Byla 2A-114-125/2012
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų Ž. J., R. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Skuba“ ieškinį atsakovams Ž. J. ir R. B., trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Friginta“, dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 24 007,64 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2008-11-26 iki 2008-12-17 UAB „Friginta“ įsigijo iš jos prekes ir paslaugas, už kurias neatsiskaitė, todėl ji kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2009-02-13 teismo įsakymu priteista 18 379,97 Lt skola ir 140 Lt žyminio mokesčio, tačiau UAB „Friginta“ teismo įsakymo neįvykdė, o 2009-03-24 jai Klaipėdos apygardos teisme iškelta bankroto byla, ieškovė įtraukta į BUAB „Friginta“ trečios eilės kreditorių sąrašą. Ieškovė teigė, jog liko nepadengta 24 007,64 Lt skola, kurią 2010-08-31 buvo nuspręsta nurašyti kaip beviltišką skolą, kadangi BUAB „Friginta“ jokio turto nebeturi. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė 24 007,6 Lt nuostolių, ir mano, jog šiuos nuostolius turi solidariai atlyginti buvęs UAB „Friginta“ vadovas Ž. J. ir akcininkas R. B..

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-10 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų 24 007,64 Lt nuostolių, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 721 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Klaipėdos Skuba“. Teismas nustatė, jog 2007-03-22 ieškovė su UAB „Friginta“ sudarė rangos darbų sutartį Nr. TA-033, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pateiktų transporto priemonių remontą, techninį aptarnavimą, diagnostiką, plovimą bei suteikti kitas autoserviso paslaugas, o UAB „Friginta“ įsipareigojo nustatytu laiku už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Laikotarpiu nuo 2008-11-26 iki 2008-12-17 ieškovė pateikė UAB „Friginta“ apmokėti PVM sąskaitas faktūras už suteiktas prekes ir paslaugas. 2009-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „Friginta“ 18 379,97 Lt skolą, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 140 Lt žyminio mokesčio UAB „Klaipėdos Skuba“ naudai. Klaipėdos apygardos teismas 2009-03-24 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Friginta“ ir 2009-06-29 nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą, kuriame įtrauktas trečiosios eilės kreditoriumi UAB „Klaipėdos Skuba“ su 24 007,64 Lt finansiniu reikalavimu. Iš finansinių ataskaitų teismas nustatė, jog UAB „Friginta“ įstatinis kapitalas buvo 234 000 Lt, o 2007 metais nuosavas kapitalas sudarė neigiamą -66 926 Lt. 2008 m. nuosavas kapitalas sudarė -1 576 993 Lt, 2008 m. bendrieji veiklos nuostoliai buvo -1510 067, o 2007 m. bendrieji veiklos nuostoliai sudarė -336 997 Lt. Teismas pažymėjo, jog 2007-2008 metais UAB „Friginta“ turėdama labai didelių finansinių problemų ir bendrovės vieninteliam akcininkui R. B. ir direktoriui Ž. J. buvo pareiga Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 9 d. 2 p. ir 59 str. 10 d., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. mažinti įstatinį kapitalą, pertvarkyti juridinį asmenį arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovai šių įstatymų nuostatų nevykdė ir toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą, tuo sukeldami nuostolius ieškovei UAB „Klaipėdos Skuba“. Teismas padarė išvadą, jog atsakovai žinodami kritinę UAB „Friginta“ finansinę padėtį ir realų nemokumą, suprato, kad UAB „Friginta“ neturės jokių realių finansinių galimybių atsiskaityti su ieškove UAB „Klaipėdos Skuba“ už prekes ir suteiktas paslaugas, t. y. laikotarpiu nuo 2008-11-26 iki 2008-12-17 jie elgėsi nesąžiningai kitos sandorio šalies, t. y. UAB „Klaipėdos Skuba“ atžvilgiu, todėl tokius juridinio asmens dalyvių veiksmus pripažino nesąžiningais ir konstatavo, jog yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę bei priteisti iš atsakovų ieškovei 24 007,64 Lt nuostolių atlyginimo.

4Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis buvo paskirtas tik UAB „Friginta“ direktoriumi, t. y. vienasameniu valdymo organu, ir jokiomis nuosavybės teisėmis su UAB „Friginta“ turtu nebuvo susijęs. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais, ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę, tačiau CK 2.87 str. 7 d. įtvirtinta tik atsakomybė pačiam juridiniam asmeniui, todėl teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Apeliantas pažymi, jog UAB „Friginta“ yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kuris už prievoles atsako tik savo turtu, kitais atvejais juridinių asmenų dalyvių atsakomybė galima tik esant šių juridinių asmenų dalyvių kaltei, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos ieškovui. Teismas apsiribojo abstrakčiais teiginiais apie pareigas ir rėmėsi Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aptarti visai kiti santykiai. Ieškovės nurodyti veiksmai, tokie kaip įstatinio kapitalo mažinimas ar atkūrimas ir kuriuos turėjo atlikti akcininkas, direktoriui sušaukus akcininkų susirinkimą, neturi jokios reikšmės įmonės atsiskaitymams ir mokumui, kadangi atsiskaitymai iš įstatinio kapitalo yra negalimi. Be to, apeliantas pažymi, kad ieškovės nurodoma nuosavo kapitalo neigiama 66 926 Lt suma nelemia įmonės mokumo. Įmonės nemokumą parodo paskutinė balanso grafa, o šiuo atveju 2007 m. balanso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų grafoje nurodyta turto už 3 883 473 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 529 661 Lt, todėl nebuvo jokio įstatyminio pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl apeliantas teigia, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Taip pat pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai yra verslininkai, kurie vykdydami veiklą prisiima tam tikrą verslo riziką ir patys už ją yra atsakingi. Ieškovė pateikė rangos sutartį, kurios 4.3 p. numatyta, kad jeigu įsiskolinimas už atliktus darbus viršija 3 000 Lt, transporto priemonės gali būti neaptarnaujamos, kol nebus sumokėta skola, tačiau ieškovė šia galimybe išvengti nuostolių nepasinaudojo. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog UAB „Friginta“ buvo iškelta bankroto byla, todėl taikomas specialus bankroto įstatymas, kuris numato, kad visų kreditorių interesus gina administratorius, todėl šiuo atveju į teismą galėjo kreiptis administratorius. Ieškovė galėjo pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu, tačiau to nepadarė, ignoravo bankroto administratoriaus ir kitų kreditorių interesus. Teismas išskyrė ieškovę iš kitų kreditorių sąrašo, nors turėjo ieškinio netenkinti, nes reikalavimas priteisti nuostolius turėjo būti pateiktas BUAB „Friginta“.

5Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimą, priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais. Ieškovė nepateikė jokių duomenų ir neįrodė, kaip ir kokias būdais jis, atsakovas R. B., nebūdamas juridinio asmens valdymo organas, galėjo disponuoti trečiojo asmens apskaitos dokumentais ir nuo kurio konkrečiai momento galėjo žinoti apie būtinumą mažinti įstatinį kapitalą, teismas rėmėsi tik prezumcija. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovai vykdė ūkinę komercinę veiklą sukeldami nuostolius ieškovei. Ieškovė žinojo realią trečiojo asmens finansinę padėtį, toliau vykdė savo veiklą ir taip piktnaudžiavo savo teisėmis. Apeliantas pažymi, kad teismas, nurodydamas, jog jo veiksmai nesąžiningi, privalėjo konkrečiai nurodyti, kuo pasireiškia nesąžiningumas, nuo kurio konkrečiai momento veiksmai yra nesąžiningi, taip pat teismas privalėjo nurodyti argumentus, dėl kurių pripažįsta, kad R. B., nebūdamas valdymo organu ir buhalterinės apskaitos specialistu, turėjo fizinę galimybę gauti trečiojo asmens apskaitos duomenis, apskaičiuoti momentą, kai atsirado būtinumas mažinti įstatinį kapitalą, arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat teismas nenurodė, kuo pasireiškė kaltė, jei esant paskirtam juridinio asmens vadovui vadovavimas bendrovei buvo visa apimtimi užtikrintas. Apeliantas teigia, jog teismas nenustatė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nesivadovavo Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais šiuo klausimu.

6Atsiliepimais į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas bei vertino įrodymus, todėl prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Trečiasis asmuo BUAB „Friginta“ pateikė pranešimą, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-02 sprendimu pripažinta, kad UAB „Friginta“ veikla pasibaigė, o 2011-11-10 UAB „Friginta“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

8Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

9Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-03-22 ieškovė UAB „Klaipėdos Skuba“ su UAB „Friginta“ sudarė rangos darbų sutartį Nr. TA-033, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pateiktų transporto priemonių remontą, techninį aptarnavimą, diagnostiką, plovimą bei suteikti kitas autoserviso paslaugas, o UAB „Friginta“ įsipareigojo nustatytu laiku už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Laikotarpiu nuo 2008-11-26 iki 2008-12-17 ieškovė pateikė UAB „Friginta“ apmokėti PVM sąskaitas faktūras už suteiktas prekes ir paslaugas 18 379,97 Lt, tačiau UAB „Friginta“ pateiktų sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-02-13 išdavė teismo įsakymą dėl 18 379,97 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 140 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš UAB „Friginta“ UAB „Klaipėdos Skuba“ naudai. Klaipėdos apygardos teismas 2009-03-24 nutartimi UAB „Friginta“ iškėlė bankroto bylą bei 2009-06-29 nutartimi į bankrutuojančios UAB „Friginta“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Klaipėdos Skuba“ su 24 007,64 Lt finansiniu reikalavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-02 sprendimu pripažinta, kad UAB „Friginta“ veikla pasibaigė, ir patvirtintas galutinis nepatenkintų finansinių reikalavimų kreditorių sąrašas, tarp jų UAB „Klaipėdos Skuba“ 24 007,64 Lt finansinis reikalavimas. 2011-11-10 UAB „Friginta“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovė UAB „Klaipėdos Skuba“ kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio UAB „Friginta“ direktoriaus Ž. J. bei akcininko R. B.. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį konstatuodamas, jog atsakovai žinodami kritinę UAB „Friginta“ finansinę padėtį ir realų nemokumą, suprato, kad UAB „Friginta“ neturės jokių realių finansinių galimybių atsiskaityti su ieškove UAB „Klaipėdos Skuba“ už prekes ir suteiktas paslaugas, elgėsi nesąžiningai kitos sandorio šalies, t. y. UAB „Klaipėdos Skuba“, atžvilgiu, todėl tokius juridinio asmens dalyvių veiksmus pripažino nesąžiningais ir taikė civilinę atsakomybę.

10Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė atsakovų atsakomybę kildina iš nesąžiningų, neatsakingų juridinio asmens – UAB „Friginta“ – valdymo organų veiksmų. Pažymėtina, jog CK 2.87 straipsnis įtvirtina pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principus: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, jog bankroto administratorius, ginantis visų bankrutavusios UAB „Friginta“ kreditorių interesus, nenustatė, jog valdymo organų veiksmais yra pažeisti kreditorių interesai dėl sudarytų sandorių ar dėl netinkamos veiklos organizavimo, nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusių UAB „Friginta“ valdymo organų. Tačiau pažymėtina, jog Kasacinio teismo plėtojama juridinio asmens dalyvio atsakomybės bendrovės kreditoriams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį bylų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Göllner spedition“ v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004, išaiškino, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Toje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad tokiu atveju pakanka konstatuoti, jog sandoris nesąžiningas, neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo; nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje A. R. v. kooperatinė bendrovė „Kėdainių šilas“, bylos Nr. 3K-3-147/2009, išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Čeltaura“ v. A. Č. , Š. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kreditorių galimybė reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams nuosekliai pripažįstama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A. , V. A. , bylos Nr. 3K-3-509/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, UAB „Vilniaus vandenys“ v. A. J. V. M. , B. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2009.), todėl apelianto Ž. J. apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė galėjo pareikšti tik netiesioginį ieškinį skolininko vardu, ignoravo bankroto administratoriaus ir kitų kreditorių interesus, atmestini.

11Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad 24 007,64 Lt žalą patyrė dėl neteisėtų atsakovų, kaip juridinio asmens valdymo organų, veiksmų nevykdant Akcinių bendrovių įstatyme numatytų reikalavimų. Teigia, kad vienintelis UAB „Friginta“ akcininkas, žinodamas apie nepalankią įmonės finansinę padėtį, turėjo mažinti įstatinį kapitalą, atsakovai turėjo pradėti įmonės pertvarkymą, imtis veiksmų, kurie leistų išvengti naujų kreditorinių įsipareigojimų. Iš 2007 m. balanso matyti, kad įmonės turtas sudarė 3 883 473 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –

12529 661 Lt, nuosavas kapitalas buvo -66 926 Lt, nuostoliai 324 326 Lt. Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jei valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. 59 straipsnio 9 dalies 2 punktas nustato – jeigu šio straipsnio 8 dalyje nustatytų pervedamų sumų nuostoliams padengti nepakanka akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais ? bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, 10 dalis numato, jog visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl: 1) įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba 2) pertvarkymo į šio Įstatymo 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį, arba 3) bendrovės likvidavimo. Iš balanso matyti, jog balansas patvirtintas akcininko sprendimu Nr. 02, balansas pasirašytas įmonės direktoriaus (t. 1, b. l. 50), todėl konstatuotina, jog atsakovai – tiek bendrovės direktorius, tiek vienintelis akcininkas žinojo apie nepalankią įmonės finansinę situaciją, tačiau nesiėmė jokių veiksmų pagerinti bendrovės padėtį. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai žinodami kritinę UAB „Friginta“ finansinę padėtį ir realų nemokumą, suprato, kad UAB „Friginta“ neturės jokių realių finansinių galimybių atsiskaityti su ieškove UAB „Klaipėdos Skuba“ už prekes ir suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2008-11-26 iki 2008-12-17 jie elgėsi nesąžiningai kitos sandorio šalies, t. y. UAB „Klaipėdos Skuba“ atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė, kaip verslininkė, turėjo būti atsakinga ir pati, pasidomėti viešai teikiamais įmonės finansiniais duomenimis ir nuspręsti, ar sudaryti sandorį. Kad ieškovė nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, pati prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, patvirtina ir pačios ieškovės veiksmai. Iš šalių sudarytos rangos sutarties matyti, jog sutarties 4.3 p. šalys susitarė, kad jeigu užsakovo įsiskolinimas už atliktus darbus viršija 3 000 Lt, transporto priemonė gali būti palikta neaptarnaujama tol, kol nebus sumokėta skola. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė šia teise nepasinaudojo, toliau atliko darbus UAB „Friginta“ ir taip pati prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šią aplinkybę bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra pagrindas prašomą priteisti žalos atlyginimą sumažinti iki 3 000 Lt (CK 1.5 str., 6.246–6.249 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

13Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tačiau atsižvelgiant į paminėtus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – priteistas žalos dydis mažintinas iki 3 000 Lt. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį (12,50 proc.), keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – ieškovei priteistina iš atsakovų po 45,07 Lt (90,13 Lt : 2) žyminio mokesčio išlaidų, iš ieškovės atsakovui Ž. J. priteistina 1 750 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, 630,88 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, iš viso 2 380,88 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui R. B. iš ieškovės priteistina 630,88 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

Nutarė

15Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti, priteistus ieškovei UAB „Klaipėdos skuba“ solidariai iš atsakovų Ž. J. ir R. B. 24 007,64 Lt nuostolius sumažinti iki 3 000 Lt, priteistas 721 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 90,13 Lt ir priteisti iš atsakovų Ž. J. ir R. B. ieškovui UAB „Klaipėdos Skuba“ po 45,07 Lt bylinėjimosi išlaidų.

16Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

17Priteisti atsakovui Ž. J. iš ieškovės UAB „Klaipėdos Skuba“ 2 380,88 Lt bylinėjimosi išlaidų.

18Priteisti atsakovui R. B. iš ieškovės UAB „Klaipėdos Skuba“ 630,88 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai