Byla 2-2208/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elsis Pro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5757-258/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elsis Pro“ ieškinį atsakovui Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl vykdant viešąjį pirkimą priimtų sprendimų panaikinimo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Asseco Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Nortal“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Elsis Pro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus vykdomo atviro konkurso „Valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų inventorizavimo ir portalo bei analitinės informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos (Pirkimo Nr. 119040)“ antroje Pirkimo objekto dalyje „Portalo ir analitinės informacinės sistemos specifikavimas, projektavimas, sukūrimas, sisteminės programinės įrangos įsigijimas ir diegimas“. Ieškovas nesutiko su perkančiosios organizacijos priimtais sprendimais: 1) dėl antrai Pirkimo objekto daliai pateiktų pasiūlymų techninių dalių bendro ekonominio naudingumo įvertinimo balais; 2) dėl pirkimo dalyvių pasiūlymams antrai Pirkimo objekto daliai suteiktų ekonominio naudingumo balų pagal kiekvieną kokybinį kriterijų; 3) dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo Pirkimo objekto antroje dalyje. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas (toliau tekste – TVŪD) nepagrįstai skyrė ieškovo pateiktam pasiūlymui itin žemus ekonominio naudingumo balus pagal kiekvieną atskirą kriterijų. Pasak ieškovo, atsakovas pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes ekonominio naudingumo balus skyrė neįvertinęs ieškovo pasiūlyme esančios informacijos, pirkimą vykdė nesilaikydamas Pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos, proteguodamas konkrečius tiekėjus ir diskriminuodamas ieškovą, tokiu būdu pažeisdamas pagrindinius Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) principus ir tikslus.

5Ieškinio pareiškime ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui (perkančiajai organizacijai) nesudaryti Pirkimo sutarties su konkurso laimėtoju iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Nurodė, kad nepritaikius tokios laikinosios apsaugos priemonės, perkančioji organizacija tęstų pirkimo procedūras ir sudarytų pirkimo sutartį, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju grįžti į iki pažeidimo padarymo buvusią pirkimo stadiją būtų neįmanoma, nes pirkimas jau būtų pasibaigęs. Sutarties sudarymu pasibaigus pirkimui, ieškovo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta ir nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu. Be to, tai sąlygotų naujų ieškinių (pvz., dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar žalos atlyginimo) pareiškimą. Ieškovo įsitikinimu, prašomos apsaugos priemonės pritaikymas užtikrintų perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų peržiūros mechanizmo veiksmingumą, būtų skaidrios ir teisėtos viešųjų pirkimų procedūros užtikrinimo garantija, atitiktų viešojo intereso apsaugos tikslą. Ieškovo teigimu, nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų padaryta žala perkančiajai organizacijai ar kiltų reali žalos atsiradimo grėsmė, nes įsigyti pirkimo objektą nėra skubos. Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje numatyta, kad paslaugos antroje Pirkimo objekto dalyje turėtų būti suteikiamos per 9 mėnesius nuo pirkimo sutarties pasirašymo, o esant poreikiui šis terminas galėtų būti pratęsiamas dar 5 mėnesių laikotarpiui. Be to, antros Pirkimo objekto dalies darbai galės būti pradėti vykdyti tik dalinai atlikus pirmos Pirkimo objekto dalies darbus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

8Teismas akcentavo, kad kilęs ginčas susijęs su atsakovo sprendimais, priimtais vykdant atvirą konkursą dėl valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų teikiamų viešųjų bei administracinių paslaugų inventorizavimo ir portalo bei analitinės informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimo. Perkamos paslaugos yra susiję su plataus spektro vidaus reikalų sistemos institucijų poreikių tenkinimu, kuris, sustabdžius pirkimo procedūras, būtų apsunkintas. Pirkimo objektas yra reikalingas institucijų tiesioginių funkcijų atlikimui, todėl, teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti sutrikdyta ne vienos vidaus reikalų sistemai priklausančios institucijos veikla. Tokia situacija sąlygoja viešojo intereso buvimą, apimantį pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovo argumentus, jog sustabdžius pirkimo procedūras būtų net tik užtikrinta efektyvi ieškovo pažeistų teisių gynyba, bet ir tiekėjų tarpusavio konkurencijos, proporcingumo principai ir viešasis interesas. Teismo įsitikinimu, patenkinus ieškovo prašymą būtų pažeistas ir proporcingumo principas, kadangi vienos privačios įmonės ekonominis interesas būtų neproporcingai ginamas plataus rato institucijų, užtikrinančių teisinės valstybės funkcijų vykdymą, sąskaita. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteiktų ieškovui neproporcingą pranašumą prieš atsakovą, nes ieškinio patenkinimo atveju ieškovas savo pažeistas teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo.

9Teismas nusprendė, kad ieškovo argumentai nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir bus proporcingos siekiamiems tikslams. Teismo vertinimu, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės taip pat pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui, todėl ieškovo prašymas atmestas kaip nepagrįstas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas UAB „Elsis Pro“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir patenkinti ieškovo prašymą, tai yra pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą nesudaryti pirkimo sutarties antrai Pirkimo objekto daliai, o jeigu paaiškėtų, kad sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas byloje.

12Ieškovo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali nukentėti viešasis interesas dėl Pirkimo objekto įsigijimo. Tokios išvados teismas nepagrindė nei faktiniais, nei teisiniais argumentais. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pagrindo suteikti prioritetą ne viešojo pirkimo skaidrumui ir teismo sprendimo vykdytinumui, o kuo skubesniam pirkimo objekto įsigijimui. Teismas nepasisakė ir nepaneigė ieškovo argumentų, kad nėra jokios skubos nedelsiant sudaryti pirkimo sutartį.

142. Tiek viešuosius pirkimus reguliuojančiose teisės normose, tiek teismų praktikoje dėl ginčų viešųjų pirkimų srityje akcentuojama, kad viešasis interesas reikalauja visų pirma užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, o ne operatyvų pirkimo vykdymą. Galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama bei taikoma siaurai ir išimtinai. Teismas į šias nuostatas neatsižvelgė.

153. Teismas neįvertino Pirkimo objekto specifikos, pirkimo dalių tarpusavio ryšio ir darbų atlikimo eiliškumo, neatsižvelgė į tai, kad kuriama nauja informacinė sistema. Kol ši sistema nesukurta ir neveikia, negali turėti jokios įtakos institucijų darbui ir trikdyti jų veiklos, nes šios institucijos funkcionuoja nepriklausomai nuo ateityje planuojamos sukurti informacinės sistemos. Dėl šios priežasties teismo argumentai apie tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali nukentėti viešasis interesas dėl vidaus reikalų sistemos institucijų veiklos sutrikdymo, yra nepagrįsti.

164. Ieškovas prima facie pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl pripažinus, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas buvo atliktas subjektyviai ir neteisėtai, yra didelė tikimybė, jog pirkimo laimėtoju turėtų tapti ieškovas. Priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, tuo atveju, jeigu jau būtų sudaryta ir vykdoma pirkimo sutartis, dėl Pirkimo objekto ypatumų būtų iš esmės apsunkinta galimybė ieškovą ir atsakovą grąžinti į pradinę padėtį. Ieškovas ieškinyje taip pat pateikė argumentus, pagrindžiančius teismo pareigą šioje situacijoje ex officio nutraukti pirkimo procedūras. Pripažinus pirkimo procedūras neteisėtomis, turėtų būti pripažinta niekine pati pirkimo sutartis, tačiau dėl Pirkimo objekto specifikos restitucijos taikymas būtų sunkiai įmanomas. Taigi prašymas uždrausti sudaryti pirkimo sutartį susijęs ne tik su ieškovo interesu gynimu, bet ir su viešojo intereso apsauga. Teismas šių aplinkybių nevertino.

175. Situacija, kuomet nėra uždėta atsakovui pareiga laikinai nesudaryti pirkimo sutarties, o tik paminėta ieškovo teisė ieškinio galimo patenkinimo atveju kreiptis dėl žalos atlyginimo, nesuderinama su viešojo intereso apsauga byloje ir nedrausmina perkančiosios organizacijos nedaryti pažeidimų, neužkerta kelio tiekėjo diskriminavimui, o pirkimo procedūrų peržiūrą padaro neefektyvią ir formalią. Be to, žalos atlyginimo galimo patenkinimo atveju kiltų papildoma našta biudžetui (perkančioji organizacija yra valstybės įstaiga), todėl teismo argumentai dėl ieškovo teisės į žalos atlyginimą yra neproporcingi ir neteisingi.

186. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pastatytų ieškovą, kaip tiekėją, į nelygiavertę padėtį, užkirstų jam kelią efektyviai ir veiksmingai ginti savo interesus bei teisėtai siekti tapti pirkimo laimėtoju.

197. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja visos būtinos sąlygos – ieškovas prima facie pagrindžia savo ieškinį, be to, tokių priemonių pritaikymas užtikrintų viešojo intereso apsaugą, būtų efektyvus ir proporcingas tiek ieškovo, tiek viešojo intereso gynimo būdas.

20Atsakovas TVŪD atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą išdėstė tokius prašymus: 1) skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį; 2) patenkinus ieškovo skundą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, kurių preliminarus dydis yra 2 550 000 Lt, atlyginimo užtikrinimą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą esminiai argumentai:

211. Atsakovo įsitikinimu, ieškinys yra nepagrįstas, paremtas tik deklaratyviais ieškovo teiginiais. Ieškovas nepateikia pagrįstų įrodymų dėl perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumo, o jo paties teikiamas pasiūlymo subjektyvus vertinimas neturėtų būti tinkamas ieškinio dalyko pagrindimas. Be to, ieškovo teigimas, kad teismas turėtų ex officio nutraukti pirkimo procedūras, reiškia, jog ieškovas nesiekia tapti šio pirkimo laimėtoju, nors deklaruoja priešingai.

222. Ieškinio patenkinimo atveju teismas galėtų pripažinti pirkimo sutartį niekine ir taikyti restituciją. Įvertinus Pirkimo sąlygose numatytus pirkimo sutarties įgyvendinimo etapus, jų aprašymą ir rezultatus, restitucijos taikymas natūra, tai yra pirkimo sutarties šalių grąžinimas į padėtį iki sutarties sudarymo, būtų įmanomas. Ieškovas neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

233. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus įvykdytas valstybinės svarbos projektas ir liktų neįsisavintos Europos Sąjungos teikiamos lėšos šiam projektui įgyvendinti. Pirkimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos įgyvendinamo projekto „Centralizuotos viešųjų ir administracinių paslaugų sistemos kūrimas ir diegimas įgyvendinant vieno langelio principą“ veikloms vykdyti. Projekto vertė – 3 000 000 Lt, jis finansuojamas iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų tarp Vidaus reikalų ministerijos ir Europos socialinio fondo agentūros 2011 m. kovo 25 d. pasirašytos Projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygomis. Pagal sutartį visos projekto įgyvendinimo veiklos turi būti baigtos ir visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. kovo 25 d. Dėl šios priežasties Vidaus reikalų ministerija, priešingai nei teigia ieškovas, turi itin didelį suinteresuotumą nedelsiant sudaryti pirkimo sutartį. Kyla reali grėsmė, kad atsakovas nespėtų laiku atlikti naujo viešojo pirkimo, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, jog perkančioji organizacija nenukentėtų dėl vėlesnio paslaugų įsigijimo atliekant naują pirkimą. Laiku neįvykdžius sutarties, po 2013 m. kovo 25 d. projekto finansavimui skirtos lėšos būtų pripažintos netinkamomis, projekto vykdytojui reikėtų grąžinti iš Europos Sąjungos paramos fondo gautas lėšas, kurių dalis sudaro 2 550 000 Lt, todėl valstybei būtų padaryta žymi žala.

244. Su viešuoju pirkimu siejamo projekto uždavinys – sukurti ir įdiegti institucijų bei įstaigų teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų portalą ir analitinę informacinę sistemą. Šių paslaugų aprašymus patalpinus portale, vienoje vietoje bus sukaupta patikima ir inventorizuota informacija apie visas šalies (ne tik vidaus reikalų sistemos) viešojo administravimo institucijų ir įstaigų administruojamas ir teikiamas paslaugas, o tai padės pasiekti aukštą ir kokybišką asmenų aptarnavimo tose institucijose ir įstaigose lygį mažiausiomis laiko, materialinėmis ir finansinėmis sąnaudomis. Projekto įgyvendinimas taip pat prisidės prie valstybės valdymo modernizavimo ir išteklių taupymo. Visa tai rodo, kad pirkimas susijęs su visos visuomenės ir valstybės poreikiais, tai yra su viešuoju interesu. Sustabdžius pirkimo procedūras nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, gyventojai neteks galimybės gauti geresnės kokybės paslaugų, o dėl to nukentės visuomenės ar jos dalies interesai ir teisėti lūkesčiai. Esant tokiai situacijai prioritetiškai turėtų būti ginamas ne privatus ieškovo interesas, o viešieji Vidaus reikalų ministerijos ir visuomenės interesai.

255. Teismas šioje situacijoje turėtų atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, būtų neadekvatus galimam teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, varžytų asmenų teises labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti, pažeistų interesų pusiausvyrą, paneigtų kitų asmenų teises ir interesus ir neatitiktų viešojo intereso.

266. Nėra pagristi ieškovo argumentai, kad ieškinio patenkinimo atveju galimybė reikalauti žalos atlyginimo nedrausmina perkančiųjų organizacijų ir neužtikrina jų veiksmų atliekant viešuosius pirkimus peržiūros procedūrų efektyvumo.

277. Teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą turi būti taikomas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas.

28Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. lapkričio 14 d. gautas atsakovo TVŪD prašymas priimti su nagrinėjamu klausimu susijusius rašytinius įrodymus – 1) Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. 4S-4372 atsakovui dėl pirkimo sutarčių sudarymo sustabdymo iki tarnyba įvertins perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus atliekant pirkimo procedūras, taip pat dėl dokumentų, reikalingų pirkimui įvertinti, pateikimo; 2) Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. 4S-5275 atsakovui ir Europos socialinio fondo agentūrai dėl viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo ir leidimo tęsti pirkimo procedūras.

29Atskiriesiems skundamas nagrinėti taikomos apeliacinį procesą reglamentuojančios taisyklės (CPK 338 str.). Naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme reguliuoja CPK 314 straipsnio norma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prie atsakovo TVŪD 2012 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 8D-1940 pridėti aukščiau nurodyti Viešųjų pirkimų tarnybos raštai priimtini nagrinėjant ieškovo atskirąjį skundą, nes yra susiję su apeliacijos objektu – įpareigojimo nesudaryti pirkimo sutarties, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymu. Akivaizdu, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. lapkričio 2 d. rašto atsakovas neturėjo galimybės pridėti prie anksčiau pateikto atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą, todėl laikytinas pagrįstu būtinumas šį raštą pateikti po atsiliepimo pateikimo. Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugsėjo 6 d. raštas priimtinas, nes yra reikšmingas dėl informacijos apie tai, jog ieškovo ginčijamo pirkimo procedūros, tai yra pirkimo sutarčių sudarymas, buvo sustabdytos nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. lapkričio 2 d., todėl pagrįstai manytina, kad šiuo laikotarpiu pirkimo sutartis dėl atsakovo vykdomo konkurso antroje Pirkimo objekto dalyje, kurioje ieškovas ginčija atsakovo priimtus sprendimus, negalėjo būti sudaroma. Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. lapkričio 2 d. raštas reikšmingas dėl jame esančios informacijos, patvirtinančios atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes apie tai, kad viešasis pirkimas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal 2007-2013 m. struktūrinės paramos programą. Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. lapkričio 2 d. rašte išdėstytos kitos aplinkybės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu pagrįstumo ir teisėtumo nevertinamos, nes jos gali turėti reikšmę tik priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą perkančiajai organizacija nesudaryti pirkimo sutarties, yra pagrįsta ir teisėta.

31Pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartis atsisakyti taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones grindžiama dviem pagrindais: 1) ekonomiškumo ir proporcingumo (šalių interesų pusiausvyros) principų pažeidimu pritaikius tokias priemones; 2) viešojo intereso pažeidimu pritaikius tokias priemones. Pirmosios instancijos teismas nesuabejojo prima facie tikėtinu ieškinio reikalavimų pagrįstumu, todėl CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo sąlyga (tikėtinu ieškinio reikalavimų pagrindimu arba nepagrindimu) priimdamas skundžiamą nutartį nesirėmė. Sprendžiant iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nemotyvuojamas prima facie ieškinio reikalavimų nepagrįstumu, todėl aplinkybės dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo nesudaro apeliacijos objekto. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo plačiau pasisakyti tiek dėl ieškovo atskirojo skundo, tiek dėl atsakovo atsiliepimo į skundą motyvų, susijusių su ieškinio ne/pagrįstumo išankstiniu vertinimu.

32Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas (CPK 144 str. 1 d.). Šią grėsmę privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimų patenkinti ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1809/2012).

33Pažymėtina, kad ginčo šalys grėsmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą arba nebuvimą grindžia gana abstrakčiais samprotavimais, iš esmės negalėdamos atskleisti objektyvaus turinio aplinkybių, kurioms esant ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas galėtų ar negalėtų turėti įtakos teismo sprendimo vykdytinumui patenkinus ieškovo ieškinį. Ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodoma, kad neįpareigojus perkančiosios organizacijos nesudaryti pirkimo sutarties ir perkančiajai organizacijai sudarius tokią sutartį, ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju grįžti į pradinę pirkimo procedūrų stadiją būtų neįmanoma, nes pirkimas būtų pasibaigęs. Savo nuostatą dėl negalėjimo pasibaigus pirkimo procedūroms įvykdyti restitucijos, kaip palankaus ieškovui sprendimo priėmimo pasekmės, ieškovas grindžia Pirkimo objekto specifika, tačiau jos turinio neatskleidžia. Ieškovas nepateikia kitų argumentų, kuriais paremtų savo teiginius apie tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jis bet kuriuo atveju nebeturėtų galimybės dalyvauti pirkime ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo, nors teismo sprendimu ir būtų apgintos ieškovo teisės. Tokios ieškovo nuostatos neparemtos ir teismų praktika dėl ginčų, kylančių vykdant viešuosius pirkimus. Pastebėtina, kad panašios nuostatos dėl galimos grėsmės teismo sprendimo vykdymui nepritaikius prašomų apsaugos priemonių išsakytos ir ieškovo atskirajame skunde (skundo 24 ir 25 punktai), tačiau jos jokiais papildomais argumentais ir juos pagrindžiančiais įrodymais vėlgi neparemtos. Atskirajame skunde išdėstytą teiginį apie tai, kad atsakovui sudarius pirkimo sutartį palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju būtų apsunkinta ar apskritai išnyks galimybė ieškovą ir atsakovą grąžinti į pradinę padėtį, ieškovas pakartotinai papildo abstrakčia nuoroda dėl Pirkimo objekto specifikos, nekonkretizuodamas, kuo ji pasireiškia ir kaip ji lemia galimo teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą. Ieškovas plačiai nepaaiškina, kodėl būtent šiame viešajame pirkime nebūtų įmanoma taikyti restitucijos (pvz., pirkimo procedūrų pakartojimo arba įpareigojimo organizuoti naują pirkimą tomis pačiomis pirkimo sąlygomis) teismo sprendimo pirkimo sutartį pripažinti niekine atveju.

34Nesutikdamas su ieškovo teiginiais dėl teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą aiškina, kad ieškinio patenkinimo atveju pripažinus pirkimo sutartį niekine, restitucijos taikymas (grąžinant ginčo šalis į padėtį, buvusią iki pirkimo sutarties sudarymo) būtų įmanomas. Šį argumentą atsakovas, kaip ir ieškovas, taip pat grindžia pirkimo ypatumais, kuriuos lemia pirkimo sąlygose aprašyti sutarties įgyvendinimo etapai, tam tikrų darbų eiliškumas ir jų rezultatai, tačiau vėlgi plačiau neatskleidžia, kaip šio pirkimo ypatumai lems galimybę be sunkumų įvykdyti ieškovui galimą palankų teismo sprendimą net ir tuo atveju, jeigu sudaryta ir/arba vykdoma pirkimo sutartis būtų pripažinta niekiniu sandoriu.

35Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovas neįrodė grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo aplinkybių, tiek atsakovas pakankamai nepagrindė tokios grėsmės nebuvimo aplinkybių nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

36Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti remdamasis konkrečiais pagrindais: ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso galimu pažeidimu tokių priemonių pritaikymo atveju. Skundžiamoje nutartyje apskritai nekalbama apie būsimo teismo sprendimo įvykdymo problemų galimą buvimą arba nebuvimą atsisakius taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Laikantis teismų praktikoje aukščiau paminėto išaiškinimo apie tai, kad tik pirmiausia nustačius, jog egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimų patenkinti ieškinio reikalavimų įvykdymui, po to vertinama, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas, galima daryti prielaidą, jog pirmosios instancijos teismas įžvelgė grėsmės galimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, tinkamam įvykdymui.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčus, taip pat kylančius ir iš viešųjų pirkimų, bylą nagrinėjantis teismas privalo spręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju egzistuoja viešasis interesas, ar yra objektyvus tokio intereso gynimo būtinumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006). Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2006).

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Taigi viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais.

39Objektyvus viešojo intereso egzistavimas sprendžiant ginčus dėl viešojo pirkimo tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., CPK 4237 str.), bei užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi VPĮ įtvirtintų principų (VPĮ 3 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012; kt.). Greta to, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės bei teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Jei iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmės išvados dėl akivaizdaus viešojo pirkimo esminių principų ar imperatyviųjų VPĮ normų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos grupei būtinų prekių ar paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta žala šiems asmenims, taigi, ir konstitucinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala, šiuo atveju – turi būti toliau vykdomos pirkimo procedūros, nes vyraujantis viešasis interesas šiuo atveju reikalauja tęsti viešųjų pirkimų procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2037/2012; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1809/2012; 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012; ir kt.).

40Taigi viešasis interesas reikalauja nagrinėjamoje byloje išsiaiškinti, kuri teisinė vertybė turi būti ginama prioritetiškai: ar ieškovo nurodomas viešasis interesas užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas bei skaidrų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą vykdant viešųjų pirkimų procedūras, ar viešasis interesas laiku įvykdyti pirkimo procedūras, šiuo atveju įvertinant aplinkybę, kad gana skubiai (iki 2013 m. kovo 25 d.) turi būti įgyvendintas Vidaus reikalų ministerijos vykdomas valstybinės svarbos projektas „Centralizuotos viešųjų ir administracinių paslaugų sistemos kūrimas ir įdiegimas įgyvendinant vieno langelio principą“, kurio sudėtinė dalis yra aptariamo pirkimo objektas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti pirkimo sutarties – ekonomiškumo ir proporcingumo principai būtų pažeisti, kadangi vienos įmonės ekonominis interesas būtų neproporcingai ginamas visuomenės, suinteresuotos moderniu, kokybišku, greitu ir racionaliu piliečių aptarnavimu teikiant jiems administracines ir viešąsias paslaugas, sąskaita. Pažymėtina, kad preliminariai vertinant ieškovo ieškinio argumentus negalima daryti vienareikšmės išvados dėl ieškinyje nurodytų perkančiosios organizacijos padarytų VPĮ pažeidimų. Taigi šiuo atveju prioritetiškai turi būti ginamas viešasis interesas laiku įvykdyti viešojo pirkimo procedūras, nes būtina pagerinti (palengvinti) piliečių bei verslo subjektų veiklos sąlygas bei sudaryti jiems galimybes efektyviai, operatyviai ir pigiai gauti kokybiškas paslaugas.

41Atsakovo TVŪD vykdomos viešųjų pirkimų procedūros yra glaudžiai susijusios su viešuoju interesu, nes, kaip jau minėta, pirkimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos įgyvendinamo projekto „Centralizuotos viešųjų ir administracinių paslaugų sistemos kūrimas ir diegimas įgyvendinant vieno langelio principą“ veikloms vykdyti. Tai tiesiogiai susiję su valstybės ir visuomenės interesu viešajame sektoriuje užtikrinti efektyvų ir operatyvų piliečiams bei verslo subjektams aktualių problemų sprendimą, suteikti jiems kokybiškas administracines ir viešąsias paslaugas, pasiekti aukštą asmenų aptaranavimo lygį. Atsakovo vykdomo pirkimo antrame Pirkimo objekte tikslas – sukurti ir įdiegti institucijų ir įstaigų teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų portalą bei analitinę informacinę sistemą. Tai susiję su poreikiu nuosekliai ir metodiškai atlikti viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų administruojamų bei teikiamų viešųjų paslaugų inventorizavimą, analizę ir grupavimą pagal tikslius paslaugų sąrašus ir parengtus jų informacinio pobūdžio aprašymus. Tokius sąrašus ir aprašymus patalpinus numatomame sukurti ir įdiegti informaciniame portale, vienoje vietoje būtų sukaupta visa patikimai susisteminta ir inventorizuota informacija ne tik apie vidaus reikalų sistemos, bet ir apie visos šalies viešojo administravimo institucijų bei įstaigų administruojamas ir teikiamas paslaugas. Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuota, kad vykdomo projekto įgyvendinimas padės pasiekti aukštą asmenų aptarnavimo institucijose lygį, kada asmuo vienoje vietoje (vykdant aptarnavimą vieno langelio principu) galės gauti kokybiškas paslaugas su mažiausiomis laiko, materialinėmis ir finansinėmis sąnaudomis. Minėtų priemonių įgyvendinimas leistų ne tik iš esmės pagerinti asmenų aptarnavimo valstybės bei savivaldybių institucijoje ir viešosiose įstaigose sąlygas bei teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę, bet ir prisidėtų prie valstybės valdymo mechanizmo tobulinimo, jo modernizavimo. Nepaneigti atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai, kad projekto įgyvendinimas padės taupyti valstybės išteklius, aiškiai apibrėžtas paslaugų kiekis, detalus jų aprašymas bei stebėsenos mechanizmo optimalių sąlygų sukūrimas padės šalinti biurokratizmo ir korupcijos apraiškas, gerins bendrąją gyvenimo ir verslo aplinką. Viešojo intereso užtikrinimo požiūriu projektas, kuriam įgyvendinti vykdomas ir aptariamas pirkimas, yra valstybinės reikšmės projektas, skirtas užtikrinti svarbius visuomeninius poreikius, kuris turi būti įgyvendintas per numatytą laiką bei jame apibrėžtomis finansinėmis ir organizacinėmis priemonėmis.

42Nagrinėjamu atveju reikšmingas viešojo intereso gynimo požiūriu yra tas faktas, kad Vidaus reikalų ministerijos įgyvendinamas projektas finansuojamas tiek valstybės biudžeto, tiek Europos Sąjungos lėšomis. Atsakovo atsiliepimuose į ieškinį bei atskirąjį skundą nurodoma, kad Projektas „Centralizuotos viešųjų ir administracinių paslaugų sistemos kūrimas ir diegimas įgyvendinant vieno langelio principą“ įgyvendinamas bei finansuojamas tarp Vidaus reikalų ministerijos ir Europos socialinio fondo agentūros 2011 m. kovo 25 d. pasirašytos Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pagrindu. Aplinkybę, kad ieškovo ginčijamas pirkimas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal 2007-2013 m. struktūrinės paramos programą (Projektas Nr. VP1-4.3-VRM-01-V-01-059 „Centralizuotos viešųjų ir administracinių paslaugų sistemos kūrimas ir diegimas įgyvendinant vieno langelio principą“), patvirtina ir atsakovo pateiktas Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. lapkričio 2 d. raštas. Projekto vertė yra 3 000 000 Lt, kurios 85 procentus sudaro Europos Sąjungos skiriamos lėšos, o 15 procentų – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo teiginį, kad pagal aukščiau nurodytą 2011 m. kovo 25 d. sutartį Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kada turi būti baigtos įgyvendinti visos Projekto veiklos ir patirtos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, yra numatyta 2013 m. kovo 25 d. Nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius šio projekto įgyvendinimą, iškiltų grėsmė, kad jis nebus įgyvendintas nustatytu laiku, gali būti prarastas šiam projektui skirtas finansavimas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų nesutikti su atsakovo atsiliepime išdėstytais paaiškinimais, jog užtrukus pirkimo procedūroms, ką neabejotinai lemtų ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, iškiltų reali grėsmė, kad perkančioji organizacija nespėtų įgyvendinti viso projekto, patirtos išlaidos būtų pripažintos netinkamomis, projekto vykdytojui reikėtų grąžinti iš Europos Sąjungos paramos fondo gautas lėšas, todėl valstybei ir visuomenei būtų padaryta žymi žala. Susidarius tokiai situacijai ieškovo atskirajame skunde minimos Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos nuostatos dėl paslaugų antroje Pirkimo objekto dalyje atlikimo pagal sutartį termino (9 mėnesiai nuo pirkimo sutarties pasirašymo) nebetektų reikšmės. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia iš esmės nepagrįstus ieškovo atskirojo skundo teiginius, kad nebūtų padaryta žalos ir net nekiltų jos grėsmė tiek tuo atveju, jeigu išnagrinėjus šią bylą ieškinio atmetimo atveju perkančioji organizacija sudarytų pirkimo sutartį, tiek tuo atveju, jeigu ieškinio patenkinimo atveju perkančioji organizacija įsigytų reikiamas paslaugas pagal naujai organizuoto viešojo pirkimo rezultatus. Pažymėtina, kad pagal duomenis teismų informacinėje sistemoje Liteko, šios bylos, teisme gautos 2012 m. rugsėjo 3 d., nagrinėjimas iki šiol nebaigtas, bylos baigties prognozė dar nėra aiški, nes artimiausiame teismo 2012 m. lapkričio 29 d. posėdyje turėtų būti svarstomas ieškovo prašymas dėl ekspertizės byloje skyrimo. Šiuo metu iki numatytos Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos likus mažai laiko ir nesant aiškių galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo momento perspektyvų (įvertinant ir tai, jog byla dar gali būti nagrinėjama instancine peržiūros tvarka), iškyla reali tikimybė, kad Projektas gali būti laiku neįgyvendintas, o jam finansuoti skirtos lėšos – prarastos, vadinasi, egzistuoja grėsmė šioje byloje prioritetiškai ginamam viešajam interesui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad žala viešajam interesui šiuo atveju gali pasireikšti ne tik finansavimo lėšų iš Europos Sąjungos fondų praradimu, bet ir kitų socialinių gėrių, apie kuriuos jau išdėstyta šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pažeidimu. Konstatavus tokias aplinkybes, viešojo intereso apsaugos požiūriu ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje sukeltų didesnę žalą, nei jų netaikymas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad patenkinus ieškinį, ieškovas savo subjektines teises galės ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 5 str., VPĮ 96 str.), gi ieškinio netenkinimo atveju viešajam interesui padaryta žala negalės būti atlyginta. Ši išvada leido teismui pagrįstai manyti, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ne tik pakenktų viešajam interesui, bet ir tokiu prašymu ieškovo siekiami tikslai neatitiktų ekonomiškumo bei proporcingumo principų. Šių principų esmė sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra ta, kad bet kuriuo atveju laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, jog nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tenkinus ieškovo prašymą būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, nes vieno ūkio subjekto ekonominis interesas būtų ginamas tiek valstybės institucijų, tiek visuomenės ar jos dalies poreikių ir interesų sąskaita, būtų nukrypta nuo ginčo šalių interesų pusiausvyros.

43Teisėjų kolegija įsitikinimu, turi būti užtikrintas nurodyto valstybinės reikšmės projekto, kurio sudėtinę dalį sudaro atsakovo TVŪD vykdomo pirkimo objektas, įgyvendinimas per tam numatytą laiką ir už tam skirtas lėšas, todėl konstatuojama, kad šis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu. Ieškovo ieškinio reikalavimai ir su jais siejamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju negali paneigti ar sumenkinti viešojo intereso, nes grėsmė numatytomis sąlygomis ir priemonėmis neįgyvendinti valstybei ir visuomenei reikšmingo projekto yra svarbesnė nei ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimas. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad šiuo atveju prioritetas neturi būti teikiamas pirkimo objekto įsigijimo operatyvumui (CPK 12 ir 178 str. nuostatos).

44Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (sustabdžius konkurso procedūras įpareigojimu nesudaryti pirkimo sutarties) nukentėtų ne tik valstybinio sektoriaus institucijų, bet ir svarbūs visuomenės interesai bei poreikiai, o kartu būtų pažeistas viešasis interesas, todėl nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o viešojo pirkimo procedūros turi būti tęsiamos.

45Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Elsis Pro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. Ieškinio pareiškime ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovo prašymą... 8. Teismas akcentavo, kad kilęs ginčas susijęs su atsakovo sprendimais,... 9. Teismas nusprendė, kad ieškovo argumentai nesudaro teisinio pagrindo daryti... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas UAB „Elsis Pro“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos... 12. Ieškovo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo bylos aplinkybes ir... 14. 2. Tiek viešuosius pirkimus reguliuojančiose teisės normose, tiek teismų... 15. 3. Teismas neįvertino Pirkimo objekto specifikos, pirkimo dalių tarpusavio... 16. 4. Ieškovas prima facie pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl pripažinus,... 17. 5. Situacija, kuomet nėra uždėta atsakovui pareiga laikinai nesudaryti... 18. 6. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pastatytų ieškovą, kaip... 19. 7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja visos būtinos sąlygos... 20. Atsakovas TVŪD atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą išdėstė tokius... 21. 1. Atsakovo įsitikinimu, ieškinys yra nepagrįstas, paremtas tik... 22. 2. Ieškinio patenkinimo atveju teismas galėtų pripažinti pirkimo sutartį... 23. 3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus įvykdytas valstybinės... 24. 4. Su viešuoju pirkimu siejamo projekto uždavinys – sukurti ir įdiegti... 25. 5. Teismas šioje situacijoje turėtų atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos... 26. 6. Nėra pagristi ieškovo argumentai, kad ieškinio patenkinimo atveju... 27. 7. Teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant... 28. Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. lapkričio 14 d. gautas atsakovo TVŪD... 29. Atskiriesiems skundamas nagrinėti taikomos apeliacinį procesą... 30. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 31. Pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartis atsisakyti taikyti ieškovo... 32. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės... 33. Pažymėtina, kad ginčo šalys grėsmės ieškovui galimo palankaus teismo... 34. Nesutikdamas su ieškovo teiginiais dėl teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo... 35. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovas neįrodė... 36. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, laikinąsias... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad... 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose... 39. Objektyvus viešojo intereso egzistavimas sprendžiant ginčus dėl viešojo... 40. Taigi viešasis interesas reikalauja nagrinėjamoje byloje išsiaiškinti, kuri... 41. Atsakovo TVŪD vykdomos viešųjų pirkimų procedūros yra glaudžiai... 42. Nagrinėjamu atveju reikšmingas viešojo intereso gynimo požiūriu yra tas... 43. Teisėjų kolegija įsitikinimu, turi būti užtikrintas nurodyto valstybinės... 44. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 45. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą....