Byla 3K-3-29/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Big Stone“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Salgesta“ ieškinį atsakovui UAB „Big Stone“, trečiajam asmeniui D. L. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,Salgesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Big Stone“ 343 258 Lt skolos ir 22 020,01 Lt palūkanų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį patikslino, sumažindamas reikalavimus, ir prašė priteisti iš atsakovo 203 090,37 Lt skolos,

513 028,25 Lt palūkanų ir 11,84 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

6Ieškovo UAB ,,Salgesta“ (rangovas) ir atsakovo UAB „Big Stone“ (užsakovas) 2007 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 01/08/2007 (toliau – Sutartis) pagrindu ieškovas atsakovui priklausančiame viešbutyje „Big Stone“, esančiame Ukmergėje, atliko bendrastatybinius ir apdailos darbus. Pagal Sutarties 2.1 ir 13.1 punktus darbų apimtys ir kaina privalėjo būti nurodyti šalių patvirtintose lokalinėse sąmatose, kurios turėjo būti neatskiriami Sutarties priedai, tačiau to nebuvo padaryta, todėl atsakovas atsiskaitydavo pagal pateiktus šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovo teigimu, atsakovas už atliktus darbus atsiskaitė iš dalies, t. y. sumokėjo

7192 935,27 Lt, tačiau liko skolingas ieškinyje nurodytą sumą, todėl prašė nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, siekiant užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –priteisė ieškovui iš atsakovo 140 132,02 Lt skolos, 13 802,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 60,55 Lt pašto išlaidų ir atmetė reikalavimą nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo turtui. Teismas 2011 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 11,84 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 778,08 Lt išlaidų už pakartotinę ekspertizę, o atsakovui iš ieškovo – 4 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl atsakovui priklausančiame viešbutyje ieškovo atliktų statybos remonto darbų apimties ir kainos, nes dėl jų šalys Sutartimi nesusitarė. Vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, teismo ekspertų išvadomis, CK 6.653, 6.198 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis, VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ rekomenduojamomis kainomis (toliau – Rekomendacijos), liudytojų parodymais, atsižvelgdamas į tai, kad praktikoje, sudarant rangos sutartis, naudojamasi „Sistela“ informacine sistema, teismas sprendė, jog ieškovas iš viso atliko darbų už 295 988,84 Lt. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovas atliko ir teismo eksperto nurodytus galimus darbus už 38 814,92 Lt, tačiau iš šios pinigų sumos atėmė ieškovo be reikalo atliktus lubų glaistymo ir dažymo darbus, nes laikė, jog ieškovas, kaip savo srities profesionalas, privalėjo pats įvertinti šių darbų rezultatą, todėl konstatavo, kad nesumokėta skola už ieškovo darbus yra 131 684,46 Lt.

11Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo taikytus didesnius nei rekomenduojamus darbo užmokesčio koeficientus, nes Sutartyje nebuvo aptarta išlygos dėl darbų kainos didėjimo užsakovui nepateikus projekto, tokio kainų didinimo nenumatyta ir Rekomendacijose.

12Teismas, spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų kokybės, vadovavosi pakartotinės teismo ekspertizės išvada, kad defektų kaina yra 1200 Lt, tačiau, remdamasis Sutarties 10 punkto nuostata, nustatančia garantinį terminą, taip pat tuo, kad atsakovas nereiškė priešpriešinio reikalavimo atlyginti nuostolius, nurodė, kad nemažina priteistinos 131 684,46 Lt kainos už atliktus darbus.

13Teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, priteisė ieškovui 8447,56 Lt palūkanų (netesybų) (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymas, CK 1.125 straipsnis).

14Teismas papildomame sprendime nurodė, kad buvo neišspręstas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų, todėl jas priteisė. Nustatęs, kad už papildomą teismo ekspertizę ieškovas sumokėjo 1200 Lt, bei atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų apimtį, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 778,08 Lt išlaidų ir atitinkamai atsakovui 4400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Big Stone“ apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi jį atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą ir 2011 m. birželio 17 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus, iš esmės sutikdamas su juose nurodytais motyvais.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Big Stone“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą bei 2011 m. birželio 17 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad tais atvejais, kai rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalį, kai sutartyje kaina nėra aptarta, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Kasatoriaus manymu, teismai šias normas aiškino ir taikė pažeisdami CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sudarydami sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti kasatoriaus sąskaita. Teismai, nustatydami darbų kainą rėmėsi pakartotinės ekspertizės aktu, kurioje darbų kaina apskaičiuota remiantis aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. D1-492 pagrindu VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ registruotomis ir skelbiamomis asmenų parengtomis rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. Rekomendacijų paskirtis – perspektyvinis statybos rangos darbų kainos apskaičiavimas, todėl atliekant retrospektyvinį (po faktiško darbų atlikimo) statybos rangos darbų kainos skaičiavimą Rekomendacijos turėtų būti taikomos apskaičiuojant tik tas sudėtines statybos rangos darbų kainos dalis, kurių neįmanoma apskaičiuoti pagal esamus dokumentus, pagrindžiančius de facto rangovo statybos rangos darbų atlikimui patirtų išlaidų dydį. Pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį rangos darbų kaina apima rangovo atlikto darbo atlyginimą ir jo turėtų išlaidų kompensavimą. Bylą nagrinėję teismai, nors ir pripažino, kad byloje yra rašytinių įrodymų, patvirtinančių de facto ieškovo patirtas išlaidas darbo užmokesčiui mokėti, inter alia ir pastarojo sumokėtas socialinio draudimo sumas, šių įrodymų nevertino ir jais nesirėmė nustatydami tikėtiną darbų kainą CK 6.198 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo ekspertams apskaičiavus gerokai didesnę sumą nei de facto ieškovo patirtos išlaidos darbo užmokesčiui sumokėti, buvo sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti kasatoriaus sąskaita.

19Pagal kasatoriaus skaičiavimus, atliktus ieškovo pažymų apie priskaičiuotą darbo užmokestį pagrindu bei apklausiant darbuotojus, faktiškai ieškovas patyrė 91 702,25 Lt išlaidų darbo užmokesčiui apmokėti bei uždirbo pelno, neįskaitant PVM. Teismo ekspertai apskaičiavo, kad tokių išlaidų ir ieškovo pelno teorinis dydis galėjo būti: pirminės teismo ekspertizės duomenimis – 127 490 Lt , neįskaitant PVM, pakartotinės ekspertizės duomenimis – 176 640 Lt, neįskaitant PVM. Patikslinus šiuos skaičiavimus pagal kasatoriaus duomenis, pirminės ekspertizės metu apskaičiuota hipotetinė darbų kaina sudarytų 185 360,60 Lt, įskaitant PVM, o pakartotinės ekspertizės metu apskaičiuota – 249 040,29 Lt, įskaitant PVM. Įvertinus tai, kad pakartotinės ekspertizės atlikimo metu nustatyta, jog ieškovo netinkamai atliktų darbų taisymo kaina yra 1200 Lt, įskaitant PVM, šia suma mažintina ir darbų kaina. Ji atitinkamai sudarytų 184 160,66 Lt, įskaitant PVM (pagal pirminę ekspertizę), ir 247 840,29 Lt, įskaitant PVM (pagal pakartotinę ekspertizę). Kasatoriaus manymu, būtų pagrįsta ieškovo atliktų darbų kainą apskaičiuoti išvedant šių ekspertizių atliktų skaičiavimų, įvertinant ieškovo faktiškai patirtas išlaidas darbo užmokesčiui apmokėti ir nuo jų skaičiuojamą pelno maržą, vidurkį. Tokiu atveju bendra darbų kaina sudarytų 217 200,45 Lt, įskaitant PVM. Be to, priteisiant už darbų atlikimą mokėtiną sumą, iš jos būtina išskaičiuoti atsakovo ieškovui sumokėtą pinigų sumą iki kreipimosi į teismą dienos ir darbų defektų šalinimo kaštus. Taigi, byloje esančiais leistinais įrodymais pagrįsta ir priteisinta suma už darbų atlikimą sudarytų ne daugiau kaip 23 065,18 Lt (217 200,45 Lt - 192 935,27 Lt - 1200 Lt).

20Bylą nagrinėję teismai procesiniuose sprendimuose nurodė, kad pakartotinės ekspertizės akte įvardytų atliktų darbų įvykdymą patvirtino liudytojų, trečiojo asmens parodymai ir eksperto išvada, tačiau nenurodė, kokie konkrečiai liudytojų parodymai ir pakartotinės ekspertizės akto dalis patvirtina tokias teismo išvadas. Kasatoriaus manymu, nei liudytojų parodymai, nei pakartotinės ekspertizės aktas nepatvirtina darbų atlikimo fakto. Taigi, teismai savo išvadą dėl atliktų darbų pripažinimo atliktais pagrįsdami tik subjektyviais ieškovo parodymais ir klaidingai nurodydami kitus tokios išvados nepagrindžiančius objektyvius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuotos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių taikymo ir aiškinimo praktikos.

21Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, kai ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus daugiau kaip 38 procentais tik gavęs dviejų teismo ekspertų išvadas. Toks elgesys atskleidžia galimą ieškovo nesąžiningumą reiškiant pradinį ieškinį bei siekį dirbtinai sumažinti iš pastarojo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, negali būti laikomas atitinkančiu bonus pater familias elgesio standartą ir netoleruotinas. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio tikslinimas turi būti atliktas iki nutarties skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje priėmimo, vėlesnis tikslinimas galimas tik tuo atveju, jei toks būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus 2011 m. kovo 18 d., t. y. po nutarties bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos ir kasatorius nesutiko su ieškinio tikslinimu. Papildomu sprendimu spręsdamas nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas privalėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų pradiniame ieškinyje keliamų reikalavimų sumai. Kadangi papildomas sprendimas yra neatskiriamas nuo sprendimo, o jame bylinėjimosi išlaidos, tikėtina, taip pat skirstytos pagal patikslinto ieškinio sumą, turėtų būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos, priteistos sprendimu.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Salgesta“ prašo kasacinį skundą atmesti ir ginčijamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23Kasacijos objektu gali būti tik teisės klausimai, kasacinio skundo pagrindu taip pat turi būti tik teisiniai argumentai, patvirtinantys esant vieną ar kitą kasacijos pagrindą o nagrinėjamu atveju didžioji skundo dalis yra susijusi išimtinai su fakto klausimais (ar teisingai ekspertai apskaičiavo ir įvertino ieškovo atliktų darbų kainą, darbuotojams sumokėtą darbo užmokestį, dirbo ar ne linijiniai darbuotojai). Skundo argumentai dėl tariamo CK 6.653 straipsnio 1 dalies ir 6.198 straipsnio 1 dalis pažeidimo nepagrįsti išsamiais teisiniais argumentais, kurie atskleistų esminį pažeidimo pobūdį, reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taigi neatitinka kasacijos pagrindams keliamų reikalavimų ir neturėtų būti kasacijos nagrinėjimo dalykas. Be to, kasaciniame skunde nepateikta išsamios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizės, apsiribojama fragmentišku nutarčių pacitavimu. Taigi, ieškovo pateiktas kasacinis skundas neatitinka kasaciniams skundams keliamų turinio reikalavimų, todėl turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

24Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad UAB „Sistela“ parengtos rekomendacijos gali būti taikomos tik atliekant perspektyvinį darbų kainų skaičiavimą. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti, nes CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijų kainą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalys Sutartyje nebuvo numačiusios konkrečios kainos, tiek kainos dalis „išlaidos darbo užmokesčiui“, tiek visa ieškovo atliktų darbų kaina turi būti nustatoma pagal kainas, kurias sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą, o ne pagal realias rangovo išlaidas. Vienas būdų nustatyti įprastas statybos ir remonto darbų kainas, įskaitant ir rangovų taikomus darbo užmokesčio dydžius, yra VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ registruotos ir skelbiamos juridinių ir fizinių asmenų bei mokslo įstaigų parengtos rekomendacijos dėl statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo.

25Nors STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ ir Rekomendacijų pirminis tikslas galbūt yra padėti rangovams bei užsakovams iš anksto apskaičiuoti teisingą būsimą statybos darbų kainą, tačiau nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad Rekomendacijomis negalima remtis siekiant įvertinti jau atliktų darbų įprastą kainą statybų versle. Be to, UAB „Sistela“ savo duomenų bazėje kaupia informaciją ne tik apie esamas statybos darbų rinkos kainas, bet ir apie buvusias, todėl tai šiuo metu yra vienintelis patikimas informacijos šaltinis apie ieškovo darbų atlikimo metu statybų rinkoje buvusias statybos darbų kainas ir rangovų taikytus įkainius, įskaitant ir darbo užmokestį.

26Sutartyje šalys buvo susitarusios, kad darbų kaina, įskaitant ir darbo užmokesčio išlaidas, bus iš anksto nustatoma lokalinėse sąmatose, kurios turėjo būti pridėtos prie sutarties, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju darbų kainos dalis „darbo užmokestis“ turėjo būti skaičiuojamas pagal faktiškai ieškovo sumokėtą darbo užmokestį. Taigi, darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas lokalinėse sąmatose, kurios yra rengiamos pagal UAB „Sistela“ rekomendacijas. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius 2007 m. rugpjūčio 31 d. bei 2007 m. spalio 31 d. PVM sąskaitas faktūras apmokėjo, jokių pretenzijų dėl darbų aktuose pateiktų kainų skaičiavimo ir darbo užmokesčio nereiškė, nors darbų aktuose darbo užmokestis buvo apskaičiuotas tokiu pat principu, t. y. pagal UAB „Sistela“ rekomenduojamus įkainius. Dėl šios priežasties dabartinis kasatoriaus prašymas darbų sąmatą skaičiuoti taikant realaus užmokesčio darbuotojams dydžius, vertintinas kaip nesąžiningas mėginimas išvengti prievolės atsiskaityti už darbus.

27Teismai teisingai pažymėjo, kad išlaidos darbo užmokesčiui rangos teisiniuose santykiuose ir darbo teisiniuose santykiuose nėra tapačios sąvokos. Sudarant verslo sandorius, kainos nustatomos atsižvelgiant į rinkos ekonomiką, pelno siekį, verslo subjektų kaštų valdymą ir pan. Kiek rangovas moka savo darbuotojams, neturėtų būti teisingos darbų kainos vertinimo kriterijus, nes tai yra išimtinai tik darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas, o darbdavys nėra įpareigotas iš užsakovo už darbą reikalauti tiek, kiek pats sumokėjo savo darbuotojams, kitu atveju toks verslas netektų prasmės ir neapsimokėtų.

28Kasatoriaus galutinės kainos skaičiavimas imant apskaičiuotų kainų vidurkį nepagrįstas jokia metodika, iškreipia tikrąją darbų rinkos kainą, nors būtent kaip tik ją šioje byloje ir buvo būtina nustatyti. Be to, teismai konstatavo, kad pirminės ekspertizės išvados turi trūkumų, yra neišsamios, nedetalios, todėl abejotino patikimumo. Atsižvelgiant į tai, pirminės teismo ekspertizės išvadose pateiktais skaičiavimais iš viso neturėtų būti remiamasi.

29Kasatoriaus nuomone, liudytojų parodymai bei pakartotinės ekspertizės aktas nepatvirtina, kad pakartotinės ekspertizės akte nurodyti kaip galbūt atlikti buvo tikrai atlikti. Su šiais teiginiais negalima sutikti, nes civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Tam, kad teismas galėtų padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, nereikia absoliutaus įsitikinimo, pakanka, kad įrodymų visuma leidžia manyti esant atitinkamą faktą buvus labiau, nei jo nebuvus. Nagrinėjamoje byloje liudytojas bei trečiasis asmuo patvirtino, kad darbai buvo atlikti, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad jie atlikti nebuvo, todėl pakartotinės ekspertizės akte nurodytų kaip galbūt atliktų darbų pripažinimas atliktais yra paremtas visapusišku aplinkybių ištyrimu, vertinimu bei leistinais įrodymais.

