Byla 2-4804-1043/2018
Dėl policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. A., V. S

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Anita Sereikienė,

2sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovo V. S. M. (V. S. M.) atstovaujamo įstatyminės atstovės J. I. P. bei ieškovės L.S I. M. atstovams advokatui Ramūnui Putinui ir advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei B. P., trečiajam asmeniui V. A., trečiajam asmeniui V. S.,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. M. (V. S. M.), atstovaujamo J. I. P., ir ieškovės L. I. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. A., V. S..

4Teismas

Nustatė

5I.

6Ieškovų reikalavimai ir jų argumentai

71.

8Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti ieškovei L. I. M. iš atsakovės 1 558,30 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovui V. S. M. 50 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

92.

10Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovų atstovai patvirtino, jog 2013 m. lapkričio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelyje ( - ) įvykusių muštynių, po kurių staiga mirė S. M., mirties priežastis – uždusimas. Dėl S. M. mirties pradėtas ikiteisminis tyrimas kaltinamųjų A. F. (dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje) bei pareigūnų V. A. ir V. S. (dėl veikų, numatytų BK 132 straipsnio 3 dalyje, 229 straipsnyje) atžvilgiu. Minėtas ikiteisminis tyrimas 2015 m. sausio 26 d. buvo nutrauktas, 2015 m. gegužės 11 d. atnaujintas ir tęsiamas kaltinamųjų pareigūnų V. S. ir V. A. atžvilgiu dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir neatsargaus S. M. gyvybės atėmimo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2015 m. gruodžio 11 d. konstatavus, jog nusikalstamas veikas padarė vienas iš dviejų pareigūnų, tačiau, išnaudojus visas galimybes, nustatyti kalto asmens nepavyko, todėl nėra galimybės pareikšti įtarimą konkrečiam asmeniui. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš pareigūnų V. A., V. S. atlikto neteisėto veiksmo – netinkamo kovinio veiksmo panaudojimo, dėl kurio S. M. mirė. Ieškovė L. M. neteko sūnaus, ieškovas V. S. M. – tėvo, maitintojo. Nurodo, kad ieškovus ir mirusįjį siejo glaudus ryšys. Dėl minėto įvykio ieškovai patyrė emocinį sukrėtimą, stresą, prarado pasitikėjimą teisėsauga. Ieškovai neturtinės žalos dydį įvertino 80 000,00 Eur (ieškovė L. I. M. – 30 000,00 Eur, ieškovas V. S. M. – 50 000,00 Eur). Ieškovė L. I. M. taip pat prašė priteisti turtinę žalą, kurią sudaro jos patirtos išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo palaikų pargabenimu ir laidojimu (b. l. 3-7).

113.

12Dublike, atsikirsdami į atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, nurodė, jog atsakovė nepagrįstai teigia, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių policijos pareigūnų kaltę. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima pareikšti galutinį įtarimą, t.y. nepakako duomenų nustatyti, ar įtariamasis V. A., ar įtariamasis V. S. dėl neatsargumo atliko trauminį poveikį S. M., dėl ko pastarasis mirė. Ieškovų nuomone, aplinkybė, jog neteisėtus veiksmus atliko tik vienas iš pareigūnų, tačiau jo neidentifikavus, nepaneigia atsakovės atsakomybės (b. l. 115-116).

13II.

14Atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentai

154.

16Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Ikiteisminis tyrimas įtariamųjų V. A. ir V. S. atžvilgiu nutrauktas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių vieno iš jų kaltę dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 229 straipsnyje ir 132 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Nebuvo nustatytas nei vienas iš nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių: konkretūs veiksmai ar aplinkybės lėmę nukentėjusiojo mirtį (konstatuota tik mirtis uždusus); priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų (ar tokie veiksmai išvis buvo), atliktų sulaikant nukentėjusįjį, ir pasekmių – mirties; kokiomis priemonėmis ir kokiu būdu galėjo būti atlikti neteisėti veiksmai, lėmę nukentėjusiojo mirtį. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teiginys, jog nukentėjusiajam sulaikymo metu buvo atlikti neteisėti ir nepagrįsti veiksmai, pasirinktas nebūtinas, netinkamas bei neprofesionaliai atliktas kovinių imtynių veiksmas, susijęs su kaklo suspaudimu, yra tik prielaida, grindžiama spėjimu, kadangi nebuvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių spręsti, kad kažkuris iš baudžiamojon atsakomybėn patrauktų pareigūnų tokį veiksmą išvis atliko. Atsakovės teigimu, neįrodžius neteisėtų pareigūnų veiksmų, atsakovei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą (b. l. 97-100). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pažymėjo, jog S. M. atvykus policijos pareigūnams elgėsi agresyviai (2018 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 1 val. 03 min. 12 sek.).

