Byla 1-138-935/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Gražinai Osinskajai, Gretai Donielaitai, Aušrai Razutienei, Viktorijai Podlipskienei, Živilei Kalasauskaitei, Olgai Saveljevai, dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekūnienei, kaltinamosios gynėjams advokatams Linui Belevičiui, Sauliui Juzukoniui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. C., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui advokatui Audriui Pėstininkui, vertėjams Irinai Pikčilingienei, Eglei Smailienei, Giedriui Račkauskui, Ritai Daškevičienei, Svetlanai Minakovai, viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimusi ( - ), a. k. ( - ) gyvenanti ( - ), nedirbanti, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir 214 straipsnio 1 dalyje.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3V. B. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdama tiesiogine išankstine tyčia, siekdama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės V. C. turtą, pasinaudodama V. C. visišku pasitikėjimu, atsiradusiu dėl susiklosčiusių ilgalaikių draugiškų santykių, kuri žinojo, kad V. B. verčiasi nekilnojamojo turto pardavimais, V. C. paprašius padėti parduoti šiai priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus daikto Nr. ( - )), su statiniais, o V. B. sutikus su tokiu prašymu, sudarydama sėkmingos verslininkės įvaizdį, paaiškinusi, kad su tokiomis procedūromis yra ne kartą susidūrusi ir žino, kaip viską reikia daryti, kad parduodamo turto įvertinimui ir kitų dokumentų tvarkymui jai bus reikalingi pinigai, pasinaudojusi nukentėjusiosios visišku pasitikėjimu, įtikino V. C., neturinčią reikiamų pinigų, iš M. B. pasiskolinti ir jai, t. y., V. B., perduoti 50000 Lt (14481 Eur), kuriuos ši panaudos žemės sklypo pardavimui. V. C., visiškai pasitikėdama V. B., 2009 m. liepos 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus miesto šeštajame notarų biure, esančiame Sėlių g. 64, Vilniuje, su M. B. sudarė paskolos sutartį Nr. 1-7162, kuria M. B. suteikė V. C. 50000 Lt (14481 Eur) paskolą grynaisiais pinigais, o V. C. įkeitė jai pačiai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), įsipareigojo M. B. pinigus grąžinti iki 2009 m. spalio 7 d., o jei laiku negrąžins skolos, sumokėti po 1 % delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo pasiskolintos sumos. Iš M. B. gautus grynuosius pinigus 50000 Lt (14481 Eur) V. C. tą pačią dieną, t. y., 2009 m. liepos 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė V. B., kuri savo pažadų neįvykdė, dokumentų, reikalingų žemės sklypo su statiniais, esančių ( - ), pardavimui nesutvarkė, jokių veiksmų dėl žemės sklypo su statiniais pardavimo neatliko ir V. C. iš šios gautų pinigų – 50000 Lt (14481 Eur) negrąžino, tokiu būdu ji žinodama, kad V. C. perduotų pinigų nepanaudos žemės sklypo, esančio ( - ), su statiniais pardavimui, kad jos bankų sąskaitoms ir nekilnojamajam turtui uždėtas turto areštas, o dėl jos esamos finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, bei suvokdama, jog sąmoningai suklaidina nukentėjusiąją V. C., išankstine tyčia apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 50 000 Lt (14481 Eur), priklausantį V. C..

4Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

5Be to, V. B. nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdama tiesiogine išankstine tyčia, siekdama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės V. C. turtą, pasinaudodama V. C. visišku pasitikėjimu, atsiradusiu dėl susiklosčiusių ilgalaikių draugiškų santykių, kuri žinojo, kad V. B. verčiasi nekilnojamojo turto pardavimais, nukentėjusiajai V. C. įsitikinus, kad žemė su statiniais, esantys ( - ), neparduoti ir ėmus reikalauti, kad V. B. grąžintų 50000 Lt (14481 Eur), V. C. 2009 m. liepos 7 d. perduotus V. B. grynais pinigais šios žemės su statiniais pardavimo dokumentų tvarkymui, kurie V. C. buvo gauti iš M. B. pagal 2009 m. liepos 7 d. paskolos sutartį Nr. 1-7162, įkeičiant V. C. priklausantį butą su rūsiu, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), V. B. pasakius, kad pinigų V. C. grąžinti negali, nes jų neturi, V. B., pasinaudodama nukentėjusiosios V. C. visišku pasitikėjimu bei jai žinomomis aplinkybėmis, kad V. C. skubiai reikalingi pinigai buto, esančio ( - ), pirkimui, už kurį V. C. jau yra sumokėjusi užstatą, o taip pat V. C. turi skubiai išvykti į užsienį, nuslėpdama savo tikruosius ketinimus, pasiūlė V. C. padėti parduoti šiai priklausantį butą su rūsiu, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir įtikino išduoti jai įgaliojimą buto pardavimui. V. C., įtikinta V. B. apgaulės, 2011 m. rugsėjo 27 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus miesto šeštajame notarų biure, esančiame Sėlių g. 64, Vilniuje, išdavė V. B. įgaliojimą Nr. 10972 atstovauti V. C.. Po ko V. B. žinodama, kad už parduotą butą tik nedidelę dalį gautų pinigų perduos V. C., o likusius apgaule įgis, 2011 m. rugsėjo 28 d. tyrimo nenustatytu laiku Vilniaus miesto šeštajame notarų biure, esančiame Sėlių g. 64, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 10998 pardavė N. P. (šiuo metu – N. R.) ir S. P. V. C. priklausantį butą su rūsiu, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), už 140000 Lt (40546,80 Eur), iš kurių 34400 Lt (9962,93 Eur) V. B. nebuvo sumokėti, į 2011 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį buvo įrašyti tik, siekiant gauti banko paskolą, o 64000 Lt (18535,68 Eur), iš kurių 14000 Lt (4054,68 Eur) buvo kaip delspinigiai pagal 2009 m. liepos 7 d. paskolos sutartį Nr. 1-7162, 2011 m. spalio 11 d. buvo pervesti į M. B. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke. Likę 41600 Lt (12048,19 Eur), V. B. paprašius V. C. ir tai įrašius į įgaliojimą Nr. 10972, 2011 m. spalio 11 d. buvo pervesti į V. B. sugyventinio D. R. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, iš kurių D. R. V. B. nurodymu siekiant apgaule sudaryti sąžiningos atstovaujančiosios įspūdį 2011 m. spalio 11 d. pervedė 2020 Eur (6974,66 Lt) į V. C. banko sąskaitą ( - ), esančią AB SEB banke, o N. P. ir S. P. parduotą butą V. B. naudojo savo reikmėms, jį nuomojant tyrimo metu nenustatytiems asmenims. V. B., iš anksto žinodama, kad prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti negalės, pažadėjo V. C. likusius pinigus – 34625,34 Lt (10028,19 Eur), gautus už parduotą šios butą grąžinti, tačiau savo pažadų neįvykdė, o šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu V. B. žinodama, kad jos bankų sąskaitoms ir nekilnojamajam turtui uždėtas turto areštas bei dėl jos finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, bei suvokdama, kad sąmoningai suklaidina nukentėjusiąją V. C., išankstine tyčia apgaule savo naudai įgijo didelės vertės 34625,34 Lt (10028,19 Eur) svetimą turtą, priklausantį V. C..

6Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

7Be to, V. B., siekdama išankstine tyčia apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. vasario 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdama tiesiogine tyčia, siekdama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės V. C. turtą, pasinaudodama V. C. visišku pasitikėjimu, atsiradusiu dėl susiklosčiusių ilgalaikių draugiškų santykių, kuri žinojo, kad V. B. verčiasi nekilnojamojo turto pardavimais, o taip pat pasinaudojusi jai žinoma V. C. susiklosčiusia aplinkybe, kad ši, įsigydama butą, esantį ( - ), yra įsiskolinusi giminaičiams, V. C. reikalaujant iš V. B. grąžinti jai priklausantį turtą – pinigus, gautus 2011 m. rugsėjo 28 d. V. B. pardavus V. C. butą su rūsiu, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), V. B., nuslėpdama savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodama, kad negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, paaiškino V. C., kad ji neturi V. C. priklausančių pinigų ir apgaule įtikino V. C., kad skolą ji grąžinti gali tik tada, jei ši iš kredito įstaigos pasiskolins 50000 Lt (14481 Eur) ir perduos pinigus jai, t. y. V. B., kad ši juos investuotų ir uždirbtų V. C. skolingą pinigų sumą. V. C., įtikinta V. B. apgaulės ir visiškai ja pasitikėdama, 2011 m. lapkričio 8 d. iš UAB „Sostinės kreditai“, įmonės kodas 302513887, pagal Vilniaus miesto dešimtajame notarų biure, esančiame A. Stulginskio g. 5, Vilniuje, sudarytą paskolos kredito sutartį Nr. KS20111108/1 bei 2011 m. lapkričio 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį Nr. DP-2841 gavo 50000 Lt (14481 Eur) paskolą bei dalį šios paskolos pervedė dalimis: 2011 m. gruodžio 9 d. – 20000 Lt (5792,40 Eur), 2011 m. gruodžio 10 d. – 10000 Lt (2896,20 Eur), 2012 m. vasario 23 d. – 10000 Lt (2896,20 Eur), viso 40000 Lt (11584,80 Eur), į V. B. nurodytą šios sugyventinio D. R. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke. Taip V. B., sudarydama sėkmingos verslininkės įvaizdį, tvirtindama, kad ji atlieka turto vertinimus bei pavedimus bankams, gavo iš V. C. 40000 Lt (11584,80 Eur), tačiau savo pažadų neįvykdė, t. y. likusių pinigų, gautų 2011 m. rugsėjo 28 d. pardavus V. C. priklausiusį butą su rūsiu, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), iki 2012 m. gegužės 8 d. negrąžino ir todėl V. C. priklausęs žemės sklypas su statiniais, esantis ( - ), pagal 2011 m. lapkričio 8 d. paskolos kredito sutartį Nr. KS20111108/1 bei 2011 m. lapkričio 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį Nr. DP-2841 atiteko UAB „Sostinės kreditai“, įmonės kodas 302513887, naudai, tokiu būdu V. B., žinodama, kad jos bankų sąskaitoms ir nekilnojamajam turtui uždėtas turto areštas bei dėl jos finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, bei suvokdama, kad sąmoningai suklaidina nukentėjusiąją V. C., išankstine tyčia apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą 40000 Lt (11584,80 Eur), priklausantį V. C..

8Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

9Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. B. parodė, jog ji jokios apgaulės prieš V. C. nenaudojo ir niekada nesiruošė naudoti. Ji mano, kad V. C. nori jos sąskaita praturtėti dėl savo pačios patirtų nuostolių, be to, mano, jog V. C. pyksta ant jos ir D. R., kadangi jos sūnus buvo priverstinai atgabentas iš Ispanijos į Lietuvą. Kaltinamoji aiškino, jog, kol V. C. sūnus nebuvo sulaikytas Ispanijoje ir nebuvo atvežtas į Lietuvą, konfliktų su ja nebuvo. Kai nukentėjusiosios sūnus buvo atvežtas į Lietuvą, kaltinamoji iš karto gavo grasinantį laišką iš V. C. advokato, taip pat grasinantį skambutį, kad jai nėra ko netekti ir kaltinti reikia D. R.. D. R. tuo metu dirbo policijoje, todėl V. C. tikriausiai galvojo, kad jis prisidėjo prie jos sūnaus atvežimo. Pradėjus aiškintis, dėl ko viskas įvyko, ji pradėjo sakyti, kad jai reikia sumokėti 20000 Eur advokatui, užsiimančiam sūnaus byla. V. B. paaiškino, jog V. C. pažįsta maždaug nuo 2000 metų, nuo to laiko jos susidraugavo, palaikė draugiškus santykius, pakankamai dažnai bendraudavo, eidavo viena pas kitą į svečius. V. C. tuo metu dirbo AB „L.g.“, užėmė gan aukštas pareigas, buvo skyriaus vadovė, turėjo ne vieną pavaldinį. Ji buvo išsilavinusi, inteligentiška moteris, iš jos pačios pasakojimų žino, kad ji yra pabaigusi du aukštuosius mokslus. Kaltinamoji manė, kad V. C. buvo tikrai atsakingas, išsilavinęs žmogus, nukentėjusioji tikrai mokėjo elgtis su savo finansais, mokėjo skaičiuoti savo pinigus ir tikrai mokėjo daryti logiškus sprendimus. V. C. yra rusų tautybės, tačiau ji supranta lietuvių kalbą, ji gali suprasti šnekamąją kalbą, moka kalbėti, rašyti ir skaityti. V. C. nebuvo jokių problemų bendrauti lietuvių kalba. Kai jos pradėjo bendrauti, V. C. skyrėsi su savo sutuoktiniu ir ieškojo sau naujo buto. Tuo metu nukentėjusioji gyveno Ševčenkos gatvėje. Kaltinamoji taip pat ieškojo sau buto. Jos pirmą kartą susitiko bute, esančiame Vytenio gatvėje, kuris buvo pardavinėjamas už maždaug 64000 Lt. V. C. tą butą apžiūrėjo, jis jai labai patiko. Kadangi nukentėjusioji dar nebuvo pardavusi buto, esančio Ševčenkos gatvėje, tai savininkas palaukė, kol ji parduos savo butą. Savo butą ji labai gerai pardavė, nusipirko butą Vytenio gatvėje, jai liko nemaža pinigų suma. Tuo metu buvo aukštos nekilnojamojo turto kainos, V. C. patiko tas naudingas sandoris. V. B. teigė, jog praėjus kuriam laikui V. C. paprašė, kad ji surastų pirkėją Vytenio gatvėje esančiam butui. Kodėl buvo toks prašymas, kaltinamoji nežinojo, gal V. C. turėjo kokių nors problemų. Tuo metu pasitaikė labai pigus butas, esantis Žemaitės gatvėje, butas buvo keturių kambarių, suremontuotas, kaina buvo apie 90000 Lt. V. C. tą butą apžiūrėjo, šis butas jai labai patiko. V. C. butą, esantį Vytenio gatvėje, pardavė už maždaug 280000 Lt, ir nusipirko butą, esantį Žemaitės gatvėje už maždaug 90000 Lt. V. B. nurodė, jog ji nežino, kur nukentėjusioji dėjo pinigų likutį, tačiau paminėtas faktas rodo, kad ji taip pirkdama butus buvo sukaupusi nemažą turtą. V. B. aiškino, jog vėliau ji sužinojo, kad apie 2006 metus nukentėjusioji butą, esantį Žemaitės gatvėje, pardavė. Pati nukentėjusioji formino visus nekilnojamojo turto dokumentus, notaro dokumentus. Butas buvo parduotas kažkur už 480000 Lt. Kaltinamosios įsitikinimu, nukentėjusioji pardavė butą brangiau nei tuo metu jis realiai kainavo nekilnojamojo turto rinkoje. Ši aplinkybė dar kartą parodo, jog V. C. labai gerai išmanė nekilnojamojo turto kainas ir sugebėjo pirkti bei paduoti nekilnojamąjį turtą, uždirbant nemažas pinigų sumas. Gavusi pinigus už butą, esantį Žemaitės gatvėje, nukentėjusioji dar nebuvo susiradusi jokio kito nekilnojamojo turto objekto ir norėjo kažkur investuoti pinigus, gerai uždirbti. Tuo metu buvo aukštos nekilnojamojo turto kainos, todėl V. C. norėjo nusipirkti kokius nors objektus. Nukentėjusioji pati klausė kaltinamosios nuomonės dėl turto įsigijimo, kadangi tuo metu su ja labai draugiškai bendravo, klausydavo patarimų. V. C. ieškojo ir namų, ir žemės sklypų. Kaltinamoji aiškino, jog tuo metu jos pažįstamas pasiūlė pirkti žemės sklypą, esantį Karklėnų kaime. Tada su V. C. kartu nuvažiavo ir apžiūrėjo tą sklypą, ji pati su žemės sklypo pardavėju susitarė dėl kainos, taip pat suderino visas prikimo-pardavimo sąlygas, sutvarkė reikalus pas notarą. Kaltinamoji jiems netarpininkavo, notaro neieškojo, tik padėjo V. C. nueiti pas notarą, nes ji tuo metu nešėsi dalį grynųjų pinigų. V. C. nurodydama, kad notaro kontoroje jai davė 50000 Lt, sako netiesą. Kaltinamajai apskritai neaišku, kodėl V. C. jai turėjo duoti tuos pinigus. Tuo pat metu V. C. nusipirko butą, esantį Švitrigailos gatvėje, kuriame ir gyveno. V. B. pripažino, jog minėtą butą nukentėjusiajai surado per pažįstamą, kadangi V. C. kategoriškai prašė, jog jai būtų surastas butas Naujamiesčio rajone. Butas buvo surastas per nekilnojamo turto brokerį. V. C. pati susitarė su buto pardavėju, formino dokumentus ir buvo labai patenkinta tuo pirkiniu, nes tuo metu buvo sunku surasti normalius objektus, buvo labai aukštos kainos. Nusipirkusi sklypą V. C. pažįstamų asmenų pradėjo klausinėti, ar kam reikalingas toks sklypas, ji norėjo šį sklypą parduoti brangiau. Tokią aplinkybę patvirtina ir buvęs sklypo pardavėjas, kuris tik pardavęs sklypą matė skelbimuose, kad jo sklypas parduodamas brangiau. Kaltinamoji abstrakčiai kalbėjo, kad būtų gerai pastatyti kokį namą sklype, tačiau tai buvo abstrakčios kalbos ir nieko konkretaus nebuvo tartasi. Nukentėjusioji teigė, kad buvo žadama tame sklype pastatyti kotedžus, tačiau iš tikrųjų apie jokių kotedžų statymą kalbos nebuvo, nes kaltinamoji neturėjo nei tokios patirties, nei pinigų. Be to, nukentėjusioji buvo to sklypo savininkė, o kaltinamoji neturėjo jokių įgaliojimų, nebūtų galėjusi gauti jokių statybos leidimų, net nebūtų sugebėjusi tvarkyti svetimo sklypo. V. B. aiškino, jog tuo metu V. C. jai papasakojo, jog jos sūnui iškilo problemų – jis padarė nusikaltimą, pasislėpė nuo policijos ir pabėgo į Ispaniją. Jis slapstėsi Ispanijoje, o V. C. juo labai rūpinosi ir labai pergyveno dėl tokių iškilusių šeimos problemų. V. C. pati sūnui parūpino padirbtą pasą, o taip pat klausinėjo vienos kaltinamosios draugės, ar ji gali gauti padirbtų dokumentų, nes jos sūnui kažkuriuo metu baigėsi padirbto paso galiojimas. Tokie klausimai kaltinamosios draugę labai nustebino. Galiausiai apie 2007 metų vasarą ji pasakė, kad turi pasirūpinti sūnumi, todėl palieka Lietuvą ir važiuoja gyventi į Ispaniją, ji išėjo iš savo darbo ir išvažiavo. Prieš išvažiuojant nukentėjusioji žemės sklypo nepardavė, bet pasakė, kad jei būtų surastas pirkėjas, ji atskristų ir įformintų pardavimo-pirkimo dokumentus. Kaltinamoji teigė, kad ji buvo padavusi skelbimus dėl sklypo pardavimo su nukentėjusiosios ir savo telefonų numeriais puslapyje „Aruodas.lt“, bet už nurodytą kainą praktiškai buvo neįmanoma parduoti šio žemės sklypo, kadangi nukentėjusioji tuo metu už sklypą norėjo gauti apie 500000 Lt. Kaltinamoji teigė, jog ji jokiomis statybomis nesirūpino ir apie tai su V. C. net nekalbėjo. V. C. Ispanijoje buvo gal apie du metus, tuo laikotarpiu jos bendravo tik epizodiškai, kelis kartus skambinosi. Kaltinamoji nurodė, jog nukentėjusioji patikėjo parduoti žemės sklypą, kadangi tuo metu jos nebuvo Lietuvoje. Tuo metu jų santykiai buvo draugiški, ji buvo už gerą kainą pardavusi nemažai nuosavybės objektų. Nuosavybės objektų ieškodavo tada, kai nukentėjusioji jos prašydavo, nukentėjusioji ir pati ieškodavo nekilnojamojo turto. Kai V. C. pardavė butą, esantį Žemaitės gatvėje, nusipirko sklypą ir kitą butą, už jai likusius pinigus ji gyveno Ispanijoje bei padėjo sūnui. V. C. Ispanijoje tikrai niekur nedirbo, nors teigia, kad dirbo, bet ji sakė, kad nei ji, nei sūnus niekur nedirba. V. C. 2009 metų pavasarį ar vasarą grįžo iš Ispanijos, pasakė, kad išleido visus pinigus, kuriuos buvo nusivežusi, jog pinigų nuolat trūksta, nes reikia išlaikyti ir sūnų, ir jo šeimą. V. B. aiškino, jog kelis kartus net girdėjo nukentėjusiosios ir jos sūnaus pokalbį, kai sūnus reikalavo pinigų, o nukentėjusioji labai pyko ant jo. Grįžusi V. C. norėjo parduoti turimą žemės sklypą. Tuo metu buvo nekilnojamojo turto krizė, kainos buvo nukritusios, niekas jokių sklypų nebepirko, todėl V. C. labai nervinosi. Ji sakė, kad jai reikia pinigų ir jų reikia skubiai. Kadangi nukentėjusioji niekur nedirbo, oficialių pajamų neturėjo, ji negalėjo gauti jokio banko kredito. Ji kaltinamosios prašė, kad ši surastų, kas galėtų paskolinti pinigų. Tokio asmens ieškojo ir pati V. C.. Tuo metu asmenys skolindavo pinigus tik užstatant nekilnojamąjį turtą. V. B. teigė, jog ji žinojo, kad pinigų skolinimu užsiima M. B.. Su M. B. asmeniškai nebuvo pažįstama, tik kelis kartus matėsi, ji žinojo, kur yra M. B. ofisas. Pasiūlė V. C. kreiptis į M. B., kad ši paskolintų reikiamą pinigų sumą. V. C. buvo ir pati kažką susiradus, bet tas asmuo skolino daug mažesnę sumą. Su M. B. sutarė, kad ši paskolins didesnę sumą. Kartu nuėjo į M. B. ofisą, kadangi nukentėjusioji ir M. B. yra rusės, jos ir tarėsi, o pati kaltinamoji jų pokalbyje iš vis nedalyvavo. Jos sutarė, kad butą užstatys už 50000 Lt, ir pas notarą pasirašė sutartį. Kiek pamena, M. B. paskolą V. C. davė grynais pinigais. V. C. už paskolą turėjo mokėti procentus. Kaltinamoji nurodė, jog V. C. jai buvo palikusi 3000 Lt. Ji ėjo į M. B. ofisą, esantį Kalvarijų gatvėje, ir kiekvieną mėnesį iš šių pinigų mokėjo procentus. Kaltinamoji neigė, jog V. C. jai paliko visus M. B. perduotus pinigus. V. C. negalėjo palikti pinigų ir žemės sklypo vertinimui, kadangi nebuvo realaus pirkėjo, o vertinimas turi savo galiojimo laiką. V. C. gautus pinigus išsivežė į Ispaniją. Po kurio laiko paskambino M. B. ir paklausė, kur yra V. C., sakė, kad nemoka palūkanų ir negrąžina paskolos. M. B. buvo pasakyta, jog V. C. yra Ispanijoje ir paskutiniu metu jokio konkretaus kontakto su ja neturėjo. M. B. pati sakė, kad ieškojo nukentėjusiosios pagal gyvenamąją vietą, bet nerado. V. C. iš Ispanijos grįžo maždaug po metų. Kadangi butas buvo įkeistas M. B. tam, kad būtų grąžinta paskola M. B. ir nesikauptų palūkanos, V. C. buvo radusi klientą, kuris ketino įsigyti butą. V. C. buvo su tuo asmeniu sutarusi dėl kainos, užsakiusi pažymą pas notarę ir iš pirkėjo paėmusi užstatą. V. B. teigė, kad ji minėtame sandoryje nedalyvavo, apie jį sužinojo vėliau. Paėmusi užstatą, ji pati susirado butą, esantį Stadiono gatvėje, jį nusipirko iš giminaičių pasiskolintų pinigų. Tuo metu gavosi taip, kad Švitrigailos gatvėje esantį butą pirkėjai atsisakė pirkti. Tuomet V. C. pradėjo skambinti ir prašyti, kad kaltinamoji padėtų išsisukti iš susidariusios situacijos, nes jai tuo metu būtų reikėję mokėti už dviejų butų komunalines paslaugas ir kitus mokesčius, taip pat dar būtų tekę mokėti delspinigius M. B.. V. C. sakė, jog, turėdama du butus, ji negaus lengvatų už šildymą. Tuo metu buvo nekilnojamojo turto krizė, kainos buvo žemos, todėl nesinorėjo buto parduoti pusvelčiui. V. C. ieškojo pirkėjų, netgi kelis buvo suradusi, bet su jais nesusitarė. V. B. teigė, jog ji tuomet pasiūlė V. C. išeitį, kaip išsaugoti butą. Ji pasiūlė surasti žmogų, kurio vardu gautų paskolą iš banko ir išpirktų butą. V. C. ir pati ieškojo žmogaus, bet nesurado, tada kaltinamoji surado savo kaimynę N. P., kuri paskolų tuo metu neturėjo, buvo dirbanti. N. P. atėjo pas V. C., jos smulkiai viską aptarė, kaip, kas bus daroma. Pati V. C. kartu su kaltinamąja ėjo į banką, ji absoliučiai viską žinojo, kiek bankas duoda N. P. pinigų, taip pat žinojo, kad N. P. neturi grynųjų pinigų. Kai viską sutarė, pradėjo forminti dokumentus, nes tai užtrunka apie du mėnesius. Baigiant tvarkyti dokumentus, kažkodėl V. C. reikėjo skubiai išvažiuoti į Ispaniją. V. B. teigė, jog ji pati tikrai neprašė suteikti jai įgaliojimą, jai įgaliojimo nereikėjo, nes jau prieš tai V. C. buvo užsakiusi pas notarę pažymą dėl buto pirkimo-pardavimo. V. C. reikėjo skubiai išvykti ir ji parašė įgaliojimą. Pas notarę sutvarkius sandorį, buvo sumokėta 105000 Lt. M. B. reikėjo pervesti 64000 Lt, taip pat kaltinamoji paprašė, kad V. C. jai paskolintų 35000 Lt. Nukentėjusioji sutiko paskolinti pinigų. Visos sąlygos buvo detaliai aprašytos įgaliojime. Kaltinamoji tvirtino, jog V. C. visus jai reikalingus baldus iš buto, esančio Ševčenkos gatvėje, išsivežė, o nereikalingus baldus ji paliko. Kaltinamoji teigė, jog ji iš savo pinigų nukentėjusiajai pirko staliuką ir lovą į butą, esantį Stadiono gatvėje. Sename bute buvo likę tik nereikalingi seni baldai, tą patvirtino ir dabartinis Švitrigailos gatvės buto savininkas. Pagal buto pirkimo sąlygas pirkėjas privalėjo turėti tam tikrą procentą grynų pinigų, todėl ir į pirkimo-paradavimo sutartį buvo įrašyta, kad 34000 Lt buto pirkėjai sumokėjo grynais. Iš tikrųjų įrašas buvo neteisingas, grynųjų pinigų už butą niekas nemokėjo, šis įrašas buvo padarytas tik dėl banko sąlygų, šią aplinkybę patvirtinto ir N. P.. Kai buvo pasirašyta sutartis, pinigai buvo pervesti į atitinkamas sąskaitas. Į D. R. sąskaitą buvo pervesti 41600 Lt. Pagal susitarimą apie 2000 Eur buvo pervesti V. C.. Kaltinamoji teigė, jog notarės D. Š. ji asmeniškai nepažįsta, jų jokie santykiai nesieja. Pas šią notarę forminti įgaliojimą pasirinko pati V. C.. Sutartis buvo tvarkoma pas tą pačią notarę, kadangi pas ją buvo sutvarkytas ir įgaliojimas. Dar prieš forminant įgaliojimą V. C. pati savo iniciatyva buvo užsakiusi nekilnojamojo turto registro pažymą buto pardavimui, nes labai gerai žinojo nekilnojamojo turto pardavimo tvarką. Kaltinamoji teigė, jog ji pati tokios pažymos negalėjo užsakyti, nes dar neturėjo jokio įgaliojimo. Pardavinėjant butą, esantį Švitrigailos gatvėje, buvo atsiradęs ir V. C. sklypo pirkėjas. Kiek pamena, tai buvo kažkoks T. Š. draugas. Šis asmuo lyg ir dirbo užsienyje, turėjo pajamų užsienyje, o bankai tuo metu užsienyje pajamas gaunantiems asmenims neduodavo paskolų, reikėdavo laiduotojo. Ji kartu su T. Š. vaikščiojo po kelis bankus, bet bankai pagal jo pajamas atsisakė jį priimti kaip laiduotoją. Daugiau su T. Š. jokių reikalų neturėjo, dingo ir žemės sklypo pirkėjas. Po to, kai buvo apiformintas buto pardavimas, buvo surasti nuomininkai, išnuomojant butą galimai dalyvavo ir V. C.. Nuomininkai mokėjo komunalinius mokesčius, mokėjo nuompinigius. Kaltinamoji teigė, jog už gautus nuompinigius ji mokėjo įmokas bankui, o taip pat prie įmokų pridėdavo ir savų pinigų, nes nuompinigiai buvo mažesni nei reikėjo mokėti bankui. Taip pat kažkurį laiką bute iš viso nebuvo nuomininkų, todėl bankui ir už buto paslaugas N. P. vardu mokėjo ji. N. P. ir jos sutuoktiniui butas buvo parduotas, kadangi tokiu būdu buvo tikimasi išsaugoti tą butą, kad jis nebūtų parduotas labai pigiai. V. C. sąskaitas už komunalines paslaugas ir šildymą gaudavo internetu. Nukentėjusioji kaltinamajai pasakydavo, kiek reikia sumokėti, o ji atnešdavo grynuosius pinigus, greičiausiai už paslaugas buvo mokama internetu. V. C. teisme apsimetė, kad neva nieko nežino, kad butas bus parduotas N. P., tačiau tai paneigia N. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamoji teigė, jog ji nežinojo, kiek reikia mokėti už komunalines paslaugas, viską jai pasakydavo V. C.. Po kelių metų N. P. pareiškė, kad ji nebenori būti formalia buto savininke, kad ji skiriasi su vyru ir išvažiuoja gyventi į Angliją. Tuo metu V. C. dar nebuvo sukaupusi pinigų buto atpirkimui, todėl jos kartu nutarė, kad butą reikia parduoti. Kaltinamoji per nekilnojamojo turto agentūrą surado pirkėją, N. P. ir S. P. pardavė butą M. S. už 135000 Lt. Į banką buvo pervesta 97030 Lt paskolos dengimui, likusi suma buvo pervesta į N. P. sąskaitą. N. P. iš karto, kai nusipirko butą Švitrigailos gatvėje, pati asmeniškai kaltinamajai perdavė visus savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Šį faktą ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu. N. P. jokių pretenzijų dėl to, jog kaltinamoji naudojosi minėtais duomenimis, neturėjo, nes jai tos sąskaitos nereikėjo, o reikėjo mokėti už Švitrigailos gatvėje esančio buto paskolą ir kitus mokesčius. Kai N. P. pardavė butą, reikėjo sumokėti tris procentus už brokerių paslaugas, už notarines paslaugas, bankinių popierių tvarkymą. Kaltinamoji teigė, jog ji iš savų pinigų mokėjo už buto įvertinimą, už notarines paslaugas, bankinių popierių tvarkymą. Pardavus butą M. S., likusius pinigus grynais atidavė V. C., tačiau toks veiksmas nebuvo užfiksuotas jokiu dokumentu. Pardavimo sutartis buvo sudaryta pas notarę L. M.. Šios notarės asmeniškai nepažįsta, jai nebuvo jokio skirtumo, kur forminti buto pardavimą. V. B. teigė, jog ji nesutinka su kaltinimo dalimi, kad ji įtikino V. C. pasiskolinti pinigų iš UAB „Sostinės kreditai“. Šiuo atveju V. C. buvo grįžusi iš Ispanijos, ji sakė, kad jai reikia pasiskolinti pinigų dėl sūnaus. Ji ieškojo, kas galėtų jai paskolinti pinigų. Kaltinamoji tvirtino, jog jai taip pat tuo metu reikėjo pinigų, todėl V. C. paprašė paskolinti pinigų. Nukentėjusioji sutiko, jokia apgaulė prieš ją nebuvo naudojama. V. C. sakė, kad pinigai reikalingi nekilnojamojo turto pirkimui, jog reikia išsipirkti neįrengtos palėpės dalis Subačiaus gatvėje. Nukentėjusioji pati ieškojo paskolas teikiančios įmonės ir susirado UAB „Sostinės kreditai“, pati kelis kartus ėjo į įmonės ofisą, derėjosi dėl sąlygų, dėl įkeitimo, nešė žemės sklypo dokumentus, nes bendrovė sutiko suteikti paskolą tik įkeitus nekilnojamąjį turtą. Ji su bendrove pasirašė paskolos sutartį, įkeitimo sutartį, ji kelis kartus ėjo į bendrovę, pas notarą, tarėsi ir su kaltinamąja apie sutarties sąlygas. V. B. mano, jog ji suprato sutarties sąlygas, jų esmę. V. B. aiškino, jog, kai buvo pasirašinėjama sutartis, ji pas notarą nedalyvavo. Kai buvo paimta paskola, V. C. iš savo sąskaitos per du ar tris kartus į D. R. sąskaitą pervedė 40000 Lt, o kaip ji panaudojo likusius 10000 Lt, nežino. Pinigai buvo pervesti dalimis, kadangi palėpės dalys buvo pirktos iš kelių žmonių. Šią paskolą su D. R. žadėjo grąžinti. Kaltinamoji žino, kad 2013 metais V. C. kvietė VMI. Ji ten nuėjo viena, niekas jos nevertė. VMI nukentėjusioji pateikė paaiškinimą ir teisingai nurodė, jog D. R. suteikė bendrą 74600 Lt paskolą. Ten jai nereikėjo vertėjo paslaugų, ji ir pati savo ranka parašė frazę „perskaičiau, surašyta teisingai“ ir pasirašė. Nukentėjusioji neteisingai teigia, kad pinigai buvo išvilioti iš jos apgaulės būdu, o taip pat, kad ji lietuvių kalbos nesupranta ir nemoka lietuviškai nei rašyti, nei skaityti. Kaltinamoji tvirtino, jog tuo metu, kai ji dar nežinojo, kad jai buvo pradėta baudžiamoji byla, V. C. su ja gana normaliai bendravo, nieko nesakė, viską sužinojo tik po kratos namuose. Po apklausos policijoje dar bandė su V. C. tartis ir aiškintis, kodėl ji taip pasielgė. Nebuvo pasirašę jokių skolos raštelių, todėl ji bandė tartis, kad skolos rašteliai bus pasirašyti, tokiu būdu būtų galima išvengti baudžiamosios bylos. Iš pradžių V. C. lyg ir sutiko, bet po to griežtai atsisakė. Kaltinamoji aiškino, jog N. P. jai jokių pretenzijų neturi, ji pati savo valia atidavė elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis tam, kad būtų galima mokėti banko paskolą. Kai skolinosi iš V. C. pinigus, sūnus turėjo žemės ir buvo keičiama jos paskirtis. Su V. C. tarėsi, kad atsiskaitys su ja, kai parduos žemę arba kai gaus pinigus už palėpes. Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo sakyti visų buto pirkimo aplinkybių ir nenorėjo, kad N. P. tampytų po policiją ir teismus. V. B. aiškino, jog iš pat pradžių butą, esantį Švitrigailos gatvėje, sugalvojo parduoti pati V. C., ji buvo susiradusi klientus ir buvo iš jų paėmusi užstatą. Kadangi nukentėjusiosios pirkėjai atsisakė pirkti butą, o ji buvo nusipirkusi kitą butą, todėl nežinojo, ką daryti. Dėl šios priežasties nukentėjusioji pradėjo ieškoti pirkėjo, kaltinamoji taip pat jai padėjo ieškoti buto pirkėjo. Vėliau buvo nuspręsta, kad geriausia išeitis būtų butą fiktyviai parduoti N. P.. V. C. nenorėjo labai pigiai parduoti buto, tačiau tuo metu reikėjo mokėti palūkanas M. B.. Buto pardavimo tikslas buvo sumokėti paskolą M. B.. N. P. butą pirko iš banko paskolos, todėl būtų reikėję mokėti mažesnes palūkanas. Sugalvojo parduoti butą, o ne žemės sklypą, kadangi butas buvo užstatytas M. B., buvo nekilnojamojo turto krizė, žemės iš vis nebuvo įmanoma parduoti. Buvo bandymai ir žemės sklypą parduoti, tačiau už žemę buvo duodama labai maža kaina. Butas buvo parduotas fiktyviai. V. C. nenorėjo pusvelčiui parduoti žemės. V. C. M. B. turėjo iš viso sumokėti apie 60000 Lt. V. B. teigė, kad butą fiktyviai parduoti sugalvojo pati V. C., kaltinamosios tik buvo prašoma padėti tai padaryti, t. y. surasti žmogų, kuris sutiktų pirkti butą. M. B. buvo pervesti 64000 Lt, nes buvo numatyti delspinigiai už laiku nesumokėtą paskolą. Su V. C. geri santykiai buvo net prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, jie pablogėjo, kai nukentėjusioji pradėjo meluoti. Kaltinamoji negalėjo paaiškinti, kodėl V. C. skolinosi pinigus iš M. B., nukentėjusioji šiais klausimais su ja nesitarė. Kaltinamoji nežinojo, kad V. C. ruošiasi pirkti butą Stadiono gatvėje, apie buto pirkimą ji sužinojo tik po to, kai jis buvo įsigytas. V. B. paaiškino, jog T. Š. buvo atvedęs savo draugą, kuris norėjo pirkti žemės sklypą. Užsienyje dirbantis asmuo banko paskolą galėjo gauti tik su laiduotoju, todėl T. Š. sutiko būti laiduotoju. Kaltinamoji mano, kad T. Š. vardas ir pavardė įgaliojime atsirado V. C. iniciatyva, ji tikėjosi, jog atsiradęs pirkėjas įsigis žemės sklypą. T. Š. laidavimo bankas nepatvirtino, todėl žemės sklypas nebuvo nupirktas. Kaltinamoji patvirtino, kad pinigai gauti už buto pardavimą ir pinigai gauti iš UAB „Sostinės kreditai“ buvo paskolinti jai. Pardavus butą jai buvo pervesti 35000 Lt arba 37000 Lt, o V. C. pervedė apie 2000 Eur, kadangi būtent tokios sumos paprašė nukentėjusioji. Iš UAB „Sostinės kreditai“ pinigai buvo pervesti dalimis, viso buvo pervesta 40000 Lt. Su V. C. nebuvo tartasi, kada bus grąžinti pinigai, kurie buvo paskolinti pardavus butą, o pinigai gauti iš „Sostinės kreditai“ turėjo būti grąžinti po metų. Pirmu atveju skolinosi pinigus, kadangi planavo įsigyti dalį senamiestyje buvusios palėpės. Pinigus planavo grąžinti tuomet, kai bus parduota palėpė. Palėpę pardavė 2013 metais už 50000 Lt, tų pačių metų rudenį pinigus, kuriuos nuo sąskaitos nuėmė D. R., nukentėjusiajai grąžino grynaisiais. Už palėpę pinigai į D. R. sąskaitą galimai buvo pervesti 2013 metais. Pinigai, kurie buvo paskolinti gavus paskolą iš UAB „Sostinės kreditai“, taip pat buvo grąžinti nukentėjusiajai. Šie pinigai buvo grąžinti dalimis, pardavus sodą už 80000 Lt. Kaltinamoji teigė, kad iš „Sostinės kreditai“ paskolą ėmė V. C., būtent ji tarėsi dėl kredito sąlygų, kokios buvo kredito sąlygos, kaltinamoji nežinojo. Už antrą paskolą ketino įsigyti daugiau palėpės. Antrą paskolą tikriausiai grąžino 2014 metų rudenį, ji buvo grąžinta grynaisiais pinigais, kadangi taip pageidavo nukentėjusioji. Kaltinamoji, aiškindama baudžiamojoje byloje esančių telefoninių pokalbių turinį, nurodė, kad nukentėjusiajai reikėjo pinigų sumokėti už advokato paslaugas suteiktas jos sūnui. Nukentėjusioji prašė, kad kaltinamoji jai duotų pinigų sumokėti advokatui. Ji nukentėjusiajai pokalbio metu ir atsakė, kad ieško pinigų, iš kažkur pabandys jų gauti. V. B. aiškino, kad nukentėjusioji jai buvo paskolinusi pinigų, todėl ji taip pat šiai būtų davusi pinigų, tačiau niekaip jų negalėjo gauti, planavo pasiskolinti pinigų, tačiau jai nepavyko. Su V. C. vyko pokalbiai apie tai, kaip jai reikia pinigų advokatui. Kaltinamoji teigė, kad telefoninių pokalbių metu ji tikriausiai dar nežinojo apie tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusioji, kalbėdama apie ilgą terminą, turėjo galvoje, kad ją išvargino sūnaus problemos. Kaltinamoji negalėjo paaiškinti nukentėjusiosios teiginio dėl septynerius metus besitęsiančio vilkinimo. V. B. kategoriškai teigė, kad ji jokių žmonių, kurie ruoštųsi statyti kotedžus, pas notarą nebuvo atsivedusi. V. C. pirkdama sklypą apskritai neplanavo statyti kotedžų, ji manė, kad sklypą brangiau parduos. Gal nukentėjusioji sugalvojo, kaip pameluoti, nes tas sklypo pirkėjas, kurį atsivedė laiduotojas, sakė, jog planuoja statyti kotedžus. T. Š. V. C. matė kelis kartus. Jie visi kartu dar važinėjo į bankus. T. Š. su V. C. supažindino pirkėjas, kuris norėjo pirkti sklypą. Kaltinamoji negalėjo atsiminti jai ar V. C. paskambino pirkėjas iš užsienio. V. C., kai buvo grįžusi iš Ispanijos, pati vežiojosi pirkėjus ir rodė sklypą. V. B. aiškino, jog ji niekur nedirba ir gyvena iš D. R. pajamų, kuris išėjęs į pensiją gaudavo 600 Lt. Ji V. C. neminėjo, kad yra aukštos klasės nekilnojamojo turto brokerė. Pati V. C. kreipdavosi į ją ir prašydavo, kad jai surastų klientus nekilnojamojo turto pardavimui. Nukentėjusioji pati suprato, už kokią kainą butai buvo surasti ir už kiek galima juos parduoti. V. C. nesiūlė imti paskolos, kad kaltinamoji galėtų parduoti jai priklausančią žemę. V. C. nesakydavo pas notarus, kad sutartyse viskas gerai, kad sutartis yra perskaičiusi. Kaltinamoji pripažino, jog ji skaitė tik tą sutartį, kuri buvo susijusi su ja pačia, kitų V. C. sutarčių neskaitė. Iš M. B. gautų pinigų V. C. jai neperdavė. Automobilio ji neturi, naudojosi D. R. turėtais automobiliais. Iš nukentėjusiosios, pardavusi šios butus, dviejų procentų negaudavo. Nukentėjusiosios žemę apsiėmė parduoti, kadangi su ja draugavo. Piniginių lėšų žemės pardavimui nereikėjo. Dokumentų dėl žemės pardavimo nerengė. Kai V. C. buvo Lietuvoje, ji ir dėdavo skelbimus dėl žemės pardavimo, kai ji išvyko į Ispaniją, skelbimus dėdavo kaltinamoji. Pati V. C. derino visas paskolos sąlygas su M. B., kuri šias sąlygas nukentėjusiajai ir paaiškino. Sutarties sąlygas turėjo aiškinti ir notarė. V. C. buvo palikusi 3000 Lt, kad juos būtų galima nunešti M. B., pinigai buvo nešami dalimis po 500 Lt. Iš M. B. jokių raštelių neėmė, kadangi buvo sudaryta beprocentė paskola, tikriausiai tam, jog nereikėtų mokėti mokesčių. V. B. teigė, kad ji mokėjo banko paskolą iš nuompinigių ir dar savų pinigų pridėdavo. V. C. su tuo sutiko, ji gaudavo internetu duomenis už kitas paslaugas ir šildymą, jai būdavo atnešami pinigai ir nukentėjusioji sumokėdavo internetu. Kaltinamoji mokėjo tik už buto kreditą, o pinigus už paslaugas nešdavo V. C., kad ši atsiskaitytų. Į buto pirkimo sutartį buvo įrašyta fiktyvi pinigų suma, kadangi N. P. nebūtų gavusi banko paskolos. Pagal įvertinimą reikėdavo įnešti dalį savo pinigų, nes bankas duodavo ne šimtą procentinę paskolą. V. C. žinojo, kad į sutartį 34400 Lt įrašomi fiktyviai. Ji pati dar ėjo į banką ir viską derino kartu. Ji viską absoliučiai žinojo, kur, kiek bus rašoma, kiek, kur bus pervedama. V. C. įgaliojimą parašė, kad sutinka, jog pinigai būtų pervesti į D. R. sąskaitą, ji matė, kokį įgaliojimą pasirašė. Kaltinamoji aiškino, jog V. C. mokesčių inspekcijoje pasakė, kad pinigus skolino penkiems metams, todėl D. R. sakė, kad pinigus buvo žadama grąžinti per penkerius metus. Pati V. C. pasakė, ką nurodė mokesčių inspekcijoje. Sūnui žemės iš V. C. gautų pinigų nepirko. Sūnus nusipirko žemę, pardavęs nekilnojamąjį turtą. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad už iš UAB „Sostinės kreditai“ gautas lėšas buvo pirkta žemė sūnui. V. C. nežadėjo butą parduoti per vieną mėnesį. Ji įgaliojimą išdavė, kadangi nenorėjo, jog M. B. augtų delspinigiai ir jai reikėjo išvažiuoti į Ispaniją. Įgaliojimą išdavė, nes N. P. buvo pasiėmusi garantinį dokumentą, kuris galioja vieną mėnesį, ir jos pačios užsakyta pažyma turi galiojimo terminą – vieną mėnesį. Su T. Š. supažindino žemės sklypo pirkėjas. Su T. Š. nesitarė apie jokį mokėjimą, tarėsi jo draugas, nes jam tuo momentu tas sklypas patiko. Su T. Š. nėra konfliktavusi. Kartu su T. Š. ir ja į banką ėjo nukentėjusioji. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja fiksavo ne visus duotus parodymus. Prieš parduodant butą N. P. ir V. C. bendravo apie buto pardavimo sąlygas.

