Byla 2-6100-994/2016

Dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Šimtažiedis“ atstovui advokatui A. N., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. N., išvadą teikiančios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovams L. D. ir D. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šimtažiedis“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba,

Nustatė

2Ieškovas UAB “Šimtažiedis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kurį patikslinęs 2015-07-24 (t. 2, b. l. 14-16) prašo pripažinti 2000-09-18 žemės nuomos sutartį Nr. 514 su visais jos pakeitimais ir papildymais negaliojančia nuo 2005-01-01, pripažinti 2010-12-27 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 3918 1.1 punktą, kuriuo ieškovui paskirta 15 723 kv. m. žemės sklypo, negaliojančiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateiktas patikslintas ieškinys priimtas 2016-04-29 teismo nutartimi, Vilniaus apygardos teismui 2015-12-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2482-619/2015 bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui patikslinto ieškinio priėmimui spręsti.

3Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2000-09-18 sudarė žemės nuomos sutartį Nr. 514, kuri 2000-10-10 įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2002-08-20 minėta sutartis buvo pakeista, pakeičiant nuomos terminą – 99 metams. 2005 m. rudenį sužinojo, kad dar 2004 m. rudenį dalis nuomojamos žemės sklypo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Susiklostė situacija, jog negalėjo ieškovas naudotis pagal paskirtį žemės sklypu, nes dalies sklypo paskirtis tapo rekreacine, tai patvirtina 2006-04-07 Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštas Nr. S18-310. Nuo 2006 metų bandoma tiek su savivaldybe, tiek su Vilniaus apskrities viršininko administracija išspręsti sutarties pakeitimo klausimą ir nuomos mokesčio peržiūrėjimą, tačiau nepavyksta. Nuomotojas, sudaręs sutartį, faktiškai neperdavė tinkamos paskirties žemės sklypo ir nuomininkas negalėjo tinkamai juo naudotis. 2010-12-27 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 3918, kurio 1.1 punktu ieškovui buvo priskirta 15 723 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Ši dalis buvo priskirta neva priklausančio namo, kurio plotas nurodytas 770,21 kv. m., kas neatitinka realios tikrovės, nes pagal registro duomenis pastato plotas tėra 100 kv. m. Minėto įsakymo pagrindu 2010-12-30 buvo pakeista žemės sklypo nuomos sutartis. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai ir kad valstybinės reikšmės miškai, tai miestų miškai kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių, kai Seimas 1994-11-22 priėmė šį įstatymą. Miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai. Pagal ginčijamų sutarčių sudarymo metu galiojusio Miškų įstatymo 6 straipsnio nuostatas, valstybinė miško žemė nenuomojama. Ginčo sklypas dar 2002-05-28 Vyriausybės nutarimu Nr. 750 priskirtas valstybiniam miškui, todėl nuomos sutartis, kurios sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, turi būti pripažinta negaliojanti, kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms, šiuo atveju Miškų įstatymo 6 str. nuostatoms. Ši norma laikytina imperatyvi.

4Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pradinį ieškinį (t. 1, b. l. 54-58), kurio reikalavimai tapatūs patikslintame ieškinyje suformuluotiems, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimus dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi nuo nuomos sutarties sudarymo ieškovas nesinaudojo daugiau nei 42 358 kv. m. žemės sklypo, o su ieškiniu nepateikia atsakingos institucijos patvirtintų duomenų, kiek tiksliai kvadratinių metrų valstybinės reikšmės miško patenka į žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0003:1315), esantį ( - ) Vilniuje. Ieškovas aktyviai siekė sudaryti nuomos sutartį, pateikdamas 2000-08-25 prašymą Nr. 292 bei sutiko su nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis. Ieškovas, turėdamas duomenis apie galimai žemės sklype esantį mišką, nuo 2005 m. ne tik kad toliau naudojosi minėtu sklypu, bet 2010 m. pasirašė susitarimą, kuriame sutiko naudotis 15 723 kv. m. žemės sklypo dalimi. Ieškovas po 2008-09-05 prašymo Nr. 21-1510 pateikimo daugiau veiksmų dėl miško žemės, esančios žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0003:1315, nesiėmė. Ieškovo atstovas, pasirašydamas 2010-12-30 susitarimą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo“ patvirtino, jog UAB „Šimtažiedis“ yra susipažinęs su priimtu įsakymu, nes susitarimas sudarytas ginčijamo įsakymo pagrindu. Ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui pripažinti administracinio akto (įsakymo) 1.1 punktą negaliojančiu.

52016-05-13 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (t. 3, b. l. 39-42) Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1082V „Dėl sklypo Balžio g. 39 ribų ir dydžio nustatymo“ buvo nustatytos poilsio namų statinių kompleksui eksploatuoti skirto žemės sklypo plotas ir ribos bei patvirtinta pažyma apie žemės sklypo savininko naudojimo teisių apribojimus, iš kurių nustatyti ir gamtosaugos apribojimai: parengti miško parko tvarkymo projektą, saugoti ir prižiūrėti pušis ir kadagius. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-01-09 sprendimu Nr. 478 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir sklypo ( - ) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtinti žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai – rekreacinis žemės naudojimo būdas, ribos, o Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-04-18 sprendimu Nr. 838 V nustatytas žemės sklypo nuomos terminas 99 metams. Pagal Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nuostatas valstybinės žemės sklypas be aukciono išnuomojamas, jeigu jis užstatytas fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Ieškovo užsakymu Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento gamybinė grupė parengė žemės sklypo planą, kuriame numatyta ieškovui išskirta 42 358 kv. m. ploto žemės sklypo dalis (žemės sklypo plane pažymėta indeksu A). Pagal Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2009-07-15 iki 2011-04-27) 30.10 punktą, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais, eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Vadovaujantis Taisyklių 33 punktu bei atsižvelgdamas į ieškovo nuosavybės teise priklausančių statinių plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, nustatė ieškovui 15 723 kv. m. žemės sklypo dalį ir sudarė 2010-12-30 susitarimą, kuriuo pagrįstai buvo išnuomota 15 723 kv. m. ploto dalis.

6Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 3, b. l. 78-81) nurodė, kad ieškovas nesumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio už jam išnuomotą 15 723 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 54 805 kv. m. ploto žemės sklype ( - ), Vilniuje, dėl ko už 2013-2015 metus susidarė 2 389,09 Eur įsiskolinimas, o Vilniaus miesto savivaldybė 2016-04-26 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti minėtą įsiskolinimą Vilniaus miesto savivaldybės naudai. Patenkinus ieškovo reikalavimą, ieškovas išvengtų prievolės įvykdymo, o savivaldybė netektų jai priklausančių pajamų. Taip pat nurodo, kad ieškinyje pasisakyta, kad dar 2005 metų rudenį ieškovui tapo žinoma, kad dalis jam priklausančių pastatų ir žemės sklypų, ant kurių jie pastatyti, pateko į valstybinės reikšmės miškų plotams priskiriamą teritoriją. Ieškovas apie galimus teisės pažeidimus turėjo realią galimybę sužinoti ir dar anksčiau, kai Vyriausybė 2002-12-20 priėmė nutarimą Nr. 2013, kuriuo ieškovo nuomojamos žemės sklypo dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, remiantis 2000 metais vykusios valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Tačiau į teismą su patikslintu ieškiniu kreipėsi tik 2015-07-24, praleisdamas dešimties metų senaties terminą. Nėra jokių priežasčių, kurias teismas galėtų laikyti svarbiomis ir atnaujinti praleistą senaties terminą

7Išvadą teikianti institucija - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Valstybinė miškų tarnyba - patikslintoje išvadoje (t. 3, b. l. 72-75) nurodė, kad pagal 2000 metais atliktos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis UAB „Šimtažiedis“ nuomojamo žemės sklypo dalis 42 358 kv. m., esanti 54 805 kv. m. žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0003:1315), ( - ), Vilnius (buvusi Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos teritorijos 386 kvartalo 11 taksaciniame sklype) LR Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre šie duomenys buvo registruoti Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255, įsteigus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, t. y. 2003-10-16. 2006-07-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymu Nr. A51-1108-(14.6-MPD-o) „Dėl siūlomų tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo“ VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas) atliko patikrinimą ginčo sklype ir ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas iš šio sklypo buvo išjungta (išbraukta) 0,7 ha valstybinės reikšmės miško. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-09-16 prašymu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo“ 2008-10-01 buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Nustatyta, kad Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos teritorijoje esančių kitų naudotojų (51) 386 kvartalo 11 taksacinio sklypo duomenys yra tikslintini, išjungiant iš miško žemės sklypo dalis, kurios neatitinka miškui keliamų reikalavimų. 2008-10-01 Valstybinės miškotvarkos tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. 262 pagrindu iš miško žemės ploto buvo išjungta (išbraukta) 469 kv. m. sklypo dalis. Pagal 2011 metais atliktos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ieškovo nuomojamojo sklypo dalis patenka į Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 386 kvartalo 1 taksacinį sklypą (taksacinio sklypo numeris pasikeitęs dėl įvykusios inventorizacijos), kuris priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties sudarymo metu (2000-09-18) galiojo Miškų įstatymo 6 straipsnio imperatyvaus pobūdžio norma, kad valstybinė miško žemės nenuomojama. Darytina išvada, kad sudarytos žemės nuomos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad valstybinės žemės dalis ieškovui buvo išnuomotas ūkinei komercinei veiklai – statyti poilsinius namus, t. y. organizuoti poilsį, ketino užsiimti komercine veikla. Ieškovas apie negalėjimą naudotis išnuomota žeme pagal paskirtį sužinojo, kai 2005 metais buvo pradėta ruošti sklypo detalųjį planą, ketinama pradėti statybos veiklą, architektas netvirtino ruošiamo projekto, nes ketinama statyti miško žemėje, nors statybų leidimas buvo gautas dar 2003 metais. Registro duomenys neatspindėjo, kad minėtame sklype yra miško žemė. Buvo susirašinėjama su įvairiomis institucijomis, siekiant išsiaiškinti situaciją ir 2005 metais Aplinkos ministerija nurodė, kad nuomojamas žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. 2000-09-18 sudaryta nuomos sutartis prieštaravo imperatyvioms Miškų įstatymo 6 straipsnio nuostatoms. Pradinė nuomos sutartis buvo pakeista 2010-12-30, pasirašius susitarimą Nr. S49/2010-194, kuriuo sumažintas nuomojamas sklypas iki 15 723 kv. m., tačiau remiantis Vyriausybės 2007-11-21 nutarimo Nr. 1257 8 punktu, Vilniaus apskrities viršininko administracija privalėjo suformuoti atskirus sklypus ir t. t. Taip pat atsakovas išnuomodamas valstybinės žemės sklypo dalį turėjo nustatyti aiškias ribas, o ne išnuomoti tik idealiąsias dalis. Neidentifikavus žemės sklypo ribų taip pat buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Be to, 2010 metais pakeičiant nuomos sutartį, nuomininkui nepagrįstai buvo išnuomotas per didelis žemės sklypo plotas, neatsižvelgus į turimus pastatus nuomojame žemės sklype. Prašomas taikyti ABTĮ 1 mėnesio terminas aktui ginčyti nėra aktualu, nes teismų praktikoje išaiškinta, kad prašant pripažinti sandorius negaliojančiu, nėra būtinas aktų nuginčijimas. Bendras 10 metų senatis, pripažįstant sandorį niekiniu, nėra aktualus. Be to, apie imperatyvių normų pažeidimą, ieškovui tapo žinoma nuo 2005 metų, kai gavo oficialų Aplinkos ministerijos raštą, kad nuomojamas sklypas patenka į miško žemę.

9Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad remiantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 8, 35 punktu nuomininko pareiga buvo užsakyti nuomojamo žemės sklypo planą. Atsakovas tik ruošė nuomos sutartį, o savivaldybė formavo žemės sklypą bei rengė jo planą. Miškų įstatymo 6 straipsnis galiojo tik iki 2001-04-25, o vėliau Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis leido nuomoti miško žemę poilsio ir kitiems tikslams. Atsakovo priimtas ir ieškovo ginčijamas 2010-12-27 įsakymas Nr. Ž49-3918 bei nuomos sutarties 2010-12-30 pakeitimas atitiko teisės aktų nuostatas (8 p., 24 p.) dėl išnuomoto žemės sklypo dydžio, kurios buvo nustatytos remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie turimus pastatus nuomojamojoje žemėje. Prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.127 str. 1 d., 1.125 str. 1 d.), kuri skaičiuotina nuo 2004 metų, ką raštuose nurodo ir pats ieškovas apie sužinojimą dėl į nuomojamą žemės sklypą patenkančią miško žemę bei administraciniam aktui ginčyti taikyti 1 mėnesio terminą.

10Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (t. 3, b. l. 32). Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 246-247 str.).

11Išvadą teikiančios institucijos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad sudarant 2000 m. valstybinės žemės nuomos sutartį galiojo Miškų įstatymo 6 straipsnis, kuris draudė išnuomoti miško žemę. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad tuo metu ieškovo nuomojamojoje žemėje buvo miškas, nes medžių amžiaus vidurkis 59 metai, be to 2000-09-18 nuomos sutartyje numatyta – parengti miško parko tvarkymo projekto (7.2 p.). Tik nuo 2001 m. buvo galima nuomoti valstybinę miškų žemę. Nuomojamas plotas pateko į valstybinę miškų žemę, nes ieškovui buvo išnuomota 42 358 kv. m, o likusi žemės sklypo dalis buvo maža, tad galima teigti, kad į ieškovo nuomojamą žemės plotą pateko valstybinė miško žemė.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Šimtažiedis“ bei Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-18 įsakymu Nr. 3073-01 (t. 1, b. l. 15), 2000-09-18 sudarė ginčijamą valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 514 (t. 1, b. l. 12-13), kuria ieškovui (nuomininkui) buvo išnuomota 42 358 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esantis 54 805 kv. m. ploto žemės sklype, adresu Balžio g. 39, Vilnius, kadastro Nr. 0101/0003:1315. Ieškovas 2000-08-25 teikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui išnuomoti žemės sklypo dalį (t. 1, b. l. 65). Ši nuomos sutartis buvo pakeista, pasirašant 2002-08-20 susitarimą, įtvirtinant nuomos terminą 99 metams (t. 1, b. l. 14), priėmus 2002-08-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 3256-01 (t. 1, b .l. 16-17). Nuomos sutartis vėliau buvo pakeista, pasirašius šalių 2009-10-05 susitarimą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutartis dalinio pakeitimo“, kuriuo sumažintas nuomojamas plotas iki 40 317 kv. m. (t. 1, b. l. 89-90), gavus ieškovo 2009-05-04 prašymą dėl nuomojamo sklypo sumažinimo (t. 1, b. l. 59). Nuomos sutartis dar kartą buvo pakeista, priėmus 2010-12-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž49-3918 (t. 1, b. l. 35-37), pasirašius 2010-12-30 susitarimą Nr. S49/2010-194, sumažinus ieškovo nuomojamą plotą iki 15 723 kv. m. (t. 1, b. l. 38-39), atsižvelgus į ieškovo valdomus statinius esančius žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0003:1315 (t. 1, b. l. 37).

14Ieškovas teikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2006-02-20 prašymą, nurodant, kad būtina išspręsti susidariusią situaciją, užtikrinant nuomininkų teises ir teisėtus interesus, kad nuomojamas žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus (t. 1, b. l. 9-10), kadangi Lietuvos Respublikos aplinko ministerija 2005-12-20 raštu informavo, kad ieškovo nuomojamo žemės sklypo dalis yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir 2002-12-20 Vyriausybės nutarimu Nr. 2013 priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, remiantis 2000 metais vykusios valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis (t. 1, b. l. 109). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006-04-07 raštu Nr. S18-310 informavo, kad šis sklypas nuo suformavimo momento yra specialios paskirties – rekreacinių miškų Vilniaus miesto miško parko teritorijoje, bet valstybinės reikšmės miško plotų schemos tikslinimo nėra inicijavusi (t. 1, b. l. 8). Kaip nustatyta iš išvadą teikiančios institucijos Valstybinės miškų tarnybos išvadoje nurodytų duomenų bei byloje esančių raštu (t. 1, b. l. 180-183, 19-26), 2006-07-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymu VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atliko patikrinimą ginčo sklype ir iš sklypo išjungė 0,7 ha valstybinės reikšmės miško. 2008-09-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymu 2008-10-01 buvo atliktas miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje ir iš miško žemės ploto buvo išjungta (išbraukta) 469 kv. m. sklypo dalis. Išvadoje nurodyta, kad pagal 2011 metais atliktos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis UAB „Šimtažiedis“ nuomojamojo sklypo dalis patenka į Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 386 kvartalo 1 taksacinį sklypą (taksacinio sklypo numeris pasikeitęs dėl įvykusios inventorizacijos), kuris priskirtas valstybinės reikšmės miškams (miestų miškai) (t. 1, b. l. 180-183; t. 3, b. l. 72-75).

15Ieškovas, ginčydamas 2000-09-18 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 514, sudarytą Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-18 įsakymo Nr. 3073-01 pagrindu, įrodinėja, kad minėta sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvią tuo metu galiojusią Miškų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad valstybinė miško žemė nenuomojama, todėl ši sutartis pripažintina niekine.

16CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra viena iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 str. 1 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d., yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos A. T. 2008-09-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-432/2008). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai (L.AT. 2011-12-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-523/2011).

17Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties sudarymo metu (2000-09-18) galiojęs Miškų įstatymo 6 straipsnio teisinis reguliavimas, nustatantis, jog valstybinė miško žemė nenuomojama, laikytinas imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-23 nutartis c. b. Nr. 2A-306/2010 ir kt.). Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (L AT 2009-10-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-394/2009).

18Bylos medžiaga patvirtina tai, kad ieškovui 2000-09-18 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 514 buvo išnuomota 42 358 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ), Vilnius, kadastro Nr. 0101/0003:1315, kurio visas plotas 54 805 kv. m., dalis, į kurią pateko ir valstybinio miško žemė. Byloje tarp dalyvaujančių asmenų iš esmės nėra ginčo dėl to, jog ieškovui išnuomotame žemės sklype, vėliau keičiant nuomojamo ieškovui žemės sklypo plotą, yra miško plotai (žemė) Miškų įstatymo 2 straipsnio prasme. Iš esmės atsakovo atstovė teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad sudarant nuomos sutartį nebuvo žinoma dėl valstybinio miško žemės, nes Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo paskirtis buvo nurodyta - kita, o nuo 2001-04-25, pasikeitus Miškų įstatymo 6 straipsnio nuostatoms, miško žemė galėjo būti nuomojama, todėl sandoris nepripažintinas niekiniu.

19Teismo vertinimu, šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, kaip buvo įforminti procedūriniai administraciniai aktai (dokumentai) ir/ar teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys atitinkamus žemės sklypo duomenis bei rekvizitus, apibūdinantys žemės sklype esančios žemės plotus, nurodant žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį (Žemės įstatymo 2 str. 1, 16,17 dalys), nes priešingu atveju atsirastų ir egzistuotų teisinė galimybė vien atitinkamų procedūrinių dokumentų įforminimo ir/ar teritorijų planavimo dokumentų priėmimo būdu apeiti aukščiau aptartą draudimą nuomoti valstybinės reikšmės miškų plotus. Nors išnuomojant ieškovui ginčo žemės sklypo dalį Nekilnojamojo turto registro išraše nebuvo duomenų, jog žemės sklype yra miško žemė, o žemės sklypo paskirtis nurodyta – kita, tačiau valstybinės reikšmės sklypo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre nepaneigia faktinės aplinkybės, kad ieškovui išnuomotame žemės sklype buvo valstybinės reikšmės miško plotas.

20Teismas neturi pagrindo abejoti Valstybinės miškų tarnybos pateiktose pažymose ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemų fragmentuose (t. 1, b. l. 124-126) esančiais duomenimis apie faktinius valstybinio miško plotus ieškovo nuomotame žemės sklype. Valstybinės miškų tarnybos dokumentai pripažįstami tinkama įrodinėjimo priemone (L A T. 2012-04-12 nutartis c. b. Nr. 3K-7-165/2012). Valstybinės miškų tarnybos pateikta pažyma (t. 1, b. l. 124) apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacinius rodiklius patvirtina, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 0101/0003:1315, teritorijoje yra įregistruotas 2,11 ha ploto miškas. Pažymoje nurodytas šiame plote esančių medžių vidutinis amžius – 59 metai leidžia daryti išvadą, kad miškas šioje vietoje buvo ir ginčijamos 2000-09-18 nuomos sutarties Nr. 514 sudarymo metu. Faktines aplinkybes, kad ieškovui išnuomotame sklype buvo valstybinio miško neginčytinai patvirtina ir nuomos sutartyje įrašyta sąlyga – kad nuomininkui būtina parengti miško parko tvarkymo projektą, saugoti ir prižiūrėti pušis ir kadagius (2000-09-18 nuomos sutarties Nr. 514 7.2 p.). Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006-04-07 rašte (t. 1, b. l. 8) nurodyta, kad 54 805 kv. m. valstybinės žemės sklypas nuo suformavimo momento yra specialios paskirties – rekreacinių miškų Vilniaus miesto miško parko teritorijoje. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1082 V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“. Kita vertus, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose neginčija to fakto, kad 2000-09-18 nuomos sutartimi išnuomotame ieškovui valstybinės žemės sklype buvo valstybinio miško žemė.

21Nors ieškovo nuomojamo žemės sklypo dalis valstybinės reikšmės miškų plotams formaliai priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 (Valstybinės miškų tarnybos išvada - t. 1, b. l. 180-183, t. 3, b. l. 72-75; Aplinkos ministerijos 2005-12-20 raštas – t. 1, b. l. 109), t. y. jau po sutarties sudarymo, tačiau šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes miestų miškai valstybinę reikšmę įgijo pagal Miškų įstatymą. Ar miškas yra valstybinės reikšmės, turėjo būti sprendžiamas pagal požymius – ar tai yra miškas, ar jis yra miesto teritorijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-23 nutartis c. b. Nr. 2A-306/2010, 2014-03-20 nutartis c. b. Nr. 2A-974/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007-09-06 nutarime pažymėjo, jog nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Lietuvos Respublikos Seimas 1994-11-22 priėmė įstatymą), tad, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai.

22Esant nustatytoms aplinkybėms, kad 2000-09-18 nuomos sutarties tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko sudarymo metu nuomojamame žemės plote buvo valstybinio miško, kuris turėjo valstybinės reikšmės miško statusą, o toks valstybinės žemės sklypas, į kurį pateko valstybinė miško žemė, negalėjo būti išnuomotas (Miškų įstatymo 6 str. 1 d.), todėl pripažintina, kad sudaryta nuomos sutartis dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame buvo valstybinio miško žemės negali būti laikoma teisėta. Kadangi nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymo reikalavimus – viešosios teisės principą, pagal kurį valstybės (savivaldybių) turtu neleista disponuoti kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, prieštaravo šio reguliavimo principams bei tikslams, ji yra niekinė ir pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d., CK 1.95 str. 1 d.). Tiek priimant administracinius aktus, tiek jų pagrindu sudarius sandorį, privalu buvo atsižvelgti į tai, ar suformuotame žemės sklype nėra valstybinio miško, tačiau sandorio sudarymo metu, į šią aplinkybę atsižvelgta nebuvo.

23Nesant byloje objektyvių duomenų, leidžiančių konkretizuoti išnuomotame ieškovui valstybinės žemės sklype esančio miško žemės plotą, kadangi šalys objektyviai negalėjo pateikti išnuomoto žemės sklypo plano, individualizuojančio ieškovui išnuomoto žemės sklypo konkrečią dalį visame žemės sklype, teismas sprendžia, kad tokiu atveju visas nuomos sandoris pripažintinas niekiniu, įvertinus ir tą aplinkybę, kad 2000-09-18 nuomos sutartį pakeitęs šalių 2010-12-30 susitarimas (t. 1, b. l. 38-39) paliko 15 723 kv. m. nuomojamo sklypo dalį ieškovui, kai ginčo sklype yra 2,11 ha valstybinio miško (t. 1, b. l. 124).

24Pripažinus 2000-09-18 valstybinės žemės nuomos sutartį niekine, sudarytą pažeidus imperatyvią Miškų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą (valstybinė miško žemė nenuomojama), aktualią ginčo sutarties sudarymo metu (Miškų įstatymo 6 str. 1 d. nuostata galiojo nuo 1995-01-01 iki 2001-04-25), vėlesni šalių susitarimai, keičiantys 2000-09-18 valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas dėl išnuomojamo ploto dydžio, termino taip pat pripažintini niekiniais, kadangi niekinis ir negaliojantis sandoris, sudarytas pažeidus imperatyvią įstatymo nuostatą, negali būti patvirtintas vėlesniais sutarties pakeitimais. Atitinkamai iš ne teisės negali kilti teisė. Tad teismas nevertina 2000-09-18 nuomos sutartį keičiančių susitarimų atitikimo teisės aktams ir plačiau nepasisako dėl ieškovo argumentų, kad ir 2010 m. pasirašytas susitarimas dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo prieštaravo Vyriausybės 2007-11-21 nutarimo Nr. 1257 8 p. nuostatoms, CK nuostatoms ir kt.

25Dėl termino administraciniam aktui ginčyti

26Nagrinėjamojoje byloje ieškovas reiškia ir administracinio pobūdžio reikalavimus – prašo panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-27 įsakymo Nr. 3918 1.1 punktą. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įrodinėja, kad ieškovas praleido 1 mėnesio senaties terminą administraciniam aktui apskųsti, teigiant, kad ieškovas apie ginčijamą aktą sužinojo dar pasirašydamas 2010-12-30 susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 38-39).

27Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) dėl administracinio akto administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kurio taikymui, pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos A. T. 2015-11-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-622/2015; 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2009). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 str., CPK 78 str. 1 d.).

28Pagal teismų praktiką dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovas praleido 1 mėnesio terminą administraciniam aktui - 2010-12-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymui ginčyti, kadangi objektyviai apie priimtą įsakymą galėjo sužinoti, kai buvo pasirašytas 2010-12-30 susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo, tačiau ginčijamos žemės nuomos sutarties teisėtumui neturi įtakos aplinkybė, kad ieškovo ginčijamas administracinis aktas, kurio pagrindu buvo parengtas atitinkamas nuomos sutarties pakeitimas, mažinant nuomojamą plotą, nebus nuginčytas.

29Vertindamas tokio pobūdžio ieškinio reikalavimą bei atsakovo atsikirtimą, teismas pažymi, kad, visų pirma, ne ginčijamo administracinio akto pagrindu atsirado teisinės prielaidos spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos galiojimo. Nagrinėjamu atveju būtent 2000-09-18 valstybinės žemės nuomos sutartis vertintina kaip civilinių teisių ir pareigų vienai šaliai atsiradimo ir kitai šaliai pasibaigimo pagrindas (CK 1.136 str. 2 d. 1 p.). Ši nuomos sutartis, o ne ginčijamas administracinis aktas nagrinėjamu atveju buvo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų atsiradimo ir pasibaigimo šaltinis. Visų antra, ieškovas neginčija Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-18 įsakymo Nr. 3073-01, kurio pagrindu buvo sudaryta pradinė nuomos sutartis, tačiau šio akto pagrindu atsirado tik teisinės prielaidos spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, o visa tai turėjo būti padaryta laikantis imperatyviųjų Miškų įstatymo normų. Net nenuginčijus atitinkamų administracinių procedūrinių veiksmų, kurie sudarė prielaidas sudaryti ginčijamą nuomos sutartį bei jos pakeitimus, galima kvestionuoti tokių veiksmų pagrindu sudarytos nuomos sutarties sukeliamų teisinių padarinių teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-23 nutartis c. b. Nr. 2A-306/2010, LAT 2009-12-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-559/2009 ir kt.). Šiuo atveju ginčijamos sutarties neteisėtumą lemia jos sudarymo metu atsiradęs prieštaravimas imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kurios draudė išnuomoti valstybinės reikšmės miško žemę. Vilniaus apskrities viršininko administracija (kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba) veikė neteisėtai, sudarydama nuomos sutartį, suteikdama nuomai ir valstybinę miško žemę, nors pagal galiojusį imperatyvųjį teisinį reguliavimą to nebuvo galima daryti. Tad pripažinus pradinę valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia ab initio, nebeaktualus tampa ieškinio reikalavimas pripažinti administracinį aktą, kurio pagrindu buvo pasirašytas susitarimas dėl ginčijamos pradinės nuomos sutarties pakeitimo, negaliojančiu.

30Praleidus 1 mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti ir nenustačius svarbių termino praleidimo priežasčių, toks terminas teismo neatnaujintinas, o ieškovo reikalavimas dėl administracinio akto dalies (2010-12-27 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 3918 1.1 p.) pripažinimo neteisėtu, atmestinas.

31Dėl ieškinio senaties

32Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo taikyti CK 1.125 str. 1 d. įtvirtintą 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą valstybinės žemės nuomos sutarčiai ginčyti, kadangi ieškovas pats susirašinėjimuose nurodo, kad dar 2004 metais sužinojo, jog daliai nuomojamo sklypo paskirtis iš „kita“ buvo pakeista į „valstybės miškas“ (t. 1, b. l. 11), todėl teikdamas ieškinį teismui 2014-05-12, praleido 10 metų ieškinio senatį.

33Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog niekinis sandoris pagal savo prigimtį yra negaliojantis ab initio. Niekinio sandorio negaliojimo faktui konstatuoti ieškinio senaties institutas nereikšmingas, o bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius taikytinas. Vadinasi, teismui konstatavus ginčijamo nuomos sandorio su vėlesniais pakeitimais prieštaravimą imperatyvioms normoms, tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties institutas nereikšmingas (L A T 2016-03-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-166-684/2016).

34Dėl restitucijos

35Reikalavimas dėl ginčo žemės sklypo nuomos sandorio negaliojimo teisinių padarinių nepareikštas, bet teismas dėl to gali spręsti savo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 2-3 d.). Pripažinus niekine valstybinės žemės sklypo (su jame esančiu 2,11 ha miško plotu) nuomos sutartį, nutraukiami nuomos teisiniai santykiai, nuomininkas netenka teisės juo naudotis ir išnyksta pareiga mokėti nuomos mokestį. Valstybė nuomos sutartimi nebuvo praradusi nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, jis ir toliau, nutraukus nuomos sutartį, išlieka valstybės nuosavybe, todėl įpareigoti ieškovą grąžinti nuomojamą sklypą valstybei nėra prasmės. Kadangi iki to momento, kai ginčo nuomos sutartis pripažinta niekine (teismo sprendimas), atsakovas naudojosi šiuo žemės su mišku sklypu nuomos pagrindais, nesikreipė į nuomotoją dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, kurį laiką mokėjo sutartą nuomos mokestį, tad reikalauti iš valstybės grąžinti sumokėtą nuomos mokestį už faktišką pasinaudojimą valstybine žeme taip pat netikslinga (CK 6.145 str., 1.5 str.).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Ieškovo atstovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 484,00 Eur atstovavimo išlaidų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas advokatui už dalyvavimą šios bylos nagrinėjime yra sumokėjęs 90 Eur už advokato dalyvavimą teismo posėdyje ir pagrindęs šias turėtas išlaidas (t. 1, b. l. 186-187). Kiti byloje esantys įrodymai – 2013-11-18 PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 150/2013 (t. 1, b. l. 188), 2013-11-27 mokėjimo nurodymas Nr. 2013-11-27 (t. 1, b. l. 189), sąskaitos išrašas, PVM sąskaita faktūra Nr. 000870 ir 2015-02-23 mokėjimo nurodymas Nr. 362 (t. 1, b. l. 190-192) nepatvirtina faktų, kad išlaidos buvo patirtos už atstovavimą šioje civilinėje byloje arba patirtos, atstovui išrašius PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000870 (apmokėjimas faktas nepagrįstas byloje esančiais įrodymais). Siekiant pagrįsti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, būtina pateikti teismui išlaidas pagrindžiančius bei jų apmokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus. Tokių duomenų dėl visų prašomų priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų pateikta nėra, išskyrus 90 Eur už advokato dalyvavimą teismo posėdyje.

38Teismo vertinimu, ieškovo ieškinį iš esmės tenkinus ir pripažinus valstybinės žemės nuomos sutartį su vėlesniais jos pakeitimais negaliojančia, o išvestinį reikalavimą dėl administracinio akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu atmetus dėl procesinio termino ginčyti aktą pažeidimo, ieškovui iš atsakovo priteistina 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d., 6 p., 93 str.).

39Žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus sumokėjimas buvo atidėtas 2014-05-14 teismo nutartimi (t. 1., b. l. 46). Ieškinį iš esmės patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 144,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d., 3 p., 84 str., 93 str.).

40Iš atsakovo valstybei priteistinos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 86,18 Eur sumai (CPK 92 str., 96 str. 6 d., t. 3, pradinis lapas).

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

42Ieškinį tenkinti iš dalies.

43Pripažinti 2000 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 514, sudarytą tarp S. A. įmonės „Šimtažiedis“, kodas 2367289 (dabartinis UAB „Šimtažiedis“, įm. kodas 2367289) ir Vilniaus apskrities viršininko su vėlesniais pakeitimais ir papildymais negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

44Ieškinio reikalavimą dėl 2010 m. gruodžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž49-3918 1.1 punkto pripažinimo negaliojančiu atmesti.

45Priteisti ieškovui UAB „Šimtažiedis“, įm. kodas 2367289, iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kodas 188704927, 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

46Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kodas 188704927, 144,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 86,18 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus, 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

47Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.