Byla 2S-1690-590/2018
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-17182-558/2013 procesą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-17182-558/2013 procesą.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas A. C. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti neteisėtus išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui, unikalus Nr. ( - ) , ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1, unikalus Nr. ( - ) ). Prašymą iš esmės grindė tuo, jog įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo jis skundė antstolio veiksmus, išieškojimas gali būti ir vėl tęsiamas. Pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą dėl banko neteisėto veikimo schemos panaudojimo prieš pareiškėją ir viešo intereso gynimo bei prašė sustabdyti neteisėtus banko ir antstolio veiksmus. Nurodė, jog pareiškėjo ginčas su banku tęsiasi jau 8 metus. Jis inicijavo daug teisminių procesų dėl kredito sutarties sąlygų nuginčijimo, antstolio veiksmų teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl kredito sutarties sąlygų, sumažino banko taikomų delspinigių normą procentine išraiška, kas anot pareiškėjo, akivaizdžiai patvirtina, jog bankas jo atžvilgiu veikė neteisėtai ir skaičiavo neteisėtus delspinigius. Antstolis vykdo neteisėta priverstinį išieškojimą, todėl, kol bus išspręstas proceso atnaujinimo klausimas hipotekos byloje, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. C. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien pareiškimo dėl proceso atnaujinimo padavimas nėra absoliutus pagrindas savaime stabdyti vykdymo veiksmus, bei kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neįrodo būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab, kad pareiškimo dėl proceso reikalavimai nėra susiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atnaujinus procesą ir galimai priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, įvykdymas galėtų pasunkėtų, t. y. nepagrindė, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Vien deklaratyvūs teiginiai savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, jog vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad teismai kitose bylose jo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė reiškiamo reikalavimo tikėtino pagrįstumo, neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kreipimosi į prokuratūrą, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo prašymo dėl vykdymo proceso sustabdymo patenkinimui, kadangi šios bylos ribose negalėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kredito sutarties teisėtumo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, koks galėtų būti priimtas galutinis teismo sprendimas (net jei jis būtų palankus pareiškėjui) po proceso atnaujinimo, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nėra pagrindo sustabdyti išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto buto, esančio ( - ), ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies, pažymėtos G-1, antstolio V. M. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir prašymą tenkinti bei priimti naujus argumentus (paaiškinimus) su priedais.
  2. Nurodė, kad teismas turėjo atsižvelgti į naujai paaiškėjusias esmines ginčo aplinkybes, kad bankas veikė neteisėtai, todėl turėjo būti patenkinti pareiškėjo prašymo reikalavimai, ir todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdymo sustabdymo) turėjo būti skubiai patenkintas, ir todėl tokia teismo nutartis turi būti skubiai panaikinta. Pažymi, kad teismas šiuo atveju turi atnaujinti procesą ne tik dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, t. y. dėl palūkanų ir delspinigių sumažinimo, bet ir dalyje dėl neteisėto vykdomojo dokumento išdavimo. Pareiškėjo nurodytos naujos esminės aplinkybės įrodė būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškimo dėl proceso reikalavimai buvo susiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pareiškėjas taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atnaujinus procesą ir priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, įvykdymas pasunkėtų, t.y. pagrindė, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes ginčas tarp šalių buvo kilęs ne tik dėl kredito įstaigos (banko) reikalaujamų išieškoti sumų pagrįstumo, bet ir dėl paties išieškojimo ir paskolos sutarties nutraukimo ir teisėtumo, vykdomojo dokumento išdavimo neteisėtumo, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, t.y. leidus vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio ir bankui įkeisto turto, prašymo tenkinimo atveju, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali labai žymiai pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Teismas turėjo atsižvelgti į papildomas faktines aplinkybes, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-22 nutartimi c. b. e2YT-42144-432/2017 nutarė iš dalies patenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdyti pareiškėjui priklausančio turto realizavimo veiksmus, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio V. M. veiksmų ir įsiteisės nutartis dėl pareiškėjo skundo, ir Vilniaus apygardos teismas 2018-02-21 nutartimi c. b. Nr. 2S-1087-653-2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas turėjo atsižvelgti į kitas papildomas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl banko neteisėto veikimo schemos panaudojimo prieš pareiškėją ir viešo intereso gynimo, bei banko neteisėtų ir apgaulingų veiksmų (veikimo), ir prašė vyriausiojo prokuroro sustabdyti neteisėtus banko ir antstolio veiksmus.
  3. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

4Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Pareiškėjas A. C. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2015-12-27 ir 2015-12-28 informaciją iš www.evarzytynes.lt, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas 2018-02-21 Nr. 0240/14/03883 Reg. Nr. S2-97667, bei 2005 m. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų ryšį su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, įvertinęs aplinkybę, jog tokie įrodymai pagal jų gavimo datą galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo naujai pateiktus dokumentus atsisako priimti ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik prima facie ieškinio reikalavimų pagrįstumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2014, 2012-08-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012).
  4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. C. atnaujinti procesą siekia nutarties pagrindu, t. y. dėl aplinkybių, nurodytų 2017 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria buvo sumažinti delspinigių ir palūkanų procentinė norma, numatyta kredito sutartyje, kitaip tariant pakeistos kredito sutarties sąlygos. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad teismas šiuo atveju galėtų atnaujinti procesą tik dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, t. y. dėl palūkanų ir delspinigių sumažinimo, tad esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai nebūtų panaikinti, o galimai sumažėtų tik jų mastas (mokėtina pinigų suma hipotekos kreditoriui). Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo pareikšti reikalavimai nėra glaudžiai susiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
  5. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad pareiškėjas neįrodė reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, nepagrindė, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Apeliantas nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, deklaratyviais teiginiais teigia, kad jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, nes leidus vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio ir bankui įkeisto turto, prašymo tenkinimo atveju, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali labai žymiai pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Vertindamas pareiškėjo prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kuriuos vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai. Byloje nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tenkinus pareiškėjo prašymą, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus.
  6. Netgi, jeigu ir būtų priimtas palankus sprendimas pareiškėjui šioje byloje, vadovaujantis proporcingumo ir ekonomiškumo principais, pareiškėjui nesiejant jų su konkrečia dėl tolimesnių vykdymo veiksmų galinčia kilti žala, kurios mastai viršytų naudą, sukuriamą įvykdant vykdomąjį dokumentą ir taip įgyvendinant jo privalomumo principą, nelaikytina savaiminiu pagrindu konstatuoti, jog tolesnės vykdymo procedūros privalo būti sustabdytos. Pažymėtina, jog kaip teisingai ir pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, proceso atnaujinimas nagrinėjamu atveju galimas tik dalyje dėl palūkanų ir delspinigių sumažinimo, tad pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai nebūtų panaikinti, o tik galimai sumažėtų jų mastas. Konstatuotina, jog pareiškėjas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nors pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tikėtinai nepagrįstas, dėl ko atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  7. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimui.
  8. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas,

Nutarė

6atmesti apelianto A. C. atskirąjį skundą.

7Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai