Byla e2A-797-431/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų K. C. ir K. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. C. ir K. C. ieškinį atsakovui L. J. (L. J.) dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 57,92 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2015 m. sausio 28 d., atsakovui priklausančiame bute trūkus klozeto lanksčiai žarnai, buvo užlietas ieškovams nuosavybės teise priklausantis butas. Ieškovų butas buvo apdraustas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. Draudikas dėl buto užliejimo padarytos žalos konstatavo draudiminį įvykį ir nustatė, jog žalos ištaisymo kaina – 284,22 Eur. Kadangi draudimo išmoka apskaičiuojama atskaitant draudimo sutartyje numatytą franšizę – 57,92 Eur, draudikas išmokėjo ieškovams 226,30 Eur (284,22 - 57,92 = 226,30 Eur). Franšizės sumą – 57,92 Eur – ieškovams turi atlyginti žalos padarymo kaltininkas, tai yra atsakovas. Egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti. Atsakovo neteisėti veiksmai bei kaltė pasireiškė tuo, kad jis nepakankamai prižiūrėjo savo buto vidinę vandentiekio sistemą, tai yra laiku nepakeitė lanksčios klozeto žarnos, ir tokiu būdu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

62.

7Žalos padarymo faktą patvirtina draudiko UABD „Ergo Lietuva“ konstatuotas draudiminis įvykis, 2015 m. sausio 28 d. defektinis aktas, kuris patvirtina užliejimo faktą, draudimo išmokos faktas, avarinės tarnybos darbuotojų, atvykusių į įvykio vietą šalinti avariją, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame konstatuota, kad atsakovui priklausančiame bute trūko klozeto lanksti žarna. Atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovų draudiku, sumokėdamas 226,30 Eur. Tokiu būdu atsakovas pripažino ir savo neteisėtus veiksmus, ir kaltę, žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovai tik 2015 m. kovo 12 d. gavo draudiko 2015 m. kovo 5 d. pranešimą, kad jiems bus atlyginta ne visas nustatytos žalos suma, o bus atimta draudimo sutartyje numatyta franšizė. Tik po šios informacijos gavimo ieškovai suvokė, kad jų teisės yra pažeistos, kadangi žala bus padengta tik iš dalies.

83.

9Pagal draudiko gyventojų turto draudimo taisykles draudikas gali išmokėti draudimo išmoką, neatskaičiuodamas besąlyginės išskaitos. Todėl senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2015 m. kovo 13 d. Ieškovai su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2018 m. kovo 2 d. Jeigu teismas manys, kad senaties terminą ieškovai praleido, ieškovai prašė pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir terminą atnaujinti. Atsakovas jam priklausančiame bute negyvena, jame gyvena atsakovo sūnus. Atsakovo sūnus patikino ieškovus, kad skolą gražins. Žinodamas apie taikytiną sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, jis sąmoningai delsė bei suformavo rimtą pagrindą patikėti, kad ginčas bus išspręstas taikiai.

104.

11Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog nėra neginčijamų įrodymų, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, tai yra kad užliejo ieškovų butą. Draudimo bendrovė pripažino draudiminį įvykį – buto užliejimą, tačiau nekonstatavo vieno ar kito asmens kaltės dėl užliejimo. Faktas, kad ieškovams buvo išmokėta draudimo išmoka, savaime neįrodo, kad dėl užliejimo yra kaltas atsakovas. Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte nėra atsakovo parašo. Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu akte yra daroma išvada, jog atsakovo bute trūko klozeto lanksti žarna, nes duomenų, kad atsakovo butas buvo apžiūrėtas, nepateikta. Lokalinė sąmata yra nepasirašyta, neaišku, kieno ir kokiam tikslui parengta, tai yra tokia sąmata negali būti laikoma tinkamu įrodymu žalos dydžiui pagrįsti.

125.

13Ieškovai 2015 m. sausio 28 d. sužinojo, kad jų teisės yra pažeistos, todėl per trejus metus nuo buto užliejimo turėjo teisę pareikšti ieškinį teisme, tačiau ieškinį pateikė, praleidę šį terminą. Aplinkybė, kad draudimo išmoka ieškovams buvo išmokėta vėliau, ieškinio senaties termino nesustabdo, kadangi Gyventojų turto draudimo liudijime yra aiškiai numatyta 200 Lt (57,92 Eur) besąlyginė išskaita, tai yra ieškovai neturėjo pagrindo tikėtis, kad visą žalą atlygins draudimo bendrovė. Ieškovai apie franšizės taikymą buvo informuoti dar 2012 m. balandžio 1 d., sudarydami draudimo sutartį. Ieškovai apie žalos atsiradimo faktą sužinojo 2015 m. sausio 28 d. Net ir pripažįstant, jog ieškinio senaties termino pradžia ieškovams skaičiuotina nuo 2015 m. kovo 5 d., ieškinio senatį ieškovai taip pat yra praleidę, nes pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateiktas 2018 m. kovo 6 d. Atsakovo sūnus su ieškovais dėl 57,92 Eur nuostolių atlyginimo niekada nesiderėjo.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui L. J. iš ieškovo K. C. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės K. C. – 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

177.

18Teismas nenustatė aplinkybių, jog atsakovas, kaip buto savininkas, galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ieškovai pateikė įvykio metu iškviestos avarinės tarnybos atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta informacija patvirtina, kad ieškovų butas užpiltas, trūkus klozeto žarnai atsakovo bute, įvykio aplinkybes ieškovai išsamiai nurodė procesiniuose dokumentuose, jas atitinka ir duomenys draudimo bendrovės defektiniame akte. Todėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – veiksmų neteisėtumą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp jų ieškovai įrodė (CK 6.246, 6.247 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis).

198.

20Pateiktais rašytiniais įrodymais: lokaline sąmata bei Ergo Insurance SE Lietuvos filialo sprendimu dėl draudimo išmokos išmokėjimo yra nustatyta, jog dėl įvykio ieškovų bute padaryta 284,22 Eur dydžio žala. Faktiškai ieškovams iki šiol nėra atlyginta patirtos žalos dalis, lygi jų ir draudimo bendrovės sutartyje numatytai franšizei, tai yra 57,92 Eur. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovų pateiktais įrodymais nustatytas aplinkybes, neteikė prašymų tokius įrodymus išreikalauti iš kitų asmenų, galinčių juos turėti. Todėl teismas labiau tikėtina pripažino aplinkybę, kad ieškovų reikalaujamo dydžio žala atsirado būtent dėl atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 178, 185 straipsniai).

219.

22Aplinkybė, ar ieškovai yra atkūrę iki įvykio buvusią savo buto būklę, sprendžiant jų patirtos žalos dydžio bei jos atlyginimo klausimą, nėra svarbi. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, tai yra žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad sprendžiant žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatyto klausimus nėra svarbu, ar žala realiai pašalinta, nes kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, padaryta žala turi būti objektyviai apskaičiuojama, o jos dydis (suma, grąžinanti asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį) gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – sugadinto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-417/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 ir kt.). Taigi, žalos dydžio nustatymas aptariamu atveju reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų ieškovų patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu.

2310.

24Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas nustatė, kad įvykis, dėl kurio atsirado žala, įvyko 2015 m. sausio 28 d. Ieškovų pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teisme gautas 2018 m. kovo 6 d. Ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo ieškovų sužinojimo apie žalos faktą, bet ne nuo jos dydžio nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017). Įvykus įvykiui ieškovai patys iškvietė avarinę tarnybą, ieškovas pasirašė ant pastarosios atliktų darbų akto. Taigi apie žalos atsiradimą ieškovams buvo žinoma nuo 2018 m. sausio 28 d., todėl įstatymo nustatytą sutrumpintą terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, ieškovai yra praleidę.

2511.

26Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismas sutiko su atsakovo atstovu, kad ieškovai neįrodė, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Nagrinėjamu atveju ieškovai nenurodė visiškai jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jiems laiku kreiptis į teismą, ginant savo pažeistas teises. Ieškovų nurodomų aplinkybių apie tai, kad ieškinio jie laiku nepareiškė, nes atsakovų bute niekas negyvena, atsakovui nustatytas specialios slaugos poreikis, atlyginti žalą jiems žadėjo atsakovo sūnus, teismas nepripažino svarbiomis priežastimis, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Tai, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą, teismui sprendžiant, jog nėra pagrindo jį atnaujinti, sudaro pagrindą pareikštą ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2812.

29Ieškovai K. C. ir K. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3012.1.

31Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia yra 2015 m. sausio 28 d., kadangi įvykus įvykiui ieškovai patys iškvietė avarinę tarnybą bei pasirašė ant atliktų darbų akto. Nagrinėjamoje byloje būtina atskirti visos žalos atlyginimą nuo franšizės atlyginimo, kaip žalos dalies. Franšizė yra savarankiška dalis, kuri yra išskirta ir draudimo sutartyje, kaip atskira nuostolių dalis. Po buto užliejimo ieškovai, žinodami, kad jų butas yra apdraustas turto draudimu, galėjo tikėtis, kad draudikas padengs jų visą patirtą žalą, kadangi remiantis pagal draudiko gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 56 (toliau – Taisyklės) 27.11 punktą draudikas gali išmokėti draudimo išmoką neatskaičiuodamas besąlyginės išskaitos. Tai reiškia, kad žala ieškovams galėjo būti atlyginta visiškai, tai yra įskaitant ir franšizę. Todėl ieškovai pagal draudimo sutartį pagrįstai galėjo tikėtis visiško nuostolių atlyginimo iš draudiko.

3212.2.

33Teismas atsižvelgė tik į turto draudimo sutarties formą, bet visiškai neįvertino Taisyklių, pagal kurias, žala gali būti padengta visiškai, įskaitant franšizę. Taisyklių 27.11 punktas numato, kad, jei draudžiamojo įvykio metu yra nustatyti kaltininkai bei įrodyta jų kaltė ir kaltininkas pripažįsta savo kaltę, draudikas, draudėjo pageidavimu, moka draudimo išmoka, neišskaičiuodamas besąlyginės išskaitos. Kadangi kaltininkas buvo žinomas bei jo kaltė akivaizdi, ieškovai turėjo visus pagrindus tikėtis, kad gaus draudimo išmoką, neišskaičiuojant franšizės. Manytina, kad 2015 m. kovo mėnesį, kai ieškovai gavo draudiko pranešimą (2015 m. kovo 12 d.) atsakovas dar ginčijosi su draudiku bei nenorėjo pripažinti savo kaltės. Atsakovas tik 2015 m. balandžio 20 d. atsiskaitė su draudiku pagal subrogacijos tvarka pateiktą sąskaitą. Todėl draudikas išskaičiavo franšizę. Bet ieškovai apie tai, kad bus išskaičiuota franšizė, nekaip negalėjo žinoti iki draudiko pranešimo gavimo.

3412.3.

35Ieškovai tik po draudiko pranešimo gavimo sužinojo, kad jiems bus sumokėta ne visa draudimo išmoka. Todėl draudiko pranešimo gavimo momentas ir laikytinas žalos (franšizės negavimo) suvokimo momentu. Ieškinio dalykas yra tik franšizės atlyginimas, išskiriant ją iš visos patirtos žalos, todėl ir ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo žalos patyrimo (įvykio) momento, bet nuo momento, kai ieškovai sužinojo, kad draudikas neatlygins franšizės. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3K-3-457- 684/2017 išaiškinimu, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tačiau šios kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai neturi precedentinės galios nagrinėjamoje byloje.

3612.4.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad materialiniame teisiniame santykyje, kai nukentėjusysis reiškia reikalavimą atlyginti žalą draudikui, nukentėjusio asmens subjektinės teisės pažeidimas prasideda tada, kai draudikas atsisako tokį reikalavimą patenkinti, todėl ieškinio senaties terminas tokiu atveju prasideda nuo tos dienos, kai žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo apie tai sužinoti. Todėl tik po draudiko pranešimo gavimo ieškovai galėjo suvokti apie savo teisių pažeidimą bei tai, kad jų patirta žala bus padengta ne visiškai, o bus atimta franšizė. Pranešimą iš draudiko ieškovai gavo 2015 m. kovo 12 d. Todėl ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2015 m. kovo 13 d. Šis terminas nėra praleistas, kadangi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovai teismui pateikė 2018 m. kovo 2 d.

3812.5.

39Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškiniui dėl žalos atlyginimo įstatymų leidėjas nustatė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris yra žymiai trumpesnis, lyginant su bendru ieškinio senaties terminu. Ieškinys teismui pareikštas per 3 metus ir 1 mėnesį nuo objektyviai įvykusio įvykio (buto užpylimo). Tai reiškia, kad, net jei ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo įvykio momento, tai ieškinio senaties terminas praleistas tik 1 mėn., o tai tikrai nėra ilgas laiko tarpas. Teismas neatsižvelgė į tą faktą, kad ieškovai norėjo taikiai susitarti su atsakovu, nesikreipiant į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Atsakovas yra labai senyvo amžiaus, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir jis negyvena savo bute. Atsakovo butu pilnai rūpinasi ir ten tik laikas nuo laiko būna atsakovo sūnus. Todėl ieškovai bandė taikiai spręsti ginčą su atsakovo sūnumi, bet tam prireikė daugiau laiko, nes atsakovo sūnus bute būna labai retai, kadangi gyvena kitur. Atsakovo sūnus leido ieškovams patikėti, kad žala jiems bus atlyginta be teismo.

4012.6.

41Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovų 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas tinkamai neįvertino kriterijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Byla nėra sudėtinga, nebuvo jokios būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruotą atsakovo advokato darbo vieta, nėra sprendžiamo klausimo naujumo, byla nebuvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir advokatas nedalyvavo teismo posėdyje, ginčo suma yra tik 57,92 Eur. Teismas priteisė 5 kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas nei pati ginčo suma bei daugiau nei 2 kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas nei šioje byloje patyrė ieškovai.

4213.

43Atsiliepimu į ieškovų K. C. ir K. C. apeliacinį skundą atsakovas L. J. prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4413.1.

45Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškovai apie žalą sužinojo 2015 m. sausio 28 d. Teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš kaltininko ieškovai įgijo ne nuo tada, kai draudimo bendrovė iš dalies atlygino apskaičiuotą žalą, o nuo tada, kai suprato, kad žala buvo padaryta. Žalos atlyginimas iš draudiko ieškovams yra alternatyvi žalos padengimo priemonė, kuri neatima teisės nukentėjusiam asmeniui reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš kaltininko, tai yra tokiems santykiams nėra būdingas subsidiarumas. Apie besąlyginės išskaitos taikymą ieškovai buvo informuoti dar 2012 m. balandžio 1 d., sudarydami ilgalaikę draudimo sutartį. Apie tai, kad besąlyginės išskaitos taikomos visais atvejais nurodė ir draudiko atstovas.

4613.2.

47Ieškovai teigia, kad 2015 m. kovo 5 d. draudiko laišką gavo 2015 m. kovo 12 d., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad susirašinėjimas tarp ieškovų ir jų draudiko atstovo vyko elektroniniu paštu, todėl draudiko laiško gavimo data laikytina 2015 m. kovo 5 d. Net ir pripažįstant, jog ieškinio senaties termino eiga skaičiuotina nuo 2015 m. kovo 5 dienos, ieškinio senatį ieškovai taip pat yra praleidę, nes pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas teismui 2018 m. kovo 6 dieną. Priešingai nei tvirtina ieškovai, tai nebuvo patikslintas pareiškimas (CPK nenumato, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo gali būti tikslinamas, be to, ankstesnis pareiškimas buvo pateiktas kitam skolininkui ir kitoje byloje Nr. eL2-11977-944/2018). Netinkamai pareikštas ieškinys ar pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ieškinio senaties termino nestabdo bei nenutraukia.

4813.3.

49Ieškovai nepagrįstai prašo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog egzistavo nors viena svarbi aplinkybė, kuri objektyviai trukdė visą ieškinio senaties termino laiką kreiptis į teismą su ieškiniu. Aplinkybė, jog atsakovui nustatytas specialusis slaugos poreikis, neriboja ieškovų galimybės teikti ieškinį teismui. Įstatymo leidėjo nustatytas 3 metų senaties terminas yra pakankamas ne tik bandymui ginčą išspręsti taikiai, bet ir suformuluoti savo reikalavimus teismui. Ieškinio pareiškimui nereikėjo atlikti didelio įrodymų surinkimo darbo. Todėl ieškovai nebuvo pakankamai atidūs, rūpestingi ir, turėdami visas galimybes ieškinį pareikšti laiku (per pakankamai ilgą 3 metų terminą), savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, todėl tokios teisės, siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, negali būti ginamos.

5013.4.

51Teismo atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos už byloje rengtus du procesinius dokumentus (atsiliepimą ir tripliką) neviršija Rekomendacijų dydžių, netgi yra artimos minimaliems dydžiams, o ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra ir negali būti kriterijumi ir pagrindu atitinkamai mažinti kitos šalies patirtas išlaidas. Ginčo suma taip pat neįtakoja ginčo sudėtingumo ir nėra pagrindu atitinkamai mažinti priteistinas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina ir tai, kad be jau rengtų procesinių dokumentų už tą pačią kainą yra rengiamas ir teismui pateikiamas ir atsiliepimas į apeliacinį skundą. Todėl ieškovų argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo teisiškai nepagrįsti.

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

5314.

54Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų reikalavimas dėl 57,92 Eur žalos atlyginimo, pritaikius ieškinio senaties terminą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

5515.

56Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2015 m. sausio 28 d. dėl atsakovui priklausančiame bute trūkusios klozeto žarnos buvo vandeniu užlietas ieškovams priklausantis butas (el.b.l. 22-23; 29; 36). Ieškovai savo turtą buvo apdraudę nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2036 m. balandžio 1 d. pagal su ADB „Ergo Lietuva“ sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. 300 – 0078765 (e. b. l. 24). Draudikas, apskaičiavęs dėl įvykio ieškovų butui padarytą žalą, nustatė, jog ji lygi 284,22 Eur, todėl, atėmęs pagal sutartį nustatytą 57,92 Eur dydžio besąlyginę išskaitą (franšižę), sumokėjo ieškovams 226,30 Eur dydžio draudimo išmoką (el.b.l. 3; 26). Ieškovai ieškiniu pareikalavo, jog 57,92 Eur jiems atlygintų atsakovas. Tačiau pirmos instancijos teismas pagal atsakovo prašymą taikė ieškinio senatį ir ieškovų reikalavimą atmetė. Dėl ieškinio senaties termino pradžios

5716.

58Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog ieškinio senaties termino pradžia nagrinėjamoje byloje turi būti skaičiuojama nuo tada, kai ieškovai sužinojo apie žalos padarymo faktą, tai yra nuo 2015 m. sausio 28 d. Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovai teismui padavė 2018 m. kovo 6 d., todėl ieškinio senaties terminą ieškovai yra praleidę. Apeliaciniu skundu ieškovai nesutinka su šia pirmos instancijos teismo išvada ir teigia, jog ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2015 m. kovo 13 d., kadangi 2015 m. kovo 12 d. jiems buvo įteiktas draudiko 2015 m. kovo 5 d. pranešimas, kuriame nurodyta, jog apskaičiuotos žalos suma mažinama 57,92 Eur franšizės suma.

5917.

60Bylos esantys duomenys patvirtina, jog įvykis, dėl kurio atsirado žala, įvyko 2015 m. sausio 28 d. Ieškovų pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teisme gautas 2018 m. kovo 6 d. (e. b. l. 1). Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde ieškovai nepagrįstai teigia, jog jų pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pateiktas 2018 m. kovo 2 d., kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-11977-944/2018 atsisakė priimti ieškovų pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, tai yra pareiškime buvo nurodytas kitas asmuo, o ne atsakovas nagrinėjamoje byloje. Pagal CK 1.130 straipsnio 4 dalį ieškinio senaties terminas nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą. Todėl pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje ieškinio pareiškimo data yra 2018 m. kovo 6 d.

6118.

62Gyventojų turto draudimo liudijimo turinys patvirtina, jog sutarties sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad bus taikoma 200 Lt (57,92 Eur) dydžio besąlyginė išskaita (el.b.l. 24). Draudimo sutarties pagrindu nurodytos Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 056 (toliau – taisyklės), kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Taisyklėse besąlyginė išskaita apibrėžta kaip suma, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju besąlygiškai apmoka draudėjas. Besąlyginės išskaitos dydis nustatomas šalių susitarimu ir nurodomas draudimo sutartyje (16 punktas). Pagal Taisyklių 27.11 punktą, jei draudžiamojo įvykio metu nustatyti kaltininkai bei įrodyta jų kaltė ir kaltininkas pripažįsta savo kaltę, draudėjo pageidavimu, mokama draudimo išmoka neišskaičiuojant besąlyginės išskaitos.

6319.

64Iš dalies sutiktina su ieškovais, jog draudimo sutarties sąlygos numatė, jog tam tikromis aplinkybėmis draudimo išmokos suma galėjo nebūti mažinama 57,92 Eur suma. Tačiau šios sąlygos numatė išimtį iš bendros taisyklės, taip pat įtvirtino, jog išskaitos netaikymui turėjo būti pareikštas draudėjų pageidavimas. Draudiko 2015 m. kovo 5 d. pranešime ieškovams nurodyta, jog draudimo išmoka apskaičiuojama atskaitant draudimo sutartyje numatytą franšizę, tai yra paties draudėjo dalyvavimo nuostolių atlyginime dalį, kurią sudaro 57,92 Eur, todėl ieškovams išmokama tik 228,30 Eur draudimo išmoka (el.b.l. 3). Šis pranešimas neatskleidžia aplinkybių, ar ieškovai prašė, jog draudikas netaikytų besąlyginės išskaitos, ar tikrai įvykio situacija visiškai atitiko Taisyklių 27.11 punkte numatytas sąlygas.

6520.

66Ieškovai pateikė tik duomenis, jog atsakovas draudikui draudimo išmoką atlygino 2015 m. balandžio 20 d. (el.b.l. 60). Tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, ar teikė draudikui prašymą dėl Taisyklių 27.11 punkto taikymo, koks buvo draudiko atsakymas. Pažymėtina, jog iš tikrųjų egzistuojant visiems Taisyklių 27.11 punkte nustatytiems pagrindams, ieškovams 57,92 Eur turėjo atlyginti draudikas. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nepateikė duomenų, jog būtų reikalavę, kad draudikas netaikytų besąlyginės išskaitos, todėl pripažintina, jog jie suvokė, kad draudimo išmoka jiems bus mažinama 57,92 Eur suma. Taigi ieškovai apie žalos padarymo faktą sužinojo 2015 m. sausio 28 d., sudarytoje draudimo sutartyje buvo aiškiai nurodyta 57,92 Eur besąlyginės išskaitos suma. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog ieškovai tikėjosi ar būtų galėję pagrįstai tikėtis, jog jiems bus taikomas taisyklių 27.11 punktas, todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. sausio 28 d. Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo

6721.

68Nagrinėjamoje byloje ieškovai buvo pareiškę prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą ir apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai šio jų prašymo netenkino. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

6922.

70Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas yra praleistas tik šiek tiek daugiau nei vienu mėnesiu. Taigi tai yra neilgas laiko tarpas. Tačiau reikalaujama suma yra itin nedidelė, tiek įvykio aplinkybės, tiek žalos dydis buvo iš karto nustatyti, todėl pripažintina, jog ieškovai tokiu atveju privalėjo pateikti tam tikrus įrodymus, kodėl ieškinį jie pareiškė praėjus ilgesniam nei nustatytam trejų metų terminui. Ieškovai nurodo tik vienintelę aplinkybę, jog jie tikėjosi, kad atsakovo sūnus jiems geranoriškai atlygins žalą. Tačiau ieškovai taip pat turėjo suprasti, jog laukimas geranoriško žalos atlyginimo ilgiau, negu yra nustatytas ieškinio senaties terminas, jiems užkirs kelią išsireikalauti žalos atlyginimą teisminiu būdu. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai nenurodė visiškai jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jiems laiku kreiptis į teismą ginant savo pažeistas teises, todėl nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Dėl bylinėjimosi išlaidų

7123.

72Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka, jog pirmos instancijos teismas iš jų priteisė atsakovui 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

7324.

74Kasacinis teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus yra pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

7525.

76Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos lėšų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

7726.

78Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

7927.

80Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas teikė teismui atsiliepimą ir tripliką. Pagal Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 punktus maksimalios sumos už atsiliepimą į ieškinį ir tripliką bylos nagrinėjimo metu buvo 2 127 Eur ir 1 276,20 Eur, iš viso – 3 403,20 Eur. Sutiktina su ieškovais, jog nagrinėjama byla nėra sudėtinga nei teisiniu, nei faktiniu aspektu. Tačiau atsakovo patirtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos ir yra daugiau nei 11 kartų mažesnės, negu Rekomendacijose nurodytos maksimalios. Pažymėtina, jog nedidelė reikalavimo suma negali būti pagrindu mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį iki šios sumos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 300 Eur suma už dviejų esminių (atsiliepimo į ieškinį ir tripliko) procesinių dokumentų pateikimą byloje yra minimalus galimas atlygis už atstovavimą. Todėl nėra pagrindo mažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8128.

82Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Nutarė

83Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 57,92 Eur nuostolių atlyginimo, 5... 6. 2.... 7. Žalos padarymo faktą patvirtina draudiko UABD „Ergo Lietuva“ konstatuotas... 8. 3.... 9. Pagal draudiko gyventojų turto draudimo taisykles draudikas gali išmokėti... 10. 4.... 11. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir... 12. 5.... 13. Ieškovai 2015 m. sausio 28 d. sužinojo, kad jų teisės yra pažeistos,... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį... 17. 7.... 18. Teismas nenustatė aplinkybių, jog atsakovas, kaip buto savininkas, galėtų... 19. 8.... 20. Pateiktais rašytiniais įrodymais: lokaline sąmata bei Ergo Insurance SE... 21. 9.... 22. Aplinkybė, ar ieškovai yra atkūrę iki įvykio buvusią savo buto būklę,... 23. 10.... 24. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pradžia... 25. 11.... 26. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 28. 12.... 29. Ieškovai K. C. ir K. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 30. 12.1.... 31. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties termino skaičiavimo... 32. 12.2.... 33. Teismas atsižvelgė tik į turto draudimo sutarties formą, bet visiškai... 34. 12.3.... 35. Ieškovai tik po draudiko pranešimo gavimo sužinojo, kad jiems bus sumokėta... 36. 12.4.... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad materialiniame... 38. 12.5.... 39. Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties... 40. 12.6.... 41. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovų 300 Eur bylinėjimosi... 42. 13.... 43. Atsiliepimu į ieškovų K. C. ir K. C. apeliacinį skundą atsakovas L. J.... 44. 13.1.... 45. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškovai apie žalą... 46. 13.2.... 47. Ieškovai teigia, kad 2015 m. kovo 5 d. draudiko laišką gavo 2015 m. kovo 12... 48. 13.3.... 49. Ieškovai nepagrįstai prašo praleistą ieškinio senaties terminą... 50. 13.4.... 51. Teismo atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos už byloje rengtus du... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės,... 53. 14.... 54. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų... 55. 15.... 56. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2015 m. sausio 28 d. dėl atsakovui... 57. 16.... 58. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko... 59. 17.... 60. Bylos esantys duomenys patvirtina, jog įvykis, dėl kurio atsirado žala,... 61. 18.... 62. Gyventojų turto draudimo liudijimo turinys patvirtina, jog sutarties sąlygose... 63. 19.... 64. Iš dalies sutiktina su ieškovais, jog draudimo sutarties sąlygos numatė,... 65. 20.... 66. Ieškovai pateikė tik duomenis, jog atsakovas draudikui draudimo išmoką... 67. 21.... 68. Nagrinėjamoje byloje ieškovai buvo pareiškę prašymą atnaujinti ieškinio... 69. 22.... 70. Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas yra praleistas tik šiek tiek... 71. 23.... 72. Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka, jog pirmos instancijos teismas iš jų... 73. 24.... 74. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir... 75. 25.... 76. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos lėšų dalies pagrįstumo... 77. 26.... 78. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio... 79. 27.... 80. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas teikė teismui atsiliepimą ir... 81. 28.... 82. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas... 83. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti...