Byla 2-2649-752/2015
Dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei J. P. dėl palūkanų priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant atsakovui A. K., atsakovo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams A. K., R. J., trečiajam asmeniui notarei Virginijai Jarienei dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei J. P. dėl palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

32013-09-23 ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia paskolos sutartį, sudarytą 2010-08-18 Kauno m. 4-ajame notaro biure tarp jos ir atsakovo A. K., pagal kurią ji pasiskolino 47 000 Lt sumą iki 2010-11-18, motyvuodama tuo, kad pinigų faktiškai negavo, o jai nenaudingą paskolos sutartį sudarė dėl apgaulės, kurią prieš ją panaudojo A. K., veikdamas kartu su R. J., dėl kurio nusikalstamos veikos iškelta baudžiamoji byla. Be to, tai buvo apsimestinis sandoris, nes tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti paskolos sutartį tarp atsakovų A. K. ir R. J., kuris ir yra tikrasis paskolos gavėjas. (1 t., b.l. 39-44).

42014-05-29 ieškovė papildė ieškinio pagrindą, nurodydama, kad ginčijama paskolos sutartis taip pat prieštarauja gerai moralei, todėl vadovaujantis CK 1.81 str., toks sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Prašė taikyti restituciją – įpareigoti R. J. grąžinti A. K. 47000 Lt sumą (1 t., b.l. 136-137).

5Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2010-08-18 Kauno m. 4-ajame notarų niure ji ir atsakovas A. K. sudarė paskolos sutartį, kuria ji tariamai pasiskolino iš A. K. 47000 Lt, tačiau faktiškai jokių pinigų ji negavo. Pagal sudarytą paskolos sutartį, ji įsipareigojo iki 2010-11-18 grąžinti šią sumą atsakovui, o laiku negrąžinus paskolos, už kiekvien` pavėluotą dieną įsipareigojo mokėti neprotingai didelius 0.5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos skolos. Skolos grąžinimo užtikrinimui įkeitė A. K. žemės sklypą, esantį ( - ), ir butą, esantį ( - ). Šią itin jai žalingą sutartį su atsakovu ji sudarė dėl apgaulės, kurią prieš ją panaudojo A. K., veikdamas kartu su R. J., dėl kurio nusikalstamos veikos iškelta baudžiamoji byla, kuri nagrinėjama teisme. Apgaulės būdu ji buvo įtikinta sudaryti jai visiškai nenaudingą sandorį.

6Ieškinyje nurodytos tokios paskolos sutarties sudarymo aplinkybės:

72010 m. kovo mėn. pradžioje ieškovė dalyvavo paskaitoje apie sveikatą, kuri buvo organizuota Kėdainių švietimo centre. Paskaitos metu ieškovė susipažino su atsakovu R. J., kuris prisistatė kaip „Vision International people group“ atstovas. Po paskaitos R. J. priėjo prie jos ir pasiūlė nueiti į kavinę ir užpildyti sveikatos anketą. Ieškovė anketą užpildė. Praėjus savaitei, jai paskambino kartu su R. J. buvusi G. K. ir informavo, kad atvyksta R. J. ir bus toliau tęstinė paskaita apie sveikatą ir verslą. Vėliau paskaitos vykdavo apie du kartus į savaitę. Kuo tolyn, tuo mažiau R. J. kalbėdavo apie sveikatą, o pagrindinį dėmesį skirdavo paskaitoms apie verslą, pasakodavo kaip galima uždirbti daug pinigų. 2010 m. birželio 10 d. ji įsigijo „Spleat Booster“ papildų už 2500 Lt, nes R. J. minėjo, kad įsigijus už tą sumą papildų ir ji pradeda dalyvauti tinkliniame marketinge, tačiau norint uždirbti didesnę sumą, jis turi investuoti didesnę sumą, kad ji gautų pelną, tačiau pradžioje jis nesakė kokia suma yra reikalinga ir tuo metu pinigų jos neprašė. Iš R. J. pasakojimų ieškovė suprato, kad verslas klesti gerai. Vėliau paskaitos persikėlė į Kauną ir ten vykdavo vieną kartą į savaitę.

82010 m. rugpjūčio mėn. R. J. paprašė ieškovės pasidomėti banke, kokiomis sąlygomis galima paimti paskolą. Ieškovė informavo R. J., kad jos sesuo dirba AB „Swedbank“ banke ir, kad ten paskolos neduos. R. J. pasakė, kad jis yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kad jam paskola nebus suteikta. Vėliau jis pradėjo įtikinėti ieškovę pasiimti paskolą savo vardu bei nurodė, kad paskolą ji galėtų pasiimti iš UAB „Vygenta credit“, esančios Mituvos g. 5, Kaune, kuri suranda kreditorius, kurie gali paskolinti pinigus su 3 proc. mėnesio palūkanomis.

92010-08-18 R. J. atsivežė ieškovę į UAB „Vygenta credit“, liepė pasiimti nekilnojamojo turto dokumentus. Nuvykus į UAB „Vygenta credit“ ieškovė pirmą kartą susitiko su kreditoriumi A. K.. Pokalbio metu ieškovė su A. K. iš viso nebendravo, visą pokalbį palaikė R. J.. Ieškovė iš jų pokalbio suprato, kad jie yra geri pažįstami. R. J. patikino ieškovę, kad visą skolą su palūkanomis A. K. grąžins jis. Pasikalbėję su A. K., jie visi kartu nuėjo pas notarą, esantį tame pačiame pastate. Sutartį pas notarą pasirašė tik ji ir A. K.. Po sutarties pasirašymo notarė perskaitė sutartį. Notarei perskaičius sutartį ieškovė pastebėjo, kad sutartyje nėra įrašytos palūkanos, apie kurias ji kalbėjo su A. K. bei R. J. prieš sutarties pasirašymą, tačiau notarė paaiškino, kad jeigu nebus mokamos palūkanos, A. K. gali reikalauti, kad būtų grąžinama visa suma pagal sutartį. Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad ji skolinasi 47000 litų ir įkeičia sodybą ir butą. Pas notarą A. K. jai įteikė 47000 litų sumą įvairiomis kupiūromis. Gavusi pinigus, ji iškart atskaičiavo 3 proc. palūkanų nuo paskolos sumos, apie kurias ji, A. K. ir R. J. kalbėjosi dar prieš sutarties sudarymą ir 4230 litų atidavė A. K.. Perduodama pinigus A. K., ji jokio kvito neišrašė, nes pasitikėjo tiek juo, tiek R. J., kurie buvo pažįstami. Išėjus iš notarės kabineto bet dar būnant UAB „Vygenta credit“ patalpose, R. J. pareikalavo duoti jam 3000 litų, kuriuos neva reikia sumokėti UAB „Vygenta credit“ už tarpininkavimą surandant kreditorių. Ieškovė jam tuos pinigus padavė, tačiau nematė kaip R. J. šiuos pinigus sumokėjo. Iš karto po paskolos sutarties pasirašymo visus A. K. likusius pinigus ieškovė atidavė R. J.. Taigi ieškovė pinigų iš atsakovo iš esmės negavo, kadangi paskolinti pinigai iš karto buvo atiduoti R. J., kuris prižadėjo visus pinigus atiduoti po mėnesio laiko. Praėjus mėnesiui R. J. pinigų negrąžino, pradėjo vengti bendrauti su ieškove. Vėliau ieškovė pamatė publikaciją laikraštyje apie R. J. ir suprato, kad jis ją apgavo ir pinigų negrąžins.

102010-11-26 R. J., ieškovė, A. K. ir L. Ž. susitiko Kaune, Savanorių pr. esančioje „Maximos“ kavinėje. Susitikimo vietą nurodė A. K.. Susitikimo metu buvo kalbama apie kitą paskolą iš kredito unijos, kurią pasiėmus J. P. galėtų grąžinti skolą A. K., tačiau laimei paskola suteikta nebuvo ir ieškovė išvengė dar didesnės prievolės susidarymo apgavikams. 2010-12-18 ieškovei paskambino A. K. ir pareikalavo 3 proc. mėnesinių palūkanų už gruodžio mėnesį (1410 Lt). Ieškovei paklausus kodėl ji, o ne R. J. turi mokėti palūkanas, A. K. pasakė, kad sutartį su juo pasirašė ji, o ne R. J., todėl palūkanas turi mokėti ji. Ieškovė, suprasdama, kad R. J. ją apgavo ir pinigų negrąžins, buvo priversta skolintis iš kitų asmenų, kad galėtų sumokėti palūkanas A. K.. 2010-12-22 ji nuvažiavo į Kauno autobusų stotį ir ten sumokėjo A. K. 1410 litų, tačiau jokio raštelio apie tai, kad pinigai buvo perduoti A. K., nepasirašė. A. K. ji dar nuvežė už 2011 metų sausį 940 litų, už vasarį - 400 litų, gegužės 30 d. davė 40 svarų.

112011-04-07 ji susitiko su R. J. ir jis pasirašė 55 000 litų vekselį, nes tokią sumą R. J. buvo skolingas ieškovei. R. J. pasirašytas vekselis patvirtina aukščiau nurodytas aplinkybes, kad paskola buvo imama ne J. P., bet būtent A. K.. Ieškovė tapo R. J. gerai apgalvotos apgaulės auka, kuris veikė susitaręs kartu su A. K.. Akivaizdu, kad ir A. K. apie tokią apgaulę žinojo ir pasinaudodamas ieškovės patiklumu apgaule įtikino ieškovę sudaryti jai visiškai nenaudingą sutartį.

122011-05-30 ieškovė pateikė A. K. pasirašyti raštą, kuriuo jis patvirtintų, jog jam buvo sumokėta 7020 Lt palūkanų suma, tačiau A. K. tokį ieškovės pateiktą raštą pasirašyti kategoriškai atsisakė. Šis A. K. atsisakymas patvirtina, jog A. K. veikė išvien su R. J., siekdamas iš ieškovės pasipelnyti. A. K. nesąžiningumą taip pat patvirtina ir tai, kad jis ieškovės prašė mokėti palūkanas, nors sutartyje jokių palūkanų numatyta nėra. Negana to, jis kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas iš ieškovės išieškoti 65800 Lt sumą (dėl 47000 Lt paskolos ir 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną) ir 137 Lt žyminio mokesčio. 2011-08-04 buvo areštuotas jai priklausantis įkeistas turtas. 2011-11-07 teismas patenkino A. K. reikalavimą ir nutarė iš ieškovės išieškoti jo prašomas sumas bei priverstinai parduoti jai priklausantį atsakovui įkeistą turtą. Vykdomoji byla Nr. 0165/11/0137 yra perduota vykdyti antsoliui N. A..

13Ieškovė prašė pripažinti 2010 m. rugpjūčio 18 d. jos ir atsakovo A. K. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento keliais sandorių negaliojimo pagrindais: vadovaujantis CK 1.91 str. 5 ir 6 d. nuostatomis, dėl to, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės.

14Šį sandorio negaliojimo pagrindą ieškovė grindė tuo, kad atsakovai R. J. ir A. K. prieš ją panaudojo apgaulę. Ji neturi nei teisinio nei ekonominio išsilavinimo, R. J. jai atrodė patikimas ir rimtas verslininkas, kuris žadėjo paskolą ir palūkanas A. K. sumokėti pats, o ieškovei sumokėti 20 proc. nuo paskolintos sumos. Toks pasiūlymas ieškovei atrodė itin patrauklus ir įtikinamas ir tai turėjo esminės reikšmės jos suklaidinimui bei apsisprendimui savo vardu paimti paskolą iš A. K., nors faktiškai ji niekada tų pinigų nevaldė ir jais nedisponavo, nes visus pinigus atidavė R. J..

15Ieškovė taip pat nurodė, kad R. J., turėdamas įsiskolinimų kitiems kreditoriams, žadėdamas sumokėti jai 20 proc. palūkanas bei taip priversdamas ją pasiimti paskolą savo vardu, puikiai suvokė, kad po mėnesio laiko nesugebės tokios sumos grąžinti nei A. K., nei jai. Ieškovės vertinimu, toks iš anksto apgalvotas neteisėtų R. J. bei A. K. apgaulingų veiksmų modelis lėmė tai, kad 2013-08-18 buvo sudaryta neteisėta paskolos sutartis tarp jos bei A. K., ko pasėkoje buvo įkeistas ieškovės nekilnojamasis turtas, o vėliau R. J. negrąžinus minėtų pinigų Kauno miesto apylinkės teismas, remdamasis apgaulės būdu neteisėtai sudaryta paskolos sutartimi, nutarė iš ieškovės A. K. naudai išieškoti 65 800 Lt.

16Ieškovė ginčijo paskolos sutartį ir vadovaujantis LR CK 6.875 str. 1 d. pagrindu, teigdama, kad paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos ji faktiškai negavo, nes tikrasis paskolos gavėjas yra būtent R. J.. Taip pat nurodė, kad atsakovas A. K. žinojo, kad tikrasis paskolos gavėjas yra būtent R. J., o ne ieškovė, nes tai, kad paskola bus imama R. J. ieškovės vardu, su juo buvo aiškiai aptarta dar prieš pasirašant paskolos sutartį. Kadangi pinigai buvo skolinami R. J., prašė taikyti ir LR CK 1.87 str. 1 d. nuostatas, nustatančias, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės ir įpareigoti R. J. grąžinti A. K. 47000 Lt sumą (1 t., b.l. 136-137).

172014-05-29 papildžiusi ieškinio pagrindą, ieškovė prašė sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ir CK 1.81 str. pagrindu, nurodydama, kad paskolos sutartis prieštarauja gerai moralei, tačiau detaliau šio pagrindo neargumentuodama. (1 t., b.l. 136-137).

18Atsakovas R. J. atsiliepimo nepateikė, nei viename teismo posėdyje nedalyvavo ir savo pozicijos neišdėstė.

19Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas dėl šių motyvų:

20Iki šio sandorio nei ieškovės, nei atsakovo R. J. nepažinojo, jų nesiejo jokie susitarimai, todėl ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovas su R. J. yra geri pažįstami neatitinka tikrovės. Dėl šių priežasčių jokių susitarimų tarp atsakovo ir R. J. apgaule sudaryti paskolos sutartį nebuvo. Tai, kad jokios apgaulės nebuvo, patvirtina ir ieškovės su procesinių dokumentų priedais pateiktas kaltinamasis aktas, iš kurio matyti, kad tik R. J. yra iškelta baudžiamoji byla, ir kad tik jam pareikštas įtarimas dėl apgaulės. Kita vertus, kaip matyti iš ieškovės ikiteisminiame tyrime duotų paaiškinimų, būtent ieškovė kreipėsi į UAB „Vygenta Credit“ dėl paskolos suteikimo ir kad būtent ji tarėsi dėl paskolos gavimo su šios bendrovės darbuotoju G. K.. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu R. J. planavo kažkokią veiklą ir būtent šiai veiklai skolinosi pinigus ir tai darė savo iniciatyva. Ieškovė teigdama, kad atsakovas ir R. J. buvo susitarę ją apgauti, tėra grindžiama ieškovės daromomis prielaidomis, tačiau neparemta jokiais įrodymais, o šios prielaidos daromos siekiant nesąžiningai išvengti civilinės atsakomybės.

21Ieškovė ieškinyje yra nenuosekli: ieškinio dalyje „Faktinės bylos aplinkybės“ ji nurodo, kad su atsakovu sudarė paskolos sutartį, tačiau „faktiškai jokių pinigų negavo“, tačiau vėliau dėstydama aplinkybes nurodo, kad sudarius notarų biure paskolos sutartį, atsakovas jai įteikė pinigus, sumoje 47000 litų, kuriuos ji gavo. Ieškovės teiginiai, kad ji faktiškai negavo pinigų neatitinka tikrovės. Tai, kad šiuos pinigus ieškovė gavo, ji pati patvirtina ieškinyje nurodydama, kad neva tai iš karto iš šios sumos atsakovui sumokėjo 3 procentus palūkanų, t.y. padavė 4230 Lt, bei nurodė, kad iš šios sumos, išėjusi iš notarų biuro sumokėjo 3000 Lt už tarpininkavimo paslaugas, taip pat nurodė, kad iš šios sumos sau pasiliko 3000 Lt kaip R. J. skolos grąžinimą, o likusius atidavė R. J.. Visi šie ieškovės veiksmai buvo atlikti atsakovui nedalyvaujant, kadangi jų keliai išsiskyrė pasirašius paskolos sutartį, įkeitimo lakštą, bei A. K. notaro akivaizdoje sumokėjus ieškovei pinigus. Nors ieškovė nurodė melagingas aplinkybes dėl palūkanų jam sumokėjimo, tačiau ji akivaizdžiai patvirtino, kad gautais paskolos pinigais, sumoje 47000 Lt, disponavo, todėl jos teiginiai dėl faktinio pinigų negavimo yra neteisingi, ieškovės nurodomi siekiant išvengti civilinės atsakomybės.

22Jeigu ieškovė būtų buvusi apsimestinė sandorio šalis, tai ji R. J. paėmusi savo vardu paskolą, būtų iš karto tuos pinigus R. J. ir atidavusi, palikdama jam teisę atlikti visus iš šio susitarimo kilusius mokėjimus. Atkreiptinas dėmesys, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodo pinigų sumos, kurią perskolino atsakovui R. J..

23Patikslintame ieškinyje teigiama, kad „iš karto po paskolos sutarties pasirašymo visus A. K. likusius pinigus ieškovė atidavė R. J.“, tačiau ši ieškovės nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės, kadangi gavusi iš A. K. pinigus, ieškovė iš karto tų pinigų R. J. neperdavė, o kaip pati teigia, pirmiausia dalį jų paskirstė, o tik po to, likusius perdavė R. J.. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad iš A. K. pasiskolinusi pinigus ieškovė jais disponavo savo nuožiūra, niekieno neverčiama. Ieškovė pripažinto, kad R. J. buvo perduoti ne visi jos iš A. K. pasiskolinti pinigai ir tik po to, kai ji dalį jų paskirstė. Kad ieškovė disponavo iš atsakovo paskolintais pinigais, patvirtina ir tai, kad paskolinusi atsakovui R. J. pinigus, o šiam sutartu laiku jų negrąžinus, atsakovas R. J. ieškovės reikalavimu pasirašė jai paprastąjį neprotestuotiną vekselį 50500 Lt sumai. Ši aplinkybė patvirtina, kad pasiskolinusi iš A. K. pinigus, ieškovė juos perskolino atsakovui R. J. tik jiems abiem žinomomis sąlygomis: pati nurodžiusi, kad paskolino atsakovui apie 38000 Lt, ieškovė pareikalavo, kad jis grąžintų jau ženkliai didesnę sumą 50500 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad šio neprotestuotino paprastojo vekselio ieškovė neginčija, tokiu būdu pripažindama, kad turtiniai santykiai, atsiradę iš ginčijamos paskolos, tarp jos ir atsakovo R. J. egzistuoja.

24Kai atsakovas atvyko į bendrovę tartis dėl paskolos suteikimo, ieškovė buvo atvykusi su vyriškiu, kuris kaip sužinojo, yra atsakovas R. J.. Tai, kad skolintis nori moteris, ir ji kaip garantą įkeis turtą, atsakovas žinojo prieš atvykstant iš UAB “Vygenta Credit“ darbuotojo G. K., todėl susitikimo metu iš karto ir buvo kalbama su ieškove dėl paskolos dydžio ir sąlygų. Pokalbyje dėl paskolos ir jos sąlygų dalyvavo visi, tame tarpe ir R. J., su kuriuo ieškovė vis pasitardavo, jai buvo svarbi jo nuomonė, todėl atsakovui susidarė įspūdis, kad jie yra tarpusavyje glaudžiai susiję, be to, jie neslėpė, kad jie daro kažkokią tai veiklą kartu. Jokios kalbos, kad skolinasi ne ieškovė, o R. J. nebuvo, kaip ir kalbos, kad ne ieškovė bus faktinė skolininkė. Atvirkščiai, visas pokalbis ir aptariamos sąlygos bylojo, kad skolininkė bus ieškovė, kuri skolai padengti sutiko įkeisti ir savo nuosavybės teise valdomą turtą. Pasirašius paskolos sutartį ir sutartinės hipotekos lakštą, A. K. pinigus notaro akivaizdoje sumokėjo ieškovei, atsakovas R. J. šiame sandoryje nedalyvavo. Kaip klostėsi ieškovės ir atsakovo R. J. santykiai po to, žino tik jie abu, tačiau akivaizdu, kad tarp jų taip pat susiklostė paskolos santykiai.

25Jokios palūkanos nebuvo sutartos, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės apie trijų procentų dydžio palūkanų mokėjimą per mėnesį, neatitinka tikrovės. Akivaizdu, kad šalims nesusitarus dėl palūkanų, A. K. neturėjo jokio pagrindo jų reikalauti, o ieškovė neturėjo pareigos jų mokėti, todėl ieškovės teiginiai, kad ji neva tai yra sumokėjusi palūkanas, yra nepagrįsti, o taip pat ir neįrodyti. Kadangi dėl palūkanų mokėjimo nesitarė, todėl jos nėra numatytos ir sutartyje, ir jokių klausimų ir neaiškumų pasirašant sutartį, ieškovei nekilo, kaip ir dėl numatytų netesybų - 0,5 procentų delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos skolos.

26Sandoris apsimestiniu gali būti pripažįstamas tuomet, kai jis sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu ir teisų bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Kaip matyti iš pateiktų atsiliepime aplinkybių, iš pačios ieškovės pateiktų duomenų, akivaizdu, kad sandoris buvo sudarytas tarp A. K. ir ieškovės, o ne tarp A. K. ir atsakovo R. J.. Asmuo su jo žinioje esančiais pinigais turi teisę elgtis kaip tinkamais, tačiau su skolintais pinigais turi elgtis protingai ir atsakingai.

27Atsakovui iš UAB „Vygenta Credit“ buvo žinoma, kad pinigų pasiskolinti nori moteris, kuri paskolą užtikrins įkeitimu. Paskolos sutartis su ieškove buvo sudaryta notarų biure, kur ieškovei ne tik buvo perduoti pinigai, tačiau ieškovė raštiškai patvirtino, kad pinigus gavo, kad kreditoriaus ir skolininko teisės ir pareigos jai išaiškintos. Tam, kad sudaryti ginčijamą sandorį nereikalingas nei aukštasis teisinis, nei ekonominis išsilavinimas, juo labiau, kad pati ieškovė patvirtino, kad sandorio prasmė jai suprantama, o teisės ir pareigos yra išaiškintos. Kadangi sutartį tvirtino notarė, tai visus kilusius klausimus ieškovė turėjo galimybę išsiaiškinti pas profesionalų nešališką teisininką - notarę, tačiau kaip matyti jokių neaiškumų, galėjusių sąlygoti ieškovės suklydimą, nebuvo.

28Kaip matyti ieškovė prašo sandorį pripažinti sudarytą dėl apgaulės CK 1.91 str. 5 ir 6 dalies tvarka, t.y. kai apgaulė pasireiškia nutylėjimu ir jeigu apgaulė, smurtas, grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, jeigu kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Kaip pasireiškė šie apgaulės būdai, ieškovė ieškinyje nenurodo, todėl ieškovė šio pagrindo neįrodė, todėl jis kaip nepagrįstas turi būti atmestas.

29Ieškovė žinodama, kad pinigus ketina perskolinti, kad juos ketina investuoti į verslą, kurio grąža nėra užtikrinta, atsakovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, o verslui nepavykus, pašlijus jos ir atsakovo R. J. santykiams, pradėjo kaltinti nebūtais dalykais, ir tai daro siekdama nesąžiningai išvengti prievolės įvykdymo. Tik ieškovę ir atsakovą R. J. sieja nesąžiningas susitarimas prieš A. K., kadangi ieškovei nuginčijus sandorį, atsakovui R. J. neliktų pareigos apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, nors pinigų paskolinimo faktą, kaip galima spręsti iš pateikto patikslinto ieškinio ir kaltinamojo akto pripažįsta abu.

30Ieškovės ir atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad baigiantis paskolos grąžinimo terminui, ieškovė pasikvietė A. K. į susitikimą, kurio metu jis galvojo, kad ieškovė tarsis dėl paskolos grąžinimo. Į susitikimą atvykę ieškovė ir atsakovas R. J. pasakė, kad neturi pinigų skolos grąžinimui, todėl susitarė su kredito unija, kuri sutiko refinansuoti skolą, tačiau paprašė įkeisti turtą. Ieškovė su atsakovu R. J. paprašė nuimt įkeitimą, kad jie įkeitę šį turtą kredito unijai gautų paskolą, iš kurios A. K. grąžintų skolą. Atsakovas neprieštaravo, tačiau nurodė, kad duos sutikimą, kai perkalbės su kredito unijos darbuotoju ir užsitikrins paskolos jam sumokėjimą. Po to ieškovė su atsakovu dingo ir daugiau šiuo klausimu nebesirodė (1 t., b.l. 6-69).

31Trečiasis asmuo notarė Virginija Jarienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 18 d. patvirtino paskolos sutartį, reg. Nr. 4VJ-10594, kuria J. P. pasiskolino iš A. K. 47 000 Lt. Suteiktą paskolą skolininkė J. P. įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. lapkričio 18 d. Laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną pagal šią sutartį skolininkė įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,5 proc. delspinigių nuo negrąžintos sumos. Šalių susitarimu paskola buvo suteikta be palūkanų ir paskolos sutartyje tai buvo nurodyta atskiru punktu. Šios skolinės prievolės užtikrinimui skolininkė J. P. kreditoriaus A. K. naudai įkeitė jai asmenine nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiais statiniais, adresu: ( - ) ir butą, unikalus Nr. ( - ), adresu: J. ( - ), hipotekos lakštu, patvirtintu 2010 m. rugpjūčio 18 d. reg. Nr. 4VJ-10595. Paskolos sutartį ir hipotekos lakštą šalys pasirašė notarės akivaizdoje, nedalyvaujant jokiems tretiesiems asmenims. Dėl visų esminių paskolos sutarties sąlygų: paskolos dydžio, įvykdymo termino, delspinigių dydžio ir dėl konkretaus turto įkeitimo, šios prievolės užtikrinimui, šalys susitarė pačios, notarei šiame procese nedalyvaujant ir jo neįtakojant. Turto įkeitimo sandoriui atlikti notarei buvo pateikti visi pagal įstatymus reikalingi dokumentai. Pagal abiejų šalių iš anksto pateiktas sąlygas ir buvo paruošta minima paskolos sutartis ir hipotekos lakštas, kuriuos sutarties šalys prieš pasirašydamos atidžiai perskaitė notarės akivaizdoje. Sutarties pasirašymo metu abiem sutarties šalims paaiškino visas LR civiliniame kodekse numatytas skolininko ir kreditoriaus teises ir pareigas. Skolininkė J. P. savo ranka parašė kitame patvirtintos paskolos sutarties puslapyje prierašą, kuriame patvirtino, kad paskolos sutartį perskaitė ir ją suprato ir, kad paskolintus jai pinigus gavo asmeniškai į rankas. Taip pat šiame prieraše nurodyta konkreti pinigų suma, kurią ji gavo iš kreditoriaus: 47 000 Lt. Tvirtindama šią paskolos sutartį ir turto įkeitimo sutartį, ji sąžiningai atliko notaro pareigas, laikėsi galiojančių įstatymų ir šios sutartys nebuvo apsimestinės, paskolinti pinigai buvo perduoti jos akivaizdoje. Jokios kitos aplinkybės, sąlygojusios paskolos sutarties ir hipotekos lakšto sudarymą, ar priežastis dėl kurių ieškovė nori užginčyti sandorį jai nėra žinomos. Ieškovės J. P. ieškinys nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, J. P. neturi jokio teisinio pagrindo ginčyti paskolos sutartį (1 t., b.l. 72-73).

32Atsakovas A. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš J. P. 8,969,12 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b.l. 6-7, 14-15).

33Priešieškinyje nurodė, kad J. P. 2010 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė paskolos sutartį, not. reg. Nr. 4VJ-10594, pagal kurią pasiskolino iš A. K. 47000 Lt. Šią sumą atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. lapkričio 18 d. Užtikrindama minėtos paskolos grąžinimą, 2010-08-24 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120100007B19, atsakovė įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kadangi atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė prievolės pagal minėtą paskolos sutartį, ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame reiškė reikalavimą priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytinių ir išieškoti iš J. P. 47000 Lt paskolos, 18800 Lt delspinigių (skaičiuojant 0,5 proc. dydžio delspinigius už 80 pavėluotų atsiskaityti dienų), 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, 250 Lt išlaidų advokato paslaugoms, viso 66187 Lt.

342011-11-07 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas patenkino ieškovo reikalavimą priverstinai išieškoti iš J. P. 65800 Lt sumą, kurią sudaro skola 47000 Lt, 18800 Lt delspinigių, bei 137 Lt žyminio mokesčio.

35Reikšdamas reikalavimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovės turto, atsakovas prašė išieškoti skolą - 47000 Lt, bei paskolos sutartyje numatytus 0,5 proc. delspinigius, kuriuos paskaičiavo už 80 pavėluotų dienų, tačiau ieškovas nereiškė reikalavimo išieškoti iš atsakovės įstatymo numatytų 5 proc. dydžio metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

36Skola iki šiol nėra grąžinta dėl atsakovės veiksmų - ji yra pareiškusi ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl ko išieškojimas iš įkeisto turto yra sustabdytas. Be te šios bylos nagrinėjimą, ieškovė vilkino, siekdama patraukti R. J., kuriam paskolino iš ieškovo pasiskolintus pinigus, baudžiamojon atsakomybės. R. J. Kauno apylinkės ir Kauno apygardas teismas išteisinus, atsakovė padavė kasacinį skundą, kuris taip pat buvo atmestas

37Kadangi nuo paskolos grąžinimo termino 2010-11-18 praėjo nemažas laiko tarpas, o išieškojimas uždelstas dėl atsakovės veiksmų, ieškovais turi teisę reikšti reikalavimą dėl įstatyminių 5 proc. dydžio palūkanų už uždelstą laiką grąžinti skolą priteisimo.

38Kadangi ieškovas yra prisiteisęs delspinigius už 80 pavėluotų dienų, todėl 5 proc. dydžio metinės įstatyminės palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2011-02-07 (neįskaitant laiko, už kurį paskaičiuoti delspinigiai) iki 2014-12-01 dienos (imtinai). Paskaičiavimas. Uždelstas laikas grąžinti skolą yra 3 metai ir 298 dienos (nuo 2011-02-07 iki 2014-12-01 imtinai), 5 proc. dydžio metinės įstatyminės palūkanos už šį laikotarpį sudaro 8.969,12 Lt (47.000,00 Lt x 5 proc. = 2350 Lt/metams : 365 d. = 6,44 Lt/dienai; (3 metai x 2350 Lt) + (298 dienos 6,44 Lt) = 7050 Lt + 1919,120 Lt = 8.969,12 Lt

39Viso atsakovė 2014-12-01 dienai (imtinai) yra skolinga 8969,12 Lt palūkanų, todėl ši suma iš atsakovės priteistina.

40Be to, iš atsakovės priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

41J. P. su atsakovo priešieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad LR CK 6.210 str. 1 d. yra numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Dėl LR CK 6.210 str. 1 d. taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog tam, kad būtų galima taikyti LR CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Esant tokiam šalių susitarimui, kad palūkanos yra nemokamos, o atlyginami tik delspinigiai, nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriam 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

42Paskolos sutarties 2 punkte yra numatyta, jog ,,sutarties šalys susitarė, kad ši paskola suteikiama be palūkanų“, o 3 punkte sutarė, kad ,,laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkė privalo mokėti 0,5% dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos". Taigi šalims nesutarus dėl jokių palūkanų mokėjimo, taip pat Kauno miesto apylinkės teismui 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi pagal paskolos sutartį jau priteisus 18 800 Lt delspinigių, ieškovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 5% metinių įstatyminių palūkanų už pradelstą laiką grąžinti skolą yra neteisėtas ir netenkintinas. Kasacinis teismas dėl palūkanų priteisimo, kai už sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdymą taip pat yra numatyti delspinigiai, yra nurodęs, jog palūkanos už skolininko piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą turi būti įskaičiuotos į netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog teismas palūkanų ir netesybų sumas, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaito vieną į kitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, taip pat į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi priteista 18 800 Lt delspinigių suma gerokai viršija ieškovo ieškinyje reikalaujamą 8 969,12 Lt palūkanų sumą, atsakovės įsitikinimu yra konstatuotina, jog netgi ir esant galimybei reikalauti palūkanų vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d., nagrinėjamu atveju minėta palūkanų suma, lygi 8 969,12 Lt, įskaitytina į jau priteistus delspinigius, t.y., 18 800 Lt, ir atskirai ieškovui mokėtina nėra. Nesant pareigos mokėti minėtus 8 969,12 Lt, taip pat nėra visiškai jokio pagrindo ir ieškovo prašomų procesinių palūkanų priteisimui (2 t., b.l. 18-21).

43Į teismo posėdį ieškovė neatvyko ir jame nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta. Iki teismo posėdžio pradžios iš jos nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovė elektroniniu laišku tik informavo, kad serga, tačiau nepateikė dokumentų, pateisinančių jos neatvykimą. Todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).

44Teismo posėdyje atsakovas A. K. ir jo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. A. K. trumpai paaiškino kredito suteikimo aplinkybes: kad į jį kreipėsi tarpininkavimo įmonė UAB „Vigenta ir partneriai“, sakė, kad reikalingas kreditorius, kad paskola bus užtikrinta turto įkeitimu. Atvažiavus į kontorą, atėjo moteris ir vyras, kuriuos matė pirmą kartą. P. atsakovą R. J. pristatė kaip verslo partnerį, sakė, kad turi verslo planą. Kadangi įkeičiamo turto vertės užteko, sutiko duoti paskolą P.. Prieš pasirašant paskolos sutartį, aptarė paskolos sutarties sąlygas. Kadangi P. žmogus nejaunas, užstato visą turtą, jam susidarė įspūdis, kad ji supranta ką daro, yra apsisprendusi. Dabar mato, kad yra kitaip, nes ji vengia sumokėti paskolą. Sudarant paskolos sutartį pas notarą, J. nedalyvavo, nes notarė prieštaravo, kad būtų pašalinis asmuo. Pinigus P. padavė pas notarę. Paskola buvo sudaryta 3 mėnesiams. Artėjant 3 mėn. terminui, P. jį pakvietė susitikti. Atėjo su J. ir dar kitu vaikinu, sakė, kad pinigų neturi, norėtų nuimti įkeitimą, kad iš Kredito unijos galėtų gauti paskolą ir atsiskaityti su juo. Dėl įkeitimo nuėmimo jis neprieštaravo, siūlė nueiti ir susitarti kredito unijoj. Jis taip pat siūlė P. parduoti žemę, sakė, kad duos sutikimą parduoti. Bet P. daugiau nebesirodė, susisiekti su ja jis nebegalėjo. Mano, kad ji tik norėjo apgauti atsakovą.

45Metus laiko jis nesikreipė dėl išieškojimo. Kelis kartus buvo susitikęs su P., šnekėjo dėl paskolos grąžinimo. Po to, kai J. buvo į laikraštį papuolęs, P. pasakė, kad J. pasiėmė pinigus, ją apgavo.

46Palūkanos nebuvo numatytos, tik delspinigiai. P. jam palūkanų nemokėjo, jam iš paskolos nebuvo jokios naudos, tik nuostolis.

47Priešieškiniu prašo priteisti įstatymo numatytas palūkanas, pasibaigus paskolos grąžinimo terminui. Pagal paskolos sutartį, delspinigius paskaičiavo tik už 80 dienų. Pasibaigus šiam laikotarpiui, prašo taikyti procesines palūkanas, kurias skaičiuoja nuo 2011 vasario 2 d., t.y. laikotarpį, už kurį priskaičiuoti delspinigiai, išminusuoja.

48Ieškovo atstovė adv. N. Grubliauskienė paaiškino, kad atsakovas nesutinka su ieškiniu, prašo patenkinti priešieškinį. Ieškovė dėstydama aplinkybes pati sau prieštarauja, viename dokumente teigia, kad pinigų iš K. negavo, kitame, kad yra gavusi pinigus ir sumokėjusi palūkanas. Aplinkybė, kad J. ir K. buvo susitarę yra neįrodyta. Liudytojas K. nurodė, kad galėjo būti ir kitų kreditorių. K. nurodė, kad jis buvo nebe pirmasis, kuris buvo pakviestas skolinti. Kalbėti, kad K. ir J. susiję, nėra jokio pagrindo.

49Ieškovės teiginys, kad skolininkas buvo visai kitas, nepaneigia aplinkybės, kas ieškovei sutikus įkeisti savo turtą, išieškojimas turi būti vykdomas iš hipoteka įkeisto turto. Hipotekos ieškovė neginčija. Teiginiai, kad sandoris prieštarauja gerai moralei taip pat nėra pagrįsti, nes skolos sutartys yra viešai pripažįstamos.

50Restitucija negalima, nes J. nėra sandorio šalis. P. nurodo, kad pasiskolinusi 47000 Lt, J. perdavė 38000 Lt. Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys, ji pripažįsta, kad tarp jos ir J. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Jo suteikta paskola buvo beprocentinė, 3 mėn. palūkanos nebuvo skaičiuojamos, tačiau įstatymas numato, kad asmuo praleidęs terminą, turi mokėti palūkanas. Todėl priešieškinis yra pagrįstas.

51Liudytojas G. K. paaiškino, kad turi įmonę „Viginta kredit“, kuri tuo metu buvo „Viginta ir partneriai“. Dabar jis yra direktorius, tada buvo akcininkas. Dirbo Mituvos g., pagrindinai sandoriai buvo tvirtinami pas notarę Jarienę. Buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad kai sutarties šalys aptaria sąlygas, įmonė paruošia dokumentus ir juos pateikia notarui. Notaras patikrina, tada užsako pažymas iš nekilnojamo turto registro, paskiria sandorio tvirtinimo laiką. Notarė laikosi nuostatos, kad į kabinetą gali ateiti tik kreditorius ir skolininkas. Jis tik palydėjo K. ir P. pas notarę. Su K. buvo pažįstamas, kelis kartus jis buvo paskolinęs pinigus. Asmeninių santykių nebuvo. Įmonė deda skelbimus spaudoje, internete apie teikiams kreditus. Matyt, ieškovė susirado, pasiskambino. Gerai neprisimena, bet įprastai dar iki paskolos sutarties sudarymo paskiriamas susitikimas. Turbūt ir ieškovė atvažiavo, aptarė sąlygas. Prisimena, kad ji norėjo labai didelės sumos, bet lyg užstatas buvo per mažos vertės, po to surinko užstatą. Paprastai suteikti paskolą siūloma keliems kreditoriams. Paskolos suteikimas trunka nuo 3 iki 7 dienų. Kreditorius vertina, ar jam verta rizikuoti. Tai priklauso nuo užstato, kiek jis vertas, ar likvidus turtas. Ne visi kreditoriai sutinka skolinti. K. sutiko. Pas notarą P. turėjo nueiti ne mažiau du kartus, nes reikia užsakyti pažymas ir pasirašyti sutartį. Asmuo, norintis pažymos, turi pas notarą užpildyti formą dėl pažymos išdavimo.

52Ieškovė J. P. ir atsakovas R. J. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta (2 t., b.l. 58, 60). Byla išnagrinėti jiems nedalyvaujant.

53Trečiasis asmuo notarė Virginija Jarienė teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

54Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

55Byloje nustatyta, kad 2010 m. m. rugpjūčio 18 d. Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė Virginija Jarienė patvirtino paskolos sutartį, reg. Nr. 4VJ-10594, kurios 1 p. nurodyta, jog J. P. pasiskolino iš A. K. 47 000 Lt (ekvivalentas eurais 13 612 Eur 14 ct), kurie buvo perduoti paskolos gavėjai sutarties pasirašymo metu notaro kabinete. Šią sumą skolininkė J. P. įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. lapkričio 18 d. Paskolos sutarties šalys susitarė, kad paskola suteikiama be palūkanų (Sutarties 2 p.). Laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną pagal šią sutartį skolininkė įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,5 proc. delspinigių nuo negrąžintos sumos (Sutarties 3 p.). Suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui, J. P. įsipareigojo sutarties pasirašymo dieną įkeisti kreditoriui jai asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiais statiniais, esantį ( - ) ir butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), kurį tą pačią dieną ir įkeitė kreditoriui hipotekos lakštu, patvirtintu Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. Jarienės, reg. Nr. 4VJ-10595. Bendra įkeisto turto vertė šalių susitarimu -122 700 Lt. (1 t. b.l 14, 74, 30-32).

562011-04-07 atsakovas R. J. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo J. P. sumokėti skolos sumą, sudaranči` 50500 Lt, kuris galioja iki besąlygiško jo įvykdymo (1 t. b.l. 15).

57Sutartyje nustatytu terminu (iki 2010-11-18) ieškovė skolos negrąžino. 2011-11-07 priimta Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartis, kuria tenkinti kreditoriaus A. K. reikalavimai priverstinai išieškoti iš J. P. 65 800 Lt sumą (47000,00 Lt paskolos, 18 800,00 Lt delspinigių (47 000x0,5 proc. x 80 dienų), 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, taip pat priverstinai parduoti iš varžytynių J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą. Iš nutarties turinio matyti, kad 2011-08-03 nutartimi Nr. ( - ) buvo areštuotas įkeistas turtas, įspėjant skolininkę ir įkeisto turto savininkę J. P., kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. 2011-08-10 J. P. pateikė Kauno apygardos teismui atskirtąjį skundą dėl 2011-08-03 nutarties Nr. ( - ) panaikinimo. 2011-10-11 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Nr.2S-2121-510/2011 atskirasis skundas atmestas, 2011-08-03 hipotekos teisėjos nepakeista (b.l. 48-49).

58Iš teismų informacinėje sistemoje esančios minėtos 2011-10-11 Kauno apygardos teismo nutarties aprašomosios dalies matyti, kad J. P. atskirajame skunde prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti motyvuodama tuo, kad paskolos sutartis ir turto įkeitimo sutartis buvo sudaryta sukčiavimo būdu, siekiant tikslo užvaldyti jos turtą, kad dėl to ji kreipėsi į Kėdainių rajono policijos komisariatą, o Kėdainių rajono apylinkes prokuratūra persiuntė medžiagą tyrimui į Kauno miesto prokuratūrą.

59Kauno apygardos teismas, atmesdamas atskirtąjį skundą, nurodė, kad skolininkės atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję ne su skundžiamos Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutarties teisėtumu, o su kreditoriaus reikalavimo įvykdyti pagrindinę prievolę teisėtumu. Teisėjų kolegija nurodė, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas. Ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo įvykdyti pagrindinę prievolę teisėtumo nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Tokiu atveju skolininkė gali pateikti ieškinį teismui įstatymų nustatyta tvarka ir prašyti civilinę bylą nagrinėjančio teismo sustabdyti hipotekos procedūras taikant laikinąsias apsaugos priemones (LITEKO, Kauno apygardos teismo nut. Civ. byloje Nr. ( - )).

60Iš šių duomenų matyti, kad iš karto po paskolos sutarties sudarymo ieškovė paskolos sutarties neginčijo. Apie tai, kad paskolos ir turto įkeitimo sutartys sudarytos neteisėtu būdu, pareiškė tik po to, kai kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tačiau įstatymo nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, nors Kauno apygardos teismas jai išaiškino paskolos sutarties ginčijimo tvarką. Į teismą dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji kreipėsi tik 2013-09-23, t.y. praėjus dvejiems metams nuo Kauno apygardos teismo išaiškinimo ir trims metams po paskolos sutarties sudarymo, įkeistą turtą jau pardavinėjant varžytinėse. Toks ilgas ieškovės delsimas rodo, jog ginčijamo sandorio teisėtumas iš karto jai nekėlė abejonių.

61Priėmus ieškovės ieškinį, 2013-10-10 teismo nutartimi tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0165/01037 (b.l. 39-44, 50-51).

62Ieškovė ieškinyje teigė, kad ji tapo apgaulės auka, nes R. J. pasinaudojo jos patiklumu, apgaule įtikino sudaryti jai visiškai nenaudingą sandorį, o A. K. apie tokią apgaulę žinojo. Tai grindė nenuosekliais paaiškinimais ieškinyje apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes. Ieškovė nurodė, kad nuo 2010 kovo pradžios ji dalyvavo R. J. paskaitose apie sveikatą ir verslą Kėdainiuose ir Kaune, kurias jis vedė kaip „Vision International people group“ atstovas. Iš jo pasakojimo kaip galima uždirbti daug pinigų ji suprato, kad verslas jam sekasi gerai. Ji taip pat nusprendė dalyvauti tinkliniame marketinge, 2010-06-10 įsigijo papildų už 2500 Lt. Tačiau ieškovė nenurodė, ar jai pavyko tuos papildus parduoti, koks buvo jos uždarbis, tolimesi planai. Taip pat neatskleidė, ar su atsakovu R. J. jie tapo partneriais ir turėjo bendrų verslo planų. Ieškovė tik nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį R. J. paprašė jos pasidomėti banke kokiomis sąlygomis galima gauti paskolą ir ieškovė per banke dirbančią savo seserį tuo domėjosi. Vėliau R. J. nurodžius, kad jis yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir jam paskola nebus suteikta, jo prašymu sutiko savo vardu paimti paskolą iš UAB „Vygenta credit“ ir įkeisti didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Tačiau ieškovė nenurodė, kokiomis sąlygomis ji sutiko tai daryti, ar tai buvo susiję ir su jos verslo planais, ko siekė ji pati. Ieškovė tik teigė, kad R. J. ją įtikinėjo paimti paskolą, ji juo pasitikėjo, nes jis atrodė patikimas ir rimtas verslininkas, žadėjo paskolą ir palūkanas A. K. grąžinti pats, o ieškovei sumokėti 20 proc. palūkanas nuo paskolintos sumos, nors realiai buvo skolingas kitiems kreditoriams ir puikiai suvokė, kad nei paskolos sumos nei tokių palūkanų jai nesugebės grąžinti. Ieškovė taip pat nurodė, kad sudarant paskolos sutartį pas notarą R. J. nedalyvavo, A. K. pinigus (47 000 Lt) įteikė jai. Teigė, kad ji tų pinigų faktiškai nevaldė ir jais nedisponavo, nes visus atidavė K.. Tačiau nurodė, kad iš tų pinigų ji iš karto atskaičiavo ir sumokėjo A. K. 3 proc. (4230 Lt) palūkanų, nors dar būnant notaro kabinete ji atkreipė dėmesį, kad sutartyje palūkanos nenurodytos, o išėjusi iš notaro kabineto, davė R. J. 3000 Lt sumą sumokėti UAB „Vygenta credit“ už tarpininkavimo paslaugas.

63Iš šių ieškovės nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškinyje ji atskleidė ne visas savo valios sudaryti ginčijamą sandorį susiformavimo aplinkybes. Taip pat prieštaringai nurodė dėl gautų paskolos pinigų. Ieškovė nenurodė, kokią tikslią pinigų sumą ji perdavė R. J., kokio dydžio pinigų sumą tikėjosi gauti kaip palūkanas. Tačiau iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad R. J. ji perdavė ne visus, o tik dalį paskolos pinigų ir jau kitokiomis sąlygomis, nei jos ir A. K. sudarytoje paskolos sutartyje.

64Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismas negalėjo betarpiškai išsiaiškinti visų paskolos ir įkeitimo sutarties sudarymo aplinkybių, taip pat gautų pinigų dalies paskolinimo R. J. motyvų. Tačiau jau iš šių ieškinyje neišsamiai nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovės tikslas sudarant šiuos sandorius buvo asmeninės turtinės naudos gavimas.

65Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu (byla buvo sustabdyta), buvo išnagrinėta R. J. iškelta baudžiamoji byla. Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d., ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Taip pat iš dalies patenkintas nukentėjusiosios J. P. civilinis ieškinys ir R. J. priteista 66 110,25 litų turtinės ir 1200 litų neturtinės žalos atlyginimui. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas nustačius, kad R. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, suklaidindamas nukentėjusiąją J. P., neva pinigus panaudos abiejų bendriems verslo tikslams, tai yra produkcijos iš UAB „Vision Euronord“ įgijimui bei platinimui, melagingai įtikindamas ją, kad nukentėjusiajai po mėnesio laiko sumokės pelno dalį – 5000 litų, o per metus laiko – 119 000 litų, kas turėjo įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui perduoti turtą, pažadėdamas mokėti palūkanas už kreditą, o skolą grąžinti po trijų mėnesių, įkalbėjo nukentėjusiąją J. P. sudaryti savo vardu paskolos sutartį, paimti paskolą ir jam perduoti pinigus produkcijos iš UAB „Vision Euronord“ pirkimui, o nukentėjusiajai J. P. 2010-08-18 pagal paskolos sutartį Nr. 4VJ-10594, sudarytą Kauno m. 4-ame notarų biure adresu Mituvos g. 5, Kaune, gavus iš A. K. 47 000 litų paskolą ir tą pačią dieną automobilyje prie Mituvos g. 5-o namo, Kaune, perdavus jam 42 300 litų, šiuos pinigus pasisavino ir pasibaigus sutartyje nurodytam trijų mėnesių terminui, jų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo nukentėjusiajai J. P. priklausančius 42 300 litų, tuo padarydamas jai 42 300 litų turtinę žalą (1 t. b.l. 153-160).

66Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. J. skundą, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teismas nustatė, kad „Iš nuteistojo parodymų matyti, jog jis neneigė iš J. P. paėmęs pagal paskolą gautus pinigus, juos investavo į kompaniją ir tikėjosi gauti pelną, kurio dalis turėjo eiti nukentėjusiajai, be to, jis teigė, jog jautė pareigą jos pagal kreditą paimtus pinigus grąžinti, niekieno neverčiamas pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 50 500 litų sumai, tačiau neigia nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, jog žadėjo jai už šios paskolos paėmimą tris mėnesius mokėti po 5000 litų, o per metus ji gausianti 119000 litų. Tokie jo parodymai nepaneigti jokiais neginčijamais įrodymais. Priešingai, jo nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniais bylos duomenys. Iš UAB „Vision Euronord“ pateiktų raštų matyti, kad R. J. kartu su grupe 2010 rugpjūčio mėnesį įsigijo UAB „Vision Euronord“ produkcijos už 18348,80 Lt, rugsėjo mėnesį – už 16787,20 Lt., kas patvirtina, kad nukentėjusiosios pagal paskolą paimti pinigai galėjo būti panaudoti būtent nurodytos produkcijos įsigijimui, todėl darytina išvada, kad jokio suklaidinimo, jog paskolos pinigai bus panaudoti tik tariamam UAB „Vision Euronord“ produkcijos įgijimui ir platinimui, nebuvo. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog nuteistasis melagingai įtikino nukentėjusiąją, jog ji gaus pelno dalį - per mėnesį 5000 litų, o per metus 11900 litų, kaip kad teigiama pareikštame kaltinime, kas turėjo įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui perduoti turtą.

67Nukentėjusioji nurodė, kad dirbo kartu su R. J. UAB „Vision Euronord“, jo pareigos pagal hierarchiją buvo aukštesnės ji juo pasitikėjo, tikėjo, kad jis turi daug pinigų, tik tuo metu turėjo problemų, jei būtų žinojusi, kad pinigų jis neturi, nebūtų ėmusi paskolos ir perdavusi jam pinigus.

68Tokios nukentėjusiosios parodymuose nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad būtent tai ir suponavo jos melagingą įtikinimą ir jos atžvilgiu įvykdytą apgaulę. Iš nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, kad ji kartu su R. J. dirbo toje bendrovėje, nors jis ir buvo grupės vadovas, tačiau jų darbo specifika buvo analogiška - pirkti iš bendrovės produkciją ir ją platinti žmonėms. Apeliantas nurodė, jog šį kreditą J. P. paėmė tikslu vykdyti jų abiejų bendrą verslą, su bendra apyvarta. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytojas A. K., kuris parodė, kad dėl paskolos suteikimo pirma kreipėsi nukentėjusioji, kuri jam R. J. pristatė kaip savo verslo partnerį. Taigi, nukentėjusioji privalėjo suvokti, kad jų norimo vykdyti verslo sėkmė ir galimas pelnas tiesiogiai priklauso nuo vykdomos apyvartos, t.y. turėjo įvertinti galimą riziką. Svarbu paminėta ir tą aplinkybę, jog nuteistasis paaiškino nukentėjusiajai, jog pats negali imti kredito dėl turimų įsiskolinimų mokesčių inspekcijai, tačiau tuo pačiu teigė, jog turi daug pinigų ir žadėjo už paimtą kreditą greitai ir su kaupu jai atsilyginti. Kaip teisingai nurodyta apeliaciame skunde, ši nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė skundžiamame nuosprendyje nebuvo analizuota. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nukentėjusioji turėjo pakankamai informacijos, leidžiančios jai suprasti, kad pinigų R. J. gali neturėti ir kad, kaip ji nurodė savo parodymuose, realiai jis negalės paskolos gražinti po mėnesio, kad iš bendrovės tris mėnesius ji gaus po 5000 litų, o per metus –11900 litų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusiosios J. P. suklaidinimas turėjo lemiamos įtakos jos apsisprendimui sudaryti kredito sutartį ir gautus pinigus perduoti nuteistajam“.

69Kauno apygardos teismas išteisinamajame nuosprendyje taip pat vertino atsakovo R. J. pasirašyto neprotestuotino paprastojo vekselio reikšmę. Nurodė, kad „Iš įvykių chronologijos matyti, kad pasibaigus kredito grąžinimo terminui, R. J. nesislapstė nuo nukentėjusiosios, paaiškino jai, kad skolos neturi galimybės grąžinti dėl nesėkmių versle, kaip skolos grąžinimo garantą 2011-04-07 pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo pasiskolintą sumą grąžinti iki 2012-12-31. Iš elektroninio laiško išrašo matyti, kad ir po vekselio pasirašymo, 2011-05-18 R. J. nukentėjusiajai nurodo, jog negali grąžinti skolos, nes neturi pinigų ir kai uždirs, tada atiduos. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad nuteistojo pasirašytas vekselis gali būti vertintinas kaip jo siekis atitolinti turtinį įsiskolinimą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad net ir nesant rašytinių įrodymų, jog nukentėjusioji pagal kreditą paimtus pinigus perdavė nuteistajam, jis iš nukentėjusiosios pagal jos paimtą paskolą gautų pinigų fakto neneigia ir nepavykus kredito grąžinti laiku imasi priemonių garantuoti nukentėjusiajai šios skolos gražinimą. Tai, kad dėl objektyvių priežasčių - nepavykusio verslo plano, jis savo pažado negali įgyvendinti, negali būti traktuojama kaip apgaulė, sudaranti sukčiavimo sudėties būtiną požymį“, (1 t. b.l. 144-152).

70Š. K. apygardos teismo išteisinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra reikšmingos ir šioje byloje, nes atsakovo R. J. apgaulę ieškovė iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir sukčiavimą baudžiamojoje byloje. Nors šioje byloje ieškovė nenurodė visų baudžiamojoje byloje jos nurodytų faktinių aplinkybių, tame tarpe ir to, kad dirbo kartu su R. J. UAB „Vision Euronord“ ir kad paskolinusi jam pinigus tikėjosi gauti pelno dalį - per mėnesį 5000 litų, o per metus 11900 litų, tačiau iš jos nurodytų aplinkybių matyti, kad juos siejo bendri verslo reikalai ir jų interesai sutapo – investuoti pinigus ir per trumpą laiką gauti kuo didesnį pelną. Kadangi tokių pinigų nei vienas neturėjo, abu sprendė kokiu būdu jų gauti ir kuo naudingiau investuoti. Tai, kad R. J. ieškovei atrodė patikimas ir rimtas verslininkas, kuris, anot ieškovės, žadėjo paskolą ir palūkanas A. K. sumokėti pats, o ieškovei sumokėti 20 proc. nuo paskolintos sumos, dar nepatvirtina jo tyčios suklaidinti ieškovę ir apgaulės būdu įtraukti į jai nenaudingo sandorio sudarymą.

71Apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Apgaulę gali panaudoti ir ne sandorio šalis, o trečiais asmuo. Tokiu atveju sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis tuos faktus žinojo arba turėjo žinoti (CK 1.91 str. 5, 6 d.).

72Ieškovė nenurodė jokių kitų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie nebuvo ištirti minėtoje baudžiamojoje byloje, išskyrus tai, kad šioje civilinėje byloje nurodė, jog ją apgaudamas R. J. veikė ne vienas, o kartu su A. K.. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovų tarpusavio ryšius, jų pažintį, kitų įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie atsakovų bendrus interesus ir neteisėtus ketinimus, susijusius su ieškovei suteikta paskola. Be to, ta aplinkybė, kad dėl paskolos suteikimo pirmiausia buvo kreiptasi į UAB „Vygenta credit“, kuri tarpininkauja surandant kreditorius, paneigia ieškovės argumentus apie abiejų atsakovų ankstesnę pažintį bei jų abiejų išankstinį susitarimą apgauti ieškovę, nes tokiu atveju nebuvo jokio reikalo kreiptis į minėtą bendrovę, nes paskolos sutarčių projektus ruošia ir hipotekos lakštus pildo notarai. Kreiptis tiesiai į notarą yra greitesnis, paprastesnis ir pigesnis kelias. Vertintina ir tai, kad baudžamojoje byloje A. K. nebuvo pareikštas joks kaltinimas, jis buvo apklaustas tik kaip liudytojas.

73Įvertinus šioje byloje esančių įrodymų visumą, darytina iš esmės analogiška išvada kaip ir minėtoje baudžiamojoje byloje, - kad atsakovų tyčia suklaidinti ieškovę yra neįrodyta. Vertintina, kad paskolos sutarties sudarymą nulėmė ne tyčiniai atsakovų veiksmai, bet pačios ieškovės noras greit praturtėti kartu su R. J. investuojant pinigus į daug žadantį, tačiau rizikingą verslą. Imdama paskolą šiam tikslui, ieškovė, nors ir neturinti specialaus išsilavinimo, būdama protinga vidutinio amžiaus moteris pagal savo turimą gyvenimišką patirtį turėjo įvertinti jos norimo vykdyti verslo galimą riziką ir privalėjo suvokti, kad sėkmė ir galimas pelnas tiesiogiai priklauso ne nuo jos ar R. J. gražių planų, bet nuo vykdomos apyvartos. Be to, turėdama pakankamai informacijos apie ne itin gerą R. J. finansinę būklę ir žinodama, kad jis yra skolingas ir kitiems asmenims, turėjo įvertinti, jog R. J. laiku negavus planuojamų pinigų, su kreditoriumi, kurio ieškovės susitarimas su R. J. nesaisto, turės atsiskaityti iš įkeisto turto vertės.

74Dėl paskolos sutarties kaip apsimestinio sandorio.

75Sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis, jam taikomos taisyklės, taikytinos šalių turėtam galvoje sandoriui (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; kt.).

76Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje L. L. v. D. B. L., V. L., bylos Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

77Apsimestiniu, be kita ko, laikomas ir sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, kai teisių ir pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje A. Z. v. BUAB „Vakarų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-44/2011; kt.).

78Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad paskolos sutartis apsimestinė, nes R. J., pasinaudojęs ieškovo patiklumu, ekonominio ir teisinio išsilavinimo nebuvimu, įkalbėjo ją sudaryti su atsakovu A. K. paskolos sutartį, be to, jos grąžinimui užtikrinti įkeisti nekilnojamąjį turtą, po to surašė jai paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, taip pridengdamas tikruosius ketinimus – paskolinti pinigų atsakovui R. J..

79Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis, derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė savo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį. Šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė pati kreipėsi į kreditų bendrovę dėl paskolos gavimo, tarėsi dėl sąlygų, pristatė paskolos sutarčiai ir įkeitimo sandoriui reikiamus dokumentus, pati apmokėjo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Šios aplinkybės nurodytos ieškovės ir atsakovų paaiškinimuose baudžiamojoje byloje (b.l. 18-19, 154-155). Baudžiamojoje byloje ir ieškinyje ieškovė taip pat teigė, kad po sutarties sudarymo mokėjo kreditoriui palūkanas, nors jos ir nebuvo numatytos sutartyje, o baigiantis trijų mėnesių paskolos terminui organizavo susitikimą su kreditoriumi dėl įkeitimo nuėmimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo tikroji, o ne apsimestinė sandorio šalis.

80Be to, sprendžiant dėl tikrojo paskolos gavėjo, turi būti nustatinėjama abiejų sutarties šalių valia, tikrieji jų ketinimai ir tikslai. Ieškovė nenurodė, kad buvo jos, kaip paskolos gavėjos, ir paskolos davėjo (atsakovo A. K.) susitarimas sudaryti apsimestinę sutartį, pridengiant tikrąjį paskolos gavėją. A. K. teigė, jog dar prieš paskolos sutarties sudarymą jis žinojo, kad paskolos gavėja bus moteris, kuri paskolą užtikrins nekilnojamojo turto įkeitimu. Be įkeitimo pinigų būtų neskolinęs. Jo valia buvo sudaryti sandorį su A. P., kuri užtikrino paskolą turto įkeitimu. A. K. taip pat nurodė, kad R. J. nebuvo jo pažįstamas, jų nesiejo bendri reikalai. Ieškovė priešingų įrodymų nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. K. buvo sąžininga sandorio šalis ir sudarydamas paskolos sutartį neturėjo galvoje, kad pinigus skolina ne ieškovei, o R. J..

81Ieškovė ginčijo paskolos sutartį ir vadovaujantis LR CK 6.875 str. 1 d. pagrindu, teigdama, kad paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos ji faktiškai negavo, nes tikrasis paskolos gavėjas yra būtent R. J..

82Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal teisinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Tuo atveju, jei šalis, išreiškusi sutikimą perduoti paskolos dalyką, vis dėlto jo neperduos, arba kita šalis šio dalyko nepriims, reiškia, jog paskolos sutartis nesudaryta. Kartu tai reiškia, kad ir paskolos gavėjas neįsipareigoja paskolos davėjui grąžinti paskolos dalyką. Paskolos sutartis taip pat yra vienašalė sutartis, nes iš šios sutarties kylančios pareigos grąžinti paskolos dalyką ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos dalyku tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas šios sutarties pagrindu įgyja reikalavimo teisę susigrąžinti paskolinto turto ekvivalentą su atlygiu už paskolą arba be jo. Esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamo daikto ekvivalentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CPK 12,178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-564/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011).

83Nagrinėjamu atveju paskolos sutartis yra sudaryta notarine tvarka, joje yra pačios ieškovės ranka padarytas įrašas, kad iš kreditoriaus A. K. ji gavo pinigus sumoje 47000 Lt, taip pat kad jai išaiškintos kreditoriaus ir skolininko teisės (b.l. 71). Šis rašytinis dokumentas patvirtina, kad paskolos dalykas (47 000 Lt ) ieškovei buvo perduoti. Tai paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su niekuo nepagrįstais ieškovės teiginiais, kad paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos ji faktiškai negavo.

84Iš paskolos sutartyje ieškovės padaryto prierašo ir notarės pateikto atsiliepimo matyti, kad sutarties šalims buvo paaiškintos LR civiliniame kodekse numatytos skolininko ir kreditoriaus teises ir pareigas, J. P. prieraše patvirtino, kad paskolos sutartį perskaitė ir ją suprato, prieš pasirašydamas sutartį susipažino su jos sąlygomis. Tai, kad po paskolos sutarties sudarymo ir paskolos dalyko gavimo ji dalį pinigų perskolino R. J. ir tokio perskolinimo motyvai nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės. Šios sutarties pagrindu gautų lėšų panaudojimas yra pačios ieškovės reikalas ir ieškovės pareigos grąžinti kredito davėjui (A. K.) minėtos sutarties pagrindu gautas pinigines lėšas neeliminuoja.

85Ieškovė prašė sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ir CK 1.81 str. pagrindu, motyvuodama, kad paskolos sutartis prieštarauja gerai moralei, tačiau jokių argumentų šiam sandorio negaliojimo pagrindui pagrįsti nenurodė.

86Išanalizavus visą bylos medžiagą konstatuotina, jog ieškovė neįrodė savo patikslinto ieškinio, todėl nėra pagrindo pripažinti niekiniu ar negaliojančiu ginčijamą sandorį ir įpareigoti atsakovą R. J. grąžinti A. K. 13612,14 Eur (47 000 Lt).

87 Dėl priešieškinio.

88Kaip nustatyta iš bylos aplinkybių, tarp šalių susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

89Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai).

90Lietuvos Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitari dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vadinasi netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kita vertus netesybos yra nukreipiamos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

91LR CK 6.37 str. nustatyta, kad palūkanos pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. LR CK 6.210 str. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias įstatymu numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų).

92Teismas pažymi, kad šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, tarp šalių paskolos sutartis buvo sudaryta 2010 m. rugpjūčio 18 d., J. P. skolą turėjo grąžinti iki 2010 m. lapkričio 18 d. Skolos negrąžinus 2011-11-07 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas tenkino ieškovo reikalavimą priverstinai išieškoti iš J. P. 47000 Lt skolą, 18800 Lt delspinigių, bei 137 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas priešieškinį motyvuoja tuo, kad ieškovė skolos ilgai negrąžino, jam buvo priteista tik delspinigiai už tam tikrą laikotarpį, todėl jis turi teisę į palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką. Tačiau šalių sudarytos sutarties 2 punkte yra numatyta, jog ,,sutarties šalys susitarė, kad ši paskola suteikiama be palūkanų“, o 3 punkte sutarė, kad ,,laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkė privalo mokėti 0,5% dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos“.

93LR Civilinis kodeksas įtvirtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Taigi tarp šalių sudaryta 2010-08-18 sutartis abiems šalims yra teisiškai galiojantis ir jas įpareigojantis dokumentas.

94Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ar atsakovas turi teisę reikalauti 5 procentų dydžio metinių palūkanų, nors sutartyje buvo numatyti delspinigiai bei sąlyga, kad paskola suteikiama be palūkanų. Kaip minėta šalys sutartyje susitarė dėl 0,5% dydžio delspinigių, bei to, kad paskola suteikiama be palūkanų, taigi sutarties šalys susitarė dėl sutartinio pažeistos teisės gynimo būdo bei formos. Sutartimi šalys susitarė dėl delspinigių taikymo sutarties pažeidimo atveju, tačiau nustatė, kad kompensuojamosios palūkanos netaikomos, tai leidžia padaryti išvadą, jog šalys apribojo savo civilinę atsakomybę tik netesybų dydžiu ir forma – 0,5 proc. dydžio delspinigiais nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Toks šalių susitarimas dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą atitinka sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai, ši sutarties sąlyga šalių nėra ginčijama. Be to, šioje sutartyje šalys laisva valia susitarė ne tik dėl netesybų taikymo, bet ir aiškiai numatė, kad prievolės pažeidimo atveju skaičiuojami tik delspinigiai, o kompensuojamosios palūkanos nebus taikomos, taigi galima pagrįstai teigti, jog šalys tokia sutarties sąlyga apribojo savo civilinę atsakomybę netesybų dydžiu. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga. Teismas iš esmės negali paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

95Be to tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti išpildytos tam tikros sąlygos, t.y. - neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, Nr. 3K-3-373/2006). Nagrinėjamoje byloje šalys sutartyje susitarė dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių bei įrašė nuostatą, kad palūkanos nemokamos. Taigi, esant tokiam šalių susitarimui, kad palūkanos yra nemokamos, o atlyginami tik delspinigiai, nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų palūkanų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įstatyminį reglamentavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką atsakovo reikalavimas dėl 2597,63 Eur (8969,12 Lt) palūkanų priteisimo atmestinas (LR CK 6.210 str.)

96Atmetus atsakovo reikalavimą dėl 2597,63 Eur (8969,12 Lt) palūkanų priteisimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio atsakovo reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą (LR CK 6.37 str. 2 d.).

97Dėl bylinėjimosi išlaidų

98Teismas priėmęs sprendimą byloje tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. LR CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje tiek ieškinys, tiek priešieškinis yra atmesti, šalims patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

99Valstybė šioje byloje patyrė 22,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės J. P. ir priešieškinį pareiškusio atsakovo A. K., po 11,75 Eur (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

100Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0165/11/01037.

101Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 - 270 str.,

Nutarė

102ieškovės J. P. ieškinį ir atsakovo A. K. priešieškinį atmesti.

103Priteisti valstybei iš ieškovės J. P., asmens kodas ( - ) ir atsakovo A. K., asmens kodas ( - ) po 11,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

104Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2013-10-10 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0165/11/01037.

105Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

1. Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. 2013-09-23 ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti... 4. 2014-05-29 ieškovė papildė ieškinio pagrindą, nurodydama, kad ginčijama... 5. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2010-08-18 Kauno m. 4-ajame notarų niure ji... 6. Ieškinyje nurodytos tokios paskolos sutarties sudarymo aplinkybės:... 7. 2010 m. kovo mėn. pradžioje ieškovė dalyvavo paskaitoje apie sveikatą,... 8. 2010 m. rugpjūčio mėn. R. J. paprašė ieškovės pasidomėti banke,... 9. 2010-08-18 R. J. atsivežė ieškovę į UAB „Vygenta credit“, liepė... 10. 2010-11-26 R. J., ieškovė, A. K. ir L. Ž. susitiko Kaune, Savanorių pr.... 11. 2011-04-07 ji susitiko su R. J. ir jis pasirašė 55 000 litų vekselį, nes... 12. 2011-05-30 ieškovė pateikė A. K. pasirašyti raštą, kuriuo jis... 13. Ieškovė prašė pripažinti 2010 m. rugpjūčio 18 d. jos ir atsakovo A. K.... 14. Šį sandorio negaliojimo pagrindą ieškovė grindė tuo, kad atsakovai R. J.... 15. Ieškovė taip pat nurodė, kad R. J., turėdamas įsiskolinimų kitiems... 16. Ieškovė ginčijo paskolos sutartį ir vadovaujantis LR CK 6.875 str. 1 d.... 17. 2014-05-29 papildžiusi ieškinio pagrindą, ieškovė prašė sandorį... 18. Atsakovas R. J. atsiliepimo nepateikė, nei viename teismo posėdyje nedalyvavo... 19. Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškinys turi... 20. Iki šio sandorio nei ieškovės, nei atsakovo R. J. nepažinojo, jų nesiejo... 21. Ieškovė ieškinyje yra nenuosekli: ieškinio dalyje „Faktinės bylos... 22. Jeigu ieškovė būtų buvusi apsimestinė sandorio šalis, tai ji R. J.... 23. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad „iš karto po paskolos sutarties... 24. Kai atsakovas atvyko į bendrovę tartis dėl paskolos suteikimo, ieškovė... 25. Jokios palūkanos nebuvo sutartos, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės apie... 26. Sandoris apsimestiniu gali būti pripažįstamas tuomet, kai jis sudaromas ne... 27. Atsakovui iš UAB „Vygenta Credit“ buvo žinoma, kad pinigų pasiskolinti... 28. Kaip matyti ieškovė prašo sandorį pripažinti sudarytą dėl apgaulės CK... 29. Ieškovė žinodama, kad pinigus ketina perskolinti, kad juos ketina investuoti... 30. Ieškovės ir atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad baigiantis... 31. Trečiasis asmuo notarė Virginija Jarienė atsiliepime į ieškinį nurodė,... 32. Atsakovas A. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš J. P.... 33. Priešieškinyje nurodė, kad J. P. 2010 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė... 34. 2011-11-07 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas patenkino ieškovo... 35. Reikšdamas reikalavimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovės... 36. Skola iki šiol nėra grąžinta dėl atsakovės veiksmų - ji yra pareiškusi... 37. Kadangi nuo paskolos grąžinimo termino 2010-11-18 praėjo nemažas laiko... 38. Kadangi ieškovas yra prisiteisęs delspinigius už 80 pavėluotų dienų,... 39. Viso atsakovė 2014-12-01 dienai (imtinai) yra skolinga 8969,12 Lt palūkanų,... 40. Be to, iš atsakovės priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už... 41. J. P. su atsakovo priešieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad LR CK... 42. Paskolos sutarties 2 punkte yra numatyta, jog ,,sutarties šalys susitarė, kad... 43. Į teismo posėdį ieškovė neatvyko ir jame nedalyvavo. Apie posėdžio... 44. Teismo posėdyje atsakovas A. K. ir jo atstovė palaikė atsiliepime... 45. Metus laiko jis nesikreipė dėl išieškojimo. Kelis kartus buvo susitikęs su... 46. Palūkanos nebuvo numatytos, tik delspinigiai. P. jam palūkanų nemokėjo, jam... 47. Priešieškiniu prašo priteisti įstatymo numatytas palūkanas, pasibaigus... 48. Ieškovo atstovė adv. N. Grubliauskienė paaiškino, kad atsakovas nesutinka... 49. Ieškovės teiginys, kad skolininkas buvo visai kitas, nepaneigia aplinkybės,... 50. Restitucija negalima, nes J. nėra sandorio šalis. P. nurodo, kad... 51. Liudytojas G. K. paaiškino, kad turi įmonę „Viginta kredit“, kuri... 52. Ieškovė J. P. ir atsakovas R. J. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo... 53. Trečiasis asmuo notarė Virginija Jarienė teismo posėdyje taip pat... 54. Ieškinys ir priešieškinis atmestini. ... 55. Byloje nustatyta, kad 2010 m. m. rugpjūčio 18 d. Kauno m. 4-ojo notarų biuro... 56. 2011-04-07 atsakovas R. J. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį,... 57. Sutartyje nustatytu terminu (iki 2010-11-18) ieškovė skolos negrąžino.... 58. Iš teismų informacinėje sistemoje esančios minėtos 2011-10-11 Kauno... 59. Kauno apygardos teismas, atmesdamas atskirtąjį skundą, nurodė, kad... 60. Iš šių duomenų matyti, kad iš karto po paskolos sutarties sudarymo... 61. Priėmus ieškovės ieškinį, 2013-10-10 teismo nutartimi tenkintas ieškovės... 62. Ieškovė ieškinyje teigė, kad ji tapo apgaulės auka, nes R. J. pasinaudojo... 63. Iš šių ieškovės nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškinyje ji... 64. Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismas negalėjo betarpiškai... 65. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu (byla buvo sustabdyta),... 66. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. J.... 67. Nukentėjusioji nurodė, kad dirbo kartu su R. J. UAB „Vision Euronord“, jo... 68. Tokios nukentėjusiosios parodymuose nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo... 69. Kauno apygardos teismas išteisinamajame nuosprendyje taip pat vertino atsakovo... 70. Š. K. apygardos teismo išteisinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra... 71. Apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo... 72. Ieškovė nenurodė jokių kitų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie... 73. Įvertinus šioje byloje esančių įrodymų visumą, darytina iš esmės... 74. Dėl paskolos sutarties kaip apsimestinio sandorio.... 75. Sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis, jam taikomos... 76. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio... 77. Apsimestiniu, be kita ko, laikomas ir sandoris, sudarytas ne su tikrąja... 78. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad paskolos sutartis apsimestinė, nes... 79. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina... 80. Be to, sprendžiant dėl tikrojo paskolos gavėjo, turi būti nustatinėjama... 81. Ieškovė ginčijo paskolos sutartį ir vadovaujantis LR CK 6.875 str. 1 d.... 82. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos... 83. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartis yra sudaryta notarine tvarka, joje yra... 84. Iš paskolos sutartyje ieškovės padaryto prierašo ir notarės pateikto... 85. Ieškovė prašė sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ir CK 1.81... 86. Išanalizavus visą bylos medžiagą konstatuotina, jog ieškovė neįrodė... 87. Dėl priešieškinio. ... 88. Kaip nustatyta iš bylos aplinkybių, tarp šalių susiklostę paskolos... 89. Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines... 90. Lietuvos Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad šalių... 91. LR CK 6.37 str. nustatyta, kad palūkanos pagal prievoles gali nustatyti... 92. Teismas pažymi, kad šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės... 93. LR Civilinis kodeksas įtvirtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti... 94. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ar atsakovas turi teisę reikalauti 5... 95. Be to tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti... 96. Atmetus atsakovo reikalavimą dėl 2597,63 Eur (8969,12 Lt) palūkanų... 97. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 98. Teismas priėmęs sprendimą byloje tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi... 99. Valstybė šioje byloje patyrė 22,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo... 100. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos byloje taikytos laikinosios... 101. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 - 270... 102. ieškovės J. P. ieškinį ir atsakovo A. K. priešieškinį atmesti.... 103. Priteisti valstybei iš ieškovės J. P., asmens kodas ( - ) ir atsakovo A. K.,... 104. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2013-10-10 nutartimi taikytą... 105. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...