Byla 2K-129-976/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjos Rimos Ažubalytės, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir nuteistojo A. Z. bei jo gynėjos advokatės Evelinos Davidavičiūtės kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutarties.

2Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu:

3M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

4A. Z. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

5Iš nuteistųjų M. S., E. L., M. S. ir A. Z. solidariai priteista: nukentėjusiosioms L. R. ir I. S. 5783,29 Eur turtinei žalai atlyginti, be to, L. R. 28 962 Eur, o I. S. 23 169,60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. L. ir M. S., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

7Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutartimi nuteistųjų M. S., A. Z. ir E. L. apeliaciniai skundai atmesti.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą, nuteistojo A. Z. gynėjos advokatės Liudmilos Karvelienės, prašiusios nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

91. M. S. ir A. Z. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su E. L. ir M. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. spalio 12 d., apie 3.30 val. nakties, viešoje vietoje – Radviliškyje, Dariaus ir Girėno g. ties namu Nr. 3, dėl mažareikšmės dingsties, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudojo fizinį smurtą prieš J. K.: E. Š. automobilyje „Opel Vectra“ (valst. Nr. ( - ) M. S. susiginčijus su J. K., M. S. automobilyje sudavė J. K. apie du smūgius alkūne ir ranka į veidą; A. Z. sudavė J. K. kelis smūgius ranka į įvairias kūno vietas; M. S. spyrė ant galinės automobilio sėdinės sėdinčiam J. K. kelis smūgius į įvairias kūno vietas, rankomis įsikibęs į automobilio stogą, pro atidarytas dešiniąsias galines automobilio dureles; po to E. L. apėjo aplink automobilį, sugriebė J. K. už kojų ir tempė jį iš automobilio iš kairės pusės, o tuo metu tempiamam iš automobilio J. K. M. S. spyrė apie du smūgius į įvairias kūno vietas; nukentėjusiajam J. K. iškritus iš automobilio ant asfalto ir ten gulint, M. S., E. L., M. S. ir A. Z. kiekvienas spyrė nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių į galvą, sprandą ir kitas kūno vietas. Tokiais bendrais smurtiniais veiksmais M. S., E. L., M. S. ir A. Z. padarė kūno sužalojimus ne mažiau kaip penkiolika trauminių poveikių. Dėl stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimo su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu (sunkus sveikatos sutrikdymas) J. K. 2013 m. spalio 12 d., apie 4.25 val., mirė. Šiais veiksmais M. S., E. L., M. S. ir A. Z. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė J. K. ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

102. Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo panaikinti teismų sprendimų dalis, kuriomis jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir šią bylos dalį nutraukti arba sušvelninti paskirtą bausmę.

112.1. Nuteistasis teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, išsamiai, nešališkai ir visapusiškai neištyrė visų svarbių bylos aplinkybių, įrodymus, kurie yra gana prieštaringi, nuosprendyje tik išvardijo, vadovavosi tik kaltinančiais įrodymais, todėl padarė nemotyvuotas, prieštaraujančias bylos duomenims išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnis), nes neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, priimto nuosprendžio išvadas pagrindė šališku įrodymų vertinimu ir taip pat vadovavosi tik jį kaltinančiais įrodymais.

122.1.1. Kasatorius neneigia smurtavęs prieš J. K. automobilyje, tačiau tvirtina, kad šiam iškritus iš automobilio nenaudojo prieš jį jokio smurto ir neatliko jokių smurtinių veiksmų, sukėlusių nukentėjusiajam mirtiną sužalojimą. Byloje nesurinkta pakankamai jo parodymus paneigiančių įrodymų. Teismo nuosprendyje nenurodyta, kokiais įrodymais remiantis padaryta išvada, kad jis spardė iš automobilio iškritusį J. K., o apsiribota apibendrinančiu teiginiu, kad ši aplinkybė įrodoma kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Tačiau nurodytuose įrodymų šaltiniuose nėra pakankamai patikimų duomenų, leidžiančių teigti, kad, J. K. iškritus iš automobilio ir gulint ant asfalto, jis spyrė J. K. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvą, sprandą ir kitas kūno vietas. Kadangi tiek kaltinamieji, tiek liudytojai, buvę nusikaltimo vietoje, išskyrus E. Š., buvo girti, o konfliktas truko labai trumpai, buvo būtina nurodyti, kuriais ir kokiu metu duotais kaltinamųjų, liudytojų parodymais teismas remiasi, o kokius atmeta ar vertina kritiškai, ir kokios aplinkybės nustatytos šių parodymų visetu. Kasatoriaus manymu, visus įrodymus sujungus į vieningą loginę grandinę, galima teigti, kad nepakanka patikimų įrodymų pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

132.1.2. Anot nuteistojo M. S., jo parodymus nuosekliai patvirtina liudytojas E. Š., kuris vienintelis buvo blaivus, be to, liudytojo parodymai atitinka vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuoseklius liudytojo E. Š. parodymus, kad jis (M. S.) atitraukė A. Z. nuo J. K., laikė A. Z., kad šis nemuštų J. K.. Kasatorius nurodo, kad jo parodymų nepaneigia ir liudytojai A. D., A. G., M. G. (beje, teismai nevertino liudytojo M. G. parodymų), taip pat nė vienas kaltinamasis teisme nepatvirtino, kad jis būtų bent kartą spyręs gulinčiam J. K.. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti liudytojo N. G. parodymai apie žemesnio ūgio šviesų vaikiną, kuris, pribėgęs prie gulinčio ant asafalto nukentėjusiojo, stipriai spyrė šiam į galvą ir kad tas šviesus vaikinas yra M. S., neatitinka kitų asmenų parodymų, kuriuose nurodoma, jog tokius veiksmus atliko A. Z., kuris yra šviesus ir aiškiai už jį (kasatorių) žemesnis. Teisme liudytojas N. G. nepatvirtino, kad jis (kasatorius) spardė ant asfalto gulintį J. K.. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. D., nuteistųjų E. L. ir M. S. parodymais, duotais per ikiteisminį tyrimą. Liudytojas A. D. teisme paneigė ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. spalio 13 d. duotus parodymus, nepatvirtino, kad jis (kasatorius) spardė ant asfalto gulintį J. K.. E. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme netvirtino, jog jis (kasatorius) mušė ar spardė gulintį ant asfalto J. K.. M. S. taip pat neteigė, kad jis (kasatorius) spyrė ant asfalto gulinčiam J. K.. Be to, kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad M. S. ir E. L. yra draugai, abu atėjo ir nekviesti pradėjo naudoti smurtą prieš J. K., todėl duodami pirmus parodymus ikiteisminiame tyrime stengėsi palengvinti savo ir vienas kito padėtį, apkalbėdami jį (kasatorių), tai aiškiai matyti išsamiai nagrinėjant jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir lyginant juos su nustatytomis bylos aplinkybėmis.

142.2. Taip pat kasatorius teigia, kad tarp jo smurtinių veiksmų ir J. K. mirties nėra priežastinio ryšio, nes jo panaudotas smurtas (du nestiprūs smūgiai alkūne ir ranka į veidą) nepadarė ir negalėjo padaryti J. K. sužalojimo, sukėlusio jo mirtį. Kasatoriaus nuomone, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad tik po M. S. spyrių J. K. pastarojo traukimo iš automobilio metu šis suglebo ir prarado sąmonę. Taigi bylos įrodymų visuma patvirtina, kad J. K. mirtis įvyko ne nuo jo smūgių.

152.3. Kasatorius tvirtina, kad jis neturėjo tikslo nužudyti J. K., taip pat nebuvo jokio išankstinio susitarimo su kitais kaltinamaisiais smurtauti prieš J. K., siekiant jį sužaloti ar nužudyti. Anot nuteistojo, iš bylos duomenų (nuteistųjų, liudytojų parodymų, vaizdo įrašo) matyti, kad konfliktas truko labai trumpai (6 minutes 20 sekundžių), prasidėjo dėl mažareikšmio asmeninio konflikto tarp jo (kasatoriaus) ir J. K., nes abu buvo išgėrę, kitų asmenų įsijungimas į konfliktą buvo nenumatytas, jis nieko nekvietė ir neprašė padėti spręsti konfliktą, su juo veiksmų niekas nederino, nes tam nebuvo ir laiko, veiksmai buvo spontaniški, neplanuoti. Visos šios aplinkybės paneigia teismų išvadą apie susitarimą netiesiogine tyčia nužudyti J. K.. Kasatorius teigia, kad jo panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas, vėlesnis elgesys (jis stabdė A. Z., kuris mušė iš automobilio ištrauktą J. K.) neleidžia daryti išvados, jog jis siekė J. K. mirties, neliudija apie jo neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis, automobilyje pradėdamas konfliktuoti su J. K., numatė ar privalėjo numatyti nukentėjusiojo mirties galimybę. Pagal teismų praktiką, jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Teismas nepagrįstai rėmėsi mirties dėl sužalojimų visumos doktrina, kuria būtų galima remtis tik neginčijamai nustačius, jog jis naudojo smurtą prieš J. K., turėjo tyčią arba neapibrėžtą tyčią jį nužudyti.

162.4. Teismai nepagrįstai pripažino, kad J. K. nužudytas dėl chuliganiškų paskatų, nes konfliktas su J. K. kilo dėl asmeninių paskatų. Žodinį konfliktą pradėjo J. K., kuris jį (kasatorių) įžeidė, o jis (kasatorius) dėl girtumo sureagavo neadekvačiai, abu sudavė vienas kitam smūgius. Kasatorius teigia, kad savo veiksmais nesiekė demonstruoti aiškaus žmogaus negerbimo, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Taip pat nesiekė J. K. nužudyti, pasinaudodamas mažareikšme dingstimi. Jo elgesys buvo spontaniška reakcija į J. K. nepagarbius žodžius. Kasatoriaus manymu, jo veiksmai prieš J. K. – santykių aiškinimasis su automobilyje sėdinčiu J. K. išlipus iš automobilio, reikalavimas, kad J. K. irgi išliptų iš automobilio, kuris pritraukė atėjusių M. S. ir E. L. dėmesį ir kurie neprašyti įsitraukė į konfliktą jį pratęsdami – kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

172.5. Kasatoriaus manymu, skiriant jam bausmę, netinkamai taikytos BK 41, 54 straipsnių nuostatos, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jam paskirta bausmė nėra per griežta ir tinkamai individualizuota. Jis yra labai jauno amžiaus, neteistas, nebaustas administracine tvarka, teigiamai apibūdinamas. Be to, nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, veiksmai buvo spontaniški, nesuderinti tarp asmenų ir atlikti netiesiogine tyčia. Be to, kasatorius nurodo, kad mirtiną sužalojimą padariusiam M. S. (tai konstatuota pirmame kaltinamajame akte) paskirta pati švelniausia bausmė.

183. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Z. ir jo gynėja advokatė E. Davidavičiūtė prašo nuosprendį ir nutartį pakeisti.

193.1. Kasatoriai nurodo, kad teismai neindividualizavo paskirtų bausmių, visiems nuteistiesiems formaliai paskyrė vienodas bausmes, taip pažeisdami BK 54 straipsnio 2 dalies, 41, 58 straipsnių nuostatas. Kasatorių manymu, A. Z. turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė nei M. S., kuris pradėjo konfliktą, be to, A. Z. yra jaunas, teigiamai apibūdinamas, neteistas, dirbantis, nuosekliai teigė, kad jokio smurto prieš J. K. nenaudojo, todėl jam paskirta bausmė (tokia pat, kaip ir asmenims, tiesiogiai įvykdžiusiems nusikaltimą) yra neadekvati, neatitinkanti bausmės tikslų ir pažeidžianti tiek konstitucines, tiek BK, BPK nuostatas ir teismų praktiką. Be to, kasatoriai pažymi, kad nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, jog A. Z. yra nedirbantis, o aprašomojoje dalyje – kad iki suėmimo dirbo; taip pat nuosprendyje paminėti su šia byla nesusiję asmenys. Tokios aplinkybės patvirtina, kad teismas bylą nagrinėjo neobjektyviai ir formaliai.

203.2. Nuosprendyje nenurodyta, kodėl teismas, esant prieštaringiems parodymams, vienus vertino kaip teisingus, o kitus – atmetė, be to, teismas neįvertino visų parodymų ir nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų. Pasak kasatorių, nuteistasis M. S. davė prieštaringus parodymus dėl A. Z. veiksmų, atliktų prieš nukentėjusįjį, tačiau teismai visiškai nemotyvavo, kodėl vadovavosi prieštaringais M. S. parodymais, duotais teisme.

213.3. Kasatorių nuomone, priteista neturtinė žala yra per didelė. Nukentėjusiosios nepateikė įrodymų, kad patyrė psichologinių išgyvenimų, kad kreipėsi į psichologus dėl streso. Fizinių išgyvenimų ir kančių nukentėjusiosios apskritai nepatyrė. Teismų praktikoje tokio dydžio sumos nepriteisiamos net asmenims, kurių sveikata sužalojama tiesiogiai ir kurie patiria tiesiogines kančias. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tiek A. Z., tiek ir kitų nuteistųjų turtinės padėties. A. Z. yra jaunas, vidurinį išsilavinimą turintis asmuo, visiškai neprisidėjęs prie J. K. nužudymo. Tokio dydžio neturtinė žala pažeistų A. Z. orų gyvenimą, vien dėl elementaraus maitinimosi, šeimos sukūrimo ir gyvenimo perspektyvų. Kasatorių nuomone, tokio dydžio ir dar solidariai padalijant visiems nuteistiesiems neturtinė žala yra neadekvati, neįrodyta ir neproporcinga, todėl bet kokiu atveju mažintina ir kiekvienam iš nuteistųjų padalijama proporcingai, o ne solidariai.

224. Nuteistojo M. S., nuteistojo A. Z. ir jo gynėjos advokatės E. Davidavičiūtės kasaciniai skundai netenkintini.

23Dėl bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje ribų

245. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Pabrėžtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

25Atsižvelgiant į tai, M. S. kasacinio skundo argumentai, kuriais siekiama pakartotinio nuteistųjų bei liudytojų parodymų tyrimo ir vertinimo, atitinkamai – kitokių, palankių kasatoriui, teismo išvadų dėl jo kaltės darymo, būtent skundo argumentai, kad jis sudavė du nestiprius smūgius, kad byloje yra nustatyta, kuris iš nuteistųjų sudavė mirtiną smūgį ir kad pagal tokias kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes teismai turi nustatinėti priežastinį ryšį, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodyti ir su jais susiję kasatoriaus argumentai nagrinėjami tiek, kiek tai yra susiję su BPK reikalavimų laikymųsi ir tinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

26Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

276. M. S. kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes, nustatę, jog nukentėjusiojo mirties priežastis buvo stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimas su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu, kuris buvo padarytas vienu ar keliais smūgiais į kaklo nugarinę dalį, kaltais pripažino asmenis, kurie nesudavė minėto smūgio (smūgių). Kasatoriaus nuomone, kadangi nukentėjusiojo mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas šiais konkrečiais smūgiais, tai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltu turėjo būti pripažintas tik nukentėjusiajam tokį smūgį (smūgius) sudavęs asmuo. Taip pat kasatorius nurodo, kad konfliktas tarp jo ir J. K. truko labai trumpai, kitų asmenų įsijungimas į konfliktą buvo nenumatytas, jis nieko nekvietė ir neprašė padėti spręsti konfliktą, su juo veiksmų niekas nederino, todėl teismai negalėjo konstatuoti nuteistųjų susitarimo netiesiogine tyčia nužudyti J. K..

286.1. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis – bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.); įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

296.2. Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, – jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodoma, kad jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K-303/2012, 2K-68-942/2016 ir kt.). Apie kaltininko (-ų) tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-68-942/2016 ir kt.).

306.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad, specialisto išvados Nr. M 537/13(04) duomenimis, J. K. mirtis įvyko nuo stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimo su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu, po patirtos kaklo traumos J. K. negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų, mirusiojo kūne rasti daugybiniai kūno sužalojimai, padaryti kietais bukais paviršiais netrukus prieš mirtį; sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiolika trauminių poveikių, mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Bylos medžiaga taip pat patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvados duomenimis, specialisto paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, visų nuteistųjų ir liudytojų E. Š., A. D. ir N. G. parodymais, padarė pagrįstą išvadą, kuriai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, kad fizinį smurtą prieš J. K. panaudojo visi kaltinamieji, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau, nuo kurio kaltinamojo ar kaltinamųjų tiesioginio vieno smūgio ar kelių smūgių į kaklo nugarinę dalį, sprando sritį įvyko kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimas su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu, nustatyti neįmanoma.

316.4. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad teismai skundžiamuose sprendimuose išdėstę nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai jas vertino, atsižvelgdami į teismų praktiką formuojamą tokio pobūdžio bylose, t. y., nustatę tai, jog nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas sužalojimas, tačiau smurtą naudojo keli asmenys, tyrė ir vertino duomenis, kurie leistų daryti išvadą apie kiekvieno bendrininko tyčios turinį.

326.5. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai pagal bylos aplinkybes padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog visi nuteistieji panaudojo prieš nukentėjusįjį smurtą, kurio pobūdis (nuteistųjų, liudytojų parodymų duomenimis, smūgiuota iš esmės tik kojomis), intensyvumas (ne mažiau kaip penkiolika trauminių poveikių), lokalizacija (galvos, kaklo, veido, pilvo sritis) įrodo nuteistųjų tyčią nužudyti J. K.. Ši išvada teismų yra grindžiama tuo, kad visi nuteistieji sudavė nukentėjusiajam tam tikrą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas (tarp jų – į gyvybiškai svarbų nukentėjusiojo organą galvą); specialisto išvados duomenimis, kad nukentėjusysis mirė dėl stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių panirimo su nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimu, kurį galėjo sukelti vienas trauminis poveikis, kad nukentėjusiajam taip pat buvo padarytos kraujosruvos abiejų smilkinių, kairės pakaušio pusės, sprando srities minkštuosiuose audiniuose, poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, poodinės kraujosruvos viršugalvyje, abiejose kaklo pusėse.

33Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus ir vertindamas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymą, motyvuotai nurodė, kad visi nuteistieji sudavė nukentėjusiajam smūgius į gyvybiškai svarbius žmogaus organus – galvą, pilvą, sprandą, matė vienas kito veiksmus, vadinasi, sutiko su nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto pobūdžiu, jo padariniais, suprato naudojamo smurto pavojingumą ir jo pasekmes, todėl visi nuteistieji atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Nuteistieji, suduodami smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokė, kad kelia pavojų J. K. gyvybei, numatė, kad gali atimti jo gyvybę, ir norėjo taip veikti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nurodė, kodėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas visus kaltinamuosius kaltais dėl J. K. nužudymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.

346.6. Skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas M. S. apeliacinį skundą, ne tik formaliai nurodė, kad kasatoriaus kaltė įrodyta bylos medžiaga, o pakankamai detaliai, nutartyje atskirai nurodydamas duomenis, susijusius išskirtinai su M. S. konkrečiais veiksmais, ir vertindamas tuos duomenis ne atskirai vieną nuo kito, bet kaip visumą, patikrino pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl M. S. dalyvavimo nužudant ir jo tyčios pagrįstumą.

35Detaliai aptarusi liudytojų N. G. ir A. D. parodymus apie tai, kad M. S. sudavė smūgius J. K., gulinčiam ant asfalto, taip pat iš dalies juos patvirtinančius nuteistųjų E. L. bei M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, ir įvertinusi paties įvykio mechanizmą, trukmę, dalyvavusių asmenų kiekį ir jų būklę (būtent muštynių spontaniškumą, dinamiškumą, tai, kad įvykio vietoje buvo septyni žmonės, veiksmas vyko tamsiu paros metu, kiekvienas liudytojas (konkrečiai – E. Š.), kaip ir kiti įvykio dalyviai, galėjo nematyti visų J. K. sumušimo aplinkybių, nes konfliktas prasidėjo automobilyje, o vėliau persikėlė į gatvę), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė motyvuotą išvadą, kad nuteistasis M. S. smurtavo prieš nukentėjusįjį ne tik E. Š. automobilyje, bet ir E. L. ištempus J. K. ant asfalto, o konkrečiai – kad tuo metu M. S. sudavė nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į galvą. Kaip jau buvo minėta pirmiau, M. S. ir kiti nuteistieji, suduodami smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokė, kad kelia pavojų J. K. gyvybei, numatė, kad gali atimti jo gyvybę, ir norėjo taip veikti.

367. Kasatorius M. S., nesutikdamas su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodo, kad jam buvo nepagrįstai inkriminuotos chuliganiškos paskatos, nes muštynės kilo dėl asmeninio konflikto tarp jo ir J. K., ir jis, kviesdamas J. K. išsiaiškinti, neturėjo siekio demonstruoti aiškų žmogaus negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

377.1. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015).

387.2. Kasatorius neginčija byloje nustatytos aplinkybės, kad iki įvykio tarp nukentėjusiojo ir jo nebuvo jokių asmeninių santykių. Byloje nustatyta, kad, nukentėjusiajam pavadinus M. S. ,,malalietka”, kasatorius smūgiavo jam, vėliau kiti nuteistieji (tarp jų ir M. S.) užpuolė nukentėjusįjį dėl to, kad, pagal nuteistųjų parodymus, J. K. jau prasidėjus konfliktui su M. S. liepė jiems čiulpti lytinį organą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje motyvuotai nurodė, kad nors tokie galimi nukentėjusiojo žodžiai ir galėtų įžeisti asmens orumą, tačiau nuteistųjų atlikti atsakomieji smurtiniai veiksmai į minėtus nukentėjusiojo žodžius buvo akivaizdžiai neadekvati reakcija į nukentėjusiojo frazes.

397.3. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad iki konflikto nukentėjusysis nebuvo asmeniškai pažįstamas su nuteistaisiais, kurie, pasinaudodami mažareikšme dingstimi (nukentėjusiojo replikomis apie nuteistuosius), elgėsi neadekvačiai, t. y. panaudojo fizinį smurtą, nukreiptą į nukentėjusiojo gyvybiškai svarbius organus, daro išvadą, kad teismai pagrįstai nustatė, jog nuteistieji nužudė nukentėjusįjį be priežasties, ignoruodami elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas.

407.4. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismai, konstatavę tokias faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kvalifikuodami kasatoriaus veiksmus, kaip padarytus dėl chuliganiškų paskatų.

41Dėl esminių BPK pažeidimų

428. M. S. kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai pažeidė BPK reikalavimus, keliamus įrodinėjimui, būtent nepagrįstai atmetė nuoseklius liudytojo E. Š. parodymus, nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. D., nuteistųjų E. L. ir M. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nevertino to, kad nuteistieji M. S. ir E. L. yra draugai, todėl duodami pirmus parodymus ikiteisminiame tyrime stengėsi palengvinti savo ir vienas kito padėtį, apkalbėdami jį (kasatorių).

438.1. BPK 20 straipsnyje įtvirtinta išskirtinė teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

448.1.1. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimus, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2010, 2K-295/2013, 2K-390/2013, 2K-66-697/2016). Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

458.1.2. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015 ir kt.).

468.1.3. Pažymėtina, kad pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-412/2008, 2K-7-198/2008, 2K-55/2009, 2K-11/2011, 2K-344/2011, 2K-276-976/2015).

478.2. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas detaliai nagrinėjo pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei įrodinėjimo taisyklių taikymą vertinant byloje surinktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija motyvuotai nurodė, kodėl nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų.

488.2.1. Teismas išsamiai aptarė, jog liudytojo E. Š. parodymai apie tai, kad jis nematė, kokius smūgius gatvėje J. K. sudavė būtent M. S., nepaneigia kitų parodymų, kuriais buvo nustatyta, kad M. S. sudavė J. K. smūgius, taip pat ir į galvos sritį, kai šis buvo ištrauktas iš automobilio. Įvertinęs konflikto aplinkybes, jame dalyvavusių žmonių skaičių, teismas pripažino, kad E. Š. objektyviai negalėjo nurodyti visų kaltinamųjų konkrečiai atliktų smurtinių veiksmų.

498.2.2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai aptarė kitų liudytojų ir nuteistųjų parodymų panaudojimo nustatant M. S. veiksmus teisėtumą.

50Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojui N. G. parodžius, kad jis nebeprisimena, ką darė M. S. tuo metu, kai J. K. buvo ištrauktas ant šaligatvio, tačiau nurodžius, jog tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismas perskaitė jo parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu. Teisiamojo posėdžio metu N. G. parodė, kad parodymų patikrinimo metu jo minėtas „šviesus“ vaikinas, kelis kartus spyręs J. K. į galvą, yra M. S.. Liudytojas A. D. taip pat teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie ir buvo perskaityti teisme.

51Remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas taip pat perskaitė nuteistųjų E. L. ir M. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad minėti parodymai iš dalies patvirtino pirmiau minėtų liudytojų parodymus. Pažymėtina, kad parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnams, perskaitymas, siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, yra leistinas.

528.2.3. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio taip pat matyti, kad kaltinamųjų parodymai teismų buvo vertinti kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma, neteikiant prioriteto vienų kaltinamųjų parodymams prieš kitų kaltinamųjų parodymus.

538.3. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas, tarp jų ir išvadą, kad nuteistasis M. S. smurtavo prieš nukentėjusįjį ne tik automobilyje, bet ir gatvėje, kur jis sudavė nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas (taip pat ir į galvą), pagrindė įrodymais, kurie buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

549. A. Z. ir jo gynėjos kasaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje nenurodyta, kodėl teismas, esant prieštaringiems parodymams, vienus vertino kaip teisingus, o kitus – atmetė, be to, teismas neįvertino visų parodymų ir nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų.

559.1. Atsakydamas į panašaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad, vertinant ginčijamus skunde parodymus, reikšminga yra tai, kad kiekvienas iš liudytojų ir nuteistųjų, kurių parodymai yra ginčijami, patvirtino, jog A. Z. atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį. Tai, kad liudytojai ir nuteistieji skirtingai aiškino A. Z. prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto detales (tarp jų – suduotų smūgių lokalizaciją, skaičių), nepaneigia to, kad tarp A. Z. suduotų nukentėjusiajam smūgių buvo ir tokių, kurie buvo nukreipti ir suduoti į nukentėjusiajam gyvybiškai svarbų organą – galvą, nes ir liudytojai, ir nuteistieji stebėjo nukentėjusiojo sumušimo detales iš įvairių vietų ir skirtingais momentais, dėl to galėjo matyti tik tam tikrą dalį A. Z. smurtavimo prieš nukentėjusįjį veiksmų.

569.2. Įrodymų bei jų pakankamumo vertinimas, kaip ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, taigi kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

579.2.1. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą visi bylos duomenys buvo ištirti, visi įrodymai – nuteistųjų ir liudytojų parodymai, specialisto išvada, specialisto paaiškinimai – išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai, t. y. kodėl vienais įrodymais teismai rėmėsi, o kai kuriuos atmetė, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, išsamiai ir argumentuotai išdėstyti.

5810. Pripažinti, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, nuteistųjų apeliacinius skundus atmetė konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą nuteistiesiems pritaikė tinkamai, taigi konstatuoti normų, reguliuojančių apeliacinį procesą, pažeidimą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

59Dėl bausmės

6011. Kasaciniuose skunduose ginčijamas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas skiriant bausmes.

6111.1. M. S. kasaciniame skunde nurodo, kad, skiriant jam bausmę, buvo netinkamai taikytos BK 41, 54 straipsnių nuostatos. Jis yra labai jauno amžiaus, neteistas, nebaustas administracine tvarka, teigiamai apibūdinamas, nusikaltimas buvo padarytas spontaniškai, netiesiogine tyčia, todėl jam, kasatoriaus teigimu, yra paskirta aiškiai per griežta bausmė.

6211.2. Kasatoriai A. Z. ir jo gynėja nurodo, kad teismai neindividualizavo paskirtų bausmių, visiems nuteistiesiems formaliai paskyrė vienodas bausmes, taip pažeisdami BK 54 straipsnio 2 dalies, 41, 58 straipsnių nuostatas, todėl A. Z. turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė nei M. S., kuris pradėjo konfliktą, be to, A. Z. yra jaunas, teigiamai apibūdinamas, neteistas, dirbantis, todėl jam paskirta bausmė yra neadekvati.

6312. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016 ir kt.). Be to, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

6412.1. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-68-942/2016).

6512.2. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6613. Tai, kad, kaip nurodoma kasaciniuose skunduose, visiems nusikaltimo vykdytojams buvo paskirtos vienodos bausmės (išskyrus M. S., kuriam mažesnė bausmė paskirta vadovaujantis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reguliuojančiomis BK normomis ir pripažinus lengvinančią atsakomybę aplinkybę), nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad bausmės nebuvo individualizuotos.

6713.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmės dydį atskirai kiekvienam asmeniui. Konstatavęs, kad buvo padaryti du tyčiniai nusikaltimai (labai sunkus ir nesunkus), kad kaltinamųjų M. S. ir A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinęs tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat įvertinęs jų asmenybes, pirmosios instancijos teismas tiek M. S., tiek A. Z. paskyrė BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

6813.2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nuteistieji bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio padariniai yra negrįžtami), kaltinamųjų asmenybes (neteisti, administracine tvarka nebausti, nevedę, jauno amžiaus), padarė išvadą, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir neproporcingos padaryto nusikaltimo pavojingumui.

6913.3. Tai, kad, kaip nurodoma A. Z. ir jo gynėjos skunde, M. S. pradėjo konfliktą su J. K., nepaneigia fakto, kad tuoj pat po apsižodžiavimo ir pirmų smūgių, niekieno neverčiamas ir turėjęs galimybę rinktis, A. Z. kartu su M. S. bei kitais nuteistaisiais smurtavo prieš J. K., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė.

7013.4. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad teismai vertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, be kita ko, ir tas, kurios yra nurodomos kasaciniuose skunduose, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasatoriams laisvės atėmimo bausmė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta tinkamai ją individualizavus ir nėra aiškiai per griežta.

71Dėl neturtinės žalos atlyginimo

7214. Kasatorių A. Z. ir jo gynėjos nuomone, neturtinės žalos atlyginimo sumos yra per didelės, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiųjų dideles dvasines kančias, todėl žala yra mažintina ir priteistina kiekvienam iš nuteistųjų proporcingai, o ne solidariai.

7314.1. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu iš nuteistųjų nukentėjusiosios L. R. naudai priteisė 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiosios I. S. naudai – 23 169,60 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiesiems, kompensavimu ir dar kartą nurodė, kaip tos aplinkybės vertintinos.

7414.2. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).

7514.3. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

7614.4. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatytų vertinamųjų neturtinės žalos požymių ir žalos dydžio nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas.

7714.5. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgdami į negrįžtamus padarinius, žalą padariusių asmenų tyčinę kaltę, jų turtinę padėtį ir jauną amžių (kad jie neturi turto, išlaikytinių, šiuo metu nedirba, jauni, darbingo amžiaus), taip pat į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir vadovavosi susiformavusia teismų praktika sprendžiant klausimą dėl tokio pobūdžio civilinių ieškinių.

7814.5.1. Tai, kad, kaip nurodoma kasaciniame skunde, byloje nepateikti medicininiai įrodymai liudijantys motinos ir sesers patirtą neturtinę žalą, nereiškia, kad tokia žala neįrodyta. Tiek motinai, tiek seseriai atitinkamai sūnaus ir brolio, su kuriuo, kaip nustatyta byloje, jas siejo artimi ryšiai, netektis neabejotinai sukelia neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, kuris nebūtinai turi būti pagrįstas duomenimis, kad nukentėjusieji kreipėsi medicinos pagalbos.

7914.5.2. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teismų praktiką tyčinių nužudymų bylose, kuriose tėvams, vaikams, broliams bei seserims priklausomai nuo bylos aplinkybių priteisiama iki 300 000 Lt (86 886 Eur): štai 300 000 Lt (86 886 Eur) suma priteista solidariai iš dviejų nuteistųjų, nuteistų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2007), 300 000 Lt (86 886 Eur) priteista iš nuteisto pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą asmens (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2008); iš asmenų, nuteistų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktus solidariai priteista keliems nukentėjusiesiems po 60 000 Lt (17 377 Eur) ir 80 000 Lt (23 169 Eur) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

8014.6. Kasatoriai taip pat nurodo, kad teismai, priteisdami neturtinę žalą solidariai, netinkamai taikė įstatymą.

8114.7. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio ir civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso principams. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156/2010).

8214.7.1. Nagrinėjamoje byloje kaltais dėl nužudymo yra pripažinti kasatorius A. Z., taip pat M. S., E. L. ir M. S.. Iš visų nuteistųjų solidariai priteista nukentėjusiosioms L. R. ir I. S. 5783,29 Eur turtinei žalai atlyginti, be to, L. R. 28 962 Eur, o I. S. 23 169,60 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismai, nustatę, kad visi nuteistieji nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė kartu, t. y. veikdami bendrininku grupe, visiškai pagristai nukentėjusiosioms padarytą žalą priteisė atlyginti solidariai.

8314.7.2. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų paneigti teismų išvadas dėl neturtinės žalos.

84Dėl išlaidų valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai apmokėti

8515. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016 m. kovo 21 d. prašymu Nr. (2.16) NTP-7-3191 prašo iš nuteistojo A. Z. priteisti valstybei 104,22 Eur už advokatės L. Karvelienės suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

8616. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

8716.1. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, 2K-84-699/2015, 2K-84-699/2015).

8816.2. Nagrinėjamoje byloje buvo paduotas nuteistojo A. Z. ir jo gynėjos kasacinis skundas, taip pat nuteistojo M. S. kasacinis skundas dėl teismų sprendimų, pagal kuriuos jie buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka A. Z. paprašė jam paskirti gynėją. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios koordinatoriaus sprendimu parinkta advokatė dalyvavo bylos nagrinėjime.

8916.3. Pažymėtina, kad byloje duomenų apie bausmę atliekančio A. Z. turtinę padėtį nėra, kasacinės instancijos teismas tokių tyrimų neatlieka ir jokių naujų duomenų nerenka, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas negali būti tenkintinas.

9017. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

91Nuteistojo M. S., nuteistojo A. Z. ir jo gynėjos advokatės Evelinos Davidavičiūtės kasacinius skundus atmesti.

92Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. Z. atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 3. M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir... 4. A. Z. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu... 5. Iš nuteistųjų M. S., E. L., M. S. ir A. Z. solidariai priteista:... 6. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. L. ir M. S., tačiau dėl jų... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą,... 9. 1. M. S. ir A. Z. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su... 10. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo panaikinti teismų sprendimų... 11. 2.1. Nuteistasis teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 12. 2.1.1. Kasatorius neneigia smurtavęs prieš J. K. automobilyje, tačiau... 13. 2.1.2. Anot nuteistojo M. S., jo parodymus nuosekliai patvirtina liudytojas E.... 14. 2.2. Taip pat kasatorius teigia, kad tarp jo smurtinių veiksmų ir J. K.... 15. 2.3. Kasatorius tvirtina, kad jis neturėjo tikslo nužudyti J. K., taip pat... 16. 2.4. Teismai nepagrįstai pripažino, kad J. K. nužudytas dėl chuliganiškų... 17. 2.5. Kasatoriaus manymu, skiriant jam bausmę, netinkamai taikytos BK 41, 54... 18. 3. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Z. ir jo gynėja advokatė E.... 19. 3.1. Kasatoriai nurodo, kad teismai neindividualizavo paskirtų bausmių,... 20. 3.2. Nuosprendyje nenurodyta, kodėl teismas, esant prieštaringiems... 21. 3.3. Kasatorių nuomone, priteista neturtinė žala yra per didelė.... 22. 4. Nuteistojo M. S., nuteistojo A. Z. ir jo gynėjos advokatės E.... 23. Dėl bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje ribų... 24. 5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl... 25. Atsižvelgiant į tai, M. S. kasacinio skundo argumentai, kuriais siekiama... 26. Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo... 27. 6. M. S. kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė... 28. 6.1. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras... 29. 6.2. Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai... 30. 6.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad, specialisto išvados Nr. M 537/13(04)... 31. 6.4. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą... 32. 6.5. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai pagal bylos aplinkybes padarė... 33. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus ir... 34. 6.6. Skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos... 35. Detaliai aptarusi liudytojų N. G. ir A. D. parodymus apie tai, kad M. S.... 36. 7. Kasatorius M. S., nesutikdamas su jo padarytos nusikalstamos veikos... 37. 7.1. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą... 38. 7.2. Kasatorius neginčija byloje nustatytos aplinkybės, kad iki įvykio tarp... 39. 7.3. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad iki... 40. 7.4. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo... 41. Dėl esminių BPK pažeidimų... 42. 8. M. S. kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai pažeidė BPK... 43. 8.1. BPK 20 straipsnyje įtvirtinta išskirtinė teismo kompetencija... 44. 8.1.1. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra... 45. 8.1.2. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 46. 8.1.3. Pažymėtina, kad pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems... 47. 8.2. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas detaliai... 48. 8.2.1. Teismas išsamiai aptarė, jog liudytojo E. Š. parodymai apie tai, kad... 49. 8.2.2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai aptarė kitų... 50. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojui N. G.... 51. Remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas taip pat... 52. 8.2.3. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio taip pat matyti, kad... 53. 8.3. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek pirmosios,... 54. 9. A. Z. ir jo gynėjos kasaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje... 55. 9.1. Atsakydamas į panašaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentą,... 56. 9.2. Įrodymų bei jų pakankamumo vertinimas, kaip ir faktinių bylos... 57. 9.2.1. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija... 58. 10. Pripažinti, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus,... 59. Dėl bausmės... 60. 11. Kasaciniuose skunduose ginčijamas netinkamas baudžiamojo įstatymo... 61. 11.1. M. S. kasaciniame skunde nurodo, kad, skiriant jam bausmę, buvo... 62. 11.2. Kasatoriai A. Z. ir jo gynėja nurodo, kad teismai neindividualizavo... 63. 12. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi... 64. 12.1. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio,... 65. 12.2. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas... 66. 13. Tai, kad, kaip nurodoma kasaciniuose skunduose, visiems nusikaltimo... 67. 13.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmės dydį atskirai... 68. 13.2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nusikaltimo pavojingumo... 69. 13.3. Tai, kad, kaip nurodoma A. Z. ir jo gynėjos skunde, M. S. pradėjo... 70. 13.4. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad... 71. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 72. 14. Kasatorių A. Z. ir jo gynėjos nuomone, neturtinės žalos atlyginimo... 73. 14.1. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu iš nuteistųjų... 74. 14.2. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis... 75. 14.3. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250... 76. 14.4. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatytų vertinamųjų neturtinės žalos... 77. 14.5. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos... 78. 14.5.1. Tai, kad, kaip nurodoma kasaciniame skunde, byloje nepateikti... 79. 14.5.2. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teismų praktiką... 80. 14.6. Kasatoriai taip pat nurodo, kad teismai, priteisdami neturtinę žalą... 81. 14.7. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas... 82. 14.7.1. Nagrinėjamoje byloje kaltais dėl nužudymo yra pripažinti kasatorius... 83. 14.7.2. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo... 84. Dėl išlaidų valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai apmokėti... 85. 15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016 m. kovo 21 d.... 86. 16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar... 87. 16.1. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą... 88. 16.2. Nagrinėjamoje byloje buvo paduotas nuteistojo A. Z. ir jo gynėjos... 89. 16.3. Pažymėtina, kad byloje duomenų apie bausmę atliekančio A. Z.... 90. 17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir... 91. Nuteistojo M. S., nuteistojo A. Z. ir jo gynėjos advokatės Evelinos... 92. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl...