Byla 2-961/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilpra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3695-578/2010, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties (kuria pagal uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ generalinio direktoriaus A. J. ieškinį atsakovui UAB „Andova“ iškelta restruktūrizavimo byla), ir

Nustatė

2Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi (b. l. 6) iškėlė UAB „Andova“ restruktūrizavimo bylą.

3Pareiškėjas UAB „Vilpra“ dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą (b. l. 27-34).

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 17) atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties, kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Nurodė, kad pareiškėjas nėra nei dalyvaujantis byloje asmuo, nei atsakovo kreditorius, kadangi dėl jo reikalavimo atsakovui teisme nagrinėjamas ginčas.

5Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties (b. l. 19-23) ir prašo panaikinti šią nutartį, atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties (b. l. 6) paduoti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Skundą grindžia šiais argumentais:

61. Kreditorius yra suinteresuotas asmuo restruktūrizavimo byloje ir turi teisę paduoti atskirąjį skundą, nepaisant momento, kada bylą nagrinėjančio teismo buvo įrašytas į kreditorių sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1307/2009). Įstatymas kreditoriaus statuso nesieja su kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimu teisme.

72. Apeliantas, nors buvo įteikęs atsakovui pranešimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nebuvo įtrauktas į atsakovo kreditorių sąrašą, sprendžiant restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo klausimą.

83. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, privalo patikrinti ne tik, ar visi reikalingi dokumentai yra pateikti, bet ir įsitikinti, kad jie yra teisėti ir tinkami, priimti įvertinus visų kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1307/2009).

94. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nepriimtame skunde nurodė, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, o teismui pateikti kreditorinių reikalavimų dydžiai klaidingi, bei pateikė įrodymus. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė visų restruktūrizavimo bylos iškėlimui svarbių aplinkybių.

105. Apeliantui teisę kreiptis į teismą garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

116. Apygardos teismas nesivadovavo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 13 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pagal kurį, į kreditorių sąrašą įrašomi ir tie kreditoriai, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-355/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-290/2010).

127. Atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties pareiškėjas padavė dėl svarbių priežasčių praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškėjui nebuvo žinoma apie restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo klausimo nagrinėjimą, atsakovas galėjo tyčia neįtraukti pareiškėjo į kreditorių sąrašą, kas gali sudaryti sukčiavimo stambiu mastu nusikaltimo sudėtį (Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.). Apie pareiškėjo reikalavimą atsakovui buvo žinoma, kadangi pareiškėjas buvo informavęs atsakovą apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Todėl atnaujintinas terminas paduoti atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties.

13Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 169-171) į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti. Prašymą grindžia šiais argumentais:

141. Apeliantas praleido terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties paduoti, kadangi šios nutarties nuorašą gavo kovo 26 d. (pašto voko nuorašas), o atskirąjį skundą pateikė tik balandžio 6 d.

152. Vadovaujantis ĮRĮ 2 straipsnio 5 dalimi, kreditoriais laikomi asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Apeliantas nėra atsakovo kreditorius.

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.). Kolegija nagrinėjamoje byloje tikrina teisėtumą ir pagrįstumą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties, kuri yra šios apeliacijos dalykas, ir konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

18 Dėl termino paduoti atskirajam skundui dėl apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties

19Jeigu skundžiama teismo nutartis, priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (CPK 335 straipsnis). Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (CPK 73 str. 3 d.). Apeliantas 2010 m. kovo 20 d. nutarties nuorašą gavo kovo 26 d. (b. l. 19, 24-25). Todėl terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties paduoti prasidėjo kovo 27 d., o paskutinė termino skundui paduoti diena buvo balandžio 2 d.

20Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas atskirąjį skundą padavė balandžio 6 d., t. y. pirmą darbo dieną, ėjusią po termino paskutinės dienos (2010 m. balandžio 3-5 dienos buvo poilsio ir švenčių dienos). Be to, apeliantas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir rūpestingai, rūpinosi pateikti teismui reikalingus dokumentus, išsamiai motyvavo ir dokumentais grindė teikiamus prašymus. Šių aplinkybių kontekste, įvertinus tai, kad pareiškėjas terminą atskirajam skundui paduoti praleido nežymiai, t. y. vieną darbo dieną, o pirmosios instancijos teismas priėmė jo skundą, darytina išvada, kad terminas atskirajam skundui dėl 2010 m. kovo 20 d. nutarties paduoti buvo praleistas dėl termino pabaigos apskaičiavimo nežymaus apsirikimo. Todėl iš esmės sąžiningai procesine teise į apeliaciją besinaudojantis pareiškėjas dėl nežymaus suklydimo, apskaičiuojant termino atskirajam skundui paduoti pabaigą, neturėtų prarasti galimybės realizuoti procesinę teisę į apeliaciją.

21Beje, tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-689/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-491/2009).

22 Dėl atsisakymo priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2010 m. sausio 29 d. nutarties

23Atskirąjį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str., 338 str.) ĮRĮ specialiai nereglamentuoja klausimų, susijusių su dalyvaujančių (trečiųjų) asmenų statusu iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tuo atveju, kai restruktūrizavimo byla yra iškelta, per teismo nustatytą laikotarpį atsakovo kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir perduoti juos įmonės administratoriui kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais (ĮRĮ 19 str. 1 d. 1 p.). Po to, kai teismas patvirtina kreditoriaus reikalavimą restruktūrizavimo byloje, jis tampa trečiuoju asmeniu ir įgyja visas tretiesiems asmenims numatytas teises ir pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1454/2009). Kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas reiškia kreditoriaus finansinio reikalavimo buvimo ir jo dydžio (materialinių teisinių santykių) patvirtinimą. Procesines teises restruktūrizavimo byloje įgyja asmenys, kurie yra pripažinti materialinių santykių dalyviais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2009).

24Neturi pagrindo apelianto argumentai, susiję su jo nurodytais teismų praktikos pavyzdžiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1307/2009), kurie savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, kadangi apelianto nurodytose bylose reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjo reikalavimas buvo užtikrintas įkeitimu, todėl pareiškėjas pripažintinas pagrindiniu kreditoriumi, be to, suinteresuotas asmuo nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą ginčijo jai dar neįsiteisėjus.

25Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų buvęs įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, ar kad restruktūrizavimo byloje būtų patvirtintas jo finansinis reikalavimas atsakovui, ar kad jis būtų pagrindinis atsakovo kreditorius. Beje, bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad apeliantas turi neginčijamą finansinį reikalavimą atsakovui.

26Be to, 2010 m. sausio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atsakovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, yra įsiteisėjusi ir nebėra apeliacinio apskundimo objektas, bei nėra duomenų, kad apeliantas būtų įgyvendinęs savo, kaip suinteresuoto asmens ir potencialaus atsakovo kreditoriaus, teises iki nutarties iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo momento.

27Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo atsisakyti priimti jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti.

28Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas turi realias galimybes įgyvendinti savo teises ir ginti interesus jau pradėtame atsakovo restruktūrizavimo procese. Kai restruktūrizavimo byla iškelta, per teismo nustatytą laikotarpį potencialus kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir perduoti juos įmonės administratoriui kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais (ĮRĮ 19 str. 1 p.). Po to, kai teismas patvirtina kreditoriaus reikalavimą restruktūrizavimo byloje, jis tampa trečiuoju asmeniu ir įgyja visas tretiesiems asmenims numatytas teises ir pareigas, taip pat ĮRĮ numatytas restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teises, įskaitant teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus, restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka gauti iš įmonės vadovo ir įmonės administratoriaus informaciją apie įmonės restruktūrizavimo procesą, apskųsti teismui kreditorių susirinkimo ar komiteto priimtus nutarimus (ĮRĮ 19 str. 2, 3, 7 p.).

29Pastebėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizuojamos įmonės vadovas privalo teismui pateikti įmonės dokumentus, atitinkančius kreditorių sąrašą, nes, paaiškėjus, kad teismui pateikti duomenys neatitinka realiosios padėties, teismas tokius veiksmus gali kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą teise, tai gali lemti ir restruktūrizavimo proceso nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010).

30Be to, atkreiptinas dėmesys, kad restruktūrizavimo procesui nepasiteisinus, ĮRĮ numatyta galimybė restruktūrizavimo procesą transformuoti į bankroto procesą (ĮRĮ 24 str. 1 d.). Jeigu yra ĮRĮ 24 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatyti pagrindai, teismas turi teisę savo iniciatyva nutraukti restruktūrizavimo bylą. Subjektų, turinčių teisę inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą ir bankroto bylos iškėlimą, ratas nėra apribotas formaliais reikalavimais, išskyrus bendro pobūdžio reikalavimus, keliamus asmenims, kurie inicijuoja bankroto bylą. Tai reiškia, kad asmuo, kuris siekia bankroto bylos iškėlimo, turi įrodymais pagrįsti reikalavimo teisę į įmonę (būti potencialus kreditorius). Vienintelis reikalavimas, kuris keliamas restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos vietoje jos iškėlimo iniciatoriui, susijęs su jo finansinio reikalavimo atsakovui buvimu, o ne su kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimu ar restruktūrizavimo bylos dalyvio statusu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2009).

31 Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str., 330 str., 338 str.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi (b. l. 6) iškėlė... 3. Pareiškėjas UAB „Vilpra“ dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį... 4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 17) atsisakė... 5. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010... 6. 1. Kreditorius yra suinteresuotas asmuo restruktūrizavimo byloje ir turi... 7. 2. Apeliantas, nors buvo įteikęs atsakovui pranešimą dėl bankroto bylos... 8. 3. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, privalo... 9. 4. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nepriimtame skunde nurodė, kad... 10. 5. Apeliantui teisę kreiptis į teismą garantuoja tiek Lietuvos Respublikos... 11. 6. Apygardos teismas nesivadovavo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau... 12. 7. Atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties pareiškėjas... 13. Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 169-171) į atskirąjį skundą prašo... 14. 1. Apeliantas praleido terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos... 15. 2. Vadovaujantis ĮRĮ 2 straipsnio 5 dalimi, kreditoriais laikomi asmenys,... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Dėl termino paduoti atskirajam skundui... 19. Jeigu skundžiama teismo nutartis, priimta rašytinio proceso tvarka,... 20. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas atskirąjį skundą padavė... 21. Beje, tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką 22. Dėl atsisakymo priimti pareiškėjo... 23. Atskirąjį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305... 24. Neturi pagrindo apelianto argumentai, susiję su jo nurodytais teismų... 25. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų buvęs įtrauktas... 26. Be to, 2010 m. sausio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atsakovui... 27. Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo atsisakyti priimti jo atskirąjį... 28. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas turi realias galimybes įgyvendinti... 29. Pastebėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizuojamos... 30. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad restruktūrizavimo procesui nepasiteisinus,... 31. Dėl pasakyto nėra pagrindo... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį....