Byla 2-1275-385/2017
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant ieškovui V. N., jo atstovui advokatui Rimvidui Valančiui, savivaldybės institucijos atstovei Laimai Stirbienei,

2teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei R. B., savivaldybės institucijai Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Nustatė

3Atsakovė R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuota.

4Ieškovas prašo nustatyti jo dukters R. N., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš R. B. dukters R. N. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti jį dukrai priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, taip pat prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ir iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimu tarp jo ir atsakovės buvo nutraukta santuoka, konstatuojant, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės. Dukters R. N. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o iš jo dukters išlaikymui priteista po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės. Taip pat šiuo sprendimu nustatyta bendravimo su dukra tvarka. Tačiau nors dukters gyvenamoji vieta ir buvo nustatyta su atsakove, tačiau beveik nuo santuokos su atsakove nutraukimo, dukra gyvena pas jį, yra jo išlaikoma ir prižiūrima. Dukra nenori grįžti pas motiną, kuri visiškai nesirūpina savo dukra, jos neišlaiko, prie jos auklėjimo šiuo metu visiškai neprisideda. Jis turi nuolatinį darbą, gyvena tėvų bute, jokių duomenų apie netinkamą jo gyvenimo būdą nėra, todėl jis žymiai geriau pasirūpintų savo dukra nei šiuo metu atsakovė galėtų sudaryti dukrai gyvenimo sąlygas. Be to, nors jis ir sugebėtų pats išlaikyti dukrą ir suteikti jai tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau nustačius dukters gyvenamąją vietą su juo, atsakovė taip pat turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo. Jis neprieštarauja, kad nustačius dukters gyvenamąją vietą su juo, atsakovė toliau bendrautų su dukra.

5Savivaldybės institucijos atstovė Laima Stirbienė prašo ieškinį tenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad R. N. gyvena su ieškovu pas ieškovo tėvus. Tėtis mergaitei perka rūbus, mokyklines priemones, maistą. Lankantis ieškovo gyvenamojoje vietoje akivaizdu, kad mergaitė gyvena pastoviai su juo, kadangi ten buvo mergaitės drabužiai, batai, mokyklinės priemonės. Ieškovo gyvenamojoje vietoje mergaitei sudarytos tinkamos vaiko gyvenimui, poilsiui ir mokymuisi sąlygos. Tuo metu kai ieškovas dirba, mergaitę prižiūri močiutė. Atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pastebėta, kad motina manipuliuoja mergaite, bando ja „papirkinėti“. Mergaitės vystymusi, pasiekimais mokykloje rūpinasi tėtis, motina su klasės auklėtoja yra bendravusi kelis kartus. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darytina išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo atveju geriausiai atitiktų vaiko interesus.

6Ieškinys tenkintinas.

7Iš bylos medžiagos matyti, kad Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus ( - ) gimimo įraše Nr. 505 nurodyta, kad R. N., gim. ( - ), motina yra atsakovė R. N., tėvas – ieškovas V. N. (b. l. 8). Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-211-204/2011, santuoka tarp V. N. ir R. N. buvo nutraukta konstatuojant, kad santuoka iširo dėl R. N. kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikta iki santuokos turėta pavardė – B.. Be to, šiuo sprendimu šalių dukters R. N. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, patvirtina šalių susitarta bendravimo su dukra tvarka, iš V. N. dukters R. N. išlaikymui buvo priteistos lėšos po 300 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirta R. B. (N.), taip pat išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai (b. l. 11-13).

8Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nutraukus šalių santuoką, jų dukra R. N. faktiškai gyvena pas ieškovą, yra jo išlaikoma ir prižiūrima. V. N. su dukra R. N. gyvena jo tėvui V. N. priklausančiame bute (b. l. 29). Ieškovas dirba ( - ), gauna pastovias pajamas (b. l. 6, 7, 84, 104).

9Atsakovė R. B. ( - ), ( - ), jai iš Šilutės rajono savivaldybės yra skirtas socialinis 3 kambarių butas (b. l. 27). R. B. pajamas sudaro išmokos vaikams, šalpos pensija neįgaliam vaikui, šalpos našlaičių pensija (b. l. 26), taip pat ieškovo pervedamos dukters R. N. išlaikymui skirtos lėšos. R. B. šeima 2014-10-08 Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ( - ), įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose.

10Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-10-17 išvadoje Nr. R3(16.12)-7112 nurodyta, jog nustatyta, kad R. N. po tėvų ištuokos daugiau laiko praleisdavo ir didesnę laiko dalį gyveno su tėvu, o pastaruoju laiku nuolat su juo gyvena. Išsiaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams (modernizuoti) įstatymu, R. B. iš Savivaldybės yra skirtas socialinis 3 kambarių ir virtuvės su visais patogumais butas. R. B. ( - ), rajono ( - )taip pat nėra registruota, ji nededa pakankamai pastangų darbo paieškoms. R. B. šeimos pajamas sudaro išmoka už vaikus, šalpos pensija neįgaliam vaikui, šalpos našlaičių pensija, V. N. mokamas išlaikymas dukrai R. bei sugyventinio M. Z. darbo užmokestis. Apsilankymo R. B. namuose metu R. N. nebuvo, R. B. nurodė, kad dukra yra pas tėvą, tačiau painiojosi nurodydama, kada paskutinį kartą dukra miegojo jos namuose, išsisukinėjo nuo jai užduodamų klausimų. R. B. šeima 2014-10-08 Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ( - ), yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose. Taip pat iš apsilankymų šeimoje pastebėta, kad R. N. daug laiko praleidžia su tėvu, o nuo šių metų vasaros praktiškai tik su juo ir gyvena. 2016-06-02 Skyriuje buvo gauta informacija iš Seniūnijos socialinės darbuotojos, teikiančios R. B. šeimai socialines paslaugas, kad pas V. N. gyvena ne tik R. N., bet dar svečiuojasi ir kita R. B. dukra R. Z., gimusi ( - ). Jau tada R. N. teigė, kad nori gyventi pas tėvą. V. N. dirba ( - ), gauna pastovų darbo užmokestį. Apsilankius namuose yra akivaizdu, kad R. N. tikrai čia pastoviai gyvena, kadangi čia yra mergaitės rūbai, batai, mokyklinės priemonės ir pan. Kai R. N. visą savaitę sirgo, nelankė mokyklos, buvo slaugoma ne mamos, o tėvo ir močiutės, V. N. vedė dukrą pas gydytoją, pirko vaistus. V. N. namuose vaiko gyvenimui, poilsiui ir mokymuisi yra sudarytos tinkamos sąlygos. Bendraujant su R. N., ji papasakojo, kad jai skambina mama, ant jos pyksta ir šaukia, kad ji negyvena su ja, moko, kaip reikės atsakyti, kai jos Skyriaus specialistės klaus, su kuo ji nori gyventi. Be to, Skyriaus specialistėms pavyko išsiaiškinti, kad vaikui mama pažadėjo nupirkti šunį, močiutė pažadėjo nuvežti į delfinariumą su sąlyga, jei ji grįš gyventi pas mamą. Visą pokalbį mergaitė buvo įsitempusi, nerami, kvietė ateiti į kambarį tėvą. Yra akivaizdu, kad mama traumuoja dukrą, mergaitė yra pasimetusi ir nerami. Bendraujant visiems kartu, R. N. tapo drąsesnė, teigė, kad nori būti su tėčiu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į R. N. išsakytą nuomonę, skyrius mano, kad mergaitės gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su tėvu V. N. šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus. Išsiaiškinus, kad mergaitė daug laiko praleidžia su tėvu, darytina išvada, kad tai nėra skubotas ir spontaniškas tėvo sprendimas kreiptis į teismą. Vaikas turi žinoti, kur pastoviai gyvena, jaustis stabiliai ir saugiai. Taip pat akcentuotina, kad Skyrius nėra gavęs jokios negatyvios informacijos apie V. N. šeimą ar vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus šeimoje nei iš medikų, nei iš mokymosi, nei iš kaimynų, bendruomenės narių ar policijos pareigūnų.

11Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos pateiktoje 2017-10-24 R. N. charakteristikoje Nr. R3(1.11)-182 nurodyta, kad R. N. su tėčiu gyvena su seneliais – tėčio tėvais. Pagal galimybes R. iš mokyklos pasiima tėtis arba senelis. Tėtis labai rūpinasi dukters gerove: aprūpina reikiamomis mokymo priemonėmis, rūbeliais, perka akinius. Tėtis kartu su mergaite lanko įvairius renginius mieste, mokykloje. Tėčio ir mergaitės ryšys labai stiprus, mama niekada nerodė didelio dėmesio mergaitės vystymuisi, pasiekimams mokykloje, su ja per dvejus mokslo metus bendrauta gal tris kartus. Nors mama priekaištauja tėčiui, kad mergaitė netvarkinga, neprausta, tačiau manytina, kad tai netiesa, nes mergaitės higienos normos išlaikytos, rūbeliai tvarkingi, švarūs, tik nemėgsta šukuotis. Mano, kad tėtis pajėgus rūpintis mergaite ir jai geriau augti su tėčiu, nei su mama.

12Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-20 dėl teismo psichologo nuomonės (išvados) pateikimo raštu Nr. 11-301 matyti, kad apibendrinime, išvadose dėl rekomendacijos dėl gyvenamosios vietos nurodyta, kad mažametei mergaitei šiuo metu emociškai svarbūs ir reikšmingi yra abu tėvai, todėl ateityje būtina užtikrinti saugų, nekonfliktišką, reguliarų vaiko bendravimą su jais abiem, kitais artimaisiais (seneliais, broliais, seserimis). Vaiko tėvas linkęs labiau suprasti mergaitės emocinę, psichologinę būseną (suvokia, jog vaikui svarbūs abu tėvai), individualius poreikius, kitus vaiko interesus. Pastebimas artimas tėvo ir dukros emocinis ryšys, tėvas ir dukra daugiau laisvo laiko leidžia kartu. Mamos pasisakymuose daugiau dominuoja materialiniai motyvai, domėjimasis vaikų baziniais pagrindiniais poreikiais (aprūpinimas maistu, švara, apranga), kiek mažiau gilinamasi į mergaitės individualius išgyvenimus, nevaržomą bendravimą su tėvu, broliais, seserimis, mokslais, pasiekimais, kt. Bendruose pokalbiuose įvardijami dažni mamos, dukros konfliktai, ilgesnės nebendravimo su vaiku pertraukos. Mamos namuose mergaitę labiau traukia ne kontaktas su mama, o bendravimas, bendras ryšys su seserimis, broliais. Teismui priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos svarbu remtis VTAT, kitų specialistų išvadomis, rekomendacijomis, kompleksiškai įvertinti situaciją, kuris iš tėvų šiuo metu geba užtikrinti geriausius mažamečio vaiko interesus: priežiūros, auklėjimo, sveikatos, nekonfliktiško bendravimo su kartu negyvenančiu tėvu ir (ar) mama. Rekomenduotina išsakytą mažamečio vaiko nuomonę vertinti kompleksiškai, atsižvelgiant į kitų svarbių faktų, įvykių bei išvadų visumą (b. l. 101).

13CK 3.156 str. 2 d. numatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus bei atsižvelgti į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.), išskyrus atvejus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (LAT 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius, prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012, 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, kt.). Vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, augimas ir tobulėjimas, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan. Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras (Kauno apygardos teismo 2010-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2145-601/2010). Be to, CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

14Atsižvelgiant į šalių parodymus, liudytojų E. Š., J. M. N. ir V. N. parodymus, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę bei į kitą bylos medžiagą, remiantis prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, ieškovo pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, šalių požiūrį į dukters auklėjimą, dalyvavimą ją auklėjant ir realią galimybę sudaryti dukrai tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, darytina išvada, kad šalių dukros R. N. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu V. N. geriausiai atitiktų vaiko interesus (CK 3.174 str. 2 d., Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimu nustatyta R. N. gyvenamoji vieta su motina, keistina ir nustatytina R. N. gyvenamoji vieta su tėvu V. N..

15Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Įvertinus šalių vaiko amžių, jo būtinus poreikius būstui, maistui, sveikatos priežiūrai, aprangai, avalynei, šalių turtinę padėtį, šalių amžių ir jo sąlygotą galimybę dirbti ir užsidirbti pakankamai vaikams išlaikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, 100 Eur kas mėnesį laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis vaikui. Atsakovei skiriant tokias išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko poreikių tenkinimo ir atsakovo galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra (CK 3.156 str. 1 d.). Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės priteistina dukters R. N. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi tik nuo sprendimo įsiteisėjimo vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su V. N. ir atsakovei atsiranda pareiga mokėti dukrai išlaikymą. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). R. N. skirtų lėšų tvarkytoju skirtinas V. N..

16Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 str.). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Kadangi nenustatyta, jog ieškovo pateikta bendravimo su vaiku tvarka prieštarautų vaiko interesams bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teismui nepateikė jokio siūlymo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl nustatytina ieškovo pateikta bendravimo su vaiku tvarka.

17Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41 Eur žyminio mokesčio, priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 93 str. 1 d.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270-271 str.,

Nutarė

19Ieškinį patenkinti.

20Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimu nepilnametės R. N. nustatytą gyvenamąją vietą ir nustatyti R. N., asmens kodas ( - ) gyvenamąją vietą su tėvu V. N., asmens kodas ( - )

21Priteisti iš R. B., asmens kodas ( - ) išlaikymą nepilnametei dukrai R. N., asmens kodas ( - ) po vieną šimtą eurų (100 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki R. N. pilnametystės. Išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. V. N., asmens kodas ( - ) paskirti dukrai R. N. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju.

22Nustatyti tokią R. B. bendravimo su vaiku tvarką:

231. R. B. bendrauja su dukra R. N. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

242. R. B. bendrauja su dukra R. N. dukters gimimo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

253. R. B. bendrauja su dukra R. N. dukters vasaros atostogų metu vieną mėnesį abipusiu šalių susitarimu.

26Priteisti iš R. B., asmens kodas ( - ) V. N. naudai 41 Eur žyminio mokesčio.

27Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant... 2. teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį... 3. Atsakovė R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą... 4. Ieškovas prašo nustatyti jo dukters R. N., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su... 5. Savivaldybės institucijos atstovė Laima Stirbienė prašo ieškinį tenkinti.... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šilutės rajono savivaldybės civilinės... 8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nutraukus šalių santuoką, jų dukra R.... 9. Atsakovė R. B. ( - ), ( - ), jai iš Šilutės rajono savivaldybės yra... 10. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus... 11. Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos pateiktoje 2017-10-24 R. N.... 12. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-20 dėl teismo psichologo nuomonės... 13. CK 3.156 str. 2 d. numatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo... 14. Atsižvelgiant į šalių parodymus, liudytojų E. Š., J. M. N. ir V. N.... 15. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, materialinį... 16. Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi... 17. Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41 Eur žyminio mokesčio, priteistinos... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270-271 str.,... 19. Ieškinį patenkinti.... 20. Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimu nepilnametės... 21. Priteisti iš R. B., asmens kodas ( - ) išlaikymą nepilnametei dukrai R. N.,... 22. Nustatyti tokią R. B. bendravimo su vaiku tvarką:... 23. 1. R. B. bendrauja su dukra R. N. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią... 24. 2. R. B. bendrauja su dukra R. N. dukters gimimo dieną nuo 10.00 val. iki... 25. 3. R. B. bendrauja su dukra R. N. dukters vasaros atostogų metu vieną... 26. Priteisti iš R. B., asmens kodas ( - ) V. N. naudai 41 Eur žyminio mokesčio.... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...