros savivaldybės teritorijoje funkcijas. Pažymėtina, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga (Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis), jos funkcijos nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje, ir tarp jų neįvardyta savivaldybės teritorijoje augančių želdinių apsaugos, tvarkymo, stebėsenos funkcija.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkama atsakovė pagal byloje pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo būtų Šiaulių miesto savivaldybė, o Šiaulių miesto savivaldybės administracija – jos atstovė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių pagrindu nagrinėjamoje byloje taikyta civilinė atsakomybė, žala, atsiradusi dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginama iš savivaldybės biudžeto. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo pasiūlyti atsakove pagal pareikštą ieškinį nurodyti Šiaulių miesto savivaldybę (CPK 45 straipsnis).
  1. Kartu pažymėtina, kad nors nagrinėjamoje byloje atsakove nurodyta ne savivaldybė, bet savivaldybės administracija, tačiau būtent ši savivaldybės įstaiga atstovauja savivaldybei panašaus pobūdžio bylose, gindama savivaldybės interesus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos procesas vyksta jau trejus metus, byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą, įvertinus tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės interesams nagrinėjamoje byloje nuo pat teismo proceso pradžios (2015 m. lapkričio 20 d.) atstovauja Šiaulių miesto savivaldybės administracija, darytina išvada, jog, nepriklausomai nuo to, kokia savivaldybės administracijos procesinė padėtis įvardyta, Šiaulių miesto savivaldybės interesų gynybai nagrinėjamoje byloje šis procesinis netikslumas neturi įtakos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta procesinė pažaida šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą vien tuo pagrindu, kad netinkamai nurodytas atsakovas (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių pagrindu nagrinėjamoje byloje taikyta civilinė atsakomybė, reikalaujama žala atlyginama iš savivaldybės biudžeto, tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad žalos atlyginimas priteisiamas iš Šiaulių miesto savivaldybės.
  1. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka ir kasacinio teismo praktiką dėl iš esmės panašaus pobūdžio procesinės pažaidos vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013).
Dėl procesinių palūkanų
  1. Ieškovė šioje byloje pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovių 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
  1. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; kt.). Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; kt.).
  1. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad atsakovei ESO civilinė byla iškelta 2015 m. rugsėjo 24 d., o Šiaulių miesto savivaldybei – 2015 m. spalio 23 d., kai ieškovė papildė ieškinį, įtraukdama bendraatsake ir už nulūžusio medžio priežiūrą atsakingą asmenį. Esant tokiai teisinei situacijai, procesinės palūkanos iš atsakovės ESO priteistinos nuo bylos jai iškėlimo dienos, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 24 d., o iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės – nuo bylos pagal jai pareikštą reikalavimą iškėlimo dienos, t. y. nuo 2015 m. spalio 23 d. Tokia pozicija atitinka kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013).
  1. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovė ESO yra juridinis asmuo, iš kurio pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį galėtų būti priteistos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybė – viešasis juridinis asmuo, iš kurio priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės panašaus pobūdžio byloje yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog savivaldybė yra pagrindinis atsakovas, nes žala kildinama iš savivaldybei įstatymu priskirtos funkcijos nevykdymo, priteistinų palūkanų dydį (5 ar 6 proc.) lemia būtent savivaldybės, o ne kito atsakovo, kaip privataus juridinio asmens, teisinis statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; kt.).
  1. Išdėstytų motyvų pagrindu nagrinėjamoje byloje iš atsakovės ESO priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos jos atžvilgiu iškėlimo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės – 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos jos atžvilgiu iškėlimo 2015 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
  1. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą atsakovei ESO, iš šios atsakovės priteistina 50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

8Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

9Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

10„Priimti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 472,01 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 1 ct) priteisimo iš atsakovių ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

11Kitą ieškinio dalį patenkinti.

12Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) naudai iš atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109429) ir akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 302577612) solidariai 2221,91 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną eurą 91 ct) žalai atlygti, taip pat penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2221,91 Eur sumą: iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 302577612) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109429) – nuo ieškinio šiai atsakovei priėmimo (2015 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) naudai 176,05 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų: iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109429) – 88,03 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 03 ct), iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 302577612) – 88,02 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 02 ct).

14Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) dalį pagal 2015 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. 76366 sumokėto žyminio mokesčio – 10,62 Eur (dešimt eurų 62 ct)“.

15Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 302577612) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai