Byla 3K-3-91/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui 326-ajai daugiabučio namo I. Kanto al. 16 savininkų bendrijai ir trečiajam asmeniui V. L. dėl bendrijos pirmininko įsakymų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas G. G. nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį ( - ), ir nuo turto įsigijimo dienos tapo atsakovo 326-osios daugiabučio namo I. Kanto al. 16 savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) nariu. 2004 m. liepos 22 d. jis kreipėsi į Bendrijos pirmininką, prašydamas leisti susipažinti su Bendrijos samdomų darbuotojų darbo užmokestį nustatančiais dokumentais, priimtais laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2004 m. liepos 22 d. 2004 m. liepos 27 d. jam buvo pateikti iki 2001 m. rugsėjo 25 d. Bendrijai vadovavusio pirmininko V. L. (trečiojo asmens) 1995 m. rugpjūčio 1 d., 1996 m. gegužės 2 d., 1996 m. birželio 1 d., 1997 m. sausio 2 d., 1997 m. lapkričio 1 d., 1998 m. sausio 2 d. ir 1998 m. balandžio 1 d. priimti įsakymai, kuriais buvo keičiama nustatyta Bendrijos samdomų darbuotojų apmokėjimo tvarka. Raštu jis taip pat buvo informuotas, kad Bendrijos samdomų darbuotojų apmokėjimo tvarka (pirmininkui nustatant 160 Lt, buhalterei – 130 Lt, kiemsargiui – 102 Lt mėnesinius atlyginimus) buvo nustatyta Bendrijos narių susirinkime vieną kartą ir susirinkime keičiama nebuvo. Išanalizavus jam (ieškovui) pateiktus Bendrijos pirmininko įsakymus ir Bendrijos įstatus, paaiškėjo, kad minėtais įsakymais buvo nustatoma bei keičiama Bendrijos narių susirinkimo nustatyta Bendrijos samdomų darbuotojų apmokėjimo tvarka ir dydžiai. 1995 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu nuo 1995 m. spalio mėnesio buvo nustatyti tokie mėnesinio apmokėjimo dydžiai: pirmininkui – 160 Lt, buhalterei – 140 Lt, kiemsargei – 130 Lt; 1996 m. gegužės 2 d. įsakymu atitinkamai – 160 Lt, 140 Lt ir 150 Lt; 1996 m. birželio 1 d. įsakymu atitinkamai – 180 Lt, 180 Lt ir 150 Lt; 1997 m. sausio 2 d. įsakymu atitinkamai – 180 Lt, 180 Lt ir 180 Lt; 1997 m. lapkričio 1 d. įsakymu atitinkamai – 255 Lt, 255 Lt ir 255 Lt; 1998 m. sausio 2 d. įsakymu atitinkamai – 255 Lt, 255 Lt ir 255 Lt; 1998 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 2 numatyta mokėti buhalterei valstybės nustatytą minimumą. Ieškovo teigimu, šie Bendrijos pirmininko įsakymai buvo priimti pažeidžiant LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų reikalavimus bei lėmė Bendrijos įsiskolinimų, kuriuos ir jis, kaip naujas Bendrijos narys, privalo padengti savo sąskaita, atsiradimą, todėl pripažintini negaliojančiais (CK 2.81 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą (1995 m. kovo 9 d. ir 1995 m. gruodžio 19 d. įstatymo red. 11 straipsnį, 2000 m. birželio 20 d. – 2001 m. spalio 8 d. įstatymo red. 20 straipsnį) ir Bendrijos įstatus (1995 m. gegužės 11 d. red. 25.7 punktą, 2000 m. lapkričio 2 d. red. 22.3 punktą) išimtinė teisė spręsti Bendrijos samdomų darbuotojų apmokėjimo tvarkos ir sąlygų nustatymo bei pakeitimo klausimus priklausė Bendrijos narių susirinkimui. Jokiu Bendrijos narių susirinkimo sprendimu ši teisė Bendrijos pirmininkui nebuvo deleguota, todėl nurodyti įsakymai pripažintini negaliojančiais, kaip priimti netinkamo subjekto. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiais 326-osios daugiabučio namo I. Kanto al. 16 savininkų bendrijos pirmininko priimtus įsakymus: 1995 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo dalį, kuria nuo 1995 m. spalio mėnesio keičiama samdomų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, 1996 m. gegužės 2 d., 1996 m. birželio 1 d., 1997 m. sausio 2 d., 1997 m. lapkričio 1 d., 1998 m. sausio 2 d. įsakymus dėl etatų sąrašo ir 1998 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 2.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2005 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatęs, kad Bendrijos nario teises ir pareigas ieškovas G. G. įgijo nuo nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ), įgijimo dienos, t.y. nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. (Bendrijos įstatų 2000 m. lapkričio 2 d. red. 10 punktas), teismas laikė, jog ieškovas, ginčijamų įsakymų priėmimo metu nebuvęs juridinio asmens (Bendrijos) kreditorius, juridinio asmens valdymo organas ar jo dalyvis, neturi teisės ginčyti juridinio asmens valdymo organo sprendimų, priimtų 1995 – 1998 metais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad juridinio asmens valdymo organų sprendimų pripažinimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, ir į tai, kad visus šiuos įsakymus Bendrija vykdė, teismas pripažino, jog Bendrijos pirmininko 1995 – 1998 metais priimtų įsakymų pripažinimas negaliojančiais 2005 metais prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Ieškovui nepateikus įrodymų, jog ginčijami įsakymai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, Bendrijos steigimo dokumentams, protingumo ar sąžiningumo principams arba kad jais buvo pažeisti ieškovo interesai tuo laikotarpiu, kai jie buvo priimti (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis), teismas sprendė nesant pagrindo ieškiniui patenkinti.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 13 d. nutartimi Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad įstatymų leidėjas nenustatė draudimo Bendrijos pirmininkui priimti ir atleisti iš darbo samdomus darbuotojus. Byloje nėra duomenų, kad Bendrijos narių susirinkimas pasinaudojo teise nustatyti samdomų darbuotojų skaičių, jų apmokėjimo sąlygas ir tvarką ir kad Bendrija kasmet revizavo pirmininko veiklą. Vien ta aplinkybė, kad Bendrijos narių susirinkimas turėjo teisę spręsti darbo užmokesčio klausimus ir to nepadarė, kolegijos nuomone, nedaro ginčijamų įsakymų prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymų normoms. Apelianto argumentų dėl trečiojo asmens (Bendrijos pirmininko) piktnaudžiavimo jam suteiktais įgalinimais ir žalos Bendrijai padarymo kolegija nurodė nevertinanti dėl to, kad jie nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, ir šioje byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų trečiajam asmeniui. Tai, kad Bendrija turi skolų, kurios priteistos Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 5 d. ir 2001 m. sausio 11 d. sprendimais, kolegijos nuomone, nėra pagrindas ginčijamiems įsakymams panaikinti, nes Bendrijos atsiskaitymai už šilumos energiją šiems įsakymams nėra teisiškai reikšmingi. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturi teisės juridinio asmens valdymo organo sprendimams, priimtiems 1995 – 1998 metais, ginčyti, kolegija pažymėjo, jog kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis).

8III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas G. G. prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Bylą nagrinėję teismai, nuspręsdami, kad Bendrijos pirmininko 1995 – 1998 metais priimtų įsakymų pripažinimas negaliojančiais 2005 metais prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nes juridinio asmens organų sprendimų pripažinimui negaliojančiais yra taikomas trijų mėnesių senaties terminas, o šie sprendimai buvo Bendrijos vykdomi, netinkamai aiškino ir taikė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Aiškinant ir taikant šiuos principus, turėjo būti įvertinti ne tik Bendrijos pirmininko veiksmai priimant ginčijamus įsakymus, praėjęs laikas nuo jų priėmimo ir jų vykdymas ar nevykdymas, bet ir šių įsakymų priėmimo sukeltos pasekmės Bendrijai (t. y., ar šie įsakymai, kurie nebuvo viešai skelbiami ir su kuriais Bendrijos nariai nebuvo supažindinti, nebuvo grupės asmenų bendru sutarimu tikslu pasipelnyti priimti lokalūs teisės aktai), taip pat tai, ar buvo objektyvios priežastys Bendrijos samdomų darbuotojų atlyginimams didinti ir ar tretysis asmuo, būdamas Bendrijos pirmininku ne vienerius metus, žinojo ir suprato, kad toks atlyginimų didinimas yra Bendrijos susirinkimo, o ne pirmininko kompetencija. Kasatoriaus manymu, konstatavus, kad tretysis asmuo piktnaudžiavo jam suteiktais įgalinimais ir priėmė ginčijamus įsakymus pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas, o kartu padarė žalą Bendrijai ir jos nariams, tokie veiksmai negali būti pateisinami nei laiko prasme, nei tuo, kad Bendrija tuos įsakymus vykdė.

112. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalies, LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio (1995 m. kovo 9 d. ir 1995 m. gruodžio 19 d. red.), 20 straipsnio (2000 m. birželio 20 d. – 2001 m. spalio 8 d. red.) bei Bendrijos įstatų 25.7 punkto (1995 m. gegužės 11 d. red.) ir 22.3 punkto (2000 m. lapkričio 2 d. red.) nuostatas, todėl nepagrįstai motyvavo, kad įstatymų leidėjas nenustatė draudimo Bendrijos pirmininkui priimti ir atleisti iš darbo samdomus darbuotojus. Minėtos LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų normos imperatyviai nustatė išimtinę Bendrijos susirinkimo (o ne pirmininko) teisę spręsti dėl Bendrijos samdomų darbuotojų apmokėjimo tvarkos ir sąlygų nustatymo bei pakeitimo. Jokiu Bendrijos susirinkimo sprendimu ši teisė Bendrijos pirmininkui nebuvo deleguota. Dėl to, kasatoriaus teigimu, ginčijami įsakymai pripažintini negaliojančiais, kaip priimti netinkamo subjekto, t.y. pažeidžiant imperatyvias LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų normas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Be to, byloje kilo ginčas ne dėl to, ar Bendrijos pirmininkas turi ar neturi teisę priimti ar atleisti iš darbo darbuotojus, o dėl to, ar įstatymų leidėjas suteikia teisę Bendrijos primininkui nustatyti samdomų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką ir dydį. Tai, kad Bendrijos pirmininkas turi teisę priimti ir atleisti darbuotojus, jam dar nesuteikia teisės nustatyti jų atlyginimo dydį bei apmokėjimo tvarką.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą tretysis asmuo V. L. prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus teiginys dėl Bendrijos narių nesupažindinimo su ginčijamais įsakymais neparemtas jokiais įrodymais. Kasatorius, Bendrijos nariu tapęs tik 2002 m. rugpjūčio 14 d., negali ginčyti iki tol priimtų Bendrijos valdymo organų sprendimų. Bendrijos narių susirinkimas teise nustatyti samdomų darbuotojų skaičių, apmokėjimo sąlygas ir tvarką nepasinaudojo, todėl tai, kad ginčijamus įsakymus priėmė netinkamas subjektas, nereiškia, jog šie įsakymai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes kitaip būtų apsunkintas Bendrijos darbas. Tai, kad Bendrija turi skolų, neturi priežastinio ryšio su ginčo dalyku ir taip pat nedaro ginčijamų įsakymų neteisėtais.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

15Atsakovo 326-osios daugiabučio namo I. Kanto al. 16 savininkų bendrijos nario teises ir pareigas ieškovas G. G. įgijo 2002 m. rugpjūčio 14 d., nusipirkęs butą, esantį ( - ). Ieškovui susipažinus su Bendrijos samdomų darbuotojų darbo užmokestį nustatančiais dokumentais – iki 2001 m. rugsėjo 25 d. Bendrijai vadovavusio pirmininko V. L. (trečiojo asmens) 1995 m. rugpjūčio 1 d., 1996 m. gegužės 2 d., 1996 m. birželio 1 d., 1997 m. sausio 2 d., 1997 m. lapkričio 1 d., 1998 m. sausio 2 d. ir 1998 m. balandžio 1 d. priimtais įsakymais, paaiškėjo, kad šiais įsakymais buvo nustatyta Bendrijos samdomų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka. Bendrija ginčijamus pirmininko įsakymus, priimtus 1995 – 1998 metais, vykdė ir su samdomais darbuotojais sudarytų darbo sutarčių neginčijo. Bendrijos narių susirinkimas įstatymų leidėjo jam numatyta teise nustatyti samdomų darbuotojų skaičių, jų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nepasinaudojo.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

18Dėl įsakymų panaikinimo pagrindų

19Pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnį (1995 m. kovo 9 d. ir 1995 m. gruodžio 19 d. red.) ir 20 straipsnį (2000 m. birželio 20 d. – 2001 m. spalio 8 d. red.) bei Bendrijos įstatų 25.7 punktą (1995 m. gegužės 11 d. red.) ir 22.3 punktą (2000 m. lapkričio 2 d. red.) teisė spręsti dėl bendrijos samdomų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos ir sąlygų priklauso bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Nagrinėjamoje byloje Bendrijos samdomų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką ginčijamais įsakymais nustatė Bendrijos pirmininkas, kuris pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą ir Bendrijos įstatus neturėjo teisės to daryti.

20Vertinant šį pažeidimą, atsižvelgtina į daugiabučio namo savininkų bendrijos tikslus bei veikimo principus. Pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Šių bendrijos narių teisių bei interesų užtikrinimui ir yra skirti įstatymo nustatyti reikalavimai bendrijos valdymo organų veiklai. Nors įstatymas ir Bendrijos įstatai suteikia Bendrijos nariams teisę, o, Bendrijoje esant samdomų darbuotojų, – ir pareigą nustatyti tokių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, tačiau, bylos duomenimis, Bendrijos nariai šia teise nepasinaudojo. Apie tai, jog ginčijami Bendrijos pirmininko įsakymai prieštarauja LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų nuostatoms, numatančioms, kad teisė spręsti Bendrijos samdomų darbuotojų apmokėjimo dydžio ir tvarkos klausimus priklauso Bendrijos narių susirinkimui, Bendrijos nariams buvo žinoma ir jie šiuos įsakymus vykdė. Be to, LR daugiabučių namų savininkų įstatymas ir Bendrijos įstatai numato Bendrijos narių susirinkimui teisę vertinti bendrijos pirmininko veiklą, tačiau duomenų apie tai, kad Bendrijos nariai būtų pasinaudoję ir šia teise, byloje nėra. Bendrijos pirmininkas, kaip šio juridinio asmens valdymo organas, priimdamas sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti Bendrijos naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi. Tokia išvada seka iš CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurią juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus, visų pirma, siekė apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos atitinkamais juridinio asmens valdymo organo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą. Kita vertus, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (baigtinis nuginčijimo pagrindų sąrašas, trumpi senaties terminai,) leidžia daryti išvadą, kad siekiama užtikrinti ir tai, jog juridinio asmens organų sprendimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jos dalyviams ar viešajam interesui. Duomenų, kad ginčijami Bendrijos pirmininko įsakymai būtų padarę žalą Bendrijai ir (ar) jos nariams, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Dėl pasakyto pripažintina, jog ieškovo nurodyti pagrindai Bendrijos pirmininko įsakymams pripažinti negaliojančiais dėl pažeidimų, susijusių su tam tikrų Bendrijos ūkinės veiklos organizavimo klausimų išsprendimo procedūros nesilaikymu, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos nariai, turėdami tam tikras teises (ir tuo pačiu pareigas), tais klausimais nesirūpino, yra neesminiai, daugiau formalaus pobūdžio, nesudarantys pakankamo teisinio pagrindo pripažinti ginčijamus įsakymus negaliojančiais. Nors Bendrijos primininkas, išspręsdamas minėtus klausimus savo įsakymais, nesilaikė visų įstatymo nustatytų procedūrinių normų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tai buvo priemonė tinkamam Bendrijos narių teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimui bei tinkamam jų atstovavimui bendrame valdyme užtikrinti, tokia priemonė turėtų būti pateisinama. Tiesmukiškas teisės normų taikymas, neatsižvelgiant į jų ryšį su minėtomis konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

21Dėl ieškovo teisės ginčyti įsakymus

22Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ieškinį dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti to juridinio asmens dalyvis. Tačiau, atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, tiems asmenims, kurie, juridinio asmens organui priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo to juridinio asmens dalyviai, CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos negali būti taikomos. Tai reiškia, kad asmuo, juridinio asmens organo sprendimo priėmimo metu nebuvęs to juridinio asmens dalyvis, neturi teisės pasinaudoti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje suteikiama teise ginčyti šį sprendimą. Bylos duomenimis, ieškovas G. G. 326-osios daugiabučio namo I. Kanto al. 16 savininkų bendrijos nariu tapo 2002 m. rugpjūčio 14 d., įsigijęs butą, esantį ( - ). Taigi ginčijamų Bendrijos pirmininko įsakymų priėmimo metu (1995 – 1998 metais) jis nebuvo šio juridinio asmens (Bendrijos) dalyvis. Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovas G. G. nėra subjektas, galintis pasinaudoti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis ir reikšti ieškinį dėl minėtų įsakymų pripažinimo negaliojančiais.

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalies, LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų nepažeidė, todėl tenkinti kasacinį skundą ir naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas G. G. nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-pardavimo... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2005 m. kovo 29 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 8. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą... 9. Kasaciniu skundu ieškovas G. G. prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės... 10. 1. Bylą nagrinėję teismai, nuspręsdami, kad Bendrijos pirmininko 1995 –... 11. 2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.82 straipsnio 4... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą tretysis asmuo V. L. prašo skundžiamą... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės... 15. Atsakovo 326-osios daugiabučio namo I. Kanto al. 16 savininkų bendrijos nario... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 18. Dėl įsakymų panaikinimo pagrindų... 19. Pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnį (1995... 20. Vertinant šį pažeidimą, atsižvelgtina į daugiabučio namo savininkų... 21. Dėl ieškovo teisės ginčyti įsakymus... 22. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ieškinį dėl juridinio asmens organo... 23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad bylą nagrinėję... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...