Byla 3K-3-475/2012
Dėl nuostolių priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Molesta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Molesta“ dėl nuostolių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl nuostolių, kurių susidarymas grindžiamas ieškovės sumokėtomis palūkanomis bankui už iš jo gautą kreditą, panaudotą finansuoti statybos objektui, prarastam gaisro metu, atlyginimo.

62006 m. kovo 17 d. AB ,,NORD/LB bankas“ (dabartinis pavadinimas – AB DNB bankas) ir ūkininkė A. Č. sudarė kreditavimo sutartį, skirtą turistų apgyvendinimo ir paslaugų komplekso Širvintų rajone, Papiernios kaime, statybos darbams finansuoti. Statybos darbus vykdė generalinis rangovas UAB „Molesta“, su kuriuo ieškovė 2006 m. kovo 7 d. sudarė statybos generalinės rangos sutartį. Kadangi statybos objektas naktį iš 2007 m. liepos 13-osios į 2007 m. liepos 14-ąją sudegė, tai ieškovė kreipėsi į teismą reikalaudama iš rangovo atlyginti jos nuostolius.

7Įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010, buvo konstatuota, kad ieškovės reikalavimai grąžinti atlyginimą už darbus yra ne dėl civilinės atsakomybės taikymo, bet dėl sumokėtų sumų grąžinimo (restitucijos). Byloje įrodyta, kad statybos rangovui teko atsitiktinio žuvimo rizika, kad už statybos darbus užsakovas mokėjo dalimis, užsakovui nebuvo perduotas darbų rezultatas (visas ar dalimis), užsakovas nedavė neteisingų nurodymų, dėl kurių žuvo statybos objektas, todėl dėl už statybos darbus sumokėtų lėšų gražinimo šioje byloje yra taikomas CK 6.222 straipsnis, o ne civilinės atsakomybės nuostatos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei A. Č. iš UAB ,,Molesta“ buvo priteista 1 053 745,80 Lt, šią sumą sudarė ieškovės sumokėta suma rangovui UAB „Molesta“ už statybos darbus ir AB DNB bankui nuo 2006 m. kovo 31 d. kredito išmokėjimo pradžios iki 2007 m. spalio 30 d. ieškinio padavimo teismui dienos sumokėtos palūkanos pagal kreditavimo sutartį (118 627,77 Lt palūkanų ir 9 972,17 Lt įsipareigojimo mokesčio).

82010 m. gruodžio 13 d. ieškovė vėl kreipėsi į teismą ir prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB ,,Molesta“ 312 030,31 Lt nuostolių atlyginimo bei 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovė nurodė, kad pirmiau nurodytoje byloje priimtas teismo sprendimas yra įvykdytas ir 2010 m. lapkričio 4 d. iš atsakovo išieškota 1 076 747,80 Lt (į šią sumą įskaitant bylinėjimosi išlaidas), taip pat tą pačią dieną buvo išieškota 182 052,64 Lt procesinių palūkanų. Nagrinėjamoje naujoje byloje ieškovė prašomų priteisti nuostolių atlyginimo dydį grindžia laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 31 d. iki 2010 m. lapkričio 4 d. pagal kreditavimo sutartį bankui sumokėtomis 418 617,66 Lt palūkanomis. Šios sumos dalį (106 587,35 Lt) kompensavo Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, dėl to ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 312 030,31 Lt ieškovės sumokėtų bankui palūkanų sumą.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu nusprendė: priimti ieškovės A. Č. ieškinio dalies dėl 60 742,68 Lt nuostolių priteisimo iš atsakovo UAB ,,Molesta“ atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukti; kitą ieškinio dalį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 251 287,63 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisti iš atsakovo ieškovei 2 000 Lt žyminio mokesčio ir 3 105 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, valstybei – 3 754 Lt žyminio mokesčio.

11Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010, prejudicinės galios nagrinėjamos bylos atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas sprendime nurodė, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti. Nurodytoje išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės nuostolių, patirtų dėl statybos objekto žuvimo. Teismas sprendė, kad aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimą šioje byloje, įėjo į pirmiau išnagrinėtos civilinės bylos įrodinėjimo dalyko sudėtį ir todėl šioje byloje neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas), teismų sprendimai nurodytoje byloje gali būti kaip reikalavimo pagrindas šioje byloje. Tai, kad esamoje byloje ieškovė prašo priteisti susidariusius už kitą, t. y. vėlesnį laikotarpį, nuostolius, nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010 nustatytų faktų prejudicialumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovui kilo civilinė atsakomybė, kaip prievolė, kuri atsiranda neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytą pareigą, taip pat jog gaisras, dėl kurio padarytos žalos atlyginimas yra ginčo dalykas, nepripažintinas force majeure aplinkybe, atleidžiančia nuo civilinės atsakomybės. Statybos objekto statybą finansavo AB ,,NORD/LB bankas“ pagal 2006 m. kovo 17 d. su ieškove sudarytą kreditavimo sutartį. Palūkanos ir įsipareigojimo mokestis, kuriuos ieškovė sumokėjo bankui, yra ieškovės realiai patirti nuostoliai (žala). Šiuos palūkanų mokėjimus ieškovė atliko už iš banko gautą kreditą, investuotą į statybos objektą, kurį ieškovė prarado, todėl atsakovas šiuos nuostolius (žalą) turi atlyginti (CK 6.682 straipsnio 1 dalis). Pagal banko 2011 m. kovo 30 d. pažymą ieškovė nuo 2007 m. spalio 31 d. iki 2010 m. lapkričio 4 d. bankui sumokėjo 418 748,29 Lt palūkanų, kurių dalį (167 460,66 Lt) ieškovei kompensavo Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Palūkanų skirtumą teismas pripažino ieškovės nuostoliais, už kurių atlyginimą atsakingas atsakovas. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovės turėtas žyminio mokesčio už ieškinį, advokato atstovavimo išlaidas, taip pat iš atsakovo valstybei tą žyminio mokesčio už ieškinį dalį, kurios mokėjimas teismo buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB ,,Molesta“ apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą.

13Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčas dėl atsakovo atsakomybės už atsiradusią žalą jau yra išspręstas kitoje užbaigtoje civilinėje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-370/2010. Statybos objekto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, teko rangovui, t. y. atsakovui (CK 6.682 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo neturintis pagrindo nukrypti nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-302/2010, kuri palikta nepakeista pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi, pripažintos atsakovo pareigos atlyginti ieškovės sumokėtas palūkanas bankui už kaip kreditą gautas ir į gaisre žuvusį statybos objektą investuotas lėšas. Aplinkybė, kad teismų išnagrinėtoje byloje įsiteisėjusiu sprendimu pasisakyta dėl atsakovo pareigos ieškovei atlyginti palūkanas už laikotarpį iki 2007 m. spalio 30 d., yra nulemta faktinio ieškinio pagrindo – ieškiniu buvo reikalaujama atlyginti tik iki ieškinio padavimo civilinėje byloje Nr. 2-465-565/2008 ieškovės realiai turėtas išlaidas, t. y. sumokėtas palūkanas. Kol ginčas buvo nagrinėjamas teismuose, atsakovas negrąžino ieškovei pagal nutrauktą rangos sutartį gautų sumų, todėl šių sumų ieškovė negrąžino bankui ir už naudojimąsi jomis pagal kredito sutartį mokėjo bankui palūkanas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti realiai patirtas išlaidas (sumokėtas palūkanas) už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 31 d. Šios ieškovės sumokėtos palūkanos taip pat pripažintinos nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Dėl ieškovės atsisakymo nuo 20 proc. ieškiniu reikalaujamų sumų įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui teismas nurodė, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgus į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei atsisakius nuo dalies ieškinio, atitinkamai buvo sumažintas žyminis mokestis (sumažėjo iš atsakovo priteista žyminio mokesčio suma), o ieškovės turėtos išlaidos dėl advokato pagalbos iš atsakovo buvo priteistos pagal rekomenduojamus įkainius, todėl dar labiau jas mažinti, atsižvelgiant į tenkintą ieškinio dalį, nėra teisinio pagrindo.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Molesta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutarties dalis, kuriomis tenkintas ieškinys, bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

161. Kasaciniame skunde nesutinkama su tuo, kaip teismai taikė kitoje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicinę reikšmę. Pažymima, kad skirtingai nei bylą nagrinėję teismai, kurie nepripažino įvykusio gaisro, dėl kurio sudegė statybų objektas, force majeure aplinkybe, šis gaisras būtent force majeure aplinkybe yra įvertintas kitoje civilinėje byloje priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-338/2009, kuria palikti nepakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir nutartis). Aptariamo gaisro teisinis įvertinimas nebuvo kasacijos dalykas civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010, dėl to teismai nepagrįstai suteikė gaisro aplinkybių vertinimui prejudicinę reikšmę nurodytoje byloje priimtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarčiai. Šioje nutartyje konstatuota, kad byloje užsakovo reikalavimai grąžinti atlyginimą už darbus yra ne dėl civilinės atsakomybės taikymo, bet dėl sumokėtų sumų grąžinimo (restitucijos), taip pat pažymėta, kad jei konkrečioje byloje nustatoma force majeure, tai ši aplinkybė nepašalina restitucijos taikymo, kaip vieno iš sutarties nutraukimo ar prievolės pasibaigimo padarinių. Kasatoriaus teigimu, aptariamas gaisras neturėjo įtakos taikant restituciją, t. y. grąžinant iš atsakovo ieškovės jam sumokėtas lėšas, tačiau ši nenugalimos jėgos aplinkybė tiesiogiai daro įtaką sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą (CK 6.253 straipsnis). Nenugalimos jėgos aspektu teisiškai reikšminga yra ne tai, ar objektyviai egzistuoja gaisro rizika, bet svarbu tai, ar šalis galėjo protingai numatyti konkrečioje vietoje konkrečiu laikotarpiu kilsiant gaisrą. Jeigu gaisras ar kitas force majeure įvykis kyla dėl trečiųjų asmenų tyčinių veiksmų, tai laikoma, kad tokio atvejo negalima numatyti ir nuo tokio įvykio negali apsisaugoti nė vienas subjektas, kad ir koks jis rūpestingas būtų, kad ir kokių priemonių imtųsi.

172. Po gaisro įvykio ieškovė netikslino PVM deklaracijų ir negrąžino į biudžetą PVM, kuris įskaičiuotas į sudegusio pastato vertę. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad materialaus turto praradimo atveju PVM ataskaita turi būti patikslinama tą mokestinį laikotarpį (tą mėnesį), kurį paaiškėjo apie praradimą, o ši ataskaita netikslinama ir PVM gali būti negrąžintas, jeigu turtas prarastas dėl force majeure aplinkybių. Ataskaitos netikslinimas ir PVM negrąžinimas reiškia, kad ieškovė realiai pripažino aptariamą gaisrą kaip nenugalimos jėgos aplinkybę, t. y. pripažino byloje atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, esančią vienu iš ieškinio atmetimo pagrindų.

183. Ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010 ieškovė prašė priteisti sumokėtas palūkanas bankui už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2007 m. spalio 30 d., o esamoje byloje ieškovė prašo priteisti palūkanas, sumokėtas bankui už 2007 m. spalio 31 d.–2010 m. lapkričio 4 d. laikotarpį. Palūkanų sumokėjimo už šį laikotarpį aplinkybės nebuvo ankstesnės bylos įrodinėjimo dalykas, dėl to joms nebuvo pagrindo taikyti faktų prejudicialumo. Teismai, priteisdami palūkanas už aptariamą vėlesnį laikotarpį, iš naujo nenustatinėjo atsakovo civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų: neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos padarinių, jų priežastinio ryšio ir kaltės.

194. Pagal ieškovės ir AB DNB banko 2006 m. kovo 17 d. sudarytos kreditavimo sutarties 15.1.10 punktą kredito gavėja (ieškovė) prisiėmė pareigą apdrausti visą projekto lėšomis pastatytą (įsigytą) turtą maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Ieškovė šios pareigos neįvykdė, jeigu ją būtų įvykdžiusi, tai įvykus draudžiamajam įvykiui (gaisrui) ieškovės gautos draudimo sumos turėtų visiškai pakakti kreditui grąžinti, o tokiu atveju nereikėtų mokėti palūkanų, taigi ji prašomų atlyginti nuostolių (sumokėtų palūkanų bankui) nebūtų patyrusi. Į tai teismai neatsižvelgė ir netaikė CK 6.248 straipsnio 4 dalies, pagal kurią, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Teismai netyrė ir nevertino ieškovės veiksmų ginčo aplinkybių kontekste, bet atsižvelgė išskirtinai tik į ieškovo veiksmus, taip netinkamai ištyrė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 176–185 straipsniai). Aptariamais aspektais teismai nepasisakė ir dėl CK 6.253 straipsnio 5 dalies, pagal kurią atsakovui netaikoma civilinė atsakomybė, kai pats ieškovas savo veiksmais ar neveikimu tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie nuostolių atsiradimo arba jų padidėjimo.

