Byla 2-1258-943/2016
Dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. S. ir atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1993-262/2016 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas SNORAS dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo jo ir atsakovės sudarytas indėlio sertifikato įgijimo sutartis; pripažinti ieškovo sumokėtą 133 799 Lt sumą ieškovo lėšomis jo mokėjimo sąskaitoje BAB bankas SNORAS; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Paaiškino, kad atsakovės darbuotoja primygtinai siūlė sudaryti ne terminuoto ar neterminuoto indėlio sutartį, bet indėlio sertifikato sutartį, kuri yra žymiai patogesnė taupymo forma ir be jokios rizikos prarasti santaupas, nes pinigai apdrausti vienodomis sąlygomis kaip ir kiti indėliai.
  3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad 2016 m. vasario 1 d. jo reikalavimas buvo patenkintas, nes 39 261,36 Eur suma buvo išmokėta ieškovui. Vadinasi, byloje neliko nei ieškinio dalyko, nei pagrindo. Ieškovas prašė priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir 10 000 Lt sėkmės mokestį, kurį sumokėjo advokato padėjėjui, nes ieškinys buvo iš esmės patenkintas.
  4. Atsakovė ir trečiasis asmuo su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nesutiko.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu; prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies 290 Eur apimtyje.
  2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas patyrė šias atstovavimo išlaidas: 2013 m. liepos 22 d. – 500 Lt (144,81 Eur), 2016 m. sausio 25 d. – 100 Eur ir 2016 m. sausio 26 d. – 2896 Eur.
  3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje sprendžiami klausimai nėra nauji, teismas tuo pačiu metu nagrinėjo daug panašių bylų su iš esmės identiška argumentacija, todėl konstatuotina, jog advokato padėjėjo darbo ir laiko faktinės sąnaudos šioje byloje nebuvo didelės. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškinio ir dubliko parengimą – po 145 Eur, iš viso 290 Eur.

7III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį ir priteisti iš atsakovės BAB banko SNORAS visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, išmokant jas iš atsakovės administravimui skirtų lėšų.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teisinių paslaugų sutartyje ieškovas ir jo atstovas susitarė, kad tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas ieškovas įsipareigoja savo atstovui sumokėti 10 000 Lt sėkmės mokestį. Kadangi ieškinio reikalavimai bylos nagrinėjimo metu buvo geranoriškai patenkinti, lingvistiškai aiškinant sutarties tekstą, galima daryti išvadą, kad sąlyga sėkmės mokesčiui sumokėti atsirado.
    2. Ieškovo atstovas ruošė visus ieškovo teiktus procesinius dokumentus, tačiau apmokėta buvo tik už ieškinio parengimą – 144,81 Eur, o kitos paslaugos buvo teiktos advokato padėjėjo rizika už sutartyje numatytą sėkmės mokestį. Bylos dokumentų apimtis yra itin didelė, byla yra sudėtinga, pateiktas ne tik ieškinys, bet ir dublikas, todėl patirta bylinėjimosi išlaidų suma negali būti laikoma nepagrįstai didele.
  3. Atsakovė BAB bankas SNORAS ieškovo atskirąjį skundą prašo atmesti ir tenkinti atsakovės pateiktą atskirąjį skundą.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apskritai neturi būti priteisiamos. Be to, nėra jokio pagrindo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
    2. Byloje nėra aišku, kokiu pagrindu advokato padėjėjui buvo sumokėtas 2896,20 Eur sėkmės mokestis. Nors ieškovas nurodo, kad 2013 m. liepos 22 d. teisinių paslaugų sutartyje yra nustatyta, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovas įsipareigoja sumokėti 10 000 Lt sėkmės mokestį advokato padėjėjui, tačiau ši byla buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys buvo patenkintas. Vadinasi, šios išlaidos neatitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų.
    3. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ženkliai viršija maksimalius dydžius, įtvirtintus rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą.
  5. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovo atskirąjį skundą prašo atmesti.
  6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovo ieškinys nebuvo patenkintas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsirado pareiga sumokėti sėkmės mokestį.
    2. Bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją sumažino.
  7. Atskiruoju skundu atsakovė BAB bankas SNORAS prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 290 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
  8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ginčijamos sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis, o ieškinio reikalavimai atsakovės atžvilgiu nebuvo patenkinti. Atsiimdamas draudimo išmoką už turėtus indėlio sertifikatus kartu su priskaičiuotomis palūkanomis, ieškovas faktiškai pripažino, kad indėlio sertifikato įsigijimo sutartys galioja ir sukuria jų dalyviams teises ir pareigas.
    2. Ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes kreipėsi į teismą su akivaizdžiai nepagrįstu ieškiniu. Draudžiamojo įvykio metu buvo vadovaujamasi įstatyminiu reglamentavimu, pagal kurį indėlių draudimo objektu negalėjo būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai. Tik po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudicinio sprendimo ir jo pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytų išaiškinimų tapo visiškai aišku, kad indėlio sertifikatai draudžiami indėlių draudimu.
    3. Jei būtų pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos ieškovui pagrįstai, jos turi būti išieškomos bendra tvarka, t. y. pripažįstant jas ketvirtos eilės kreditorių reikalavimais BAB banko SNORAS bankroto byloje.
  9. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsakovės atskirąjį skundą prašo tenkinti ir skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti, o prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
  10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas ieškiniu nereikalavo pripažinti, kad indėlio sertifikatui yra taikoma draudimo apsauga pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ). Ieškinys buvo grindžiamas sandorio negaliojimo pagrindu. Nei vienas iš ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų nebuvo patenkintas ir nei vieno iš šių reikalavimų nepripažino nei atsakovė, nei trečiasis asmuo. Indėlių draudimo išmoka ieškovui buvo išmokėta kitais pagrindais nei buvo reikalaujama ieškinyje. Ieškovas, atsiimdamas draudimo išmoką, faktiškai pripažino, kad indėlio sertifikato sutartis yra galiojanti ir sukurianti šalims teises ir pareigas.
    2. Pagal Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, draudimo įmonė (šiuo atveju trečiasis asmuo) draudimo išmokas apskaičiuoja ir moka tik po to, kai gauna duomenis apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas iš draudėjo (šiuo atveju atsakovės). Atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad neva tik trečiajam asmeniui kyla pareiga išmokėti indėlių draudimo išmokas, yra nepagrįstos.
    3. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 metų indėlių ir investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, o tai lėmė ne tik tai, kad sudėtingi teisiniai klausimai buvo sprendžiami teisme, bet ir kad teismo procesas itin užsitęsė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų netinkamą atsakovės ar trečiojo asmens elgesį proceso metu, todėl nėra pagrindo ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas teismui bylą nutraukus, t. y. nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo ir atsakovės skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
  2. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pasisako, ar nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
  4. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes atsakovei BAB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą ieškovui nebuvo išmokėta draudimo išmoka už iš atsakovės įsigytus indėlio sertifikatus. Taigi ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas užsitikrinti, kad jo lėšos, kurios perduotos BAB bankui SNORAS, nebus prarastos. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovės poziciją nepripažinti ieškovo lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, o tai nulėmė netinkamas teisinio reglamentavimo nuostatų aiškinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudimo išmoka ieškovui buvo išmokėta tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Vadinasi, atsakovės pozicija dėl ieškovo lėšoms netaikytinos draudimo apsaugos buvo paneigta. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos nutraukimą CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu lėmė aplinkybė, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti. Ieškovo ieškinio atsisakymą lėmė tai, kad jo siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas, nors ir kitu, nei nurodyta ieškinyje, teisiniu pagrindu, t. y. ieškovo reikalavimas buvo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo ieškovo reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, o tai lėmė šios civilinės bylos nutraukimą, laikytina, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje civilinėje byloje susidarė dėl atsakovės kaltės.
  5. Aplinkybė, kad ieškovo reikalavimus patenkino ne asmeniškai atsakovė, nagrinėjamam klausimui neturi esminės reikšmės, tuo labiau kad ir ieškinio tenkinimo šioje byloje atveju pinigus (draudimo išmokas) ieškovui mokėtų ne pats bankas. Be to, pastebėtina, kad pagal IĮIDĮ nustatytą reglamentavimą trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negalėjo išmokėti draudimo išmokos ieškovui, kol negavo atitinkamų duomenų iš atsakovės, todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad BAB bankas SNORAS yra netinkama atsakovė šioje byloje. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, tačiau tai nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą inicijavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016).
  6. Apibendrinant tai, kas pasakyta, konstatuotina, jog ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016 sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis atlygintinos tiek iš atsakovės BAB banko SNORAS, tiek iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tačiau bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ klausimas šioje byloje nėra keliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskiraisiais skundais nubrėžtas faktines ir teisines bylos nagrinėjimo ribas, dėl šių aplinkybių nepasisako.
  7. Ieškovas prašo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad jis savo atstovui bylos nagrinėjimo metu sumokėjo: 144,81 Eur (500 Lt) už ieškinio parengimą (b. l. 25-26), 100 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir 2 896,20 Eur sėkmės mokesčio (b. l. 158-161), iš viso 3 141,01 Eur. Ieškovas atskirajame skunde paaiškino, kad dėl sėkmės mokesčio su savo atstovu buvo susitaręs 2013 m. liepos 22 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 56 paskutinėje pastraipoje, kurioje nurodyta, kad „klientas įsipareigoja mokėti advokato padėjėjui užmokestį už atliekamas paslaugas, kurių dydis yra 500 Lt už ieškinio parengimą; tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas klientas advokato padėjėjui įsipareigoja sumokėti 10 000 Lt sėkmės mokestį“.
  8. Advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams. Šis įtvirtintas honoraro nustatymo būdas yra vadinamas sėkmės mokesčiu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra sutarties laisvės principo įgyvendinimas, tačiau, kita vertus, sėkmės mokestis neturėtų būti neprotingai didelis. Advokato užmokestis už paslaugas turi būti protingas, kitaip tariant, atitikti protingumo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Taigi, galimybę teisinių paslaugų sutartyje advokatui su klientu susitarti dėl sėkmės mokesčio numato tiek įstatyminis reglamentavimas, tiek teismų praktika. Nors įstatymas teisinių paslaugų sutartimi nedraudžia susitarti dėl sėkmės mokesčio, tačiau tai nereiškia, kad laimėjus bylą tokios išlaidos bus atlyginamos priešingos šalies sąskaita.
  9. Teismai, spręsdami klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato ir advokato padėjėjo teiktą pagalbą, vadovaujasi Teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijos skirtos apsaugoti kitą proceso šalį nuo pernelyg didelio priešingos šalies išlaidavimo, apmokant advokato ar advokato padėjėjo paslaugas. Tačiau Rekomendacijos neriboja sutarties šalių, t. y. teisines paslaugas teikiančio advokato ir šias paslaugas perkančios šalies, laisvai susitarti dėl paslaugų apimties ir jų dydžio.
  10. Rekomendacijų 8 punktas apibrėžia advokato ir advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas ir rekomenduojamus priteistinus maksimalius užmokesčių dydžius. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 98 straipsnis 1 dalis), rekomenduojamą maksimalų priteistiną dydį už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nustato pagal byloje faktiškai suteiktas teisines paslaugas. Taigi, nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, kokias teisines paslaugas ieškovui suteikė jo atstovas ir ar už šias teisines paslaugas rekomenduojami priteisti dydžiai neviršija ieškovo atstovui sumokėto sėkmės mokesčio dydžio.
  11. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo atstovas parengė šiuos dokumentus – ieškinį ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau už šių procesinių dokumentų parengimą ieškovas apmokėjo atskirai (b. l. 25-26, 158, 160). Nors byloje taip pat yra ieškovo dublikas ir pirmosios instancijos teismas už jo parengimą ieškovui priteisė 145 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šį dubliką parengė ieškovo atstovas: dubliką pasirašė pats ieškovas; dublike nurodoma, jog byla nebus vedama per advokatą; dublikas nėra nurodytas suteiktų teisinių paslaugų detalizacijoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ieškovui priteisti išlaidas už dubliko parengimą. Ieškovas išlaidas už ieškinio parengimą patyrė 2013 m. liepos 22 d., todėl nustatant priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį už ieškinio parengimą taikytina Rekomendacijų redakcija galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d. Ieškovo patirtos išlaidos ieškinio parengimui neviršija Rekomendacijų galiojusių iki 2015 m. kovo 19 d. 8.2. punkte nustatytų dydžių (atsižvelgiant į tuo metu nustatytą minimalųjį darbo užmokestį, maksimali rekomenduojama priteisti suma už ieškinio parengimą yra 2 500 Lt), todėl priteistinos. Ieškovas savo atstovui už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą sumokėjo 100 Eur, nors prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas jau buvo išdėstytas ir ieškinyje (b. l. 5). Iš esmės šiame prašyme buvo išdėstyti motyvai, kodėl ieškovui atsakovas turi atlyginti visą atstovui sumokėtą sėkmės mokestį, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pagrindo priteisti sėkmės mokestį nėra. Vadinasi, išlaidos, patirtos rengiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatitinka nei pagrįstumo, nei būtinumo kriterijų, todėl nepriteistinos.
  12. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas teismui nėra pateikęs 2013 m. liepos 22 d. teisinių paslaugų sutarties viso teksto, bylos medžiagoje yra tik išrašas iš šios sutarties, kuriame susitarimas dėl sėkmės mokesčio nėra nurodomas (b. l. 24). Byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad toks susitarimas apskritai buvo sudarytas ir koks šio susitarimo turinys. Ši aplinkybė taip pat sudaro pakankamą pagrindą apeliacinės instancijos teismui šioje dalyje atmesti ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi neįrodytas jų pagrįstumas.
  13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 144,81 Eur.
  14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš BAB banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų.
  15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, kas lėmė neteisingą proceso teisės normų taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

15pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį dalį dėl iš atsakovės ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

16Nustatyti, kad iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės bankas SNORAS, įmonės kodas 112025973, ieškovui A. S., asmens kodas ( - ) priteisiama 144,81 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai 81 ct) atstovavimo ir procesinių dokumentų parengimo išlaidoms atlyginti, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų.

17Likusią Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai