Byla 2K-179/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Masioko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo AB bankas „Snoras“ kortele „Visa Electron“, išduota V. P. (V. P.) vardu) 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda, 215 straipsnį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija nuo 2005 m. birželio 30 d.,) (dėl neteisėto panaudojimo AB bankas „Snoras“ kortelės „Visa Electron“, išduotos V. P. vardu) 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda, 182 straipsnio 1 dalį (dėl AB bankas „Snoras“ turto - 2560 Lt užvaldymo apgaule) 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš I. Š. konfiskuota valstybės nuosavybėn 2560 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

3Tuo pačiu nuosprendžiu išteisinti: I. Š. - pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (dėl kortelių „eLitoCard Gintarinė“ įgijimo, laikymo ir panaudojimo finansinėms operacijoms inicijuoti); K. K. (K. K.) - pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), 24 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. ir 2005 m. birželio 23 d. įstatymų redakcijos), 24 straipsnio 4 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija); M. M. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 216 straipsnio 1 dalį; L. D. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir B. S. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, jiems nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

4Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 15 d. nutartis, kuria Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistojo I. Š. ir civilinio ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniai skundai atmesti.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Nustatė

6I. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo mėn., nuo 6 iki 29 d., nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo svetimą, AB bankui ,,Snoras“ priklausančią ,,Visa Electron“ kortelę Nr. ( - ), kuri pagal naudojimosi mokėjimo kortele sutartį, sudarytą tarp šio banko ir Rusijos piliečio V. P., buvo išduota nuo minėtos datos naudotis nurodytam Rusijos piliečiui, ir žinodamas, kad ši kortelė jam (I. Š.) nepriklauso, ją neteisėtai laikė iki 2006 m. spalio 4 d., taip pat šią kortelę neteisėtai panaudojo inicijuodamas finansines operacijas, t. y., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2006 m. rugsėjo 29 d., apie 13.53 val., 13.54 val., 13.55 val., neturėdamas teisės atlikti operacijų su V. P. sąskaitoje Nr. ( - ) esančiais pinigais, įdėjo kortelę į banko ,,Snoras“ bankomatą, esantį ( - ), ir, suvesdamas tikrą asmens tapatybės nustatymo kodą (PIN), pateikė save operacinei sistemai ir bankui kaip V. P.; bankui „Snoras“ nežinant tikrųjų kortelės autorizavimo aplinkybių ir bankomatui išdavus grynus pinigus, jis, neteisėtai panaudojęs šią kortelę, iš minėtos V. P. sąskaitos per minėtus tris kartus paėmė 960 Lt, 800 Lt, 800 Lt, taip apgaulės būdu užvaldė svetimą – banko ,,Snoras“ – turtą 2560 Lt.

7Kasaciniu skundu nuteistasis I. Š. prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai ir įrodymai, kuriais remiantis jis pripažintas kaltu ir nuteistas, neatitinka byloje esančių įrodymų bei faktinių įvykio aplinkybių visumos, dėl to jis turi būti išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio l dalyje, 215 straipsnyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad mokėjimo instrumentą kasatorius neteisėtai įgijo, laikė, inicijavo tris finansines operacijas ir apgaulės būdu užvaldė svetimą AB banko „Snoras“ turtą – 2560 Lt. Teismai neteisingai aiškino baudžiamąjį įstatymą, teismų išvados prieštarauja baudžiamosios teisės doktrinai ir kasacinio teismo praktikai.

8Kasatorius nurodo, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti. Kartu jis teigia, jog kvalifikuojant šias veikas turi būti atkreiptas dėmesys į tai, kad, esant mokėjimo instrumento savininko ar teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų, tokie trečiojo asmens veiksmai neturi būti kvalifikuojami pagal BK 214 straipsnį ir neturi būti laikomi neteisėtais. Neteisėtomis baudžiamosios teisės prasme laikytinos tik tokios veikos, kurios padarytos be mokėjimo instrumento savininko arba turėtojo sutikimo. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai gana formaliai pažvelgė į byloje esančius duomenis, t. y. tik į tai, kad mokėjimo kortelė kasatoriui nepriklauso ir yra išduota kito asmens (V. P.) vardu. Tačiau skundo autorius mano, kad toks teismų sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 4 ir 5 punktų nuostatų ir teismų praktikos (kasacinė byla Nr. 2K-253/2007). Taip pat kasatorius tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog mokėjimo kortelę, išduotą V. P. vardu, jis įgijo, laikė ir panaudojo neteisėtai, prieš jos turėtojo (gavėjo) valią. Kasatorius, plačiai aptardamas duomenis, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo apeliacinį skundą, teigia, kad šiuose teismų sprendimuose nenurodyta, kuo pasireiškė mokėjimo kortelės įgijimo neteisėtumas, t. y. kaip ji buvo užvaldyta, kokiu neteisėtu būdu ji buvo gauta, įgyta ir kad tai buvo padaryta prieš kortelės naudotojo valią ir pan. Nei V. P., nei, kaip nurodyta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte, V. G. S. (V. G. S.) nepateikė pareiškimo ir nedavė parodymų apie tai, kad jie mokėjimo kortelę buvo pametę, ar ši kortelė buvo iš jų pagrobta ar kitaip neteisėtai užvaldyta. Be to, teismai nepagrįstai atmetė kasatoriaus parodymus apie kortelės atsiradimo pas jį aplinkybes, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos. Kasatorius mano, kad jo parodymus apie mokėjimo kortelės teisėto atsiradimo aplinkybes ir ne prieš kortelės turėtojo valią patvirtina apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti įrodymai (kratos protokolas, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolas), kurie neįrodo šio mokėjimo instrumento įgijimo neteisėtumo. Bylos duomenys apie V. P. asmens dokumento išdavimą ir jo galimą klastojimą nepatvirtina, kad kasatorius mokėjimo kortelę įgijo neteisėtai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kasatoriaus žinojimą apie tai, kad V. P. turėtas ir bankui „Snoras“ pateiktas pasas yra suklastotas. Be to, nenustatytas joks ryšys tarp kasatoriaus ir minėto asmens dokumento klastojimo fakto ar tokio suklastoto dokumento panaudojimo pateikiant jį bankui „Snoras“, atidarant V. P. vardu sąskaitą, sudarant sutartį ir išduodant mokėjimo kortelę.

9Kasatorius, cituodamas liudytojų L. S., R. T., A. V. ir S. Ž. parodymus, nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo kaltę įrodo būtent šie parodymai. Apeliacinės instancijos teismas šių duomenų nevertino ir apie jų įrodomąją reikšmę nepasisakė. Kasatorius pažymi, kad nė vienas iš nurodytų liudytojų nepatvirtino, jog jis buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su banko sąskaitų atidarymu, mokėjimo kortelių užsakymu ir jų gavimu iš banko „Snoras“, kaip nors veikė V. P. vardu ar jam atstovavo, ar suklastojo V. P. parašus ar kitokius duomenis, susijusius su banko sąskaitos atidarymu, sutarties sudarymu ir mokėjimo kortelės gavimu.

10Skundo autorius, vadovaudamasis teismų praktika (kasacinė byla Nr. 2K-475/2009), teigia, kad jo veikoje nėra tyčios ir jo nurodytos mokėjimo kortelės įgijimo aplinkybės patvirtina, jog jis suprato ir žinojo, kad mokėjimo kortelę įgijo, laikė ir ja naudojosi teisėtai, turėdamas jos naudotojo V. P. sutikimą ir leidimą. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys. Kasatorius pažymi, kad byloje nenustatytas asmuo V. P. arba tas, kuris, būdamas kitu asmeniu, pateikė V. P. pasą (tikėtina, suklastotą) bankui „Snoras“, atidarė jame sąskaitą ir gavo mokėjimo kortelę. Taip pat nesurastas minėtas asmens dokumentas, neatlikta jo ekspertizė ir nenustatytas šio paso klastojimo faktas. Tai, kad nustatyta, jog V. P. bankui pateiktas pasas, tikėtina, yra suklastotas, taip pat neįrodo kasatoriaus kaltės. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kasatoriaus žinojimą ar galėjimą žinoti, kad jo pažįstamas asmuo V. P. naudojasi suklastotu pasu ar kad tokiu dokumentu naudojosi kitas asmuo, ar kad V. P. yra ar buvo kitas asmuo, kuris pasinaudojęs suklastotu pasu, tapo mokėjimo kortelės turėtoju. Be to, nenustatytas ir asmuo, kurio nuotrauka yra byloje esančio paso kopijoje, o šioje nuotraukoje esantis asmuo nebuvo pateiktas atpažinti banko darbuotojams, kurie, atstovaudami bankui, su šiuo asmeniu sudarė kortelės naudojimo sutartį. Kasatoriaus nuomone, šių aplinkybių visuma patvirtina, kad mokėjimo instrumento teisėto naudotojo – asmens, pavarde V. P., sutikimas leisti kasatoriui naudotis minėtu instrumentu buvo, todėl jo, kaip trečiojo asmens, veiksmai neturi būti laikomi neteisėtais pagal BK 214 straipsnį.

11Be to, kasatoriaus veiksmais jokia žala nei finansų sistemai, nei bankui „Snoras“ nebuvo padaryta. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjama byla turi būti vertinama taip, lyg teisėtas kortelės turėtojas pats disponuoja jam išduota mokėjimo kortele, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali ja pasinaudoti tiesiogiai. Kasatorius pažymi, kad jo veiksmai buvo nukreipti į pinigų panaudojimą, mokėjimo kortelė buvo tik priemonė atsiskaityti ir pinigų panaudojimas turi būti pripažintas teisėtu, nes jų paėmimas buvo atliktas su mokėjimo instrumento teisėto turėtojo žinia. Byloje nėra kortelės turėtojo, įstaigos, išdavusios kortelę, ar asmens, praradusio šią kortelę, kuriam dėl kasatoriaus veiksmų, panaudojant mokėjimo kortelę ir paimant iš V. P. sąskaitos 2560 Lt, buvo padaryta žala, skundo ar pareiškimo. Dėl tokių priežasčių kasatorius teigia, kad žala niekam nepadaryta ir pirmosios instancijos teismo išvada apie padarytą bankui „Snoras“ 2560 Lt turtinę žalą yra neteisinga. Kartu kasatorius pažymi, kad pinigai, kuriuos jis iš bankomato paėmė, panaudodamas V. P. vardu išduotą mokėjimo kortelę, buvo V. P. vardu atidarytoje banko sąskaitoje, esančioje AB bankas „Snoras“. Skundo autorius teigia, kad šios lėšos priklausė ne minėtam bankui, o buvo V. P. nuosavybė, ir jas paėmus iš bankomato tapo kasatoriaus nuosavybe.

12Kasatorius ginčija ir kaltinimo bei abiejų instancijų teismų sprendimų išvadą dėl aptariamo mokėjimo instrumento neteisėto įgijimo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio bei aplinkybėmis. Tokia išvada, kasatoriaus nuomone, leidžia teigti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurioms esant mokėjimo kortelė atsirado pas jį. Teismai nepagrįstai atmetė jo parodymus, kuriuose jis nurodė, kokiomis aplinkybes įgijo šią kortelę. Kasatorius nurodo, kad šie jo parodymai yra nepaneigti, todėl nėra pagrindo teigti apie neteisėtą mokėjimo kortelės įgijimą. Be to, nenustačius aptariamos kortelės įgijimo aplinkybių, išvada apie jos neteisėtą įgijimą grindžiama tik prielaidomis.

13Kasatorius, nurodydamas nusikalstamos veikos – sukčiavimo - objektą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jis apgaule užvaldė svetimą AB bankas „Snoras“ turtą - 2560 Lt, bet, nuspręsdamas šias lėšas konfiskuoti, pripažino, kad jos nėra svetimas turtas, t. y. pirmosios instancijos teismas taikė BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir konfiskavo valstybės nuosavybėn iš kasatoriaus 2560 Lt, kaip pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos. Dėl to kasatorius teigia, kad jam nesuprantama, kieno nuosavybė, t. y. 2560 Lt, buvo pasisavinta. Kartu kasatorius pažymi, kad lėšos, esančios mokėjimo kortelės turėtojo sąskaitoje, visada priklauso sąskaitos savininkui, bet ne bankui, kuriame yra sąskaita. Dėl to ir šiuo atveju visi pinigai, buvę V. P. vardu atidarytoje sąskaitoje AB banke „Snoras“, priklausė ne bankui, o asmeniui, kurio vardu buvo atidaryta sąskaita. Reziumuodamas kasatorius teigia, kad jis užvaldė svetimą turtą, kurio priklausomybė (nuosavybė) nenustatyta arba kuris yra niekieno, nes tas turtas (pinigai) teismo pripažintas kaip gautas iš nusikalstamos veikos.

14Byloje esantys duomenys apie V. P. sąskaitoje buvusių lėšų judėjimą kitose šalyse paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje nebuvo galimybės nustatyti asmens, pavarde V. P.. Kasatorius teigia, kad nenustačius, kas galėjo naudotis V. P. mokėjimo kortele kitose šalyse, turi būti laikoma, kad ja naudojosi pats kortelės naudotojas, t. y. V. P. ar jo patikėtas asmuo. Be to, byloje esantys kiti įrodymai – asmens kratos metu ir kasatoriaus naudojamame automobilyje rasti ir paimti dokumentai - patvirtina, kad jis šių dokumentų ir pinigų, paimtų iš bankomato, pasinaudojant V. P. vardu išduota kortele, neslėpė, nes buvo įsitikinęs, jog nedaro jokio nusižengimo ar nusikaltimo, o V. P. jam perduotą mokėjimo kortelę pagrįstai ir teisėtai laikė bei ja naudojosi.

15Kasatorius teigia, kad apeliacinis teismas mokėjimo kortelės įgijimo, laikymo ir panaudojimo neteisėtumą nepagrįstai grindė tuo, kad mokėjimo kortelė buvo išduota V. P. vardu pasinaudojant suklastotais dokumentais ir neegzistuojančiam asmeniui, kad tokios aplinkybės patvirtina jo (kasatoriaus) suvokimą apie mokėjimo kortelės neteisėtą įgijimą, naudojimą ir svetimo turto (2560 Lt) užvaldymą apgaule. Skundo autoriaus nuomone, apeliacinis teismas šiuo įrodymus vertino atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų ir nekaltumo įrodymo naštą perkėlė jam kaip kaltinamajam. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis žinojo ar galėjo žinoti apie tai, jog V. P. vardu mokėjimo kortelė banko „Snoras“ buvo išduota panaudojant suklastotą pasą. Nurodydamas savo parodymus, duotus apeliacinės instancijos teisme, kasatorius teigia, kad jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma, jog jo pažįstamas V. P. naudojosi suklastotu pasu. Jis nėra atsakingas už tai, kad V. P., gaudamas iš banko mokėjimo kortelę, pasinaudojo suklastotu dokumentu arba kad kortelė buvo išduota asmeniui, vardu V. P., tam panaudojus suklastotą asmens dokumentą. Kasatorius nurodo ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog asmuo, pavarde V. P., neegzistuoja. Tai, kad Rusijos Federacijos atitinkamos institucijos niekada neišdavė V.G. P. vardu paso, nepaneigia tokio asmens egzistavimo. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo kreiptasi į Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijas siekiant gauti duomenis apie V.G. P. asmenį, o buvo apsiribota tik duomenimis apie V. P. išduotą ar neišduotą pasą. Nepaneigta teismo išvada ir apie tai, kad V. P. nebuvo atvykęs į Lietuvą. Reziumuodamas kasatorius teigia, kad jis suvokė, jog V. P. mokėjimo kortelę įgijo ir laikė teisėtai su jos naudotojo (V. P.) žinia ir sutikimu ir finansines operacijas, kurių inicijavimui ir vykdymui panaudojo minėtą mokėjimo kortelę, atliko teisėtai.

16Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad kasatorius, neigdamas savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ginčija abiejų instancijų teismų nustatytų įrodymų vertinimą ir nuosprendžio bei nutarties pagrįstumą. Prokuroro teigimu, tokie skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo ir (ar) jų pakankamumo pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas ir jų platesnis aptarimas yra netikslingas. Prokuroras pažymi, kad šioje byloje abiejų instancijų teismai išvadas grindė įrodymais, kurie buvo įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir kurie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Tai, kad įrodymų įvertinimas neatitiko kasatoriaus lūkesčių, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino I. Š. kaltu ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą ir pagrįstai jį atmetė. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad, nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, tiek apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis, tiek apeliacinio teismo nutartis vertintini kaip teisėti ir pagrįsti.

17Nuteistojo I. Š. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl I. Š. nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį kasacinis skundas atmestinas, o dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – teismų sprendimų dalys naikintinos.

18Dėl BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies taikymo

19Kasatorius neneigia įgijęs, laikęs ir inicijavęs tris finansines operacijas svetima banko mokėjimo kortele, tačiau teigia, kad tokie jo veiksmai nelaikytini neteisėtais, nes visus veiksmus su šia elektronine mokėjimo priemone atliko su jos savininko – V. P. - leidimu. Kasatoriaus teigimu, jo veikoje nėra vieno iš būtinų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymio – tiesioginės tyčios. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

20Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, realizavo ar panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti.

21Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė (šioje byloje - „Visa Electron“ Nr. ( - )), kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (banko kortelę išdavusiai institucijai ir šioje byloje – AB bankui „Snoras“), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (šioje byloje toks asmuo V. P.) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui, taigi ir I. Š., banko kortelė yra svetima, o jos laikymas ir panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012).

22Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas žinomai neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą pripažino teisėtu arba neteisėtai perdavė mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, arba neteisėtai panaudojo tikrus identifikavimo duomenis, arba panaudojo žinomai netikrus identifikavimo duomenis inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją mokėjimo instrumentu.

23Abi nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog svetimos banko mokėjimo kortelės įgijimas ir laikymas bei finansinės operacijos inicijavimas tokia elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą).

24Priešingai nei teigia kasatorius, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys bei faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad jis puikiai suprato, jog įgijo ir laikė svetimą, t. y. ne jam, o V. P. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir ja inicijavo tris finansines operacijas. Pagal abi nusikalstamas veikas objektyvieji požymiai pasireiškė I. Š. atliktais aktyviais veiksmais –svetimos kortelės neteisėtu įgijimu, laikymu ir trijų finansinių operacijų šia elektronine mokėjimo priemone inicijavimu. Kasatoriaus nurodytas motyvas, dėl ko jis atliko tokius veiksmus (noras susigrąžinti iš V. P. skolą), patvirtina, kad neteisėtu banko mokėjimo kortelės įgijimu ir laikymu bei trijų finansinių operacijų inicijavimu nuteistasis siekė gauti naudos sau kortelės turėtojo finansinių išteklių sąskaita. Kolegija pažymi, kad toks kasatoriaus nurodytas motyvas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 214 ir 215 straipsnius neturi reikšmės. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės (pakartotos iš jo apeliacinio skundo) – apie tai, kad jis nežinojo, jog V. P. vardu išduotas pasas suklastotas, be to, jis nesusijęs su šio paso suklastojimu ir panaudojimu, taip pat neturi reikšmės jo nusikalstamų veikų pagal BK 214 ir 215 straipsnių 1 dalis kvalifikavimui.

25Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs kaltinamojo I. Š., liudytojų L. S., R. T., A. V., S. Ž. parodymus, kratos, daiktų apžiūros protokolus ir kitus dokumentus ir daiktus, konstatavo, kad I. Š. gavęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, suprasdamas, jog ši jam nepriklauso, panaudodamas tikrus identifikavimo duomenis ir taip banko sistemai pateikdamas save kaip V. P., jis panaudojo šią kortelę trims finansinėms operacijoms inicijuoti. Teismas padarė išvadą, kad toks banko mokėjimo kortelės įgijimo, laikymo ir panaudojimo būdas yra neteisėtas.

26Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei baudžiamojo įstatymo taikymo nustatytoms aplinkybėms tinkamumą pagal nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą, kurio argumentai iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams, taip pat įvertinęs atlikto įrodymų tyrimo metu papildomai apklausto nuteistojo I. Š. parodymus, konstatavo, kad I. Š. veikė tiesiogine tyčia – nusikalstamų veikų darymo metu suvokė savo veikos neteisėtumą, t. y. kad neteisėtai įgijo svetimą banko mokėjimo kortelę, ją laikė ir panaudojo, inicijuodamas tris finansines operacijas, ir norėjo taip veikti.

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apeliacinio teismo išvada yra teisinga, padaryta remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize. Skundžiamų teismų sprendimų turinys paneigia kasatoriaus teiginius, kad teismai priėmė sprendimus išsamiai neištyrę visų bylos aplinkybių ir netinkamai įvertinę baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai savo išvadas dėl I. Š. kaltės (beje, jo parodymai dėl banko mokėjimo kortelės įgijimo aplinkybių ir tikslo nebuvo nuoseklūs), padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, grindė teisėtais būdais gautais duomenimis, kurie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje, jie buvo įvertinti teisėjų pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, t. y. nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, o tai reiškia, kad įrodymais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra pagrįstos ir motyvuotos. Apeliacinės instancijos teismas į esminius apelianto I. Š. skundo argumentus atsakė. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

28Kasatoriaus nurodytoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-475/2009 bylos aplinkybės nėra analogiškos šios bylos aplinkybėms, todėl ja remtis nėra teisinio pagrindo. Minėtoje byloje banko mokėjimo kortelę panaudojo šeimos nariai, dėl to kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad, atlikdami finansines operacijas ne su savo, o su tėvui priklausiusia banko mokėjimo kortele, išteisintieji suvokė, kad tas operacijas jie atlieka kito asmens vardu, tačiau jie nesuvokė tokios veikos pavojingo pobūdžio, nes: tėvo kortelės nelaikė svetima (ją jis pats prieš mirtį buvo jiems atidavęs); su tėvo kortele ne kartą buvo atlikę tokias operacijas, dar tėvui esant gyvam, ir tai jokių neigiamų padarinių nesukėlė; buvo įsitikinę, kad iš bankomato paima ne kam nors kitam, o jiems, kaip po tėvo mirties likusiems įstatyminiams įpėdiniams, priklausančius pinigus.

29Taigi kasatoriaus padaryti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 215 straipsnį, nenurodant 1 dalies, tačiau tai vertintina kaip techninė klaida), baudžiamasis įstatymas šioje dalyje pritaikytas tinkamai.

30Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

31Sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-255/2012, 2K-161/2013 ir kt). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Vien tai, kad I. Š., pasinaudodamas, tikėtina, neteisėtai išduota elektronine mokėjimo priemone, paėmė iš sąskaitos, atidarytos V. P. vardu banke „Snoras“, pinigus, neatitinka sukčiavimo požymių. Toks veiksmas galėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas, nustačius, jog elektroninė mokėjimo kortelė buvo panaudota paimant pinigus iš bankomato be tos kortelės teisėto valdytojo leidimo, prieš jo valią, padarant žalą konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui.

32Teismai, formaliai konstatavę, kad I. Š. apgaule užvaldė svetimą turtą, priklausantį AB bankas „Snoras“, vis dėlto nepagrindė esminių objektyvių ir subjektyvių šios nusikalstamos veikos požymių: apgaulės ir padarytos žalos priežastingumo, tyčios užvaldyti svetimą turtą ir padaryti atitinkamos žalos kitam asmeniui. Šioje byloje tik nustatyta, kad I. Š., apgaulingai save identifikuodamas kaip sąskaitos turėtoją ir surinkdamas svetimos kortelės PIN kodą, paėmė pinigus iš bankomato. Tačiau nenustatyta, kad tai buvo daroma prieš tikrojo sąskaitos turėtojo valią. Šis asmuo iš viso byloje nenustatytas. Apgaulė, panaudota prieš AB banką „Snoras“, ir banko interesų pažeidimas šiuo atveju teisiškai įvertinti kvalifikuojant I. Š. padarytas veikas pagal BK 214 ir 215 straipsnius. Esant tokioms aplinkybėms, sukčiavimo normos inkriminavimas yra perteklinis. Pažymėtina, kad nei AB bankas „Snoras“, nei sąskaitos turėtojas V. P. jokių pretenzijų nepareiškė ir civilinio ieškinio nepateikė.

33Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas – BK 182 straipsnio 1 dalis – I. Š. pritaikytas netinkamai, dėl to ši skundžiamų teismų sprendimų dalis naikintina, baudžiamosios bylos dalis dėl sukčiavimo nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34Panaikinus teismų sprendimų dalį dėl I. Š. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, lieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo konfiskuojant I. Š. iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 2560 Lt. Šie pinigai gauti iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnyje. Už šią nusikalstamą veiką I. Š. nuteistas pagrįstai, todėl, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, šie pinigai konfiskuoti taip pat pagrįstai.

35Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

36Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl to kasatoriaus argumentai apie teismų atliktą įrodymų tyrimą ir ikiteisminio tyrimo atskirus veiksmus (dėl nenustatyto asmens, prisistačiusio V. P. vardu, neatlikto asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką ir suklastoto dokumento tyrimo ir kt.) paliekami nenagrinėti.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2, 6 punktais,

Nutarė

38Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 15 d. nutarties dalis:

39dėl I. Š. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti;

40dėl BK 63 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirtos subendrintos bausmės.

41Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, I. Š. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, subendrinus visiško sudėjimo būdu, paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą.

42Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu išteisinti: I. Š. - pagal BK 216 straipsnio 1 dalį,... 4. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir... 6. I. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo mėn., nuo 6 iki 29 d.,... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis I. Š. prašo panaikinti žemesnės instancijos... 8. Kasatorius nurodo, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas... 9. Kasatorius, cituodamas liudytojų L. S., R. T., A. V. ir S. Ž. parodymus,... 10. Skundo autorius, vadovaudamasis teismų praktika (kasacinė byla Nr.... 11. Be to, kasatoriaus veiksmais jokia žala nei finansų sistemai, nei bankui... 12. Kasatorius ginčija ir kaltinimo bei abiejų instancijų teismų sprendimų... 13. Kasatorius, nurodydamas nusikalstamos veikos – sukčiavimo - objektą,... 14. Byloje esantys duomenys apie V. P. sąskaitoje buvusių lėšų judėjimą... 15. Kasatorius teigia, kad apeliacinis teismas mokėjimo kortelės įgijimo,... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 17. Nuteistojo I. Š. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl I. Š.... 18. Dėl BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies taikymo ... 19. Kasatorius neneigia įgijęs, laikęs ir inicijavęs tris finansines operacijas... 20. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų,... 21. Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė (šioje byloje -... 22. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas... 23. Abi nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad... 24. Priešingai nei teigia kasatorius, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys bei... 25. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs kaltinamojo I. Š.,... 26. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apeliacinio teismo išvada yra... 28. Kasatoriaus nurodytoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-475/2009 bylos aplinkybės... 29. Taigi kasatoriaus padaryti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal... 30. Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį... 31. Sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) esmė – tai neteisėtas turtinės... 32. Teismai, formaliai konstatavę, kad I. Š. apgaule užvaldė svetimą turtą,... 33. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo... 34. Panaikinus teismų sprendimų dalį dėl I. Š. nuteisimo pagal BK 182... 35. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ... 36. Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 38. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendžio ir... 39. dėl I. Š. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį... 40. dėl BK 63 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirtos subendrintos bausmės.... 41. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, I. Š. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį... 42. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....