Byla 2-33-231/2011

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant R. K., dalyvaujant pareiškėjui J. M., pareiškėjo atstovui adv. A. M., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui V. G., suinteresuotiems asmenims A. M., F. M. ir J. R. S., vertėjai O. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą ir patikslintus pareiškimus suinteresuotiems asmenims N. Ž. tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. M., F. M., V. Z. ir J. R. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir

Nustatė

2pareiškėjas, du kartus tikslinęs savo reikalavimus, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. M., Kazimiero nuosavybės teisėmis valdė 9,46 ha žemės ( - ) (dabartiniame ( - )) ir 4,37 ha žemės ( - ) kaime (dabartiniame ( - )) ir atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – tėvo J. M., K. turėtus 9,46 ha žemės ( - ) vienkiemyje (dabartiniame ( - )) ir 4,37 ha žemės ( - ) kaime (dabartiniame ( - )), pateikti.

3Pareiškėjas nurodė, kad jis yra J. M., Kazimiero, gimusio 1897 m., sūnus. Pareiškėjas 1991-10-16 prašymu Nr. 3 kreipėsi į Trakų rajono Paluknio apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl jo tėvo turėtos 8 dešimtinių žemės atkūrimo. Prašymą pareiškėjui padėjo užpildyti Trakų rajono Paluknio apylinkės agrarinės reformos tarnybos darbuotojas Petrevič, o pareiškėjas tik pasirašė, nes jis sunkiai kalba lietuviškai, o rašyti ir skaityti lietuvių kalba jam dar sudėtingiau. Pareiškėjas sakė, kad buvo didesnis žemės plotas, o Petrevič pasakė, kad jis turi gauti dokumentus ir tada kreiptis dėl didesnio ploto. 1991 m. paduodant prašymą, pareiškėjas žinojo, kad jo tėvui priklausė 22 ha žemės, jis tai buvo parašęs, bet Petrevič suplėšė pareiškėjo prašymą. Pareiškėjui kartu su kitais pretendavusiais asmenimis nuosavybės teisės į 8 dešimtines jo tėvo turėtos žemės buvo atkurtos. Pareiškėjo tėvas viso turėjo 3 žemės sklypus, vieną žemės sklypą grąžino, o dviejų - ne. Visi žemės sklypai buvo šalia. Pareiškėjo tėvo žemė ribojosi su liudytojo S. M. žeme, jis žino apie šią žemę. Iš kitos pusės žemė ribojosi su G. M., gim. 1933 m., žeme, ji gyveno ( - ) ir dirbo žemę, jai nuosavybė atkurta. Šiuos pareiškėjo tėvo žemės sklypus apžiūrėjo ir pagal liudytojų bei pareiškėjo parodymus buvo sudaryti planai. 2005-01-03 pateikus prašymą Lietuvos valstybės centriniam archyvui ir gavus 2005-01-26 pažymą Nr. ( - ) apie nekilnojamąjį turtą, paaiškėjo, jog J. M., K. (J. M., K.) turėjo ne tik 8 dešimtines žemės, į kurias nuosavybės teisės pretendentams buvo atkurtos. Pagal Vilniaus – Trakų apskrities Rūdiškių valsčiaus Poluknianskiej gromados žemės sklypų 1936-11-14 sąrašą J. M. (M. J.) turėjo žemės dar keliose skirtingose vietose: ( - ) vienkiemyje (dabartiniame ( - )) - 8,66 dešimtinės žemės (9,46 ha), ( - ) kaime (dabartiniame ( - )) – 4 dešimtines žemės (4,37 ha). 2006-07-24 pateikus prašymą Vilniaus apskrities archyvui ir gavus 2006-08-24 pažymą Nr. ( - ) dėl turėtos žemės, paaiškėjo, jog Trakų rajono valstiečių ūkių sąrašų byloje, ( - ) apylinkės 1947-12-01 valstiečių ūkių sąraše įrašytas ūkio savininkas J. M., K. (M. I. K.), turėjęs viso 4,40 žemės (matavimo vienetas dokumente nenurodytas). Tuo metu žemės matas buvo dešimtinė, o 4 dešimtinės yra lygu 4,37 ha (1 dešimtinė lygu 1,0925 ha), tad Vilniaus apskrities archyvo 2006-08-24 pažyma Nr. ( - ) dėl turėtos žemės patvirtina, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-01-26 pažymoje Nr. R4-347 minimas 4 dešimtines žemės Z. kaime turėjo J. M., K., t.y. šiose pažymose nurodomas tas pats asmuo, turėjęs tą patį 4 dešimtinių, kas lygu 4,37 ha, dydžio žemės sklypą. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-01-26 pažymoje Nr. ( - ) apie nekilnojamąjį turtą nurodoma, jog valstybinių miškų direkcijos archyviniame fonde, Z. vienkiemio gyventojų, apkaltintų neteisėtu žemės valdymu, byloje, protokolo nuoraše (be datos) yra J. M., K. s. 1930-02-19 parodymai, „kad žemės sklypai, pavaizduoti plane Nr. 2 ir Nr. 3, 50 ir 51 sekcijose yra ir be pertraukos buvo M. nuosavybė...“. Tai taip pat patvirtina, jog J. M., K. turėjo daugiau žemės nei tas 8 dešimtines, į kurias šiuo metu yra atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjui bei kitiems pretendavusiems asmenims. Šias archyvų pažymose nurodytas aplinkybes patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-01-26 pažymoje Nr. ( - ) minimas 1936-11-14 žemės sklypų sąrašas, kurį pareiškėjas gavo tik teisminio bylinėjimosi metu, bei pareiškėjo po 2001-12-31 rastas senovinis (1897 m.) planas. Pareiškėjas prašymu atkurti nuosavybės teises į jo tėvui priklausiusius 4,37 ha (4 dešimtinių) ir 9,46 ha (8,66 dešimtinės) žemes sklypus, grąžinant juos natūra, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyrių (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2007-01-10 rašte Nr. SO-30-(1.19) nurodė, jog 1936-11-14 žemės sklypų sąraše yra įrašytas M. J., Kazim. s., Zviežyniec kaime turėjęs 8 dešimtines žemės. Kiti 1936-11-14 sąrašo įrašai dėl J. M. žemės, tarp jos ir 4 dešimtinių bei 8,66 dešimtinių, yra be tėvavardžio. Šiame sąraše vardas ir pavardė J. M. kartojasi ne kartą, todėl nereiškia, jog įrašuose nurodyta žemė priklausė pareiškėjo tėvui. Tada paaiškėjo, kad, remiantis 1936-11-14 žemės sklypų sąrašo duomenimis, buvo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjo tėvo valdytą žemę, o taip pat J. M., Baltramiejaus, mirusio 1980-04-23, ir J. M., Jano, mirusio 1981-01-30, valdytą žemę. 1936-11-14 žemės sklypų sąraše buvo aiškiai įvardinta, kad M. J., K.. s. ( - ) kaime turėjo 8 dešimtines žemės. Kiti du įrašai, minėta, buvo be tėvavardžių, t.y. buvo nurodyta, kad 8,66 dešimtinės ir 4 dešimtinės valdomos M. J.. Jokių duomenų apie J. M., B. ir J. M., J. valdytą žemę nebuvo, pareiškėjo manymu, ši žemė aiškiai „priskirta“ žemės grąžinimą tvarkančio subjekto: buvo nuspręsta, kad pareiškėjo tėvui priklausė 8 dešimtinės žemės, kas buvo tiksliai įvardinta, o kadangi kiti du įrašai buvo be tėvavardžio, atitinkamai J. M., B. buvo priskirta 8,66 dešimtinės žemės, o J. M., Jano – 4 dešimtinės žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracija nerūpestingai ir aplaidžiai sprendė pareiškėjo tėvo žemės grąžinimo klausimą, t.y. tiesiog taip, kad visų J. M., kurie buvo 3, pretendentų atkurti žemę interesai kažkaip būtų patenkinti. Pareiškėjo manymu, tvarkant žemės grąžinimą, pareiškėjui buvo iškelti aukštesni reikalavimai nei kitiems pretendentams - J. M., B. ir J. M., J. įpėdiniams, kuriems nuosavybės teisės buvo atkurtos remiantis tuo pačiu 1936-11-14 žemės sklypų sąrašu. Byloje esantys duomenys, pareiškėjo manymu, įrodo, kad pareiškėjo tėvas valdė didesnį kiekį žemės nei 8 dešimtines. Pareiškėjas gavo duomenis iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo apie minėtų asmenų turėtą nuosavybę: iki žemės nacionalizacijos toje vietovėje J. M., B. turėjo 17 dešimtinių žemės, o J. M., Jano turėjo 17,5 dešimtinės žemės. Darytina išvada, kad suinteresuotiems asmenims V. Z. ir J. R. S. nuosavybės teisės atkurtos pagrįstai. Tokiu būdu pareiškėjui, siekiant atkurti nuosavybės teises į jo tėvo valdytą nekilnojamąjį turtą, yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog 4,37 ha (4 dešimtinių) dydžio žemės sklypas ( - ) kaime ir 9,46 ha (8,66 dešimtinės) dydžio žemės sklypas ( - ) vienkiemyje nuosavybės teisėmis priklausė J. M., K. Daugiau dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, gauti nėra galimybės. Taigi, juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti tikslu atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo tėvui priklausiusius 4,37 ha (4 dešimtinių) ir 9,46 ha (8,66 dešimtinių) žemės sklypus. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, atnaujintinas terminas pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į visą pareiškėjo tėvo valdytą žemę. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklaususių, svarbiomis pripažintinų aplinkybių. Pareiškėjas yra senas žmogus, prastai moka lietuvių kalbą, yra menko išsilavinimo, gyvena kaime. Archyvų duomenys buvo prieštaringi, archyvų fondai pamažu pildėsi naujais dokumentais. Šių aplinkybių visuma kliudė pareiškėjui sužinoti tikslų pareiškėjo tėvui nuosavybės teisėmis priklausiusios žemės kiekį. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas savalaikiai 1991-10-16 padavė prašymą ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į vieną sklypą. Prašymas buvo ne paties pareiškėjo surašytas, jį surašė žemėtvarkos darbuotojas, o pareiškėjas tik pasirašė. Pareiškėjas užaugo vienkiemyje, nebuvo raštingas, kalba tik lenkų kalba, lietuviškai nešneka ir nelabai supranta. Pareiškėjas prašė atkurti nuosavybės teises į 8 dešimtines žemės, nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo atkurtos. Vėliau pareiškėjo dukra, kuri turi išsilavinimą, padėjo tėvui. Trys M. dar XIX amžiuje atvyko į ( - ), nusipirko žemės sklypus ir tokiu būdu susikūrė ( - ) k. Buvo 3 ( - ) i broliai. M. M. buvo pradininkas, iš byloje esančio plano ir 2005 m. archyvinės pažymos tai matyti. Ten buvo labai daug M. Kartais buvo minimi tėvavardžiai, o kartais ne, todėl kam nuosavybės teise priklausė tam tikri žemės sklypai, sunku nustatyti. ( - ) žemės reforma buvo įvykdyta paskubomis ir buvo padaryta klaidų, netinkamai suprojektuoti sklypai. R. S. yra J. M. paveldėtoja, ji pateikė archyvinius dokumentus, iš kurių matėsi, kad 1935-1939 m. Janas turėjo apie 17 ha žemės. Baltramiejus taip pat turėjo žemės. Šių asmenų turėti žemės sklypai ir pareiškėjo tėvo sklypai nesusikerta, pareiškėjas nenori užimti svetimos žemės. Pareiškėjas pretenduoja ne į kitiems asmenims atstatytą nuosavybę, o į pareiškėjo tėvo žemės sklypą. ( - ) nebuvo rėžinių sklypų, buvo atskiri sklypai. 2011-02-08 žemėtvarkos rašte rašoma, kad pirmame žemės sklype, t.y. 9,46 ha plote, yra atkurtos nuosavybės teisės A. M., o antras sklypas (4,37 ha) yra laisvas. 1936 m. klasifikacinės komisijos žemės sklypų sąrašo 13-16 punkte nurodyta, kad M. A. turėjo 5,78 dešimtinės žemės. Agrarinė komisija nusprendė, kad turėjo 9,47 ha žemės, todėl matosi, kad buvo padarytos klaidos. A. M. žemės sklypo ribų planas sudarytas, galima manyti, pagal melagingus liudytojų parodymus. Sudėjus buvo atkurta daugiau nuosavybės nei iš tiesų turėjo M. J., M. A., M. K., paėmus atskirai, taip pat nesutampa. Juzef ir A. M. buvo broliai, K. M. – ne pareiškėjo senelis. 1930-02-19 protokolo nuoraše J. M. parodė, „kad žemės sklypai pavaizduoti plane Nr. 2 ir Nr. 3, 50 ir 51 sekcijoje yra ir be pertraukos buvo M. nuosavybė...“. Pareiškėjas teigia, kad tai buvo jų nuosavybė. Plane yra numatytos sekcijos. Vienas sklypas, kur atstatyta nuosavybė, - 50 sekcija, o 51 sekcija - neatstatyta. UAB „Traksalis“ parengtą žemės sklypo ribų planą lyginant su byloje esančiu XIX amžiaus planu, abiejuose planuose eina keliukas, kuris taip pat sutampa, todėl tai patvirtina pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjas atsimena sklypus, pats dirbo, yra liudytojai. Šiuo atveju nėra pretenduojama į S. žemės sklypą. Pareiškėjas ir jo atstovas svarstė galimybę kreiptis į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo, bet pareiškėjas aiškina, kad tai yra jo protėviai ir jis nenori skriausti kitų M., naikinant Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus. J.R. S. negali parodyti, kur buvo jos tėvų žemė ir negali nurodyti, ar tai yra ta pati žemė kaip ir pareiškėjo tėvo. 2011-02-08 Vilniaus žemėtvarkos skyriaus rašte nurodyta, kad pretendentų į 4,00 ha žemę nėra. Praėjo 20 m. nuo to laiko, kai buvo paduoti pirmi prašymai žemėtvarkos skyriui, ir pretendentų į šią žemę neatsirado, tai rodo, kad pareiškėjo tėvas valdė šį žemės sklypą. Pareiškėjui niekas neaiškino, kad yra terminas dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, padavimui, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, išsilavinimą, teisingumo ir protingumo kriterijus, pripažintina, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių. Mano, kad pareiškimas įrodytas, todėl prašo tenkinti pareiškimą.

4Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pareiškimu, prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1991-10-16 pateikė J. M., F. ir A. M., nurodydami, kad nori susigrąžinti tėvo M. J. K. turėtą 8,00 ha ploto žemę Žvėryno kaime. 1936 m. sąrašas - seniausias žemėtvarkos skyriuje esantis dokumentas. Pagal šį dokumentą 1995-01-10 Trakų rajono ekspertų komisija pasiūlymu–išvada pripažino, kad M. J., K. s. (taip sąraše) ( - ) turėjo 8,73 ha žemės. Visiems 3 pretendentams į šį plotą atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjas, praleidęs įstatymo numatytą terminą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., K. nuosavybės teisėmis valdė 8,66 dešimtinės žemės ( - ) vienkiemyje ir 4 dešimtines Ž. kaime ir prašo atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Dėl minėtos 8,66 dešimtinės žemės grąžinimo kreipėsi J. M., K. M., V. Z. ir S. M., Pažymėtina, kad visiems pretendentams žemė yra grąžinta. S. M. - 2000-06-12 sprendimu Nr.79-8141 – 0,41 ha natūra, J. M. - 2000-06-12 sprendimu Nr.79-8140 - 3,02 ha natūra, K. M. - 1999-03-15 sprendimu Nr.79-5613 - 3,01 ha, išmokėta kompensacija pinigais, V. Z. - 2008-02-28 sprendimu - 2,96 ha natūra, 1999-03-15 sprendimu Nr.79-5612 - 0,06 ha, išmokėta kompensacija pinigais. Dėl 4 dešimtinių žemės grąžinimo kreipėsi J. R. S.. Jai buvo parengta išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus r., ten buvo suprojektuoti žemės sklypai, bet nuosavybės teisės dar nėra atkurtos. Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas nagrinėti bylą iš naujo, nutartyje pažymėjo, kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjo tėvas nuosavybės teisėmis valdė 9,46 ha žemės sklypą, negali būti nustatinėjamas, kadangi į visą šį plotą kitiems asmenims yra atkurtos nuosavybės teisės. Iš pareiškimo matyti, kad pareiškėjas nurodo, kad kitiems pretendentams buvo klaidingai atkuriamos nuosavybės teisės, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su tais sprendimais. Pagrindiniai nesutikimo dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo motyvai yra tie, kad pareiškėjas, nors ir nesutinka, bet vis vien neginčija priimtų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų; rašytinių įrodymų, kad papildomai buvo tokio pat ploto (8,66 dešimtinės ir 4 dešimtinių) žemės - nėra, 1936 m. sąraše tokia informacija nėra nurodyta. 1949 m. dokumentais ar planu, kuris sudarytas daugiau nei prieš 150 m., remtis negalima. Gal keliai ir išliko, bet nereiškia, kad žemės savininkai negalėjo pasikeisti. UAB „Traksalis“ žemės sklypų paženklinimo aktai buvo padaryti pagal senovinį planą ir pareiškėjo bei liudytojų parodymus. J.R. S. dėl 4 ha žemės sklypo buvo parengta išvada ir ji kreipėsi į Vilniaus žemėtvarkos skyrių. Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Vilniaus žemėtvarkos institutą, prašydamas išaiškinti dėl dviejų paženklinimo aktų: UAB „Traksalis“ ir žemėtvarkos. Jie ištyrė ir pateikė paaiškinimą, kad 9,46 ha plote nuosavybės teisės atkurtos į A. M. priklausiusią, nuosavybės teisėmis turėtą, žemę ( - ) kaime. Žemės išskirstymo planų ( - ) kaime nebuvo – sklypai buvo rėžių sistemoje. 4,37 ha plote nuosavybės teisės niekam neatkurtos, tačiau yra suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1233-2, į kurį nuosavybės teisės būtų atkurtos pilietei M. S. Reikia įrodymų, kad pareiškėjo tėvas turėjo tą žemę, o kad ji laisva, tai negalima sutikti, jog tai suponuoja, kad jis turėjo nuosavybės teises į tą žemę. Dėl termino atnaujinimo taip pat nesutinka, nes nėra svarbių, pateisinamų priežasčių, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pažyma iš archyvo dėl žemės buvo pateikta 1992 m. Pareiškėjas 1991 m. rašė prašymą ir nurodė plotą – 8,00 ha, tą patvirtina jo parašas. 1999 m. jis kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo didesniam plotui, bet byla buvo nutraukta ir paskui iki 2003-12-31 daugiau nieko nepateikė ir niekur nesikreipė. Pareiškėjas 4 m. nieko neveikė.

5Suinteresuotas asmuo A. M. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, jį palaiko. Pareiškėjas yra jos brolis. Ji nežinojo, kad jos brolis padavė prašymą dėl nuosavybės atkūrimo. Atsimena, kad jos tėvas turėjo apie 22 ha žemės 3 skirtingose vietose. Vienas žemės sklypas buvo prie namų, o kiti sklypai - toliau. Ji nesikreipė dėl nuosavybės atkūrimo, nes buvo ligota. Ji savo žemę atidavė pareiškėjui.

6Suinteresuotas asmuo F. M. nurodė, kad jis yra jauniausias pareiškėjo brolis. Jis nežinojo apie tai, kad pareiškėjas parašė prašymą dėl nuosavybės atkūrimo. Paskui kreipėsi į sesę ir paklausė, kokį žemės plotą brolis nurodė prašyme. Tada jis su sese skryniose ieškojo ir rado seną planą, pateikė jį žemėtvarkininkui Stručinskui, kuris pasakė, kad planas yra senas. Jo tėvas turėjo 8,66 ha žemės, prie namų dar buvo 8,00 ha, be to, turėjo ir miško žemės. Žemė buvo ( - ) k. Nežino, kodėl brolis pateikė prašymą tik dėl 8,00 ha žemės grąžinimo. Pagal planą matosi, kad žemė buvo 3 vietose. Jis nerašė jokio prašymo žemėtvarkai. Jam pasakė, kad užtenka, jog brolis parašė prašymą. Daugiau kitų dokumentų, išskyrus planus, neturėjo. Kaime beveik visi buvo M., todėl sunku suprasti, kuris kieno sūnus.

7Suinteresuotas asmuo J. R. S. su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į J. M., Jano nuosavybės teisėmis valdytą 4,37 ha žemę. Trakų rajono Paluknio apylinkės agrarinės reformos tarnybai ji pateikė pirminį prašymą grąžinti J. M., Jano valdytą 4,37 ha ploto žemės sklypą bei giminystės ryšius su J. M., Jano patvirtinančius dokumentus. Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos 1998-10-28 pasiūlymu buvo pripažinta, kad J. M., J. Ž. k., Trakų r., turėjo 4,37 ha žemės, todėl jai buvo parengta išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus rajone. 2006 m. žemėtvarkos projekte jai yra suformuoti žemės sklypai Pagirių kadastrinėje vietovėje Vilniaus r., tačiau nuosavybės teisės dar nėra atkurtos. Su pareiškėju ir jo tėvu jos nesieja jokie giminystės ryšiai, ji nieko nežino apie J. M., K. turėtą žemę. Jos tėvo ir pareiškėjo tėvo pavardės buvo M. Tėvas pasakojo, kad senelis turėjo iki 10,00 ha žemės Ž. k. Jos tėvas vežiojo ją vaikystėje ir rodė, kur buvo jo žemė. Ten jos seneliai gyveno. 1981 m. mirė jos tėvas. Neatsimena, ar tėvo žemė ir žemė, į kurią pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, yra ta pati žemė. Dabar negalėtų parodyti, kur buvo jos tėvo žemė. Tėvas jai rodė tik jo žemę, o pareiškėjo tėvo nerodė. Ji nėra susipažinusi su planais, todėl nežino, į kokią žemę pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises. Nebuvo apžiūrėti žemės sklypų, kai buvo matuojamos žemės sklypų ribos, nes jos nepakvietė, nors žadėjo pakviesti.

8Suinteresuotas asmuo V. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.

9Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. M. nurodė, kad pareiškėjas yra jo kaimynas, jis gyvena ( - ) k. Pažinojo ir pareiškėjo motiną, tėvas, atrodo, J. M.. Pareiškėjo tėvas gyveno ( - ) k., liudytojo šeima gyveno apie 100 m. nuo pareiškėjo tėvo. Jų žemė ribojosi. Pareiškėjo tėvas turėjo 8,76 dešimtinės žemės, dar turėjo miško žemės 4 dešimtines, dabar ten laukai. Pareiškėjo tėvas turėjo daug žemės, broliai pasidalino, bet kiek tiksliai turėjo žemės pareiškėjo tėvas – jis negali pasakyti. Atsimena, kad pareiškėjo tėvas turėjo 8,00 ha žemės ir 4,00 ha miško, nes su šia žeme ribojosi jų žemė, ar pareiškėjo tėvas turėjo daugiau žemės sklypų, jis nežino. Jis rodė žemės sklypo ribas geodezininkams ir pagal jų paaiškinimus padarė brėžinius. Šia žemę pareiškėjo tėvas paveldėjo iš tėvų.

10Teismo posėdyje liudytoja apklausta G. M. nurodė, kad ji buvo S. M. sutuoktinė. Sutuoktinis mirė prieš 8 m. Pareiškėjas yra jos kaimynas. Ji gyvena Liepynų k., netoli Paluknio k. Jos vyras gyveno ( - ) k., ji maždaug nuo 1950 m. gyveno ( - ) k. Pareiškėjo tėvas turėjo žemės, jo žemėje jie sodino mišką. Liudytojos vyro tėvai sakė, kad J. M. turėjo žemės trijose vietose: vienoje vietoje buvo 4,00 ha, kitoje vietoje - apie 7,00 ha, be to, turėjo žemės toje vietoje, kur stovėjo jų namas. Vienoje vietoje jų žemė ribojosi su A. M. žeme ir su ( - ) žeme. ( - ) k. buvo 4,00 ha žemės, nežino, su kuo ji ribojosi. Kiek pareiškėjo tėvo žemės buvo prie namo, ji nežino.

11Pareiškimas atmestinas.

12Kai vienu pareiškimu kreipiamasi į teismą su prašymu nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise iki nacionalizavimo juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, teismas turi pirma nuspręsti dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrįstumo ir tik pripažinus, kad toks faktas nustatytinas, būtų pagrindas konstatuoti, jog yra teisinės prielaidos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytai teisei įgyvendinti – prašyti atnaujinti terminą procedūriniams veiksmams atlikti, taigi ir nagrinėti tokį prašymą iš esmės. Priešingu atveju, t. y. konstatavus, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nepagrįstas ir atmestinas, pretendento teisinio statuso vertinimo aspektu tai reikštų, kad nėra teisinių prielaidų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytai teisei įgyvendinti ir vien dėl to prašymas atnaujinti terminą procedūriniam veiksmui atlikti turėtų būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2007).

13Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

14Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. M., Kazimiero nuosavybės teisėmis valdė 9,46 ha žemės ( - ) vienkiemyje ir 4,37 ha žemės ( - ) kaime.

15Pareiškėjas J. M. 1991-10-16 pateikė prašymą Trakų rajono Paluknio apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl M. J. K. turėtos 8,00 ha ploto žemės grąžinimo (t. 1, b.l. 7-8, 38-39). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui, jo broliui ir seseriai nuosavybės teisės į minėtą žemę buvo pripažintos ir atkurtos (t. 1, b.l. 40-44).

16Iš pareiškėjo paaiškinimų, pareiškime ir patikslintuose pareiškimuose nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas, gavęs Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-01-26 pažymą Nr. R4-347 apie nekilnojamąjį turtą (t. 1, b.l. 9-10) bei Vilniaus apskrities archyvo 2006-08-24 pažymą Nr ( - ) dėl turėtos žemės (t. 1, b.l. 11), kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyrių. Atsakydamas į pareiškėjo 2006-12-15 prašymą Nr. 1215-1, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius pateikė 2007-01-10 raštą Nr. ( - ) kuriame nurodyta, kad Žemėtvarkos skyriuje ( - ) esančiame 1936-11-14 žemės sklypų sąraše yra įrašytas M. J., K. s., ( - ) kaime turėjęs 8 dešimtines žemės. Remiantis šiais duomenimis bei pareiškėjų pateiktais giminystės ryšį su savininku patvirtinančiais dokumentais (iš kurių taip pat matosi, kad savininkas J. M. yra K. sūnus) Trakų rajono ekspertų komisija 1995-01-10 pasiūlymu-išvada pripažino minėtą žemės plotą ir pretendentams yra atkuriamos nuosavybės teisės. Kiti 1936-11-14 sąrašo įrašai dėl J. M., įskaitant 4 dešimtines ir 8,66 dešimtinės žemės, yra be tėvavardžio. Pažymėtina, kad šiame sąraše pavardė ir vardas M. J. kartojasi ne kartą, tačiau tai nereiškia, kad įrašai priklauso pareiškėjo tėvui. Dėl J. M. (be tėvo vardo) 4 dešimtinių (4,37 ha) ir 8,66 dešimtinės (9,46 ha) žemės grąžinimo kreipėsi kiti pretendentai, kurie pateikė giminystės ryšius su savininku patvirtinančius dokumentus ir jiems Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos 1995-01-10 ir 1998-10-28 pasiūlymais buvo pripažinti nurodyti žemės plotai. Be to, nurodyta, kad pareiškėjui nesutikus su Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus išvadomis, pareiškėjas turi teisę ginčą dėl 4,37 ha ir 9,46 ha žemės ploto su kitais pretendentais spręsti teismine tvarka (t. 1, b.l. 16). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2008-01-18 paaiškinime Nr. ( - ) dėl savininkų J. M., nurodytų 1936-11-14 žemės sklypų sąraše, žemės plotų pripažinimo ir grąžinimo nurodė, kad dėl 8,66 dešimtinės ir 4 dešimtinių žemės, į kurią pretenzijas reiškė pareiškėjas J. M., grąžinimo kreipėsi: dėl 8,66 dešimtinės (9,46 ha) žemės pirminį prašymą pateikė J. M., V. Ž., K. M. ir S. M.. Trakų rajono ekspertų komisija 1995-01-10 pasiūlymu-išvada pripažinimo, kad J. M. turėjo 9,46 ha žemės ( - ) kaime. Pretendentams buvo priimti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai: 2000-06-12 sprendimu Nr. 79-8141 S. M. atkurtos nuosavybės teisės į 0,41 ha žemę, grąžinant ją natūra; 2000-06-12 sprendimu Nr. 79-8140 J. M. atkurtos nuosavybės teisės į 3,02 ha žemę, grąžinant ją natūra; 1999-03-15 sprendimu Nr. 79-5613 K. M. atkurtos nuosavybės teisės į 3,01 ha žemę, kompensuojant už ją pinigais. V. Z. nuosavybės teisės dar nėra atkurtos (jos prašymu buvo panaikintas anksčiau priimtas sprendimas dėl kompensacijos už 3,02 ha žemės pinigais); dėl 4 dešimtinių (4,37 ha) žemės pirminį prašymą pateikė J. R. S., prašydama grąžinti J. M. 4,50 ha žemės ( - ) kaime. Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos 1998-10-28 pasiūlymu buvo pripažinta, kad J. M. ( - ) kaime turėjo 4,37 ha žemės. Pretendentės prašymu jai buvo parengta išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus rajone (t. 1, b.l. 121-122).

17Pažymėtina, kad reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtinas tik ta apimti ir į tokį žemės plotą, į kurį nuosavybės teisės nėra atkurtos kitiems asmenims.

18Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad dėl M. J. B. turėtos žemės grąžinimo į Trakų rajono Paluknio apylinkės agrarinės reformos tarnybą kreipėsi J. M., V. Ž., K. M. ir S. M. (t. 1, b.l. 86-87). Kaip nurodė suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, V. Z. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-15 sprendimu Nr.79-5612 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 0,06 ha žemę ( - ) išmokant kompensaciją pinigais, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-02-28 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 2,96 ha žemę ( - ) grąžinant ją natūra; Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-12 sprendimo Nr. 79-8141 kopijos matyti, kad S. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 0,41 ha žemę ( - ), grąžinant ją natūra (t. 1, b.l. 93); Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-12 sprendimo Nr. 79-8140 kopijos matyti, kad J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 3,02 ha žemę ( - ), grąžinant ją natūra (t. 1, b.l. 94); Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-15 sprendimo Nr. 79-5613 kopijos matyti, kad K. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 3,01 ha žemę ( - ), atlyginant jos vertę pinigais (t. 1, b.l. 95). Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog J. M., Baltramiejaus nuosavybės teisėmis valdė žemę ( - ), todėl pretendentams į jo valdytą žemę nuosavybės teisės yra atkurtos pagrįstai.

19Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. R. S. pateikė prašymą Trakų rajono Paluknės apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl J. M., Jano turėtos žemės ( - ) grąžinimo (t.1, b.l. 100-101). 1998-10-28 Trakų rajono komisija priėmė pasiūlymą, kuriuo nustatė, kad esamų dokumentų pakanka dėl buvusio savininko J. M. turėtos 4,37 ha ploto žemės nuosavybės teisėms atkurti; nutarta parengti pažymą J. R. S. apie buvusio savininko J. M. turėtos žemės plotą (t. 1, b.l. 102-103). Iš byloje esančios Vilniaus apskrities administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 1998-12-28 pažymos Nr. 4421 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų kopijos matyti, kad J. R. S. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi nuosavybės teisę į 4,37 ha žemę ( - ) kurią valdė buvęs savininkas J. M. (t. 1, b.l. 104). 1999-01-29 parengta išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai J. R. S. nuosavybėn Vilniaus rajone (t. 1, b.l. 106). Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-04-07 rašto Nr. SR-1743-(1.12) kopijos (t. 2, b.l. 146), suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo paaiškinimų, suinteresuoto asmens J. R. S. paaiškinimų matyti, kad J. R. S. nuosavybės teisės į jos tėvo J. M., Jano valdytą 4,37 ha žemę ( - ). nėra atkurtos. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad R. S. yra J. M. paveldėtoja, ji pateikė archyvinius dokumentus, iš kurių matėsi, kad 1935-1939 m. Janas turėjo apie 17,00 ha žemės. Šiuo atveju nėra pretenduojama į J. R. S. žemės sklypą.

20Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nenori užimti svetimos žemės. Pareiškėjas pretenduoja ne į kitiems asmenims atstatytą nuosavybę, o į pareiškėjo tėvo žemės sklypą. Nurodytos aplinkybės grindžiamos teismui pateiktais UAB „Traksalis“ parengtu sklypo ribų planu ir priedu (t. 2, b.l. 96), 1869 m. vietovės planu (t. 2, b.l. 130), kita byloje esančia medžiaga (t. 2, b.l. 128-129, 131-134).

21Kaip matyti iš 2010-06-25 žemės sklypo ribų apžiūros akto, ką teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjas bei liudytojas S. M., 95260 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio ( - ), ribos buvo paženklintos pagal pareiškėjo ir liudytojų G. M. bei S. M. parodymus. Pagal tai buvo parengtas ir nurodyto žemės sklypo ribų planas (t. 2, b.l. 96, 131). Pareiškėjo atstovas nurodė, kad UAB „Traksalis“ parengtą žemės sklypo ribų planą lyginant su byloje esančiu XIX amžiaus planu (t. 2, b.l. 130), abiejuose planuose eina keliukas, kuris taip pat sutampa, todėl tai patvirtina pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Iš teismui pateiktos 2010-06-21 žemės sklypo ribų apžiūros akto kopijos (t.2, b.l. 128) matyti, kad 95260 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio ( - ), ką teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjas bei liudytojas S. M., ribos buvo paženklintos pagal pareiškėjo ir liudytojų G. M. ir S. M. parodymus. Kaip matyti iš VĮ Valstybės žemės fondo 2010-11-19 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos (t.2, b.l. 110, 129), 43700 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio ( - ), ką teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjas bei liudytojas S. M., ribos buvo paženklintos pagal pareiškėjo ir liudytojų G. M. ir S. M. parodymus. Pagal tai buvo parengtas ir nurodyto žemės sklypo ribų planas (t. 2, b.l. 111, 132).

22Kaip jau yra nustatyta, minėtų žemės sklypų ribos yra paženklintos pagal pareiškėjo J. M. ir liudytojų G. M. parodymus, žemės sklypų ribų planai parengti, kaip nurodė suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, ko neneigė ir pareiškėjas, pagal 1869 m. vietovės planą (t. 2, b.l. 130) ir pagal pareiškėjo bei liudytojų parodymus. L. S. M. nurodė, kad pareiškėjo tėvas turėjo 8,76 dešimtinės žemės, dar turėjo miško žemės 4 dešimtines, dabar ten laukai, ar pareiškėjo tėvas turėjo daugiau žemės sklypų, jis nežino. Pareiškėjo tėvas turėjo daug žemės, bet kiek tiksliai turėjo žemės pareiškėjo tėvas – jis negali pasakyti. Liudytoja G. M. nurodė, kad pareiškėjo tėvas turėjo žemės, jo žemėje jie sodino mišką. Liudytojos vyro tėvai sakė, kad J. M. turėjo žemės trijose vietose: vienoje vietoje buvo 4,00 ha, kitoje vietoje - apie 7,00 ha, be to, turėjo žemės toje vietoje, kur stovėjo jų namas. Vienoje vietoje jų žemė ribojosi su A. M. žeme ir su B. žeme. ( - ) buvo 4,00 ha žemės, nežino, su kuo ji ribojosi. Kiek pareiškėjo tėvo žemės buvo prie namo, ji nežino. Iš liudytojų S. M. ir G. M. parodymų matyti, kad jie tiksliai nežino, kiek žemės ir kur turėjo pareiškėjo tėvas. Tai, jog UAB „Traksalis“ parengtame žemės sklypo ribų plane (t.2, b.l. 96, 131) ir 1869 m. vietovės plane (t. 2, b.l. 130), t.y. abiejuose planuose eina keliukas, kurio vieta sutampa, nereiškia, ką pažymėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, kad nuo 1869 m. iki nacionalizacijos, t.y. iki 1940-07-22, negalėjo pasikeisti žemės savininkai ar žemės plotai. Atsižvelgiant į tai, kad 95260 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio ( - ), ir 43700 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio ( - ), ribos paženklintos pagal pareiškėjo ir liudytojų G. M. ir S. M. parodymus, kurie, kaip nurodė teismo posėdyje, žino, kad pareiškėjų tėvas turėjo daug žemės, tačiau kur ir kiek, tiksliai nežino ir pasakyti negali, minėtų žemės sklypų ribų planai parengti, kaip jau nustatyta, pagal liudytojų parodymus ir 1869 m. vietovės planą, 2010-06-25 žemės sklypo ribų apžiūros aktas (t. 2, 96), 2010-06-21 žemės sklypo ribų apžiūros aktas (t. 2, b.l. 128), VĮ Valstybės žemės fondo 2010-11-19 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (t. 2, b.l. 110, 129), žemės sklypo ribų planai (t. 2, b.l. 96, 131; 111, 132) vertintini kritiškai ir teismas jais nesivadovauja.

23Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi vadovaujantis aukščiau nurodytais, teismo atmestais, įrodymais, juridinę reikšmę turintis faktas ta apimtimi, jog J. M., K. nuosavybės teisėmis valdė 9,46 ha žemės ( - ) vienkiemyje šiuo atveju negalėtų būti nustatinėjamas, nes, kaip minėta, reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtinas tik ta apimti ir į tokį žemės plotą, į kurį nuosavybės teisės nėra atkurtos kitiems asmenims. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2010-12-23 raštu Nr. 802 (t. 2, b.l. 123) kreipėsi į VĮ Valstybės žemės fondą dėl informacijos, ar parengtuose paženklinimo-parodymo aktuose nurodyti žemės sklypai nesutampa su savininkams J. M., B. ir J., M., Jano pripažintais 9,46 ha ir 4,37 ha plotų žemės sklypais; jeigu nesutampa, tai į kokių savininkų patenka paženklinimo-parodymo aktuose nurodyti žemės sklypai. VĮ Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2010-12-23 raštą Nr. 802, 2011-02-08 rašte Nr. VS 2-29 (t. 2, b.l. 122) nurodė, kad parengtuose paženklinimo-parodymo aktuose nurodyti sklypai nesutampa su savininkams J. M., B. ir J. M., J. pripažintais 9,46 ha ir 4,37 ha plotų žemės sklypais. Pirmame, t.y. 9,46 ha, plote nuosavybės teisės yra atkurtos į A. M. priklausiusią, nuosavybės teisėmis turėtą, žemę ( - ). Iš byloje esančios Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-20 sprendimo Nr. 79-7782 kopijos matyti, kad S. U. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. M. nuosavybės teisėmis valdytą 1,58 ha žemę, esančią ( - ) , grąžinant ją natūra (t. 2, b.l. 141); iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-20 sprendimo Nr. 79-7783 kopijos matyti, kad A. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. M. nuosavybės teisėmis valdytą 3,16 ha žemę, esančią ( - ), grąžinant ją natūra (t. 2, b.l. 142); iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-20 sprendimo Nr. 79-7777 kopijos matyti, kad A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. M. nuosavybės teisėmis valdytą 4,36 ha žemę, esančią ( - ) grąžinant ją natūra (t. 2, b.l. 144). Nurodytos aplinkybės būtų materiali kliūtis grąžinti tą patį turtą dar kartą kitam asmeniui, dėl to paties juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. M., Kazimiero nuosavybės teise valdė 9,46 ha žemės ( - ), negalėtų būti nustatinėjamas, nes aukščiau nurodyti asmenys, kurie yra atkūrę nuosavybės teises į minėtą žemę, šiuo atveju nėra įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad 2011-02-08 žemėtvarkos rašte rašoma, kad pirmame žemės sklype, t.y. 9,46 ha plote, yra atkurtos nuosavybės teisės A. M.. 1936 m. klasifikacinės komisijos žemės sklypų sąrašo 13-16 punkte nurodyta, kad M. A. turėjo 5,78 dešimtinės žemės. Agrarinė komisija nusprendė, kad turėjo 9,47 ha žemės, todėl matosi, kad buvo padarytos klaidos. A. M. žemės sklypo ribų planas sudarytas, galima manyti, pagal melagingus liudytojų parodymus. Sudėjus buvo atkurta daugiau nuosavybės nei iš tiesų turėjo M. J., M. A., M. K., paėmus atskirai, taip pat nesutampa. Esant tokioms aplinkybėms, kaip minėta, į bylą suinteresuotais asmenimis turėjo būti įtraukti asmenys, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, esančią ( - ), ir pareikštas reikalavimas dėl minėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į A. M. nuosavybėmis teisėmis valdytą žemę, panaikinimo. Ginčai, kilę ypatingąja teisena nagrinėjamoje civilinėje byloje, išsprendžiami toje pačioje byloje (CPK 443 str. 7 d.).

24Jau buvo nustatyta, jog dėl M. J. B. turėtos žemės grąžinimo į Trakų rajono Paluknio apylinkės agrarinės reformos tarnybą kreipėsi J. M., V. Ž., K. M. ir S. M. (t. 1, b.l. 86-87). Kaip nurodė suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, V. Z. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-15 sprendimu Nr. 79-5612 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 0,06 ha žemę ( - ), išmokant kompensaciją pinigais, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-02-28 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 2,96 ha žemę ( - ). sav., grąžinant ją natūra; Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-12 sprendimo Nr. 79-8141 kopijos matyti, kad S. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 0,41 ha žemę ( - ), grąžinant ją natūra (t. 1, b.l. 93); Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-06-12 sprendimo Nr. 79-8140 kopijos matyti, kad J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 3,02 ha žemę ( - ), grąžinant ją natūra (t. 1, b.l. 94); Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-15 sprendimo Nr. 79-5613 kopijos matyti, kad K. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 3,01 ha žemę ( - ), atlyginant jos vertę pinigais (t. 1, b.l. 95). Atsižvelgiant į tai, kad į šią žemę nuosavybės teisės buvo atkurtos aukščiau nurodytiems asmenims, pareiškėjas turėjo pareikšti reikalavimą suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti ne tik V. Z., bet ir S. M., J. M. ir K. M.. Be to, esant aplinkybėms, kurios yra materiali kliūtis grąžinti tą patį turtą dar kartą kitam asmeniui, pareiškėjas turėjo pareikšti reikalavimą dėl minėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, esančią ( - ), panaikinimo. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad jis ir pareiškėjas svarstė galimybę kreiptis į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo, bet pareiškėjas aiškina, kad tai yra jo protėviai ir jis nenori skriausti kitų M, naikinant Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus. Viena vertus, teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi būti aktyvus, kita vertus, teisėjas ir teismas, vykdydamas teisingumą, privalo būti nepriklausomas ir nešališkas. Kokius reikalavimus reikšti, pareiškėjas sprendžia savo nuožiūra.

25Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ta apimtimi, jog J. M., Kazimiero nuosavybės teisėmis valdė 9,46 ha žemės Zviežynec vienkiemyje, atmestinas.

26Jau buvo nustatyta, kad J. R. S. pateikė prašymą Trakų rajono Paluknės apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl J. M., Jano turėtos 4,50 ha ploto žemės ( - ) grąžinimo (t.1, b.l. 100-101). 1998-10-28 Trakų rajono komisija priėmė pasiūlymą, kuriuo nustatė, kad esamų dokumentų pakanka dėl buvusio savininko J. M. turėtos 4,37 ha ploto žemės nuosavybės teisėms atkurti; nutarta parengti pažymą J. R. S. apie buvusio savininko J. M. turėtos žemės plotą (t. 1, b.l. 102-103). Iš byloje esančios Vilniaus apskrities administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 1998-12-28 pažymos Nr. 4421 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų kopijos matyti, kad J. R. S. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi nuosavybės teisę į 4,37 ha žemę ( - )., kurią valdė buvęs savininkas J. M. (t. 1, b.l. 104). 1999-01-29 parengta išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai J. R. S. nuosavybėn Vilniaus rajone (t. 1, b.l. 106). Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-04-07 rašto Nr. SR-1743-(1.12) kopijos (t. 2, b.l. 146), suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo paaiškinimų, suinteresuoto asmens J. R. S. paaiškinimų matyti, kad J. R. S. nuosavybės teisės į jos tėvo J. M., Jano valdytą 4,37 ha žemę ( - ) nėra atkurtos. Iš 1936-11-14 žemės sklypų savininkų sąrašo kopijos (t. 1, b.l. 108-110, 125-129, t. 2, b.l. 125-127) matyti, kad M. J. (be tėvavardžio) turėjo 8,66 dešimtinės žemės Zviežynec vienkiemyje, M. J. (be tėvavardžio) turėjo 4 dešimtines žemės ( - ), M. J., Kazim. turėjo 8 dešimtines žemės, į kurią, kaip jau nustatyta, nuosavybės teisės pareiškėjui ir kitiems pretendavusiems asmenims yra atkurtos. Minėta, kad pareiškėjas aplinkybę, jog jo tėvas J. M., Kazimiero nuosavybės teisėmis valdė 4,37 ha žemės Zviežynec kaime, grindžia Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-01-26 pažyma Nr. R4-347 apie nekilnojamąjį turtą (t. 1, b.l. 9-10) bei Vilniaus apskrities archyvo 2006-08-24 pažyma Nr. (8.12)-V5-2922 dėl turėtos žemės ir jose nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b.l. 11). Iš byloje esančios protokolo, kuriuo remiasi pareiškėjas, ištraukos vertimo kopijos (t. 2, b.l. 104) negalima daryti išvados, kad, kaip nurodė pareiškėjas, šis protokolas patvirtina, jog J. M., Kazimiero turėjo daugiau žemės nei tas 8 dešimtines, į kurias nuosavybės teisės yra atkurtos pareiškėjui bei kitiems pretendavusiems asmenims. Protokolo ištraukoje nurodyta, jog J. M., Kazimiežo (Kazimierz) sūnus, gyvenantis ( - ), 1930-02-19 adjunkto inž. Ant. Kielaro ir eigulio J. M. akivaizdoje pažymi, kad žemės sklypas, pažymėtas plane Nr. 2 ir 3, 50 ir 51 skyr. – priklauso ir nuolat priklausė Ma.. Esant tokiai situacijai, kad, kaip jau yra nustatyta, ( - ) kaime gyveno ne vienas asmuo, turintis M. pavardę, iš nurodytos protokolo ištraukos negalima daryti išvados, kad žemės sklypas priklausė būtent pareiškėjo tėvui J. M., K.

27Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. L. (teisių perėmėja – E. L.) pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą, bylos Nr. K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Baltijos grupė“ v. UAB ,,Koralita“, bylos Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

28Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2010-06-10 pažymos Nr. R4-1049 apie nekilnojamąjį turtą kopijos (t. 2, b.l. 81-82), P. A. žemės įstaigai dėl 2,90 ha žemės pirkimo vertimo kopijos (t. 2, b.l. 86-87), kitų įrodymų (t. 1, b.l. 100-107, 121-122; t. 2, b.l. 67, 83, 97-102), suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo paaiškinimų, suinteresuoto asmens J. R. S. paaiškinimų matyti, jog J. R. S. tėvas turėjo žemės ( - ). Institucija, sprendžianti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimus (šiuo metu - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), yra pripažinusi, kad J. R. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 4,37 ha žemę, esančią ( - ).

29Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ta apimtimi, jog tėvas J. M., Kazimiero nuosavybės teisėmis valdė 4,37 ha žemės ( - ), taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas.

30Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. M., K. nuosavybės teise valdė 9,46 ha žemės ( - ) ir 4,37 ha žemės ( - ), nepagrįstas ir atmestinas. Konstatavus, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nepagrįstas ir atmestinas, pretendento teisinio statuso vertinimo aspektu tai reiškia, kad nėra teisinių prielaidų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytai teisei įgyvendinti, todėl prašymas atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atmestinas.

31Iš pareiškėjo priteistina 81,93 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 78, 96, 176-178, 442-448 str. str., teismas

Nutarė

33J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmesti.

34Priteisti iš J. M. 81 Lt 93 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

35Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant... 2. pareiškėjas, du kartus tikslinęs savo reikalavimus, prašo nustatyti... 3. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra J. M., Kazimiero,... 4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie... 5. Suinteresuotas asmuo A. M. nurodė, kad su pareiškimu... 6. Suinteresuotas asmuo F. M. nurodė, kad jis yra... 7. Suinteresuotas asmuo J. R. S. su... 8. Suinteresuotas asmuo V. Z. į teismo posėdį neatvyko,... 9. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas 10. Teismo posėdyje liudytoja apklausta G. M. nurodė, kad... 11. Pareiškimas atmestinas.... 12. Kai vienu pareiškimu kreipiamasi į teismą su prašymu nustatyti žemės... 13. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo... 14. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog 15. Pareiškėjas J. M. 1991-10-16 pateikė prašymą Trakų... 16. Iš pareiškėjo paaiškinimų, pareiškime ir patikslintuose pareiškimuose... 17. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto... 18. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 19. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. 20. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nenori užimti svetimos... 21. Kaip matyti iš 2010-06-25 žemės sklypo ribų apžiūros akto, ką teismo... 22. Kaip jau yra nustatyta, minėtų žemės sklypų ribos yra paženklintos pagal... 23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi vadovaujantis aukščiau nurodytais,... 24. Jau buvo nustatyta, jog 25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikalavimas dėl juridinę reikšmę... 26. Jau buvo nustatyta, kad J. R. S.... 27. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo... 28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Lietuvos centrinio valstybės... 29. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, jog... 30. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, prašymas nustatyti juridinę... 31. Iš pareiškėjo priteistina 81,93 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 78, 96, 176-178, 442-448 str. str.,... 33. J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio... 34. Priteisti iš J. M. 81 Lt 93 ct bylinėjimosi išlaidų... 35. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...