175.

18Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nesant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad V. A. ir V. S. veiksmai nulėmė S. M. mirtį, atsakovei neatsiranda prievolė ieškovams atlyginti žalą (b. l. 122-123).

196.

20Trečiasis asmuo V. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Taip pat nurodė, jog jis neatliko jokių veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su S. M. mirtimi. V. A. atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, o pradėtas ikiteisminis tyrimas – nutrauktas, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Trečiojo asmens teigimu, S. M. buvo išsituokęs, turėjo psichikos sutrikimų, be to, byloje nėra duomenų, kad mirusysis teikė paramą sūnui, todėl aplinkybė, jog S. M. buvo šeimos maitintojas – neįrodyta (b. l. 129-130). Trečiasis asmuo V. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog atvykus į eismo įvykio vietą S. M. buvo atsigulęs ant žemės, nešūkavo, buvo gyvas (2018 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 1 val. 17 min. 53 sek.). Prašė vadovautis jo apklausos protokolu, esančiu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 61-1-01000-13 (2018 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 1 val. 17 min. 53 sek.).

217.

22Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Taip pat nurodė, jog jis neatliko jokių veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su S. M. mirtimi. V. S. atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, o pradėtas ikiteisminis tyrimas – nutrauktas, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Trečiojo asmens teigimu, S. M. buvo išsituokęs, turėjo psichikos sutrikimų, be to, byloje nėra duomenų, kad mirusysis teikė paramą sūnui, todėl aplinkybė, jog S. M. buvo šeimos maitintojas – neįrodyta (b. l. 131-132). Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsisako apklausos (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 188 straipsniu), prašė vadovautis jo apklausos protokolu, esančiu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 61-1-01000-13 (2018 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 1 val. 28 min. 43 sek.).

23Teismas

konstatuoja:

24Ieškinys tenkinamas iš dalies.

25III.

26Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

278.

28Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl pareigūnų veiksmų, atlyginimo.

299.

30Byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-01000-13 pagal gautą informaciją, jog kelyje ( - ), ties posūkiu į ( - ) gyvenvietę, įvyko muštynės taip Rusijos Federacijos piliečių, po kurių staiga mirė S. M., ant kurio kūno rasta smurto žymių (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 1-2). S. M. mirties priežastis – uždusimas, suspaudus kaklą pašaline jėga (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 65). Ikiteisminis tyrimas pradėtas A. F. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, pareigūnų V. A. ir V. S. atžvilgiu dėl BK 132 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 4; 3 t., b. l. 3, 40). Kaltinamųjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. sausio 26 d. nutarimu nutrauktas, jiems nepadarius inkriminuojamų nusikalstamų veikų (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 4 t., b. l. 2-31). Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2015 m. gegužės 11 d. nutarimu minėtas nutarimas dalyje dėl policijos pareigūnų V. S. ir V. A. galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir neatsargaus S. M. gyvybės atėmimo panaikintas ir šioje dalyje ikiteisminis tyrimas atnaujintas (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 4 t., b. l. 44-48). Nuo 2015 m. birželio 2 d. ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-me skyriuje pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 132 straipsnio 3 dalį (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 4 t., b. l. 53-54). 2015 m. gruodžio 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamųjų V. A. ir V. S. atžvilgiu, nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 229 straipsnyje ir 132 straipsnio 3 dalyje, padarymo (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 4 t., b. l. 123-149).

31Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.

3210.

33Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, įtvirtinta Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (giežtoji atsakomybė). Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai.

3411.

35Civilinę bylą dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Dėl to tokios kategorijos bylose įrodymų vertinimas turi būti atliekamas kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010).

3612.

37Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbi kasacinio teismo formuojama praktika, kad baudžiamojoje byloje asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, o civilinėje byloje – civilinių padarinių aspektu. Dėl to įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingas, asmens veiksmai vertinami pagal skirtingus kriterijus. Tai reiškia, kad asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001).

38Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, sprendžiant dėl teisės į žalos, atsiradusios dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, atlyginimą (CK 6.272 straipsnio 1 dalis)

3913.

40Nagrinėjamu atveju ieškovai kelia reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, t.y. S. M. mirties, pareigūnams panaudojus perteklinį kovinį veiksmą. Ieškinyje nurodoma, jog policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas konstatuotas 2015 m. gruodžio 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu, kuriame nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nenustačius, kuris iš pareigūnų atliko neteisėtus veiksmus.

4114.

42Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009). Vienas iš pareigūnų pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai elementų įtvirtintas Policijos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 23 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

4315.

44Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog S. M. galėjo susižaloti ir pats. Su minėtu argumentu teismas nesutinka. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1121/13(02) nurodyta, jog S. M. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą pašaline jėga (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 65, 1 punktas). Pašaline jėga preliminariai įvardijama kaklo suspaudimas sulenkta ranka per alkūnę arba suspaudžiant plaštakos pirštais jėga (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 65, 1 punktas), t. y. suspaudimą atliko fizinis asmuo. Tiek V. A., tiek V. S. liudytojų apklausos protokoluose nurodė, jog kovinių veiksmų S. M. atžvilgiu neatliko (ikiteisminio tyrimo Nr. 61-1-01000-13 byla, 2 t., b. l. 173-175; 3 t., b. l. 28-31). Apklausos protokoluose užfiksuota, jog pareigūnai, laikydami S. M. už rankų, nukėlė jį nuo tarnybinio automobilio variklio dangčio, tačiau minėtą veiksmą atliko taip, kad nukeliamas nuo automobilio dangčio S. M. atsistojo ant kojų, t. y. pargriuvęs nebuvo (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 2 t., b. l. 173-175; 3 t., b. l. 28-31). Apklausos protokoluose, be kita ko, nurodyta, kad nuo nukėlimo nuo automobilio momento, S. M. judesiai buvo suvaržyti: dešinę jo ranką laikė pareigūnas V. A., kairę – V. S. Siekiant S. M. rankas surakinti antrankiais, V. A. dešinę S. M. ranką perdavė V. S. Antrankių neturint, S. M. rankos buvo surištos V. A. tarnybinės uniformos kelnių diržu, S. M. paliktas gulėti ant važiuojamosios dalies (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 2 t., b. l. 173-175; 3 t., b. l. 28-31). Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog S. M. nuo momento, kuomet buvo nukeltas nuo automobilio variklio dangčio, negalėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų, kadangi jo judesiai buvo riboti (rankos laikomos už nugaros, vėliau už nugaros surištos diržu), todėl S. M. neturėjo galimybės pats atlikti veiksmus, sukėlusius mirtiną sužalojimą.

4516.

46Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1121/13(02) nurodyta, jog kaklo suspaudimas padarytas kelių minučių laikotarpyje prieš mirtį (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 65, 3.7 punktas). Analogiška išvada pateikiama ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. KM 58/14 (01) (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 77, 8 punktas). Minėtose specialistų išvadose taip pat nurodoma, jog po kaklo suspaudimo S. M. turėjo prarasti sąmonę ir savarankiškų veiksmų atlikti negalėjo (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 66, 11 punktas, 1 t., b. l. 77, 15 punktas). V. A. ir V. S. apklausos protokoluose nurodoma, kad S. M. nukėlus nuo automobilio variklio dangčio, jis vedamas muistėsi, paguldytas ant pilvo taip pat muistėsi (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 2 t., b. l. 173-175, 3 t., b. l. 28-31). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas daro išvadą, jog sulaikytasis S. M. sulaikymo veiksmų pradžioje dar atliko savarankiškus veiksmus (muistėsi, judėjo), t.y. sužalojimą, įtakojusį jo, mirtį S. M. patyrė ne ankščiau negu pradėjus asmens sulaikymo veiksmus. Iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos nustatyta, jog S. M. buvo paguldytas ant asfaltuotos kelio važiuojamosios dalies, t. y. lygaus, be ryškių nelygumų paviršiaus, kuris negalėjo padaryti fizinio poveikio mirusiojo kaklui ir tokiu būdu sukelti mirtiną sužalojimą. Įvertinus specialistų išvadas, jog kaklo suspaudimas padarytas kelių minučių laikotarpyje prieš mirtį bei panaudojant fizinę jėgą (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 65, 3.7 punktas) teismas sprendžia, jog minėtą sužalojimą S. M. patyrė jo sulaikymo metu.

4717.

48Aplinkybės, jog į ginčo įvykį vyko du policijos pareigūnai, bei kad tie patys pareigūnai vykdė sulaikymo veiksmus, niekas neginčijo. Teismas laiko, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog S. M. sulaikyme dalyvavo tik du policijos pareigūnai: V. S. ir V. A.. Nors tretieji asmenys apklausos protokoluose nurodė, kad kovinių veiksmų ir specialiųjų priemonių, išskyrus ašarines dujas, nenaudojo, minėtą aplinkybę paneigia ikiteisminio tyrimo byloje, esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3536 (13), 11-591 (14), 11-592 (14), kurioje nurodyta, jog ant S. M. striukės rastos dvi juodos spalvos gumos mikrodalelės, kurios yra vienodos su V. A. pateiktos guminės lazdos guma (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 100).

4918.

50Nustačius, jog S. M. neturėjo galimybės susižaloti tokiu mąstu pats, mirtinas kaklo suspaudimas įvyko sulaikymo metu, bei neginčijant aplinkybės, kad sulaikymą vykdė tik du pareigūnai, spręstina, jog minėtą kovinį veiksmą atliko S. M. sulaikę pareigūnai. Minėtą aplinkybę patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-135-134/2016, kurioje nurodyta, jog neginčytinai nustatyta, kad S. M. mirties priežastis yra jo kaklo suspaudimas panaudojant kovinį imtynių veiksmą, laikant kaklą dilbiu - žąstu, atliekant smaugimo veiksmą ir tai padaryta jį sulaikant policijos pareigūnams V. S. ir V. A., o ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius kuris iš dviejų įtariamųjų padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 229 straipsnyje ir 132 straipsnio 3 dalyje (( - ) straipsnis) (b. l. 51).

5119.

52V. A. ir V. S. apklausos protokoluose nurodoma, jog sulaikomas S. M. aktyvių pasipriešinimo veiksmų neatliko, nesispardė, tačiau sulaikomas muistėsi (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 2 t., b. l. 173-175; 3 t., b. l. 28-31). Minėta aplinkybė paneigia atsakovės poziciją, jog S. M. mirtino kovinio veiksmo panaudojimo metu elgėsi agresyviai. Taip pat pažymėtina, jog suimtasis buvo vienas, neginkluotas, policijos pareigūnai – du, t.y. kiekybinė asmenų (taip pat ir fizinės jėgos) persvara, kas savaime suponuoja, jog sulaikymo metu S. M. neturėjo galimybės aktyviai priešintis. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų liudytojų parodymų darytina išvada, kad S. M. elgėsi neadekvačiai (blaškėsi važiuojamojoje dalyje, kliudė pravažiuojančius automobilius) (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 2 t., b. l. 90-93, 108, 110-115, 123, 4 t., b. l. 74, 77, 81), t. y. kėlė pavojų sau, ką galimai įtakojo psichikos sutrikimas ar didelis emocinis susijaudinimas. Pareigūnams, sulaikiusiems S. M., kaip ir įvykio liudytojams taip pat įtarimų sukėlė jo psichinė sveikata: „V. man pasakė, tegul važiuoja GMP, nes vis tiek tą sulaikytą reikės vežti į Žiegždrius“ (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 2 t., b. l. 173-175; 3 t., b. l. 28-31), tačiau nesielgė su juo kaip su ligoniu, kuriam reikalinga skubi pagalba, o panaudojo prieš jį perteklinį kovinį veiksmą. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. M. nepakluso policijos pareigūnų nurodymams, priešinosi policijos pareigūnams arba juo labiau juos puolė sulaikymo metu. Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog kovinio veiksmo – kaklo suspaudimo, kuris galėtų būti pateisinamas tik esant aktyviems pasipriešinimo veiksmams ir tik išnaudojus kitas priemones, panaudojimas buvo perteklinis. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad policijos pareigūnai sulaikymo metu suprato, jog asmens elgesys galimai įtakotas psichinės sveikatos sutrikimo, tačiau tinkamai neįvertino situacijos, akivaizdžiai neatsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį bei S. M. individualias savybes, jo elgesį ir panaudojo prieš nukentėjusįjį perteklinę bei nebūtiną fizinę prievartą, kuri sukėlė mirtinus kūno sužalojimus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, taip pažeisdami Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatą.

5320.

54Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pareigūnų V. S. ir V. A. atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neeliminuoja valstybės, kaip subjekto, įgyvendinančio savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, atsakomybės už minėtų pareigūnų atliktus neteisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Šiuo atveju civilinei atsakomybei kilti užtenka nustatyti kaltus pareigūnų veiksmus, o ne individualizuoti pareigūną atlikusį neteisėtą veiksmą.

55Dėl priežastinio ryšio ir žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, sprendžiant dėl teisės į žalos, atsiradusios dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, atlyginimą

5621.

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti.

5822.

59Nustatyta, jog S. M. sulaikymo metu buvo panaudotas perteklinis kovinis veiksmas – kaklo suspaudimas, kuris tiesiogiai įtakojo nukentėjusiojo mirtį (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 65). Pareigūnų panaudoti pertekliniai koviniai imtynių veiksmai (neteisėti veiksmai), buvo tiesioginė S. M. mirties priežastis, dėl ko ieškovai patyrė neturtinę žalą (priežastinis ryšys).

6023.

61Teismas sprendžia, jog nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas taikyti civilinės atsakomybės institutą. Šio instituto taikymo atsakovės atžvilgiu negali paneigti ir tokie deklaratyvūs atsiliepimo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareigūnų neteisėtus veiksmus. Minėtus argumentus paneigia ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas ne dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nebuvimo, o nenustačius kuris iš dviejų įtariamųjų padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 229 straipsnyje ir 132 straipsnio 3 dalyje, t. y. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant galimybės individualizuoti asmenį atlikusį neteisėtus veiksmus, o ne dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų neegzistavimo.

62Dėl neturtinės žalos dydžio.

6324.

64Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė mirus S. M. neteko sūnaus, ieškovas V. S. M. – tėvo, maitintojo. Ieškovų teigimu, ieškovus ir mirusįjį siejo glaudus ryšys, dėl minėto įvykio ieškovai patyrė emocinį sukrėtimą, stresą, prarado pasitikėjimą teisėsauga. Ieškovai neturtinės žalos dydį įvertino 80 000,00 Eur (ieškovė L. I. M. – 30 000,00 Eur, ieškovas V. S. M. – 50 000,00 Eur).

6525.

66Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme formuojamą CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo praktiką, nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs.

6726.

68Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Natūralu, kad žuvus sūnui ir tėvui, jo motina bei žuvusiojo sūnus patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl, nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina išanalizuoti tokių pasekmių skirtumus, sieti juos su konkrečių žmonių patirtais padariniais (atskirai motinai, sūnui), šiuo aspektu diferencijuoti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad konkretaus asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas nėra tapatus tam tikros pinigų sumos atitinkamomis proporcijomis padalijimui tarp neturtinę žalą patyrusių asmenų, o kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo individualiai pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus.

6927.

70Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Su nukentėjusiuoju asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

7128.

72Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16/2004).

7329.

74Kadangi nukentėjusiesiems neturtinę žalą padarė valstybės valdžios institucijos pareigūnai žala priteisiama iš valstybės. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra naudojami tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, atspindintys žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir turintys įtakos teisingos kompensacijos parinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Vienas iš šalies ekonominio gyvenimo rodiklių yra minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Minėtas dydis yra objektyvus atskaitos taškas siekiant įvertinti priteistinos žalos dydį, kai žala priteisiama iš valstybės, kadangi būtent ekonominė šalies padėtis tiesiogiai koreliuoja su minimalios mėnesinės algos dydžiu.

7530.

76Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, teismų praktiką, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: 1) vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); 2) atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; 3) pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

7731.

78Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika neturtinės žalos atlyginimo asmeniui dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, kurių pasekmė buvo neatsargus gyvybės atėmimas, nėra gausi, todėl nepakankamai iliustruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomus neturtinės žalos dydžius. Spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis: 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006, 2008 m. sausio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2008, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2010, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-523/2012, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-230/2009. Iš nurodytų teismo nutarčių matyti, kad sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu, net ir esant nukentėjusiojo asmens neatsargumui, pripažįstama 50-62 minimalios mėnesinės algos dydžiai, kas pagal šiuo metu nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį sudarytų 20 000,00 Eur – 24 800,00 Eur sumą.

7932.

80Vertinant ieškovės, mirusiojo S. M. motinos, reikalavimą atsižvelgiama į tai, jog ieškovės sūnus buvo pilnametis, kai emocinis ryšys jau pradeda trukti, tačiau gyveno kartu su ieškove (b. l. 149), padėjo jai finansiškai. Dėl minėtų aplinkybių ginčo byloje nebuvo. Ieškovės atstovai taip pat nurodė, jog pablogėjo ieškovės sveikatos būklė. Tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys atsiliepimuose nurodė, jog ieškovai privalo įrodyti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog tiek motinai, tiek sūnui atitinkamai sūnaus ir tėvo, su kuriuo juos siejo artimi ryšiai, netektis neabejotinai sukelia neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, kuris nebūtinai turi būti pagrįstas duomenimis, kad nukentėjusieji kreipėsi medicinos pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-976/2016). Visuotinai žinoma aplinkybė, jog vaiko netektis sukelia dvasinius išgyvenimus. Darytina išvada, jog sūnaus netektis ieškovei sukėlė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir neigiamai įtakojo jos finansinę padėtį. Atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, jog S. M. neatliko jokių veiksmų, kas galėjo įtakoti perteklinio kovinio veiksmo panaudojimą (nukentėjusiojo neatsargumas ar neteisėta veika), teismas sprendžia, jog ieškovei L.i I. M. priteistinas 30 000,00 Eur (75 MMA) neturtinės žalos dydis, kas atitinka teisingumo, protingumo principus bei kuo labiau sušvelnina negatyvius padarinius.

8133.

82Mirusiojo sūnus kelia reikalavimą priteisti 50 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, bei teismo posėdžio metu ieškovų atstovai nurodė, jog nukentėjusiojo sūnus po tėvo mirties užsisklendė savyje. Tretieji asmenys atsiliepimuose nurodė, jog nukentėjusysis buvo išsituokęs, todėl tikėtina, jog vaikas su tėvu negyveno, byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo teiktą paramą nepilnamečiam sūnui. Minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nei atsakovė, nei tretieji asmenys nepateikė (CPK 178 straipsnis). Trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes paneigia J. P. apklausos protokole nurodytos aplinkybės, jog J. P. yra S. M. buvusi žmona, ir nors jų skyrybos įvyko prieš du metus, tačiau jie ir toliau gyveno su nukentėjusiuosius viename bute, kartu su nepilnamečiu jų vaiku ir S. M. motina. Minėtame protokole nurodoma, jog visos ginčo kelionės metus nukentėjusysis ir jo buvusi sutuoktinė bendravo telefonu, S. M. domėjosi sūnumi (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 2., b. l. 87). Aplinkybę, jog ir po skyrybų nukentėjusysis ir jo buvusi sutuoktinė bendravo, patvirtina D. V. apklausos protokole nurodytos aplinkybės, jog S. jis pažinojo 2-3 metus, t.y. jau įvykus S. ir J. skyryboms (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 2 t., b. l. 129). Minėtame apklausos protokole taip pat nurodoma, jog S. su šeima atvykdavo į Lietuvą atostogauti, S. su sūnumi buvo atvykęs į Lietuvą, rūpinosi šeima (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 2 t., b. l. 129). Įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes į bylą nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Įvertinus minėtus apklausų protokolus teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis savo vaiko neišlaikė, juo nesirūpino, ar su juo nebendravo.

8334.

84Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiojo sūnus ginčo įvykio metu buvo aštuonerių metų amžiaus, t. y. tokio amžiaus, kai betarpiškai yra reikalinga abiejų tėvų globa, auklėjimas, rūpestis, tiek moralinė, tiek materialinė pagalba ir pan. Atsižvelgiant į tai, jog tokio amžiaus vaiką ir tėvą sieja glaudus ryšys, artimo žmogaus praradimas ieškovui sukėlė didelius išgyvenimus. Vertinant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sūnui (50 000,00 Eur) atsižvelgtina į tai, jog ieškovas buvo nukentėjusiojo išlaikytinis. Įvertinus tai, jog ieškovas V. M. neteko tėvo, maitintojo būdamas jauno amžiaus (8 metai), kai yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, teismas sprendžia, jog ieškovo šeimyniniam gyvenimui buvo padaryta žala, kuri ateityje turės neginčijamus liekamuosius reiškinius. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju prašomos priteisti neturtinės žalos dydis - 50 000,00 Eur (125 MMA) yra adekvatus, atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo pricipus bei kuo labiau sušvelnina negatyvius padarinius.

8535.

86Atsakovė atsiliepime nurodė, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į paties žuvusiojo elgesį, t. y. jo veiksmus nulėmusius kilusias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, priteistinos neturtinės žalos dydis negali būti tapatus neturtinės žalos dydžiui atsiradusiam dėl gyvybės atėmimo esant tyčinei kaltės formai.

8736.

88Šiuo atveju neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, nesiekiant nukentėjusiajam sąmoningai sukelti fizinių kančių, o juolabiau – mirtį. Tokiais atvejais yra pagrindas priteisti mažesnę neturtinę žalą nei tyčinės veikos atveju (kasacinės nutartys Nr. 2K-470/2006, 2K-228/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.2 punktas). Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką bylose, kuriose priteisiama neturtinė žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo esant tyčinei kaltės formai, nustatyta, kad sąžiningu, teisingu ir protingu neturtinės žalos atlyginimu, pripažįstama 140-143 MMA dydžiai, kas pagal šiuo metu nustatytą MMA dydį sudaro 56 000,00 Eur – 57 200,00 Eur sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013 – 140 MMA, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-629/2007 - 143 MMA). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas nėra tapatus priteisiamai neturtinei žalai, atsiradusiai dėl gyvybės atėmimo esant tyčinei kaltės formai, t. y. yra mažesnis, kas nesudaro pagrindo priteisti mažesnę neturtinę žalą nei reikalaujama ieškinyje.

8937.

90Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžiui nustatyti labai svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo kaltės (jei tokia buvo) įtaką žalai atsirasti arba jai padidėti. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas. Vertinant priteistinos neturtinė žalos dydį svarbu paminėti tai, jog S. M. nelaimingo atsitikimo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 61-1-01000-13, 1 t., b. l. 66, 5,6 punktai). Byloje taip pat nustatyta, jog sulaikymo metu nukentėjusysis policijos pareigūnams nesipriešino, aktyvių veiksmų neatliko, pareigūnų atžvilgiu nenaudojo ginklo. Teismas sprendžia, jog nesant S. M. veiksmų - didelio neatsargumo ar tyčios, padėjusių žalai atsirasti arba jai padidėti, nėra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą priteistinos žalos mažinimo pagrindą.

91Dėl turtinės žalos atlyginimo.

9238.

93Ieškinyje keliamas reikalavimas priteisti ieškovei L. I. M. iš atsakovės 1558,30 Eur turtinės žalos atlyginimą. Minėtą sumą sudaro apgyvendinimo paslaugos, kurios atsirado dėl būtinybės atvykti į Lietuvą ir išspręsti mirusiojo palaikų pargabenimo klausimus, taip pat nukentėjusiojo palaikų pargabenimo paslaugos, laidojimo išlaidos.

9439.

95Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, asmuo, prašantis atlyginti jam nuostolius, turi pagrįsti, kad dėl neteisėtų veiksmų jis neteko turto ar turėjo išlaidų. Pagal CK 6.291 straipsnio 1 dalį, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu.

9640.

97Į bylą pateiktas įgaliojimas, kuriuo ieškovė įgaliojo A. S. gauti kompetentinguose Lietuvos Respublikos organuose jos sūnaus kūną ir jam priklausančius asmeninius daiktus bei vertybes (b. l. 82). Į bylą taip pat pateiktos sąskaitos faktūros (kasos čekio Nr. 02 13368, Nr. 02 13355), kurios patvirtina, jog A. S. buvo suteiktos apgyvendinimo paslaugos už 220,00 Lt (b. l. 57-58). Pažymėtina, jog sąskaita faktūra (kasos čekio Nr. 02 13368), patvirtinanti apgyvendinimo paslaugų suteikimą, byloje pateikta du kartus, todėl antroji sąskaita (kasos čekio Nr. 02 13368) nevertintina (b. l. 61) kaip sudaranti pagrindą priteisti joje nurodytą 110,00 Eur sumą. Į bylą taip pat pateikta PVM sąskaita faktūra JAK Nr. 2663, kuri kartu yra ir pinigų priėmimo kvitas, kurioje nurodyta, jog A. S. buvo suteiktas transportavimo ir kitos paslaugos bendrai 423,00 Lt sumai (b. l. 59). Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas pervesti įmoką ir kvitas, patvirtinantis, jog Valstybinei teismo medicinos tarnybai sumokėta 150,00 Lt (papildomai sumokėtas mokesčio priėmimo mokestis – 3,00 Lt) (b. l. 60). Į bylą taip pat pateikta ritualinių paslaugų detalizacija, iš kurios nustatyta, jog nukentėjusiojo palaikų pargabenimo, kūno paruošimo laidojimo ceremonijai ir kitos su nukentėjusiojo laidojimu susijusios išlaidos – 58 130,00 Rub (b. l. 85-90). Pagal tuo metu galiojusį lito ir Rusijos rublio kursą, minėtą sumą sudaro 4474,50 Lt arba 1295,90 Eur (https://www.lb.lt/exchange/history.asp?Lang=L&Cid=RUB&Y=2013&M=11&D=28&id=4005&ord=1&dir=ASC). Atsakovė turtinės žalos paskaičiavimo neginčijo. Įvertinus minėtas išlaidas teismas sprendžia, jog dėl nukentėjusiojo mirties ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos susijusios su nukentėjusiojo palaikų pargabenimu ir laidojimu, iš viso 5270,50 Lt (220,00 Lt + 423,00 Lt + 153,00 Lt + 4474,50 Lt), kas sudaro 1526,44 Eur. Ieškovės patirta turtinė žala yra susijusiu priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais, sukėlusiais nukentėjusiojo mirtį, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies (iš prašomos priteisti sumos minusuojama pakartotinai pateiktos sąskaitos (kasos čekio Nr. 02 13368) suma - 110,00 Eur) ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamas 1526,44 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

98Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

9941.

100Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 96,80 Eur dokumentų vertimo išlaidų (b. l. 154-157). Dokumentų vertimo išlaidos yra realios ir pagrįstos – pateikti faktiniais duomenys, patvirtinantys šių išlaidų patyrimo faktą ir dydį. Ieškovė – Rusijos pilietė, savo reikalavimą įrodinėjusi rusų kalba surašytais dokumentais, todėl teismui turėjo būti pateikti šių dokumentų vertimai į valstybinę kalbą (lietuvių) (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Todėl išlaidos už dokumentų vertimą priskirtinos išlaidoms, susijusioms su šios civilinės bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismas pažymi, kad ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

10142.

102Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovai kėlė 3 materialinius reikalavimus, kurių bendra suma – 81 558,30 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovams priteista 81 526,44 Eur, kas sudaro 99 proc. (81 526,44 Eur x 100 proc. : 81 558,30 Eur) ieškinio reikalavimų. Patenkinus 99 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 95,83 Eur (96,80 Eur x 99 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

103Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, straipsniais, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

104Ieškinį tenkinti iš dalies.

105Priteisti ieškovės L. I. M., gimusios ( - ), naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008196, 30 000,00 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų ir 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, 1526,44 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt šešių eurų 44 ct) turtinės žalos atlyginimą, 95,83 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidas.

106Priteisti ieškovo V.S. M. (V. S. M.), gimusio ( - ), atstovaujamo įstatyminės atstovės J. I. P., naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008196, 50 000,00 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų ir 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

107Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

108Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Anita Sereikienė,... 2. sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 4. Teismas... 5. I.... 6. Ieškovų reikalavimai ir jų argumentai... 7. 1.... 8. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti ieškovei L. I. M. iš... 9. 2.... 10. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovų atstovai patvirtino, jog... 11. 3.... 12. Dublike, atsikirsdami į atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus,... 13. II.... 14. Atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentai... 15. 4.... 16. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka.... 17. 5.... 18. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nesant pakankamai... 19. 6.... 20. Trečiasis asmuo V. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka... 21. 7.... 22. Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka... 23. Teismas... 24. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 25. III.... 26. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 27. 8.... 28. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos,... 29. 9.... 30. Byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo... 31. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 32. 10.... 33. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų... 34. 11.... 35. Civilinę bylą dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais... 36. 12.... 37. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbi kasacinio teismo formuojama... 38. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos,... 39. 13.... 40. Nagrinėjamu atveju ieškovai kelia reikalavimą atlyginti turtinę ir... 41. 14.... 42. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio... 43. 15.... 44. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog S. M. galėjo... 45. 16.... 46. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 47. 17.... 48. Aplinkybės, jog į ginčo įvykį vyko du policijos pareigūnai, bei kad tie... 49. 18.... 50. Nustačius, jog S. M. neturėjo galimybės susižaloti tokiu mąstu pats,... 51. 19.... 52. V. A. ir V. S. apklausos protokoluose nurodoma, jog sulaikomas S. M. aktyvių... 53. 20.... 54. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pareigūnų V. S. ir V. A. atžvilgiu... 55. Dėl priežastinio ryšio ir žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygų,... 56. 21.... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine... 58. 22.... 59. Nustatyta, jog S. M. sulaikymo metu buvo panaudotas perteklinis kovinis... 60. 23.... 61. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas taikyti... 62. Dėl neturtinės žalos dydžio.... 63. 24.... 64. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė mirus S. M. neteko sūnaus, ieškovas V. S.... 65. 25.... 66. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2... 67. 26.... 68. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens... 69. 27.... 70. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 71. 28.... 72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad teismo,... 73. 29.... 74. Kadangi nukentėjusiesiems neturtinę žalą padarė valstybės valdžios... 75. 30.... 76. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo,... 77. 31.... 78. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika neturtinės žalos atlyginimo asmeniui... 79. 32.... 80. Vertinant ieškovės, mirusiojo S. M. motinos, reikalavimą atsižvelgiama į... 81. 33.... 82. Mirusiojo sūnus kelia reikalavimą priteisti 50 000,00 Eur dydžio neturtinės... 83. 34.... 84. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiojo sūnus ginčo įvykio metu buvo... 85. 35.... 86. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio... 87. 36.... 88. Šiuo atveju neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais,... 89. 37.... 90. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžiui nustatyti labai svarbu... 91. Dėl turtinės žalos atlyginimo.... 92. 38.... 93. Ieškinyje keliamas reikalavimas priteisti ieškovei L. I. M. iš atsakovės... 94. 39.... 95. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala suprantama kaip asmens turto netekimas... 96. 40.... 97. Į bylą pateiktas įgaliojimas, kuriuo ieškovė įgaliojo A. S. gauti... 98. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 99. 41.... 100. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 101. 42.... 102. Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų... 103. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 104. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 105. Priteisti ieškovės L. I. M., gimusios ( - ), naudai iš atsakovės Lietuvos... 106. Priteisti ieškovo V.S. M. (V. S. M.), gimusio ( - ), atstovaujamo... 107. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 108. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas...