Byla 2-185-769/2016
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant E. Ž., vertėjaujant D. K., V. R., dalyvaujant ieškovei J. S., ieškovės atstovui advokatui V. Ž., atsakovės DNSB „Rumpiškės“ atstovei I. S., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei DNSB „Rumpiškės“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti 2015-04-14 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. ( - ), kuriuo nuspręsta iš ieškovės išieškoti DNSB „Rumpiškės“ naudai 365,69 Eur padarytą materialinę žalą. Nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes komisija neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikos ir didesnio darbo užmokesčio skaičiavimo pagrindų, pagal bendrijos pirmininko žodinius nurodymus už papildomą darbą buvo mokamas papildomas atlyginimas; darbo byloje nėra duomenų, kad ieškovės ir L. G. papildomas darbas nebuvo atliktas; ieškovės veiksmuose jokios kaltės nėra, nes pagal darbo sutartį ieškovė turėjo paklusti pirmininko nustatytai darbo tvarkai (įskaitant nurodymus dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo), o darbdavys buvo įsipareigojęs suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, tame tarpe ir pildomus darbus, dėl ko atsiranda prievolė už tai apmokėti; l.e.bendrijos pirmininkės pareigas I. S. žinojo apie darbuotojams mokamus darbo užmokesčius ir perimdama pareigas iš ankstesnio pirmininko neprieštaravo tam; nėra įrodymų dėl ieškovės aplaidumo darbe, todėl nėra pagrindo taikyti materialinę atsakomybę.

3Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti, panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Paaiškino, kad 2007 m. kai pradėjo dirbti bendrijoje, jai darbo sutartyje buvo nustatytas 1450 Lt atlyginimas, duomenų Klaipėdos energijai perdavimas laikytas papildomu darbu, už kurį buvo papildomai mokama. Iš pradžių dėl to buvo priimami įsakymai, darbo užmokesčio lapeliuose buvo išskiriama atskira eilute, paskutinį kartą toks įsakymas buvo priimtas apie 2010 m. O vėliau, kadangi kiekvieną mėnesį būdavo ta pati suma už papildomą darbą, įsakymai nebuvo rašomi. Už papildomą darbą skaičiuota vidutiniškai 175 Lt suma. Įsakymus rašydavo L. G. bendrijos pirmininko nurodymu. Mokėdama papildomą atlyginimą ieškovė iš pradžių tai darydavo pirmininko pasirašytų dokumentų pagrindu, vėliau padidintą darbo užmokestį skaičiuodavo pirmininko nurodymu. Pasikeitus pirmininkui priedų nebeleido mokėti.

4Ieškovės atstovas advokatas V. Ž. prašė tenkinti ieškinį, panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Paaiškino, kad šis sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes turėtų atsakyti bendrijos pirmininkas S. R., jis darbo sutartyje nustatė atlyginimo tarifą ir atlyginimo didinimo pagrindus, tačiau per neapsižiūrėjimą į darbo sutartį neįrašė. O dabartinė pirmininkė turėtų sutikti su nustatyta tvarka, nes ji teisių perėmėja. Pagal Darbo kodekso 197 str. atlyginimas didinamas pagal darbų mastą, ieškovei dar nuo 2007 m. nustatyti papildomi priedai, kurių neginčijo nė vienas bendrijos narys, nors tokią teisę turėjo. S. R., kaip administracijos vadovo, neveikimas tiesiogine tyčia ieškovei negali sukelti neigiamų pasekmių, kurias nustatė darbo ginčo komisija. Komisijos sprendime minima, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, tačiau už metinės finansinės atskaitomybės sudarymą atsako vadovas, už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, už kasos darbo organizavimą taip pat atsako vadovas, todėl dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo, neįrašius to į darbo sutartį, ieškovei neturėtų kilti atsakomybė. Ieškovė juridinio asmens vardu ir jo naudai neveikė, vykdė apskaitą pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus, ir savo iniciatyva atlyginimo negalėjo pasikelti, J. S. savarankiškų sprendimų priiminėti negalėdavo, todėl jos kaltės nėra, o visuotinio susirinkimo ar atskirų jos narių pretenzijų dėl mokamo atlyginimo buhalteriams byloje nėra, J. S. vykdė pirmininko nurodymus, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.

5Atsakovė DNSB „Rumpiškės“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą, ir įpareigoti buvusią buhalterę J. S. perduoti naujai priimtai vyr. buhalterei bendrijos buhalteriją, pasirašyti buhalterijos priėmimo – perdavimo aktą. Nurodė, kad ieškovė dirbo bendrijoje nuo 2007-11-12 iki 2015-02-27 pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. DS2007-1 vyr. buhalterės pareigose, jai nustatytas ne visas darbo laikas – 5 d.d. po 4 val., mokant 1450 Lt (419,95 Eur) darbo užmokestį. Pagal pareiginius nuostatus vyr. buhalteris pavaldus bendrijos pirmininkui, juo nuo 1996-06-13 iki 2014-11-29 buvo S. R., nuo 2014-12-01 laikinai pareigas ėjo I. S., o 2015-02-27 visuotinio susirinkimo metu I. S. išrinkta pirmininke 3 metams. 2015-02-01 J. S. be vadovės sutikimo pervedė sau ir L. G. padidintą atlyginimą už sausį po 1625 Lt (470,63 Eur), 2015-02-03 I. S. įpareigojo J. S. pateikti pasiaiškinimą iki 2015-02-05, tačiau jis nebuvo pateiktas, 2015-02-23 I. S. skyrė J. S. drausminę nuobaudą – papeikimą ir uždraudė be jos sutikimo naudoti PIN generatorių ir daryti pavedimus iš bendrijos sąskaitų. 2015-02-27 apie 01.46 val J. S. be teisinio pagrindo apskaičiuodama didesnį darbo užmokestį už 2015 m. sausio ir vasario mėn. bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas sau permokėjo 85,25 Eur, o L. G. 280,44 Eur, todėl bendrijai padaryta 365,68 Eur žala, taip pat tą pačią dieną ieškovė atleido save ir L. G. iš pareigų. Išeidamos iš darbo buhalterės iš bendrijos kompiuterių ištrynė visą informaciją, susijusią su bendrijos veikla, be to, J. S. atsisakė perduoti buhalteriją naujai priimtai buhalterei.

6Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, darbo ginčų komisijos sprendimą palikti galiojančiu, nes ieškovė eidama vyr. buhalterės pareigas, turėdama ilgametę darbo patirtį žinojo, kad apskaičiuodama atlyginimus turėjo vadovautis vadovo nurodymais, rašytiniais įsakymais, darbo sutartimis. S. R. įsakymų dėl atlyginimo padidinimo nebuvo, tiek ieškovės, tiek L. G. darbo sutartyje parašyta, jog atlyginimas mokamas mėnesio 5 ir 21 dienomis, nepaisant to, kad ieškovei buvo pasakyta nemokėti atlyginimų, neatsižvelgė į vadovo nurodymus, įstatymus, sekmadienį išmokėjo sau ir L. G. padidintus atlyginimus atlyginimus, nors ir žinojo, kad jai uždrausta atlikti pavedimus.

7Ieškinys atmestinas.

8Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-04-14 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. ( - ), kuriuo nusprendė tenkinti DNSB „Rumpiškės“ prašymą, išieškoti iš J. S. DNSB „Rumpiškės“ 365,69 Eur padarytą materialinę žalą (b.l. 4-7); 2015-02-03 įsakymu Nr. Į-01 J. S. paprašyta iki 2015-02-05 dienos 11 val. ryto pateikti pasiaiškinimą dėl padidinto atlyginimo už 2015 m. sausį sau ir L. G. skaičiavimo, 2015-02-01 išmokėtų atlyginimų darbuotojamas (b.l. 32); 2015-02-23 įsakymu Nr. Į-02 J. S. skirta drausminė nuobauda – papeikimas, nuo 2015-02-23 uždrausta naudoti generatorių ir daryti pavedimus iš bendrijos sąskaitų be atskiro l.e. valdybos pirmininkės pareigas sutikimo (b.l. 31); 2015-02-26 DNSB „Rumpiškės“ visuotinio susirinkimo metu bendrijos pirmininke išrinkta I. S. trejų metų laikotarpiui (b.l. 26-27); 2015-03-02 įsakymu Nr. 3 J. S. nuo 2015-03-02 atleista iš vyr. buhalterės pareigų (b.l. 30); 2015-03-10 DNSB „Rumpiškės“ kreipėsi į J. S. prašydama iki 2015-03-23 pateikti naujai priimtai buhalterei buhalterinius dokumentus: pasirašytą balansą 2014m. gruodžio 31 d., visų buhalterinių sąskaitų likučių iššifravimas ir detalias apyvartas, 2014 m. surašytas buhalterines pažymas, ilgalaikio turto korteles, kitus su 2014 m. susijusius dokumentus (b.l. 29). Iš teismui pateiktos darbo bylos Nr. ( - ) medžiagos nustatyta, kad 2007-11-12 darbo sutartimi Nr. DS2007-1 J. S. buvo priimta į DNSB „Rumpiškės“ vyr. buhalterio pareigas, jai nustatant 5 darbo dienų po 4 val. darbo laiką, už darbą mokant 1450 Lt mėnesinę algą (l. 5), 1998-01-02 darbo sutartimi Nr. 19, sudaryta su L. G., priimant ją į DNSB „Rumpiškija“ buhalterės pareigas, nustatyta mokama mėnesinė alga 1000 Lt, sutarties 7 punkte numatyta, kad už papildomai atliktus darbus mokėti priemokas, paskatinimo premijas, 10 punkte nurodyta, kad darbo sutartis pakeista nuo 1998-01-01 pakėlus mėn. algą (l. 6-7). Liudytoja R. Z. paaiškino, kad 2015-03-06 pradėjo dirbti bendrijos vyriausia buhaltere, ir 2015-03-06 pagal duotus nurodymus atliko paskaičiavimą pagal pirmininkės pavedimą. Remiantis darbo sutartimis, J. S. atlyginimas buvo 419,95 Eur, o L. G. – 299,76 Eur, darbo sutartyse pakeitimų dėl darbo užmokesčio nebuvo. Buvo gavusi pavedimą peržiūrėti išmokėtą atlyginimą, kadangi buvo keli žiniaraščiai už 2014 m. dėl darbo mokėjimo, pastebėjusi išmokėtų atlyginimų ir darbo sutartyse nurodytų sumų skirtumą, patikrino įsakymus nuo 2014 m. liepos 1 d., įsakymų dėl atlyginimo padidimo J. S. ir L. G. nebuvo rasta. Sumas, nurodytas ginčų komisijai pateiktame skaičiavime, atliko gavusi pirmininkės pavedimą, atostoginius skaičiavo už tris paskutinius mėnesius, įskaitant 2014 m. 12 mėn. padidintą atlyginimą. Atlyginimų tarifus keičia visuotinis susirinkimas arba įgaliotinių susirinkimas, dokumentų dėl atlyginimų padidinimo nerado. Darbo sutarčių žurnaluose registruojamos darbo sutartys, taip pat darbo sutarčių pakeitimai, tačiau pirmiausia, pakeitimai turi būti įtraukti į darbo sutartis, su žurnalais liudytoja nesusipažino, nes jie buvo paimti tyrimui. Liudytoja L. G. paaiškino, kad nuo 2007 m. pabaigos gavo 1450 Lt dydžio atlyginimą, neprisiminė, ar darbo sutartis buvo keičiama, savo egzemplioriaus neranda, gaudavo priemoką už skaičiavimo paslaugas iš „Klaipėdos energijos“, seniau ir iš „Klaipėdos vandens“, „Klaipėdos lifto“, atlyginimą mokėjo pirmininkas grynaisiais pinigiais, visuotinio susirinkimo sprendimo dėl atlyginimo padidinimo nuo 1000 iki 1450 Lt neturi. Dėl priedų kiekvieną mėnesį buvo rašomi įsakymai, bet paskutinius metus tų įsakymų nerašydavo, tačiau priedą skaičiuodavo. Įsakymus rašydavo kaip administratorė pati liudytoja, o juos pasirašydavo pirmininkas, atlyginimus skaičiuodavo J. S.. Liudytojas S. R. paaiškino, kad iki 2014-11-28 buvo bendrijos pirmininku, J. S. ir L. G. buvo mokėtas pagrindinis atlyginimas, taip pat mokėta už papildomus darbus pagal sutartis su įmonėmis, nuo 2007 m. L. G. atlyginimas buvo 1450 Lt ir priedai pagal sutartį, darbo sutartyje tai nebuvo įrašyta dėl neapsižiūrėjimo. Nuo 2002 m. „Klaipėdos energija“ pasiūlė mokėti atlygį už skaitiklių duomenų nurašymą. Pagal bendrijos įstatus, bendrijos visuotinio susirinkimo funkcijos buvo perduotos įgaliotinių susirinkimui, kuris spręsdavo dėl įkainių padidinimo. 2002 m. įkainiai iki 19 Lt buvo padidinti, paskiau, sumažinti iki 16 Lt. Atlyginimas buvo mokamas darbuotojams kartą per mėnesį, J. S. darbo sutartis nebuvo pakoreguota per asmeninį neapsižiūrėjimą.

9Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

10Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovei DNSB „Rumpiškės“ padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo panaikinti 2015-04-14 darbo ginčų komisijos sprendimą. Ieškovės teigimu, priedų mokėjimas (papildomas darbo užmokestis) nebuvo reglamentuotas ieškovės darbo sutartyje, tačiau tai buvo daroma ankstesnio pirmininko S. R. nurodymu, priedai buvo mokami daug metų,- tradiciškai; jos kaltės dėl didesnių algų mokėjimo nėra. Atsakovė teigė, kad ieškovei taikytina materialinė atsakomybė, nes J. S. 2015 m. sausio ir vasario mėnesiais nepagrįstai išmokėjo sau ir L. G. padidintą atlyginimą, taip pat kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

11Materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245 str., 253–255 str.). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

12Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad J. S., taip pat L. G. darbo sutartyse buvo nustatytas atitinkamai 1450 Lt ir 1000 Lt atlyginimas, pakeitimų dėl darbo užmokesčio padidinimo nebuvo (darbo bylos Nr. ( - ) medžiagos l. 5, 6-7). Byloje taip pat nėra pateikta jokių kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad 2015 m. sausio ir vasario mėnesį ieškovei ir L. G. didesnis nei jų darbo sutartyse numatytas darbo užmokestis buvo apskaičiuotas ir išmokėtas pagrįstai, t.y. esant teisiniam pagrindui. Ieškovė įrodinėdama ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes nurodė, jog padidintą darbo užmokestį apskaičiuodavo ir mokėdavo vadovaudamasi bendrijos pirmininko S. R. žodiniu nurodymu (b.l. 14), tačiau šioje byloje nagrinėjamas materialinės žalos, kilusios dėl 2015 m. sausio ir vasario mėnesį ieškovei ir L. G. apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, atlyginimo klausimas, kai S. R. bendrijos pirmininku nebebuvo, laikinai pirmininkės pareigas ėjo I. S. (darbo bylos Nr. ( - ) medžiagos l. 26, 27). Atsakovės atstovė I. S. nurodė, kad ji, kaip vadovė, buvo uždraudusi J. S. išmokėti darbo užmokestį, tačiau nepaisydama pirmininkės nurodymų ieškovė pervedė bendrijos darbuotojams atlyginimus. I. S. nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 31, 32). Ieškovės J. S. 2007-11-12 darbo sutartyje Nr. DS2007-1 nurodytas 1450 Lt ( 419,95 Eur) dydžio darbo užmokestis, L. G. 1998-01-02 darbo sutartyje Nr. 19 nustatyta mėnesinė alga 1000 Lt (299,76 Eur), už 2015 m. sausio ir vasario mėn. ieškovė pati sau ir L. G. priskaičiavo po 471 Eur darbo užmokesčio. Atskaičiusi mokesčius permokėta ieškovei darbo užmokesčio ir atostogų kompensacijos suma sudaro 85,25 Eur, o L. G. permoka sudaro – 280,44 Eur (darbo bylos Nr. ( - ) medžiagos l. 16, 17, 20-23.). Įvertinus aukščiau išdėstytą laikytina, jog iš DNSB „Rumpiškės“ sąskaitos be jokio teisinio pagrindo už 2015 metų sausio-vasario mėnesius su darbo santykiais susijusių išmokų J. S. ir L. G. buvo pervesta 365,69 eurų. Tokiais veiksmais buvo padaryta materialinė žala bendrijai. Atsakingas už finansinių ir ūkinių operacijų teisėtumą, lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka, tinkamo dokumentų įforminimo kontrolę, darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą bendrijoje yra vyr. buhalteris, t.y. J. S. ( DNSB „Rumpiškės“ vyr.buhalterio pareigybinai nuostatai). Todėl atmestini, kaip nepagrįsti ieškovės atstovo teiginiai, kad atsakomybė už neteisingą /neteisėtą darbo užmokesčio išmokėjimą turi tekti bendrijos pirmininkui. Pažymėtina, jog vadovas atsako už metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus. Ieškovei, kaip vyriausiajai buhalterei, turėjo būti žinomi buhalterinės apskaitos vykdymo principai, taip pat tai, jog Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta vyr. buhalterio atsakomybė už tinkamą buhalterinių įrašų vykdymą, taigi ir teisingo darbo užmokesčio apskaičiavimą. Be to, buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniu keliami didesni atidumo, rūpestingumo, sąžiningumo ir kvalifikacijos reikalavimai. Teismas pažymi, kad ieškovės atstovo nurodytos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-91/2006 faktinės aplinkybės nėra tapačios sprendžiamam ginčui, minėtoje nutartyje spręsta dėl bendrijos pirmininko įsakymų, kuriais didintas bendrijos darbuotojų atlyginimas panaikinimo, o nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl bendrijai padarytos materialinės žalos, kilusios dėl padidintų darbo užmokesčių apskaičiavimo ir išmokėjimo nesant teisinio pagrindo (vadovo įsakymų). Byloje taip pat nėra jokių visuotinio bendrijos narių susirinkimo ar įgaliotinių susirinkimo sprendimų dėl priedų už papildomą darbą mokėjimo J. S. ar L. G..

13Visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje pateiktus rašytinius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, visuma nustatytų faktinių aplinkybių duoda pagrindo išvadai, kad kaltais ieškovės veiksmais atsakovei buvo padaryta 365,69 Eur žala, ieškovė netinkamai vykdė vyr.buhalterės pareigas, nepakluso teisėtiems bendrijos pirmininkės reikalavimams, be teisėto pagrindo sau ir L. G. išmokėjo didesnį darbo užmokestį, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad 2015-04-14 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

14Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė nėra pateikusi duomenų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nespręstinas. Byloje buvo 5,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str. 2 d.)

15Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas,

Nutarė

16ieškinį atmesti.

17Priteisti valstybei iš ieškovės J. S., a.k. ( - ) 5,08 Eur (penkis eurus 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaita Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai