Byla 3K-3-610-378/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. ir trečiojo asmens B. J. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių melioracija“ ieškinį atsakovams J. S., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuosavybės teisių gynimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal atsakovo J. S. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių melioracija“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, K. A., B. J., V. R., D. R., notarei G. Š. dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu, sandorio pripažinimo galiojančiu, daikto pripažinimo priklausiniu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje keliami teisės klausimai, susiję su priklausinio sampratos aiškinimu, sandorio negaliojimo dėl suklydimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymu.

6Ieškovė UAB ,,Šiaulių melioracija“ patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą J. S. per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti aikšteles b5 ir b6, esančias (duomenys neskelbtini), juosiančias metalo konstrukcijų tvoras; įpareigoti atsakovą leisti ieškovei naudotis ir disponuoti aikštelėmis b5 ir b6, esančiomis (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per penkias kalendorines dienas nuo įsiteisėjimo dienos, ieškovė turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas; pripažinti negaliojančia 2012 m. vasario 27 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN nuo jos sudarymo momento.

7Ieškinyje nurodyta, kad 2012 m. vasario 27 d. sutartimi Nacionalinė žemės tarnyba išnuomojo atsakovui valstybinę žemę, esančią po ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis aikštelėmis. Šis ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr.260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 28, 2.4, 34–37 punktų reikalavimus, todėl turi būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai. Ieškovė teigia, kad nuo 2012 m. pradžios atsakovas J. S. savavališkai, t. y. nesant tam jokio teisinio pagrindo, metalinių konstrukcijų tvora aptvėrė ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius statinius – kiemo aikšteles b5 ir b6 (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovas aikšteles naudoja išimtinai savo poreikiams tenkinti, o ieškovės į aptvertą teritoriją neįleidžia, dėl to ji negali naudotis nuosavybės teise priklausančiomis aikštelėmis ir yra priversta nuomotis kitas aikšteles statybinėms žaliavoms laikyti.

8Atsakovas J. S. pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Šiaulių melioracija“, kuriuo prašoma pripažinti 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.1, 3.2, 3.2.1., 3.2.2. punktų dalį, kurioje nurodyta, kad stoginės-sandėlio kaina yra 60 000 Lt (17 377, 20 Eur), negaliojančia; pripažinti ieškovės ir atsakovo įstatymų reikalaujamos formos nesilaikant sudarytą sandorį galiojančiu, t. y. pripažinti, kad 2011 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 11/05-2 ieškovė pardavė, o atsakovas nupirko už bendrą 66 000 Lt (19 114,92 Eur) kainą stoginę-sandėlį ir kiemo aikšteles, pažymėtas b5 (plotas 1764,60 kv. m), b6 (plotas 105,40 kv. m), ir aikštelės b7 (plotas 2009 kv. m) 1648/2009 dalį, kurių dalis aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, b10, b11 bendrame plote sudaro 3879/10671; 2011 m. gruodžio 7 d. ieškovės ir atsakovo žodiniu susitarimu 2011 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 11/05-2 buvo pakeista, nustatant, kad stoginės-sandėlio ir betoninių aikštelių b5, b6 bei1648/2009 aikštelės b7 dalies bendra kaina yra 60 000 Lt (17 377, 20 Eur), atsakovas sandorį visiškai įvykdė – sumokėjo ieškovei 60 000 Lt (17 377, 20 Eur); pripažinti, kad kiemo aikštelės, pažymėtos b5 (plotas 1764,60 kv. m), b6 (plotas 105,40 kv. m), ir aikštelės b7 (plotas 2009 kv. m) 1648/2009 dalis, kurių (duomenys neskelbtini), yra stoginės sandėlio priklausinys.

9Atsakovas teigia, kad šalių sudaryta 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalis, kurioje nurodyta, kad 60 000 Lt (17 377, 20 Eur) kaina yra mokama už stoginę-sandėlį, (duomenys neskelbtini), pripažintina sudaryta jam iš esmės suklydus, t. y. klaidingai manant, kad betoninės aikštelės b5, b6, b7 nėra įregistruotos kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre, kad betoninių aikštelių kaip priklausinių statusas nulemtas vien betoninių aikštelių ir stoginės-sandėlio funkcinio ryšio ir kad šiam ryšiui neprieštarauja betoninių aikštelių teisinė registracija. Taip pat nurodyta, kad atsakovas suklydo dėl sutartyje nustatytos daiktų kainos, nes notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog 60 000 Lt (17 377, 20 Eur) kaina yra mokama už stoginę-sandėlį, nors iš tikrųjų šalys susitarė, kad nurodyta 60 000 Lt (17 377, 20 Eur) bendra kaina yra mokama už stoginę-sandėlį ir betonines aikšteles b5, b6 ir 1648/2009 aikštelės b7 dalis.

10I. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių dokumentų esmė

11Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad kiemo aikštelės, pažymėtos b5 (plotas 1764,60 kv. m), b6 (plotas 105,40 kv. m) ir aikštelės b7 (plotas 2009 kv. m) 1648/2009 dalis, kurių (duomenys neskelbtini), yra stoginės-sandėlio priklausinys, ir nustatė, kad stoginės-sandėlio ir betoninių aikštelių b5, b6 bei 1648/2009 aikštelės b7 dalies bendra kaina yra 60 000 Lt (17 377, 20 Eur), pripažino, kad atsakovas J. S. sandorį visiškai įvykdė – sumokėjo ieškovei UAB ,,Šiaulių melioracija“ 60 000 Lt (17 377, 20 Eur); kitą priešieškinio dalį atmetė.

12Teismas nustatė, kad prie stoginės atsakovui galima patekti tik per aikštelę, kuri reikalinga tam, kad būtų galima naudotis pastatu; aikštelėse nėra jokių kitų objektų, išskyrus stoginę. Teismas sprendė, kad aikštelės (ieškovės įvardytos b5 ir b6, o atsakovo priešieškinyje dar pridėta aikštelės b7 dalis) savo funkcine paskirtimi buvo ir yra susijusios su atsakovo įsigyta stogine, savo ūkine paskirtimi tarnavo anksčiau ieškovės, o vėliau – atsakovo įsigytam pastatui ūkinei veiklai vykdyti. Tokia funkcine paskirtimi šios aikštelės su stogine buvo susijusios nuolat, kai tik buvo įrengtos 1975 m. Kadangi teismas sprendė, kad ginčo aikštelės b5, b6 ir aikštelės b7 dalis yra priklausiniai, todėl atmetė kitus atsakovo reikalavimus. Teismui nustačius, kad ginčo aikštelės b5 ir b6 yra priklausiniai, spręsta, jog jas ištiko toks pat likimas kaip ir stoginę, t. y. jos yra perleistos 2011 m. gruodžio 7 d. sutartimi ir priklauso atsakovui J. S. nuosavybės teise nuo tada, kai buvo parduotas pagrindinis daiktas, todėl buvo netenkinti ieškovės reikalavimai išardyti aikšteles juosiančias metalo konstrukcijas ir leisti jai disponuoti aikštelėmis. Konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su atsakovu J. S. 2012 m. vasario 27 d. sutartimi Nr. 31SŽN-112, laikyta teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.81 straipsnio.

13Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Šiaulių melioracija“ ir atsakovo J. S. apeliacinius skundus, 2015 m. kovo 19 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeitė: panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį pagal ieškovės UAB ,,Šiaulių melioracija“ ieškinio reikalavimus ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį pagal atsakovo J. S. priešieškinio reikalavimus – atmetė atsakovo J. S. priešieškinio reikalavimą dėl daikto pripažinimo priklausiniu ir jo kainos; kitą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

14Teisėjų kolegija iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad stoginė baigta statyti 1987 m., o kiemo aikštelės įrengtos 1975 m. Atsakovui iš ieškovės nupirkus stoginę-sandėlį 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ir patikslinus kadastrinius duomenis, Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta, kad stoginės-sandėlio statybos pradžia yra 1975 m., o pabaiga – 2011 m., kai statinys buvo įteisintas. Dėl to teisėjų kolegija laikė teisiškai pagrįstais ieškovės argumentus, kad kiemo aikštelės, vertinant jų funkcinį ryšį su statinius, negalėjo tarnauti pagrindiniam daiktui – statiniui, kurio iki 1987 m. iš viso nebuvo, o iki 2011 m. – savavališkai pastatytam, kurio baigtumas sandorio sudarymo metu buvo 80 procentų. Vertinta, kad kiemo aikštelės b5, b6 ir dalis b7 negali būti pripažįstamos stoginės-sandėlio priklausiniu. Šiuo atveju pagrindinis daiktas, kurį, siekdami tenkinti savo poreikį – sandėliuoti daiktus, – naudoja ūkio subjektai, yra kiemo aikštelės, ant kurių laikomi įvairūs daiktai. Stoginė-sandėlis, kurio ateityje numatoma paskirtis – sandėliavimas, bus naudojamas nedegioms medžiagoms uždaroje patalpoje laikyti, t. y. bus papildomas, pagalbinis daiktas, iš esmės sandėliuoti daiktus kiemo aikštelėse galima ir nenaudojant stoginės-sandėlio. Jeigu būtų pastatytas uždaras statinys – stoginė-sandėlis, kurio vietoje šiuo metu yra tik metalinis karkasas, šis statinys tik išplėstų ūkinės veiklos, kuri vykdoma kiemo aikštelėje, galimybes, taip suteikdamas papildomos pridėtinės vertės aikštelėms, nes čia būtų galima laikyti daiktus, kuriems reikia apsaugos nuo išorės poveikio, sandėliuoti daiktus būtų saugiau. Tačiau tokią paskirtį stoginė-sandėlis įgytų tik ateityje. Nors stoginė-sandėlis stovi ant dalies aikštelės b7, laikoma, kad vien ši aplinkybė taip pat neteikia pagrindo daryti išvadą, jog šios aikštelės dalis yra skirta stoginei-sandėliui tarnauti. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas J. S. tarėsi ne tik dėl stoginės-sandėlio, bet ir dėl kiemo aikštelių pirkimo–pardavimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas kiemo aikšteles būtų iš ieškovės nupirkęs. Dėl to priešieškinio reikalavimas dėl daikto pripažinimo priklausiniu ir su tuo susijęs reikalavimas nustatyti bendrą objekto kainą atmestinas. Kaip matyti iš 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkto, sutarties dalykas yra kiti inžineriniai statiniai – stoginė-sandėlis, (duomenys neskelbtini); 5.2.1 punktu nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise įsigyja „Daiktą“. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad, sistemiškai aiškinant 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktą ir 5.2.1 punktą, akivaizdu, jog atsakovas sutartyje patvirtina, kad įsigyja sutarties dalyką, t. y. inžinerinius statinius – stoginę-sandėlį. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra verslininkas, teisėjų kolegija darė išvadą, kad atsakovas, kaip apdairus, atsakingas asmuo, perskaitė pasirašomą pirkimo–pardavimo sutartį ir matė, koks sutarties dalykas joje yra įrašytas, bei suprato, ką minėta sutartimi įsigyja, todėl nėra pagrindo laikyti, jog atsakovas dėl suklydimo sudarė 2011 m. gruodžio 7 d. sandorį.

15Iš 2011 m. gegužės 24 d. sutarties Nr. 11/05-2 sąlygų matyti, kad ši sutartis yra preliminarioji, jai nustatomi tik paprastos rašytinės formos reikalavimai, todėl formos reikalavimo pažeidimo šiuo atveju nėra. Nors šioje sutartyje šalys buvo susitarusios, kad ieškovė atsakovui parduos ne tik sandėlį, bet ir kiemo aikšteles, tačiau sutartis dėl kiemo aikštelių nebuvo sudaryta. Pagal CK 6.165 straipsnį, jeigu šalys nenurodė termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, ji turi būti sudaryta per metus, o jei tokia sutartis nesudaroma, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, todėl šiuo atveju sutartis dėl kiemo aikštelių liko nesudaryta. Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 24 d. sutarties Nr. 11/05-2 2.1 punkto, bendra dalyko kaina – 66 000 Lt (19 114,92 Eur), o iš 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkto matyti, kad sutarties dalyko kaina – 60 000 Lt (17 377, 20 Eur). Byloje nustatyta, kad atsakovas sumokėjo šią kainą ir kasos pajamų orderiuose nurodė, jog mokama už stoginę; iš 2011 m. lapkričio 7 d. valdybos posėdžio protokolo matyti, kad ieškovės įmonės valdyba priėmė sprendimą įpareigoti įmonės vadovą pasirašyti tik stoginės-sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį, o statinį atsakovui parduoti už 60 000 Lt (17 377, 20 Eur). Atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas, sumokėdamas ieškovui už perkamą stoginę, įvykdė ne 2011 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. 11/05-2, kurios dalyko kaina yra 66 000 Lt (19 114,92 Eur), o 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurios dalyko kaina yra 60 000 Lt (17 377, 20 Eur). Be to, 2011 m. gegužės 24 d. sutarties Nr. 11/05-2 sudarymo metu stoginė buvo nurodyta kaip savavališkos statybos statinys, todėl tuo metu ji negalėjo būti pirkimo–pardavimo sutarties objektas. Kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad kiemo aikštelės b5, b6, dalis b7 yra atsakovui J. S. priklausančios stoginės-sandėlio priklausinys, todėl netenkino ieškovės reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismui padarius priešingas išvadas dėl daikto priklausinio, nagrinėjant bylą dėl ieškinio dalies, liko neatskleista bylos esmė. Dėl to spręsta, kad negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo vertinant ieškinio reikalavimus, todėl ši teismo sprendimo dalis panaikinta ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

16III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovas J. S. prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas, panaikinti, joje priešieškinio reikalavimus patenkinti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, iškreipdamas trečiųjų asmenų, buvusių ieškovės valdymo organų narių K. A. ir B. J., bei liudytojo G. S. M., parodymus, nes teismo posėdžio garso įraše užfiksuotų asmenų parodymai iš esmė prieštaravo teismo vertinimui. Šių asmenų apklausa nepatvirtina, kad ieškovė ir atsakovas tarėsi tik dėl valstybinės žemės nuomos ir stoginės-sandėlio perleidimo, bet ne dėl kieno aikštelių perleidimo (2014 m. spalio 13–15 d. teismo posėdžiai). Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė aplinkybes, dėl kurių jam buvo nežinoma apie kiemo aikštelių registravimą ieškovės vardu (kiemo aikštelės b5, b6, b7 yra registruotos ne kaip savarankiški daiktai, bet kaip dalis nekilnojamojo daikto 9 aikštelių, ginčo žemės sklype nesant registruoto jokio kito nekilnojamojo daikto, pagrįstai manyta, jog ši aikštelė yra stoginės priklausinys; 2011 m. kovo 15 d. ieškovės parengtame žemės sklypo paskirstymo plane kiemo aikštelių plotas priskirtas stoginei-sandėliui). Šalys siekdamos teisinių padarinių atliko daugybę veiksmų, tačiau teismai atsižvelgė tik į formalų sutarties kainos skirtumą, taip pat į tą aplinkybę, kad kiemo aikštelės nepaminėtos ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje. Nebuvo atsižvelgta į ieškovės buvusio direktoriaus K. A., valdybos pirmininko B. J. parodymus, kurie įvardijo konkrečias sumas, t. y. už stoginę-sandėlį skaičiavo 10 000 Lt (2896,20 Eur), už aikštelę - 50 000 Lt (14 481 Eur). Šie paaiškinimai yra patvirtinami ir kitais byloje pateiktais įrodymais (valstybinės žemės nuomos sutartis, prašymas sumažinti nuomojamos valstybinės žemės plotą, žemės sklypo paskirstymo planas, pirkimo-pardavimo sutartys ir kt.), kurie pažymi, kad ieškovė turimiems pastatams ir statiniams priskyrė atitinkamą aikštelių dalį. Pasikeitus ieškovės akcininkams buvo pradėta ginčyti ta ieškovės sudarytų sandorių dalis, kuri vienašališkai pablogina pirkėjo padėtį. Priešingai nei nurodė abiejų instancijų teismai, 2011 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu stoginė-sandėlis nebuvo pripažintas savavališkos statybos statiniu. Byloje nėra jokių duomenų, kad statybos darbų vykdymo momentu 1975 m. stoginei-sandėliui buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir kad be jo ji būtų laikoma savavališku statiniu.
  2. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Kiemo aikštelių ir stoginės-sandėlio vidutinės rinkos kainos santykis rodo, kad aikštelių vertė yra keliasdešimt kartų didesnė už sandėlio-stoginės vertę, o valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas, neperleidžiant kiemo aikštelių, yra neteisėtas ir negalioja. Tais atvejais, kai asmenys dėl tų pačių civilinių teisių objektų sutaria ne iš karto, o tokie susitarimai būna keli, nustatant šalių galutinius ketinimus svarbu išaiškinti pagrindinį susitarimą ir jų veiksmus vertinti šio susitarimo pagrindu. Teismai atsisakė vertinti aplinkybes, kaip kiemo aikštelės buvo naudojamos po ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nors jos turi esminę reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į visą ieškovės ir atsakovo sudarytų sutarčių, atliktų teisinių veiksmų kontekstą, izoliuotai įvertino vieną iš šalių sudarytų sutarčių – 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį – ir vien tik ja pagrindė visas savo išvadas. Šios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų atitikties imperatyviosioms įstatymų normoms teismas nevertino, nors netiesiogiai pasisakė, kad ieškovė šia sutartimi perleido atsakovui teisę nuomotis valstybinės žemės sklypo dalį, nors atsakovas šioje sklypo dalyje neįgijo jokių nekilnojamųjų daiktų.

18Tretieji asmenys B. J., K. A., V. R. prisideda prie atsakovo J. S. kasacinio skundo reikalavimų ir prašo jį tenkinti.

19Kasaciniu skundu trečiasis asmuo B. J. prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl priklausinio sampratos aiškinimo ir įrodymų vertino taisyklių taikymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad aikštelės b5, b6 ir dalis b7 savo funkcine paskirtimi buvo ir yra susijusios su atsakovo įsigyta stogine, savo ūkine paskirtimi tarnavo anksčiau ieškovės, paskui – atsakovo įsigytam pastatui ūkinei veiklai vykdyti. Konstatuota, kad prie stoginės atsakovui galima patekti tik per aikštelę, kuri reikalinga tam, kad būtų galima naudotis pastatu, aikštelėse nėra jokių kitų objektų, išskyrus stoginę. Teismas vertino visas sandorio sudarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis apie aikštelių ir stoginės statybos laiką, o aikštelių tikslinę paskirtį turėjo vertinti 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nes atsakovas stoginę įsigijo iš ieškovės, įvertinęs būtent tokią faktinę situaciją, kokia buvo tuo metu. Neatsižvelgdamas į tai, kad aikštelės b7 dalis sudaro nebaigto statyti stoginės-sandėlio pirmo aukšto patalpų grindų dangą, teismas sprendė, kad kiemo aikštelė po šiuo objektu ne tik neturi savarankiškos paskirties, bet yra kito daikto dalis. Taip pat neįvertinti aikštelių ir prie jų esančių pastatų per ilgą laiką susiklostę naudojimo būdai ir funkciniai ryšiai. Aikštelės niekada nebuvo naudojamos pagal dažniausiai būdingą aikštelių paskirtį, pvz., sandėliavimą. Šalys 2011 m. kovo 15 d. pasirašė žemės sklypo paskirstymo planą, pagal kurį betoninės aikštelės b5, b6, b7 yra pripažintos būtinomis stoginei-sandėliui naudoti. Be to, ieškovė pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą sumažinti nuomojamos valstybinės žemės plotą ir pasirašė pakeistą sutartį. Šis šalių pasirašytas žemės sklypo paskirstymo planas yra tiek ieškovės, tiek atsakovo su Nacionaline žemės tarnyba sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių dalis. Nebuvo vertinta, ar tarp ginčo objektų yra teisiškai reikšmingas nuolatinis funkcinis ryšys.

20Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prisideda prie trečiojo asmens B. J. kasacinio skundo reikalavimų ir prašo jį tenkinti.

21Atsakovas J. S. atsiliepimu į trečiojo asmens B. J. kasacinį skundą prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 19 d. nutartį ir kasacinio skundo dalį dėl Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria atmesta atsakovo priešieškinio dalis, atmesti. Jis prie savo kasacinio skundo argumentų papildomai nurodo, kad 2011 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė susitarė su atsakovu dėl kiemo aikštelių, stoginės-sandėlio ir teisės nuomotis valstybinės žemės sklypo dalį perleidimo, atsakovas sumokėjo šalių sutartą kainą ir ieškovas atliko visus veiksmus, kad atsakovui pereitų teisė nuomotis parduotiems objektams naudoti būtino valstybinės žemės sklypo dalį, tačiau 2011 m. gruodžio 7 d. sutartyje buvo užfiksuotas tik stoginės-sandėlio ir nuomos teisės perleidimas. Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas stoginė-sandėlis ir kiemo aikštelės šalių buvo tiksliai apibrėžti raštu dar iki sudarant notarinę pirkimo–pardavimo sutartį.

22Ieškovė UAB „Šiaulių melioracija“ atsiliepimu į trečiojo asmens B. J. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti galioti. Ji nurodo, kad B. J. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo kasacinio skundo, todėl šis jo kasacinis skundas turėjo būti laikomas pakartotiniu (CPK 340 straipsnis) ir nepriimtas. O galimybė priimti šį kasacinį skundą atsirastų tik tada, jei J. S. atsisakytų kasacinio skundo, dėl to liktų nenagrinėtas ir pareiškimas dėl prisidėjimo prie jo. Pirmosios instancijos teismas ginčo objektų tarpusavio ryšio įrodymais pripažino ne objektyvias faktines aplinkybes, bet atsakovo J. S. planus dėl verslo raidos ir galimo verslo pobūdžio. Teismai nustatė, kad aikštelės visuomet buvo naudojamos turtui sandėliuoti, t. y. aikštelės savo funkcine paskirtimi nebuvo priskirtos prie kokių nors konkrečių statinių, bet tenkino jų savininkų verslo poreikius. Byloje nėra jokių įrodymų, kad aikštelės danga turi būti stoginės grindinio danga, pati stoginė nėra baigta statyti, ji netgi ardoma, o jos techniniuose dokumentuose nėra apibrėžta, kokia dalis aikštelės b7 yra priskiriama stoginei tarnauti. Stoginės stulpai yra įkasti į aikštelę b7, o aikštelės b5 ir b6 yra netgi kitoje bendro naudojimo kelio pusėje, todėl nėra pagrindo aikštelės b5 ir b6 laikyti stoginės priklausiniu. Trečiojo asmens nurodomas A. S. parengtas žemės sklypo paskirstymo planas yra dokumentas, kuriuo nustatoma disponavimo žeme bendrame valstybiniame žemės sklype tvarka, tačiau tai nėra susitarimas, kaip argumentuojama kasaciniame skunde. Stoginės projekto dokumentuose statiniui tarnauti reikalingas aikštelės b7 plotas nėra apibrėžtas, pati stoginė nėra pastatyta, o joje jokia veikla nevykdoma. Ieškovė ir atsakovas niekada nebuvo sudarę jokių sutarčių ar bet kokios formos sandorių, kurių turinys būtų leidęs spręsti apie visų aikštelių nuosavybės teisių perleidimą atsakovui. Tai, kad aikštelės ar viena iš jų yra stoginės priklausinys ir turėjo būti perleistos atsakovui, neabejotinai turėjo būti aptarta 2011 m. lapkričio 7 d. valdybos posėdžio protokole dėl įgaliojimų direktoriui suteikimo bei pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje.

23Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas trečiojo asmens B. J. pareiškimas dėl savo prisidėjimo prie atsakovo J. S. kasacinio skundo atsisakymo.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsisakymo

272015 m. rugsėjo 21 d. gautas trečiojo asmens B. J. pareiškimas, kuriuo atsisakoma prisidėti prie J. S. kasacinio skundo. Trečiasis asmuo nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2015 m. birželio 23 d. nutartimi priėmė jo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo. CPK 348 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pareiškimui dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, be kita ko, taikomos 350 straipsnio 8 dalies nuostatos, kuriose yra draudžiama tik papildyti ar pakeisti priimtą procesinį dokumentą. Kadangi šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tai trečiojo asmens pareiškimas atsisakyti prisidėti prie J. S. kasacinio skundo teisėjų kolegijos yra priimamas.

28Dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų kvalifikavimo

29Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip.

30Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir yra susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.).

31Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas yra faktų, ar tarp antraeilių daiktų (priklausinių), t. y. kiemo aikštelės, ir ten pat esančios stoginės-sandėlio buvo nuolatinis funkcinis ryšys, nustatymas, t. y. ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnavo atsakovo iš ieškovės įsigytam pagrindiniam daiktui. Pažymėtina, kad klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, – fakto klausimas, nustatinėtinas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

32Aplinkybė, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustatytina atsižvelgiant į įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gasida“ v. L. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

33Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai sprendė dėl faktinės aplinkybės – ar tarp kiemo aikštelės ir stoginės-sandėlio yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad prie ginčo objekto galima patekti tik per aikštelę, kuri reikalinga naudotis pastatu, aikštelėje nėra jokių kitų objektų, sprendė, kad toks ryšys egzistuoja, kiemo aikštelė savo ūkine paskirtimi tarnavo pastatui, jo ūkinei veiklai vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas dėl to sprendė priešingai, nes laikė, kad vien geografinė daiktų padėtis neturi lemiamos reikšmės vertinant daiktų funkcinį ryšį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nurodė, kad stoginę-sandėlį sudaro sumontuotas metalinis karkasas, kurio paskirties šiuo metu nustatyti negalima, statybos darbai nuo 1975 m. nevykdomi, statinys, iki buvo parduotas atsakovui, ilgai buvo nenaudojamas. Žemės sklypo, kuriame yra ginčo objektas, naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, aikštelėse buvo laikomas statybinis laužas, supiltos žemės, smėlis yra ir kitų daiktų, taigi jų paskirtis iš esmės buvo sandėliavimo. Atsakovas patvirtino, kad ginčo objektą įsigijo ūkinei veiklai plėtoti, o dabartinės stoginės vietoje projektuojamas uždaras statinys taip pat skirtas sandėliuoti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertino, kad daiktų sandėliavimas kiemo aikštelėse yra galimas ir nenaudojant stoginės-sandėlio, o jeigu būtų pastatytas uždaras statinys – stoginė-sandėlis, jis tik išplėstų ūkinės veiklos, kuri vykdoma kiemo aikštelėje, galimybes, nes aikštelėse būtų galima laikyti daiktus, kuriems reikia apsaugos nuo išorės poveikio, sandėliuoti daiktus būtų saugiau. Tačiau sutiktina su teismo vertinimu, kad tokią paskirtį ginčo stoginė-sandėlis įgytų tik ateityje ir konstatavimu, jog stoginė-sandėlis buvo statoma tarnauti būtent kiemo aikštelėms, kurios šiuo atveju turėtų būti laikomos pagrindiniais daiktais. Nepagrįstu laikytinas trečiojo asmens kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog aikštelės b7 dalis sudaro nebaigto statyti ginčo pastato pirmojo aukšto patalpų grindų dangą, nes teismas įvertino šią aplinkybę, tačiau pagrįstai darė išvadą, kad vien šios šalia kitų byloje nustatytų aplinkybių nepakanka, jog būtų galima konstatuoti aikštelės dalies tarnavimo stoginei-sandėliui faktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. AB „Autrolis“, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-32/2007; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas ir kt., v. BUAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2013). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl kiemo aikštelės ir stoginės-sandėlio pripažinimo priklausiniais, tinkamai taikė kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatant daiktų funkcinį ryšį, tinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų kvalifikavimo.

34Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto iš esmės suklydus

35CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

36Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes.

37Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007, kt.). Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos.

38Nagrinėjamoje byloje atsakovas priešieškinyje, be kita ko, prašė pripažinti 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį negaliojančia dėl suklydimo. Atsakovas nurodė, kad jis iš esmės suklydo, jog kiemo aikštelė yra stoginės-sandėlio priklausinys ir ją ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl, anot jo, ir susitarime yra nurodyta ne tik stoginės-sandėlio, bet ir kiemo aikštelės kaina. Apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad atsakovas tvirtino, jog vien stoginė-sandėlis jam nebuvo reikalinga, šį statinį jis pirko dėl kiemo aikštelių, jeigu ne jos, tai šio sandorio iš viso nebūtų įvykę. Taigi iš esmės atsakovas įrodinėjo, kad jis suklydo dėl pačios sandorio esmės, t. y. dalyko apimties ir kainos.

39Atsakovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas darydamas išvadą dėl suklydimo rėmėsi tiktai 2011 m. gruodžio 7 d. sutarties tekstu ir nevertino kitų byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija, iš naujo nenustatinėdama faktinių bylos aplinkybių, pasisako, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles šioje byloje (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aktuali kasacinio teismo suformuota taisyklė, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

40Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad kiemo aikštelė yra statinio priklausinys, laikė, jog ją ištiko pagrindinio daikto likimas, t. y. kiemo aikštelė kartu su stogine-sandėliu buvo parduota 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, todėl atsakovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu suklydus kaip netekęs prasmės buvo nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą dėl ginčo objektų kvalifikavimo kaip pagrindinio ir antraeilio daikto, pasisakė dėl šios priešieškinio reikalavimo dalies pagrįstumo ir nurodė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas sandorį sudarė dėl suklydimo. Teismas šią savo išvadą padarė remdamasis 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1, 5.2.1 ir 5.2.3 punktais, kuriuose nurodyta, kad atsakovas įsigyja daiktą, kuris yra stoginė-sandėlis, taip pat kasos ir pajamų orderiais, kuriuose buvo nurodytas unikalus stoginės numeris. Tačiau minėta, kad atsakovas atitinkamai įrodinėjo, jog jis kiemo aikštelę laikė įsigyto statinio priklausiniu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vien sutarties teksto ar mokėjimo dokumento lingvistinė analizė šiuo atveju yra nepakankama, siekiant įvertinti asmens suklydimo dėl sandorio dalyko buvimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra verslininkas, ir į tai, jog kiemo aikštelės registruose yra įregistruotos kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia daikto paskirties ir jo ryšių su kitais daiktais, taigi nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie; išviešinti duomenys nelemia daikto likimo. Tam turi reikšmės požymiai, savybės ir kriterijai, kurie priklauso daiktui, bei savininko valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas ir kt. v. BUAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2013; 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. BUAB „Ziro Group“, bylos Nr. 3K-3-83-969/2015). Taigi kiemo aikštelių kaip savarankiško daikto įregistravimas savaime nelemia to, kad jos negali būti stoginės-sandėlio priklausiniais, ir savaime nepatvirtina, kad atsakovas negalėjo suklysti dėl perkamo objekto, jo apimties.

41Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmiau nurodytu atsakovo kasacinio skundo argumentu, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nurodytas įrodymų vertinimo taisykles šioje byloje, nes faktiškai savo išvadas grindė kelių 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties punktų lingvistine analize, nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų, t. y. neįvertino įrodymų visumos, nepašalino įrodymų prieštaringumo, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino sandorio sudarymo aplinkybių ir nepasisakė dėl sandorio šalių elgesio iki susitarimo sudarymo, t. y. atsakovo ir ieškovės sudarytos 2011 m. gegužės 24 d. pardavimo sutarties Nr. 11/05-2, kurios dalykas buvo nekilnojamojo daikto kiti statiniai – kiemo aikštelės Nr. 5 pagal žemės sklypo paskirstymo planą, sudarytą 2011 m. kovo 15 d., taip pat esamą pastatą kartu su rekonstrukcijos projektu; 2011 m. kovo 15 d. šalių pasirašyto žemės sklypo paskirstymo plano, kuriame buvo pažymėta sandoriu perleistam statiniui naudoti reikalinga žemės sklypo dalis; žemės sklypas, esantis po ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis aikštelėmis, Nacionalinės žemės tarnybos buvo išnuomotas atsakovui kaip valstybinė žemė; ieškovės 2011 m. gruodžio 11 d. pateikto prašymo Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyriui dėl žemės nuomos sutarties atsisakymo ir pateikto paskirstymo plano, kuriuo ji prašė sumažinti išnuomotą valstybinės žemės plotą iki 0,8153 ha (1,1229 ha-0,4126 ha=0,8153 ha); tą pačią dieną atsakovo Šiaulių žemėtvarkos skyriui pateikto prašymo išnuomoti jam žemės sklypo dalį – 0,4126 ha, t. y. lygiai tą pačią valstybinės žemės sklypo dalį, kurios nuomos atsisakė ieškovė; 2012 m. vasario 27 d. Žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-112, kuria atsakovui J. S. buvo išnuomota 0,4126 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalis. Byloje taip pat nebuvo vertinti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, nepasisakyta dėl sutarties kainos, kuri šešiasdešimt kartų viršija stoginės-sandėlio vidutinę rinkos vertę ir tik 6000 Lt (1737,72 Eur) skiriasi nuo kainos, kuri buvo nustatyta 2011 m. gegužės 24 d. pardavimo sutartyje, dėl trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių, kad į įmonės balansą nebuvo įtrauktos aikštelės, o buvo tik stoginė ir kt., taip pat teismo nebuvo tirtas šalių elgesys po sutarties sudarymo ir kitos svarbios aplinkybės.

42Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir materialiosios teisės normas dėl sandorio negaliojimo suklydus, todėl liko nenustatytos bylai išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotinas pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų (CPK 359 straipsnio 4 dalis), nes ginčui išspręsti būtina tirti ir vertinti įrodymus, nustatinėti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir, atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis pagal ieškovės UAB ,,Šiaulių melioracija“ ieškinio reikalavimus grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ši bylos dalis pagal atsakovo priešieškinį dėl suklydimo vertinimo taip pat grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje

44Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 61,71 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis pagal atsakovo J. S. priešieškinio reikalavimą dėl sandorio sudarymo suklydus grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

Nutarė

46Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria buvo pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalis pagal atsakovo J. S. priešieškinio reikalavimą dėl sandorio negaliojimo suklydus ir atmestas šis priešieškinio reikalavimas, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

47Kitas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 19 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Kasacinėje byloje keliami teisės klausimai, susiję su priklausinio sampratos... 6. Ieškovė UAB ,,Šiaulių melioracija“ patikslintu ieškiniu prašė... 7. Ieškinyje nurodyta, kad 2012 m. vasario 27 d. sutartimi Nacionalinė žemės... 8. Atsakovas J. S. pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Šiaulių... 9. Atsakovas teigia, kad šalių sudaryta 2011 m. gruodžio 7 d.... 10. I. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių dokumentų esmė... 11. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad prie stoginės atsakovui galima patekti tik per... 13. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad... 15. Iš 2011 m. gegužės 24 d. sutarties Nr. 11/05-2 sąlygų matyti, kad ši... 16. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovas J. S. prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių... 18. Tretieji asmenys B. J., K. A., V. R. prisideda prie atsakovo J. S. kasacinio... 19. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo B. J. prašo Šiaulių apygardos teismo... 20. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie... 21. Atsakovas J. S. atsiliepimu į trečiojo asmens B. J. kasacinį skundą prašo... 22. Ieškovė UAB „Šiaulių melioracija“ atsiliepimu į trečiojo asmens B. J.... 23. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas trečiojo... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsisakymo... 27. 2015 m. rugsėjo 21 d. gautas trečiojo asmens B. J. pareiškimas, kuriuo... 28. Dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų kvalifikavimo... 29. Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro... 30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks... 31. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas yra faktų, ar tarp antraeilių... 32. Aplinkybė, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustatytina atsižvelgiant į... 33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai... 34. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto iš esmės suklydus... 35. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 36. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju... 37. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima... 38. Nagrinėjamoje byloje atsakovas priešieškinyje, be kita ko, prašė... 39. Atsakovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas... 40. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad kiemo aikštelė yra... 41. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmiau nurodytu atsakovo kasacinio skundo... 42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje... 44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. pažymą apie... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 47. Kitas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...