10Teisiamojo posėdžio metu D. R. parodė, jog V. C. ir V. B. gana ilgą laiką buvo draugės, jos bendraudavo. Kiek žino, V. C. galimai gyveno iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo. Nukentėjusioji prašydavo V. B. parduoti butus, nes V. B. labiau tame nusimanydavo. Pradėta gal buvo nuo buto, buvusio Ševčenkos g., vėliau buvo butai, esantys Vytenio g., Žemaitės g., ir galimai paskutinis butas buvo Švitrigailos g. V. B. padėjo parduoti butus V. C.. V. B. padėjo nupirkti butą, esantį Stadiono g. V. B. padėdavo parduoti ir įsigyti nukentėjusiajai butus. Žemaitės gatvėje buvusį butą V. C. padėjo įsigyti V. B.. V. B. šio buto parduoti nepadėjo. Butą, buvusį Ševčenkos gatvėje, V. B. padėjo parduoti. Čia buvo pirmas V. C. butas. Pardavus butą Ševčenkos g., V. C. paprašė V. B. surasti butą Vytenio g. Liudytojas neprisiminė, ar V. B. padėjo parduoti butą, buvusį Vytenio g. Vėliau buvo perkamas butas, esantis Žemaitės g. Liudytojas nurodė, jog jis neatsimena butų įsigijimo eiliškumo. V. C. butą, buvusį Žemaitės g., pardavė pati, be V. B. pagalbos. Švitrigailos g. butas buvo užstatytas tam, kad grąžinti paskolą. V. C. paprašė V. B. surasti fiktyvų buto pirkėją. Tai buvo N. P., kuri šiuo metu gyvena Anglijoje. Tokiu būdu buvo atiduota nukentėjusiosios paskola ir butas buvo išsaugotas. Taip buvo daroma, kad ateityje būtų galima turėti naudą iš buto perpardavimo. Paskolos N. P. nemokėjo, nes ją mokėjo liudytojas ir kaltinamoji. N. P. butą pirko už banko paskolą. Jai to buto nereikėjo, liudytojas ir V. B. jos prašė, kad ji nupirktų, todėl jie ir mokėjo paskolą. Paskolą mokėjo jie, o ne V. C., kadangi taip buvo sutarta. V. B. pasiūlė N. P. pirkti butą, jai to buto nereikėjo. V. C. reikėjo kažkaip padėti, todėl buvo padedama mokant paskolą. Buvo tikimasi ateityje parduoti butą brangiau. Galimai už paskolą kiekvieną mėnesį mokėjo 500 Lt. Visi žinojo, kad buto pirkimas-pardavimas buvo fiktyvus. Liudytojas teigė, jog jis girdėjo, kaip V. C. ir V. B. šnekėjosi apie tai, taip pat apie tai šnekėjo ir N. P.. Paskola buvo mokama iš liudytojo atlyginimo. Tuo metu jis uždirbdavo apie 2200 Lt, į rankas gaudavo nuo 1700 Lt iki 2200 Lt. Galėjo skirti trečdalį ar ketvirtadalį atlyginimo paskolos atidavimui. Liudytojas teigė, kad V. C. nėra jo draugė, ji buvo V. B. draugė. Jis kartu su V. B. yra skolinęsis pinigų iš V. C.. Pinigus skolinosi per kelis kartus, gal 2011 metais V. C. kažką užstatinėjo ir ji tuomet pervedė kažkur apie 40000 Lt, tuomet išvažiavo į Ispaniją. V. C. prašė išsiųsti jai į Ispaniją apie 7000 Lt. Tokia pinigų suma jai ir buvo išsiųsta. D. R. tvirtino, jog 40000 Lt buvo pervesti į jo sąskaitą. Iš V. C. pinigus skolinosi, kadangi nuo 2010 metų pradėjo išsipirkinėti palėpę, esančią ( - ). Iš V. C. pasiskolino apie 35000 Lt. Paskolos sąlygas su V. C. derino V. B.. Kiek žino, V. B. susitarė, kad pinigai bus paskolinti penkiems metams. Liudytojas nurodė, jog jis buvo kviečiamas į VMI paaiškinti dėl paskolos. Pasiskolinti pinigai V. C. buvo grąžinti. Vėliau jis ir V. B. dar skolinosi pinigų iš V. C.. Pirma pinigų dalis buvo grąžinta galimai 2012 metų rugsėjo mėnesį, kai buvo parduota palėpė, kurią įsigijo už 50000 Lt. Pinigus nukentėjusiajai grąžino V. B.. Kaltinamoji pinigus nukentėjusiajai nunešė dalimis. Liudytojas aiškino, jog jis tik nuimdavo pinigus nuo sąskaitos, o V. B. juos nešė nukentėjusiajai. Nuo sąskaitos buvo nuimama po 1000 Lt, 2000 Lt. Liudytojas negalėjo nurodyti, per kiek laiko buvo grąžinti pinigai, tai truko ilgai. Kažkur į savaitę 2-3 kartus nuiminėdavo pinigus. Pinigai galėjo būti grąžinti maždaug per tris savaites. D. R. negalėjo paaiškinti, kodėl pinigai V. C. buvo grąžinti grynais, o ne pervesti į banko sąskaitą. Iš V. C. buvo pasiskolinta dar 30000 Lt ir 2 kartus po 10000 Lt. Šitie pinigai taip pat buvo pervesti į jo sąskaitą. Paskola buvo skirta tiems patiems tikslams. Šie pinigai taip pat buvo paskolinti penkių metų laikotarpiui. Ši paskola buvo grąžinta. Šią paskolą grąžino 2014 metų kovo mėnesį. D. R. aiškino, jog jis pardavė sodą, o iš gautų pinigų grąžino skolą. Sodas buvo įkeistas kitiems asmenims. Pinigų, gautų už sodą, pakako grąžinti visoms skoloms. Dalis pinigų už sodą buvo sumokėti grynaisiais, todėl jų nuimti nuo sąskaitos nereikėjo. Pinigus ir šiuo atveju V. B. dalimis perdavė V. C.. Liudytojas nurodė, kad V. C. du kartus yra jo prašiusi pasižiūrėti, ar jos sūnus vis dar yra ieškomas, vieną kartą tokį prašymą jis įvykdė. Aplinkybę, kad N. P. pirks butą fiktyviai, žinojo, nes N. P., V. C. ir V. B. tarpusavyje apie tai šnekėjosi. Šią aplinkybę jis sužinojo iš V. B., pats tokio pokalbio tarp N. P., V. C. ir V. B. negirdėjo. Butas buvo perkamas, kadangi buvo siekiama jį išsaugoti. Galbūt šį butą buvo norima vėliau parduoti brangiau. D. R. teigė, jog jis žino, kad tuo metu V. C. buvo sunkumų su paskola, kurią ji turėjo grąžinti. V. C. skambindavo V. B. ir klausdavo, ką daryti, prašė pagalbos. V. B. sugalvojo variantą, jog ir butas būtų išsaugotas, ir paskola būtų grąžinta. Ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje nurodė, kad V. B. norėjo parduoti butą brangiau, o antroje apklausoje jau kalbėjo apie N. P. gal dėl to, kad po kratos buvo patyręs šoką, galimai suklydo. V. C. žinojo, kad ji negaus 34400 Lt, nes tai buvo fiktyvi suma. Liudytojas tokią aplinkybę žino iš V. B.. Parduotas butas buvo išnuomotas. Liudytojas nepatarė V. B. pasirašyti kokių nors raštelių, kai ji grąžino pinigus V. C.. Pinigai buvo paskolinti be raštelių, todėl ir buvo grąžinti be raštelių. V. B. namuose dokumentų, susijusių su V. C., neruošdavo. D. R. aiškino, kad kaltinamoji gyveno iš jo atlyginimo. Kaltinamoji domėjosi nekilnojamo turto pirkimu-pardavimu. V. C. buvo skolingi 74625 Lt, ši suma buvo paskaičiuota pagal bankinius pavedimus. Po kratos buvo bandoma tartis su V. C.. Galimai dėl savo sūnaus V. C. V. B. turi pretenzijų dėl negrąžintų pinigų. Kai tik V. C. sūnus buvo atgabentas į Lietuvą, viskas ir prasidėjo. Liudytojas teigė, kad su V. B. sūnumi bendrauja, apie jo nekilnojamojo turto pirkinius žino tiek, kad jis pardavinėjo kažkokį sklypą. Taip pat D. R. tvirtino, jog jis žinojo N. P. elektroninės bankininkystės duomenis, nes ji pati juos davė V. B.. Kitu būdu nebuvo galima mokėti paskolos už butą. N. P. buto nereikėjo, todėl ji V. B. ir davė prisijungimus. Prisijungimais naudojosi jis, nes jis moka naudotis kompiuteriu. N. P. nereikėjo banko prisijungimų. Tą sąskaitą bankas buvo atidaręs tik tam, kad būtų suteikta paskola. Paskola bankui buvo mokama iš atlyginimo ir gal dar pradžioje kažkiek buvo mokama iš V. C. suteiktos paskolos. Iš kitų šaltinių pinigų negaudavo. Už parduotą butą mokėjo apie dvejus metus, butas buvo išnuomotas, kai buvo nuompinigiai, buvo lengviau verstis. Už komunalines paslaugas taip pat buvo mokama. Už paminėtas paslaugas V. B. pinigus nešdavo V. C., kuri greičiausiai mokėdavo internetu. Liudytojas teigė, kad turėjo keletą automobilių, turėjo ir džipą, tačiau jis nebuvo brangus. Siekdami sumokėti kreditą už parduotą butą, imdavo paskolas iš greitųjų kreditų. Pinigai, kurie buvo pervesti notarės, buvo leidžiami asmeninėms reikmėms. Liudytojas žino, kad V. B. sąskaitos ir turtas yra areštuoti, nes ji bylinėjosi su VMI. Jis pats yra pardavęs palėpę, sodą, dar mokėjo už butą. Šiuo metu neturi nekilnojamojo turto. Su V. B. dėl advokato paieškos V. C. neteko bendrauti, bent jau neprisimena. Liudytojas patvirtino, kad kartu su V. B. po kratos buvo atėjęs pas V. C. tartis dėl kilusio ginčo taikaus išsprendimo. V. B. prašė surašyti ant popieriaus, kiek jie yra skolingi, nes jie neturėjo jokių įrodymų apie skolą. V. C. turėjo surašyti, kiek jie yra skolingi, ir jie visi būtų susitarę dėl skolos grąžinimo. D. R. teigė, jog V. C. grąžino visą skolą. V. C. nenurodė ginčo priežasties, buvo šnekama tik apie pinigus. V. C. nenorėjo rašyti skolos lapelio. Nuompinigius už buto nuomą paimdavo V. B.. Kaltinamoji nesinaudojo N. P. bankinio prisijungimo duomenimis. Šiais duomenimis naudojosi liudytojas, kai darydavo pavedimus. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo fiktyvus, kadangi nenorėjo į procesą įtraukti N. P..

11Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. C. parodė, jog viskas prasidėjo po to, kai ji 2006 metais pardavė butą, esantį Žemaitės g. Šį butą ji pardavė už gerą kainą. V. B. įkalbėjo investuoti pinigus į žemę, t. y. įsigyti žemės sklypą. V. B. atidavė 200000 Lt tam, kad ji nupirktų žemę, o už likusius pinigus įsigijo butą, esantį Švitrigailos g., kuris vėliau buvo įkeistas tam, jog būtų galima parduoti įsigytą žemės sklypą. Būnant pas notarą V. B. pristatė tris asmenis, kurie turėjo įsigytame žemės sklype statyti kotedžus, nurodė, jog iš to uždirbs pinigų. Nukentėjusioji teigė, jog 2007 metais ji išskrido į Ispaniją, jokie kotedžai iki 2009 metų žemės sklype nebuvo pastatyti. Ji pradėjo reikalauti, kad V. B. parduotų žemę, kadangi jai tos žemės nereikėjo. Ji metus ar dvejus reikalavo parduoti žemę. V. B. pasakė, jog tam, kad būtų galima parduoti žemę, jai reikia pinigų. Paaiškino, jog pinigų reikia tam, kad būtų galima įvertinti žemės sklypą. Tam, kad gautų pinigų, ji įkeitė butą, esantį Švitrigailos g., už 50000 Lt. V. B. žemės nepardavė, nors pinigai jai buvo perduoti. V. B. paėmė visus pinigus, žadėjo mokėti procentus ir po pusės metų, kai bus parduota žemė, grąžinti skolą. Nukentėjusioji aiškino, kad, kai ji grįžo iš Ispanijos, jau nebuvo gerų santykių su kaltinamąja, ji V. B. reikalavo grąžinti pinigus už žemę ir už įkeistą butą. Butas, kurį ji pirko Švitrigailos g., jai visai netiko, kadangi ten buvo labai triukšminga, jo parduoti negalėjo, nes jis buvo įkeistas ir V. B. turėjo grąžinti 50000 Lt. Vienu metu buvo atsiradusi buto pirkėja, tačiau ji pabijojo pirkti butą su skola. Tuomet V. B. pasakė, kad ji parduos butą. Nukentėjusioji vėl išskrido į Ispaniją. V. B. pardavė butą, esantį Švitrigailos g. Nukentėjusioji nurodė, jog už parduotą butą ji gavo 2000 Eur, kur buvo panaudoti kiti pinigai, gauti už buto pardavimą, nežino. Ji reikalavo V. B. grąžinti pinigus. Tuo pačiu metu V. B. aiškino, jog tam, kad ji galėtų grąžinti pinigus, reikia juos uždirbti. V. B. įkeitė žemės sklypą. Tuo metu nukentėjusiosios ir kaltinamosios santykiai buvo visiškai blogi. Už butą, esantį Švitrigailos g., pinigų negavo, už žemę pinigų taip pat negavo. Žemę prarado, nes V. B. nemokėjo įmokų. Nukentėjusioji aiškino, kad V. B. visiškai pasitikėjo, nes jos draugavo, kartu net šventes švęsdavo. V. B. žadėjo grąžinti pinigus, nurodė, jog ji yra profesionalė. V. B. klausė, kodėl nieko nėra daroma su žeme, kodėl niekas nepastatyta. Nukentėjusioji aiškino, jog susitarimas buvo toks, kad bus pastatyti kotedžai ir žemė su šiais statiniais bus parduota, tokiu būdu bus gauta daugiau pinigų, nei kainavo žemė. V. B. pasiūlė pastatyti kotedžus, juos parduoti ir uždirbti. Pas notarą ji net atsivedė žmones, kurie turėjo statyti kotedžus. V. C. teigė, jog, kai ji grįžo iš užsienio, o niekas nebuvo pastatyta, pradėjo reikalauti, kad kaltinamoji parduotų žemę. Nukentėjusioji tvirtino, jog ji ir pati bandė parduoti žemę, konsultavosi su kitais specialistais. Tuo metu parduoti žemę už 150000 Lt buvo neįmanoma. Kalbėjo su brokeriu, kuris pasakė, jog žemės sklypą tuo metu buvo galima parduoti už 50000 Lt. Ji kreipėsi į V. B., kad ji parduotų žemę, tačiau ši pradėjo elgtis agresyviai, barė, keikėsi. Vėliau V. B. pasakė, jog tam, kad būtų galima parduoti žemę, reikia pinigų. Tada ji pasiūlė įkeisti butą, kad būtų gauti pinigai ir būtų galima parduoti žemės sklypą. Nukentėjusioji su tokiu kaltinamosios pasiūlymu sutiko, nes nežinojo, ką daryti. Tuo metu pasitikėjo V. B., kuri sakė, kad yra aukštos klasės brokeris. Kitą butą nusipirko, kadangi bute, esančiame Švitrigailos g., negalėjo gyventi. Žemė kainavo 150000 Lt, tačiau V. B. davė 200000 Lt, nes ši sakė, kad mažiau reikės mokėti notarui. Galvojo, kad V. B. yra sąžininga, jos vyras dirba policijoje, todėl ja pasitikėjo, negalvojo, jog apgaus. Kaltinamąja pasitikėjo, nes jos buvo draugės, ja pasitikėjo labiau nei giminėmis, neėmė jokių raštelių. V. B. sakė, kad ji pati imtų paskolas žemės pardavimui, tačiau ši atsakė, jog ji paskolų negali imti, jos butas yra šeimos turtas ir jo įkeitimas užtruks ilgai. Nukentėjusioji nurodė, kad butą, esantį Žemaitės g., pardavė pati, jo nereikėjo įkainoti, mokėjo tik notarui. Kodėl žemės įvertinimui reikėjo 50000 Lt, nežino, V. B. pasitikėjo kaip nekilnojamojo turto brokere. Nukentėjusioji prašė V. B. grąžinti pinigus už žemę, kadangi nebuvo pastatyti kotedžai. Nežino, ar būtų gavusi pelną, jeigu kotedžai būtų pastatyti. V. B. tik sakė, kad jos uždirbs, bus gerai visiems. Pati niekada nebūtų pirkusi žemės sklypo. M. B. matė tik pas notarą, kai pasirašė sutartį. V. B. sakė, jog ji yra jos kolegė. Sutarties sąlygas su M. B. derino V. B.. Kaltinamoji sakė, jog ji skaitė sutartį, viskas yra gerai. Nukentėjusioji nurodė, jog ji pati sutarties neskaitė. Ji paskolą paėmė savo vardu, paėmė paskolą pusei metų. Su V. B. buvo sutarta žodžiu, kad ji parduos žemę, grąžins paskolą M. B., o nukentėjusiajai atiduos likusią pinigų sumą. Pasirašydama sutartį su M. B. įkeitė butą, esantį Švitrigalos g. Kai kalbėjo apie paskolą, buvo tik jos dviese. Būtent V. B. įkalbėjo paimti paskolą. V. B. yra sakiusi, jog pasiimtų pareiškimą iš policijos, kad ji grąžins pinigus. Nukentėjusioji patvirtino, kad suprato, jog, jei M. B. paskola nebus grąžinta laiku, skola didės ir butas liks įkeistas. Tuo metu, kai buvo Ispanijoje, V. B. klausė, kaip sekasi parduoti žemę, tačiau ši nieko nesakydavo. V. C. neatsiminė, ar sutartis su M. B. jai buvo išversta. Pinigus M. B. nukentėjusiajai perdavė pas notarą, o nukentėjusioji šiuos pinigus V. B. perdavė savo namuose. Nukentėjusioji teigė, jog matė, kad V. B. dirbo keturi vaikinai, ji važinėjo su džipu, buvo vairuotojas, ji sudarė sėkmingos verslininkės įvaizdį. Nukentėjusioji nurodė, jog ji yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, kalba rusų kalba, dirbo AB „L.g.“ centrinės dispečerinės inžiniere, darbe reikėjo vartoti anglų kalbą, psichinėmis ligomis nėra sirgusi. Iš viso yra įsigijusi penkis butus ir vieną žemės sklypą. Butą ( - ), pirko 1995 metais, pardavė 2002 metais. Butą pardavė su V. B. pagalba, o įsigijo pati. V. B. domino tik pardavimas, nes ji gaudavo komisinius. Kitą butą pirko su kaltinamosios pagalba galimai 2004 metais, parduodant taip pat tarpininkavo V. B.. Butą Žemaitės g. įsigyti padėjo V. B., šį butą pardavė pati, gavo 308000 Lt. Pirko gerokai pigiau, nei pardavė. Šį butą pardavė pažįstamai. Butas Švitrigailos g. ir žemė buvo nupirkta kartu. Butą, esantį Švitrigailos g., bandė parduoti ir pati. Butą, esantį Stadiono g., įsigijo pati, giminaičiai paskolino pinigų. Nukentėjusioji patvirtino, jog pas notarus ji eidavo kartu su V. B.. Kas yra rašoma notariniuose sandoriuose, jai yra žinoma. Kaip buvo atsiskaitoma už sandorius, neatsimena. Su V. B. jos pažįstamos apie šešiolika metų. Ji yra pirkusi nekilnojamąjį turtą iki pažinties su V. B.. Butą, esantį Žemaitės g., pardavė, o butą, esantį Stadiono g., įsigijo pati. Neatsimena, ar parduodant butą, esantį Žemaitės g., notaro kontoroje dalyvavo ir V. B.. Jokių sutarčių su V. B. nėra sudariusi, ji paimdavo po du procentus nuo pardavimo sandorio. Su žemės sklypo pardavėju tarėsi V. B.. Iki žemės sklypo įsigijimo šio sklypo nematė. N. Z. matė tik vieną kartą, tai buvo notaro kontoroje. Už sklypo įsigijimą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Atsiskaitymas įvyko notaro kontoroje. Ji pati N. Z. perdavė pinigus, o V. B. tuo metu stovėjo šalia, sakė, kad sklypas kainuoja 200000 Lt, tačiau N. Z. perdavė 150000 Lt, o 50000 Lt padavė kaltinamajai. Pardavėjas paėmė pinigus ir išėjo iš notarų kontoros. Nežino, kam buvo skirti 50000 Lt, juos padavė V. B.. Įsigytame sklype turėjo būti statomi keturi kotedžai, ar buvo paskaičiavimai, projektai, nežino. Ji pati jokių projektų nederino, tuo neužsiėmė. Viską turėjo tvarkyti V. B., tačiau jai jokių įgaliojimų nedavė. Nukentėjusioji tvirtino, kad jos nedomino statybos, ji tik davė pinigus sklypo pirkimui. Kiek pinigų turėjo būti investuota, koks turėjo būti pelnas, nežino. Žemės sklypas buvo įsigytas 2006 metų gruodžio mėnesį, o į Ispaniją ji išskrido 2007 metų viduryje. Kol buvo Lietuvoje, jokiais projektavimo darbais neužsiėmė, jai nebuvo žinoma, kas buvo daroma. Iš Ispanijos grįžo 2009 metų pradžioje, kol buvo Ispanijoje, statybomis nesidomėjo. V. B. pristatė tris asmenis, kurie turėjo užsiimti statybomis. Kodėl ėjo pas notarą, kai buvo pristatyti trys asmenys, neatsimena. Su tais asmenimis apie statybas nekalbėjo. V. C. teigė, jog ji pati pardavinėdama nekilnojamąjį turtą neturėjo išlaidų, kurios viršytų 10000 Lt, būdavo tik išlaidos notarui, taip pat yra mokėjusi V. B. 2 procentus, jei ji parduodavo butą. Pati sutarties su M. B. neskaitė, šią sutartį jai perkaitė V. B., kuri patikino, jog sutartyje viskas gerai. Šios sutarties kopiją gavo. V. B. sakė, kad pinigai buvo reikalingi žemės įvertinimui, ji sakė, kad reikia duoti kyšį turto vertintojui, kad brangiau įvertintų. Butą, esantį Švitrigailos g., surado kaltinamoji. Ji V. B. davė įgaliojimą parduoti butą, kol bus Ispanijoje, vieną dieną davė įgaliojimą, o kitą dieną jau buvo Ispanijoje. Įgaliojimą davė, kadangi manė, jog V. B. yra normalus žmogus. Nežino, kam turėjo būti panaudoti pinigai, pardavus butą. D. R. pervedė 2000 Eur į jos sąskaitą, kur yra kiti pinigai, jai nesakė. Skambino V. B. ir klausė, negi taip greitai buvo parduotas butas. Nesitarė, kad už parduotą butą pinigai bus pervesti M. B.. Tarėsi, kad visi pinigai bus pervesti jai į sąskaitą. Įgaliojimo turinio neskaitė, jį perkaitė tik vėliau, pamatė, kad sutartyje buvo įrašyti žmonės, kurių nepažįsta. Įgaliojimas buvo paruoštas pas notarą, jį pasiėmė V. B.. Neatsimena, ar žinojo, kas bus buto pirkėjas. N. P. yra mačiusi pas V. B.. Sužinojo, kas nupirko butą, kai paprašė atiduoti pirkimo-pardavimo sutartį. Ji pasipiktino, kad M. B. buvo atiduoti 64000 Lt. V. B. nemokėjo procentų. Nukentėjusioji aiškino, kad ji nedalyvavo buto pardavime. Buto kaina buvo aptarta, ji buvo 135000 – 14000 Lt. Kodėl dalis pinigų buvo pervesta į D. R. sąskaitą, nekalbėjo. N. P. nesakė, kiek ji sumokėjo už butą. N. P. jai sakė, kad V. B. įkalbėjo nupirkti tą butą, nes nukentėjusiajai buvo labai reikalingi pinigai. Vėliau V. B. buvo atvykusi pas nukentėjusiąją į namus, pradėjo ją keikti, priekaištavo, jog jos kaimynams negerus dalykus kalbėjo. Butą parduoti pasiūlė V. B., ji sakė, jog butą parduos per vieną mėnesį. Su N. P. apie sumokėtus pinigus nekalbėjo. Nukentėjusioji teigė, jog iš ankstesnio pokalbio su N. P. suprato, kad butas buvo pirktas dukrai. N. P. sakė, jog jai butas nėra reikalingas. Nukentėjusioji teigė, kad pinigų iš buto nuomos ji nėra gavusi. Nukentėjusioji aiškino, jog V. B. ir D. R. buvo atėję pas ją į namus. D. R. sakė, kad ji nepergyventų, jog viskas bus gerai, o V. B. keikėsi. D. R. nesakė, kur panaudojo gautus pinigus. VMI ji turėjo duoti paaiškinimus dėl D. R.. Skambino V. B., klausė, kodėl į ją buvo kreiptasi. V. B. pasakė, jog ji VMI turi paaiškinti, kad jie yra draugai ir ji paskolino pinigus D. R.. Šis pokalbis vyko po metų, kai buvo parduotas butas. VMI pasakė, jog pinigus D. R. paskolino, kadangi norėjo padėti draugei. Įgaliojimą parduoti butą, esantį Švitrigailos g., parašė, kadangi tikėjosi, jog V. B. viską sutvarkys. Žinojo, kad butas yra įkeistas už skolą M. B.. V. B. žadėjo sumokėti skolą. V. C. nurodė, jog ji neatsimena, ar jai buvo paaiškinta, kas įrašyta įgaliojime, ar jame nurodytas pinigų paskirstymas. Kai klausė V. B., kodėl pinigai buvo pervesti D. R., V. B. pasakė, jog pinigai pervesti notarui, o notaras paskirstė. Grįžus iš Ispanijos klausė kaltinamosios, kada ši grąžins pinigus. Kaltinamoji atsakė, jog pinigus grąžins po savaitės. Ji vis žadėdavo, kad pinigus grąžins vėliau, aiškino, jog jos sąskaitą areštavo, vėliau rodė kažkokius popierius, jog turi objektą, kurio vertė 1500000 Lt. Nukentėjusioji aiškino, jog tuo metu, kai ji gyveno Švitrigailos g., ji mokėjo už paslaugas internetu, ji turėjo bankinius prisijungimus, kompiuteryje buvo visi ruošiniai. Vėliau mokėjo už komunalines paslaugas, nes V. B. paprašė. Kadangi V. B. pardavė butą, todėl ji ir turėjo mokėti už komunalines paslaugas. Ji atnešdavo grynus pinigus ir prašė sumokėti mokesčius. Už paslaugas mokėjo tuo metu, kai jau gyveno Stadiono g. Tuo metu ji dar nežinojo, kam butas buvo parduotas. Kodėl už paslaugas Švitrigailos bute nemokėjo nauji buto savininkai, nežino. Už paslaugas mokėjo gal 3-4 mėnesius, tikriausiai tol, kol butas buvo parduotas kitam pirkėjui. V. B. neaiškino, kodėl ji veikia N. P. vardu, kodėl neša pinigus mokėti už butą. Kaltinamoji įtikino paskolinti jai pinigų, kuriuos ji žadėjo investuoti ir grąžinti skolą. V. B. sakė neturinti pinigų grąžinti skolą ir įkalbėjo iš UAB „Sostinės kreditai“ paimti 50000 Lt paskolą bei įkeisti žemę. V. C. tvirtino, jog paskolą paėmė, nes V. B. sakė, kad neturi, iš ko grąžinti pinigų už parduotą butą, kuris buvo Švitrigailos g. V. B. nesakė, kaip ji ketino panaudoti gautus pinigus. Nukentėjusioji klausė, kur kaltinamoji panaudos pinigus, bet ji niekada neatsakydavo, tik pabrėždavo, kad yra nekilnojamojo turto profesionalė, jog žino, kaip viską daryti. Ką V. B. būtų pasiūliusi, su tuo ji ir būtų sutikusi. Žemė buvo įkeista už 50000 Lt. Nukentėjusioji pati pervedė pinigus į D. R. sąskaitą dalimis. V. B. prašė pinigus pervesti dalimis. Buvo pervesta apie 40000 Lt, nes 9000 Lt buvo sumokėti „Sostinės kreditai“ kaip procentai. Kreipimąsi į notarą organizavo V. B., ji neaptarinėjo, kokiomis sąlygomis bus įkeista žemė. V. C. teigė, jog ji supranta, ką reiškia kreditas, supranta, kad pinigus reikės grąžinti. Ji žinojo, jog kreditas imamas jos vardu, tačiau jį turėjo grąžinti V. B., nes pati nukentėjusioji tų pinigų nenaudojo. V. B. tik pasakė, kad pinigus panaudos, jog uždirbtų pinigų, kad galėtų grąžinti skolą už butą. Kaltinamoji turėjo grąžinti kreditą UAB „Sostinės kreditai“. Buvo tik toks susitarimas, kad ji uždirbs pinigus ir tada grąžins pinigus už butą, padengs kreditą. V. C. teigė, jog ji suprato, kad neteks žemės, jei UAB „Sostinės kreditai“ per šešis mėnesius negrąžins paskolos. V. B. įtikinėjo, kad kreditą grąžins ankščiau. Susitarė, kad po mėnesio ji grąžins pinigus už butą. Mėnuo skaičiuojamas nuo buto pardavimo dienos. Ji sutiko pinigus atiduoti po mėnesio, bet neatidavė, tuomet įkalbėjo paimti kreditą. Kur V. B. padėjo pinigus, nežino. Pinigus pervedė į D. R. sąskaitą, nes V. B. davė jo sąskaitos numerį. Kaltinamoji pinigų negrąžino. Po to, kai buvo kreiptasi į prokuratūrą, V. B. kartu su D. R. atėjo į nukentėjusiosios namus. V. B. barėsi, o D. R. ją ramino ir sakė parašyti raštelį, kad viskas grąžinta. Pats D. R. žadėjo grąžinti pinigus, bet kai prasidėjo byla, paaiškėjo, kad jie nieko neskolingi, nes jie viską yra grąžinę. V. B. pasakė, kad jis parduos vasarnamį ir butus, kad tik atsiskaitytų. V. C. aiškino, jog kaskart, kai prašydavo geruoju išspręsti klausimus, prašydavo parašyti skolos raštelį, V. B. niekada nerašydavo ir net nenorėdavo kalbėti. V. B. prabilo apie vekselį, kai buvo kreiptasi į prokuratūrą. Viskas buvo tariamasi žodžiu, nebuvo raštiško V. B. įsipareigojimo grąžinti kredito UAB „Sostinės kreditai“. Kaltinamoji turėjo grąžinti nukentėjusiajai 82000 Eur. Kaip V. B. ketino uždirbti pinigus, nežino, ji atnešdavo sutartis didelėms sumoms, jas rodydavo. Ji nežino, kaip per šešis mėnesius buvo galima uždirbti tokią pinigų sumą. Konkrečiai nebuvo tariamasi, kada turi būti grąžinti pinigai. Į UAB „Sostinės kreditai“ ėjo tik vieną kartą, t. y. pasirašyti dokumentų. Pas notarą ėjo vieną kartą, tačiau neatsimena, pas kokį notarą ėjo. Notaras išvertė sutartį. Procentus mokėdavo ji pati. Turėjo kredito sutartį, kol jos nepasiėmė kaltinamoji.

12Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. P. parodė, jog nukentėjusiąją mato pirmą kartą, o su kaltinamąja yra kaimynai. Jo žmona šiuo metu gyvena Londone, su ja ryšių nepalaiko. Apie buto pirkimą nežinojo, reikėjo jo parašo, todėl ir pasirašė. Neskaitė, ką pasirašė. Buvo pas notarą, kadangi žmona paprašė pasirašyti sutartį. Iš banko paskolų neėmė. Grynųjų pinigų, iš kurių būtų galėjęs įsigyti butą, 2011 metais neturėjo. Banke paskolos turbūt negalėjo pasiimti. Nežino, kiek 2011 metais uždirbdavo žmona, jis pats gaudavo minimalų atlyginimą. Jis buto nepirko, žmona dalyvavo pirkime. Ant sutarties yra jo ir žmonos parašai. Žmona paprašė pasirašyti, kadangi susidūrė su sunkumais, susijusiais su buto, kuriame gyvena, išlaikymu. Žmonai mokėdavo pinigus už buto, kuriame gyvena išlaikymą, tačiau nedaug. Kokie konkrečiai sunkumai buvo, nežino. Jam pačiam sunkumų nebuvo, žmonai kilo sunkumų. Nieko nežino apie sutarties pasirašymą ir kaip tai turėjo išspręsti sunkumus. Žmona pasiūlė parduoti butą, nes susipyko su V. B.. Kieno vardu buvo įgytas butas, nežino. Buto nepirko, tačiau sutiko parduoti. Kad įsigijo butą, sužinojo tik vėliau. Iš pradžių žmona jokių dokumentų nerodė, vėliau paaiškėjo, kad butas pirktas jų abiejų vardu. Sprendimą parduoti butą priėmė kartu su žmona. Žmona pasakė, kad reikia parduoti butą. Žmonos neklausė, kodėl reikia parduoti butą. Liudytojas teigė, jog jis su V. B. nebendravo dėl buto pirkimo-pardavimo. Prieš einant pas notarą žmona sakė, kad reikia jo parašo. Žmona nesakė, kam perkamas butas. Jis nežino, apie ką kalbėjo žmona su V. B.. Žmona sakė, kad pakalbėjo su nukentėjusiąja ir po to nusprendė, kad reikia butą parduoti. Su dukromis jis nebendrauja, todėl nežino, ar butas buvo pirktas dukroms. Jis pats gyvena bute, kuris priklauso jo žmonai, su žmona santykių nepalaiko. Bute, esančiame Švitrigailos g., negyveno, nežino, kur tas butas yra. Žmona sakė, kad verkė, nes susipyko su V. B.. Dėl ko jos susipyko, nežino. Žmona kreipėsi į V. B. dėl buto pardavimo. Apie buto pardavimą nieko nežino. Nieko iš buto pardavimo negavo. Tas butas, kiek žino, buvo nuomojamas, tačiau nežino, kas tą butą nuomojo. Jis pinigų už buto nuomą negavo. Nežino, gal žmona ir turėjo 34000 Lt prieš imant paskolą. Nežino, ar žmona pervedinėjo pinigus už paskolą. Jis buto neįsigijo, ar butą įsigijo jo žmona, nežino. Iš banko negaudavo jokių įspėjimų dėl paskolos. V. B. galimai dirbo su nekilnojamuoju turtu. Vieną kartą V. B. prašė nuvežti į objektą, tada ir padarė išvadą, jog ji užsiima nekilnojamuoju turtu. Žmona turėjo buto pirkimo dokumentus, bet jų nerodė. Prieš parduodant butą žmona turėjo buto pirkimo dokumentus ir tuomet juos parodė. Liudytojas teigė, jog nežino, ar žmona anksčiau turėjo tuos dokumentus. Jis V. B. pinigų nėra skolinęs, ar pinigų yra skolinusi jo žmona, nežino. V. B. jam pinigų nėra skolinusi. Su V. B. anksčiau palaikė draugiškus santykius, šiuo metu bendravimas yra nutrūkęs. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog davė apklausos protokoluose užfiksuotus parodymus.

13Ikiteisminio tyrimo metu S. P. parodė, jog N. R. yra jo žmona N. P.. Jie susituokę, tačiau jo žmona yra išvykusi į Angliją, kur prižiūri jaunesniosios dukros vaiką. V. B. jis pažįsta, ji yra jo kaimynė. Ji gyvena kartu su sugyventiniu. Anksčiau su V. B. gana draugiškai bendravo, tačiau paskutiniu metu jokių santykių nepalaiko. V. C. jis nepažįsta ir nėra jos matęs. Žino, kad ji yra V. B. draugė. Kiek jam žinoma, nukentėjusiąją žino ir jo žmona N. R.. Jo žmona 2011 metais rugsėjo mėnesį pasakė, kad reikalingas jo sutikimas, jog būtų perkamas butas. Nei jam, nei jo žmonai, nei kažkam iš jų vaikų butas nebuvo reikalingas. Be to, nei jis, nei jo žmona neturėjo tiek pinigų, kad įsigytų butą. Suprato, kad butas bus perkamas V. B.. Taip pat iš žmonos pasakojimų sužinojo, kad butas perkamas iš V. B. draugės, kuri yra išvykusi į užsienį. Kodėl V. B. negalėjo buto įsigyti savo vardu, jis nežino. Jam iš to jokios naudos nebuvo. Ar naudos turėjo jo žmona, nežino. Jis net nežino, kur tas butas yra, niekada nėra jame buvęs. Jis tuo metu labai pasitikėjo V. B.. Bendravo šeimomis, anksčiau labai gerai sutarė su V. B. vyru, su kuriuo ji vėliau išsituokė. Todėl tiesiog nesigilindamas į situaciją su viskuo sutiko. Pamena, kad jis, jo žmona ir V. B. vyko pas notarę Žvėryne, ten užtruko labai trumpai, nes pasirašė jau iš anksto paruoštą buto pirkimo-pardavimo sutartį, kad jie su žmona įsigijo butą. Kam tas butas realiai priklausė, nesigilino. Pasirašė sutartį ir po to dar kartu su V. B. (jau be žmonos) vyko į DNB banką, kuris yra prie Registrų centro, ten pasirašė kažkokius dokumentus. Tuo metu nesidomėjo, kas vyksta, jam buvo neįdomu. Tik vėliau, kai gavo iš mokesčių inspekcijos dokumentus, kad turi deklaruoti butą ir paskolą, suprato, jog jo vardu buvo paimta paskola. Tos paskolos jis visai nemokėjo. Kaip suprato, nemokėjo ir jo žmona. Tiesiog pasirašė dokumentus V. B. prašymu ir tiek. Jokio buto realiai jie neįsigijo. Buto pirkimo pardavimo sutarties pas notarę jis neskaitė, jam visa tai buvo neįdomu, tai darė žmonos ir V. B. prašymu. Jis tikrai nei V. B., nei V. C. ar kam kitam nemokėjo jokių pinigų grynais. Jis neturėjo ir, kiek jam žinoma, N. R. (P.) niekada neturėjo 34400 Lt grynais. Jis nežino, kas ir kaip paruošė dokumentus buto pirkimui-pardavimui, taip pat jis nežino, kas paruošė dokumentus jo vardu paimti paskolą banke. Tiesiog visur ėjo su V. B. bei jos nurodymu pasirašinėjo dokumentus. Jokios paskolos jis nemokėjo ir, kaip suprato, nemokėjo jo žmona. Į namus negaudavo jokių pranešimų apie tai, kad reikia mokėti paskolą, todėl daro išvadą, kad paskolą mokėjo V. B.. Praėjus porai metų jo žmona pasakė, kad prie savo darbovietės buvo susitikusi moterį, kuriai priklausė butas, kurį jie pirko. Iš tos moters sužinojo, kad su tuo butu kažkas negerai, t. y., kad jai nesumokėti pinigai ar kažkas panašaus. Jis labai į tą situaciją nesigilino, tik suprato, kad jo žmonai tai buvo staigmena. Ji ėjo aiškintis su V. B.. Jis tame nedalyvavo ir negali pasakyti, kas tikslai vyko. Suprato, kad V. B. ir jo žmona apsipyko, žmona dvi dienas verkė, o po to jis ir jo žmona nutarė butą parduoti, nes jiems jis buvo nereikalingas. Butą pardavė V. B., ji vėl tvarkė visus pardavimo dokumentus, ji surado pirkėją. Vėl kartu su V. B. ir žmona buvo pas notarę Vivulskio g., Vilniuje. Ten buvo ir jaunas vyrukas, kuris pirko butą. Pasirašė sutartis. Pardavus butą jis negavo jokių pinigų nei grynais, nei pavedimais. Ar jo žmona gavo kokius nors pinigus pardavus butą, jis nežino. Pasitikėjo žmona ir V. B., todėl ir pasirašė prašomus dokumentus. Ar buvo padengta paskola, kuri buvo paimta buto pirkimui, jis nežino. Pats niekam nėra skolingas ir iš jo niekas jokių pinigų neatskaičiuoja. Kiek jam žinoma, V. B. pardavinėja nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto prekyba ji verčiasi senai. Ji pati ne kartą yra pasakojusi, kad tuo verčiasi. Kiek jam žinoma, jos sugyventinis yra policijos pareigūnas. (t. 2, b. l. 16-18)

14Ikiteisminio tyrimo metu S. P. taip pat parodė, jog jis pasilieka prie savo ankstesnių parodymų ir papildomai gali paaiškinti tik tiek, kad, kai buvo pasirašomi paskolos dokumentai, tai bankas buvo Lvovo g., Vilniuje, už PC „Europa“. Kodėl tuo metu kartu nebuvo žmonos, nežino, galimai dokumentai buvo paruošti iš anksto, o jis tik ėjo jų pasirašyti. V. B. pasakė jam, jog jis pasirašo dokumentus dėl paskolos. Šių dokumentų jis neskaitė ir pasirašė. Kaip supranta, tada jo parašai buvo reikalingi, kad jis sutinka su žmonai išduodama paskola. Jokių kitų reikalų su V. B. banke nėra turėjęs. Jis pats jokių dokumentų negavo ir, kaip jam pasakojo žmona, tai visi buto pirkimo, pardavimo ir banko paskolos bei sąskaitos dokumentai buvo pas V. B.. Kodėl taip buvo, jis nežino. Tuo metu pasitikėjo ir žmona, ir V. B.. Jos ten dėl visko tarėsi, o jis darė, kas jam buvo sakoma. V. B. pasitikėjo, nes su šia daug metų yra pažįstami, bendravo šeimomis ir tada, kai ji gyveno su savo pirmuoju vyru, ir po to. (t. 5, b. l. 16-17)

15Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. M. parodė, jog ji V. B. yra mačiusi ne kartą. Ji dirba notare, todėl V. B. yra ne kartą atėjusi konsultuotis, jokie asmeniniai santykiai su ja nesieja. Liudytoja neprisiminė, kas kreipėsi dėl buto pardavimo. Atėjus dėl sandorio patvirtinimo, visų pirma yra reikalaujama asmens dokumentų, tikrinama registre, ar asmuo turi konkretų turtą, jeigu asmuo ateina su įgaliojimu, tikrinama, ar įgaliojimas yra galiojantis. Nagrinėjamu atveju liudytoja neatsimena, ar buvo atėjęs buto savininkas, ar asmuo su įgaliojimu. Jei sandoryje yra rašoma, kad buvo išversta į rusų kalbą, vadinasi buvo išversta. Ji pati verčia į rusų kalbą. Kai žmogus atvyksta pasirašyti sutarties, ji jau būna paruošta, ją duoda perskaityti, turinys dar papildomai išaiškinamas asmenims suprantama kalba. V. B. be įgaliojimo negalėjo užsakyti pirkimo-pardavimo pažymos. Būna ir vienkartinių įgaliojimų kreiptis į notarą. Nebuvo taip, kad pardavėjai prisistatytų kaip fiktyvūs savininkai.

16Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. parodė, kad asmenų pavardės V. B., N. R., N. P., S. P., V. C. jai negirdėtos. Šių asmenų ji asmeniškai nepažįsta, tačiau neatmeta galimybės, kad jie galėjo lankytis jos kontoroje dėl kokių nors sandorių. Jei pamatytų šiuos asmenis, tai galimai juos atpažintų, nes turi regimąją atmintį. Pagal jai pateiktą 2013 m. lapkričio 11 d. buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį gali patvirtinti, kad tikrai tvirtino tokią sutartį, bet asmenų veidų nepamena. Tik pamačiusi nuotraukas galimai atpažintų. Kai ruošiami dokumentai, tai butą parduodantis savininkas ar vienas iš savininkų, jei jie yra keli, turi atvykti asmeniškai bei pateikti reikiamus dokumentus, susijusius su sandoriu. Taip pat turi pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jei pats savininkas to padaryti negali, tai turi būti įgaliotas asmuo, pateikiantis įgaliojimą arba pavedimo sutartį. Kai asmuo pateikia sutarčiai reikalingus dokumentus, tuo pat metu yra patikrinamos duomenų bazės. Visada prieš sudarant sutartis dar reikia gauti iš Registrų centro duomenų patikslinimą perleidžiamam turtui. Tik pateikus dokumentus sutartys nepasirašomos, o suderinamas sutarties pasirašymo laikas. Pasirašant sutartis ar pateikiant dokumentus, su savininku ar kita šalimi gali dalyvauti jų atsivesti asmenys, nors jie ir neįtraukti į sandorius. (t. 2, b. l. 97)

17Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. parodė, jog interneto puslapyje rado skelbimą apie parduodamą butą. Susiskambino su brokere iš įmonės „B.“. Buto pardavime dalyvavo ir V. B., ji perdavė bylą, tik su ja suderino skaitliukus. Iš pradžių galvojo, kad buto savininkė yra V. B., vėliau paaiškėjo, jog savininkai yra vyras ir moteris. Liudytojas teigė, jog „B.“ atstovai jį suvedė su V. B.. Apie tikruosius buto savininkus sužinojo tvarkant buto pirkimo-pardavimo dokumentus. Tikruosius buto savininkus atskleidė V. B.. Liudytojas teigė, jog jis nenorėjo pervesti pinigų bet kam, rankpinigius norėjo pervesti tikriems buto savininkams. Pradžioje buvo sutarta dėl mažesnės rankpinigių sumos – 3000-5000 Lt, vėliau V. B. paprašė 10000 Lt. Su tikraisiais buto savininkais teko bendrauti, kai vyko dokumentų pasirašymas. Iš viso su jais buvo susitikę gal tris kartus. Susitikdavo pas notarą. Nebuvo taip, kad būtų susitikęs tik su buto savininkais. Visus reikalus, susijusius su buto pardavimu, tvarkė įmonė „B.“, jie daug padėjo, konsultavo. Pradžioje buvo „B.“, vėliau, kai tvarkė dokumentus per notarą, dalyvavo V. B. ir tikrieji savininkai. Susitikimą su V. B. suderino „B.“ atstovai, jos telefoną gavo vėliau. Tuo metu, kai atėjo apžiūrėti buto, iš jo kraustėsi nuomininkai. Ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes atsiminė geriau, jas nurodė tiksliau. V. B. prisistatė, kad valdo tą butą, turi raktus. Jis suprato, jog ji yra savininkė, tik vėliau sužinojo, kad savininkai yra vyras ir moteris. Iš savo sąskaitos pervedė 10000 Lt rankpinigių į N. R. sąskaitą, likusius 12000 Lt taip pat pervedė per banką. Pradinis įnašas buvo 22000 Lt, kiti pinigai buvo banko. Liudytojas teigė, jog jam pasirodė, kad šiuo atveju pažįstami bando parduoti butą per V. B.. Pasitikėjimo nekelia žmogus, kuris nėra susijęs su būstu, todėl pinigus norėjo pervesti tikriesiems savininkams. Perduodant būstą, buvo įsiskolinimas už šildymą, elektrą. V. B. sumokėjo įsiskolinimą. Visas pirkimo-pardavimo procesas vyko su V. B. iniciatyva, savininkai tik dėdavo parašus. Su moterimi bent pasilabindavo, klausdavo, kaip sekasi, o vyro turbūt net balso negirdėjo. Kiek pervesta rankpinigių, savininkams turėjo būti žinoma, kartu skaitė sutartis. S. P. buvo pasirašęs, kad nereikia vertimo. Kai dėjo parašus, S. P. ir N. R. buvo kartu, sutartis skaitė kartu. V. B. sakė, kad savininkai yra užsienyje, yra išvykę, todėl ji viskuo užsiima. V. B. pati sakė, kad butas buvo nuomojamas. Liudytojas aiškino, jog „B.“ vadovas jam sakė, kad jis pasidomėjo V. B., jog ji yra kaip brokerė. Tarp V. B. ir notarės santykiai atrodė kaip darbiniai, V. B. jautėsi kaip savas žmogus, žinojo, kur eiti. Klausė, ar bute bus palikti baldai, V. B. sakė, kad paliks. Liudytojas dar nežinojo, ar bankas suteiks paskolą, tačiau iš V. B. buvo spaudimas, kad jau reikia pasirašinėti dokumentus, pervesti pinigus. V. B. lyg ir buvo sakiusi, kiek nuomininkai mokėjo už butą, kažkas apie 700 Lt. S. P. ir N. R. pasirašinėjo dokumentus, elgėsi kaip tikri buto savininkai. Liudytojas matė jų asmens dokumentus, jie turėjo buto dokumentus, registro išrašą. Su buto pardavėjais bendravo lietuviškai. Moteris laisvai kalbėjo lietuviškai, vyras į „labas“ linktelėdavo, į diskusijas nesileido. Pirmą kartą apžiūrint butą V. B. prisistatė kaip buto savininkė, turėjo buto bylą, raktus. Kai jau buvo apsispręsta pirkti butą, V. B. paprašė pervesti 10000 Lt. Realiai V. B. buvo padėties šeimininkė – ji sprendė, kada reikia pasirašyti dokumentus. Buvo bandoma derinti kainą, tačiau V. B. nenuleido. Buvo skolos už komunalines paslaugas, V. B. davė pinigus, o liudytojas apmokėjo. Liudytojas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes atsiminė geriau, jas nurodė tiksliau.

18Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad 2013 metais spalio mėnesį nutarė pirkti butą, bei skelbimuose internetiniuose puslapiuose susirado butą, esantį ( - ). Butas buvo parduodamas per bendrovę „B.“, veikusią ( - ). Jis susisiekė su buto parduodančios bendrovės atstove, sutarė, kada gali apžiūrėti butą, kada patogu buto šeimininkei. Kai tą pačią dieną nuvyko apžiūrėti buto, bute buvo vadinamoji šeimininkė. Taip pat tuo metu buvo ir buto nuomininkai, t. y. vaikinas ir mergina. Jie kaip tik baigė išsikelti iš to buto, išsinešė paskutinius daiktus. Jie pasakė, kad butą nuomojosi kelis mėnesius. Apžiūrint butą V. B. prisistatė kaip buto savininkė, ji turėjo buto knygą. Taip pat V. B. norėjo, kad jai sumokėtų rankpinigius. V. B. jau pirmą apžiūros dieną gana primygtinai prašė sumokėti pinigus jai. Iš pradžių V. B. prašė 3000 Lt, po kiek laiko paprašė 5000 Lt, o kai jau sutiko mokėti, ji paprašė 10000 Lt. V. B. dėl mokėtinos sumos padidėjimo aiškino, kad ji Vilniaus centre perka kitą butą ir už tą butą reikia duoti 10000 Lt rankpinigius. Paprašius V. B. dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybę į butą, ji paaiškino, kad ji yra tik tarpininkė, turi buto knygą, raktus, bet buto tikrieji savininkai yra kiti asmenys, t. y. vyras ir žmona. Butą parduodančios bendrovės patalpose 2013 m. spalio 30 d. susitiko tikruosius buto savininkus N. R. ir S. P. bei su jais buvo pasirašyta preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią jis banko pavedimu iš savo sąskaitos į N. R. banko sąskaitą pervedė 10000 Lt. Butą pirko paimdamas SEB banke paskolą, dalį sumos turėjo pats. Galutinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2013 m. lapkričio 11 d. pas notarą Vivulskio g., Vilniuje. Pasirašant visus dokumentus visur dalyvavo V. B., nors jokių dokumentų ji nepasirašinėjo. Liudytojas suprato tiek, kad V. B. ir N. R. sieja labai glaudus ryšis. N. R. labai pasitikėjo V. B., o S. P. net niekuo nesidomėjo, jam buvo rodoma, kur jis turi pasirašyti, ir jis pasirašė, bet nieko neskaitė. Taip suprato, kad jis tik atėjo pasirašyti kaip bendrasavininkis, bet viskas jam buvo neaktualu. Iš pačios V. B. sužinojo, kad ji realiai yra padėties šeimininkė, kad ji padeda parduoti butą, o N. R. gyvena Anglijoje, todėl viskas turi vykti gana greitai. Iš V. B. net juto šiokį tokį psichologinį spaudimą. Taip pat V. B. pasakojo apie tai, kad butą ji nuomojo, jog nuomininkai mokėjo 700 Lt už nuomą. Pasirašius galutinę sutartį, bankas dalį pinigų pervedė į DNB banką, nes butas buvo prieš tai pirktas už paskolą ir ji dar nebuvo negrąžinta. Skirtumą bankas pervedė į N. R. banko sąskaitą. Po to jis dar 12000 Lt taip pat iš savo sąskaitos pervedė į N. R. sąskaitą. Viso butą pirko už 135000 Lt. Kai nusipirko butą, jis buvo su įsiskolinamais už visas komunalines paslaugas. Jis 2013 m. gruodžio 1 d. bute susitiko su V. B., kuri jam perdavė buto raktus. Tada ji davė pinigus grynais už komunalinių paslaugų skolas, kurias jis pats apmokėjo. Kaip jis suprato, tai V. B. nebuvo nekilnojamojo turto agentė. Ji tik padėjo N. R., nes ši gyveno Anglijoje. Faktas, kad būtent V. B. viską tvarkė, buvo akivaizdus, tarpininkaujanti bendrovė dalyvavo pirmoje buto apžiūroje ir pasirašant preliminarią sutartį, o visa kita buvo V. B. darbas. Galimai V. B. anksčiau pažinojo „B.“ bendrovės darbuotojus. Bendrovės direktorius yra paminėjęs, kad V. B. yra nekilnojamojo turto agentė. Taip pat būnant pas notarę L. M. buvo akivaizdu, kad jos yra asmeniškai pažįstamos su V. B. jau iš anksčiau. Notarų biure V. B. ėjo iš vieno kabineto į kitą ir daug su kuo bendravo. (t. 3, b. l. 3-4)

19Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. Š. parodė, jog biure, kuriame ji dirba, buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią kreditorė M. B. paskolino nukentėjusiajai pinigų, o ji įkeitė butą, esantį Švitrigailos g. Vėliau praėjus keliems metams buvo sudarytas įgaliojimas kaltinamajai su teise parduoti ir įkeisti tą butą, esantį Švitrigailos g. Kreditorė davė sutikimą parduoti tą įkeistą turtą. Švitrigailos g. esantį butą pirkėjai pirko iš banko suteikto kredito. Prieš tai tas butas buvo įkeistas fiziniam asmeniui, todėl bankai tokiais atvejais nėra linkę sudaryti antrinę hipoteką, jeigu pinigai nepatenka į notaro depozitinę sąskaitą. Šiuo atveju banko sutikimas buvo duotas su sąlyga, kad pinigai įplauks į notaro depozitinę sąskaitą ir tuomet notaras iš savo sąskaitos atsiskaitys su pirminiu kreditoriumi, o likusią sumą perves į pardavėjo nurodyta sąskaitą. Liudytoja teigė, jog viskas buvo daroma su nukentėjusiosios žinia. Buvo užsakyti tikslinimai iš nekilnojamojo turto registro, buvo tikrinami visi areštai, įkeitimai. D. Š. negalėjo nurodyti, ar kaltinamoji dalyvavo, kai buvo tvarkoma paskola, galimai ji buvo, kai buvo tvarkomas įgaliojimas. Kaltinamoji tikrai dalyvavo, kai butas buvo parduodamas, kadangi ji turėjo įgaliojimą. Dokumentų tekstas visada verčiamas į rusų kalbą, išaiškinamos pasekmės. Nukentėjusioji visur rašėsi lietuviškai. Jeigu žmogus ko nors nesupranta, jam visuomet yra paaiškinama. Tame įgaliojime buvo parašyta, kad pinigai bus pervesti ne į nukentėjusiosios sąskaitą, o kito asmens sąskaitą. Visus šiuos duomenis susako sekretorė. Pirmiausia visus dokumentus priima administratorė, ji surašo projektą sekretorėms, o, kai jau yra paruoštas įgaliojimas, pati liudytoja su juo susipažįsta ir kviečia asmenį į savo kabinetą, kad pasirašytų. Visada yra klausiama, ar asmuo susipažino su dokumentu, kas neaišku, asmuo pasirašo ir tik tada dokumentas yra tvirtinamas. Priėmime dirba teisininkė, kuri išaiškina, kokius konkrečius veiksmus reikės asmeniui atlikti. Retai būna, kad nurodoma, jog pinigai turi būti pervesti į trečiojo asmens sąskaitą. D. Š. teigė, jog ji klausė, ar tikrai pinigai turi būti pervesti į šitą sąskaitą. M. B. pažinojo anksčiau, ji dirba nekilnojamojo turto agentūroje. Ji nesiaiškino, kodėl įgaliojime įrašytas T. Š.. Nukentėjusiosios buvo klausiama, ar tikrai pinigus pervesti į nurodytas sąskaitas. Notarų biurų veiklos teritorija yra suskirstyta tik privatizavimo ir paveldėjimo klausimais, o visus kitus veiksmus klientai atlieka savo pasirinkimu bet kuriame notarų biure. Nukentėjusioji tame pačiame biure pirko butą, esantį Švitrigailos g., šį sandorį tvirtino kita notarė. Liudytoja nepamena, ar kaltinamoji biure yra sudariusi kitų sandorių. Ji tikrai nėra pastovi klientė, su ja nesieja jokie santykiai. Su nukentėjusiąją teko bendrauti galbūt du kartus. Bendraujant su nukentėjusiąja nekilo klausimų dėl moters psichikos. Jeigu nukentėjusiosios būsena būtų kėlusi įtarimų, sandoris nebūtų tvirtinamas. Dokumentai yra pasirašomi notaro akivaizdoje. Prieš pasirašant visada išaiškinamos sutarties sąlygos. Liudytoja pabrėžė, kad kreditorė M. B. nukentėjusiajai tikrai išaiškino sutarties sąlygas. Nukentėjusioji ir M. B. atėjo jau susitarusios dėl pinigų skolinimo, pateikė reikiamus dokumentus. Kiek pamena, sudarant paskolos sutartį, kabinete buvo tik kreditorė ir nukentėjusioji. Hipotekos lakštas yra ruošiamas iš anksto, jis buvo išverstas ir išaiškintas. Už visas paslaugas mokėjo paskolos gavėja. D. Š. aiškino, jog nepamena, kas kreipėsi į notarų biurą dėl įgaliojimo išdavimo. Pasirašant įgaliojimą tikrai dalyvavo nukentėjusioji, kas dar dalyvavo, neatsimena. Kas pateikė reikiamus dokumentus, nežino, kadangi juos priima administratorė. Nukentėjusiosios buvo klausiama, ar tikrai pinigai turi būti pervesti į nurodytas sąskaitas. Ji patvirtino savo parašu, kad pinigus reikia pervesti būtent į ten, kur nurodyta. Už įgaliojimą mokėjo nukentėjusioji. Jeigu klientas ateina be nuosavybės pažymėjimo, yra traukiami išrašai iš Nekilnojamojo turto registro. Šiuo atveju dokumentai buvo pateikti. Jeigu būna kliento dokumentai, jie yra grąžinami, o jeigu buvo traukiami išrašai, tuomet juos pasilieka. Pardavimo sandorio šalių psichologinė būsena nesukėlė įtarimų. Jie tikrai nesakė, kad ne savo noru perka butą. Liudytoja neatsiminė, ar V. B. dalyvavo sudarant sandorius. Buto pardavime ji buvo, nes ji buvo įgaliota.

20Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Š. parodė, jog jis pažįsta V. B., su ja buvo susitikęs 3-4 kartus. Jam buvo siūloma užsidirbti, jis turėjo būti laiduotoju, tačiau nepamena, kieno laiduotoju turėjo būti. Nuvažiavo į keletą bankų, buvo patikrintas, tačiau nieko nesigavo, kadangi jo pajamos buvo per mažos. Laiduotoju turėjo būti dėl sklypo, esančio Trakų rajone. V. B. buvo su vyru, kurio vardas Saulius. Su R. L. prieš 5-6 metus vyko į Nordea banką, esantį Mėnulio g., ir SEB banką, esantį Gedimino pr. Dėl laidavimo derybas vedė V. B. ir anksčiau minėtas vyras. Ką turėjo daryti su sklypu, nepamena. V. B. galimai atstovavo žmogų, kuris buvo užsienyje, tačiau tiksliai neatsimena. Kam priklausė sklypas, nežino. Dėl susitikimų bankuose jis nesitarė. V. B. žinojo, kur eiti ir su kuo kalbėti. Nesigilino į banke buvusius dokumentus, nepamena, kokie ten dokumentai buvo.

21Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Š. parodė, kad asmeniškai D. R., V. C. ir V. B. nepažįsta. Su V. B. galimai teko bendrauti prieš keletą metų. Ši moteris buvo apie 40 metų amžiau, apie 165 cm ūgio, stamboko kūno sudėjimo, tamsių plaukų, su šviesintomis sruogomis, ovalios veido formos, rudų akių, kalbėjo lietuviškai. Galimai 2011 metais pažįstamas R. L. pasiūlė galimybę užsidirbti pinigų, nes neva kažkam reikalingas laiduotojas banke imant paskolą. Buvo kalbama apie didelę sumą pinigų, nes būtų gavęs apie 18-20 tūkstančių Lt. Su pasiūlymu sutiko. Per R. L. susisiekė su kitu asmeniu, kurio vardas, regis, Saulius. Per tą S. susisiekė su minėta moterimi. Su ja buvo susitikę kelis kartus. Tiksliai jau negali nupasakoti, ką ji jam pasakojo, bet buvo kalbama apie tai, kad bus paimta paskola ir bus įkeitimas. Liudytojas teigė, jog jam turėjo būti sumokėti procentai nuo žemės vertės. Tuomet su moterimi ėjo į Nordea banką, esantį Mėnulio g., Vilniuje. Pamena, kad įkeičiama žemė buvo kažkur Vilniaus rajone ir buvo kalbama, kad ant to žemės yra kažkoks namelis. To žemės sklypo jis nematė, jame nesilankė. Minėtos paskolos banke gauti nepavyko, nes jo gaunamų pajamų nepakako, kad galėtų būti laiduotoju. Planuojamą paskolą turėjo paimti moteris kaip įgaliotas asmuo. Kieno vardu turėjo būti paimta paskola, nepamena. Sandoris neįvyko, todėl iš moters jokių pinigų negavo. Smulkiau aplinkybių papasakoti negali, nes neatsimena. Sutikdamas laiduoti nemanė, kad tai gali būti neteisėta. Daugiau su moterimi ir S. jokių reikalų neturėjo. Tik po kiek laiko, dirbdamas parduotuvėje „Maxima“, iš vietinio asocialaus asmens kalbų girdėjo, kad anksčiau minėta moteris yra nepatikimas asmuo, atliekanti finansines machinacijas. Tuo metu suprato, kad galimai jį buvo bandoma įtraukti į kažką neteisėto, bet jam savaime pasisekė, kad bankas nesuteikė paskolos. (t. 1, b. l. 179)

22Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. L. parodė, kad V. B. nėra matęs, jos nepažįsta. Taip pat nepažįsta nukentėjusiosios. Apie T. Š. reikalus nieko nežino, su juo ryšių nepalaikė, apie laidavimą nieko nežino. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, jis patvirtino, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai.

23Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. parodė, kad jis pažįsta T. Š., su juo kilęs iš vieno krašto, tačiau nebendrauja. V. B. jis nepažįsta ir nežino, kaip ji atrodo. Taip pat nepažįsta D. R., J., S. Niekada neteko supažindinti T. Š. su kokiais nors asmenimis dėl paskolos, laidavimo ar žemės pardavimo. Taip pat nėra nieko suvedęs su T. Š., niekam nėra davęs jo telefono numerio. Niekada negirdėjo ir nieko nežino apie kokį nors parduodamą žemės sklypą Karklėnų kaime, Vilniaus rajone. Vilniuje jis gyveno maždaug 2009-2010 metais. Gyveno ( - ), ( - ), dar gyveno Jeruzalės mikrorajone, ( - ). Taip pat gyveno pas dėdę, tikslaus adreso nežino. Maždaug nuo 2011 metų sausio pabaigos persikėlė gyventi į Varėnos rajoną. Kurį laiką gyveno pas žmonos tėvus, po to išsinuomojo butą. Šiuo metu nuolatos gyvena ir dirba Vokietijoje. (t. 1, b. l. 185)

24Teisiamojo posėdžio metu M. B. parodė, kad ji yra mačiusi nukentėjusiąją savo biure, taip pat porą kartų savo biure matė kaltinamąją. Kiek žino, kaltinamoji dirbo brokere. Kaltinamoji su nukentėjusiąja bendravo glaudžiai. Liudytoja teigė, jog ji su nukentėjusiąja įformino sandorį ir daugiau šios nebematė. Nukentėjusioji įkeitė butą, esantį Švitrigailos g., ir dingo. V. B. po sandorio ateidavo į kontorą, sakė, kad atsiskaitys, nes pardavinės butą. Liudytoja buvo parašius, kad sutinka, jog butas būtų parduotas. Pinigai jai buvo sumokėti į sąskaitą. Nukentėjusioji pasiskolino apie 50000 Lt. Kodėl nukentėjusioji skolinosi pinigus, neatsimena. Ji lyg ir minėjo apie gyvenimą užsienyje, galimai skolinosi dėl turto įgijimo užsienyje. Nukentėjusioji į biurą atėjo kartu su V. B.. Buvo įkeistas butas, esantis Švitrigailos g. Pinigai nebuvo grąžinti sutartu laiku. Buto pardavimą tvarkė V. B., ji turėjo įgaliojimą. Pinigus turėjo grąžinti tas, kas juos pasiskolino. Liudytoja teigė, jog ji labiau dėmesį kreipė į dokumentus ir turtą, o ne į žmones. Su nukentėjusiąja ir kaltinamąja bendravimas buvo trumpas. Ji bandė ieškoti nukentėjusiosios, tačiau pastangos buvo nesėkmingos, klausė V. B., kur yra nukentėjusioji. Pinigus nukentėjusiajai perdavė notaro biure grynaisiais. Nematė, kur nukentėjusioji padėjo pinigus. M. B. nurodė, jog neatsimena, kas derino sandorio sąlygas. Derybos turėjo prasidėti, kai atėjo kaltinamoji bei nukentėjusioji. V. B. iki sandorio nepažinojo, į biurą ji užeidavo tik po to, kai buvo sudarytas sandoris. Parduodant butą, pas notarą nedalyvavo, tik davė leidimą šį butą parduoti ir nurodė sąskaitą. Paskolos sutartis nukentėjusiajai į rusų kalbą buvo išversta notaro biure. Su nukentėjusiąja derybos vyko rusų kalba. V. B. liudytojai bandė parduoti ir kitą butą. Iš V. B. negaudavo jokių pinigų, jeigu pinigai būtų mokami, nebūtų prašoma grąžinti visą paskolintą sumą. Nukentėjusiajai buvo paaiškinta, per kiek laiko reikės grąžinti pinigus. M. B. teigė, jog prie jos įmonės yra iškaba, kurioje nurodytas įmonės pavadinimas. Jos įmonė užsiima nekilnojamojo turto pirkimais bei pardavimais. Jos vizitinėje kortelėje galimai yra parašyta, jog ji teikia paskolas. Liudytoja nežino, kaip nukentėjusioji ir kaltinamoji ją susirado. Nukentėjusiajai buvo skolinami liudytojos, o ne jos įmonės pinigai. Pinigus greičiausiai skolino nukentėjusiosios prašymu. Ji mano, kad buvo prašoma paskolinti konkrečią sumą. Buvo paaiškinta ir sutartyje buvo parašyta, kad jeigu negrąžins pinigų iki numatyto laiko, turės mokėti delspinigius. Neatrodė, kad nukentėjusioji būtų neveiksni. Jeigu būtų įtarimų kėlusi jos psichinė būklė, nebūtų davusi paskolos. M. B. patikslino, kad greičiausiai su nukentėjusiąja vieną kartą buvo susitikusi savo darbo vietoje ir vieną kartą notarų biure. Abiejų susitikimų metu dalyvavo V. B.. Vienas žmogus retai ateina sudaryti sandorius. Nesigilino, kodėl moterys atėjo dviese. Mano, jog V. B. dalyvavo derybose, netylėjo. Liudytoja teigė, jog notarų biurą, kuriame turi būti įforminta sutartis, pasiūlė ji. Dėl pirmojo susitikimo greičiausiai buvo susitarta telefonu. Reikiamus dokumentus pateikė nukentėjusioji. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai.

25Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. parodė, kad ji pažįsta V. B., apibūdino šios išvaizdą. Ją žino maždaug nuo 2009 metų. Su ja susipažino per darbo santykius. Jau apie dvidešimt metų užsiima nekilnojamojo turo prekyba ir, kiek jai žinoma, V. B. verčiasi tuo pačiu, tačiau, kokioje įmonėje ji dirba, nežino. Su ja paprastai susidurdavo parduodamuose objektuose, pas notarus. Kartais ji ateidavo su savo klientais apžiūrėti parduodamų objektų. Tiesiogiai su V. B. jokių sandorių nėra sudariusi. V. C. nepažįsta ir ją matė tik vieną kartą, kai pas notarą 2009 m. liepos 7 d. pasirašė paskolos sutartį ir jai paskolino 50000 Lt, o ši įkeitė savo butą Švitrigailos g. Sutarė, kad paskola bus grąžinta, kaip numatyta sutartyje, t. y. iki 2009 m. spalio 7 d., o laiku negrąžinus paskolos, bus skaičiuojami delspinigiai. Visos sąlygos buvo išdėstytos pasirašytoje sutartyje. Pasirašant sutartį pas notarę dalyvavo ji, V. C. ir V. B.. Sutartį pasirašė ji ir V. C.. Apie tai, kad V. C. nori pasiskolinti pinigų sužinojo iš V. B., nes ji kreipėsi, kad paskolintų V. C. pinigų. Kaip pamena, tai V. C. turėjo išvykti į Bulgariją ir jai skubiai reikėjo pinigų, o butą Švitrigailos gatvėje ji ruošėsi parduoti. Kadangi dirba su nekilnojamuoju turtu, pamanė, gal jai reikės pagalbos parduodant butą. Pasirašius paskolos sutartį, V. C. notaro biure pinigus perdavė grynais. Negali tiksliai pasakyti, ar tarėsi, kad paskolą grąžins dalimis ar visą sumą. Paprastai kam nors skolindama prašo visos sumos. Būna atvejų, kad žmonės pinigus grąžina dalimis ir tada pasirašo raštą apie gautus pinigus. Šiuo atveju nieko tokio nebuvo. Po pinigų paskolinimo prapuolė ir V. B., ir V. C.. Niekas pinigų negrąžino, nei dalimis, nei visų iš karto, neprašė atidėti paskolos ar palūkanų mokėjimo. Bandė ieškoti V. B. telefonu, nes tuo metu turėjo jos mobiliojo ryšio telefono numerį. Ji kelis kartus atsiliepė ir sakė, kad parduoda butą ir tuojau atsiskaitys. Kaip suprato, tai V. B. ir parduoda butą, nes V. C. buvo išvykusi į užsienį. Butas, esantis Švitrigailos g., buvo parduotas 2011 m. rugsėjo 28 d. Kiek pamena, reikėjo jos sutikimo, nes butas buvo jai įkeistas. Ji buvo įtraukta į buto pirkimo-pardavimo sutartį kaip asmuo, kuriam turi būti pervesta dalis pinigų už įsiskolinimą. Pardavus butą pinigai buvo pervesti iš notaro. Pačiame buto pardavime pas notarą nedalyvavo, tik vėliau iš notaro gavo sutarties nuorašą. Tuo metu, kai skolino pinigus V. C., pasirodė, kad jos su V. B. labai geros draugės. (t. 2, b. l. 9-10)

26Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. Z. parodė, jog prieš dešimt metų pardavinėjo žemės sklypą ir namą. Žemės sklypas buvo Karklėnų kaime, Vilniaus rajone. Šį turtą pardavinėjo turėdamas įgaliojimą, jį pardavė nukentėjusiajai. Kokia pinigų suma buvo sumokėta už turtą, neatsimena. Pamena, kad buvo SEB banke, dalis pinigų buvo sumokėta grynaisiais, o dalis pavedimu. Gavo visus pinigus, dėl kurių buvo sutarta. Žemės sklypas buvo parduotas už tą sumą, kuri ir buvo nurodyta sutartyje. Liudytojas teigė, jog jis pats niekam pinigų už turto pardavimą nemokėjo. Neprisimena, ar iš gautų pinigų kam nors ką nors mokėjo. Parduodant turtą, dalyvavo du tarpininkai. Ar kaltinamoji galėjo dalyvauti parduodant turtą, neatsimena. Kiek kartų buvo susitikta dėl turto pirkimo-pardavimo ir kas jį susirado, neatsimena. N. Z. teigė, jog jis žino, kad vėliau tas namas buvo pardavinėjamas už 350000 Lt. Šį turtą pardavė už 200000 Lt ar 170000 Lt. Iš karto po 2-3 mėnesių namas buvo pardavinėjamas už didesnę kainą. Mažesnę turto kainą galimai matė prieš dvejus metus. Po turto pardavimo sužinojo, kad žemės sklypas buvo įkeistas. Neprisimena, ar nukentėjusioji buvo atvykusi apžiūrėti žemės sklypo, ji tikrai buvo banke ir notarų biure. Nukentėjusioji grynuosius pinigus padavė pas notarą. Ką nukentėjusioji ruošėsi daryti su turtu, nežino. V. B. yra panaši į tarpininkę, kuri dalyvavo parduodant turtą. Su nukentėjusiąja bendravo rusų kalba, ji viską suprato. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai.

27Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. Z. parodė, kad 2006 metų pabaigoje jis pardavė motinai M. Z. priklausančią žemę su namu, kuri buvo Karklėnų kaime, Vilniaus rajone. Jis veikė pagal įgaliojimą. Tuo metu tiesiog reikėjo pinigų ir pardavė žemę su namu. Žemę pardavinėjo pagal skelbimą. Norinčių pirkti turtą buvo daug. Atsirado pirkėja V. C., kuri ir nusipirko žemę. Gerai pamena, kad V. C. žemę pirko per tarpininkus. Su ja kartu važinėjo dar dvi moterys ir vyriškis. Šių asmenų išvaizdos nupasakoti negali ir jau neatpažintų. V. C. atpažinti galėtų. Pinigai už žemės sklypą su namu buvo sumokėti pavedimu banke. Liudytojas negali pasakyti, kas tiksliai tvarkė visus dokumentus. Taip pat nepamena, kas pasirinko notarą. Galėjo ir jis pasiūlyti notarę, nes pas ją jau buvo lankęsis. Pamena dar tokį faktą, kad jis žemę pardavė už 150000 Lt, o praėjus kuriam laikui rado skelbimą, kad žemė parduodama žymiai pigiau ir pasidomėjo, kodėl. Tada sužinojo, kad po jo pardavimo žemė buvo įkeista bendrovei ar unijai. (t. 2, b. l. 2)

28Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. T. parodė, jog V. B. yra matęs, kai dirbo su nekilnojamuoju turtu. Liudytojas teigė, jog objekto, esančio ( - ), pardavimo aplinkybių neprisimena. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai. Aplinkybę, jog V. B. yra nekilnojamojo turto agentė, žinojo, nes ji dirbo toje sferoje. Kaltinamoji su juo bendraudavo dėl didelių objektų, bet tie pokalbiai niekuo nesibaigė.

29Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. T. parodė, kad 2012 m. pavasarį įsidarbino UAB „B.“, esančioje ( - ). Įmonėje dirbo iki 2014 metų vasaros. Užėmė filialo vadovo pareigas. N. R. (P.), S. P., V. C. jis nepažįsta. M. S. buvo sandorio dalyvis – pirkėjas. Kokį būtą pirko M. S., nepamena, bet jį atpažinti galėtų. V. B. – laisva brokerė, su kuria susipažino 2012 metais jai atėjus į jų įmonę. Ji siūlydavo rinkoje parduodamus objektus, teikdavo informaciją apie juos. V. B. jis atpažintų tik matydamas gyvai. D. R. jis nepažįsta, atpažinti negalėtų. Įmonę bendradarbiavo su 10-uoju notarų biuru, o sandoris buvo patvirtintas 17-ame notarų biure. Teigti, kad sandoris įvyko iki galo jiems prižiūrint, negali. Su šalimis tiesiogiai galėjo bendrauti brokerė K. V.. Kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis K. V. bendravo su V. B., jis nepamena. Preliminarias sutartis paprastai ruošia ir pildo jis pats. Sutartis pasirašo pirkėjas ir pardavėjas. (t. 3, b. l. 39-40)

30Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. V. parodė, jog ji tarpininkavo pardavinėjant butą Švitrigailos g. Tame bute buvo V. B., ji buvo kaip savininkės atstovė. Liudytoja atvedė pirkėjus, o V. B. parodė butą. Bute tuo metu buvo ir nuomininkai. Kaltinamąją yra mačiusi ir kažkokiame kitame objekte. V. B. sakė, kad butas yra draugės, ji draugę atstovauja pagal įgaliojimą. Liudytoja teigė, jog su nuomininkais ji tiesiogiai nebendravo. V. B. turėjo mokesčių knygelę.

31Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. V. parodė, kad dažnai klientų parduodančių nekilnojamąjį turtą ieškojo pagal skelbimus internete, tai būdavo privatūs asmenys. Jiems siūlydavo paslaugas ir, jei žmogus sutikdavo, pradėdavo jo parduodamą butą siūlyti jų turimiems pirkėjams. Visas preliminarias sutartis ir dokumentų pateikimą tvarkė direktorius. Taip ieškodama parduodamų butų, rado butą, esantį ( - ). Šį butą pardavinėjo moteris. Ar butas priklausė šiai moteriai, ar ji tik kažkam atstovavo, neprisimena. Regis, buvo kalba, kad butas priklauso draugei, o ji veikia pagal įgaliojimą, tačiau to tiksliai nepamena. Tada ji kartu su moterimi ir su savo klientu važiavo apžiūrėti buto. Tas butas klientui patiko ir jis norėjo jį pirkti. Liudytoja teigė, jog tuo metu tas butas dar buvo nuomojamas ir jame gyveno nuomininkai. Moteris iš nuomininkų paėmė pinigus už paslaugas. Vėliau moteris ir klientas vyko pas direktorių į UAB „B.“, kur buvo pateikiami visi dokumentai ir sudaroma preliminari sutartis. Vėliau minėtą moterį teko matyti ir daugiau kartų. Kaip suprato, ji galimai irgi dirbo nekilnojamojo turto agente. UAB „B.“ ji tikrai nedirbo ir sutarties su įmone sudariusi nebuvo. Iš kolegų kalbų teko girdėti, kad ji parduoda butus ir gana brangius, tačiau ar tai jos turimi butai, ar ji veika kaip tarpininkė, nežino. Asmeniškai šios moters nepažįsta, apie jos sudarytus sandorius nieko nežino ir papasakoti negali. (t. 3, b. l. 24-25)

32Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. P. parodė, jog jis yra notaras, atlieka daug veiksmų, todėl nieko konkretaus neatsimena. Liudytojas teigė, jog atliekant veiksmus yra klausiama, ar asmuo supranta valstybinę kalbą, ar skaito, jeigu taip, tai jam yra duodami paskaityti dokumentai. Jeigu kažkam reikia iš interesantų pagalbos, iš rusų kalbos – pavyksta išversti. Jeigu iš tiesų mato, kad reikia vertimo – išverčia. Šalys už vertimą pačios sumoka. Dokumentai tvirtinami valstybine kalba. Kaip viskas vyko nagrinėjamu atveju, nepamena, tai buvo tipinė sutartis. Jei sandorio šalys nesuprastų kalbos, netvirtintų tokios sutarties. Visų pirma yra kalbama valstybine kalba, tačiau, jei asmuo nesupranta, bendrauja rusų, kažkiek anglų kalbomis. Šalys abejonių nekėlė, todėl sutartis ir buvo patvirtinta. Jeigu būtų matęs, kad asmuo nesuvokia savo veiksmų, atsisakytų tokią sutartį patvirtinti.

33Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. parodė, kad Vilniaus miesto dešimtajame notarų biure dirba nuo 2004 metų. Ne kartą teko tvirtinti sandorius tarp UAB „Sostinės kreditai“ bei jų klientų. Taip pat 2011 m. lapkričio 14 d. teko tvirtinti nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį tarp UAB „Sostinės kreditai“ bei V. C.. Tačiau paties fakto neatsimena, apie jį papasakoti gali tik iš turimų dokumentų. Neatsimena, kaip atrodė V. C., taip pat negali pasakyti, ar ji sandorio sudarymo metu buvo viena, ar buvo koks lydintis asmuo. UAB „S.k.“ atstovavo direktorius A. J.. A. J. pažįsta, nes ne kartą teko su juo bendrauti darbo reikalais. Kas šiuo atveju kreipėsi dėl sandorio patvirtinimo, neatsimena, faktiškai galėjo abi pusės kreiptis. Tik iš anksto turėjo būti registruojamasi ir pateikiami reikiami dokumentai apie nuosavybę, kredito sutartį. Taip pat turėjo būti užsakyti duomenų patikslinimas iš Registrų centro. V. B. jis nepažįsta. (t. 2, b. l. 111)

34Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, jog jis gana laisvai kalba rusų kalba, todėl, jeigu reikia, gali susikalbėti su klientu šia kalba. Jeigu V. C. nesupranta lietuviškai, tai pas notarą turėjo būti pažymėta, kas sutartį išvertė. Sutarties sąlygos žmogui yra išaiškinamos, dažniausiai būna ne vienas susitikimas iki sandorio. Ir tik suderinus sąlygas, keliaujama pas notarą. Patys klientai pateikia notarui prašymą užsakyti sandorį, pateikia savo originalius dokumentus. Sutarties sąlygų neatsimena, kas dėl jų derėjosi, taip pat neatsimena. Nei V. C., nei V. B. neatsimena, tačiau jos abi yra matytos. Dažnai į įmonę ateidavo konsultantai, tarpininkai, tačiau galutinis sandoris, jo pasirašymas vyksta su savininku. Palūkanų norma svyruoja, todėl ji aptariama individualiai su klientu. Patys paskolos pareiškėjai pateikia turto vertinimus, išrašus iš Nekilnojamojo turto registro. Sutartyje ant kiekvieno lapo pasirašo klientas įsitikinus, kad prieš tai supranta lietuvių kalbą. Jeigu kliento būklė kelia įtarimų, sutartis nėra sudaroma.

35Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad UAB „Sostinės kreditai“ veikla yra susijusi su kreditavimu. Įmonė 2011 m. lapkričio 8 d. suteikė 50000 Lt kreditą V. C., kuri gaudama kreditą kaip garantą pardavė žemės sklypą su jame esančiais pastatais pagal 2011 m. lapkričio 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį. Taip pat su V. C. buvo pasirašyta panaudos sutartis minėtam sklypui su pastatais. Paties fakto ir asmens jis neatsimena, nes praėjo daug laiko. Panaudos sutartį ir kredito sutartį turėjo ruošti jis, nes dokumentuose nurodyta jo pavardė, o 2011 m. lapkričio 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis yra notarinė ir ją turėjo ruošti notaras. Pasirašant tokias sutartis įmonės vardu paprastai kreipdavosi pas notarą D. P.. Paprastai su klientais prieš pasirašant sutartis įmonėje vyksta keli susitikimai, nes pradžioje asmuo turi pateikti dokumentus, tada paruošiamos sutartys ir tik tada pasirašomos. Jei klientas nesupranta lietuvių kalbos, tai pas notarą verčia pats notaras, o įmonėje sutartys buvo sudaromos tik lietuvių kalba. Jei klientas pageidaudavo, jis gavęs sutarties egzempliorių, pats galėjo kreiptis dėl vertimų ir tik po to pasirašyti sutartis. Ar V. C. suprato lietuvių kalbą, ar jai buvo reikalingas vertimas, pasakyti negali, nes nepamena. V. C. jis neatsimena, nupasakoti jos išvaizdos, bei atpažinti jos negali. Taip pat jis nepažįsta ir V. B., tokio asmens niekada nepažinojo ir nežino, kaip ji atrodo. Atsimena, kad V. C. žemės sklypo neišpirko, taip pat neatsimena, ar buvo grąžintas kreditas, ar jis buvo mokamas. (t. 1, b. l. 191-192)

36Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Š. parodė, kad prieš apklausą asmeniui yra išaiškinamos jo teisės, klausiama, ar jam reikalingas gynėjas. Jeigu asmuo sutinka duoti parodymus, tai parodymai užrašomi. Jeigu yra klausimų, yra užduodami klausimai. Vėliau asmuo perskaito parodymus ir patvritina juos savo parašu. V. B. apklausos metu nebuvo gąsdinama. Jai buvo išaiškinta teisė dėl gynėjo. Pradžioje ji davė parodymus be gynėjo. Atvykusi be advokato sutiko duoti parodymus laisva valia. Visi V. B. parodymai buvo įrašyti į apklausos protokolą, ji nepageidavo jų papildyti. V. B. parodymai buvo tikslinami jos pačios pageidavimu. Po kratos V. B. buvo pasakyta, kad reikia ją apklausti. Kaltinamoji buvo pasimetusi, klausinėjo, ką daryti, kaip važiuoti ir panašiai. Į policijos komisariatą V. B. nuvežė policijos pareigūnai. Ji nuo kratos iki apklausos nebuvo išėjusi, bet niekas jai to padaryti nedraudė. Kratos metu V. B. buvo paprašyta niekam neskambinti, neatsiliepinėti į skambučius, neišeiti ir neateiti iš buto. Kaltinamajai buvo paaiškinta, kad ji pati sprendžia, ar jai reikia advokato. Jai buvo paaiškinta, kad bet kuriuo metu gali atsisakyti duoti parodymus. V. B. sakė, kad neturi pinigų. Jai buvo pasiūlyta prašyti advokatauti D. R. tetos, nes kratos metu namuose kažkur matė advokatės pavardę.

37Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. R. parodė, jog 2013 metais ji susigrąžino savo mergautinę pavardę. Su vyru S. P. yra susituokę, tačiau jau aštuonis metus gyvena ne kaip šeima, nors ir viename bute. V. B. pažįsta apie 18 metų, nuo tada, kai ji įsikėlė su savo pirmuoju vyru V. B. gyventi į jų namą. Santykiai buvo geri ir bendravo. Kiek jai žinoma, tai V. B. niekada niekur oficialiai nedirbo. Neoficialiai ji dirbo su nekilnojamuoju turtu, jį pardavinėjo. Yra mačiusi daug kartų, kad pas V. B. atvažiuoja nepažįstami žmonės, ji išvažiuoja, vėl atvažiuoja. Nežino, kas tai per žmonės, tačiau įtaria, kad gal tai jos klientai ar bendradarbiai, kurie kartu pardavinėja nekilnojamąjį turtą.Tuo metu V. B. ir jos vyras buvo tvarkingi žmonės. Vėliau V. B. išsiskyrė su savo sutuoktiniu. Dar po kiek laiko pas V. B. apsigyveno jos sugyventinis D. R.. Liudytoja su jais palaikė gerus santykius. Jei gerai atsimena, kartu su V. B. ir D. R. gyveno ir M. B.. Su visais santykiai geri, kartais švenčia ir šeimos šventes. Ne kartą teko V. B. skolinti pinigų. Kam reikėjo pinigų, V. B. nesakydavo. Skolindavo be jokių raštelių, tiesiog pasitikėjo ja. Kartą paskolino 2000 Lt ir ji juos jai grąžino. Po to vėl galimai 2009 metais paskolino 2000 Lt ir V. B. žadėjo pinigus grąžinti, bet vis atidėdavo datą, kada grąžins. Pinigus buvo paskolinusi be jokių raštelių. Liudytoja teigė, kad iš matymo pažįsta ir V. C., ji yra gera V. B. draugė. Yra kelis kartus susitikusios pas V. B. namuose. V. B. 2011 metais pasakė, kad jos draugė V. C. parduoda butą ir ji nori tą butą nusipirkti, tačiau pinigų ji neturi ir paskolos pasiimti negali, nes niekur nedirba. Jos sugyventinis D. R., pasak V. B., tuo metu jau buvo pasiėmęs kitą paskolą. Kam to buto reikėjo V. B., ji nesigilino. V. B. jai papasakojo, kad ji tik paims savo vardu paskolą ir savo vardu nusipirks tą butą. Bute gyvens nuomininkai ir paskolą mokės V. B.. V. B. paaiškino, kad ji bet kokiu atveju nieko nepraras, nes jei ką, tai bankui bus atiduotas butas ir taip pasidengs paskola. Liudytoja su tokiu pasiūlymu sutiko. Jai iš to jokios naudos nebuvo, tiesiog norėjo padėti V. B., nes ji jos prašė. Kartą su V. C. dar pas V. B. bute kalbėjo apie tai, kad ji nori parduoti butą. Kodėl ji pardavinėjo tą butą, negali pasakyti, apie tai nekalbėjo. Dar iki buto pirkimo su V. B. buvo bute, kurį vėliau pirko. Tada, kai nuėjo į butą, jame dar gyveno V. C.. Butas jai nepatiko, jį pirkti sutiko tik todėl, nes V. B. jos prašė jį pirkti. V. C. ir ji nieko dėl buto pirkimo-pardavimo nederino, viską darė V. B.. Apžiūrint butą V. C. pasakė, kad V. B. viskuo pasirūpins. Dar esant bute, girdint V. C. kalbėjo apie tai, kad ji pirks butą už paskolą, bet realiai buto jai nereikia ir jį perka tik V. B. prašymu. Kai pirko butą, tai kartu su V. B. ir S. P. visi kartu buvo banke ir pas notarą. V. B. paaiškino, kad reikia jų dviejų, nes yra susituokę ir kitaip negalima. Kiek pamena, tai paskola DNB banke buvo paimta jos vardu. Liudytoja teigė, jog pinigų ji negavo, jie tiesiogiai buvo pervesti notarui ir, kai pas notarą pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį, tai dalyvavo ji, jos vyras S. P., V. B. ir dar viena moteris. Ta moteris buvo, nes perkamas butas buvo jai užstatytas ir ji turėjo duoti sutikimą parduoti tą butą. Dalis banko paskolos buvo pervesta jai, tam kad grąžinti jos paskolintus pinigus. V. C. tada nebuvo, kur ji tuo metu buvo, nežino. Taip pat neįsigilino į buto pirkimo-pardavimo sutartį ir nematė, kad dalis pinigų buvo pervesti į D. R. sąskaitą, o jo tuo metu apskritai kartu nebuvo. Taip pat liudytoja paaiškino, kad pirkdama butą savo vardu jokių pinigų grynais nei V. B., nei V. C. nemokėjo. Niekada neturėjo 34400 Lt grynais ir kodėl sutartyje parašyta, kad juos grynais sumokėjo V. B., ji nežino, bet taip tikrai nebuvo. Paimant banko paskolą ir perkant butą, su V. B. sutarė, kad ši pati mokės banko paskolą ir jai nieko mokėti nereikės. Iš ko tiksliai V. B. ruošėsi grąžinti paskolą, ji nežino, jai atrodė, kad ši pinigų turi, nes, kaip minėjo, vertėsi nekilnojamojo turto prekyba. Ir butą perkant jai su vyru niekur nieko nereikėjo mokėti, viską darė V. B., ji papildomai mokėjo ir pas notarą, ir kadastre. Atrodė, kad ji pakankamai uždirba, kad sumokėtų tą paskolą. Po buto pirkimo laikas nuo laiko gaudavo pranešimus, jog nemokama paskola. Pranešimus nunešdavo V. B. ir perduodavo su pretenzija, kodėl ji nemoka paskolos. V. B. yra minėjusi, kad banko paskolą mokėjo iš D. R. sąskaitos. N. R. teigė, kad nusipirkus butą jame daugiau nebuvo. Kur gyveno V. C., nežinojo. Tik praėjus apie pusei metų nuo buto pirkimo atsitiktinai susitiko V. C., kuri netoli nuo jos namų prižiūrėjo vaikelį. Tada V. C. jai papasakojo, kad V. B. jai skolinga labai didelę sumą pinigų, galimai 400000 Lt. Kaip taip atsitiko, kad V. B. tapo skolinga V. C. tokią didelę sumą, ji nežino. V. C. minėjo, kad žada kreiptis į teismą dėl skolos, sakė, kad galimai ir jos klaus apie pinigus, sumokėtus už butą. Žinojo, kad V. B. ir V. C. anksčiau buvo labai geros draugės, manė, kad jos turėtu viską ramiai išsiaiškinti. Nepamena, kad su V. C. būtu kalbėjusios, jog jai nebuvo sumokėti pinigai už pirktą butą. Dar kalbėdama su V. C. papasakojo jai, kad V. B. nemoka paskolos. V. C. net galėjo duoti pranešimą iš banko, kad paskola nemokama. Pranešimą davė, nes V. C. jos paprašė. Liudytoja teigė, jog pranešimai iš banko, kad paskola mokama nereguliariai, vis kartojosi, todėl nusprendė, kad reikia tą butą parduoti, ir ėmė apie tai kalbėti su V. B.. Ji pradžioje buto parduoti nenorėjo, bet vėliau sutiko. Kaip buvo parduodamas butas, nežino. Buto pardavimo reikalus tvarkė V. B.. Pirkėjas butą pirko už paskolą ir jokių grynų pinigų iš jo nebuvo gauta. Liudytoja negavo jokių pinigų ir bankiniu pavedimu. DnB banke ji turėjo tik paimtą paskolą butui pirkti, daugiau jokių sąskaitų tame banke ji neturėjo. Kodėl buto pardavimo sutartyje nurodyta, kad ji į savo sąskaitą gavo 10000 ir 12000 Lt, nežino, bet ji tokių pinigų niekada negavo. Kai pasirašė banke paskolos dokumentus, jų negavo. Tada V. B. pasakė, kad ji mokės paskolą, tai dokumentai pas ją ir turi būti. Jei gerai pamena, tai tarp jų buvo ir banko kortelė. Viskas liko pas V. B.. Liudytoja nesigilino į sutartį, jai buvo svarbiausia, kad būtų grąžinta paskola ir butas jai nepriklausytų. Nenorėjo turėti su tuo nieko bendro. Po buto pardavimo kartu su V. B. ėjo į banką, ten sužinojo, kad paskola grąžinta bei sutvarkė dokumentus, kad sąskaita būtų uždaryta. Nuo tada su V. B. nebendravo. D. R. jai girdint niekada niekur nedalyvavo. Jis labai ramus ir tylus žmogus. Niekada negirdėjo, kad jis ką kalbėtų apie buto pirkimą ar kitus V. B. reikalus. (t. 2, b. l. 43-45)

38Iš 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo su pagalbiniais ūkio pastatais pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp M. Z. atstovo N. Z. ir V. C., matyti, kad V. C. nusipirko M. Z. nuosavybės teise priklausantį 0,2257 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), su priklausiniais (ūkinį pastatą, unikalus numeris ( - ), ūkinį pastatą, unikalus numeris ( - ), kiemo statinius (tvorą), unikalus numeris ( - )) už 150000 Lt, kuriuos M. Z. gavo iš V. C. į savo banko sąskaitą Nr. ( - ), prieš pasirašant minėtą sutartį. Sutartis yra pasirašyta M. Z. atstovo N. Z. ir V. C., patvirtinta notarės L. M.. Be to, notarės yra patvirtinta, kad sutartis buvo išversta į rusų kalbą. (t. 1, b. l. 105-113)

39Iš 2009 m. liepos 7 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp M. B. ir V. C., matyti, kad V. C. iš M. B. pasiskolino 50000 Lt (14481,00 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. spalio 7 d. Minėtus pinigus V. C. iš M. B. gavo prieš pasirašant sutartį. Paskolos grąžinimui užtikrinti V. C. įkeitė M. B. butą su rūsiu, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ). V. C. laiku negrąžinus paskolos ji įsipareigojo mokėti 1 % delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo pasiskolintos sumos, o M. B. turi teisę sutartį nutraukti ir nukreipti išieškojimą į V. C. priklausantį butą su rūsiu, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ). Sutartis yra pasirašyta M. B. ir V. C., patvirtinta notarės D. Š.. Be to, notarės parašu patvirtinta, kad sutarties tekstas perskaitytas ir išverstas į rusų kalbą, šalių suprastas dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkantis jų valią priimtas ir pasirašytas. (t. 1, b. l. 119-121)

40Iš sutartinės hipotekos lakšto Nr. 01/1/2009/0012168 matyti, kad V. C. kaip paskolos gavėja įkeitė butą su rūsiu, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ). Sutartinės hipotekos lakštas yra pasirašytas M. B. ir V. C., patvirtintas notarės D. Š.. Be to, notarės parašu patvirtinta, kad hipotekos lakšto tekstas išverstas į rusų kalbą, šalių suprastas dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkantis jų valią, priimtas bei pasirašytas. Sutartinės hipotekos lakštas buvo išregistruotas 2011 m. spalio 11 d. M. B. patvirtinus, kad V. C. skolinis įsipareigojimas yra įvykdytas. (t. 1, b. l. 122-125)

41Iš M. B. 2011 m. spalio 12 d. pareiškimo Vilniaus miesto šeštajam notarų biurui matyti, kad M. B. pareiškė, jog V. C. galutinai atsiskaitė su ja pagal 2009 m. liepos 20 d. hipotekos lakštą Nr. 01/1/2009/0012168, kuriuo užtikrintas prievolių įvykdymas pagal 2009 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto šeštajame notarų biure patvirtintą paskolos sutartį, ir jai sumokėjo 64000 Lt sumą. Pareiškimas pasirašytas M. B., patvirtintas notarės D. Š.. (t. 1, b. l. 128)

42Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. Š. tyrėjai pateikė 2011 m. rugsėjo 27 d. įgaliojimą Nr. 10972, V. B. asmens tapatybės kortelės kopiją Nr. ( - ), V. C. paso kopiją Nr. ( - ), 2011 m. rugsėjo 27 d. pranešimą apie įgaliojimo įregistravimą notarine tvarka patvirtintų Įgaliojimų registre Nr. G2-0068266/11. (t. 2, b. l. 180-181)

43Iš 2011 m. rugsėjo 27 d. įgaliojimo matyti, kad V. C. įgaliojo V. B. parduoti savo nuožiūra sąlygomis V. C. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ), galutinai su V. C. neatsiskaičius už perkamą butą duoti buto pirkėjui sutikimą įkeisti butą antriniu įkeitimu AB DnB Nord bankui, gauti pinigus už parduotą butą, pervedant juos į Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro depozitinę sąskaitą Nr. LT867044060001691297, iš kurių dalis piniginių lėšų skirta atsiskaityti su kreditore M. B., o atsiskaičius su kreditore M. B., likusią pinigų sumą pervesti į D. R. sąskaitą Nr. ( - ). Be to, V. C. įgaliojo V. B. įkeisti bet kuriam Lietuvos Respublikos bankui ar kredito įstaigai ar fiziniam/juridiniam asmeniui savo nuožiūra V. C. nuosavybės teise priklausantį 0,2257 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ), už T. Š. vardu gaunamą kreditą (paskolą) iš Lietuvos Respublikos banko, kredito įstaigos ar fizinio/juridinio asmens, užtikrinant T. Š. prievolių pagal kredito (paskolos sutartį) įvykdymą. Įgaliojimas pasirašytas V. C., patvirtintas notarės D. Š.. Be to, notarės parašu patvirtinta, kad įgaliojimo tekstas yra perskaitytas, išverstas į rusų kalbą, V. C. suprastas, atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės išaiškintos. (t. 1, b. l. 126-127)

44Iš 2011 m. rugsėjo 7 d. DnB NORD banko pranešimo Nr. 520-3.2-980 matyti, kad bankas N. P. ir S. P. suteiks 105600,00 Lt kreditą butui, esančiam ( - ), pirkti. Kreditavimo sutartis bus sudaryta tokiomis sąlygomis: kreditas bus išmokėtas į pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinusio notaro depozitinę sąskaitą, nurodytą pirkimo-pardavimo sutartyje, įkeitus antriniu įkeitimu butą, esantį ( - ), lėšos iš notaro depozitinės sąskaitos perkamo buto kreditoriui M. B. gali būti išmokamos tik po to, kai buto, esančio ( - ), hipoteka bankui taps pirminė, lėšos iš notaro depozitinės sąskaitos buto pardavėjams gali būti išmokamos į sąskaitą, nurodytą pirkimo-pardavimo sutartyje, tik po to, kai buto, esančio ( - ), hipoteka bankui taps pirminė. (t. 2, b. l. 160)

45Iš 2011 m. rugsėjo 13 d. įgaliojimo matyti, kad N. P. įgalioja V. B. įkeisti AB DnB NORD bankui N. P. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), už N. P. vardu gaunamą kreditą iš AB DnB NORD banko, užtikrinant prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą, tuo tikslu atstovauti N. P. interesus visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, Lietuvos Respublikos teismuose, gaunant reikiamus leidimus, dokumentus, sutikimus, pažymas, pažymėjimus ar jų dublikatus, pasirašyti visose reikiamose sutartyse, susitarimuose, sutartinės hipotekos lakšte, jo pakeitimus, atstovauti registruojant šį lakštą, jo būsimus pakeitimus, atstovauti draudimo bendrovėse, gauti ir pateikti visus reikiamus dokumentus, rašyti N. P. vardu pareiškimus, prašymus, sutikimus, atlikti reikiamus mokėjimus, pasirašyti. Įgaliojimas pasirašytas N. P., patvirtintas notarės L. M.. Notarės taip pat patvirtinta, kad įgaliojimo tekstas žodžiu išverstas į rusų kalbą. (t. 2, b. l. 50)

46Iš 2011 m. rugsėjo 28 d. M. B. sutikimo matyti, kad ji sutinka, jog V. C. parduotų jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ), įkeistą jai 2009 m. liepos 20 d. hipotekos lakštu Nr. 01/1/2009/0012168, užtikrinant prievolių pagal 2009 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto šeštajame notarų biure patvirtintą paskolos sutartį įvykdymą, su sąlyga, kad 64000 Lt, kuriuos V. C. yra skolinga, būtų sumokėti iki 2011 m. spalio 28 d. iš AB DnB NORD banko suteikto kredito lėšų, pavedimu į Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro depozitinę sąskaitą Nr. LT86 7044 0600 0169 1297. M. B. taip pat sutinka, kad butas būtų įkeistas antriniu įkeitimu AB DnB NORD bankui, užtikrinant N. P. ir S. P. prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą. M. B. įsipareigojo po piniginių lėšų sumokėjimo į Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro depozitinę sąskaitą nedelsiant atsisakyti buto hipotekos ir atlikti atžymą hipotekos lakšte Nr. 01/1/2009/0012168 apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Sutikimas pasirašytas M. B. ir patvirtintas notarės D. Š.. (t. 2, b. l. 163)

47Iš 2011 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp V. C., atstovaujamos V. B., veikiančios pagal Vilniaus miesto šeštajame notarų biure patvirtintą 2011 m. rugsėjo 27 d. įgaliojimą, ir N. P. bei S. P., matyti, kad V. B. pardavė N. P. ir S. P. butą su rūsiu, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), už 140000 Lt. Sutarties IV skyriuje numatyta atsiskaitymo tvarka. Sutarties 4.1.1. punkte nurodyta, kad 34400 Lt pirkėjai sumokėjo grynais pinigais pardavėjos atstovei prieš pasirašant ir patvirtinant buto pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 4.1.2. punkte numatyta, kad 105600 Lt pirkėjai įsipareigoja sumokėti pavedimu į Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro banko depozitinę sąskaitą Nr. LT867044060001691297 iki 2011 m. spalio 28 d. iš AB DnB NORD banko suteikto kredito lėšų, kurios turi būti išmokamos tokia tvarka: 64000 Lt skirti M. B. pardavėjo įsiskolinimo pagal 2009 m. liepos 20 d. hipotekos lakštą Nr. 01/1/2009/0012168, kuriuo yra užtikrintas prievolių pagal 2009 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto šeštajame notarų biure patvirtintą paskolos sutartį įvykdymas, padengimui. Minėta pinigų suma turi būti pervesta iš notaro depozitinės sąskaitos į M. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) per dvi darbo dienas po hipotekos lakšto Nr. 01/1/2009/0012168 išregistravimo iš Hipotekos registro ir atitinkamo M. B. prašymo gavimo, 41600 Lt suma skirta pardavėjai, kurie turi būti pervesti iš notaro depozitinės banko sąskaitos į D. R. sąskaitą Nr. ( - ) per dvi darbo dienas po hipotekos lakšto Nr. 01/1/2009/0012168 išregistravimo iš Hipotekos registro ir atitinkamo D. R. prašymo gavimo. Iš sutarties 4.2. punkto matyti, kad 105600 Lt sumą AB DnB NORD bankas, remiantis 2011 m. rugsėjo 27 d. pranešimu Nr. 520-3.2-980, kaip suteiktą pirkėjams kreditą buto pirkimui, nedelsiant perves į Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro depozitinę banko sąskaitą, po to, kai pirkėjai pasirašys kredito sutartį, įregistravę šią sutartį Nekilnojamojo turto registre, įkeis AB DnB NORD bankui butą antriniu įkeitimu bei įvykdys kitas su banku sudarytoje kredito sutartyje numatytas sąlygas. Iš sutarties 4.3. punkto matyti, kad bankui pervedus 105600 Lt į Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro depozitinę banko sąskaitą, M. B. nedelsiant įsipareigoja atsisakyti hipotekos butui ir atlikti atžymą hipotekos lakšte Nr. 01/1/2009/0012168 apie skolinio įpareigojimo įvykdymą, o pardavėjos atstovė įsipareigoja nedelsiant išregistruoti hipoteką butui. Iš sutarties 4.4. punkto matyti, kad galutinis pirkėjų atsiskaitymas su pardavėju patvirtinimas notaro pakvitavimu. Iš sutarties 6.1. punkto matyti, kad parduodamas butas yra įkeistas 2009 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotu hipotekos lakštu Nr. 01/1/2009/0012168. Iš sutarties 6.2. punkto matyti, kad M. B. neprieštarauja, kad butas būtų parduotas ir įkeistas antriniu įkeitimu AB DnB NORD bankui. Sutartį pasirašė N. P., S. P. ir V. B.. Sutartis patvirtinta notarės D. Š.. Be to, notarės parašu patvirtinta, kad sutartis perskaityta ir išversta į rusų kalbą, šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta. (t. 1, b. l. 37-45)

48Iš 2011 m. spalio 12 d. pakvitavimo matyti, kad notarė D. Š. pareiškia, jog N. P. ir S. P. galutinai atsiskaitė su V. C. už butą, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ), ir sumokėjo 2011 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro, 4.1.2. punkte nurodytą sumą, t. y., 105600 Lt sumą. Pakvitavimas pasirašytas V. B., veikiančios V. C. vardu pagal 2011 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto šeštajame notarų biure patvirtintą įgaliojimą. Pakvitavimas patvirtintas notarės D. Š.. (t. 1, b. l. 129-130)

49Iš AB DNB banko rašto matyti, jog bankas neprieštarauja, kad užtikrinant N. R. ir S. P. prievolių pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. kreditavimo sutartį Nr. 2403-2011-71128 įvykdymą bankui hipotekos lakštu įkeistas N. R. ir S. P. nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), būtų parduotas ir pakartotiniu įkeitimu įkeistas AB SEB bankui užtikrinant šio buto pirkėjui M. S. suteikiamo kredito grąžinimą su sąlyga, kad šio kredito lėšos bus nukreiptos atsiskaitymui už parduodamą butą, atitinkamą kredito dalį nukreipiant N. R. ir S. P. įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį pilnam padengimui. Bankas padarys įrašus apie visų hipotekos reikalavimų įvykdymą ir kreipsis į atitinkamas institucijas dėl hipotekos išregistravimo tik po to, kai į banko sąskaitą Nr. ( - ) bus pervestos N. R. ir S. P. įsiskolinimas pagal kreditavimo sutartį padengti ir šie įsiskolinimai bankui bus pilnai padengti bei bus sumokėti visi su hipotekos lakšto išregistravimu susiję mokesčiai. N. R. ir S. P. įsiskolinimo likutis pagal kreditavimo sutartį 2013 m. lapkričio 6 d. sudaro 97030,15 Lt. (t. 2, b. l. 87)

50Iš SEB banko 2013 m. spalio 21 d. rašto matyti, kad AB SEB bankas suteikia M. S. 113000 Lt kreditą buto, esančio ( - ), pirkimui. Pirkimo kaina turi būti ne mažesnė kaip 135000 Lt. Kreditas bus išmokėtas, kai M. S. įstatymų nustatyta tvarka antriniu įkeitimu įkeis nekilnojamąjį turtą. (t. 2, b. l. 86)

51Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. S. tyrėjai pateikė 2013 m. spalio 30 d. preliminarią sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 2013 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymą, buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį, 2013 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymą, 2013 m. gruodžio 17 d. pakvitavimą. (t. 3, b. l. 5)

52Iš 2013 m. spalio 30 d. preliminarios sutarties dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sudarytos tarp N. R., S. P. ir M. S., matyti, kad preliminaria sutartimi šalys patvirtina, kad jos yra susitariusios dėl N. R. ir S. P. nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), prikimo-pardavimo sutarties sudarymo pagal preliminarios sutarties sąlygas. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad N. R. ir S. P. pareiškia, kad butas yra įkeistas DNB bankui ir bus gautas leidimas parduoti butą. Sutarties 4 punkte numatyta, kad buto pardavimo kaina yra 135000 Lt. Sutarties 5 punkte numatyta, kad M. S. N. R. ir S. P. sumoka 10000 Lt išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu, padengti. Minėta pinigų suma mokama po preliminarios sutarties pasirašymo per dvi darbo dienas į pardavėjo sąskaitą ( - ) DNB banke ir yra įskaitoma į buto pardavimo kainą. 12000 Lt mokama sutarties pasirašymo pas notarą metu pavedimu į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą. 113000 Lt sumokama į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą per banko garantiniame rašte nustatytą terminą iš pirkėjo pasirinkto banko, suteikusio kreditą buto pirkimui. Sutartis pasirašyta M. S., N. R. ir S. P.. (t. 2, b. l. 77-79)

53Iš 2013 m. lapkričio 11 d. buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad N. R. ir S. P. M. S. pardavė nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ), už 135000 Lt. Sutarties 3.2. punkte numatyta, kad 135000 Lt už butą sumokami tokia tvarka: M. S. gauna 113000 Lt kreditą iš AB SEB banko buto pirkimui, 10000 Lt M. S. kaip avansinį mokėjimą sumokėjo pavedimu į N. R. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DnB banke, iki sutarties pasirašymo, 97030,15 Lt AB SEB bankas sumokės pavedimu į AB DnB banko sąskaitą Nr. ( - ), mokėjimo paskirtyje nurodant: „N. R., asmens kodas ( - ) ir S. P., asmens kodas ( - ) įsipareigojimų pagal 2011-09-30 kreditavimo sutartį Nr. 2403-2011-71128, pilnam padengimui“, po to, kai M. S. įkeis perkamą butą AB SEB bankui ir įvykdys visas kitas su SEB banku sudarytoje kredito sutartyje numatytas sąlygas. Minėtas mokėjimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 11 d., 15959,85 Lt AB SEB bankas perves į N. R. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DnB banke, po to, kai M. S. įkeis perkamą butą AB SEB bankui ir įvykdys visas kitas su SEB banku sudarytoje kredito sutartyje numatytas sąlygas. Minėtas mokėjimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 11 d. 12000 Lt M. S. sumokėjo pavedimu į N. R. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DnB banke, po sutarties pasirašymo, prieš patvirtinant sutartį notariškai, t. y., 2013 m. lapkričio 11 d. Sutarties 3.3. punkte numatyta, kad AB DnB bankas sutinka, kad jam įkeistas butas būtų parduotas ir pakartotinai įkeistas. Sutarties 3.7. punkte numatyta, kad N. R. ir S. P. sutinka, kad parduodamas butas būtų pakartotinai įkeistas AB SEB bankui. Sutarties 3.10. punkte numatyta, kad S. P. sutinka, kad pinigai už parduodamą butą būtų pervesti į N. R. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DnB banke. Iš sutarties 4.18. punkto matyti, kad sutartis sudaryta laisva abiejų šalių valia. Iš sutarties 4.19. punkto matyti, kad visas sutarties sudarymo aplinkybes šalys žino. Iš 4.25. sutarties punkto matyti, kad sutartis šalių perskaityta, jų suprasta dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkinanti jų valią, priimta ir pasirašyta. Sutartis pasirašyta N. R., S. P. ir M. S., patvirtinta notarės L. M., kuri taip pat patvirtino, kad sutartis buvo žodžiu išversta į rusų kalbą. (t. 2, b. l. 30-36)

54Iš 2013 m. gruodžio 17 d. pakvitavimo matyti, kad N. R. ir S. P. pareiškė, jog M. S. pagal buto, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį yra visiškai sumokėjęs 135000 Lt. Pakvitavimas pasirašytas N. R. ir S. P., patvirtintas notarės L. M.. Be to, notarės yra patvirtinta, kad pakvitavimo tekstas žodžiu yra išverstas į rusų kalbą. (t. 2, b. l. 95)

55Iš 2011 m. lapkričio 8 d. kredito sutarties Nr. KS20111108/1 tarp UAB „Sostinės kreditai“ ir V. C. matyti, kad V. C. iš UAB „Sostinės kreditai“ pasiėmė 50000 Lt paskolą, bei užtikrindama visišką prisiimtų piniginių prievolių įvykdymą UAB „Sostinės kreditai“ parduoda su teise atpirkti iki 2012 m. gegužės 8 d. įskaitytinai nekilnojamąjį daiktą – 0,2257 ha kitos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) paskirties žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), ūkinį pastatą, unikalus numeris ( - ), ūkinį pastatą, unikalus numeris ( - ), kiemo statinius (tvorą), unikalus numeris ( - ), adresu ( - ). Sutartis pasirašyta V. C. ir UAB „Sostinės kreditai“ atstovo A. J.. (t. 1, b. l. 132-135)

56Iš 2011 m. lapkričio 8 d. panaudos sutarties, sudarytos tarp UAB „Sostinės kreditai“, atstovaujamos direktoriaus A. J., ir V. C. matyti, kad UAB „Sostinės kreditai“ perduoda V. C. laikinai ir neatlygintinai valdyti 0,2257 ha kitos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) paskirties žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), ūkinį pastatą, unikalus numeris ( - ), ūkinį pastatą, unikalus numeris ( - ), kiemo statinius (tvorą), unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), bei juo naudotis. Minėtas turtas pagal sutarties 1.5. punktą perduodamas naudoti neterminuotai. Sutartis pasirašyta UAB „Sostinės kreditai“ direktoriaus A. J. ir V. C.. Šalys pasirašydamos sutartį pareiškė, kad jos sutartį perskaitė, joms buvo išaiškintas sutarties turinys ir pasekmės, šalys sutartį suprato ir kaip visiškai atitinkančią jų valią bei ketinimus pasirašė. (t. 1, b. l. 136-137)

57Iš 2011 m. lapkričio 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties, sudarytos tarp V. C. ir UAB „Sostinės kreditai“, atstovaujamos direktoriaus A. J., matyti, kad atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. lapkričio 8 d. V. C. bei UAB „Sostinės kreditai“ yra sudarę kredito sutartį Nr. KS20111108/1, kuria UAB „Sostinės kreditai“ suteikė V. C. 50000 Lt paskolos sumą, o V. C. pagal kredito sutartį įsipareigojo iki 2012 m. gegužės 8 d. periodiniais mokėjimais grąžinti UAB „Sostinės kreditai“ šią paskolos sumą bei iki tos dienos susidariusias vartojimo kredito palūkanas, t. y., 9000 Lt, bendra grąžintina suma – 59000 Lt, užtikrinant kredito sutarties tinkamą įvykdymą, V. C. parduoda, kartu įgydama teisę atpirkti, o UAB „Sostinės kreditai“, atstovaujama atstovo, perka V. C. asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemiau nurodytus nekilnojamuosius daiktus, įsipareigodamas juos valdyti, naudoti ir jais disponuoti taip, kad V. C. galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę: 0,2257 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), su jame esančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais (kiemo statiniais), unikalus numeris ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus numeris ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus numeris ( - ). Iš sutarties 2.1. punkto matyti, kad daiktų pardavimo kaina yra 50000 Lt. Iš sutarties 2.1.1. punkto matyti, kad V. C. daikto kainos dalį – 1000 Lt gavo iš UAB „Sostinės kreditai“ grynais pinigais prieš pasirašant sutartį. Iš sutarties 2.1.2. punkto matyti, kad visą likusią daikto kainos dalį – 49000 Lt UAB „Sostinės kreditai“ įsipareigoja sumokėti į V. C. nurodytą banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, per 14 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos. Pagal sutarties 3.2. punktą V. C. turi teisę atpirkti daiktus iki 2012 m. gegužės 8 d. įskaitytinai. Pagal sutarties 2.13. punktą, V. C. nurodytu terminu nepasinaudojus daiktų atpirkimo teise, UAB „Sostinės kreditai“ nuosavybės teisė į daiktus tampa neatšaukiama. Pagal sutarties 4.3. punktą UAB „Sostinės kreditai“ neprieštarauja, kad V. C. iki 2012 m. gegužės 8 d. neatlygintinai naudotųsi daiktais. Sutartis pasirašyta V. C. ir UAB „Sostinės kreditai“ atstovo A. J., patvirtinta notaro D. P.. Šalys pasirašydamos sutartį pareiškė, kad sutartis šalių perskaityta joms visoms suprantama lietuvių kalba, suprasta dėl turinio, pasekmių, ir, kaip atitinkanti šalių valią bei tikruosius ketinimus, priimta. (t. 1, b. l. 138-152)

58Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,2257 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ), nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2011 m. lapkričio 24 d. nuosavybės teise priklausė V. C., nuo 2011 m. lapkričio 24 d. minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso UAB „Sostinės kreditai“. (t. 1, b. l. 115-118)

59Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas su rūsiu, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ), pagal 2006 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso V. C.. Registre V. C. nuosavybė į butą įregistruota 2007 m. kovo 2 d. (t. 6, b. l. 13-14)

60Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas su rūsiu, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ), nuo 2007 m. kovo 2 d. nuosavybės teise priklauso V. C.. Nuo 2009 m. liepos 20 d. butui įregistruota hipoteka. (t. 2, b. l. 150-151)

61Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas su rūsiu, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ), nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosavybės teise priklauso N. R. ir S. P.. Nuo 2011 m. spalio 4 d. butui įregistruota hipoteka. (t. 2, b. l. 64-65)

62Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas su rūsiu, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ), nuo 2013 m. lapkričio 13 d. nuosavybės teise priklauso M. S.. Nuo 2013 m. lapkričio 20 d. butui įregistruota hipoteka. (t. 2, b. l. 93-94)

63Iš banko operacijos išrašo matyti, kad 2011 m. spalio 11 d. iš Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro banko sąskaitos Nr. LT867044060001691297 į M. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 64000,00 Lt pagal sutartį, 2011 m. spalio 11 d. iš Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro banko sąskaitos Nr. LT867044060001691297 į Dariaus ELZE Rakausko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 41600,00 Lt pagal sutartį. (t. 2, b. l. 172)

64Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad D. R. 2011 m. spalio 12 d. V. C. pervedė 6974,66 Lt (2020,00 Eur). (t. 1, b. l. 131)

65Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2011 m. gruodžio 9 d. ji gavo 49000 Lt paskolą iš UAB „Sostinės kreditai“. 2011 m. gruodžio 9 d. V. C. kaip skolą 20000 Lt pervedė į Dariaus ELZE Rakausko banko sąskaitą Nr. ( - ). (t. 1, b. l. 153)

66Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2011 m. gruodžio 10 d. V. C. kaip skolą 10000 Lt pervedė į Dariaus ELZE Rakausko banko sąskaitą Nr. ( - ). (t. 1, b. l. 154)

67Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. vasario 23 d. V. C. kaip skolą 10000 Lt pervedė į Dariaus ELZE Rakausko banko sąskaitą Nr. ( - ). (t. 1, b. l. 155)

68Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. sausio 9 d. V. C. pagal kredito sutartį į UAB „Sostinės kreditai“ banko sąskaitą Nr. LT667044060007646487 pervedė 1500 Lt. (t. 1, b. l. 156)

69Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. vasario 9 d. V. C. pagal kredito sutartį į UAB „Sostinės kreditai“ banko sąskaitą Nr. LT667044060007646487 pervedė 1500 Lt. (t. 1, b. l. 157)

70Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. kovo 9 d. V. C. pagal kredito sutartį į UAB „Sostinės kreditai“ banko sąskaitą Nr. LT667044060007646487 pervedė 1500 Lt. (t. 1, b. l. 158)

71Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. balandžio 10 d. V. C. pagal kredito sutartį į UAB „Sostinės kreditai“ banko sąskaitą Nr. LT667044060007646487 pervedė 1500 Lt. (t. 1, b. l. 159)

72Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. gegužės 9 d. V. C. pagal kredito sutartį į UAB „Sostinės kreditai“ banko sąskaitą Nr. LT667044060007646487 pervedė 1500 Lt. (t. 1, b. l. 160)

73Iš D. R. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2011 m. spalio 11 d. iš D. R. banko sąskaitos į V. C. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 2020,00 Eur. (t. 5, b. l. 15)

74Iš D. R. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2011 m. spalio 11 d. į D. R. sąskaitą iš Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro banko sąskaitos Nr. LT867044060001691297 buvo pervesta 41600,00 Lt. Iš D. R. banko sąskaitos 2011 m. spalio 11 d. į M. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 3900 Lt, iš D. R. banko sąskaitos 2011 m. spalio 11 d. į M. B. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 2000 Lt. (t. 5, b. l. 11-14)

75Iš D. R. banko sąskaitos išrašo matyti, kad D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) 2012 m. liepos 15 d. į N. P. banko sąskaitą ( - ) kaip papildymą pervedė 2400 Lt, 2012 m. rugpjūčio 10 d. į V. C. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervedė kaip papildymą 1600 Lt, 2012 m. rugsėjo 2 d. į N. P. banko sąskaitą ( - ) kaip pildymą pervedė 300 Lt, 2012 m. spalio 1 d. į N. P. banko sąskaitą ( - ) kaip papildymą pervedė 700 Lt, 2012 m. gruodžio 20 d. į N. P. banko sąskaitą ( - ) kaip pildymą pervedė 700 Lt, 2013 m. gegužės 15 d. į N. P. banko sąskaitą ( - ) kaip pildymą pervedė 1000 Lt, 2013 m. birželio 6 d. į N. P. banko sąskaitą ( - ) kaip pildymą pervedė 500 Lt, 2013 m. liepos 15 d. į N. P. banko sąskaitą ( - ) kaip pildymą pervedė 550 Lt, 2013 m. rugpjūčio 15 d. į N. P. banko sąskaitą ( - ) kaip papildymą pervedė 720 Lt, 2013 m. rugpjūčio 30 d. į N. P. banko sąskaitą ( - ) kaip pildymą pervedė 750 Lt, 2013 m. spalio 31 d. N. P. iš savo banko sąskaitos ( - ) kaip skolą D. R. pervedė 2110 Lt, 2013 m. lapkričio 4 d. N. P. iš savo banko sąskaitos ( - ) kaip skolą D. R. pervedė 4500 Lt, 2013 m. lapkričio 12 d. N. R. iš savo banko sąskaitos ( - ) kaip skolą D. R. pervedė 5000 Lt ir 6000 Lt, 2013 m. lapkričio 13 d. N. R. iš savo banko sąskaitos ( - ) kaip skolą D. R. pervedė 995 Lt, 2013 m. lapkričio 22 d. N. R. iš savo banko sąskaitos ( - ) kaip skolą D. R. pervedė 15800 Lt, 2013 m. lapkričio 22 d. į N. P. banko sąskaitą ( - ) kaip papildymą pervedė 10 Lt, iš D. R. banko sąskaitos Nr. ( - ) į V. C. banko sąskaitą Nr. ( - ) 2012 m. rugsėjo 9 d. kaip papildymas buvo pervesta 1500 Lt. (t. 3, b. l. 187)

76Iš D. R. banko sąskaitos išrašo Nr. ( - ) matyti, kad 2011 m. gruodžio 9 d. V. C. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) D. R. kaip skolą pervedė 20000,00 Lt, 2011 m. gruodžio 10 d. V. C. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) D. R. kaip skolą pervedė 10000,00 Lt, 2011 m. gruodžio 29 d. iš D. R. banko sąskaitos į N. P. banko sąskaitą Nr. ( - ) kaip papildymas buvo pervesta 500 Lt, 2012 m. sausio 30 d. iš D. R. banko sąskaitos į N. P. banko sąskaitą Nr. ( - ) kaip papildymas buvo pervesta 400,00 Lt, 2012 m. vasario 23 d. V. C. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) D. R. kaip skolą pervedė 10000,00 Lt, 2012 m. vasario 28 d. iš D. R. banko sąskaitos į N. P. banko sąskaitą Nr. ( - ) kaip papildymas buvo pervesta 500,00 Lt, 2012 m. kovo 31 d. iš D. R. banko sąskaitos į N. P. banko sąskaitą Nr. ( - ) kaip papildymas buvo pervesta 300,00 Lt, 2011 m. spalio 11 d. iš D. R. banko sąskaitos į V. C. banko sąskaitą Nr. ( - ) kaip papildymas buvo pervesta 2020,00 Eur. (t. 3, b. l. 192)

77Iš D. R. banko sąskaitos išrašo matyti, kad D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) 2013 m. liepos 3 d. V. B. pervedė 750 Lt už paskolą. (t. 3, b. l. 142-161)

78Iš D. R. banko sąskaitos išrašo matyti, kad D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) 2013 m. spalio 31 d. 13.07 val. N. P. į banko sąskaitą Nr. ( - ) pervedė skolą – 2000 Lt. (t. 3, b. l. 162-166)

79Iš N. P. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. N. P. į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT937044060000269442 pervedė 100 Lt už hipotekos lakšto įregistravimą, 2011 m. rugsėjo 30 d. N. P. iš savo sąskaitos pervedė 400 Lt už kredito sutarčių įforminimą, 2011 m. spalio 6 d. N. P. iš savo banko sąskaitos į Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro sąskaitą Nr. LT867044060001691297 pervedė 105600,00 Lt pagal 2011 m. rugsėjo 28 pirkimo-pardavimo sutartį už butą, esantį ( - ), 2011 m. spalio 6 d. N. P. į savo banko sąskaitą gavo 105600,00 Lt kaip paskolos sumos išdavimą pagal sandorį Nr. A24-1553207, 2011 m. gruodžio 29 d. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 500 Lt kaip papildymą, 2012 m. sausio 31 d. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 400 Lt kaip papildymą, 2012 m. vasario 29 d. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 500 Lt kaip papildymą, 2012 m. balandžio 2 d. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 300 Lt kaip papildymą, 2012 m. gegužės 18 d. V. B. į N. P. banko sąskaitą įnešė 850,00 Lt už paskolą, 2012 m. liepos 16 d. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 2400 Lt kaip papildymą, 2012 m. rugsėjo 22 d. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 300 Lt kaip papildymą. (t. 4, b. l. 7-10)

80Iš N. P. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. spalio 2 d. 09.35 val. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 700 Lt kaip papildymą, 2012 m. gruodžio 21 d. 09.53 val. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 700 Lt kaip papildymą, 2013 m. sausio 4 d. 14.30 val. V. B. į N. P. banko sąskaitą įnešė grynais pinigais 1000 Lt už paskolą, 2013 m. sausio 16 d. 10.22 val. V. B. į N. P. banko sąskaitą įnešė grynais pinigais 550 Lt už paskolą, 2013 m. vasario 25 d. 10.49 val. V. B. į N. P. banko sąskaitą įnešė grynais pinigais 705,47 Lt kaip papildymą, 2013 m. balandžio 9 d. 12.29 val. V. B. į N. P. banko sąskaitą įnešė grynais pinigais 400,00 Lt, 2013 m. balandžio 24 d. 10.59 val. V. B. į N. P. banko sąskaitą įnešė grynais pinigais 400,00 Lt už paskolą, 2013 m. gegužės 16 d. 09.35 val. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 1000,00 Lt kaip papildymą, 2013 m. birželio 6 d. 15.03 val. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 500 Lt kaip papildymą, 2013 m. liepos 3 d. 16.16 val. V. B. į N. P. banko sąskaitą įnešė grynais pinigais 750,00 Lt, 2013 m. liepos 16 d. 09.11 val. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 550,00 Lt kaip papildymą, 2013 m. rugpjūčio 16 d. 09.24 val. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 720,00 Lt kaip papildymą, 2013 m. rugsėjo 2 d. 09.12 val. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 750,00 Lt kaip papildymą, 2013 m. spalio 31 d. 12.12 val. M. S. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 10000,00 Lt kaip avansą už buto, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), 2013 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2013 m. spalio 31 d. 13.07 val. iš N. P. banko sąskaitos į D. R. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 2000,00 Lt kaip skola, 2013 m. spalio 31 d. 13.12 val. iš N. P. banko sąskaitos į D. R. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 2110,00 Lt kaip skola, 2013 m. lapkričio 4 d. 07.25 val. iš N. P. banko sąskaitos į D. R. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 4500,00 Lt kaip skola, 2013 m. lapkričio 11 d. 12.08 val. M. S. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 12000,00 Lt pagal pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 13309, 2013 m. lapkričio 12 d. 07.16 val. iš N. P. banko sąskaitos į D. R. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 5000,00 Lt kaip skola; 2013 m. lapkričio 12 d. 07.16 val. iš N. P. banko sąskaitos į D. R. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 6000,00 Lt kaip skola, 2013 m. lapkričio 13 d. 07.28 val. iš N. P. banko sąskaitos į D. R. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 995,00 Lt kaip skola, 2013 m. lapkričio 21 d. 15.12 val. M. S. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 15808,51 Lt kaip galutinį atsiskaitymą pagal 2013 m. lapkričio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 13309, už buto, esančio ( - ), pirkimą, 2013 m. lapkričio 22 d. 07.20 val. iš N. P. banko sąskaitos į D. R. banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 15800,00 Lt kaip skola, 2013 m. lapkričio 22 d. 12.16 val. D. R. iš savo banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. P. banko sąskaitą pervedė 10,00 Lt kaip papildymą. (t. 4, b. l. 11-14)

81Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2013 m. spalio 31 d. M. S. į N. R. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 10000 Lt kaip avansą už 2013 m. spalio 30 d. buto, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį. (t. 3, b. l. 9)

82Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2013 m. lapkričio 11 d. M. S. į N. R. banko sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 12000 Lt pagal pirkimo-pardavimo sutartį. (t. 3, b. l. 17)

83Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. iš D. R. priklausančios banko sąskaitos ( - ) į N. R. (P.) priklausančią DNB banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesti 2020 Lt. Pinigų pervedimo paskirtis nurodoma kaip „Papildymas“. Taip pat nuo 2012 m. liepos 15 d. iki 2013 m. birželio 6 d. iš D. R. priklausančios banko sąskaitos Nr. ( - ) į N. R. (P.) priklausančią DNB banko sąskaitą Nr. ( - ) buvo pervesta 5600 Lt. Pinigų pervedimo paskirtis nurodoma kaip „Skola“. Iš D. R. priklausančios banko sąskaitos Nr. ( - ) nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. grynaisiais pinigais išimta 33350 Lt. Tyrimo metu nustatyta, kad N. R. (P.) ir jos sutuoktinis S. P. butą, esantį ( - ), pagal 2013 m. lapkričio 11 d. buto ir rūsio pirkimo-pardavimo sutartį pardavė M. S.. M. S. įsigydamas butą už jį atsiskaitė sumokėdamas 10000 Lt kaip avansinį mokėjimą pavedimu į N. R. banko sąskaitą Nr. ( - ), taip pat per AB Seb banką 97030,15 Lt sumokėdamas pavedimu į AB DNB banko sąskaitą Nr. ( - ), nurodant paskirtyje „N. R. ir S. P. įsipareigojimų pagal 2011-09-30 kreditavimo sutartį Nr. 2403-2011-71128 pilnam padengimui“, o taip pat 15969,85 Lt per AB Seb banką į N. R. sąskaitą Nr. ( - ) bei iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pervesdamas 12000 Lt į N. R. sąskaitą ( - ). Viso M. S. į N. R. priklausančią sąskaitą pervedė 37969,85 Lt nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. Nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. į D. R. priklausančią banko sąskaitą Nr. ( - ) iš N. R. (P.) priklausančios DNB banko sąskaitos Nr. ( - ) pervesta 34405 Lt. (t. 4, b. l. 19-20)

84Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad T. Š. atpažino V. B. kaip moterį, kuri jam siūlė užsidirbti pinigų tampant laiduotoju banke imant paskolą ir įkeičiant žemę, esančią Vilniaus rajone. V. B. atpažino pagal veido formą, plaukus. (t. 1, b. l. 180-181)

85Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad T. Š. buvo pateiktos keturių moterų nuotraukos, vienoje iš jų buvo V. C.. T. Š. nei vienos iš moterų neatpažino, nurodė, kad šių moterų nėra matęs. (t. 1, b. l. 182-183)

86Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. L. buvo pateiktos penkių moterų nuotraukos, vienoje iš jų buvo V. B.. R. L. nei vienos iš moterų neatpažino, nurodė, kad šių moterų nuotraukose nėra matęs. (t. 1, b. l. 186-187)

87Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. J. buvo pateiktos penkių moterų nuotraukos, vienoje iš jų buvo V. B.. A. J. nei vienos iš moterų neatpažino, nurodė, kad šių moterų nepažįsta. (t. 1, b. l. 193-195)

88Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. J. buvo pateiktos keturių moterų nuotraukos, vienoje iš jų buvo V. C., tačiau A. J. nei vienos iš moterų neatpažino, nurodė, kad minėtų moterų nuotraukose nepažįsta. (t. 1, b. l. 196-198)

89Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. Z. buvo pateiktos penkių moterų nuotraukos, vienoje iš jų buvo V. B., tačiau N. Z. nei vienos iš moterų neatpažino. (t. 2, b. l. 3-5)

90Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. Z. atpažino V. C. kaip moterį, kuri pirko jo motinai priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ). (t. 2, b. l. 6-7)

91Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. M. buvo pateiktos keturių moterų nuotraukos, vienoje iš jų buvo V. C.. L. M. nei vienos iš moterų neatpažino. (t. 2, b. l. 98-100)

92Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. M. buvo pateiktos keturių moterų nuotraukos, vienoje iš jų buvo N. R.. L. M. nei vienos iš moterų neatpažino. (t. 2, b. l. 101-103)

93Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. M. buvo pateiktos keturių vyrų nuotraukos, vienoje iš jų buvo S. P.. L. M. nei vieno iš vyrų neatpažino. (t. 2, b. l. 104-106)

94Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. M. atpažino V. B. kaip moterį, kuri yra buvusi jos biure, tačiau, dėl ko yra buvusi, pasakyti negali. Galimai buvo dėl notarinių veiksmų konsultacijų ir kažkokių notarinių veiksmų. Moters duomenų nepamena, tik atsimena, kad moteris gana gruboka ir nekantri, tarp jos ir moters buvo žodinis konfliktas, kurio metu minėta moteris nurodė, kad jos vyras policijos pareigūnas kriminologijos ar kriminalistikos srityje. Negali pasakyti, ar moteris buvo viena ar su kažkuo atėjusi. (t. 2, b. l. 107-109)

95Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. P. buvo pateiktos penkių moterų nuotraukos, vienoje iš jų buvo V. B.. D. P. nei vienos iš moterų neatpažino. (t. 2, b. l. 112-114)

96Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. P. buvo pateiktos keturių moterų nuotraukos, vienoje iš jų buvo V. C.. D. P. nei vienos iš moterų neatpažino. (t. 2, b. l. 115-116)

97Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. Š. atpažino V. B.. Ją atsimena pagal tai, kad prie jos 2011 m. rugsėjo 27 d. tvirtinto įgaliojimo buvo pridėta jos asmens dokumento kopija. (t. 2, b. l. 186-188)

98Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. Š. buvo pateiktos keturių moterų nuotraukos, tarp kurių buvo ir V. C. nuotrauka, tačiau V. C. neatpažino. (t. 2, b. l. 189-191)

99Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. Š. buvo pateiktos keturių vyrų nuotraukos, tarp kurių buvo ir S. P. nuotrauka, tačiau S. P. neatpažino. (t. 2, b. l. 192-194)

100Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. Š. buvo pateiktos keturių moterų nuotraukos, tarp kurių buvo ir N. R. nuotrauka, tačiau N. R. neatpažino. (t. 2, b. l. 195-197)

101Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. V. buvo pateiktos penkių moterų nuotraukos, tarp kurių buvo ir V. B. nuotrauka. K. V. V. B. neatpažino, o kaip V. B. atpažino kitą moterį. Ją atpažino pagal platų veidą, tamsius plaukus, akis. (t. 3, b. l. 27-28)

102Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad T. T. buvo pateiktos penkių moterų nuotraukos, tarp kurių buvo ir V. B. nuotrauka. T. T. V. B. neatpažino. (t. 3, b. l. 42-44)

103Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad T. T. buvo pateiktos keturių moterų nuotraukos, tarp kurių buvo ir V. C. nuotrauka. T. T. V. C. neatpažino. (t. 3, b. l. 45-47)

104Iš kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata D. R. ir V. B. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ). Kratos metu nuo miegamojo kambario stalo paimti du kompiuteriai: „Dell“ ( - ), „Lenovo X 200“ ( - ). Taip pat iš minėto kambario buvo paimtas geltonos spalvos segtuvas su dokumentais, iš viso 99 lapai, segtuvas su įvairiais lapais – 190 lapų, segtuvas su įvairiais dokumentais – 34 lapai, 2001 m. darbo kalendorius, 2006 m. darbo kalendorius, 2007 m. darbo užrašinė, 2014 m. darbo užrašinė. Taip pat paimti abiejų kompiuterių pakrovėjai. (t. 3, b. l. 116-117)

105Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti kratos metu paimti daiktai. Segtuve, kuriame yra susegti dokumentai, iš viso 190 lapų, tarp įvairių dokumentų yra: 2011 m. rugsėjo 27 d. įgaliojimas, kuriuo V. C. įgalioja V. B. veikti savo vardu, notarinio registro Nr. 10972 (originalas); 2014 m. lapkričio 25 d. įsipareigojimas dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo V. B. ir D. R. nuo V. C. advokato A. Pėstininko; V. C. paso Nr. ( - ), galiojančio iki 2015 m. balandžio 17 d., kopija; segtuve, kuriame yra susegti dokumentai, iš viso 34 lapai, tarp įvairių dokumentų yra ir 2011 m. rugsėjo 13 d. įgaliojimas, kuriuo N. P. įgalioja V. B. įkeisti jai priklausantį butą, esantį ( - ), už jai suteiktą paskolą ir tvarkyti su tuo susijusius dokumentus reikiamose įstaigose; 2012 m. gegužės 18 d. kasos pajamų orderis Nr. 756751, kuriuo V. B. DNB banke įneša 853,00 Lt N. P. į sąskaitą už paskolą (originalas); 2011 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderis Nr. 72092, kuriuo V. B. DNB banke įneša 584,50 Lt N. P. į sąskaitą kaip sąskaitos papildymas (originalas); Registrų centro mokėjimo patvirtinimas S. P. vardu 118,70 Lt sumai; sąskaita apmokėti Registrų centre S. P. už suteiktas paslaugas 2011 m. rugsėjo 28 d. – 118,70 Lt; kvitas, mokėjimo patvirtinimas ir sąskaitą apmokėti Registrų centre S. P. už suteiktas paslaugas 2012 m. sausio 5 d. – 1211 Lt; 2011 m. rugsėjo 30 d. kreditavimo sutartis Nr. 2403-2011-71128, kuria remiantis N. P. ir S. P. DNB banke gauna 105600 Lt; banko sąskaitos sutartis N. P. su DNB banku (originalas); N. P. naudojimosi interneto linija sutartis Nr. II-1-4074039-424-1 (originalas); gyventojų turto draudimas, draudimo liudijimas Nr. PZULT1335460, adresas ( - ) (originalas); 2011 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pranešimas N. P.; 2009 m. liepos 7 d. paskolos sutartis, kuria remiantis M. B. paskolina V. C. 50000 Lt, įkeičiant M. B. naudai butą, esantį ( - ); 2009 m. liepos 2 d. V. C. prašymas dėl paslaugų užsakymo pas notarę D. Š.; pažymėjimas apie Hipotekos registre įregistruotą 2009 m. liepos 20 d. sutartinės hipotekos sandorį tarp M. B. ir V. C. (originalas); namų turto draudimo liudijimas Nr. 040116, galiojantis nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2011 m. sausio 19 d., butui, esančiam ( - ). (t. 3, b. l. 118-124)

106Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti kompiuteriuose „Lenovo X200“ ir „Dell“, kurie buvo paimti kratos metu, esama informacija. Kompiuteryje „Dell“ aplankale „Įvairus“ buvo rastas dokumentas pavadintas „AUKL-2014-11-25-Pretenzija“, t. y., V. C. advokato A. P. 2014 m. lapkričio 25 d. pretenzija dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo, o būtent dėl 180000 Lt skolos negrąžinimo V. C.. Daugiau reikšmingos informacijos kompiuteriuose nerasta. (t. 3, b. l. 128-129)

107Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolo matyti, kad buvo kontroliuojami elektroninių ryšių galiniai įrenginiai: V. B. naudojami mobiliojo ryšio telefono abonentiniai numeriai ( - ) ir ( - ). Kontroliuojant mobiliojo ryšio abonentinį numerį ( - ) nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. gegužės 16 d. nustatyta, kad 2015 m. kovo 27 d. 13.10 val. V. B. paskambino V. C. į telefono Nr. ( - ) ir žadėjo greitai grąžinti nors dalį paskolintų pinigų; 2015 m. kovo 30 d. 09.52 val. V. B. paskambino V. C. į telefono Nr. ( - ) ir atsiprašinėjo, kad negalėjo ateiti; 2015 m. balandžio 22 d. 16.58 val. po atliktos kratos V. B. skambino V. C. į telefono Nr. ( - ) ir nurodo, jog nori su ja susitikti. (t. 4, b. l. 100)

108Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos suvestinės matyti, kad 2015 m. kovo 27 d. 13.10.39 val. V. B. iš telefono numerio ( - ) skambina V. C. į telefono numerį ( - ). V. B. V. C. paskambinusi sako: „… baigiu ten visus reikalus, ten bus tau tie, nors dalis jau greitai bus. Tai eina ten toks reikalas, pats normaliausias“. V. C. atsako: „Na nežinau, tu baigi jau seniai ir jau…“ „Aš nežinau, aš daugiau tau neskambinsiu, V. Aš tau sakau, kad aš pavargau.“ V. B. atsako: „Užtat aš skambinsiu, nes reikia iki galo viską pabaigti.“ V. C. atsako: „Aš nežinau, ką tu ten baigi iki galo, iki Naujųjų metų tu gal baigsi.“ V. B. sako: „Aš gi viską darau, kad viskas būtų gerai. Bet aš gi nespecialiai va darau.“ „Aš stengiuosi, kaip galiu, tu patikėk manim.“ V. C. sako: „V., tu supranti, koks reikalas, aš visa tai puikiai suprantu, bet man nuo to nelengviau. Supranti, man nuo to nelengviau, ir man va taip sėdėti metais… Gal tai bus 24-ais metais, kad tu vis darysi, skambinsi man „Darau, aš darau“.“ V. B. sako: „V., jau viskas padaryta, reikia, ten tik reikia…“ V. C. atsako: „Aš gi, aš gi tai girdėjau prieš du mėnesius ir viskas. Ir sakyk tai…“ V. B. sako: „Na, Valentina, ne taip greitai viskas daroma, tu supranti. Aš tau negaliu pasakyti šitą patį…“ „Klausyk, klausyk, palauk. Šitą patį aš sekmadienį pas tave ateisiu maždaug 11-ą valandą ir viską tau paaiškinsiu, gerai.“ V. C. atsako: „Aš nežinau, ką tu man paaiškinsi.“ V. B. klausia: „Tu sekmadienį būsi namuose?“ V. C. atsako: „Na nežinau, gal ir būsiu, gal ir nebūsiu.“ V. B. sako: „Na gerai, aš tada sekmadienį tau 10-tą valandą ryto skambinu ir ateinu.“ V. C. atsako: „Aš tau, aš tau sakiau, kad tu visą laiką nori, kad aš tave girdėčiau. Aš tave išgirdau, bet tu mane išgirsk, prašau. Išgirsk prašau mane. Kad neįmanoma, gyvenime nebūna, kad septynerius metus tęstųsi va toks vilkinimas. Supranti, to negali būti. Todėl išgirsk mane, aš viskas, kaip žinai, kaip žinai, kaip ten tau išeis, tegu taip ir išeina.“ 2015 m. kovo 30 d. 09.52.05 val. V. B. iš telefono numerio ( - ) skambina V. C. į telefono numerį ( - ). V. B. sako: „Na, apskritai kalbant, neatėjau pas tave, nes labai nikstelėjau koją, išvis negaliu, net iki tualeto vos nueinu. Viskas kol kas, tai gal šitą patį, nežinau, gal rytoj, na, nežinau.“ „… Kur kelis taip nikstelėjau, jau antrą kartą.“ „O tu, šitą patį, na, nežinau, gal tada kokį, tada susitikime trečiadienį. Gal aš jau po truputį nušlubuosiu iki tavęs.“ V. C. sako: „O ko tu nori susitikti?“ V. B. sako: „Na ten reikia, V. Ten bus tų pinigų, aš gi tau sakau, kad šitą patį, va rytoj bus sutikimas, nežinau ta, ta važiuos maniškė ar aš, nežinau kol kas. Šitą patį, nes viskas ten normaliai. Ten pasikalbėsime. Yra, mums reikia pasikalbėti, šitą patį, užsidirbsime pinigų, paskui aš galvoju nuomosimės patalpas.“ V. C. atsako: „Na, jei yra pinigų, prašau paimk ir atnešk man juos. Na, ko tu visą laiką…“ V. B. sako: „Aš atnešiu, V., šitų pinigų aš laukiu, supranti. Darbas gi padarytas, supranti, kaip yra.“ V. C. klausia: „Na tai minutėlę, kur pinigai?“ V. B. atsako: „Tuoj bus, šitą, turi būti.“ V. C. klausia: „Tai kada bus?“ V. B. atsako: „Na va, greitai, V., tikrai sakau, greitai.“ V. C. klausia: „Kada greitai? V., na ką tu aptakiai kalbi, bus greitai. Na, tu išvis supranti, va ką tu kalbi?“ V. B. atsako: „Taip, suprantu, nes darbai jau padaryti. Tikrai tau sakau. Va per banką, va kol kas laukiame.“ V. C. atsako: „Tie darbai prieš metus buvo padaryti, bet pinigų nėra.“ V. B. sako: „O mes dar va imame tą paskolą per banką, va viskas bus normaliai. Ten arba ten.“ V. C. klausia: „Kada, sakyk man prašau, kada?“ V. B. atsako: „Na va skaityk va, aš iki dešimtos va to turiu viską padaryti, nes na šitą patį iki to mėnesio dešimtos, iki kito mėnesio iki dešimtos jau tikrai bus, nes…“ V. C. sako: „Na viskas aišku trumpiau sakant.“ V. B. sako: „Na pamatysi na.“ V. C. sako: „Iki dešimtos, iki dvidešimtos.“ V. B. sako: „Va dabar va, va viena savaitė, taip, o daugiau gi šventės, tik keturios dienos bus darbo, pirmadienį gi ne darbo diena.“ V. C. atsako: „Na tai aš tau ir sakau, tu visada šventėms, o paskui šventės, o paskui…“ V. B. sako: „Na gal spėsiu šią savaitę, V.“ V. C. sako: „O, o paskui tai, o paskui va taip prabėga laikas.“ V. B. sako: „Apskritai aš rytoj tiksliai žinosiu, nes pusę… jei aš negalėsiu važiuoti, tai važiuos ta, kuri… Ten pusę dvyliktos, ten su žmogumi reikia susitikti, susitarėme, tai aš tada tikslai tau pasakysiu, viską kas ten.“ V. C. atsako: „Nežinau, aš tau jau sakiau, kad kaip nori, kaip nori. Daugiau, daugiau aš tau…“ „Šitą patį aš daugiau su tavim nedarysiu, nesivarginsiu, nes aš…Nesupranti normalių, normalios rusų kalbos, na ką aš galiu padaryti…“ V. B. sako: „Aš viską suprantu.“ V. C. sako: „Nieko negaliu padaryti, absoliučiai nieko, neatiduodi pinigų-nereikia, dėl Dievo, dėl Dievo, neatiduodi-nereikia. Reiškia bus taip, kaip bus.“ V. B. sako: „V., vėliau rytoj aš tau paskambinsiu, kai…“ V. C. atsako: „Gerai.“ 2015 m. balandžio 22 d. 16.58.36 val. V. B. iš telefono numerio ( - ) skambina V. C. į telefono numerį ( - ). V. B. klausia: „Hm, o kada mes galime susitikit?“ V. C. atsako: „Na aš nežinau, kada. Kada, iš kur aš galiu žinoti, kada tu gali susitikti.“ V. B. sako: „Tai tu pasakyk.“ V. C. atsako: „Ne, sakyk tu, prašau, jei tau iš tikrųjų reikia susitikti.“ V. B. atsako: „Na man iš tikrųjų reikia susitikti.“ V. C. sako: „Tau iš tikrųjų reikia susitikti, nes mes jau tiek su tavimi susitikinėjome, kad aš tau paskambinau ir pasakiau: „Dėl Dievo, tavo problemos.“ V. B. klausia: „Tai tu kelintą rytoj būsi namie?“ V. C. atsako: „Aš nežinau, ryt būsiu namie, gal per pietus, kažkur išeisiu, paskui vėl būsiu.“ „Na aš negaliu tau pasakyti kada. Tau reikia susitikti, tu sakyk: „Susitikime rytoj ant to suolelio, ant to paties arba ant to. Aš žinosiu, kada tuo laiku man reikia su tavimi susitikti.“ V. B. sako: „Klausyk, tada aš pas tave maždaug 9-tą valandą ryto ateisiu. Gerai?“ V. C. atsako: „9-tą ryto?“ „Na gerai ateik 9-tą ryto.“ V. B. klausia: „Na gerai. Tu būsi namie?“ V. C. atsako: „Turbūt būsiu.“ „Prieš eidama paskambinsi.“ V. B. sako: „Ne, tai neskambinsiu, iš ryto būsi.“ V. C. atsako: „Gerai.“ 2015 m. balandžio 22 d. 19.30.24 val. V. B. iš telefono numerio ( - ) skambina V. C. į telefono numerį ( - ). V. B. klausia: „Tu namie?“ V. C. atsako: „Taip.“ V. B. sako: „Na, iki, pasikalbėsime, iki.“ (t. 4, b. l. 102-111)

109Iš V. C. 2013 m. kovo 29 d. paaiškinimo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2011 m. gruodžio mėnesį pervestų 30000 Lt piniginių lėšų į D. R. asmeninę banko sąskaitą ir 2011 m. spalio 11 d. pervestų 41600 Lt į 6-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą matyti, kad V. C. nurodė, jog su D. R. jie yra pažįstami nuo 1995 metų. Ji pinigines lėšas jam paskolino jo prašymu. Jam reikėjo piniginių lėšų padengti turimą kreditą, todėl jam paskolino 30000 Lt ir 41600 Lt. Ji 30000 Lt pervedė į jo asmeninę sąskaitą, 41600 Lt pervedė per šeštojo notarų banko sąskaitos depozitą pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties atsiskaitymo tvarką. Paskolos sutarties su D. R. nesudarė, susitarė žodžiu, kad paskola bus suteikta trims mėnesiams, tačiau iki šiol pinigų dar nėra grąžinęs, nes D. R. tvirtina, kad neturi pinigų. D. R. yra grąžinęs tik 7000 Lt bankiniu pavedimu 2011 metais. D. R. 2012 metais yra paskolinusi 10000 Lt. Minėtus pinigus pervedė per banką. D. R. lėšos buvo paskolintos iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. (t. 1, b. l. 172)

110Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus atsakymo matyti, kad Vilniaus miesto šeštojo notaro biuro notarė D. Š. 2009 m. liepos 2 d. pateikė užsakymą per vieną darbo dieną parengti nekilnojamojo daikto – buto, esančio ( - ), pažymą hipotekos sandoriui sudaryti bei Nekilnojamojo daikto registro įraše Nr. 10/238255 įregistruoti juridinį faktą apie hipoteką. Pažyma Nr. 44-2638684 buvo parengta 2009 m. liepos 3 d., patalpinant šio dokumento elektroninę formą informacinėje sistemoje. Nuo 2007 m. kovo 31 d. pažymos nekilnojamojo turto sandoriams sudaryti rengiamos tik notarų užsakymu ir spausdinamos notarų biuruose specialia registro tvarkymo įstaigos parengta programine įranga ir naudojantis dokumentų gavėjo autentifikavimo sistema. (t. 6, b. l. 25)

111Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1/2 buto su rūsiu, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), priklauso V. B.. Nuo 1999 m. minėtai buto daliai uždėti antstolių areštai. (t. 1, b. l. 81-84)

112Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ), po ½ nuosavybės teise priklauso V. B. ir V. B.. Nuo 2014 m. gegužės 27 d. antstolis G. B. yra areštavęs ½ buto apribojant disponavimo teisę, nuo 2014 m. gegužės 27 d. antstolis G. B. yra areštavęs ½ buto apribojant disponavimo teisę, nuo 2010 m. liepos 27 d. antstolė I. K. yra areštavusi 1/10 buto apribojant disponavimo teisę, nuo 2010 m. gegužės 24 d. antstolis D. Š. yra areštavęs ½ buto apribojant disponavimo teisę, nuo 2010 m. kovo 9 d. antstolis V. M. yra areštavęs ½ buto apribojant disponavimo teisę, nuo 2010 m. vasario 26 d. antstolis V. M. yra areštavęs ½ buto apribojant disponavimo teisę, nuo 2009 m. gegužės 29 d. antstolis V. S. yra areštavęs ½ buto apribojant disponavimo teisę, nuo 2005 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi yra areštuota ½ buto apribojant disponavimo teisę, nuo 2003 m. rugpjūčio 12 d. antstolis I. G. yra areštavęs ½ buto apribojant disponavimo teisę, nuo 1999 m. rugpjūčio 27 d. teismo antstolio reikalavimu yra areštuota ½ buto, nuo 1999 m. vasario 25 d. butui uždėtas areštas. (t. 4, b. l. 76-77)

113Iš Centrinės hipotekos įstaigos rašto matyti, kad hipotekos registro laikinojoje duomenų bazėje 2015 m. gegužės 26 d. apie V. B. įrašyti šie duomenys: įkeitimo sutarties sudarymo data – 1996 m. gruodžio 9 d., įregistravimo Nekilnojamojo turto registre data – 1996 m. gruodžio 10 d., įkeitimo sutartie numeris – 5-5563, įkeisto turto savininkai: V. B. ir V. B., kreditorius – F. R., įkeitimo objektas – butas, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ). Lietuvos Respublikos hipotekos registro 2015 m. gegužės 26 d. duomenimis laikotarpiu nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. registre nėra įregistruotų galiojančių bei išregistruotų hipotekos (įkeitimo) sandorių, kuriuose V. B. būtų įrašyta skolininke, savininke ar įkaito davėja. Turto arešto registro 2016 m. gegužės 26 d. duomenimis laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. registre įregistruoti septyni galiojantys turto arešto aktai, kuriais apribotos V. B. nuosavybės teisės į turtą. Vedybų sutarčių registro 2015 m. gegužės 26 d. duomenimis laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. registre įregistruotas V. B. turto padalijimo faktas. Sutarčių registro 2015 m. gegužės 26 d. duomenimis laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 17 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. registre nėra registruota V. B. sudarytų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai, pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise ar lizingo sutarčių. Įgaliojimo registro 2015 m. gegužės 26 d. duomenimis laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. registre buvo registruoti bei išregistruoti du įgaliojimai, kuriuose V. B. buvo įrašyta įgaliotine. (t. 3, b. l. 86-87)

114Iš Turto arešto registro išrašo išsamios informacijos matyti, kad antstolio I. G. 2003 m. rugpjūčio 11 d. turto arešto aktu 2003 m. rugpjūčio 12 d. buvo įregistruotas areštas V. B. priklausančiai ½ buto, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ). Minėto buto daliai apribotas disponavimas. Kreditorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, turto arešto mastas – 3183,88 Lt, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo 2005 m. spalio 3 d. nutartimi 2005 m. spalio 7 d. buvo areštuotas V. B. ir V. B. turtas, o jo nesant ar trūkstant ir piniginės lėšos 12959,07 Lt sumai. Kreditorius – UAB „Vilniaus energija“. Antstolės I. K. 2005 m. spalio 19 d. turto aprašu buvo pakeistas turto arešto aktas. 2005 m. spalio 20 d. buvo areštuotas V. B. priklausanti ½ buto, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), ir V. B. priklausančio 3/16 žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ). Antstolio V. S. 2009 m. gegužės 28 d. turto arešto aktu 2009 m. gegužės 29 d. buvo areštuota ½ V. B. priklausančio buto, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), uždraudžiant minėta buto dalimi disponuoti. Kreditorius – UAB „Naujamiesčio būstas“, turto arešto mastas – 5790,77 Lt. Antstolio V. M. 2010 m. kovo 8 d. turto arešto aktu 2010 m. kovo 9 d. buvo areštuota ½ V. B. priklausančio buto, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), uždraudžiant minėta buto dalimi disponuoti. Kreditorius – UAB „Vilniaus vandenys“, turto arešto mastas – 3169, 33 Lt ir 5 procentų metinės palūkanos. Antstolio D. Š. 2010 m. gegužės 21 d. turto arešto aktu 2010 m. gegužės 21 d. buvo areštuotas ½ V. B. priklausančio buto, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), uždraudžiant minėta buto dalimi disponuoti. Kreditorius – UAB „Naujamiesčio būstas“, turto arešto mastas – 722,38 Lt. Antstolės I. K. 2010 m. liepos 26 d. turto arešto aktu 2010 m. liepos 27 d. buvo areštuota ½ ir 1/10 V. B. priklausančio buto, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), uždraudžiant minėtomis buto dalimis disponuoti. Kreditorius – UAB „Vilniaus energija“, turto arešto mastas – 2989,72Lt. Antstolio G. B. 2014 m. gegužės 26 d. turto arešto aktu 2014 m. gegužės 26 d. buvo areštuota ½ V. B. priklausančio buto, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), uždraudžiant minėta buto dalimi disponuoti. Kreditorius – UAB „Naujamiesčio būstas“, turto arešto mastas – 8747,26 Lt (2533,38 Eur). (t. 3, b. l. 88-90)

115Iš Vedybų sutarčių registro išrašo išsamios informacijos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu 2013 m. birželio 11 d. buvo nutraukta V. B. ir V. B. santuoka, 2013 m. birželio 17 d. butui, esančiam ( - ), buvo nustatytas toks teisinis režimas – ½ buto priklauso V. B., ½ buto priklauso V. B.. Bendri skoliniai įsipareigojimai: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotas 2006 m. vasario 14 d. vykdomasis raštas Nr. 2-8152-629/2006 dėl 6848,91 Lt išieškojimo UAB „Vilniaus energija“; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotas 2008 m. vasario 8 d. vykdomasis raštas Nr. 2-10997-611-2007 dėl 1378,13 Lt išieškojimo UAB „Vilniaus energija“; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotas 2009 m. sausio 8 d. vykdomasis dokumentas Nr. L2-561-294-2009 dėl 1973,19 Lt išieškojimo UAB „Vilniaus energija“; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotas 2011 m. gegužės 26 d. vykdomasis dokumentas Nr. 2-1502-871/2011 dėl 1998,16 Lt išieškojimo UAB „Vilniaus energija“; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotas 2010 m. balandžio 21 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2379-432-2010 dėl 2304,93 Lt išieškojimo UAB „Vilniaus energija“; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotas 2007 m. rugsėjo 29 d. vykdomasis raštas Nr. L2-8542-433 dėl 1178,18 Lt išieškojimo UAB „Vilniaus energija“. Pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą 2010 m. sausio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-16611-820-2009 dėl 220,59 Lt skolos išieškojimo UAB „Vilniaus energija“ vykdo antstolė I. K., pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-6906-833/2012 dėl išieškojimo 4391,91 Lt, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo vykdo antstolis V. M.. Taip pat solidariai vykdomi šie kreditoriniai įsipareigojimai: VSDF 2002 m. rugpjūčio 14 d. išduotas sprendimas Nr. 3832 dėl 2495 Lt skolos išieškojimo (vykdo antstolis I. G.), VSDF 2004 m. rugsėjo 1 d. išduotas sprendimas Nr. 1523 dėl 2424 Lt skolos išieškojimo, VSDF 2006 m. kovo 21 d. išduotas sprendimas Nr. 8174 dėl 2408 Lt skolos išieškojimo, VSDF 2006 m. rugsėjo 29 d. išduotas sprendimas Nr. 29785 dėl 676,50 Lt skolos išieškojimo, VSDF 2007 m. lapkričio 21 d. išduotas sprendimas Nr. 49459 dėl 1642 Lt skolos išieškojimo, VSDF 2008 m. vasario 25 d. išduotas sprendimas Nr. 12268 dėl 427,25 Lt skolos išieškojimo, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 3 d. išduotas sprendimas Nr. 14-19-22631 dėl 97811,94 Lt skolos išieškojimo, vykdomasis raštas Nr. 2-15439-592-2009, išduotas 2010 m. kovo 8 d. d., dėl 407,77 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų, vykdomasis raštas Nr. 2-16611-820/2009 (kreditorius UAB „Vilniaus vandenys“), išduotas 2010 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, dėl 2407,73 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų, skolinis įsipareigojimas už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą – dėl 23,26 Lt delspinigių ir 5 procentai metinių palūkanų. (t. 3, b. l. 91)

116Iš Įgaliojimų registro archyvo išrašo su įgaliojimo turiniu matyti, kad įregistruotas N. P. įgaliojimas V. B.. Įgaliojimas sudarytas 2011 m. rugsėjo 13 d., patvirtintas notarės L. M.. Įgaliojimas galiojo iki 2011 m. rugsėjo 27 d., išregistruotas iš registro 2011 m. rugsėjo 28 d. (t. 3, b. l. 92)

117Iš Įgaliojimų registro archyvo išrašo su įgaliojimo turiniu matyti, kad įregistruotas V. C. įgaliojimas V. B.. Įgaliojimas sudarytas 2011 m. rugsėjo 27 d., patvirtintas notarės D. Š.. Įgaliojimas galiojo iki 2011 m. gruodžio 27 d., išregistruotas iš registro 2011 m. gruodžio 28 d. (t. 3, b. l. 94)

118Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. R. tyrėjai pateikė pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise Nr. 2426, negyvenamosios dalies pirkimo pardavimo sutartį. (t. 3, b. l. 59)

119Iš 2013 m. rugsėjo 4 d. negyvenamosios patalpos dalies pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad D. R. U. B. A. už 50000 Lt pardavė dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios ( - ), unikalus numeris ( - ). Sutartis pasirašyta D. R. ir U. B. A., patvirtinta notarės L. M.. (t. 3, b. l. 60-67)

120Iš 2014 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise matyti, kad D. R. S. V. pardavė pastatą – sodo pastatą, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ), žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ), už 80000 Lt. Sutartis pasirašyta D. R., S. V., patvirtinta notarės D. Š.. (t. 3, b. l. 68-80)

121Iš Centrinės hipotekos įstaigos rašto matyti, kad Hipotekos registro duomenų bazėje 2015 m. birželio 18 d. įrašyti šie duomenys apie D. R.: laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2015 m. birželio 18 d. yra įregistruotas ir galiojantis sutartinės hipotekos sandoris Nr. 01120030016827, kuriame D. R. įrašytas skolininku ir įkaito davėju; laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2015 m. birželio 18 d. įregistruotas ir išregistruotas sutartinės hipotekos sandoris Nr. 01120100017968, kuriame D. R. įrašytas skolininku ir įkaito davėju; laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2015 m. birželio 18 d. Turto arešto aktų registre nėra įregistruotų ir galiojančių turto arešto aktų, kuriais apribotos D. R. nuosavybės teisės į turtą. Nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2015 m. birželio 18 d. Turto arešto aktų registre buvo įregistruoti ir išregistruoti du turto arešto aktai Nr. 0312004430 ir Nr. 2013029636, kuriais apribotos D. R. nuosavybės teisės į turtą. Nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2015 m. birželio 18 d. Vedybų sutarčių registre nebuvo įregistruotų D. R. sudarytų vedybų (sugyventinių) sutarčių ir turto padalijimo faktų. Laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2015 m. birželio 18 d. Sutarčių registre nebuvo įregistruotų D. R. sudarytų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai, pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise ar lizingo sutarčių. Laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2015 m. birželio 18 d. Įgaliojimų registre nebuvo įregistruotų D. R. įgaliojimų, kuriuose jis būtų įrašytas kaip įgaliotoju ar įgaliotiniu. (t. 3, b. l. 97)

122Iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašo matyti, kad 2003 m. gruodžio 31 d. buvo įregistruota sutartinės hipotekos sandoris Nr. 3284-03 IL, sudarytas 2003 m. gruodžio 29 d. tarp D. R. ir AB banko „Nord/LB Lietuva“. Pagal minėtą sutartį D. R. įkeitė butą su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ). Prievolės dydis – 28962,00 Eur, buto vertė – 29541,24 Eur. D. R. sutartimi įsipareigojo be raštiško kreditoriaus sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti įkeičiamo daikto, taip pat pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neįkeisti, neišnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. D. R. taip pat įsipareigojo be raštiško kreditoriaus sutikimo neregistruoti įkeičiamo daikto šeimos turtu, nesuteikti panaudos, nerekonstruoti, nekeisti įkeisto turto paskirties. Be kreditoriaus sutikimo D. R. neturi teisės atsisakyti ir suteikti kokias nors teises į įkeisto nekilnojamojo turto bendro naudojimo patalpas, tame tarpe ir priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat į žemės sklypą, priskirtą prie įkeisto nekilnojamojo turto. 2006 m. rugsėjo 28 d. įregistruotas šalių susitarimas, kuriuo pakeistas hipotekos sandoris, o būtent nurodant, kad prievolės dydis – 47845,17 Eur, įkeisto turto vertė – 80514,37 Eur. (t. 3, b. l. 98)

123Iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašo matyti, kad 2010 m. gruodžio 1 d. buvo įregistruota 2010 m. lapkričio 29 d. paskolos sutartis tarp D. R. ir E. S., kuria D. R. įkeitė 0,0760 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), 78,39 kv. m. sodo pastatą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ). Bendra įkeičiamų daiktų vertė – 27542,86 Eur, prievolės dydis – 13322,52 Eur. Prievolės termino įvykdymo data – 2011 m. gegužės 29 d. Paskolos naudojimosi terminu įkeičiamų daiktų savininkas įsipareigoja neįkeisti, neparduoti, neišnuomoti ar kitaip apriboti savo teises į keičiamus daiktus be raštiško kreditoriaus sutikimo. Skolininkas įsipareigoja vykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kreditorius turi teisę pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeistų daiktų prieš terminą skolininkui nevykdant paskolos sutartyje numatyto paskolos grąžinimo bei pažeidus paskolos sutarties sąlygas. Įkeisti daiktai paliekami savininko žinioje. Hipoteka minėtiems daiktams išregistruota 2014 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi 2012 m. gegužės 24 d. įregistruotas areštas D. R. nuosavybes teise priklausančiam turtui: 0,0760 ha žemės sklypui, unikalus numeris ( - ), esančiam ( - ), 78,39 kv. m. sodo pastatui, unikalus numeris ( - ), esančiam ( - ). Turto areštas minėtam turtui išregistruotas 2014 m. gegužės 30 d. pagal notarės D. Š. 2014 m. gegužės 5 d. nutartį.

124Iš Turto arešto aktų registro archyvo išrašo išsamios informacijos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi 2012 m. gegužės 23 d. buvo įregistruotas areštas D. R. nuosavybės teise priklausančiam turtui 0,0760 ha žemės sklypui, unikalus numeris ( - ), esančiam ( - ), 78,39 kv. m. sodo pastatui, unikalus numeris ( - ), esančiam ( - ). Kreditorius – E. S., turto arešto mastas – 74599,00 Lt. Apribotas disponavimas minėtu turtu. Minėtas areštas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi išregistruotas 2012 m. rugsėjo 19 d. Pagal antstolio A. N. vykdomąją bylą Nr. 0157/12/02563 2013 m. gegužės 27 d. įregistruotas areštas D. R. nuosavybės teise priklausančiam turtui 0,0760 ha žemės sklypui, unikalus numeris ( - ), esančiam ( - ), 78,39 kv. m. sodo pastatui, unikalus numeris ( - ), esančiam ( - ). Kreditorius – E. S., turto arešto mastas – 24510,25 Eur. Apribotas disponavimas minėtu turtu. 2014 m. kovo 13 d. įregistruotas leidimas D. R. parduoti turtą su sąlyga, kad į pirkimo pardavimo sutartį bus įtrauktos šios sąlygos: pirkėjas įsipareigoja pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dieną pervesti į antstolio A. N. depozitinę sąskaitą Nr. LT124010049500748877 antstolio vykdymo išlaidas – 4235,26 Lt, bei nuosavybės teisės į turto – žemės sklypo su sodo pastatu – pirkėjui pereina tik po to, kai bus sumokėta visa nurodyta suma į antstolio depozitinę sąskaitą. Pirkėjas įsipareigoja pilnai atsiskaityti su išieškotoju E. S.. 2014 m. kovo 27 d. buvo išregistruotas areštas minėtam turtui. (t. 3, b. l. 101-102)

125Iš UAB „Creditinfo Lietuva“ Klientų aptarnavimo departamento vadovo rašto matyti, kad D. R. 2015 m. birželio 18 d. turėjo šiuos finansinius įsipareigojimus: iš Bigbank As filialo buvo pasiėmęs vartojimo kreditą – 20318,28 Eur, įsipareigojimų likutis – 6420,82 Eur; iš Provident Polska S. A. filialas „Provident finansai“ buvo pasiėmęs ilgalaikį kreditą – 1491,10 Eur, įsipareigojimų likutis – 1116,10 Eur; iš UAB „Ferratum“ buvo pasiėmęs ilgalaikį kreditą – 1440,00 Eur, įsipareigojimų likutis – 1344,00 Eur; iš UAB „4finance“ paėmęs vartojimo kreditą – 1058,76 Eur, įsipareigojimų likutis – 1058,76 Eur. Taip pat pateikti D. R. pasibaigę finansinei įsipareigojimai: iš UAB „Ferratum“ buvo paėmęs trumpalaikį kreditą – 500, 00 Lt, 750 Lt, 342,07 Eur, 328,00 Lt, 4460,00 Lt, iš UAB „Bobutės paskola“ buvo paėmęs ilgalaikį kreditą – 1185,00 Lt, 2550,00 Lt, trumpalaikį kreditą – 1090,00 Lt, iš UAB „4finance“ buvo paėmęs vartojimo kreditą – 600 Lt, 3100,00 Lt, 6578 Lt, iš UAB „Via SMS Lt“ buvo paėmęs trumpalaikį kreditą – 923,00 Lt, iš UAB „MCB Finance“ buvo paėmęs vartojimo kreditą – 4646,99 Lt, 6600,31 Lt, 6600,26 Lt, iš UAB „General Financing“ buvo paėmęs vartojimo kreditą – 9556,73 Lt. Informacijos apie V. B. aktyvius ar pasibaigusius finansinius įsipareigojimus duomenų nėra. (t. 3, b. l. 105-108).

126Teismo motyvai ir išvados

127Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad V. B. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

128Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Įgyjant svetimą turtą apgaule kaltininkas taip paveikia kito asmens valią, jog šis suklydimo įtakoje perduoda turtą kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti.

129Viena iš apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais, giminystės ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku.

130Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2014, 2K-150/2014 ir kt.). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Teismų praktikoje esminės apgaulės panaudojimas prieš turto savininką yra laikomas pagrindiniu požymiu, skiriančiu sukčiavimą nuo civilinio delikto ir darančiu turto įgijimą nusikalstamu. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, jog vienu iš kriterijų, padedančiu atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/2013, 2A-7-9/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127-489/2017, 2K-429-788/2016, 2K-152/2015 ir kt.). Be to, siekiant įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje, taikytinas ir kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos).

131Įvertinus visa, kas buvo aptarta, darytina išvada, jog siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo padaryta nusikalstama veika, ar taikytina tik civilinė atsakomybė, privalu vadovautis trimis kriterijais: 1) esminės apgaulės (šis kriterijus yra pagrindinis), 2) nukentėjusiojo apdairumo, 3) kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo.

132Visų pirma teismas konstatuoja, jog byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys, kurie laikytini įrodymais, leidžia be jokių abejonių teigti, kad nukentėjusiąją V. C. ir kaltinamąją V. B. nagrinėjamų veiksmų padarymo metu siejo ilgai besitęsiantys draugiški santykiai, nukentėjusioji pasitikėjo kaltinamąja kaip drauge ir kaip asmeniu, užsiimančiu nekilnojamojo turto prekyba. Faktus, kad nukentėjusiąją ir kaltinamąją siejo draugiški santykiai, nukentėjusioji pasitikėjo kaltinamąja, patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog ji draugiškus santykius su V. C. palaikė iki pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jos bendraudavo, eidavo viena pas kitą į svečius, nukentėjusioji klausdavo jos patarimų dėl nekilnojamojo turto įsigijimo bei pardavimo, kreipdavosi į ją, jeigu reikėdavo pagalbos, ieškodavo nukentėjusiajai nekilnojamojo turto objektų, padėjo surasti asmenį, kuris jai galėtų paskolinti pinigų. Pažymėtina, jog faktą, kad nukentėjusiąją ir kaltinamąją siejo itin draugiški bei pasitikėjimu pagrįsti santykiai, akivaizdžiai patvirtina V. B. teiginiai, jog nukentėjusioji jai pasakojo apie savo šeimos problemas, kad ji kartu su nukentėjusiąja ėjo pas notarą, kai ši įsigijo žemės sklypą, ir nešėsi grynuosius pinigus, dalyvavo tariantis dėl paskolos gavimo iš M. B.. Teigtina, jog pasitikėjimu pagrįstų santykių egzistavimą patvirtina ir tai, kad V. C. į V. B. kreipėsi dėl pagalbos parduodant jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, butą), suteikė šiai įgaliojimą parduoti butą, vėliau į kaltinamosios sugyventinio sąskaitą pervedė iš viso 40000 Lt (dėl šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu jokių ginčų nekilo). Faktą, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji palaikė draugiškus santykius, V. B. nukentėjusiajai padėdavo įsigyti bei parduoti nekilnojamąjį turtą, teisiamojo posėdžio metu nurodė ir liudytojas D. R.. Iš esmės tokias pačias aplinkybes baudžiamojo proceso metu nurodė ir nukentėjusioji V. C., t. y. ji teigė, kad draugavo su V. B., kartu švęsdavo šventes, ja pasitikėjo kaip drauge bei kaip nekilnojamojo turto specialiste. Draugiškų santykių tarp V. C. ir V. B. egzistavimą patvirtina ir liudytojų S. P., M. B. (ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog, jos vertinimu, nukentėjusioji ir kaltinamoji buvo labai geros draugės) bei N. P. parodymai. Aplinkybę, kad V. B. iš tikrųjų užsiėmė nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, patvirtina nukentėjusiosios V. C., liudytojų D. R., S. P., M. S., T. Š., M. B., K. V., T. T., N. P. parodymai.

133Kaltinamoji V. B. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė, jog iš V. C. apgaulės būdu įgijo 50000 Lt, kas atitinka 14481 Eur, kuriuos nukentėjusioji buvo pasiskolinusi iš M. B.. Kaltinamoji tvirtino, jog jai minėta pinigų suma apskritai nebuvo perduota. Ji tik pripažino, jog nukentėjusiosios prašymu ieškojo, kam būtų galima parduoti žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ), taip pat ji pasiūlė pinigus pasiskolinti iš M. B., kartu su nukentėjusiąja vyko pas M. B., su kuria buvo tariamasi dėl paskolos sąlygų.

134Vis tik teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma leidžia konstatuoti, kad V. B. iš tikrųjų iš nukentėjusiosios apgaulės būdu įgijo 50000 Lt, kuriuos ši pasiskolino iš M. B..

135Byloje nekilo ginčo dėl to, kad V. C. su M. B. 2009 m. liepos 7 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią V. C. iš M. B. pasiskolino 50000 Lt (14481,00 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. spalio 7 d. Paskolos grąžinimui užtikrinti V. C. įkeitė M. B. butą su rūsiu, esantį ( - ). V. C. sutartimi taip pat įsipareigojo mokėti 1 % delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo pasiskolintos sumos, jeigu paskola nebus grąžinta laiku. Šiuos faktus patvirtina 2009 m. liepos 7 d. paskolos sutartyje užfiksuoti duomenys. Teismui nekyla abejonių, kad V. C. buvo žinomas šios sutarties sąlygos, kadangi pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog suprato, kad, jei M. B. paskola nebus grąžinta laiku, skola didės ir butas liks įkeistas. Faktą, jog nukentėjusioji turėjo suprasti ir suprato sudarytos sutarties turinį, jos teisines pasekmes, patvirtina ir šios sutarties 11 punktas, iš kurio turinio matyti, kad sutarties šalys pareiškė, jog sutarties tekstas perskaitytas ir išverstas į rusų kalbą, šalių suprastas dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkantis jų valią priimtas ir pasirašytas. Pažymėtina, jog minėta sutartis yra patvirtinta notarės D. Š., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš pasirašant sutartį šalims yra išaiškinamos sutarties sąlygos, be to, liudytoja teigė, kad nukentėjusiajai sutarties sąlygas aiškino ir M. B.. Liudytojos M. B. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, jog derybose dėl paskolos sutarties sudarymo dalyvavo tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji. Derybos dėl sutarties vyko rusų kalba, nukentėjusiajai buvo paaiškintos sutarties sąlygos. Sutartis V. C. notarų biure buvo išversta į rusų kalbą.

136Byloje nekilo ginčų dėl to, kad M. B. pagal sutartį perdavė V. C. 50000 Lt. Šį faktą patvirtina jau minėtoje paskolos sutartyje užfiksuoti duomenys, V. C. bei M. B. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu.

137Teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad nukentėjusioji V. C. suprato sudarytos sutarties sąlygas, šios sutarties teisines pasekmes, nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto, neleidžia teigti, jog prieš nukentėjusiąją nebuvo panaudota apgaulė, siekiant įgyti jos turtą. Teigtina, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kodėl V. C. sudarė paskolos sutartį, t. y. kokiems tikslams jai buvo reikalingi pinigai ir kaip jie iš tikrųjų buvo panaudoti.

138Iš nukentėjusiosios V. C. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog ji 2009 metais pradėjo reikalauti, kad V. B. parduotų žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ), kurį nukentėjusioji įsigijo V. B. siūlymu ir kurio jai nereikėjo. Kaltinamoji nukentėjusiajai nurodė, kad, siekiant parduoti žemės sklypą, jai reikalingi pinigai, nes būtina atlikti sklypo vertinimą, taip pat ji aiškino, jog pinigai bus panaudoti tam, kad šis žemės sklypas būtų įvertintas brangiau. V. B. pasiūlė nukentėjusiajai įkeisti butą ir gautus pinigus panaudoti žemės pardavimui. Nukentėjusioji V. B. pasiūlė pačiai paimti paskolą, tačiau ši nurodė, jog ji paskolų negali imti, kadangi jos butas yra šeimos turtas ir jo įkeitimas užtruks. Nukentėjusioji teigė, jog ji įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), tam, kad gautų pinigų, kurie turėjo būti panaudoti žemės pardavimui. Įkeitus butą, iš M. B. buvo gauta 50000 Lt paskola. Visi paminėti pinigai buvo perduoti V. B.. Su V. B. žodžiu sutarė, jog, kaltinamajai pardavus žemę, ji grąžins paskolą M. B., o nukentėjusiajai atiduos likusią pinigų sumą. Pažymėtina, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jai buvo žinoma, jog žemės parduoti už 150000 Lt nebuvo įmanoma. Iš vieno brokerio sužinojo, jog žemės sklypą tuo metu buvo galima parduoti už 50000 Lt. V. C. tvirtino, jog ji pasitikėjo V. B., kadangi su ja draugavo, žinojo, jog ši užsiima nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, ja pasitikėjo kaip šios srities specialiste. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu V. C. teigė, kad butas, esantis ( - ), buvo įkeistas V. B. pasiūlymu. Pasiskolinti pinigai turėjo būti panaudoti žemės sklypo pardavimui, žemės sklypo įvertinimui, atlygiui už notaro paslaugas. Asmenį, kuris sutiko paskolinti pinigus, surado kaltinamoji. Visi iš M. B. pasiskolinti pinigai buvo perduoti V. B.. Būtent kaltinamoji ir turėjo dalimis grąžinti paskolą. V. B. buvo siūloma pačiai paimti paskolą ir įkeisti butą, tačiau ji nurodė, kad jos butas priklauso ir jos buvusiam sutuoktiniui, o jos sugyventinis D. R. butas jau yra įkeistas. Taigi V. C. nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. B. sutiko pasirūpinti nukentėjusiajai priklausančio žemės sklypo su statiniais pardavimu, tačiau tam, jog šį turtą būtų galima parduoti, kaltinamajai buvo reikalinga konkreti pinigų suma, kurią nukentėjusioji turi jai perduoti. Taip pat nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamoji jai pasiūlė įkeisti turtą ir paimti paskolą, o pati imti paskolą atsisakė, kadangi tai užtruktų ilgiau nei nukentėjusiajai. Pasiskolinti pinigai buvo perduoti kaltinamajai. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti aptartais nukentėjusiosios parodymais, be to, juos iš esmės patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo ištirti duomenys, kurie laikytini įrodymais.

139Liudytoja M. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad susitikimuose, susijusiose su paskolos gavimu, dalyvavo tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji. Liudytoja M. B. manė, jog jos buvo prašoma paskolinti konkrečią sumą, derybose dėl paskolos dalyvavo ir V. B.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. nurodė, kad pasirašant sutartį pas notarę dalyvavo ji, V. C. ir V. B.. Sutartį pasirašė ji ir V. C.. Apie tai, kad V. C. nori pasiskolinti pinigų, sužinojo iš V. B., nes būtent ji kreipėsi dėl paskolos suteikimo V. C.. Liudytoja M. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo užfiksuoti teisingai. Taigi šios liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, jog V. B. atliko aktyvius veiksmus, kad nukentėjusiajai būtų suteikta 50000 Lt paskola. Tuo pačiu šios liudytojos parodymai iš dalies patvirtina, jog V. C. iš tikrųjų tą pačią dieną, kai gavo paskolą, paskolintus pinigus galėjo perduoti V. B..

140Telefoninių pokalbių tarp V. B. ir V. C. suvestinėse užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog kaltinamoji su nukentėjusiąja kalbasi apie iškilusias problemas, susijusias su pinigų grąžinimu. Iš pokalbių turinio matyti, jog V. B. artimiausiu metu žada bent iš dalies panaikinti įsiskolinimą, kadangi ruošiasi uždirbti pinigų, net nurodo, jog pinigus jau yra uždirbusi, tik laukia, kol juos gaus, nurodo kelias datas, kada galimai gaus pinigus. Nukentėjusioji kaltinamajai priekaištauja, jog ji ir anksčiau tą patį žadėjo, tačiau savo pažadų nevykdė. Pažymėtina, jog vieno iš pokalbių metu V. C. priekaištauja V. B., kad viskas tęsiasi labai ilgai, nurodo, jog neįmanoma, kad viskas tęstųsi septynerius metus. Teismas konstatuoja, jog telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys leidžia ne tik daryti išvadą, jog V. B. pokalbių metu vis dar yra skolinga nukentėjusiajai, tačiau ir tai, kad nukentėjusioji kaltinamosios ne kartą yra prašiusi grąžinti pinigus, o V. B. ne kartą yra aiškinusi, jog pinigus grąžins, tačiau savo pažadų taip ir neįvykdė. Taip pat telefoninių pokalbių, kurie tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios vyko 2015 metais, suvestinėse užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra kalbama apie įvykius, kurie prasidėjo prieš septynerius metus. Pažymėtina, jog pinigai iš M. B. buvo pasiskolinti 2009 metais (paskolos sutartis tarp M. B. ir V. C. buvo sudaryta 2009 m. liepos 7 d.), t. y. telefoninių pokalbių tarp V. C. ir V. B. metu buvo praėję beveik šeši metai nuo paskolos su M. B. sudarymo. Aplinkybė, jog vieno iš pokalbių metu V. C. nurodė, kad viskas tęsiasi jau septynerius metus, nors iš tikrųjų nuo paskolos gavimo buvo praėję šiek tiek mažiau nei šešeri metai, vertintina tik kaip nukentėjusiosios klaida, kurią galėjo nulemti ir nulėmė subjektyvus laiko, kada prasidėjo aptariamos problemos, suvokimas. Taigi vertinant nukentėjusiosios V. C., liudytojos M. B. parodymus, kartu su telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis, taip pat paskolos sutarties sudarymo laiku, darytina išvada, jog iš tikrųjų V. C. V. B. perdavė iš M. B. pasiskolintus 50000 Lt.

141Pati kaltinamoji tvirtino, kad nukentėjusioji neperdavė jai 50000 Lt, ir aiškino, jog ji iš nukentėjusiosios gavo tik 3000 Lt, kuriuos dalimis kaip procentus už paskolą nešė M. B.. Vis tik tokių kaltinamosios parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje užfiksuoti duomenys, o juos paneigia V. C. bei liudytojos M. B. parodymai. Kita vertus, kaltinamosios paaiškinimas, jog nukentėjusioji jai paliko 3000 Lt, kad ši pinigų suma dalimis būtų nunešta M. B., yra nelogiškas, kadangi nėra aišku, kokiu pagrindu V. C. būtų turėjusi mokėti kokias nors palūkanas M. B.. Čia pažymėtina, jog paskolos sutartyje tarp V. C. ir M. B. nebuvo numatytos jokios palūkanos už gautą paskolą, taip pat nenumatyti jokie jų mokėjimo terminai. Taigi V. B. teiginys, kad ji M. B. neva mokėjo palūkanas už paskolą, kurią gavo nukentėjusioji, nėra pagrįstas.

142Teigtina, jog kaltinamoji neigdama, kad gavo iš nukentėjusiosios 50000 Lt, tuo pačiu pripažįsta, jog ji jokių veiksmų, susijusių su pinigų panaudojimu nukentėjusiosios turto įvertinimui ar kitų veiksmų, kurie būtų susiję su tokios pinigų sumos panaudojimu, siekiant parduoti nukentėjusiosios turtą, neatliko. Kaip jau minėta anksčiau, byloje yra įrodyta, kad V. B. gavo iš nukentėjusiosios 50000 Lt, taip pat yra nustatytos priežastys, dėl kurių nukentėjusioji perdavė kaltinamajai pinigus. Taigi aplinkybė, kad kaltinamoji gavo pinigus iš nukentėjusiosios, kuriuos ji turėjo panaudoti žemės sklypo pardavimui, tačiau panaudojo nenustatytiems tikslas, rodo, jog prieš nukentėjusiąją iš tikrųjų buvo panaudota apgaulė. Nukentėjusioji iš tikrųjų buvo suklaidinta dėl tikrųjų V. B., kuria pasitikėjo kaip drauge ir nekilnojamojo turto žinove, ketinimų, t. y., ji manė, kad perduoti pinigai bus naudojami jos interesais, tačiau iš tikrųjų kaltinamoji net neketino vykdyti savo pažadų bei įsipareigojimų. Konstatuotina, kad apgaulės faktą rodo ir tai, jog iš nukentėjusiosios buvo paimti 50000 Lt (ši suma sudaro 1/3 turto įsigijimo vertės), o tokia pinigų suma nėra realiai reikalinga tam, jog, laikantis teisės aktų reikalavimų, žemės sklypas su statiniais būtų parduotas.

143Teismas čia pažymi, jog kaltinime buvo nurodyta, kad V. B. pasiūlė V. C. parduoti šiai priklausantį žemės sklypą, vis tik bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog iš tikrųjų pati nukentėjusioji paprašė V. B. parduoti žemės sklypą. Taigi nusikalstamos veikos aplinkybės yra tikslintinos atsižvelgus į nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, jog paminėtos aplinkybės patikslinimas neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

144Kaltinamoji V. B. teisiamojo posėdžio metu aiškino, jog V. C. norėjo parduoti butą, esantį Švitrigailos gatvėje, iš gautų pinigų ji norėjo atsiskaityti su M. B.. Tuo metu V. C. įsigijo butą, esantį Stadiono gatvėje. Šį butą ji įsigijo pasiskolinusi pinigų iš giminių. V. C. nepavyko parduoti buto, esančio Švitrigailos gatvėje, todėl ji kreipėsi į kaltinamąją, jog ši padėtų jai išspręsti kilusias problemas, kadangi nukentėjusiajai būtų reikėję mokėti už dviejų butų komunalines paslaugas ir kitus mokesčius, delspinigius M. B., ji negautų lengvatų už šildymą. Kaltinamoji nukentėjusiajai pasiūlė surasti žmogų, kurio vardu būtų galima paimti paskolą iš banko ir išpirkti butą iš M. B.. Butą parduoti fiktyviai pasiūlė, kadangi bankui būtų reikėję mokėti mažesnes palūkanas. Tuo pačiu kaltinamoji aiškino, jog butą fiktyviai parduoti sugalvojo pati V. C.. V. B. nurodė, jog butą buvo pasiūlyta pirkti N. P.. Buto pirkimo sąlygos buvo aptartos tiek su N. P., tiek su V. C.. Nukentėjusioji žinojo, kiek pinigų bankas paskolins N. P., taip pat žinojo, jog grynieji pinigai už butą nebus sumokėti. Baigiant tvarkyti reikiamus dokumentus, susijusius su buto pardavimu, V. C. išvyko į Ispaniją, todėl ji parašė V. B. įgaliojimą dėl buto pardavimo. Įgaliojimą V. C. parašė savo iniciatyva, o ne jos pasiūlymu. Taip pat V. B. tvirtino, jog ji paprašė nukentėjusiosios paskolinti jai apie 35000 Lt ir ši sutiko. Parduotas butas buvo išnuomotas. Pinigai, kurie buvo gauti už nuomą, buvo naudojami banko suteiktai paskolai grąžinti, kaltinamoji įmokas mokėjo ir iš savų pinigų. Ji V. C. nežadėjo butą parduoti per vieną mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji aiškino, kad V. C. norėjo parduoti butą, esantį Švitrigailos gatvėje, kadangi šis butas jai nepatiko, jame nebuvo balkono. Kaltinamoji nukentėjusiajai siūlė buto neparduoti, o jį išnuomoti, tačiau nukentėjusioji nesutiko ir paprašė surasti pirkėją. Tuo metu jos kaimynė ieškojo buto savo dukrai, todėl jai buvo pasiūlyta įsigyti butą. N. P. sutiko pirkti butą. Nukentėjusioji turėjo išvykti į Ispaniją, todėl kaltinamajai parašė įgaliojimą dėl buto pardavimo. V. C. žinojo, kad jos butą perka N. P., jos abi susitarė dėl buto kainos. Grynieji pinigai už butą nebuvo sumokėti, kadangi N. P. tokios pinigų sumos neturėjo. Šią aplinkybę žinojo ir V. C., ji sutiko, kad butas būtų parduotas pigiau. Pati V. C. nusprendė, kad pinigai už butą bus pervesti į D. R. banko sąskaitą, kadangi su ja susitarė, jog dalis pinigų, gautų už buto pardavimą, bus paskolinti kaltinamajai, kuri ketino įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą. Dėl pinigų grąžinimo termino nesitarė. N. P. banko paskolą mokėjo pati. Vėliau N. P. sugalvojo parduoti butą. Kaltinamoji aiškino, jog ji pasiūlė N. P. butą perpirkti, manė, kad jei nusipirks tą butą, jį užrašys V. C. vardu ir taip su ja atsiskaitys už skolą, tačiau N. P. nelaukė ir butą pardavė kitiems asmenims. V. B. ikiteisminio tyrimo metu aiškino ir tai, kad, kai V. C. nutarė parduoti butą, esantį ( - ), ji pirko sau kitą butą ir jai reikėjo pinigų buto pirkimui bei sūnaus slapstymuisi finansuoti, be to, reikėjo grąžinti paskolą M. B.. Kaltinamoji aiškino, kad V. C. pasiūlė surasti patikimą žmogų, kuris paimtų paskolą ir nupirktų butą, tačiau realiai tą paskolą mokėtų pati, o butą galėtų nuomoti. Po kurio laiko butas galėtų būti atpirktas. Nukentėjusioji ir N. P. su tokiu pasiūlymu sutiko. Kaltinamoji viso proceso metu teigė, jog iš V. C. pasiskolintus pinigus grąžino.

145Nagrinėjamu atveju išskirtini keli esminiai V. B. teiginiai, susiję su V. C. priklausančių 34625,34 Lt (10028,19 Eur) įgijimu, iš kurių dalis viso proceso metu buvo nuoseklūs, o dalis keitėsi.

146Visų pirma V. B. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog V. C. norėjo parduoti butą, esantį Švitrigailos gatvėje, tačiau jai pačiai jo parduoti nepavyko. Čia teismas iš karto pažymi, jog šio kaltinamosios nurodyto fakto atitikimas realybę, jokių abejonių nekelia. Kaltinamosios nurodytos aplinkybės neneigė ir nukentėjusioji V. C.. Faktą, kad nukentėjusioji norėjo parduoti butą, patvirtina ir V. B. suteikto įgaliojimo turinys. V. B. baudžiamojo proceso metu nurodė tris skirtingas priežastis, dėl kurių V. C. norėjo parduoti butą. Iš pradžių kaltinamoji teigė, jog V. C. norėjo parduoti butą, kadangi jis jai nepatiko, buvo be balkono. Vėlesnės apklausos metu kaltinamoji nurodė, kad nukentėjusioji butą norėjo parduoti, kadangi ji nusipirko kitą butą ir jai reikėjo pinigų sumokėti už naujo buto įsigijimą, taip pat sūnaus slapstymuisi finansuoti, be to, reikėjo grąžinti paskolą M. B.. Teisiamojo posėdžio metu V. B. jau teigė, kad V. C. norėjo atsiskaityti su M. B., nenorėjo mokėti už dviejų butų išlaikymą, prarasti lengvatų už šildymą. Kaltinamoji baudžiamojo proceso metu nurodė dvi skirtingas versijas, susijusias su buto pardavimu N. P.. Teisiamojo posėdžio metu V. B. aiškino, jog būtent ji sugalvojo fiktyviai parduoti butą, o su tokiu pasiūlymu nukentėjusioji sutiko, ji surado asmenį, kuriam būtų galim parduoti butą. Pastebėtina, jog teisiamojo posėdžio metu buvo teigiama ir tai, kad iš tikrųjų fiktyviai parduoti butą sugalvojo pati nukentėjusioji. Taigi dėl šios aplinkybės kaltinamosios parodymai yra prieštaringi. V. B. tvirtino, kad visas buto pardavimo sąlygas (buto pardavimo kainą, kad grynieji pinigai už butą nebus sumokėti, fiktyvų sandorio pobūdį ir t. t.) žinojo tiek V. C., tiek N. P.. Kaltinamoji teigė, jog paskolą bankui mokėjo iš pinigų, gautų už nuomą, ir iš savų pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė, kad ji siūlė nukentėjusiajai butą nuomoti, tačiau ši nesutiko. Tuo pačiu ji teigė, kad butas buvo parduotas N. P., kuri butą pirko savo dukrai. Dėl buto pirkimo pardavimo nukentėjusioji susitarė su N. P., ji žinojo, kad grynieji pinigai už butą nebus mokami. Paskolą už butą mokėjo N. P.. Vėliau butą pati N. P. pardavė kitam asmeniui. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė iš esmės tokią pačią įvykių versiją, kokią nurodė ir teismui. Kaltinamoji iš esmės nuosekliai teigė, jog įgaliojimas parduoti butą buvo surašytas V. C. iniciatyva, kadangi buto nebuvo spėta parduoti, o nukentėjusioji turėjo išvykti į Ispaniją. Pati kaltinamoji nesiūlė V. C. surašyti įgaliojimo. Ji nežadėjo buto parduoti per vieną mėnesį. Taip pat V. B. viso proceso metu teigė, jog nukentėjusioji sutiko dalį už buto pardavimą gautų pinigų paskolinti jai ir pervesti į D. R. sąskaitą, pasiskolintus pinigus V. C. grąžino.

147Teismas įvertinęs V. B. parodymus, susijusius su V. C. motyvais, dėl kurių ši norėjo parduoti butą, taip pat parodymus, susijusius su buto pardavimo N. P. aplinkybėmis, paskolos suteikimu bei pinigų grąžinimu nukentėjusiajai, konstatuoja, jog šiais parodymais vadovautis negalima, kadangi jie nėra nuoseklūs arba nelogiški, arba ir nenuoseklūs, ir nelogiški. Taip pat teismas konstatuoja ir tai, kad V. B. nurodomų aplinkybių nepatvirtina bei juos iš esmės paneigia byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas laiko įrodymais, visuma.

148Pastebėtina, jog kaltinamosios V. B. parodymus, susijusius su buto, esančio Švitrigailos gatvėje, pardavimu N. P. iš dalies patvirtina liudytojo D. R. parodymai, vis tik teismas šiais parodymais neturi pagrindo vadovautis, kadangi liudytojo parodymai ir negali skirtis nuo kaltinamosios teiginių, nes šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad apie buto pirkimo-pardavimo aplinkybes žino iš V. B. pasakojimų, be to, šis liudytojas yra kaltinamosios sugyventinis, todėl gali duoti jai naudingus parodymus, tokiu būdu siekdamas padėti jai išvengti atsakomybės. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad šio liudytojo parodymai, susiję su buto pardavimu N. P., duoti teisiamojo posėdžio metu, skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.

149Nukentėjusioji V. C. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog ji norėjo parduoti butą, esantį Švitrigailos gatvėje, tačiau jo parduoti pačiai nepavyko, nes butas buvo įkeistas. Butą norėjo parduoti, kadangi jis jai netiko, ji tuo metu, pasiskolinusi pinigų iš giminių, įsigijo kitą butą. V. B. pasisiūlė jai parduoti butą. Kaltinamajai buvo suteiktas įgaliojimas parduoti butą, kadangi pati nukentėjusioji turėjo išvykti į Ispaniją. Įgaliojime buvo nurodytas ir jai nepažįstamas asmuo. V. B. pardavė butą, tačiau pinigų neatidavė, o nukentėjusiajai pervedė tik 2000 Eur. Nukentėjusioji tvirtino, kad ji reikalavo, jog V. B. atiduotų pinigus, gautus už buto pardavimą, tačiau ši aiškino, jog neturi pinigų. Nukentėjusioji paaiškino, jog V. B. žadėjo butą parduoti per mėnesį. Su V. B. aptarė buto pardavimo kainą, kuri buvo nustatyta 135000-140000 Lt. N. P. jai yra sakiusi, kad V. B. įkalbėjo nupirkti tą butą, nes nukentėjusiajai buvo labai reikalingi pinigai. Iš pokalbio su N. P. suprato, jog butas buvo pirktas šios dukrai. Vėliau sužinojo, kad butas apskritai N. P. nebuvo reikalingas, o jį įsigyti įkalbėjo V. B.. Paskola banke buvo paimta jos vardu, tačiau paskolą bankui turėjo grąžinti V. B., kuri laiku su banku neatsiskaitydavo. Vėliau V. B. butą pardavė kitiems asmenims. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje paaiškino, kad pinigus paskolino D. R., kadangi tokią aplinkybę prašė nurodyti V. B.. Kaltinamoji žadėjo grąžinti pinigus, tačiau jų negrąžino. Už buto komunalines paslaugas mokėjo ir tuo metu, kai jis buvo parduotas. V. B. atnešdavo grynuosius ir nukentėjusioji sumokėdavo už paslaugas. V. B. neaiškino, kodėl ji veikia N. P. vardu, kodėl neša pinigus mokėti už butą. Nukentėjusiajai nerūpėjo, kad pinigai, gauti už parduotą butą, bus pervesti į D. R. sąskaitą, jai tokia aplinkybė įtarimų nesukėlė. Aptartais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo netikėti, jos nurodomos esminės aplinkybės yra pakankamai nuoseklios, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims.

150Nukentėjusiosios parodymai leidžia daryti išvadą, jog ji norėjo parduoti butą, kuris jai nepatiko, ir už jį gautus pinigus panaudoti atsiskaitymui su giminėmis, kurie jai paskolino pinigų naujo buto įsigijimui. Tokie nukentėjusiosios teiginiai iš esmės sutampa su V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad V. C. iš gautų pinigų ketino atsiskaityti už naują butą, taip pat ji teigė, jog pinigai jai buvo reikalingi finansuoti sūnaus slapstymąsi, paskolos M. B. grąžinimui. Tokie nukentėjusiosios ir kaltinamosios nurodyti buto pardavimo motyvai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji, pardavusi butą, neturėjo ketinimų suteikti paskolos kaltinamajai, kadangi suteikus tokią paskolą, ji negalėtų įgyvendinti savo tikslų, t. y. atsiskaityti su giminėmis už naujai įgytą butą bei galimai pasirūpinti savo sūnumi, kuris tuo metu slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų atstovų ir neturėjo reikiamų pajamų pragyvenimui. Taigi teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusioji sutiko dalį pinigų, kurie buvo gauti pardavus butą, paskolinti V. B..

151Akivaizdu, jog V. B. teiginiai, susiję su fiktyviu buto pardavimu N. P., turi logikos, kadangi pardavus butą būtų galima atsiskaityti su M. B.. Vis tik visiškai nelogiška buvo parduoti butą už 140000 Lt, t. y. ženkliai didesnę pinigų sumą nei buvo būtina sumokėti M. B.. Nagrinėjamoje situacijoje buto parduoti už jo rinkos kainą nebuvo jokio tikslo, kadangi atsiskaičius su vienu kreditoriumi atsiranda naujas kreditorius, kurio paskolinta piniginių lėšų suma yra ženkliai didesnė nei pirmasis kreditas, nors ir su mažesnėmis kredito grąžinimo sąnaudomis. Šiuo atveju nėra aišku ir tai, kodėl buvo pasirinkta parduoti butą, kai gauti pinigų, iš kurių būtų galima grąžinti kreditą M. B., buvo galima sudarius kitos rūšies sandorį ženkliai nedidinat skolinių įsipareigojimų. Teismo įsitikinimu, buto prikimo-pardavimo sandorio sudarymas rodo, kad iš tikrųjų V. B. veikė ne V. C. interesais, t. y. ne siekiant išsaugoti butą V. C., o sudaryti sąlygas pačiai įsigyti butą bei gauti kiek įmanoma daugiau piniginių lėšų, kurias būtų galima naudoti savo interesais. Čia pažymėtina ir tai, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. C. norėjo butą parduoti už 135000-140000 Lt, šią aplinkybę patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, 2011 m. rugsėjo 28 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties turinys, taip pat jos neginčijo ir V. B.. Taigi šių faktų visuma dar kartą patvirtina, jog V. C., parduodama butą, iš tikrųjų siekė gauti pinigus, kuriuos ketino naudoti savo interesais, o ne skolinti kaltinamajai, parduodamą butą išsaugoti ir jį ateityje parduoti brangiau.

152Teismas konstatuoja, jog paskolos suteikimo fakto nepatvirtina aplinkybė, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. įgaliojime buvo nurodyta, jog dalis pinigų sumos, kuri liks atsiskaičius su kreditore M. B., turi būti pervesta į D. R. sąskaitą. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji nurodė, jog jai įtarimų paminėta aplinkybė paprasčiausiai nesukėlė, ji pasitikėjo V. B.. Faktas, kad V. C. sutiko, jog pinigai būtų pervesti į D. R. sąskaitą, tik patvirtina, kad ji labai pasitikėjo kaltinamąja, o kaltinamoji šiuo pasitikėjimu naudojosi. Teismas jau anksčiau yra aptaręs duomenis, kurie patvirtina, jog nukentėjusiąją ir kaltinamąją siejo draugiški santykiai, V. C. kaltinamąja pasitikėjo kaip drauge ir nekilnojamojo turto specialiste, todėl dar kartą šių duomenų neaptarinėja.

153Iš tikrųjų iš V. C. 2013 m. kovo 29 d. paaiškinimo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai matyti, jog nukentėjusioji nurodė, kad ji D. R. paskolino 30000 Lt ir 41600 Lt. Vis tik teisiamojo posėdžio metu V. C. nurodė, kad tokį paaiškinimą davė, kadangi jos paprašė V. B.. Teismas konstatuoja, jog tokiu nukentėjusiosios teiginiu nėra jokio pagrindo netikėti. Akivaizdu, kad V. C. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė neteisingas piniginių lėšų pervedimo į D. R. banko sąskaitą aplinkybes, kadangi paaiškinime nurodytos aplinkybės nesutampa nei su pačios nukentėjusiosios baudžiamojo proceso metu nurodytomis aplinkybėmis, nei su V. B. bei D. R. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. nesutampa nei asmuo, kuriam buvo skirtos piniginės lėšos, nei paskolų dydžiai, nei paskolų panaudojimo tikslas, nei neva suteiktų paskolų grąžinimo terminai. Taigi teismas konstatuoja, kad aptariamo paaiškinimo turinys neatspindi tikrųjų tarp V. C. ir V. B. tuo metu susiklosčiusių santykių, jo turinys, susijęs su paskolų suteikimu, iš tikrųjų buvo nulemtas kaltinamosios prašymo. Taip pat teismas konstatuoja, jog ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad V. C. besąlygiškai pasitikėjo kaltinamąja ir vykdė šios nurodymus vis tikėdamasi, kad ji atgaus turtą, kuris buvo perduotas kaltinamajai.

154Nukentėjusioji teigė, jog V. B. žadėjo jai priklausantį butą parduoti per vieną mėnesį, o V. B. tokį teiginį neigė. Teismas konstatuoja, jog iš tikrųjų byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad V. B. žadėjo butą parduoti per vieną mėnesį. Vis tik 2011 m. rugsėjo 27 d. įgaliojimo galiojimo terminas (įgaliojimas galiojo iki 2011 m. gruodžio 27 d.) leidžia daryti išvadą, kad butą buvo žadama parduoti per pakankamai trumpą laiką. Čia pastebėtina, jog iš V. C. paaiškinimo, duoto Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, matyti, jog ji nurodė, kad paskola buvo suteikta trims mėnesiams, t. y. nurodytas paskolos grąžinimo terminas sutampa su V. B. 2011 m. rugsėjo 27 d. išduoto įgaliojimo galiojimo terminu. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog kaltinamoji su nukentėjusiąja turėjo atsiskaityti per trumpą laiką.

155Teismas pažymi, jog, priešingai nei mano kaltinamoji, liudytojos N. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina nukentėjusiosios, o ne kaltinamosios nurodomas aplinkybes. Šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, leidžia daryti išvadą, kad V. B. norėjo įsigyti V. C. parduodamą butą, tačiau neturėjo tam reikiamų pinigų, ji bei jos sugyventinis tuo metu negalėjo paimti paskolos iš banko. Būtent V. B. liudytojai pasiūlė paimti paskolą iš banko, kurią mokėtų V. B., ir tapti formalia buto savininke. V. B. liudytojai paaiškino, kad ji bet kokiu atveju nieko nepraras, nes jei kas bus ne taip, tai bankui bus atiduotas butas ir taip pasidengs paskola. Liudytoja su V. C. nieko dėl buto pirkimo-pardavimo nederino. V. B. jai aiškino, kad buto pirkimu-pardavimu pasirūpins ji. N. P., girdint V. C., sakė, kad ji tik formaliai taps buto savininke. Liudytojos parodymai leidžia teigti, jog ji iš banko gaudavo pranešimus, kad nėra mokama paskola už butą. Dėl šių pranešimų ji reiškė pretenzijas V. B.. Po to, kai buvo įsigytas butas, atsitiktinai buvo sutikus V. C., kuri teigė, jog V. B. jai yra skolinga didelę pinigų sumą, jos bendravo apie buto įsigijimo aplinkybes. Liudytoja teigė, jog pranešimai iš banko, kad paskola mokama nereguliariai, vis kartojosi, todėl nusprendė, kad reikia tą butą parduoti, ir ėmė apie tai kalbėti su V. B.. Ji pradžioje buto parduoti nenorėjo, bet vėliau sutiko. Buto pardavimo reikalus tvarkė V. B..

156Taigi aptarti liudytojos teiginiai leidžia daryti išvadą, jog iš tikrųjų ji su V. C. apie buto pirkimą-pardavimą prieš jį įsigyjant nebendravo. N. P. parodymai leistų daryti tik prielaidą, kurią paneigia V. C. parodymai, jog nukentėjusioji vieno pokalbio, vykusio tarp liudytojos ir kaltinamosios metu, galėjo girdėti, jog liudytoja bus formali buto savininkė. Pažymėtina ir tai, jog šios liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad buto pirkimo-pardavimo sandoriu V. B. siekė realiai įgyti butą sau, o ne padėti šį butą išsaugoti V. C., kurios tikrasis tikslas buvo gauti pinigus už buto pardavimą, o ne jį išsaugoti ir vėliau dar brangiau parduoti. Pažymėtina ir tai, kad liudytojos teiginys, jog ji dėl buto pardavimo kreipėsi į V. B., o ne į V. C. taip pat patvirtina, kad buto įsigijimo klausimai buvo sprendžiami tik su kaltinamąja, o ne su nukentėjusiąja.

157Faktą, kad butas, esantis Švitrigailos gatvėje, buvo formaliai parduotas N. P. ir klausimais, susijusiais su šio buto įsigijimu, rūpinosi V. B., patvirtina liudytojo S. P. parodymai, duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Šio liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad buto realiai nei jis, nei jo sutuoktinė nepirko, gautos paskolos iš banko nemokėjo. Nei jis, nei jo sutuoktinė neturėjo materialinių galimybių įsigyti butą. Pažymėtina, jog S. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis suprato, jog butą realiai perka V. B.. Taip pat šis liudytojas teigė, kad iš N. P. sužinojo, jog buvusi buto savininkė jai sakė, jog už butą su ja nebuvo atsiskaityta. Dėl šių aplinkybių sutuoktinė ėjo aiškintis su V. B., su kuria apsipyko, tuomet ir buvo nuspręsta butą parduoti.

158Liudytojų N. P. ir S. P. parodymai leidžia daryti išvadą, kad butą, kurį jie formaliai buvo įsigiję, buvo nuspręsta parduoti tuomet, kai buvo sužinota, jog nėra atsiskaityta su buto savininke. N. R. ir S. P. butą pardavė 2013 m. lapkričio 11 d., o preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. spalio 30 d. Taigi aptarti duomenys, vertinant juos kartu su nukentėjusiosios parodymais, leidžia daryti išvadą, jog iki minėtų datų jokie pinigai V. C. nebuvo grąžinti.

159Teismas konstatuoja, jog faktą, kad parduoto buto nebuvo siekiama išsaugoti V. C., o jį iš tikrųjų buvo siekiama įsigyti pasinaudojant N. P., patvirtina aplinkybė, kad paskolos bankui grąžinimu rūpinosi ne N. P. ar V. C., o V. B. ir jos sugyventinis. Kaltinamoji ir D. R. aiškino, kad jie siekė tik padėti sunkioje situacijoje atidūrusiai nukentėjusiajai, tačiau tokia kaltinamosios ir liudytojo „gera valia“ kelia abejonių ir visiškai neįtikina, kadangi akivaizdu, jog jie patys tuo metu turėjo finansinių sunkumų.

160Pastebėtina, jog aplinkybė, kad pati V. C. teikė dokumentus, susijusius su buto pardavimu, notarui, nepatvirtina V. B. teiginio, jog nukentėjusioji neva žinojo apie tai, kad butas bus parduodamas N. P. formaliai, kadangi byloje yra įrodyta (dėl šio fakto jokių ginčų nekilo), jog V. C. ir pati bandė parduoti butą, esantį Švitrigailos gatvėje.

161Byloje yra neginčytinai įrodyta, jog V. C. įgaliojo V. B. parduoti nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį ( - ), galutinai su V. C. neatsiskaičiusi už perkamą butą duoti buto pirkėjui sutikimą įkeisti butą antriniu įkeitimu AB DnB Nord bankui, gauti pinigus už parduotą butą, pervedant juos į Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro depozitinę sąskaitą, iš kurių dalis turi būti skirtos atsiskaityti su kreditore M. B., o likusi pinigų suma turi būti pervesta į D. R. sąskaitą. Taip pat V. C. įgaliojo V. B. įkeisti kitam subjektui jai nuosavybės teise priklausantį 0,2257 ha žemės sklypą, esantį ( - ), už T. Š. vardu gaunamą kreditą (paskolą), užtikrinant T. Š. prievolių pagal kredito (paskolos sutartį) įvykdymą. Šiuos faktus patvirtina 2011 m. rugsėjo 27 d. įgaliojime, kurį V. C. suteikė V. B., užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, jog šis įgaliojimas buvo patvirtintas notarės D. Š.. Įgaliojime yra nurodyta, kad įgaliojimo tekstas yra perskaitytas, išverstas į rusų kalbą, V. C. suprastas, atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės išaiškintos. Teisiamojo posėdžio metu D. Š. apklausiama kaip liudytoja paaiškino, jog viskas buvo daroma su V. C. žinia, dokumentų tekstas visada yra verčiamas į rusų kalbą, sandorio šalims yra išaiškinamos teisinės atliekamų veiksmų pasekmės, prieš tvirtinant dokumentą yra klausiama, ar žmogus viską supranta, jeigu yra atsakoma, kad ne viskas aišku, jam yra paaiškinama. Liudytoja pažymėjo, kad atvejai, kai nurodoma, jog pinigai turi būti pervesti į trečiojo asmens sąskaitą, yra reti. Ji klausė nukentėjusiosios, ar tikrai pinigai turi būti pervesti į nurodytas sąskaitas. Taigi teismui nekyla abejonių, kad V. C. žinojo įgaliojimo turinį, jį suprato, t. y. ji suprato, kad dalis pinigų, kurie bus gauti pardavus butą, bus pervesti M. B., o likusi pinigų dalis bus pervesta į V. B. sugyventinio D. R. sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad ji neatsimena, ar jai buvo aiškintas įgaliojimo turinys, o ikiteisminio tyrimo metu ji yra teigusi, jog žinojo, kad dalis pinigų, gautų už buto pardavimą, bus pervesti M. B., iš kurios ji pasiskolino 50000 Lt, o likusi pinigų dalis bus pervesta į D. R. sąskaitą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog nuo nukentėjusiosios buvo nuslėptas įgaliojimo turinys, ji nebūtų galėjusi su jo turiniu susipažinti ir pan. Vis tik šio įgaliojimo turinys, vertinant jį kartu su kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais, leidžia daryti išvadą, jog prieš nukentėjusiąją buvo panaudota apgaulė, siekiant įgyti jos turtą, o faktas, kad V. C. žinojo įgaliojimo turinį, nepaneigia V. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką.

162Teismas pastebi, jog 2011 m. rugsėjo 27 d. įgaliojime yra nurodyta, kad V. C. įgaliojo V. B. įkeisti kitam subjektui jai nuosavybės teise priklausantį 0,2257 ha žemės sklypą, esantį ( - ), už T. Š. vardu gaunamą kreditą (paskolą), užtikrinant T. Š. prievolių pagal kredito (paskolos sutartį) įvykdymą. Tokia įgaliojimo sąlyga, įvertinus byloje surinktus duomenis, akivaizdžiai patvirtina, kad šio įgaliojimo turiniu rūpinosi būtent V. B., o ne V. C.. Nukentėjusioji V. C. teigė, jog ji T. Š. nepažįsta. Iš liudytojo T. Š. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis V. C. nepažįsta, jis yra bendravęs su V. B., kuri jam siūlė tapti laiduotoju, tačiau jis laiduotoju negalėjo tapti, kadangi tuo metu negaudavo pakankamai pajamų. Čia pažymėtina, jog T. Š. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino V. B. kaip moterį, kuri jam siūlė užsidirbti pinigų tampant laiduotoju banke imant paskolą ir įkeičiant žemę, esančią Vilniaus rajone, o V. C. liudytojas neatpažino, teigė, kad nei vienos iš jam parodytų moterų nėra matęs. Taigi T. Š. parodymai leidžia daryti išvadą, jog jis su V. C. jokių bendrų reikalų neturėjo. Nustatytas faktas leidžia konstatuoti, kad anksčiau paminėta įgaliojimo nuostata, išduotame įgaliojime galėjo atsirasti tik V. B. iniciatyva. Teismas čia pabrėžia, kad įgaliojime net nėra užsimenama apie laidavimą, o iš tikrųjų V. B. buvo suteikta teisė priimti sprendimus dėl V. C. priklausančio žemės sklypo įkeitimo, siekiant užtikrinti galimas T. Š. prievoles.

163Įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog iš tikrųjų V. C. suteikė V. B. įgaliojimą parduoti butą savo nuožiūra, dalis pinigų, pardavus butą, turėjo būti pervesti M. B., o dalis į D. R. sąskaitą. Tuo pačiu pinigai, kurie turėjo būti gauti atskaičius pinigus, skirtus M. B., turėjo būti skirti V. C., o ne kitiems tikslams, t. y. paskolinti V. B.. Aplinkybė, kad nukentėjusioji V. C. kurį laiką neturėjo didesnių pretenzijų V. B., jog pinigai gauti už parduotą butą jai nebuvo perduoti ir ji sutiko palaukti, kol V. B. juos grąžins, nešalina kaltinamosios atsakomybės ir nepaneigia fakto, jog buvo padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Teismui nekyla abejonių, kad V. B. veiksmai, t. y., tokių sąlygų sudarymas, kai gauti pinigai yra pervedami ne į buto pardavėjo banko sąskaitą, o į D. R. banko sąskaitą, iš anskto neinformavus, jog jie bus naudojami saviems interesams, šių pinigų panaudojimas savais interesais, žadant nukentėjusiajai, kad jie bus grąžinti, tačiau neturint realių galimybių jų grąžinti, taip pat nesant galimybių šių pinigų atgauti civilinio proceso tvarka, yra vertintinas kaip apgaulė. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pardavus butą M. S., buvo gauta daugiau pinigų nei buvo gauta šį butą pardavus N. P., tačiau nukentėjusiajai nebuvo grąžinta net dalis pinigų, o tai dar kartą patvirtina, jog V. B. V. C. pinigais naudojosi kaip savais, visiškai neketindama vykdyti savo pažadų.

164Byloje yra neginčijamai įrodyta, kad V. C. iš UAB „Sostinės kreditai“ gavo 50000 Lt paskolą, šios paskolos įvykdymą nukentėjusioji užtikrino UAB „Sostinės kreditai“ parduodama su teise atpirkti iki 2012 m. gegužės 8 d. įskaitytinai žemės sklypą ir jame esančius statinius. Šiuos faktus patvirtina 2011 m. lapkričio 8 d. kredito sutartyje Nr. KS20111108/1, sudarytoje tarp UAB „Sostinės kreditai“ ir V. C., 2011 m. lapkričio 8 d. panaudos sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Sostinės kreditai“ atstovo ir V. C., 2011 m. lapkričio 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartyje užfiksuoti duomenys. Taip pat byloje yra įrodyta ir dėl šių aplinkybių nekilo jokių ginčų, kad V. C. į D. R. sąskaitą per tris kartus (2011 m. gruodžio 9 d., 2011 m. gruodžio 10 d. ir 2012 m. vasario 23 d.) viso pervedė 40000 Lt.

165V. B. teisiamojo posėdžio metu neigė, jog ji įtikino V. C. pasiskolinti pinigų iš UAB „Sostinės kreditai“. Tuo metu V. C. buvo grįžusi iš Ispanijos, ji sakė, kad jai reikia pasiskolinti pinigų dėl sūnaus. Ji ieškojo, kas galėtų jai paskolinti pinigų. Kaltinamoji tvirtino, jog jai taip pat tuo metu reikėjo pinigų. V. C. paprašė paskolinti pinigų, nes jai reikia įsigyti nekilnojamojo turto, kurį ji vėliau ketino parduoti. Nukentėjusioji sutiko paskolinti pinigų. Nukentėjusioji pati ieškojo paskolas teikiančios įmonės ir pati paėmė paskolą. V. C. iš savo sąskaitos per kelis kartus į D. R. sąskaitą pervedė 40000 Lt, kaip buvo panaudoti likę 10000 Lt, nežino. Pasiskolinti pinigai turėjo būti grąžinti po metų. Pinigai, kurie buvo paskolinti gavus paskolą iš UAB „Sostinės kreditai“, buvo grąžinti nukentėjusiajai. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. taip pat teigė, jog V. C. jai perskolino pinigus, pasiskolintus iš UAB „Sostinės kreditai“. Nukentėjusioji paskolą paėmė įkeisdama žemės sklypą, esantį ( - ). Kaip V. C. planavo grąžinti pasiskolintus pinigus UAB „Sostinės kreditai“, nežino. Su nukentėjusiąja nesitarė, kad mokės palūkanas ir patį kreditą. Tarėsi tik tiek, kad, jei parduos įsigytą žemę, tada grąžins pinigus. V. B. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog ji, pardavusi įsigytą žemę, gavo ženkliai mažesnę sumą nei buvo investavus, o visi pinigai atiteko jos sūnui. Kai skolinosi pinigus, kuriuos V. C. buvo pasiskolinusi iš UAB „Sostinės kreditai“, tai juos skolinosi sau ir nesakė, kad jie reikalingi atgauti pinigams, kurie buvo gauti pardavus butą Švitrigailos gatvėje.

166V. C. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad būtent kaltinamoji ją įkalbėjo paimti 50000 Lt paskolą iš UAB „Sostinės kreditai“ bei šiuos pinigus paskolinti jai, kadangi ji negali grąžinti anksčiau pasiskolintų pinigų. Kaltinamoji žadėjo investuoti pinigus, gauti daugiau pinigų ir grąžinti visas skolas. Nukentėjusioji teigė, kad 9000 Lt ji sumokėjo „Sostinės kreditai“ kaip procentus, o 1000 Lt sumokėjo už sutarčių sudarymą. Kreipimąsi į notarą organizavo V. B.. Kreditą turėjo grąžinti V. B., kadangi būtent ji naudojo pinigus. Kaip V. B. ketino uždirbti pinigus, nežino, ji atnešdavo sutartis didelėms sumoms, jas rodydavo. Į UAB „Sostinės kreditai“ ėjo tik vieną kartą, t. y. pasirašyti dokumentų. Vieną kartą pas notarą ėjo, tačiau pas kurį notarą, neatsimena. Notaras išvertė sutartį. Procentus mokėdavo ji pati. V. B. pasiskolintų pinigų negrąžino, kredito nesumokėjo. Turėjo kredito sutartį, kol jos nepasiėmė kaltinamoji. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

167Taigi šiuo atveju egzistuoja dvi skirtingos versijos dėl V. B. suteiktos 40000 Lt paskolos. Kaltinamoji teigė, jog nukentėjusioji pinigus jai paskolino laisva valia, ji nebuvo niekaip klaidinama, o nukentėjusioji teigė, jog pinigus V. B. perdavė, kadangi ši pažadėjo panaudojus pasiskolintus pinigus uždirbti daugiau pinigų bei grąžinti visas skolas.

168Kaip jau minėta, byloje yra visiškai įrodyta, kad V. C. iš UAB „Sostinės kreditai“ paėmė 50000 Lt paskolą, iš kurios 40000 Lt paskolino V. B. ir pervedė į šios sugyventinio D. R. sąskaitą. Dėl šių aplinkybių jokių ginčų nekilo. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie be jokių abejonių patvirtintų, kad paskolos sąlygas su UAB „Sostinės kreditai“ būtų derinusi V. B., o ne pati nukentėjusioji. Pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji suprato savo veiksmų esmę, žinojo, kad, imdama paskolą, ji praras žemės sklypą, jeigu laiku negrąžins kredito, ji suprato, jog kreditą pagal sutartį privalėjo mokėti ji. Faktą, jog V. C. turėjo suprasti pasirašomų dokumentų turinį, savo veiksmų teisines pasekmes, iš esmės patvirtina ir liudytojų A. J. ir D. P. parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu.

169Vis tik teismas konstatuoja, jog V. B. apgavo V. C. ir ši apgaulė buvo nukreipta į tai, kad būtų įgyti nukentėjusiosios pinigai, o aplinkybė, kad nukentėjusioji skolindamasi pinigus suprato savo veiksmų esmę, nepaneigia nusikaltimo padarymo fakto ir kaltinamosios kaltės padarius nusikaltimą.

170Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nustatytas 50000 Lt bei 34625,34 Lt įgijimo aplinkybes, konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti V. C. teiginiais, kad V. B. jos paprašė paskolinti 40000 Lt tam, kad ji galėtų uždirbti daugiau pinigų ir grąžinti visus pasiskolintus pinigus. Taip pat teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios teiginiu, kad būtent V. B. jai pasiūlė paimti paskolą. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir logiški, o to paties pasakyti apie V. B. teiginius negalima. Kaltinamosios paaiškinimas, kad nukentėjusioji sutiko paskolinti jai didžiulę pinigų sumą, kai pati buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, ieškojo, kur pasiskolinti pinigų, yra visiškai nelogiškas ir neįtikėtinas. Pažymėtina, jog iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašų matyti, kad ji nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2012 m. gegužės 9 d. UAB „Sostinės kreditai“ pagal kredito sutartį pervesdavo po 1500 Lt. Taigi, jeigu tikėti V. B. nurodoma paskolos suteikimo versija, V. C. paėmė paskolą savo reikmėms, tačiau paprašyta kaltinamosios jas visiškai ignoravo, sutiko didžiąją pasiskolintos sumos dalį paskolinti kaltinamajai, o pati tik mokėjo įmokas pagal kredito sutartį ir tokiu būdu ne tik neišspendė savo finansinių problemų, bet ir susikūrė naujas. Tas pats pasakytina ir apie V. B. nurodomą paskolos grąžinimo terminą. Kaltinamoji nurodė, kad paskola turėjo būti grąžinta per vienerius metus. Vis tik akivaizdu, kad toks paskolos grąžinimo terminas yra nelogiškas, kadangi pati V. C. paskolą turėjo grąžinti per šešis mėnesius ir, kaip pati nurodė, ji suprato, jog, jeigu paskola nebus grąžinta, ji praras žemę. Čia būtina pabrėžti, kad pati V. B. teisiamojo posėdžio metu ne kartą nurodė, jog V. C. yra protingas, išsilavinęs, savo finansus sugebantis tvarkyti asmuo, taigi kaltinamosios nurodoma versija akivaizdžiai neatitinka jos pačios nurodomo nukentėjusiosios apibūdinimo. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad V. B. įkalbėjo V. C. pasiskolinti pinigų, kuriuos ji perskolintų jai ir kuriuos ji panaudos tam, kad uždirbtų daugiau pinigų ir atsiskaitytų su nukentėjusiąja. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji suvokė, kad negalės grąžinti pasiskolintų pinigų ir V. C. juos praras.

171Apibendrinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teigtina, jog V. B. kiekvienu atveju, pasinaudodama V. C. pasitikėjimu ja, įtikindama nukentėjusiąją, jog veiks jos interesais, iš tikrųjų gautas pinigines lėšas naudojo kaip savas, pagal savo poreikius, žinodama, kad jas praradus ji negalės šių piniginių lėšų grąžinti, o nukentėjusioji net ir pasinaudodama civilinio proceso priemonėmis negalės jų atgauti, kadangi kaltinamoji niekur nedirba, turi kitų įsiskolinimų.

172Teisiamojo posėdžio metu buvo keliamos versijos, kad nukentėjusioji V. C. gali apkalbėti kaltinamąją, kadangi mano, jog jos sūnus buvo pargabentas į Lietuvą dėl D. R. kaltės, taip pat buvo teigiama, jog visos skolos V. C. yra grąžintos. Vis tik teismas konstatuoja, jog šios versijos yra nepagrįstos.

173Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad V. B. grąžino skolas nukentėjusiajai. Čia pažymėtina, jog telefoninių pokalbių tarp V. B. ir V. C. suvestinėse užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog kaltinamoji nukentėjusiajai skolų nėra grąžinusi ir tik žada bent dalį jų grąžinti artimiausiu metu. Taip pat iš pokalbių turinio matyti, jog kalbama apie pinigų grąžinimą, o ne apie advokato nukentėjusiosios sūnui paieškas ar pinigų advokatui gavimą. Iš V. C. teiginių matyti, jog ji nėra suinteresuota susitikti su V. B., ji nebetiki kaltinamosios pažadais, o taip įprastai nesielgia asmenys, kuriems reikalingi pinigai, sprendžiant iškilusias problemas. Iš pokalbių turinio matyti, jog būtent V. B. yra šių pokalbių iniciatorė, būtent ji yra suinteresuota susitikti su nukentėjusiąja.

174Kaltinamoji viso proceso metu teigė, jog ji visas skolas V. C. yra grąžinusi. Tokį kaltinamosios teiginį patvirtina ir liudytojo D. R. teiginiai. Vis tik objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusiajai buvo grąžinta bent dalis pinigų byloje nėra. D. R. teisiamojo posėdžio metu aiškino, jog skolos nukentėjusiajai buvo grąžintos pardavus nekilnojamąjį turtą. Jis kelis kartus per savaitę nuo savo banko sąskaitos nuimdavo po 1000 ar 2000 Lt, juos perduodavo kaltinamajai, o ši pinigus nunešdavo V. C.. Akivaizdu, jog nurodoma pinigų grąžinimo schema yra visiškai neįtikininama. Šiuo atveju yra visiškai neaišku, kodėl pakankamai didelės pinigų sumos buvo grąžinamos mažomis dalimis (jas kelis kartus per savaitę paiimant iš banko sąskaitos), kodėl pinigai paprasčiausiai nebuvo pervesti į nukentėjusiosios banko sąskaitą. Pats D. R. tokios pinigų grąžinimo schemos paaiškinti negalėjo. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš D. R. teiginių matyti, jog jis tik perduodavo V. B. pinigus, tačiau jis negalėjo nurodyti, ar pinigai iš tikrųjų buvo perduoti nukentėjusiajai. Kaltinamosios ir liudytojo D. R. teiginiais, jog pinigai buvo grąžinti V. C. abejoti verčia ir tai, kad, pardavus nekilnojamąjį turtą, didelė pinigų, gautų už šį turtą, dalis turėjo būti panaudota kitiems įsikloninimams padengti. Čia dar kartą pabrėžtina, jog iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad tiek V. B., tiek D. R. turėjo pakankmai didelių įsiskolinimų.

175V. B. ir D. R. teiginiais, jog visos skolos V. C. buvo grąžintos, abejoti verčia ir tai, kad kaltinamoji ir liudytojas neneigė, jog buvo nuvykę pas nukentėjusiąją, kurios prašė parašyti, kiek jie yra jai skolingi, jie būtų sutikę pasirašyti skolos lapelį, tačiau V. C. su tuo nesutiko.

176V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnyje, teismas nenustatė. Taip pat teismas nenustatė V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje.

177Skirdamas V. B. bausmes už jos padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tris nusikalstamas veikas nuosavybei, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Taip pat teismas atsižvelgia į nusikaltimais padarytos turtinės žalos dydį. Teismas įvertina ir tai, kad V. B. anksčiau nebuvo teista, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba. Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, jog nuo nusikalstamų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo byloje priėmimo praėjo pakankamai daug laiko, kuris nebuvo nulemtas V. B. veiksmų, t. y. kaltinamosios veiksmai neturėjo neigiamos įtakos proceso trukmei. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog V. B. už jos padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimai, tačiau jų dydžiai yra nustatytini artimi minimaliai minėtos normos sankcijose numatytai šios bausmės ribai.

178Kaltinamajai skiriamos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis.

179Teismas pažymi, jog šiuo metu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos nebenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas ar nusikaltimai. Vis tik įvertinus tai, jog bylos nagrinėjimo metu galiojo baudžiamojo įstatymo nuostatos, kurios leido bausmės vykdymą atidėti ir tais atvejais, kai buvo padaryti sunkūs nusikaltimai, teismas taiko kaltinamajai palankesnio, jos teisinę padėtį lengvinančio įstatymo nuostatas.

180Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad V. B. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą jai atidedant. Teismas konstatuoja, kad V. B. bausmės vykdymas turi būti atidėtas trejiems metams, taip pat jai turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios atitiktų nukentėjusiosios, visuomenės ir jos pačios interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą.

181Teismas mano, kad, atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, nusikaltimų padarymo aplinkybes, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, V. B. yra būtina įpareigoti pradėti dirbti (šis įpareigojimas užtikrins, kad kaltinamoji turės pajamų, galės išlaikyti save, sudarys sąlygas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą bei vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus, ją drausmins), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (šis įpareigojimas drausmins kaltinamąją ir leis probacijos tarnybai efektyviai kontroliuoti, kaip yra vykdomos kitos pareigos), per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajai V. C. priteistą turtinę žalą (šis įpareigojimas užtikrins, kad nukentėjusiajai V. C. bus atlyginta visa ar dalis nusikaltimais padarytos žalos). Pažymėtina, jog šiuo atveju iš V. B. V. C. yra priteisiama pakankamai didelė pinigų suma, kurios kaltinamoji per bausmės vykdymo atidėjimo terminą gali ir nespėti atlyginti, o tai reikštų, kad ateityje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir kaltinamosios pasiuntimo atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vis tik teismas mano, jog aptariamo įpareigojimo paskyrimas nagrinėjamu atveju yra tikslingas, kadangi jis skatins kaltinamąją imtis realių veiksmų, susijusių su žalos atlyginimu. Tuo atveju, jeigu visa nusikaltimais padaryta žala nebus atlyginta per nustatytą terminą, teismas privalės vertinti ar įpareigojimas buvo neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių.

182V. C. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 81969,80 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies.

183Byloje yra įrodyta, jog V. C. kaltinamajai V. B. perdavė 50000 Lt, kas atitinka 14481 Eur, kuriuos nukentėjusioji pasiskolino iš M. B.. Minėta paskola su palūkanomis (iš viso 64000 Lt) M. B. buvo grąžinta pardavus nukentėjusiajai priklausantį butą, esantį ( - ). Butas buvo parduotas už 140000 Lt. Parduodant šį butą, nebuvo sumokėti 34400 Lt, kas atitinka 9962,93 Eur, o į pirkimo-pardavimo sutartį ši pinigų suma buvo įrašyta tik tam, jog būtų gauta banko paskola, neinformavus nukentėjusiosios, jog ši pinigų suma iš tikrųjų nėra ir nebus sumokėta. Taip pat pardavus butą kaltinamoji apgaulės būdu įgijo 34625,34 Lt, kas atitinka 10028,19 Eur. Nukentėjusiajai, pardavus butą, buvo pervesta tik 2020 Eur. Taigi V. C. dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patyrė 38526,80 Eur (140000 Lt - 6974,66 Lt = 133025,34 Lt, kas atitinka 38526,80 Eur) turtinę žalą, todėl ši suma nukentėjusiajai yra priteistina iš V. B.. Byloje yra įrodyta, kad V. C. paėmė iš UAB „Sostinės kreditai“ 50000 Lt paskolą, iš kurios dalis buvo perduota V. B., o dalis buvo panaudota sudarant sutartį bei mokėti palūkanas už suteiktą paskolą. Taigi V. C. dėl V. B. nusikalstamų veiksmų patyrė 50000 Lt, kas atitinka 14481 Eur, žalą, todėl tokia pinigų suma iš kaltinamosios ir priteistina nukentėjusiajai. Iš viso V. C. iš V. B. priteistina 53007,80 Eur (38526,80 Eur + 14481 Eur = 53007,80 Eur) nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje buvo prašoma iš V. B. nukentėjusiajai priteisti 1500000 Lt atitinkančią sumą eurais, kadangi būtent už tokią pinigų sumą nukentėjusioji įsigijo žemės sklypą, kurį prarado dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų. Vis tik toks reikalavimas yra nepagrįstas. Teigtina, jog turto vertė gali būti nustatoma pagal turto pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Iš 2011 m. lapkričio 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties matyti, jog žemės sklypas UAB „Sostinės kreditai“ buvo parduotas už 50000 Lt, be to, ir pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad bandydama pati parduoti žemės sklypą iš nekilnojamojo turto agentų žinojo, jog tuo metu žemės sklypo vertė buvo 50000 Lt. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo V. C. priteisti tokios pinigų sumos, kurią ji sumokėjo įsigydama žemės sklypą. Nukentėjusiajai padaryta žala yra nustatoma pagal nusikalstamos veikos padarymo metu buvusią žemės sklypo kainą, kurią, kaip jau buvo minėta, žinojo ir pati nukentėjusioji. Čia pastebėtina, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,2257 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), vidutinė rinkos vertė 2011 m. lapkričio 11 d. buvo 18767 Eur, t. y. ženkliai (beveik trigubai) mažesnė nei kaina, už kurią šį žemės sklypą įsigijo V. C..

184V. B. buvo kaltinama ir tuo, kad ji, turėdama tikslą neteisėtai disponuoti banko sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, 2011 m. rugsėjo 30 d., būdama AB DNB banko patalpose, esančiose Lvovo g. 25, Vilniuje, N. P. pasirašant kreditavimo sutartį Nr. 2403-2011-71128 ir naudojimosi interneto linija sutartį Nr. Il-1-4074039-424-1, pasinaudodama N. P. pasitikėjimu, atsiradusiu dėl susiklosčiusių ilgalaikių kaimyniškų santykių, įtikinusi N. P., kad ji už N. P. AB DNB bankui mokės paskolos kreditą, gautą buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), priklausiusio V. C., pirkimui pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10998, be N. P. leidimo, tyčia apgaule įgijo N. P. vardu išduotus AB DNB bankas elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tai yra N. P. vardu atidarytos elektroninės banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB DNB bankas, elektroninės bankininkystės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, būtinus finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai juos laikė, turėdama tikslą finansinėms operacijoms inicijuoti, iki kol tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 29 d. 13.33 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia perdavė juos D. R., t. y. tokiais veiksmais V. B. buvo kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 214 straipsnio 1 dalyje.

185Pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

186Minėta norma yra saugoma teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių ar jų duomenų disponavimo tvarka. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu, prieš savininko ar teisėto valdytojo valią elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų įgijimu, laikymu, perdavimu ar realizavimu. Kaltinime nurodyta, kad V. B. neteisėtai įgijo N. P. banko sąskaitos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Neteisėtumas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip elektroninių mokėjimo priemonių ar naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimas ir laikymas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo.

187N. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog paimant banko paskolą ir perkant butą, su V. B. sutarė, kad ši pati mokės banko paskolą ir jai nieko mokėti nereikės. Ji banke pasirašė paskolos dokumentus, tačiau jų negavo, kadangi V. B. pasakė, kad ji mokės paskolą, todėl dokumentai pas ją ir turi būti. Liudytoja nurodė, kad tarp dokumentų buvo ir mokėjimo kortelė. Viskas liko pas V. B.. Ji nesigilino į sutartį, jai buvo svarbiausia, kad būtų grąžinta paskola ir butas jai nepriklausytų. Po to, kai butas buvo parduotas kitiems asmenims, kartu su V. B. ėjo į banką ir sužinojo, kad paskola grąžinta, buvo sutvarkyti dokumentai dėl sąskaitos uždarymo. Tokie liudytojos parodymai iš esmės sutampa ir su kaltinamosios parodymais, kuri paaiškino, jog N. P. pati jai perdavė visus savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. N. P. jokių pretenzijų dėl to, jog kaltinamoji naudojosi minėtais duomenimis, neturėjo, nes jai tos sąskaitos nereikėjo, o reikėjo mokėti už Švitrigailos gatvėje esančio buto paskolą ir kitus mokesčius. Liudytojo D. R. parodymai taip pat patvirtina, jog N. P. pati davė banko sąskaitos duomenis V. B.. Būtent per N. P. sąskaitą buvo mokama paskola bankui. Kitu būdu nebuvo galima mokėti paskolos už butą. N. P. buto nereikėjo, todėl ji V. B. ir davė prisijungimus. Prisijungimais naudojosi jis, nes jis moka naudotis kompiuteriu. Tą sąskaitą bankas buvo atidaręs tik tam, kad būtų suteikta paskola. Taigi iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad N. P. laisva valia perdavė kaltinamajai elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, jai šios sąskaitos ir prisijungimo duomenų nereikėjo, ji buvo suinteresuota tik tuo, kad paskola bankui būtų mokama, todėl kaltinamosios veiksmuose nėra neteisėtumo ir tokiu būdu nėra minėto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių. Čia dar kartą pažymėtina, jog pati N. P. nurodė, jog tuo metu, kai butas buvo parduotas, ji kartu su kaltinamąja nuėjo į banką ir sąskaita buvo uždaryta. Esant aptartoms aplinkybėms V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį yra išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

188Ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė naikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

189Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,

Nutarė

190V. B., a. k. ( - ) pripažinti kalta, padarius:

191nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (14481 Eur įgijimas), ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams;

192nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (10028,19 Eur įgijimas), ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams keturiems mėnesiams;

193nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (11584,80 Eur įgijimas), ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

194Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. B. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

195Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 69 straipsniu, V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo atidėjimo terminą atlyginti nukentėjusiajai V. C. padarytą turtinę žalą, įpareigoti pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

196Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

197Nukentėjusiosios V. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. B. V. C. priteisti 53007,80 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

198V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

199Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. B. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

200Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nešiojamas kompiuteris „Lenovo X200“ su pakrovėju ir USB raktu, nešiojamas kompiuteris „Dell Latitude e6400“ su pakrovėju, keturios užrašinės, segtuvas Nr. 1 su dokumentais (190 lapų), segtuvas Nr. 2 su dokumentais (99 lapai), segtuvas Nr. 3 su dokumentais (34 lapai), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (2016 m. vasario 9 d. kvitas B serija BBB Nr. LS001442), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. B..

201Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. V. B. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d., tiksliau nenustatytu... 4. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 5. Be to, V. B. nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 28 d., tiksliau... 6. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 7. Be to, V. B., siekdama išankstine tyčia apgaule savo naudai įgyti didelės... 8. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 9. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. B. parodė, jog ji jokios apgaulės... 10. Teisiamojo posėdžio metu D. R. parodė, jog V. C. ir V. B. gana ilgą laiką... 11. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. C. parodė, jog viskas prasidėjo... 12. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. P. parodė, jog nukentėjusiąją mato... 13. Ikiteisminio tyrimo metu S. P. parodė, jog N. R. yra jo žmona N. P.. Jie... 14. Ikiteisminio tyrimo metu S. P. taip pat parodė, jog jis pasilieka prie savo... 15. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. M. parodė, jog ji V. B. yra mačiusi... 16. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. parodė, kad asmenų pavardės V. B.,... 17. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. parodė, jog interneto puslapyje... 18. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad 2013 metais spalio... 19. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. Š. parodė, jog biure, kuriame ji... 20. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Š. parodė, jog jis pažįsta V. B.,... 21. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Š. parodė, kad asmeniškai D. R., V.... 22. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. L. parodė, kad V. B. nėra matęs,... 23. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. parodė, kad jis pažįsta T. Š., su... 24. Teisiamojo posėdžio metu M. B. parodė, kad ji yra mačiusi nukentėjusiąją... 25. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. parodė, kad ji pažįsta V. B.,... 26. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. Z. parodė, jog prieš dešimt metų... 27. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. Z. parodė, kad 2006 metų pabaigoje jis... 28. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. T. parodė, jog V. B. yra matęs, kai... 29. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. T. parodė, kad 2012 m. pavasarį... 30. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. V. parodė, jog ji tarpininkavo... 31. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. V. parodė, kad dažnai klientų... 32. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. P. parodė, jog jis yra notaras,... 33. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. parodė, kad Vilniaus miesto... 34. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, jog jis gana laisvai kalba... 35. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad UAB „Sostinės... 36. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Š. parodė, kad prieš apklausą... 37. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. R. parodė, jog 2013 metais ji... 38. Iš 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo su pagalbiniais... 39. Iš 2009 m. liepos 7 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp M. B. ir V. C.,... 40. Iš sutartinės hipotekos lakšto Nr. 01/1/2009/0012168 matyti, kad V. C. kaip... 41. Iš M. B. 2011 m. spalio 12 d. pareiškimo Vilniaus miesto šeštajam notarų... 42. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. Š.... 43. Iš 2011 m. rugsėjo 27 d. įgaliojimo matyti, kad V. C. įgaliojo V. B.... 44. Iš 2011 m. rugsėjo 7 d. DnB NORD banko pranešimo Nr. 520-3.2-980 matyti, kad... 45. Iš 2011 m. rugsėjo 13 d. įgaliojimo matyti, kad N. P. įgalioja V. B.... 46. Iš 2011 m. rugsėjo 28 d. M. B. sutikimo matyti, kad ji sutinka, jog V. C.... 47. Iš 2011 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp V. C.,... 48. Iš 2011 m. spalio 12 d. pakvitavimo matyti, kad notarė D. Š. pareiškia, jog... 49. Iš AB DNB banko rašto matyti, jog bankas neprieštarauja, kad užtikrinant N.... 50. Iš SEB banko 2013 m. spalio 21 d. rašto matyti, kad AB SEB bankas suteikia M.... 51. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. S. tyrėjai pateikė... 52. Iš 2013 m. spalio 30 d. preliminarios sutarties dėl buto pirkimo-pardavimo... 53. Iš 2013 m. lapkričio 11 d. buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties matyti,... 54. Iš 2013 m. gruodžio 17 d. pakvitavimo matyti, kad N. R. ir S. P. pareiškė,... 55. Iš 2011 m. lapkričio 8 d. kredito sutarties Nr. KS20111108/1 tarp UAB... 56. Iš 2011 m. lapkričio 8 d. panaudos sutarties, sudarytos tarp UAB „Sostinės... 57. Iš 2011 m. lapkričio 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo su... 58. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 59. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 60. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 61. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 62. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 63. Iš banko operacijos išrašo matyti, kad 2011 m. spalio 11 d. iš Vilniaus... 64. Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad D. R. 2011 m. spalio... 65. Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2011 m. gruodžio 9... 66. Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2011 m. gruodžio 10... 67. Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. vasario 23 d.... 68. Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. sausio 9 d.... 69. Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. vasario 9 d.... 70. Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. kovo 9 d. V.... 71. Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. balandžio 10... 72. Iš V. C. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. gegužės 9... 73. Iš D. R. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2011 m. spalio 11 d.... 74. Iš D. R. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2011 m. spalio 11 d.... 75. Iš D. R. banko sąskaitos išrašo matyti, kad D. R. iš savo banko sąskaitos... 76. Iš D. R. banko sąskaitos išrašo Nr. ( - ) matyti, kad 2011 m. gruodžio 9... 77. Iš D. R. banko sąskaitos išrašo matyti, kad D. R. iš savo banko sąskaitos... 78. Iš D. R. banko sąskaitos išrašo matyti, kad D. R. iš savo banko sąskaitos... 79. Iš N. P. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2011 m. rugsėjo 30... 80. Iš N. P. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2012 m. spalio 2 d.... 81. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2013 m. spalio 31 d. M. S. į N. R. banko... 82. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2013 m. lapkričio 11 d. M. S. į N. R.... 83. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės... 84. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad T. Š.... 85. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad T. Š.... 86. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. L.... 87. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. J.... 88. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. J.... 89. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. Z.... 90. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. Z.... 91. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. M.... 92. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. M.... 93. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. M.... 94. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. M.... 95. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. P.... 96. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. P.... 97. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. Š.... 98. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. Š.... 99. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. Š.... 100. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. Š.... 101. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. V.... 102. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad T. T.... 103. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad T. T.... 104. Iš kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata D. R. ir V. B. gyvenamojoje... 105. Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti kratos metu paimti... 106. Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti kompiuteriuose... 107. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos... 108. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės... 109. Iš V. C. 2013 m. kovo 29 d. paaiškinimo Vilniaus apskrities valstybinei... 110. Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus atsakymo matyti, kad... 111. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 112. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 113. Iš Centrinės hipotekos įstaigos rašto matyti, kad hipotekos registro... 114. Iš Turto arešto registro išrašo išsamios informacijos matyti, kad... 115. Iš Vedybų sutarčių registro išrašo išsamios informacijos matyti, kad... 116. Iš Įgaliojimų registro archyvo išrašo su įgaliojimo turiniu matyti, kad... 117. Iš Įgaliojimų registro archyvo išrašo su įgaliojimo turiniu matyti, kad... 118. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. R. tyrėjai pateikė... 119. Iš 2013 m. rugsėjo 4 d. negyvenamosios patalpos dalies pirkimo-pardavimo... 120. Iš 2014 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise matyti,... 121. Iš Centrinės hipotekos įstaigos rašto matyti, kad Hipotekos registro... 122. Iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašo matyti, kad 2003 m.... 123. Iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašo matyti, kad 2010 m.... 124. Iš Turto arešto aktų registro archyvo išrašo išsamios informacijos... 125. Iš UAB „Creditinfo Lietuva“ Klientų aptarnavimo departamento vadovo... 126. Teismo motyvai ir išvados... 127. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad V. B. padarė... 128. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule... 129. Viena iš apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai... 130. Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė,... 131. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, darytina išvada, jog siekiant nustatyti, ar... 132. Visų pirma teismas konstatuoja, jog byloje surinkti ir teismo ištirti... 133. Kaltinamoji V. B. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu... 134. Vis tik teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kurie laikytini... 135. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad V. C. su M. B. 2009 m. liepos 7 d. sudarė... 136. Byloje nekilo ginčų dėl to, kad M. B. pagal sutartį perdavė V. C. 50000... 137. Teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad nukentėjusioji V. C. suprato... 138. Iš nukentėjusiosios V. C. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu,... 139. Liudytoja M. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad susitikimuose,... 140. Telefoninių pokalbių tarp V. B. ir V. C. suvestinėse užfiksuoti duomenys... 141. Pati kaltinamoji tvirtino, kad nukentėjusioji neperdavė jai 50000 Lt, ir... 142. Teigtina, jog kaltinamoji neigdama, kad gavo iš nukentėjusiosios 50000 Lt,... 143. Teismas čia pažymi, jog kaltinime buvo nurodyta, kad V. B. pasiūlė V. C.... 144. Kaltinamoji V. B. teisiamojo posėdžio metu aiškino, jog V. C. norėjo... 145. Nagrinėjamu atveju išskirtini keli esminiai V. B. teiginiai, susiję su V. C.... 146. Visų pirma V. B. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog V. C. norėjo... 147. Teismas įvertinęs V. B. parodymus, susijusius su V. C. motyvais, dėl kurių... 148. Pastebėtina, jog kaltinamosios V. B. parodymus, susijusius su buto, esančio... 149. Nukentėjusioji V. C. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog ji norėjo... 150. Nukentėjusiosios parodymai leidžia daryti išvadą, jog ji norėjo parduoti... 151. Akivaizdu, jog V. B. teiginiai, susiję su fiktyviu buto pardavimu N. P., turi... 152. Teismas konstatuoja, jog paskolos suteikimo fakto nepatvirtina aplinkybė, kad... 153. Iš tikrųjų iš V. C. 2013 m. kovo 29 d. paaiškinimo Vilniaus apskrities... 154. Nukentėjusioji teigė, jog V. B. žadėjo jai priklausantį butą parduoti per... 155. Teismas pažymi, jog, priešingai nei mano kaltinamoji, liudytojos N. P.... 156. Taigi aptarti liudytojos teiginiai leidžia daryti išvadą, jog iš tikrųjų... 157. Faktą, kad butas, esantis Švitrigailos gatvėje, buvo formaliai parduotas N.... 158. Liudytojų N. P. ir S. P. parodymai leidžia daryti išvadą, kad butą, kurį... 159. Teismas konstatuoja, jog faktą, kad parduoto buto nebuvo siekiama išsaugoti... 160. Pastebėtina, jog aplinkybė, kad pati V. C. teikė dokumentus, susijusius su... 161. Byloje yra neginčytinai įrodyta, jog V. C. įgaliojo V. B. parduoti... 162. Teismas pastebi, jog 2011 m. rugsėjo 27 d. įgaliojime yra nurodyta, kad V. C.... 163. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog iš tikrųjų V. C.... 164. Byloje yra neginčijamai įrodyta, kad V. C. iš UAB „Sostinės kreditai“... 165. V. B. teisiamojo posėdžio metu neigė, jog ji įtikino V. C. pasiskolinti... 166. V. C. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad būtent kaltinamoji ją... 167. Taigi šiuo atveju egzistuoja dvi skirtingos versijos dėl V. B. suteiktos... 168. Kaip jau minėta, byloje yra visiškai įrodyta, kad V. C. iš UAB „Sostinės... 169. Vis tik teismas konstatuoja, jog V. B. apgavo V. C. ir ši apgaulė buvo... 170. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nustatytas 50000 Lt bei 34625,34 Lt... 171. Apibendrinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teigtina, jog V. B. kiekvienu... 172. Teisiamojo posėdžio metu buvo keliamos versijos, kad nukentėjusioji V. C.... 173. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad V. B. grąžino... 174. Kaltinamoji viso proceso metu teigė, jog ji visas skolas V. C. yra... 175. V. B. ir D. R. teiginiais, jog visos skolos V. C. buvo grąžintos, abejoti... 176. V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK... 177. Skirdamas V. B. bausmes už jos padarytas nusikalstamas veikas, teismas... 178. Kaltinamajai skiriamos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu... 179. Teismas pažymi, jog šiuo metu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos... 180. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmeniui,... 181. Teismas mano, kad, atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, nusikaltimų... 182. V. C. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 81969,80 Eur... 183. Byloje yra įrodyta, jog V. C. kaltinamajai V. B. perdavė 50000 Lt, kas... 184. V. B. buvo kaltinama ir tuo, kad ji, turėdama tikslą neteisėtai disponuoti... 185. Pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas... 186. Minėta norma yra saugoma teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo... 187. N. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog paimant banko paskolą ir perkant... 188. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 189. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 190. V. B., a. k. ( - ) pripažinti kalta, padarius:... 191. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje... 192. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje... 193. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje... 194. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas... 195. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8... 196. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 197. Nukentėjusiosios V. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. B. V.... 198. V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi... 199. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. B.... 200. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 201. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...