205. Nepaisant to, ar būtų įvykęs gaisras, ar jis neįvyktų, ieškovė vis tiek turėtų mokėti palūkanas bankui, jų mokėjimo prievolė kilo ieškovei iš jos ir banko sudarytos kreditavimo sutarties, bet ne iš atsakovo veiksmų ir ne dėl įvykusio gaisro. Taigi ieškovės įvardijami patirti nuostoliai sumokėtų palūkanų forma yra ne atsakovo veiksmų padarinys. Ieškovė neįrodė, kad ginčo palūkanas ji bankui būtų sumokėjusi iš veiklos (nuomos, apgyvendinimo paslaugų) pastatytame objekte.

216. Kasatoriaus teigimu, Vilniaus apygardos teismas sprendime klaidingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nesilaikydamas CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos proporcijos pagal tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Kasatoriui (atsakovui) nurodžius ieškinio dalies faktinį nepagrįstumą ieškovė buvo priversta atsisakyti ieškinio reikalavimo dalies ir taip teismas patenkino tik 80 proc. pradinio ieškinio reikalavimo. Atitinkamai turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista ne 100 proc., o tik 80 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje sutiko su tuo, kad tenkinta ieškinio dalis, tačiau bylinėjimosi išlaidų neperskirstė pagal CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalių nustatytas taisykles.

22Ieškovės A. Č. atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

231. Dėl teismo sprendime nustatytų aplinkybių prejudicinės galios išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, AB Swedbank v. R. N. , bylos Nr. 3K-7-173/2010, kurioje išaiškinta, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog tokiu sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Dėl to dalyvavęs byloje asmuo turėtų galimybę remtis įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytais faktais kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir jų jam nereikės įrodinėti. Atsakovo kaip rangovo civilinė atsakomybė dėl gaisro atsiradusių nuostolių konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-302/2010 ir pastarąją nutartį palikusią nepakeistą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010. Nuostolių, įskaitant palūkanų, sumokėtų bankui, nustatymo klausimas išspręstas, konstatavus, kad mokėjimus ieškovė atliko už iš banko gautą kreditą, investuotą į statybos objektą, kurį ieškovė prarado, palūkanas, todėl atsakovas šiuos nuostolius (žalą) turi atlyginti (CK 6.682 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-302/2010).

242. Įstatyme nustatyta, kad sutarties nutraukimas teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei teisės į netesybas nepanaikina (CK 6.221 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Be to, šioje nurodomoje nutartyje konstatuota, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su nenugalimos jėgos aplinkybių įtaka nagrinėjamam ginčui, teisiškai nereikšmingi net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta force majeure įtaka prievolės pasibaigimui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad tarp ieškinio reikalavimų ir išnagrinėtoje civilinėje byloje priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų egzistuoja prejudicinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo analogiškai pagal tą pačią kredito sutartį bankui laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 31 d. iki 2010 m. lapkričio 4 d. sumokėtas palūkanas (ankstesnėje byloje ieškovei buvo priteistos palūkanos už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2007 m. spalio 30 d.). Dėl to ieškovė neprivalėjo iš naujo įrodyti atsakovo atsakomybės, taip pat tiesioginių nuostolių atlygintinumo klausimų, nes šie buvo užbaigtos civilinės bylos Nr. 2-465-565/2008 nagrinėjimo dalykas.

253. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010 pasisakyta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ir konstatuota, kad gaisras tarp šalių kilusio ginčo aplinkybių kontekste negali būti laikomas nenugalima jėga. Ši išvada padaryta byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, ir atsakovo kasacinis skundas toje byloje jau buvo grindžiamas aplinkybe, kad gaisras sukėlė force majeure aplinkybes, eliminuojančias rangovo atsakomybę sprendžiant dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. Taigi gaisro, kaip faktinės aplinkybės, įtakos atsakovo atsakomybei dėl ieškovės tiesioginių nuostolių atlyginimo klausimas teismų jau išnagrinėtas ir iš naujo nebeturi būti nagrinėjamas.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

29Dėl kreditoriaus gautų procesinių palūkanų įskaitymo į jam atlygintinus nuostolius

30Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensacines palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Taigi kompensacinės palūkanos laikytinos kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos pinigų sumos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios taip pat yra kompensacinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. , S. J. , Nr. 3K-P-537/2011). Kartu pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas – pasiekti satisfakciją, t. y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus m. vyr. policijos komisariato, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. P. S. , bylos Nr. 3K-7-496/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Vasario koncernas” v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-600/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šilalės r. apylinkės prokuratūra v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-663/2001). Tai reiškia, kad kompensacinių palūkanų, kaip kreditoriaus nuostolių, priteisimas taip pat turi atitikti kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, todėl už bylos nagrinėjimo laiką priteistos procesinės palūkanos turi būti įskaitomos į bendrus kreditoriaus nuostolius. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės palūkanos nėra kokia nors papildoma išmoka ieškovui. Jos mokamos tikslingai ir tik pagal įstatymą, kaip minimali kompensacija už neteisėtą negalėjimą naudotis ieškovui priklausančiais pinigais bylos nagrinėjimo laikotarpiu.

31Šioje byloje ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad nuo 2007 m. spalio 31 d., t. y. pirmiau išnagrinėtos bylos Nr. 2-465-565/2008 pradžios, iki pat toje byloje priimto sprendimo įvykdymo 2010 m. lapkričio 4 d., t. y. trejus metus, ji mokėjo bankui palūkanas. Anot ieškovės, jei atsakovas būtų laiku gražinęs jai priklausančią pinigų sumą, ji būtų atsiskaičiusi su banku ir bent iš dalies sumažinusi nuostolius, todėl jos nurodomos palūkanos sudaro tiesioginius nuostolius, už kuriuos atsakingas atsakovas. Taigi ieškovė teigia, kad dėl atsakovo kaltės negalėjo naudotis jai priklausančiais ir vėliau priteistais pinigais, tai lėmė jos nuostolius palūkanų forma bankui. Teismai šį ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 251 287,63 Lt nuostoliams atlyginti, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad, kaip ieškinyje nurodė ir pati ieškovė, 2010 m. lapkričio 4 d. vykdant teismo sprendimą iš atsakovo išieškota ne tik 1 076 747,80 Lt (į šią sumą įskaitant bylinėjimosi išlaidas), bet taip pat ir 182 052,64 Lt procesinių palūkanų. Taigi ieškovė pati pripažįsta, kad, už laikotarpį, už kurį prašo priteisti nuostolius dėl negalėjimo naudotis jai priklausančia pinigų suma, jau gavo 182 052,64 Lt procesinių palūkanų. Tačiau nei ieškovė, nei teismai (dėl to nepasisakė ir atsakovo atstovai) sumokėtų procesinių palūkanų neišskaitė iš atlygintinos žalos (ją sudaro išlaidos, patirtos mokamomis sutartinėmis palūkanomis bankui) dydžio, taip nukrypdami nuo teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstamo kompensacinio civilinės atsakomybės pobūdžio. Kitaip tariant, ieškovei buvo priteistas įstatyme nenumatytas dvigubas nuostolių atlyginimas, taip pažeidžiant CK 6.245 ir 6.251 straipsnius, kurie įtvirtina kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį. Ištaisydamas šią teismų klaidą, kasacinis teismas išskaito iš priteistos sumos tą sumą, kurią ieškovė jau gavo kaip procesines palūkanas ir konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje gali būti priteista ne daugiau kaip 69 234,99 Lt nuostolių atlyginimo.

32Dėl ieškovės kaltės dėl dalies atsiradusių nuostolių

33Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai prievolė netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, teismas turi teisę atitinkamai sumažinti skolininko atsakomybę. Skolininko atsakomybės dydis nustatomas lyginant skolininko ir kreditoriaus kaltę. Tokiu atveju kaltė yra ne tiktai atsakomybės sąlyga, bet ir priemonė atsakomybės dydžiui nustatyti. CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nustatyta, kad sutartinės atsakomybės atveju taikomos bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos, kurios leidžia skolininko atsakomybę mažinti priklausomai nuo kreditoriaus kaltės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Lavisos garantas“ v. R. L. firma, D. L. , bylos Nr. 3K-3-1459/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Parama“ v. UAB ,,Klaipėdos keliai“, bylos Nr. 3K-3-370/2007). Kasatorius teigia, kad pagal ieškovės ir AB DNB banko 2006 m. kovo 17 d. sudarytos kreditavimo sutarties 15.1.10 punktą kredito gavėja (ieškovė) prisiėmė pareigą apdrausti visą projekto lėšomis pastatytą (įsigytą) turtą maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Ieškovė šios pareigos neįvykdė, jeigu ją būtų įvykdžiusi, tai įvykus draudžiamajam įvykiui (gaisrui) ieškovės gautos draudimo sumos turėtų visiškai pakakti kreditui grąžinti, o tokiu atveju grąžinus kreditą nereikėtų mokėti palūkanų, taigi ji prašomų atlyginti nuostolių (sumokėtų palūkanų bankui) nebūtų patyrusi. Į tai teismai neatsižvelgė ir netaikė CK 6.248 straipsnio 4 dalies, pagal kurią, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsižvelgdama į bylos medžiagą nurodytos teismų praktikos ir CK nuostatų kontekste, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismai turėjo nustatyti ir pačios ieškovės kaltę dėl nuostolių atsiradimo, ir konstatuoja, kad ieškovė, neužtikrindama tinkamo objekto draudimo, elgėsi nerūpestingai, todėl dėl nuostolių atsiradimo yra ir dalis jos pačios kaltės. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei CK 6.248 straipsnio 4 dalį, teisėjų kolegija mažina priteistinų nuostolių dydį nuo 69 234,99 Lt iki 25 000 Lt.

34Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

35Kasaciniame skunde nesutinkama su tuo, kaip teismai taikė kitoje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicinę reikšmę. Tačiau, kaip teisingai pažymi ieškovė, atsakovo prievolės dėl sumokėtų sumų gražinimo ir dėl gaisro atsiradusių nuostolių atlyginimo konstatuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-302/2010, ir pastarąją nutartį palikusią nepakeistą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010. Tai reiškia, kad bylos šalys negali ginčyti ir atitinkamai teismai negali iš naujo peržiūrėti byloje nustatytų faktų, todėl atmeta su prejudicialumu, force majeure, PVM mokėjimais, prievolės atlyginti nuostolius buvimu ir kitus su tuo susijusius kasacinio skundo argumentus.

36Kasatoriaus teigimu, Vilniaus apygardos teismas sprendime klaidingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nesilaikydamas CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos proporcijos pagal tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį; ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dalies ir taip teismas patenkino tik 80 proc. pradinio ieškinio reikalavimo; atitinkami turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista ne 100 proc., o tik 80 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kasacinis teismas nesutinka su šiais argumentais, nes CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taikomos atsižvelgiant į teismo tenkintų ir atmestų galutinių ieškinio reikalavimų dalį. Ieškinio reikalavimai, kurių atsisakė pati ieškovė ir kurie nebuvo nagrinėti teismo, nelaikytini galutiniais, todėl negali būti laikomi teismo atmestais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo nuo galutinių ieškinio reikalavimų.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

38Šioje byloje ieškovei priteista suma lygi apytikriai 1/10 daliai galutinių ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

39Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 2000 Lt žyminio mokesčio, o pareiga sumokėti likusią dalį Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo atidėta, todėl atidėtą 3745 Lt žyminio mokesčio dalį pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo UAB ,,Molesta“ valstybei (CPK 96 straipsnis). Po kasacijos, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškovei tenka pareiga sumokėti 9/10 dalis šio žyminio mokesčio valstybei, t. y. 5170,50 Lt, o atsakovui 1/10 dalį, t.y. 574,50 Lt. Kadangi 2000 Lt ieškovė jau sumokėjo, jai lieka pareiga sumokėti likusią atidėto žyminio mokesčio dalį, t.y. 3170,50 Lt.

40Kasaciniame procese valstybė patyrė 20,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalį, 18,54 Lt valstybės naudai priteistina iš ieškovės, o 2,60 Lt priteistina iš atsakovo. Iš viso valstybei iš ieškovės priteistina 3190 Lt, o iš atsakovo – 578 Lt.

41Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 3105 Lt, o apeliacinės instancijos teismas – 600 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo. Už patirtas atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas ieškovė prašo atlyginti 2420 Lt ir pateikia šios sumos sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, jos sudėtingumą, pinigų sumų dydį bei vadovaujantis Rekomendacijų 2 ir 8 punktais, už advokato pagalbą byloje ieškovei priteistina už patirtas atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas suma mažintina iki 1000 Lt. Iš viso ieškovei atlygintina 4705 Lt atstovavimo išlaidų, kurios po kasacijos, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalį, mažintinos iki 470,50 Lt.

42Atsakovas į bylą pateikė įrodymus apie 12 052 Lt žyminio mokesčio bei 18 150 Lt atstovavimo išlaidų sumokėjimą visų pakopų teismuose (po 6050 Lt už kiekvieną instanciją). Atsižvelgiant į bylos pobūdį, jos sudėtingumą, procesinių dokumentų parengimo lygį, pinigų sumų dydį bei, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijų 2 ir 8 punktais, už advokato pagalbą byloje atsakovui iš ieškovės priteistina suma mažintina iki 6000 Lt. Iš viso iš ieškovės atsakovui priteistina 18 052 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Po kasacijos, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalį, ši suma mažintina iki 16 246 Lt. Įskaičius ieškovės reikalavimus atlyginti bylinėjimosi išlaidas į analogiškus atsakovo reikalavimus, atsakovui iš ieškovės priteistina 15 777 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 11 d. nutartį pakeisti.

45Sumažinti iš UAB „Molesta“ (j. a. k. 167553831) A. Č. (a. k. ( - ) naudai priteistos sumos dydį iki 25 000 (dvidešimt penkių tūkstančių) Lt.

46Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Iš A. Č. (a. k. ( - ) UAB „Molesta“ (j. a. k. 167553831) naudai priteisti 15 777 (penkiolika tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt septynis litus 00 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

47Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš A. Č. (a. k. ( - ) 3190 (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt litų 00 ct) Lt, o iš UAB „Molesta“ (j. a. k. 167553831) 578 (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 00 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

48Kitas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl nuostolių, kurių... 6. 2006 m. kovo 17 d. AB ,,NORD/LB bankas“ (dabartinis pavadinimas – AB DNB... 7. Įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 8. 2010 m. gruodžio 13 d. ieškovė vėl kreipėsi į teismą ir prašė teismo... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu nusprendė: priimti... 11. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 13. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčas dėl atsakovo... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Molesta“ prašo panaikinti Vilniaus... 16. 1. Kasaciniame skunde nesutinkama su tuo, kaip teismai taikė kitoje byloje... 17. 2. Po gaisro įvykio ieškovė netikslino PVM deklaracijų ir negrąžino į... 18. 3. Ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010 ieškovė prašė... 19. 4. Pagal ieškovės ir AB DNB banko 2006 m. kovo 17 d. sudarytos kreditavimo... 20. 5. Nepaisant to, ar būtų įvykęs gaisras, ar jis neįvyktų, ieškovė vis... 21. 6. Kasatoriaus teigimu, Vilniaus apygardos teismas sprendime klaidingai... 22. Ieškovės A. Č. atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą... 23. 1. Dėl teismo sprendime nustatytų aplinkybių prejudicinės galios išsamiai... 24. 2. Įstatyme nustatyta, kad sutarties nutraukimas teisės reikalauti atlyginti... 25. 3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 29. Dėl kreditoriaus gautų procesinių palūkanų įskaitymo į jam atlygintinus... 30. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensacines palūkanas laikytinas... 31. Šioje byloje ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad nuo 2007 m. spalio... 32. Dėl ieškovės kaltės dėl dalies atsiradusių nuostolių... 33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai prievolė netinkamai įvykdyta... 34. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 35. Kasaciniame skunde nesutinkama su tuo, kaip teismai taikė kitoje byloje... 36. Kasatoriaus teigimu, Vilniaus apygardos teismas sprendime klaidingai paskirstė... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 38. Šioje byloje ieškovei priteista suma lygi apytikriai 1/10 daliai galutinių... 39. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 2000 Lt žyminio mokesčio, o pareiga... 40. Kasaciniame procese valstybė patyrė 20,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo... 41. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 3105 Lt, o... 42. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus apie 12 052 Lt žyminio mokesčio bei 18... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą ir Lietuvos... 45. Sumažinti iš UAB „Molesta“ (j. a. k. 167553831) A. Č. (a. k. ( - )... 46. Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Iš A. Č. (a. k. ( - ) UAB „Molesta“... 47. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 48. Kitas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo ir Lietuvos... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...