30Įstatymas suteikia teisę tikslinti ieškinio reikalavimus ne tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, bet ir vėliau, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Ieškinio reikalavimus ieškovas sumažino ir atsakovui savo paaiškinimus pateikė iki teismo posėdžio. Atsakovas turėjo galimybę iš anksto su jais susipažinti ir suformuluoti savo poziciją, tai jis ir padarė, todėl ieškinio dalyko patikslinimas bylos neužvilkino. Taigi, ieškovas savo teisę patikslinti ieškinį įgyvendino tinkamai. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia šaliai teisę tikslinti ieškinio dalyką, taip pat į tai, kad teismas nagrinėja galutiniame ieškinyje suformuluotus reikalavimus, todėl teisingai teismas pagrįstai nusprendė bylinėjimosi išlaidas skirstyti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai nuo patikslinto, o ne nuo pirminio ieškinio sumos.

31Tokios praktikos skirstant bylinėjimosi išlaidas laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Dėl statybos rangos sutarties darbų kainos nustatymo, kai ji nenurodoma sutartyje

35Statybos rangą reglamentuojančiose CK normose nėra nuostatų dėl statybos rangos darbų kainos apskaičiavimo būdų ar kriterijų. Tokiu atveju yra taikoma CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostata su atitinkamais pakeitimais, atsižvelgiant į statybos rangos ypatumus, kad statybos rangos sutartyje nurodoma statybos rangos darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdai ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, tai ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nustatytas taisykles. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią normą pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB–F „VITI“ v. UAB „SNS“, bylos Nr. 3K-3-214/2010).

36Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatyta, kad darbų kaina bus nustatoma pagal šalių pasirašytas ir suderintas lokalines sąmatas, bet šios sąmatos nebuvo sudarytos. Taip faktiškai susiklostė situacija, kad statybos rangos darbų kaina sutartyje nenurodyta, o jos apskaičiavimo būdai ar kriterijai taip pat nenustatyti. Tai sudaro pagrindą taikyti CK 6.198 straipsnio nuostatas dėl sutarties kainos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartyje jos kaina nenustatyta, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą.

37Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai naudojamomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu naudojo statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Tai gali būti kainos, nustatytos norminiais aktais, išvestos iš apibendrintų tyrimų rezultatų, paprastai naudojamos ekspertų ir kt. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Pažymėtina, kad darbų kaina rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos. Pvz., STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6 priede nurodyta, kad projektavimo sąmatose skaičiuojamąją kainą sudaro išlaidos statinio statybos darbams, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas ir rizika. Kadangi šį klausimą reglamentuoja dispozityviosios normos, statybos rangos sutarties šalys gali susitarti į sąmatas įtraukti ir daugiau sudedamųjų dalių bei spręsti dėl jų tarifų ar taikymo tvarkos. Kai dėl statybos rangos įprastinės kainos sprendžia teismas (CK 6.198 straipsnio 1 dalis), tai įprasta remtis ekspertų skaičiavimais, imant skaičiuojamuosius dydžius. Ekspertai paprastai sudaro lokalines sąmatas, į kurias įtraukia pirmiau nurodytus komponentus, ir tai yra pagrįsta praktika. Darbuotojų darbo užmokesčio lėšos apskaičiuojamos vadovaujantis Rekomendacijomis, o ne atsižvelgiant į faktiškai išleistas lėšas, nes turi būti naudojama įprasta apmokėti skirta suma, o ne suma, sumokėta darbuotojams konkrečiu atveju (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Išlaidos darbo užmokesčiui rangos teisiniuose santykiuose ir darbo teisiniuose santykiuose nėra tapačios sąvokos, nes rangovą ir jo darbuotojus įmonės viduje sieja darbo teisiniai santykiai, reglamentuojami darbo teisės normų; darbuotojams mokamas darbo užmokestis gali priklausyti nuo darbo įstatymų reikalavimų, įmonės finansinės būklės ir pan. Tuo tarpu rangovo ir užsakovo santykiams taikomos civilinės teisės normos, šalių autonomiškumo, sutarčių laisvės ir sutarties uždarumo principai; sudarant verslo sandorius kainos nustatomos atsižvelgiant į pelno siekį, užsakymų rinkoje susiklosčiusią situaciją, mokestinę aplinką ir kt. Rangovas pagal bendruosius prievolių vykdymo principus privalo ekonomiškai vykdyti prievolę, t. y. neišlaidauti (samdydamas darbuotojus, nuomodamasis techniką, pirkdamas medžiagas ir kt.), tuo pačiu užtikrindamas atliekamų darbų kokybę. Tokiu atveju jis turi teisę į tai, ką sutaupė, nes tai – rangovo ekonomija (CK 6.654 straipsnis); ši teisė išlieka ir tada, kai teismas nustato statybos rangos darbų kainą pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį, 6.198 straipsnio 1 dalį.

38Nagrinėjamoje byloje statybos rangos darbų kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į pakartotinės ekspertizės išvadas, kuriose ši kaina eksperto apskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijomis bei atliktų darbų aktais ir jų pagrindu eksperto sudarytomis lokalinėmis sąmatomis, įvertinus faktiškai atliktų darbų apimtį bei šiems darbams taikomus kokybės reikalavimus, taip pat atsižvelgiant į tuo metu buvusias rinkos kainas. Ši kaina bei jos apskaičiavimo būdas teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus bei neprieštarauja CK 6.654 straipsnio nuostatoms.

39Kasacinio skundo argumentai, kad statybos rangovo darbų kaina turi būti nustatyta pagal faktiškai rangovo darbuotojams sumokėtas sumas, neatitinka teisėjų kolegijos išdėstytų nuostatų, todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

40Dėl ekspertizės aktų įvertinimo

41Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nesant pagrindo abejoti pirminio ir pakartotinio ekspertinio tyrimo objektyvumu ir siekiant nustatyti tikėtiną statybos rangos darbų kainą, būtų pagrįsta ją skaičiuoti imant pirminės ir pakartotinės ekspertizės išvadose nurodytą šių darbų kainos vidurkį.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Ekspertizė yra įrodymų šaltinis. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010). Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

43Jei byloje yra du (ar daugiau) ekspertizės aktai ir juose pateikiamos skirtingos išvados, teismas privalo tikrinti, kuri iš išvadų atitinka išsamumo, patikimumo ir tikslumo kriterijus, bei atmesti tą, kuri vertintina kritiškai dėl prieštaravimo byloje esantiems kitiems įrodymams, bylos faktinėms aplinkybėms ir kt. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

44Nagrinėjamu atveju pirminės ir pakartotinės ekspertizės aktai skiriasi pagal rangovo atliktų darbų apimtis, todėl teismai privalėjo vertinti, kuris iš aktų labiau atitinka faktines bylos aplinkybes. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai pripažino pirminę ekspertizę neišsamia, nedetalia, keliančia abejonių ir turinčia trūkumų, todėl vadovautis šios ekspertizės išvadomis nėra pagrindo. Teismui skyrus pakartotinę ekspertizę, jos išvados buvo vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (liudytojų, trečiojo asmens parodymais). Taigi teismai, nepažeisdami pirmiau nurodytų civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą, motyvavo sprendimą vadovautis pakartotinės ekspertizės išvadomis, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su ekspertizės akto vertinimu, nagrinėjamu atveju neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Kasacinio skundo argumentai dėl dviejų ekspertizės aktų vertinimo teisiškai nepagrįsti ir nepatvirtina, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles pagal CPK 185 straipsnį.

45Dėl CPK 93 straipsnio 2 dalies taikymo

46CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar į patikslintą ieškovo reikalavimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, ieškovui patikslinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos šalims turėtų būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinio ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija tokį aiškinimą laiko nepagrįstu.

47Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią normą, nurodyta, kad ieškinio reikalavimai, kurių atsisakė pats ieškovas ir kurie nebuvo nagrinėti teismo, nelaikytini galutiniais, todėl negali būti laikomi teismo atmestais, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo galutinių ieškinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAM „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-475/2012).

48Teisėjų kolegija sprendžia, kad, sistemiškai aiškinant civilinio proceso teisės normas, darytina išvada, jog, ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus, yra pagrindas laikyti jį atsisakiusiu dalies reikalavimų ir priimti nutartį civilinę bylą dėl šios dalies nutraukti (CPK 140 straipsnis), atitinkamai dėl šios dalies taikant CPK 87 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio 1 dalies taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų. Išnagrinėjus bylą ir iš esmės išsprendus klausimą dėl patikslintos sumos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jas skaičiuojant pagal patikslintų reikalavimų apimtį. Jei nutartis dėl dalies bylos nutraukimo nepriimta, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas dėl šios dalies gali būti sprendžiamas papildomu sprendimu (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49Nagrinėjamoje byloje ieškovas patikslino ieškinį: sumažino savo reikalavimus nurodydamas, kad kitos ieškinio dalies atsisako. Taigi, iš esmės yra nagrinėjama bylos metu patikslinta ieškinio dalis, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į ją. Dėl šių priežasčių kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisiškai nepagrįsti.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Kasaciniame teisme patirta 54,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

52Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 6539,50 Lt, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.14 punkte nustatytą dydį. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, kad ieškovui tas pats advokatas atstovavo žemesniųjų instancijų teismuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo ieškovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra mažintinos iki 1500 Lt.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

55Priteisti iš kasatoriaus UAB „Big stone“ (duomenys neskelbtini) 54,68 Lt (penkiasdešimt keturis litus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

56Priteisti iš kasatoriaus UAB „Big stone“ (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų UAB „Salgesta“ (duomenys neskelbtini) naudai.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ,,Salgesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas... 5. 13 028,25 Lt palūkanų ir 11,84 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.... 6. Ieškovo UAB ,,Salgesta“ (rangovas) ir atsakovo UAB „Big Stone“... 7. 192 935,27 Lt, tačiau liko skolingas ieškinyje nurodytą sumą, todėl... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl atsakovui priklausančiame... 11. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo taikytus didesnius nei... 12. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų kokybės, vadovavosi... 13. Teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, priteisė ieškovui 8447,56 Lt... 14. Teismas papildomame sprendime nurodė, kad buvo neišspręstas ieškovo... 15. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Big Stone“... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Big Stone“ prašo panaikinti Lietuvos... 18. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad... 19. Pagal kasatoriaus skaičiavimus, atliktus ieškovo pažymų apie... 20. Bylą nagrinėję teismai procesiniuose sprendimuose nurodė, kad pakartotinės... 21. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, kai ieškinys patenkinamas iš dalies,... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Salgesta“ prašo kasacinį... 23. Kasacijos objektu gali būti tik teisės klausimai, kasacinio skundo pagrindu... 24. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad UAB „Sistela“ parengtos... 25. Nors STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ ir Rekomendacijų pirminis... 26. Sutartyje šalys buvo susitarusios, kad darbų kaina, įskaitant ir darbo... 27. Teismai teisingai pažymėjo, kad išlaidos darbo užmokesčiui rangos... 28. Kasatoriaus galutinės kainos skaičiavimas imant apskaičiuotų kainų... 29. Kasatoriaus nuomone, liudytojų parodymai bei pakartotinės ekspertizės aktas... 30. Įstatymas suteikia teisę tikslinti ieškinio reikalavimus ne tik iki... 31. Tokios praktikos skirstant bylinėjimosi išlaidas laikosi ir Lietuvos... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Dėl statybos rangos sutarties darbų kainos nustatymo, kai ji nenurodoma... 35. Statybos rangą reglamentuojančiose CK normose nėra nuostatų dėl statybos... 36. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatyta, kad darbų... 37. Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi... 38. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos darbų kaina buvo nustatyta... 39. Kasacinio skundo argumentai, kad statybos rangovo darbų kaina turi būti... 40. Dėl ekspertizės aktų įvertinimo... 41. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nesant pagrindo abejoti pirminio ir... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad eksperto išvada – tai įstatymų... 43. Jei byloje yra du (ar daugiau) ekspertizės aktai ir juose pateikiamos... 44. Nagrinėjamu atveju pirminės ir pakartotinės ekspertizės aktai skiriasi... 45. Dėl CPK 93 straipsnio 2 dalies taikymo... 46. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 47. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią normą, nurodyta, kad ieškinio... 48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, sistemiškai aiškinant civilinio proceso... 49. Nagrinėjamoje byloje ieškovas patikslino ieškinį: sumažino savo... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 51. Kasaciniame teisme patirta 54,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 52. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 55. Priteisti iš kasatoriaus UAB „Big stone“ (duomenys neskelbtini) 54,68 Lt... 56. Priteisti iš kasatoriaus UAB „Big stone“ (duomenys neskelbtini) 1500 Lt... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...