Byla e2A-702-236/2018

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų bei pirkimo sąlygų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lavėnų socialinės globos namams, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Kretingos maistas“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų bei pirkimo sąlygų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Grūstė“ 2017 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai Lavėnų socialinės globos namams, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kretingos maistas“, prašydama panaikinti Lavėnų socialinės globos namų 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimų dalis, kuriose atsakovė nepanaikino pirkimo sąlygų 21 punkto 2 lentelėje „Kvalifikaciniai reikalavimai“ eil. Nr. 2 nurodyto reikalavimo: „Tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento (nuosavo kapitalo santykis su mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais). Reikšmė – ne mažesnė kaip 1,0“, o vietoje to, nepateikdama absoliučiai jokių argumentų, bendrąjį mokumo koeficientą (toliau – BMK) sumažino nuo 1 iki 0,8; atsakovė atmetė ieškovės pretenzijos dalį dėl aiškių ir nedviprasmiškų parametrų „Šventinio stalų serviravimas valgyklos salėje bei gyventojų kambariuose“ ir „Maitinimo paslaugų teikimo organizavimo procesas“ vertinimo kriterijų ir balsų skyrimo tvarkos apibrėžimo arba šios dalies panaikinimą ir ekonominio naudingumo vertinimo sistemą paliko nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „Grūstė“ ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 7 d. paskelbė ir vykdo viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Lavėnų socialinės globos namų gyventojų maitinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 352140, (toliau – konkursas, pirkimas). Atsakovė 2017 m. lapkričio 7 d. paskelbė pirkimo sąlygas, su kurių dalimi – kvalifikacinių reikalavimų, susijusių su tiekėjų finansiniais pajėgumais bei kokybės vertinimais, ieškovė nesutiko. Atsakovė pasirinko nepagrįstą tiekėjų finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimo kriterijų – BMK su reikšme 0,8, kuris ne tik dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, bet ir, tikėtina, buvo suderintas ir pritaikytas vienam atsakovės neskaidriai parinktam tiekėjui. Ieškovė vertina, kad tiekėjų pajėgumą įvykdyti sutartį atsakovė galėjo pasitikrinti kitokiomis, tiekėjų konkurencijos neribojančiomis priemonėmis, todėl atsakovė pažeidė Viešųjų pirkimo tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu S-105 ,,Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodikos) patvirtinimo“ patvirtintos Metodikos 8 punkto reikalavimus – parinkti tokį kvalifikacinį reikalavimą, kuris geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį. Atsakovė pažeidė Metodikos 16.1 punkto nuostatą, nes BMK reikalavimas netaikomas tarpiniams mokėjimams. Taip pat ieškovė ieškinyje pažymėjo, jog atsakovės nustatyta BMK reikšmė ženkliai viršija maitinimo sektoriuje nustatytą koeficientą, atsakovė nepagrindė tokio kriterijaus dydžio, reikalingumo ir priežastinio ryšio. Pirkimo sąlygose vartojamos sąvokos yra išimtinai vertinamojo pobūdžio, todėl atsakovė nepaneigė, kad pirkimo sąlygų parametrų „Šventinio stalų serviravimas valgyklos salėje bei gyventojų namuose“ ir „Maitinimo paslaugų teikimo organizavimo procesas“ vertinimo kriterijų ir balų skyrimo tvarka buvo apibrėžti neaiškiai ir dviprasmiškai.
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė biudžetinė įstaiga Lavėnų socialinės globos namai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Metodika nenustato griežtų sąlygų BMK, kaip kvalifikacinio reikalavimo, taikymui konkurse. Nurodė, kad pirkimo reikalavimas turėti 0,8 dydžio BMK yra proporcingas ir atitinkantis realią maitinimo paslaugų rinkos situaciją, todėl nėra diskriminacinio pobūdžio ir neriboja tiekėjų konkurencijos. Ilgalaikį finansinį stabilumą rodantis BMK yra proporcinga tiekėjų atrankos priemonė ir, jei šio reikalavimo tiekėjas neatitinka, nėra pagrindo vertinti, kad perkančiosios organizacijos taikyti atrankos kriterijai yra objektyviai neproporcingi ar riboja konkurenciją. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir perkančiajai organizacijai nepagrįstai sumažinus BMK ar jį panaikinus, bus pažeistas šalių lygiateisiškumas. Pirkime pateikti kokybės kriterijai pakankamai detalūs ir leidžiantys tiekėjams konkuruoti ne tik kaina, bet ir siūlomų sprendimų inovatyvumu, todėl šie kriterijai negali būti laikomi pažeidžiančiais pirkimo skaidrumą tik todėl, kad yra vertinamojo pobūdžio ir nepasiūlo konkrečių sprendimų, kurie sudaro pasiūlymo vertinimo esmę.
4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pagal metodikos nuostatas perkančioji organizacija gali nustatyti kitokius nei pateikta šiame teisės akte kvalifikacijos vertinimo kriterijus arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, būdama įsitikinusi, kad toks sprendimas yra pagrįstas. Perkančiosios organizacijos nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas dėl 0,8 BMK dydžio nustatymo, atsižvelgiant į pirkimo objektą, specifiką, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir viešųjų pirkimų principų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

5. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui VšĮ „Kretingos maistas“ 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės nurodytais argumentais, kad nustatytas 0,8 dydžio tiekėjo BMK ženkliai viršija maitinimo sektoriuje nustatytą koeficientą, kuris 2015 m. šios rūšies paslaugoms buvo lygus 0,52, o 2014 m. – 0,5. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Metodikoje nurodyta, kad mažesnė už vienetą BMK reikšmė suponuoja poreikį tiekėjui naudotis kreditorių ar kitais pasitelktais resursais, kurių pirkimo valdytojas, remdamasis objektyviais kriterijais, prognozuoti negalėtų. Praktikoje yra laikoma, kad BMK rodiklio reikšmei, esant mažesnei nei 0,5, tokios įmonės finansinė padėtis nėra gera.
7. Atsakovės nustatytas 0,8 dydžio tiekėjo BMK yra tarp įmonės, kuri nesinaudoja kreditorių ar kitais pasitelktais resursais (1 ir daugiau), bei tarp įmonės, kurios finansinė padėtis nėra gera ir kurios BMK yra apie 0,5, todėl galima daryti išvadą, kad pasirinktas BMK sudaro sąlygas pirkime dalyvauti įmonėms turinčioms poreikį skolintis lėšas savo veiklos vykdymui, t. y. turinčioms finansinių problemų, todėl įvertinus perkamos paslaugos svarbą ir specifiką, 0,8 dydžio BMK nėra aiškiai per didelis ar neproporcingas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pirkimo objekto specifiškumas įpareigojo perkančiąją organizaciją atrinkti tik finansiškai pajėgius įvykdyti prisiimtas prievoles dalyvius, todėl ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas dėl ne mažesnio už 0,8 BMK nustatymo, nelaikytinas pertekliniu ir ribojančiu konkurenciją.
8. Dėl ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų nurodytų kriterijų, kuriais vadovaujantis bus įvertinami (matuojami) paslaugų teikimo kokybės procesai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiekėjų pasiūlymo ekonominis naudingumas apskaičiuojamas, sudedant paslaugų teikėjo pasiūlymo kainą ir kitų kriterijų balus. Ieškovė ieškiniu ginčija dalį pirkimo sąlygų dėl jų nekonkretumo ir galimo subjektyvumo juos įvertinant.
9. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tam tikrais atvejais viešajame pirkime perkant paslaugas neišvengiamai yra susiduriama su perkamų paslaugų subjektyviu vertinimu. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovės pirkimo sąlygose nėra konkrečiai ir detalizuotai aptartos „Šventinio stalų serviravimas valgyklos salėje bei gyventojų kambariuose“ bei „Maitinimo paslaugų teikimo organizavimo procesas“ sąlygos, nes tokiu atveju tiekėjai savo pasiūlymuose pirkimų organizatoriui tik pakartotų pirkėjo nurodytas sąlygas ir tvirtintų jų pasiūlymus atitinkančius pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl pats pirkimas prarastų prasmę dėl perkamų paslaugų kokybės, o būtų vertinama tik tiekėjų pasiūlyta kaina.
10. Teismas sutiko su atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, kad ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos sudaro galimybę būtent patiems tiekėjams savo pasiūlymuose pasitelkti patirtį, išradingumą, sugebėjimus, gerą skonį, kad pirkimui pateiktų estetiškus, įdomius, skoningus netgi stebinančius pasiūlymus, kurie užtikrintų perkamų paslaugų kokybę ir sudarytų galimybę pirkėjui išsirinkti geriausią iš pasiūlytų variantų.
11. Tiekėjai yra savo srities profesionalai, todėl jie turi galimybę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymų elementų vertinimo balais, prašyti paaiškinti tiekėjui savo sprendimus dėl konkretaus tiekėjo pasiūlymo įvertinimo, nurodyti vertinimo motyvus ir t. t., todėl ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos negali būti pripažįstamos kaip aiškiai pažeidžiančios viešojo pirkimo skaidrumą ir neužtikrinančios tiekėjų pasiūlymo vertinimo objektyvumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškovės 2018 m. sausio 21 d. Grant Thornton Baltic UAB parengtą specialisto išvadą atsisakė priimti, nurodydamas, kad šį įrodymą atsakovė pateikė pavėluotai, pirmosios instancijos teismui jau priėmus nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 227 straipsnio 5 dalis). Teismas nurodė, kad priėmus ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą būtų pažeistas CPK 4238 straipsnio 4 dalyje numatytas bylos išnagrinėjimo terminas, nes teismas turėtų pateiktą specialisto išvadą nusiųsti atsakovei, nustatyti pakankamą terminą pateikti atsiliepimą į specialisto išvadą, o tai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
13. Taip pat teismas netenkino ieškovės prašymo įtraukti į bylos nagrinėjimą Viešųjų pirkimų tarnybą išvadai pateikti, kadangi byloje šalių ginčas kilo dėl pirkimo sąlygų vertinimo, kurias įvertinti pareigą turi teismas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

14. Ieškovė UAB „Grūstė“ apeliaciniu skundu prašo: 1) Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti; 2) patenkinus apeliantės apeliacinį skundą ir panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą bei 2017 m. rugsėjo 4 d. atsakovės valstybės biudžetinės įstaigos Lavėnų socialinės globos namai priimtą sprendimą, ex officio (savo iniciatyva) išspręsti valstybės biudžetinės įstaigos Lavėnų socialinės globos namų su trečiuoju asmeniu VšĮ „Kretingos maistas“ sudarytos viešųjų pirkimų sutarties negaliojimo klausimą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; 4) priimti ir įvertinti auditorių Grant Thornton Baltic UAB parengtą specialisto išvadą. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo plečiamai vertino perkančiajai organizacijai suteiktą diskrecijos teisę nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, todėl netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su tiekėjų finansinio ir ekonominio pajėgumo įvertinimu, todėl ieškovės ieškinį atmetė nepagrįstai.
2. Atsakovės šiame pirkime nustatytas 0,8 dydžio BMK yra nepagrįstas, kadangi atsakovė neįrodė ir nepagrindė jokiais dokumentais, kad BMK nustatymas yra proporcingas pirkimo objektui, todėl šio kriterijaus nustatymas nepateisinamas ir diskriminuojantis potencialius tiekėjus. Pažymėtina, kad pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su pirkimo objektu ir planuojama sudaryti viešojo pirkimo sutartimi, o šios aplinkybės nebuvo įrodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė nepagrindė, kad jos pasirinkimu nustatytas finansinis rodiklis BMK geriausiai įrodo tiekėjų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, todėl reikalavimas dėl nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykio yra perteklinis ir nereikalingas.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su ieškovės teigimu, kad nustatytas 0,8 dydžio tiekėjo BMK ženkliai viršija maitinimo sektoriuje nustatytą koeficientą, kuris lygus 0,5 ar dar mažiau. BMK padidėjimas, kuris sudaro daugiau nei 60 proc., negali būti laikomas mažareikšmiu, todėl ieškovė pagrįstai teigė, kad atsakovės nustatytas BMK su reikšme 0,8 ženkliai viršija Lietuvos Respublikos statistikos departamento skaičiuojamą vidurkį. Atsakovės pasirinktas BMK galimai buvo iš anksto suderintas ir pritaikytas vienam atsakovės neskaidriai pasirinktam tiekėjui, dirbtinai apribojant sąžiningų tiekėjų konkurenciją.
5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad BMK pirkimo sąlygose nustatytas nepaisant Metodikos nurodytos nuostatos netaikyti BMK kriterijaus, esant tarpiniams mokėjimams.
6. Skundžiamu sprendimu nebuvo paneigti apeliantės ieškinio argumentai, kad pirkimo sąlygų parametrų „Šventinio stalų serviravimas valgyklos salėje bei gyventojų kambariuose“ ir „Maitinimo paslaugų teikimo organizavimo procesas“ vertinimo kriterijų ir balų skyrimo tvarka buvo apibrėžti akivaizdžiai neaiškiai ir dviprasmiškai. Teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti ieškovo ieškinį, kadangi perkančiosios organizacijos nustatyti subjektyvūs vertinimo kriterijai neužtikrins perkamų paslaugų kokybės ir nesudarys galimybės perkančiajai organizacijai išsirinkti geriausią iš pasiūlytų variantų.

15. Atsakovė biudžetinė įstaiga Lavėnų socialinės globos namai atsiliepime į apeliacinį skundą su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad perkančioji organizacija pasirinko taikyti minimalų kvalifikacinį reikalavimą – BMK maitinimo paslaugų pirkime, atsižvelgdama į kriterijaus tikslingumą, teisėtumą ir atsižvelgdama į proporcingumo principą.
2. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad BMK taikymas konkretaus konkurso atveju yra svarbus, t. y. susijęs su pirkimo objektu, tikslingas ir proporcingas tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus.
3. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos praktikai.
4. Ieškovės pateikta specialisto išvada neturi reikšmės, sprendžiant šalių ginčą, yra subjektyvaus pobūdžio, todėl šią išvadą priimti į bylą ir ja remtis, sprendžiant šalių ginčą, nėra pagrindo.
16. Trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti į bylą ieškovės pateiktą specialisto išvadą ir priteisti iš ieškovės iš trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Ieškovė klaidingai teigia, kad BMK reikalavimas taikytinas tik specifiškuose arba ypatinguose viešuosiuose pirkimuose.
2. BMK gali būti perkančiųjų organizacijų pasirinktas taikyti, kai jis atlieka savo natūralią ekonominę funkciją, t. y. įrodo tiekėjų, dalyvaujančių konkrečiame viešajame pirkime, finansinį pajėgumą patikimumą viešojo pirkimo sudarytos sutarties įgyvendinimą.
3. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirkime taikoma 0,8 BMK vertė yra pernelyg didelė ir neproporcinga pirkimo objektui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad dauguma viešųjų pirkimų rinkoje veikiančių maitinimo sektoriaus teikėjų atitinka perkančiosios organizacijos nustatytą BMK vertę – 0,8. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės BMK reikšmė yra mažesnė nei reikalaujama, nesudaro pagrindo vertinti, kad ši reikšmė yra perteklinė ar ribojanti konkurenciją.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog aplinkybė, kad tiekėjo turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitinka nustatytų vertinimo kriterijų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).
5. Perkančiosios organizacijos vertinimo kriterijai nėra subjektyvūs ir užtikrina perkamų paslaugų kokybę.
17. Ieškovė 2018 m. kovo 20 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą, kuriame prašė skirti civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo grindė aplinkybėmis, kad teisingam bylos išnagrinėjimui yra tikslinga apklausti auditorių – Grant Thornton Baltic UAB specialistą, parengusį 2018 m. sausio 21 d. išvadą. Antra, būtina apklausti perkančiosios organizacijos specialistus, parengusius pirkimo dokumentus. Trečia, yra būtina apklausti Viešųjų pirkimų tarnybos specialistus arba gauti jų išvadą dėl ginčijamos BMK reikšmės nustatymo pagrįstumo ir proporcingumo.
18. Ieškovė 2018 m. balandžio 12 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir naujai paaiškėjusių aplinkybių įvertinimo. Nurodytas prašymas paduotas po apeliacinės instancijos teismo išnagrinėjimo bylos iš esmės, todėl nenagrinėjamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliantės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

13Dėl įrodymų priėmimo į bylą

16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Grant Thornton Baltic UAB 2018 m sausio 21 d. specialisto išvadą, kurią prašo priimti į bylą ir įvertinti. Šis įrodymas, apeliantės vertinimu, patvirtina nagrinėjamoje byloje įrodinėjamą faktą, kad pirkimo sąlygose numatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams turėti BMK ne mažesnį 1, o skundžiamame sprendime 0,8 dydžio BMK yra netaikytinas šiam pirkimui.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
18. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės pateiktas rašytinis įrodymas – Grant Thornton Baltic UAB 2018 m. sausio 21 d. specialisto išvada yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamu klausimu dėl BMK dydžio, atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateikė argumentus dėl šio pateikto įrodymo, todėl apeliacinės instancijos teismas priima šį įrodymą į bylą ir vertina visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

14Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis).
20. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
21. Nors dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentų išsamumą, atsižvelgusi į tai, kad apeliantė, atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė argumentus dėl pareikštų reikalavimų ir nurodė esminę reikšmę bylai pagrįsti turinčias aplinkybes procesiniuose dokumentuose (tiek dėl pateiktos Grant Thornton Baltic UAB 2018 m. sausio 21 d. specialisto išvados, tiek dėl pirkimo sąlygų), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir užtikrina civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl teisėjų kolegija apeliantės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina.

15Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti tiekėjui kvalifikacinius reikalavimus

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
23. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko) reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
24. Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl perkančiosios organizacijos teisių, pareigų ir veiksmų nustatant pirkimo sąlygose specialiuosius reikalavimus viešųjų paslaugų tiekėjui atrinkti. Įstatyme įtvirtintam pirkimų tikslui pasiekti nagrinėjamos bylos atveju yra svarbios VPĮ 47 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjų kvalifikacijos nustatymą, nuostatos. Pagal šio straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija įpareigota išsiaiškinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Tokiu teisiniu reglamentavimu perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Įgyvendindama šią teisę perkančioji organizacija neturi pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Draudimas perkančiajai organizacijai kelti tiekėjams tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją. Kvalifikaciniai reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir adekvatūs pirkimo sąlygoms (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis). VPĮ 47 straipsnio 7 dalis nustato, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.
25. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nustatė 0,8 BMK dydžio koeficientą tiekėjui atrinkti, kuris viršija maitinimo sektoriuje nustatytą koeficientą, kuris lygus apie 0,5 ar dar mažiau, todėl apeliantei buvo apribota teisė dalyvauti konkurse. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš konkurso sąlygų, perkančioji organizacija tiekėjui nustatė kvalifikacinius reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, nustatė, kad tiekėjo BMK (nuosavo kapitalo santykis su mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais), turi būti ne mažesnis kaip 1. Apeliantė 2017 m. lapkričio 14 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl neteisėtų pirkimo sąlygų, nurodydama, kad viešajame pirkime neužtikrinta reali tiekėjų konkurencija.
26. Atsakovė biudžetinė įstaiga Lavėnų socialinės globos namai, išnagrinėjusi pretenziją, 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 356 Nutarė 1) tenkinti dalyvio pretenzijos 1-ąjį reikalavimą visa apimtimi ir informuoti pirkimo dalyvius, kad pirkimo procedūros sustabdytos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki kol bus išnagrinėta pretenzija; 2) tenkinti dalyvio pretenzijos 2-ąjį reikalavimą iš dalies – pirkimo sąlygų 21 punkto 2 lentelės „Kvalifikaciniai reikalavimai“ eil. Nr. 2 nustatyto reikalavimo reikšmę sumažinti ir nustatyti: „Tiekėjo bendrojo mokumo koeficientas (nuosavo kapitalo santykis su mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais). Reikšmė – ne mažesnė kaip 0,8“; 3) tenkinti dalyvio pretenzijos 3-ąjį reikalavimą visa apimtimi – reikalavimai sudaromam valgiaraščiui nurodomi šio rašto dėstomojoje dalyje; 4) atmesti dalyvio pretenzijos 4-ąjį reikalavimą visa apimtimi – ekonominio naudingumo vertinimo sistema lieka nepakitusi; 5) informuoti pirkimo dalyvius, kad pirkimo procedūros atnaujinamos ir tęsiamos toliau teisės aktų nustatyta tvarka; 6) nukelti pasiūlymų pateikimo terminą iki 2017 m. lapkričio 28 d., 12 val.
27. Vadinasi, atsakovė iš dalies sutikdama su apeliantės pretenzija, sumažino konkurso sąlygose nustatytą BMK dydį tiekėjui atrinkti nuo 1 iki 0,8. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygomis dėl BMK dydžio nustatymo 2017 m. lapkričio 14 d. pretenzijoje nenurodė, kokio dydžio BMK, apeliantės vertinimu, atitiktų konkurse dalyvaujančių tiekėjų interesus. Tokių duomenų apeliantė nenurodė ir pateikdama apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo apeliacinės instancijos teismui. Kaip jau nurodė apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje anksčiau, VPĮ nurodyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis). Šiuo aspektu sutiktina su trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad jokie teisės aktai nenustato perkančiajai organizacijai jokio apribojimo BMK įtvirtinti pirkimo sąlygose tik specialių arba ypatingų pirkimų atveju.
28. Pirkimo sąlygų 16 punktas nustatė, kad pirkimo objektas – biudžetinės įstaigos Lavėnų socialinės globos namų gyventojų maitinimo ir jų aptarnavimo maitinimo metu (pagaminto maisto pristatymo į Lavėnų socialinės globos namų gyventojų kambarius, nešvarių indų surinkimo iš gyventojų kambarių bei nuo stalų valgykloje ir jų pristatymo į plovimo patalpą, kasdienio ir šventinio stalų serviravimo valgyklos salėje bei gyventojų kambariuose (jeigu jie dėl sveikatos ar kitų sutrikimų negali maitintis valgykloje) paslaugos, maisto atnešimo ant stalų valgykloje paslaugos) paslaugų pirkimas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, iš dalies patenkindama apeliantės pretenziją ir nustatydama 0,8 dydžio BMK, siekė užtikrinti viešosios paslaugos teikimą neįgaliems asmenims, kuris išimtinai susijęs su viešojo intereso tenkinimu ir socialiai pažeidžiamų asmenų grupe, todėl nustatydama 0,8 dydžio BMK paslaugų tiekėjui atrinkti perkančioji organizacija neapribojo tiekėjų konkurencijos. Nagrinėjamo klausimo kontekste aktualu dar ir tai, kad be 0,8 dydžio BMK perkančioji organizacija teikėjui nustatė ir kitus reikalavimus (konkurso sąlygų 21 p. 1 ir 2 lentelės).
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad atsakovė organizuotame viešajame pirkime siekė įsigyti maitinimo paslaugų teikimą socialiai pažeidžiamiems asmenims – asmenims su negalia, kurie patys dėl savo sveikatos būklės nėra pajėgūs įgyvendini savo būtiniausių poreikių, todėl net ir trumpalaikis jų maitinimo paslaugų nutrūkimas sukeltų šiems asmenims žalą ir tokiu būdu būtų pažeidžiamas viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl šio tikslo perkančioji organizacija ir nustatė pirkimo sąlygose BMK paslaugų teikėjui atrinkti. Vien ta aplinkybė, kad apeliantės BMK yra mažesnė nei pirkimo sąlygose nesudaro pagrindo vertinti, kad šis BMK riboja tiekėjų konkurenciją. Priešingai, iš byloje pateiktų atsakovės duomenų matyti, kad atlikusi viešai prieinamų rinkos dalyvių duomenų analizę atsakovė įsitikino, kad potencialių konkurso dalyvių BMK 2016 metais buvo: UAB „Drussmann service“ – 1,10; UAB „Pontem“ – 0,82; UAB „Niklita“ – 1,41, todėl atsakovė, nustatydama 0,8 dydžio BMK, pagrįstai tikėjosi atrinkti geriausią tiekėją, kuris galėtų teikti viešąsias paslaugas biudžetinei įstaigai Lavėnų socialinės globos namams ilgalaikėje perspektyvoje.
30. BMK koeficientas – tai nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis, išreiškiantis įmonės finansinį pajėgumą, stabilumą bei gebėjimą vykdyti savo prievoles ilgalaikėje perspektyvoje (Metodikos 16.1 papunktis). Kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje Grant Thornton Baltic UAB 2018 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad biudžetinei įstaigai Lavėnų socialinės globos namų gyventojų maitinimo paslaugų pirkimo sąlygose numatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams turėti BMK ne mažesnį negu 1 (po pakeitimo – 0,8) yra netaikytinas pirkimui, kadangi BMK: 1) neįvertina teikėjo bankroto tikimybės ir nėra statiškai pagrįstas; 2) įvertina skolinimosi galimybę, tačiau teikėjams nėra poreikio skolintis; 3) pirkimo sąlygose jo reikšmė yra ženkliai didesnė negu vidutiniškai rinkoje ir nėra istoriškai nusistovėjusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši specialisto išvada yra individuali nuomonė apie BMK kriterijų taikomą viešojo pirkimo procedūroms apskritai, tačiau ši išvada nepatvirtina, kad perkančiosios organizacijos nustatytas BMK kokiu nors būdu riboja tiekėjų konkurenciją ar kitaip pažeidžia viešajame pirkime dalyvaujančių teikėjų interesus, įvertinus ir tai, kad perkančioji organizacija buvo nustačiusi tiekėjams ir kitus kvalifikacinius reikalavimus.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis teismų praktika, konkurenciją riboja nepagrįstai pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos vykdomas viešasis pirkimas apima didelės ir socialiniu požiūriu jautrios bei pažeidžiamos visuomenės dalies interesus, todėl viešųjų pirkimų sutarčių įgyvendinimui, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų svarbą visuomenei ir viešajam interesui, svarbu ir būtina atrinkti kompetentingus ir patikimus tiekėjus, kurių finansinis ir ekonominis pajėgumas privalo būti visapusiškai įvertintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo objekto specifiškumas įpareigojo perkančiąją organizaciją atrinkti tik finansiškai pajėgius vykdyti prisiimtas prievoles dalyvius, todėl ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas dėl ne mažesnio už 0,8 BMK, nelaikytinas pertekliniu.
32. Anksčiau jau šioje nutartyje konstatavus, kad perkančioji organizacija paskelbė konkursą viešosioms paslaugoms teikti, kuris susijęs su maitinimo teikimu neįgaliems asmenims, socialiniu požiūriu pažeidžiama asmenų grupe, apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais ir apeliantės apeliacinio skundo argumentus, kad perkančiosios organizacijos vykdomas pirkimas trejų metų laikotarpiui yra ganėtinai nedidelės vertės (522 315 Eur, įskaitant PVM) ir paslaugos bus teikiamos tik labai nedidelėje regioninėje teritorijoje, todėl BMK nustatymas jokia ypatinga specifika nepasižymi.
33. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepasisakė dėl apeliantės ieškinyje keliamų prielaidų, kad Metodikos 16.1. papunktyje nurodytos nuostatos, kad BMK reikalavimas nenaudotinas, jei pirkimo sutartyje numatytas avansas ir (ar) tarpiniai mokėjimai, kadangi periodiškai gaunant mokėjimus už prekes, paslaugas ar darbus, tiekėjui yra lengviau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Metodikos 16.1. papunktyje nustatyta, kad BMK reikalavimas naudotinas perkant prekes, paslaugas ar darbus, sudarant didelės vertės ilgalaikes pirkimo sutartis. Šis reikalavimas nenaudotinas, jei pirkimo sutartyje numatytas avansas ir (ar) tarpiniai mokėjimai, kadangi periodiškai gaunant mokėjimus už prekes, paslaugas ar darbus, tiekėjui yra lengviau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kita vertus, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1S-105, kuriuo patvirtinta Metodika, 2 punkte nurodoma, kad Metodika yra rekomendacinė. Vadinasi, Metodikos 16.1. punkte nustatytas atvejis, kai BMK viešuosiuose pirkimuose nenaudotinas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir organizuojant viešuosius pirkimus nėra imperatyviai privalomas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti prielaidą, kad apeliantė sutiktų su perkančiosios organizacijos BMK nustatytu dydžiu ir jo apskritai neginčytų, jeigu šis dydis atitiktų apeliantės turimą BMK dydį, o jau anksčiau šioje nutartyje konstatavus, kad aplinkybė, jog apeliantė neatitinka konkurso sąlygų nesuteikia pagrindo vertinti, kad konkurso sąlygos riboja konkurenciją. Šie apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo ir kitokiam ginčo aplinkybių vertinimui negu jį atliko pirmosios instancijos teismas.
34. Apeliantės nurodyti apeliacinio skundo argumentai, kad perkančiosios organizacijos nustatyti subjektyvūs vertinimo kriterijai neužtikrins perkamų paslaugų kokybės ir nesudarys galimybės perkančiajai organizacijai išsirinkti geriausią iš pasiūlytų variantų, vertintini tik kaip subjektyvus apeliantės vertinimas, nepaneigiantis VPĮ 47 straipsnyje 1 dalyje nustatytos pareigos perkančiajai organizacijai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.
35. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė pagrindė BMK nustatymą pirkimo sąlygose bei BMK dydį ir pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra teisingos, jog apeliantė neįrodė apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad perkančiosios organizacijos nustatytas BMK ir kiti kvalifikaciniai reikalavimai buvo parinkti konkrečiai vienai konkurse dalyvaujančiai organizacijai, riboja tiekėjų konkurenciją, todėl šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Dėl pirkimo sąlygų 84.1. ir 84.5. punktuose nurodytų parametrų vertinimo kriterijų

36. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamame sprendime nebuvo paneigti apeliantės ieškinio argumentai, kad pirkimo sąlygų parametrų „Šventinio stalų serviravimas valgyklos salėje bei gyventojų kambariuose“ ir „Maitinimo paslaugų teikimo organizavimo procesas“ vertinimo kriterijų ir balų skyrimo tvarka konkurso sąlygose buvo apibrėžti akivaizdžiai neaiškiai ir dviprasmiškai.
37. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko) reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Be to, kaip pažymėjo ESTT, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (ESTT 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste ESTT taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (ESTT 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
38. Iš pirkimo sąlygų matyti, kad pirkimo sąlygų 84.1. punkte nustatytas „Šventinio stalų serviravimo valgyklos salėje bei gyventojų kambariuose“ vertinimas bus įvertinamas pagal paslaugų teikėjo pateiktas šventinio stalų serviravimo valgyklos salėje bei gyventojų kambariuose Techninėje specifikacijoje nurodytų švenčių dienomis aprašymą. Pirkimo sąlygų 84.5. punkte nustatytas „Maitinimo paslaugų teikimo organizavimo procesas“ bus vertinamas: paslaugų teikėjo pateikto maitinimo paslaugų teikimo organizavimo proceso aprašo išsamumas, nuoseklumas, sklandumas (84.4.1. punktas), maitinimo paslaugų teikimo organizavimo proceso efektyvumas, nepertraukiamo maitinimo paslaugų teikimo užtikrinimo priemonių efektyvumas (84.4.2. punktas), produktų tiekimo užtikrinimas (84.4.3.), galimybės ruošti ekologiškus patiekalus (84.4.4.), gamybos technologinis procesas (84.4.5.), higienos užtikrinimo priemonių efektyvumas (84.4.6.), patiekalų išdalinimo efektyvumas, išdalinimui ir transportavimui naudojamos įrangos savybės, gyventojų aptaranavimo maitinimo (patiekalų pateikimas valgykloje ir į kambarius ir pan.) metu efektyvumas. Pirkimo sąlygų 85. punkte nustatyta, kad tiekėjų pasiūlymai vertinami naudojant vertinimo skalę nuo 0 iki 100, kur 0 žymima, kai vertinama pirkimo objekto savybė neatitinka keliamų reikalavimų arba tokios savybės visai nėra, 100 – jeigu savybė visiškai atitinka keliamus reikalavimus arba yra geriausia, kokia tik gali būti.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, neperžengdama savo diskrecijos ribų, nustatė vertinimo kriterijus, atsižvelgdama į savo individualius poreikius, kuriuos nulemia biudžetinės įstaigos Lavėnų socialinės globos namuose globojamų asmenų poreikiai, todėl vertinti šiuos kriterijus, kaip neaiškius ir dviprasmiškus nėra pagrindo. Šiuo aspektu galima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos sudaro galimybę būtent patiems tiekėjams savo pasiūlymuose pasitelkti patirtį, išradingumą, sugebėjimus, gerą skonį ir t. t., kad pirkimui pateiktų estetiškus, įdomius, skoningus netgi stebinančius pasiūlymus, kurie užtikrintų perkamų paslaugų kokybę ir sudarytų galimybę perkančiajai organizacijai išsirinkti geriausią iš pasiūlytų variantų. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirkimo sąlygų 84.1. ir 84.5. punktuose nurodyti parametrų vertinimo kriterijai yra pakankamai aiškūs, suprantami ir nedviprasmiški.
40. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pirkimo sąlygų 84.1. ir 84.5. punktuose nurodytų parametrų vertinimo kriterijų yra teisingos.

17Dėl procesinės bylos baigties

41. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

42. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
43. Trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ 2018 m. kovo 13 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje. Prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiasis asmuo pridėjo 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV 28577 ir suteiktų paslaugų ataskaitą.
44. Iš pateiktos bylinėjimosi išlaidų ataskaitos matyti, kad trečiasis asmuo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, kurio dydis 64,40 Eur. Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16. papunktį (850,80 Eur x 0,4), todėl ši trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalis tenkintina.
45. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą trečiasis asmuo nurodo patyręs 1 935,60 Eur advokato pagalbos išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį – 1 106,04 Eur (850,80 Eur x 1,3). Teisėjų kolegija neturi pagrindo priteisti didesnes, nei yra rekomenduojamos, advokato teisinės pagalbos išlaidas, nes byloje nebuvo spręsti itin sudėtingi ar visiškai nauji, anksčiau teismų neanalizuoti teisės klausimai, todėl trečiajam asmeniui priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis iš ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mažintinas iki maksimalaus priteistino dydžio už tokių paslaugų suteikimą ir trečiajam asmeniui iš viso priteistina iš ieškovės 1 170,44 Eur (64,40 Eur (už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų) + 1 106,04 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą)) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93, 98 straipsniai).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

20Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Kretingos maistas“ (juridinio asmens kodas 164687871) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ (juridinio asmens kodas 166576122) 1 170,44 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt eurų ir keturiasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidas.