Byla e2-211-1030/2019
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. C

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant ieškovės bankroto administratorės atstovui K. S., atsakovui R. V., jo atstovui advokatui Sigitui Čepui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų verslo kompanija“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vadybos apskaita“, ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. C..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė BUAB „Vakarų verslo kompanija“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Vadybos apskaita“, ieškiniu ir jo patikslinimu (el. b. t. I, psl. 1-8, 153-155) prašė teismo priteisti jai iš atsakovo R. V. 4 680,24 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė 2019 m. sausio 29 d. pateikė prašymą (el. b. t. I, psl. 196-197) dėl dalies ieškinio, būtent dėl reikalavimo priteisti 2 092,22 Eur žalos atlyginimą, atsisakymo.

6Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovės paskutinysis vadovas, prieš iškeliant jai bankroto bylą, buvo R. V.. Ieškovei iškėlus bankroto bylą, atsakovas privalėjo ieškovės bankroto administratorei perduoti visą ieškovės turtą ir dokumentus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Atsakovas bankroto administratorei neperdavė viso turto, dėl to ieškovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, kurią sudaro neperduoto turto įsigijimo vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas. Įmonės administracijos vadovas yra bendrovės valdymo organas, kuris juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Neperduodamas viso ieškovės turto, atsakovas, buvęs ieškovės vienasmenis valdymo organas, pažeidė CK 2.87 straipsnio nuostatas. Dėl šio pažeidimo atsakovas privalo atsakyti pagal juridinio asmens valdymo organų narių civilinę atsakomybę reglamentuojančio CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Atsakovo padaryta žala pasireiškė turto ekonominės vertės praradimu ir kreditorių teisės atgauti bent reikšmingesnę dalį skolos pažeidimu.

7Atsakovas R. V. atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti.

8Atsiliepime nurodoma, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Bankroto administratorės atstovas 2017 m. balandžio 19 d. atvykęs BUAB „Vakarų verslo kompanija“ pasiėmė tik buvusio vadovo saugotą turtą, įtrauktą į balansą (2017 m. balandžio 19 d. priėmimo-perdavimo aktas), o kito turto neprašė (neėmė). Dalis į balansą įtraukto turto buvo palikta saugoti R. V. (2017 m. kovo 28 d. pasaugos sutartis), nes dėl turto savybių jo išsivežti be sugadinimų būtų buvę sudėtinga. Taigi R. V. perdavė bankroto administratorei visą į BUAB „Vakarų verslo kompanija“ balansą įtrauktą turtą, todėl tinkamai įvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus ir nepažeidė CK 2.87 straipsnio, t. y. nėra neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo). Ginčas šioje byloje keliamas dėl bankrutuojančios įmonės turto balanse nesančio turto, kurį buvo įsigijusi UAB „Vakarų verslo kompanija“. Ieškinyje nurodytas turtas nebuvo įtrauktas į BUAB „Vakarų verslo kompanija“ balansą, todėl neturėjo būti perduotas bankroto administratorei. Vien tai sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti. Ginčo turtas nebuvo įtrauktas į balansą, nes jis buvo nurašytas. Atsižvelgiant į tai, kad dalį nurašyto, bet faktiškai nesunaudoto turto R. V. saugojo, jis 2018 m. kovo 15 d. priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas bankroto administratorei. Likęs į balansą neįtrauktas turtas buvo sunaudotas (sugedo, sulūžo) UAB „Vakarų verslo kompanija“ veikloje, todėl, būdamas nurašytu, neturėjo būti saugomas. Kita nurašyto turto dalis buvo perkama, kaip detalės, todėl yra perduotame turte (pvz. HP CADDY kietieji diskai buvo sumontuoti 2017 m. balandžio 19 d. perduotoje serverių spintoje). Atsižvelgiant į tai, kad turtas, už kurio neperdavimą reikalaujama priteisti žalos atlyginimą, nėra įtrauktas į balansą, pareigą įrodyti, kad šis turtas nėra sunaudotas (sugadintas) tenka ieškovei. Kitaip tariant ieškovė privalo įrodyti, kad šis turtas nepagrįstai neįtrauktas į balansą. BUAB „Vakarų verslo kompanija“ žalos dydį įrodinėja turto įsigijimo verte, ieškinyje nurodydama, kad nėra galimybės nustatyti neperduoto turto realios (faktinės) vertės. Tačiau pareiga įrodyti žalos dydį tenka ieškovei. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi). Priteisiant žalą, turi būti atkurta jos padarymo metu buvusi padėtis, nes kitaip tai reikštų nesąžiningą ieškovės pasipelnymą už padarytą žalą. Įmonių turtas yra apskaitomas jų finansinės apskaitos dokumentuose. Prašomo priteisti turto vertė BUAB „Vakarų verslo kompanija“ finansinės apskaitos dokumentuose (turto balanse) yra 0 Eur, tai paneigia ieškinio argumentą, kad negalima nustatyti turto vertės. Todėl, ieškovei neįrodžius, kad turtas yra vertas daugiau nei 0 Eur, ieškinys turi būti atmestas, nes žala nepadaryta.

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. C. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo.

10Teismas konstatuoja:

11Dėl dalies ieškinio atsisakymo

12Paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi (el. b. t. I, psl. 164-165) buvo priimtas ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio atsakovui, būtent dėl reikalavimo priteisti 1 817,28 Eur žalos atlyginimą, ir civilinė byla toje dalyje nutraukta. Taigi, ieškovei patikslinus ieškinį (el. b. t. I, psl. 153-155), buvo prašoma iš atsakovo ieškovei priteisti 4 680,24 Eur žalos atlyginimo.

13Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovė 2019 m. sausio 29 d. pateikė prašymą (el. b. t. I, psl. 196-197) dėl dalies ieškinio, būtent dėl reikalavimo priteisti 2 092,22 Eur žalos atlyginimą, atsisakymo. Nurodo, kad ieškinio atsakymo pasekmės ieškovei yra žinomos.

14Ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi duomenų, kad ieškovės pareikštas atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas nuo dalies ieškinio priimamas, civilinė byla toje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

15Šalims išaiškintina, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

16Dėl žalos atlyginimo priteisimo

17Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ieškovei patikslinus ieškinį, nagrinėjamoje byloje iš atsakovo ieškovei prašoma priteisti 2 588,02 Eur žalos atlyginimo.

18Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-891-826/2017 (naujas bylos Nr. B2-439-826/2018) UAB „Vakarų verslo kompanija“ iškelta bankroto byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 13 d. Įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Vadybos apskaita“ (el. b. t. I, psl. 9-10). Atsakovas R. V. nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos jai iškėlimo buvo UAB „Vakarų verslo kompanija“ vadovu (el. b. t. II, psl. 5).

19Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą atsiranda ir bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

20Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

21Ieškovė atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinę atsakomybę grindžia tuo, kad bankroto administratorei nėra perduotas tam tikras bankrutavusios įmonės turtas. Patikslinusi ieškinį, ieškovė nurodo 15 bankroto administratorei neperduotų turto objektų (el. b. t. I, psl. 196-197). Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog šie ieškinio patikslinime nurodyti 15 objektų bankroto administratorei nėra perduoti.

22ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ši nuostata įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-580-798/2018).

23Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčo turtas teismui pateiktoje bankroto administratorės veiklos ataskaitoje nėra nurodytas kaip bankrutavusios bendrovės turtas (el. b. t. I, psl. 53-54). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ginčo turtas buvo apskaitomas kaip trumpalaikis bendrovės turtas ir į turto balansą neįtrauktas. Pažymėtina, kad argumentų ir tai pagrindžiančių įrodymų, jog ieškovės turto balanso duomenys būtų neteisingi, ieškovė teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nėra įtvirtintos atsakovo, kaip bankrutavusios įmonės vadovo, pareigos perduoti bankroto administratoriui į balansą neįtrauktą turtą. Todėl konstatuoti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto prasme nėra pagrindo.

24Kita vertus, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

25Kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškinyje nurodytas bankroto administratorei atsakovo neperduotas turtas yra (buvo) trumpalaikis įmonės turtas. Atsakovas, kaip savo atsikirtimus į ieškinį, nurodo aplinkybes, jog ginčo turtas yra nurašytas, sugadintas ir neturi jokios vertės.

26Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo turtas yra nurašytas: gigabytinis keitiklis (įgytas pagal 2014 m. spalio 20 d. sąskaitą-faktūrą, nurašytas 2014 m. spalio 31 d. nurašymo aktu Nr. 5), gigabytinis keitiklis (įgytas 2014 m. rugsėjo 23 d., nurašytas 2014 m. rugsėjo 30 d. aktu Nr. 4), biuro kėdė DD6 (ruda) (įgyta 2014 m. rugsėjo 12 d., nurašyta 2014 m. rugsėjo 30 d. nurašymo aktu Nr. 4), maršrutizatorius D-( - ) (įgytas 2014 m. rugsėjo 24 d., nurašytas 2014 m. rugsėjo 30 d. nurašymo aktu Nr. 4), kompiuteris HP DL160 G6 (SE316M1) (įgytas 2014 m. rugpjūčio 27 d., nurašytas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nurašymo aktu Nr. 1), bevielis maršrutizatorius TL-WR841N (įgytas 2014 m. rugpjūčio 21 d., nurašytas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nurašymo aktu Nr. 1), biuro kėdė „Jelling“ (juoda) (įgyta 2015 m. kovo 6 d., nurašyta 2015 m. kovo 31 d. nurašymo aktu Nr. 17), maršrutizatorius Cisco SRW2016-K9 SD300-20 (įgytas 2015 m. kovo 19 d., nurašytas 2015 m. kovo 31 d. nurašymo aktu Nr. 17), konverteris Apple VGA TV (įgytas 2015 m. rugsėjo 11 d., nurašytas 2015 m. spalio 30 d. nurašymo aktu Nr. 30), sėdmaišiai, 6 vnt. (įgyti 2015 m. gruodžio 22 d., nurašyti 2015 m. gruodžio 31 d. nurašymo aktu Nr. 34), komoda (įgyta 2015 m. gruodžio 30 d., nurašyta 2015 m. gruodžio 31 d. nurašymo aktu Nr. 34), valgomasis stalas „Cellini“ (įgytas 2016 m. sausio 4 d., nurašytas 2016 m. sausio 29 d. nurašymo aktu Nr. 1/2016), kėdė „Lino“ (balta) (įgyta 2016 m. sausio 4 d., nurašyta 2016 m. sausio 29 d. nurašymo aktu Nr. 1/2016), kėdės „Osen“, 2 vnt. (įgytos 2016 m. sausio 6 d., nurašytos 2016 m. sausio 29 d. nurašymo aktu Nr. 1/2016), gėlių stovas (įgytas 2016 m. sausio 12 d., nurašytas 2016 m. sausio 29 d. nurašymo aktu Nr. 1/2016) (el. b. t. I, psl. 11-19, 29-34, 39-40, 120-147).

27Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia įsigyto trumpalaikio turto nurašyti, jį pradėjus naudoti. Tačiau, teismo nuomone, teisingam ginčo išsprendimui lemiamą reikšmę turi ne tai, ar atsakovas formaliai turėjo teisę atlikti nurašymus, tačiau tai, ar bendrovės turėtos materialinės vertybės iš tikrųjų buvo nurašytos pagrįstai, t. y. nepadarant bendrovei realios žalos.

28Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

29Įvertinus pirmiau nurodytus ginčo turto įsigijimo ir nurašymo duomenis, konstatuotina, kad ginčo turtas buvo nurašytas netrukus po jo įsigijimo (tą patį ar kitą mėnesį). Todėl, remdamasis vien turto nurašymo aktais, teismas negali daryti išvados, kad ginčo turtas bankroto bylos iškėlimo metu nebeegzistavo, ir remsis visuma byloje nustatytų aplinkybių. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareiga saugoti ir tinkamai apskaityti įmonės turtą nepaneigia ieškovės pareigos įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir žalos faktą. Kaip minėta, teisės aktai nedraudžia taip apskaityti trumpalaikį bendrovės turtą, kad, jį perdavus naudoti, turtas būtų nurašomas. Teismo nuomone, nors ginčo turtas pagal savo pobūdį galėjo būti naudojamas tam tikrą laiką, jam yra būdingas nusidėvėjimas, be to, ginčo turtas buvo įgytas 2014-2016 m., todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad šis turtas bankroto bylos iškėlimo metu buvo išlikęs ir tebeturi vertę, pagal kurią galėtų būti nustatytas žalos dydis. Jokių įrodymų, kad ginčo turtas būtų išlikęs bankroto administratorė teismui nepateikė. Pažymėtina, kad dalį pradiniame ieškinyje nurodyto, taip pat kitą išlikusį trumpalaikį turtą atsakovas ieškovei buvo perdavęs 2018 m. kovo 15 d., taigi dar iki nagrinėjamos bylos iškėlimo (el. b. t. I, psl. 71). Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovas buvo nesąžiningas bendrovės bankroto proceso metu arba kad bendrovės turtą tvarkė taip nerūpestingai ir neapdairiai, kad įmonei ir (ar) jos kreditoriams buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, labiau tikėtina kad bankroto bylos iškėlimo metu ginčo turtas nebebuvo tinkamas naudoti ir nebebuvo išlikęs. Paminėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į tai, kad turtas įsigytas 2014-2016 m., kritiškai vertintina ieškovės pozicija žalos dydį apskaičiuoti pagal ginčo turto įsigijimo kainą, neįrodinėjant realios turto vertės.

30Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra įrodyti nei atsakovo neteisėti veiksmai, nei žalos bankrutuojančiai bendrovei faktas, todėl ieškovės ieškinys atmetamas, nesant įstatyme numatytų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Duomenų apie bylinėjimosi išlaidas už atsakovui suteiktą advokato teisinę pagalbą teismui nepateikta, todėl jos nepriteisiamos.

33Kiti klausimai

34Ieškinį atmetus, teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi (el. b. t. I, psl. 41-42) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas – panaikinamos nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 150, 259, 260, 268, 270, 293 straipsniais, teismas

Nutarė

36Priimti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų verslo kompanija“ atsisakymą nuo dalies ieškinio atsakovui R. V., būtent dėl reikalavimo priteisti 2 092,22 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt dviejų eurų 22 euro centų) žalos atlyginimą, ir civilinę bylą Nr. e2-211-1030/2019 toje dalyje nutraukti.

37Ieškinį su jo patikslinimais atmesti.

38Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-211-1030/2019 (ankstesnis Nr. e2-5787-1030/2018) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė BUAB „Vakarų verslo kompanija“, atstovaujama bankroto... 5. Ieškovė 2019 m. sausio 29 d. pateikė prašymą (el. b. t. I, psl. 196-197)... 6. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovės paskutinysis vadovas, prieš... 7. Atsakovas R. V. atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti.... 8. Atsiliepime nurodoma, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą,... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. C. per... 10. Teismas konstatuoja:... 11. Dėl dalies ieškinio atsisakymo... 12. Paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi... 13. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovė 2019 m. sausio 29 d.... 14. Ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti pareikšto... 15. Šalims išaiškintina, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl... 16. Dėl žalos atlyginimo priteisimo... 17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ieškovei patikslinus... 18. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta,... 19. Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą... 20. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra... 21. Ieškovė atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinę atsakomybę grindžia tuo,... 22. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įmonės valdymo organai... 23. Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčo turtas teismui pateiktoje bankroto... 24. Kita vertus, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendrovės vadovo... 25. Kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškinyje nurodytas bankroto... 26. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo turtas yra... 27. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia įsigyto trumpalaikio turto... 28. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 29. Įvertinus pirmiau nurodytus ginčo turto įsigijimo ir nurašymo duomenis,... 30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Duomenų apie bylinėjimosi išlaidas už atsakovui suteiktą advokato teisinę... 33. Kiti klausimai... 34. Ieškinį atmetus, teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi (el. b. t. I, psl.... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 150, 259,... 36. Priimti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų... 37. Ieškinį su jo patikslinimais atmesti.... 38. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 9 d.... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...